pójuokas sm. (1)
1. Kos94, Sv vaiduoklis, baidyklė, pajuokas: Vaikai užmiršo visą baimę, visus pojuokus, visus piliakalnius Vaižg. Nestovėk kryžkelėj kaip pójuokas rš. Plavinėja po svietą kaip koks pójuokas Kp.
2. scom. kas mėgsta pajuokti: Tai buvo graži mergaitė, laigytoja ir pojuokas Db. Jis amžinas pojuokas ir išdaigininkas rš.
^ Ką pasakytas, ir ima tuoj juokti kitą, kaip pójuokas J.Jabl.
3. scom. kas juokingai, keistai atrodo, iš ko juokiamasi: Būta berno – bet toks pójuokas Kp. Kai užsideda kepurėlę, tai tikra pójuokas, tik arkliam baidyt An.
^ Apsitaisė kaip ir pójuokas Km. Senis apžėlęs plaukais kaip pójuokas Vžns. Ko čia stovi kaip ir pójuokas Užp.

kas pajuokia

tariamai pasirodantis koks nors baisus padaras

juõktis, -iasi, -ėsi, juõkti, -ia, -ė dial. tr., intr.
1. SD344, R, K tam tikrais veido judesiais reikšti linksmumą, džiaugsmą, pasipiktinimą ir pan.: Aš norėjau verkti ir juoktis P.Cvir. Tos mergos vis vaipos, juõkias J. Juõkias vaikis su atkragomis (su atkraga), dideliu juoku J. Juokies pro ašaras J.Jabl. Andrius gražiai juokiasi Žž. Ko juokies? MŽ2119. Svietas juokiasi gerųjų OsG148. Kad duosiu nosin, tai net velnias juoksis! Skp. Kad tau sopėt dantį, tai nesijuõktum Slm. Mėgsti juoktis iš kitų, kam pyksti, kitiems iš tavęs pasijuokus rš. Karalaitė įsakė nesijuoktis MPs. Žmogų, kitam juokiantis, kartais ir verksmas ima J.Jabl. Jau metas būtų ir juokusis nustoti J.Jabl. Ko jis verkiąs, ko ji juokiantis? J.Jabl. Sesers, pamačiusios Mikę besijuokiantį, klausė M.Valanč. Pirmasis vis juokdavęsis J.Jabl. Juokiančiųsi nevirkdyk J.Jabl. Kieno čia juokiamasi, juoktasi? J.Jabl. Genys juokdamos nuo arklio užsileidęs ant puodų BM52. Palaiminti, kurie nū verkiate, nes juoksitės DP272.
| prk.: Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas, čia kukuodama verkia, čia juokias, kvatojas A.Baran. Kumelė juõkias (žvengia, kruzena) KlvrŽ. Arklys pamatė savo gaspadorių ir pradėjo juoktis Vvr. Ieškai ieškai rakto, o gal raktas kaba ant sienos ir juõkias Lnkv. Pažiūrėk, mažu jau juokiasi (suvirusios, sukritusios) bulvės Gs. Jo čebatas juokias (kiauras) Ds. Užkulnys juokias, užsisiūk Ėr. Diena nakčiai juokėsi B. Šviesa tamsai juokėsi B. Juokiasi puodas, kad katilas juodas Ds. Jaunystė svaigiam pokyly juokės S.Nėr. Juokės kalnai, ir vilnys kaip auksas žibėjo S.Stan.
^ Tos pačios akys juõkiasi, tos pačios verkia Jnšk. Juokiasi kaip geležėlę radęs Pnd. Juõkiasi, pilvą susiėmęs Dkš. Juokiasi kai iš žalių batvinių Švnč. Kolei gyveni, tolei ir juokies Ds. Dažnai juokies – žiūrėk, kad verkti netektų Mrk. Kap vaikas puola, tėvas už širdies stverias, o kap tėvas puola, vaikas juokias Lp. Kad juokiasi, net plaučiai matos Šmn. Nesijuõk, kad kaimyno pirtis dega, nes gali ir tavo užsidegti Š. Senam girtam juokis, o aklam raišam nesijuokis B. Ir juoktis ne visada yra sveika J.Jabl. Nėr akvačių bėdoj juoktis Ds.
| Ano pusė tokių niekų nejuõkia Ėr. Su verkiančiu verk, su juokiančiu juokis – ir būsi abiem geras J.Jabl. Verkiančius nuramdyk, juokiančiais pasidžiauk, ir būsi visų mylimas – ir verkiančių, ir juokiančių J.Jabl. Dabar ji, žmonelė, nieko nesakanti nei apie juokdavusįjį, nei apie bardavusįjį J.Jabl. Atlapatavo kai šešėlis, vėjo pučiamas, svieto juokiamas Ml. Juokiamoji mimika P.Aviž. Juoktinas SD344. Verkiantiemus bei juokiantiemus Mž333.
