Katalogas, iš kurio imami apdoroti skirti failai.

Katalogas, iš kurio imami apdoroti skirti failai.
Apdoroti failai nukreipiami į paskirties katalogą.

Apibūdinantis pradinę informaciją, duomenis arba jų šaltinį kokio nors proceso: duomenų apdorojimo, persiuntimo ir kitu požiūriu.
Skiriasi nuo „pirminis“ tuo, kad „pradinis“ reiškia santykinį pirmumą tam tikro proceso atžvilgiu (tie patys duomenys vienam procesui gali būti rezultatas, kitam – pradiniai), o „pirminis“ – absoliutų.

Failų ir kitų katalogų, kurie čia vadinami pakatalogiais, sąrašas, kuriame yra jų vardai ir kita informacija apie failus (dydis, sukūrimo data ir laikas, failo požymiai) bei pakatalogius.
Dedant katalogus vieną į kitą susidaro katalogų medis. Jo pagrindas yra šakninis katalogas. Kiekvienas naujas failas arba katalogas įtraukiamas į kurį nors katalogą.
Kiekvienas failas arba katalogas identifikuojamas keliu, kuriame išvardijamos visos medžio šakos (pradedant šakniniu katalogu), kuriomis einant pasiekiamas reikiamas objektas.
Kompiuterijoje vartojama katalogo sąvoka atitinka įprastos bibliotekos katalogą. Kataloge laikomi tik failų ir katalogų vardai, adresai diske ir kita informacija, bet ne patys failai arba pakatalogiai, nors dirbant su kompiuteriu susidaro įspūdis, lyg failai būtų pačiame kataloge. Kai savarankišką statusą turintys duomenų rinkiniai (pvz., elektroniniai laiškai) iš tikrųjų (fiziškai) sudedami į vieną vietą, tai ta vieta vadinama aplanku. Tas pats objektas gali būti įtrauktas į kelis katalogus, bet įdėtas tik į vieną aplanką.
Kompiuterio naudotojas nemato, kaip iš tikrųjų duomenys sudėti į atmintį. Jis failų katalogais operuoja taip, lyg jie būtų aplankai: kopijuoja, perkelia, šalina katalogą kartu su į jį įdėtais failais ir pakatalogiais. Todėl dažnai abiem atvejais vartojamas tas pats žodis – aplankas.