Emisinis ūkas, matomas pailgų juostų, gijų, skaidulų pavidalu. Dauguma pluoštinių ūkų yra seniai sprogusių supernovų liekanos, kurios sklaidosi tarpžvaigždinėje erdvėje. Geriausiai žinomi pluoštiniai ūkai: Krabo ūkas Taure, Gamo ūkas Burėse, Tinklo ūkas Gulbėje, Šaino ūkas Taure.

Tarpžvaigždinių dujų ir dulkių telkinys. Pagal formą skirstomas į difuzinį arba planetiškąjį. Difuzinis ūkas gali būti emisinis, atspindžio ir tamsusis. Iš supernovos liekanų susidaro pluoštinis ūkas arba plerionas.

Maždaug 40° skersmens jonizuoto vandenilio sritis, kurios centras yra Burių žvaigždyne. Ūko švytėjimą sužadina Of spektr. klasės Laivagalio ζ žvaigždės ir dvinarės Volfo ir Rajė žv. sistemos Burių γ2 ultravioletiniai spinduliai. Gamo ūko centre tarp 8^h25m–8^h42^m ir minus 42–48° yra 3×6° (70×140 šm) dydžio pluoštinis ūkas, o jo centre – radijo pulsaras, Burių X2 rentgeno spindulių šaltinis. Pluoštinis ūkas ir pulsaras yra prieš ~10 000 m. sprogusios supernovos liekanos. Gamo ūko centro nuotolis nuo Saulės ~1300 šm, priekinis kraštas yra už 330 šm. Atrado K. Gamas (Australija) 1953 m.

Pluoštinis ūkas M1 Tauro žvaigždyne. Kampinis dydis 6×4′ (6×8 šm), nuotolis nuo Saulės ~5800 šm. Yra 1054 m. sprogusios II tipo supernovos liekana – plerionas. Plėtimosi greitis ~1200 km/s. Galingas sinchrotroninių radijo spindulių šaltinis. Ūko centre yra Krabo pulsaras NP 0532, kurio periodas 0.0331 s. Ūką atrado Š. Mesjė (Prancūzija) 1758 m.