verstis prekyba, prekiauti

×kupčiáuti, -iáuja (-iáuna), -iãvo intr.; R pirkliauti, prekiauti: Jis tikt viens su druska tekupčiáuja KI44. Jis dabar jau gerai kupčiáuna Ds.
| refl.: Pradėjo kupčiauties pampuškomis BM350.

×įsikupčiáuti K įsigyti prekiaujant, prisipirkti.

×iškupčiáuti
1. tr. parduoti: Jau jis iškupčiãvo K. Tai jau jie iškupčiaũs tą gyvenimą Gs.
2. intr. bankrutuoti: Jis iškupčiãvęs KI171.

×prisikupčiáuti K prisipirkliauti, prekiaujant praturtėti.

×susikupčiáuti tr. įsigyti prekiaujant: Jis daug naudos susikupčiãvo KI394.

×užkupčiáuti tr. uždirbti prekiaujant: Biskį viršaus užkupčiáuja Šn.

viẽžti, -ia, -ė intr., vi̇́ežti K, Rtr, KŽ
1. M kęsti, apsikęsti.
| refl. NdŽ, KŽ: Dvi seseri viẽžiasi ir šnekas, o kitos neužsiviežia, dėbsi viena ant kitos J. Nesiviẽžęs išėjo pro duris DŽ1.
2. refl. drįsti: Nesiviežiu, t. y. nedrįstu, nedręsu J.Jabl. Ištikimas ir prisirišęs prie sosto valdinys nesiviežiąs palytėti viešpaties pajamų ir mokesčių A.Janul.
apsiviẽžti, -ia, apsi̇̀viežė DŽ1, apsivi̇́ežti K, Š, J.Jabl, BŽ34, NdŽ
1. apsikęsti, nesibjaurėti: Kaip ta Zosė galia tuo vyru apsiviežti! rš. Neįbruksite man žydo amato, aš neapsiviežiu pirkliauti Žem. Tu ten eik, juos apvalyk, aš neapsiviežiu LzP.
2. M, Š, KŽ drįsti.
nusiviẽžti, -ia (nusi̇̀viežia KŽ), nusi̇̀viežė išdrįsti.
užviẽžti, -ia, ùžviežė intr.
1. pakęsti, nesipiktinti; nesišlykštėti, nesibjaurėti: Lenkiuosi, neužviežiu širdies an ko SD355. Kaipgi jums užviežia širdis šitaip daryti? A.Gric.
| refl. NdŽ, DŽ1, Plk: Jis tai n’užsivi̇́ežia į burną imti K. Juodu nebeužsiviẽžia DŽ1. Ko dabar judvi viena kita neužsivi̇́ežiat? Alk. Kaip jos širdis i užsiviežia plaut tokias priklybes Sk. Juodu vienas kitu neužsiviẽžia Slv. Pykstas juodu, vienas kito neužsivi̇́ežia Jrb. Kaip tu ir užsivi̇́eži su tais pijokais par dienų dienas alasytis Škn. Jie be jokio reikalo pradeda kerštintis, neužsiviežtie, įsipyksta Tat.
^ Neužsiviẽžia kaip šuo su kate Grš. Neužsiviežia vagis vagies Tat.
2. refl. A1883,227, RtŽ, Š, Rtr, KŽ, Avl, Mšk, Sk išdrįsti: Viežte neužsiviežia jis eiti pas tavęs blogai padaręs J. Aš nebūč užsiviežęs nei svetimos tokios mislios kitiems pasakyti A.Baran. Apleist moteriškę su tokiais priedais – dora jo širdis neužsiviežia Vaižg. Būčiau pasakius, bet į akis neužsivi̇́ežiu Šl. Ana pati pro tą vyrą nieko nesakė, o aš neužsivi̇́ežiau klaust Škn. Kaip tu užsivi̇́ežei tę teip ir kalbėt Žg. Niekaip neužsiviežiù paprašyt Ktk. Nuo pradžios [vilkas] neužsivi̇́ežė eiti į triobą BM256(Grz).