2. SD6 juokauti, juokus krėsti, nerimtai, juokaujant ką daryti: Ne, ne, nesupyk, juk bejuokamos Šts. Kitas ir juokdamasis (kiti ir juokdamiesi) tiesą pasako J.Jabl.
| Juokiu OsG72.
3. R, K, M, Š tyčiotis kuo; ką juokų objektu versti; niekinti: Bernai juokiasi manimi rš. Iš tavęs visi ne tik nastrais juokias Arm. Visi manim juokiasi – sako, kad aš ir lapo bijąs J.Jabl. Tu juo nesijuok J.Jabl. Kuo tu juokiesi? J.Jabl. Nesijuok iš seno: ir pats būsi senas Pnd. Juokis iš mažo, o ne iš seno, bo mažas nebebūsi, o senam reiks būt Kp. Nesijuõk iš seno ar kolieko, pasijuok iš girto Gs. Bijais, idant ižg tavęs žmonės nejuoktųs DP186. Visi, kurie regia mane, juokiasi manimi BBPs22,8.
^ Nakties darbu diena juokias J.Jabl. Iš tavo darbo visi šunys juokias Ds.
| Manęs nejuõk Lp. Juokte išjuokdamas R209. Ką pasakytas, ir ima tuoj kitą juõkti kaip pojuokas Š. Kas teip, kaip tu, savo tėvus juõkia? Lp. Pažinkie, mergele, anas tave juõkia Švnč. Ana juokia žemėn žmogų, o žmogus nesusipranta nujuokiamas Šts. Tu nejuok iš vargšo žmogaus – jis ir teip nelaimingas Lp. Ans tave, mane juokia Plng. Juõk, kaip nori, jis nebijo Ėr. Juoktas, šieptas, nerūstavęs rš. Bejuokdamas kitą, neišjuok savęs An. Juokte išjuokti N. Juo juokte juokiasij BPII313. Kaip ir juokdamas smerties byla BPI75. Puodas puodą juokia Prng. Kaip juoktinas žmogus be motinos kalbos LC1879,36.
apjuõkti, -ia (àpjuokia), àpjuokė tr.
1. R, K, Š, M palaikyti ką juokų objektu, pašiepti: Apjuokiu ją SD366. Apjuoktas esmi R421. Àpjuokiau aš anus čystai J. Kas nenutuokia, tą visi apjuokia J.Jabl. Visi, kurie mane reg, apjuok mane CII548. Apjuokė visų akyse, kad gavo bėgti LzP. Vesk, liurbi, nelauk, iki mergos apjuoks ir patį vesti ateis LzP. Manęs, jaunos pijokėlės, neapjuokit (d.) Br. Bepiga mažas mušt, senas apjuokt rš. Jis buvo visų apjuokiamas, šiepiamas ir stumdomas Grž. Mergaitė buvo apkaltinta, apjuokta ir iš namų išvaryta rš. Nenoris (nesinori) apjuokiamas BPII51. Visų … esme apjuokiami BPII7. Vyrai … api̇̀juokė jį DP158. Išmonia … buvo … apjuoktà DP167. Apjuoks anus Mž606.
apjuoktinai̇̃
| refl. tr., intr.: Apsijuõkiąs vienas kitą Dglš. Neapsijuok (nedaryk taip, kad iš tavęs žmonės juoktųsi) Jnšk. Gana ir tep apsijuokiau – daugiau nejuokinsiu žmonių Lp. Norėk kitą apjuokt, tai pats apsjuõksi Trgn. Save jūs apsijuokiat A1884,373.
2. pralenkti ką, geriau už kitą pasirodyti; pašiepti: Šatiškiai apjuokė kitas parakvijas Šts. Apjuoks duktė tetutes (ištekės – tetutės paliks netekėjusios) Šts.
3. apgauti, suvilioti (merginą): Jis ne vieną mergą àpjuokė Skr.
| Mano duktė apjuokė tėvo numus S.Dauk.
| refl.: Adomų duktė apsijuokus Dglš.
atjuõkti, -ia, àtjuokė intr.
1. juoku už juoką atsiteisti: Baika, kad šiandiej tu pasijuokei, Šimiokas atjuõks (atkeršys už pajuokimą) tau, nebijok Sdk.
2. refl. iki noro prisijuokti, prisijuokauti: Vis do žmonės negali atsijuõkt iš jo durnystės Slm. Piemuo gerai atsijuokė Ds. Seniau atsijuokt negalėdavom iš tokių pavardžių Pl.
įsijuõkti, -ia, įsi̇̀juokė
1. įsileisti juoktis: Kad įsi̇̀juokė vaikai, tai nebegali susitūrėti Š. Kaip įsi̇̀juokė, tai ir galų nėr OG362. Įsijuoks, ir galo nebėr juoko Ds. Šį vakarą vaikas įsijuokė, įsižaidė Žem. Ji pasakojo apie matytus dyvus, ir visi įsijuokė iki ašarų LzP.
2. įsileisti juokauti: Kad insjuõks, tai nei galo, nei krašto Ds.
išjuõkti, -ia, i̇̀šjuokė
1. Š, R pašiepti: Kiekvieną kartą jį sulaikydavo baimė būti išjuoktam ir nesuprastam J.Balt. Sūnus i̇̀šjuokė pijuką J.
^ Išjuokti pėdas (juoktis už akių) Šts.
išjuoktinai̇̃ adv.: Gardžiai ir išjuoktinai nusišypsojo V.Piet.
| refl.: Juõkės iš visų, o išsi̇̀juokė in savo galvos Trgn. Kitą išjuokdamas, pats saũ išsijuoksi Ds. Išsijuõktų tokį žodį gavę, išsityčiotų Šts. Išsijuoksi̇̀, išsijuoksi̇̀ in savo galvos Skdt.
^ Išsijuoksi šaltais dantim (ateis laikas, kada aš tau atkeršysiu) Dglš.
2. refl. prisijuokti: Visi išsijuokė iki ašarų Lp. Išsijuoktum žmonys, tokį žodį gavę Šts.
3. prk. juokiantis ko netekti: Ko pilvų neišjuokėm (juokais virtom) Trs.
4. intr. vaidentis: Vadina (sako), kad ties Girnapuse išjuõkia Trgn.
5. refl. juokauti: Stasiutis išsijuokdamas pasakė, o Praniutė ir pavierijo Ml.
nujuõkti, -ia (nùjuokia), nùjuokė
1. tr. R236 pašiepti: Nùjuokė ana vaikį, nučidijo J. Ana buvo nuo visų nujuokta Ml. Veik giria jis vokiečius, veik nujuokia juos I.Simon.
| refl.: Martelė mano vargeliu nusijuokia NS21.
2. refl. N, M pasileisti juoku, nusikvatoti: Nusijuokiu SD385. Ėmė ir nùsjuokė vyrai Lp. Ir moteriškė skardžiai nusijuokė rš. Svečiai nusijuokė Ašb. Aš jam nieko neatsakiau, tik sau nusijuokiau JD882. Bernas nusijuokė iš kvailo pono ir išėjo (ps.) Šk. Kai jauna nusijuokia, dienelė prašvinta rš.
nusijuoktinai̇̃ adv.: Nusijuoktinai̇̃ pigiai KII197.
pajuõkti, -ia, pàjuokė
1. tr. pašiepti: Jis pajuokė mergą … (iššidijo) J.
| refl.: Jie ne vienąkart pasijuokė iš mirties P.Cvir. Kitas iš tokio darbo tik pasijuoktų rš. Ko iš manęs juokiesi – pasijuoksi iš savo plikų vaikų, kap turėsi Plv. Paniekino ir pàjuokėsi iž jo DP167.
2. refl. juoku pasileisti, pasilinksminti: [Jis] iškėlė savo formulavimo naudai dar vieną argumentą, iš kurio verta pasijuokti rš. Tur bent kartą metuose pasijuokti ir pasilinksminti, ben alaus atsigėręs S.Dauk. Pasi̇̀juokėm, pasi̇̀juokėm ir einam darbo dirbti Als. Da pasijuõk, labai gražiai juokies Skp. Netrukus mirsiu, o nė pasijuokt neleidžia rš. Nesijuok, kai kitas krinta, pasijuok, kai patsai sugriūsi Vlkj. Pasijuokt gali, kada čėso turi Kbr. Gana pasijuokiau A1885,18.