viẽžti, -ia, -ė intr., vi̇́ežti K, Rtr, KŽ
1. M kęsti, apsikęsti.
| refl. NdŽ, KŽ: Dvi seseri viẽžiasi ir šnekas, o kitos neužsiviežia, dėbsi viena ant kitos J. Nesiviẽžęs išėjo pro duris DŽ1.
2. refl. drįsti: Nesiviežiu, t. y. nedrįstu, nedręsu J.Jabl. Ištikimas ir prisirišęs prie sosto valdinys nesiviežiąs palytėti viešpaties pajamų ir mokesčių A.Janul.
apsiviẽžti, -ia, apsi̇̀viežė DŽ1, apsivi̇́ežti K, Š, J.Jabl, BŽ34, NdŽ
1. apsikęsti, nesibjaurėti: Kaip ta Zosė galia tuo vyru apsiviežti! rš. Neįbruksite man žydo amato, aš neapsiviežiu pirkliauti Žem. Tu ten eik, juos apvalyk, aš neapsiviežiu LzP.
2. M, Š, KŽ drįsti.
nusiviẽžti, -ia (nusi̇̀viežia KŽ), nusi̇̀viežė išdrįsti.
užviẽžti, -ia, ùžviežė intr.
1. pakęsti, nesipiktinti; nesišlykštėti, nesibjaurėti: Lenkiuosi, neužviežiu širdies an ko SD355. Kaipgi jums užviežia širdis šitaip daryti? A.Gric.
| refl. NdŽ, DŽ1, Plk: Jis tai n’užsivi̇́ežia į burną imti K. Juodu nebeužsiviẽžia DŽ1. Ko dabar judvi viena kita neužsivi̇́ežiat? Alk. Kaip jos širdis i užsiviežia plaut tokias priklybes Sk. Juodu vienas kitu neužsiviẽžia Slv. Pykstas juodu, vienas kito neužsivi̇́ežia Jrb. Kaip tu ir užsivi̇́eži su tais pijokais par dienų dienas alasytis Škn. Jie be jokio reikalo pradeda kerštintis, neužsiviežtie, įsipyksta Tat.
^ Neužsiviẽžia kaip šuo su kate Grš. Neužsiviežia vagis vagies Tat.
2. refl. A1883,227, RtŽ, Š, Rtr, KŽ, Avl, Mšk, Sk išdrįsti: Viežte neužsiviežia jis eiti pas tavęs blogai padaręs J. Aš nebūč užsiviežęs nei svetimos tokios mislios kitiems pasakyti A.Baran. Apleist moteriškę su tokiais priedais – dora jo širdis neužsiviežia Vaižg. Būčiau pasakius, bet į akis neužsivi̇́ežiu Šl. Ana pati pro tą vyrą nieko nesakė, o aš neužsivi̇́ežiau klaust Škn. Kaip tu užsivi̇́ežei tę teip ir kalbėt Žg. Niekaip neužsiviežiù paprašyt Ktk. Nuo pradžios [vilkas] neužsivi̇́ežė eiti į triobą BM256(Grz).

viẽžti, -ia, -ė intr., vi̇́ežti K, Rtr, KŽ
1. M kęsti, apsikęsti.
| refl. NdŽ, KŽ: Dvi seseri viẽžiasi ir šnekas, o kitos neužsiviežia, dėbsi viena ant kitos J. Nesiviẽžęs išėjo pro duris DŽ1.
2. refl. drįsti: Nesiviežiu, t. y. nedrįstu, nedręsu J.Jabl. Ištikimas ir prisirišęs prie sosto valdinys nesiviežiąs palytėti viešpaties pajamų ir mokesčių A.Janul.
apsiviẽžti, -ia, apsi̇̀viežė DŽ1, apsivi̇́ežti K, Š, J.Jabl, BŽ34, NdŽ
1. apsikęsti, nesibjaurėti: Kaip ta Zosė galia tuo vyru apsiviežti! rš. Neįbruksite man žydo amato, aš neapsiviežiu pirkliauti Žem. Tu ten eik, juos apvalyk, aš neapsiviežiu LzP.
2. M, Š, KŽ drįsti.
nusiviẽžti, -ia (nusi̇̀viežia KŽ), nusi̇̀viežė išdrįsti.
užviẽžti, -ia, ùžviežė intr.
1. pakęsti, nesipiktinti; nesišlykštėti, nesibjaurėti: Lenkiuosi, neužviežiu širdies an ko SD355. Kaipgi jums užviežia širdis šitaip daryti? A.Gric.
| refl. NdŽ, DŽ1, Plk: Jis tai n’užsivi̇́ežia į burną imti K. Juodu nebeužsiviẽžia DŽ1. Ko dabar judvi viena kita neužsivi̇́ežiat? Alk. Kaip jos širdis i užsiviežia plaut tokias priklybes Sk. Juodu vienas kitu neužsiviẽžia Slv. Pykstas juodu, vienas kito neužsivi̇́ežia Jrb. Kaip tu ir užsivi̇́eži su tais pijokais par dienų dienas alasytis Škn. Jie be jokio reikalo pradeda kerštintis, neužsiviežtie, įsipyksta Tat.
^ Neužsiviẽžia kaip šuo su kate Grš. Neužsiviežia vagis vagies Tat.
2. refl. A1883,227, RtŽ, Š, Rtr, KŽ, Avl, Mšk, Sk išdrįsti: Viežte neužsiviežia jis eiti pas tavęs blogai padaręs J. Aš nebūč užsiviežęs nei svetimos tokios mislios kitiems pasakyti A.Baran. Apleist moteriškę su tokiais priedais – dora jo širdis neužsiviežia Vaižg. Būčiau pasakius, bet į akis neužsivi̇́ežiu Šl. Ana pati pro tą vyrą nieko nesakė, o aš neužsivi̇́ežiau klaust Škn. Kaip tu užsivi̇́ežei tę teip ir kalbėt Žg. Niekaip neužsiviežiù paprašyt Ktk. Nuo pradžios [vilkas] neužsivi̇́ežė eiti į triobą BM256(Grz).