^ Pasijuoksi iš šaltų barščių – juokis, juokis Zr. Šaltais dantim pasijuoksi̇̀ Klt. Pasijuoks diena iš nakties darbo Klt.
3. refl. pajuokauti: Maž nieko nemislydamas pasi̇̀juokė, ė anas ir ažpyko Sdk. Sakiau, pasijuõksiu tavo broliui apie tą atsitikimą Alk.
4. tr. N apgauti, suvilioti: Jų seserį buvo pajuokę CII341.
5. tr. pakerėti, apžavėti: Jautis pàjuoktas Als. Ka medį ėda arklys, ans yr pàjuoktas Šts. Burtininkas vaiką pàjuokė ž.
6. intr. pasivaidenti: Neik tan naman, tenai pajuokia Slk. Ant kapinių dažnai pajuokia Vl. Jų kamaroj seniau, sako, būdavo, pajuokia: tai lovą tąso, tai nukloja kalnius naktį Trgn.
parjuõkti, -ia, par̃juokė
1. tr. lengvai, juokaujant parvežti: Parjuoktái (lengvai parvežtum) iš Kampinės treitą (trejetą) rozų bul'bų Lp.
2. refl. juokiantis pareiti: Parsijuõkia (pareina juokdamiesi) ir pjovėjai Slm.
pérjuokti
1. tr. M išjuokti.
2. refl. pakartotinai nusijuokti: Pársijuokam ir dabar, ano štukas atsiminę Lk. Aš ir šiandieną pársijuokiau KlvrŽ. Jau ne viens parsijuokė iš jos tų zyliojimų (išėjimų) Gs. Jo kvailystes atsiminę, mans (= mes) ir dabar vis pársijuokiam Ll.
prajuõkti, -ia, pràjuokė J; SD318, M.Valanč
1. tr. padaryti juoką pralenkiant: Mažasis didžiūsius vaikus prajuoka su skaitymu Šts.
2. refl. pradėti juoktis: Švipt mano kūdikis prasi̇̀juokė J. Prasi̇̀juokiau tuščiai J. Pikčiurnienė prasijuokė per miegą I.Simon. Kerdžius iš avino mandrumo prasi̇̀juokė PP29. Gaidienė prikando lūpą, kad garsiai neprasijuoktų I.Simon.
| prk.: Baravyką radus, ir širdis prasi̇̀juoka Šts. Saulė, prasijuokusi savo spinduliais, raižo šliaužiančio debesies skvernus I.Simon.
prijuõkti, -ia, pri̇̀juokė tr.
1. pašiepti: Bemesdama [audeklą] susijuokiau, savo dalelę pri̇̀juokiau Tvr.
2. prikimšti: Maišą ir tarbelę prijuok ir užrišk Lp.
3. refl. prisilinksminti juokiantis: Prisijuokiau lig žiaunų Plng. Galėjai prisijuokti iki sočiai rš.
4. refl. prisijuokauti: Kiek norėdamys iš jo prisijuokė M.Valanč.
sujuõkti, -ia, sùjuokė
1. tr. pašiepti, suniekinti: Anas nigdi nesujuoks kito ūturkos Ml.
2. refl. pasileisti juoku: Gražu, kaip ji susijuõkia Rm. Reikėjo susijuokt, gal būt nor lauktuvių parvežęs Alv. Susijuokė kaip gelžiuką radęs Grk. Kad kiek, būčiau susijuokęs OG94.
| prk.: Alkūnėmis stalą užgulę, lupa šutbulves, vis pasirinkdami iš kašės, kur daugiau susijuokusios – išsižiojusios (sukritusios) rš.
užjuõkti, -ia, ùžjuokė
1. tr. pašiepti, juokais užrieti: Ji gėdinosi savo negražumo ir bijojo pasirodyti gatvėj, kad jos žmonės neužjuoktų rš. Jūs jį užjuoksit (bepajuokdami) Lp. Jei aš pagrįšiu, tai mane užjuõks namie Žm.
2. refl. pradėti juoktis; juokais leipti (alpti): Kad užsi̇̀juokė – nė kvapo nebegali atgaut Slm.
| Ko neužsi̇̀juokiau iš jo čiūdų (komedijų, išdaigų) Slm. Užsijuokiau su tokiu piktjuokiu J. Broliuk, tai tikras teatras – gali užsijuokti Mš. Kuprą užsijuokiu (susiriečiu, susikūprinu besijuokdamas) R87.