žỹdo ãmatas prekyba: Aš jau užaugau, geriau už jus išmanau kaip elgtis, neįbruksite man žydo amato: aš neapsiviežiu pirkliauti. Žem.
žỹdo arklỹs An., Ut. laumžirgis:
dėl žỹdo barzdõs dėl niekų: Ginčijasi dėl žydo barzdos. Krkl.
žỹdo dūšià peteliškė: Žydo dūšios laksto, bus lytaus. Užv.
ne į žỹdų kapùs nùvežė sakoma apie ilgai miegantį: Musėt ne žydų kapuosan nuvežė, kad taip ilgai miegi. Grv.
žỹdo kárvė Kt. blogo elgesio mergina:
žỹdo ką́snis didelis snaigių kuokštas: Patinka, kai sninga žydo kąsniais. End.
rytõj po žỹdo kùgelio jokiu būdu: Kai valgyt, tai einu, o kai lieptų pjaut, tai sakyčiau: ryt po žydo kugeliui. Gs.
žỹdo paũkštis nieko: Ką nešėt dovanų? – Žydo paukštį. End.
žỹdo põteriai
1.iš karklo žievės nupintas žaislas: Nupink man žydo poterius. Rtn.
2.užuolaidos: Per vestuves kabindavo ant virtuvės rukšlėtus spalvotus popierius, vadindavo žydo poteriais. Krtn.
žỹdų poternýčia toks iš karklo žievelių nupintas žaislas: Piemenys dirba žydų poternyčias iš karklo žievelių. Lk.
žỹdo pùpose niekur, niekada (nesusitiks): O kame besusitiksiava? – Musėt žydo pupose. End.
ikì žỹdo pùsryčių apie nesugyvenamą moterį: Su ja iki žydo pusryčių. Šk.
žỹdo séilė meduolis: Graužk, ko čia, nėr ką laikyt žydų seilės; nepriėdus menka iš to nauda, ot, širdies parodymas. LzP.
žỹdo tur̃gus didelis triukšmas: Žydo turgus – visi šaukia. Trg.
žỹdo utėlė̃ lakišius: Išsitraukiok žydo utėles iš šlebės. Pgr.
žỹdų utìs triskiautis lakišius: Žydų utų arbata gydo dedervinę. Vkš. Žydo utis darže patvoriuos auga. Yl.
per žỹdo ùtį visai mažai, trupučiuką: Dar sukelkim rąstą per žydo utį. Šts. Pamažink per žydo utį. Ggr.
kíek žỹdo vaikùs skaitýti visai nerūpi: Bet pensionininkams tiek terūpėjo kits kito metai sekti, kiek žydo vaikai skaityti. Vaižg.
pusañtro žỹdo
1.girtas: Parėjo jau pusantro žydo. Lp.
2.labai aukštas: Ot aukštis žmogaus – pusantro žydo!. Pv.
tìkras žỹdas apie įkyrų žmogų: Tas mažusis tai tikras žydas. Žg.
nórs žỹdas dègtų pélkėje būtinai: Nors žydas pelkėj degtų, turi vienu laiku karvę milžti. Dr.
žỹdą įléisti į kišẽnę nusigyventi: Koks ūkininkas nusigyvens ir įleis žydą į kišenę. Sg.
žỹdą kárti sviesti akmenuką vandens paviršiumi, kad jis keliskart atšoktų: Vaikai, einam žydą karti, tik gerų akmeniukų ieškokit. Krš.
žỹdas leñda
1.ima miegas: Ė jau į mane žydas lenda. Rš.
2.apie snargliuojančią nosį: Žydai lenda, apšluostyk vaikelį. Grv.
žỹdas leñda į akìs norisi miego: Žydas lenda akysna. Dglš.
žỹdą pakárti sviesti akmenuką vandens paviršiumi, kad jis keliskart atšoktų: Kiek žydų pakorei? – Aš pakoriau šešis žydus. Vkš.
žỹdai pavažiúodo ima snaudulys: Par tave jau žydai pavažiuodo. Grv.
žỹdas tą̃so už nósies snaudžia: Va jau tave žydas tąso už nosies. Grv.
žydùs vežióti snausti: Jau anas žydus vežioja. Pls.
ar su žydù gulė́jai End. sakoma apsivilkusiam išvirkščią drabužį:
kaĩp žỹdo bezmė̃nas apie neteisingą: Teisingas kaip žydo bezmėnas. Skr.
kaĩp žỹdo bìtės apie išsiblaškiusius, išlaksčiusius: Vieną džiova numarino, kitą nedorėliai nukankino, kitas savo noru į Rusiją išsikraustė, dar kitas – čia pat savo makšną kemša, – nė vieno nebeliko, išnyko visi kaip žydo bitės!. Žem. Išsiskirstė kaip žydo bitės. Šk.
kaĩp žỹdas Kalvarìjoje apie labai lakstantį: Dienomis lakstau kaip žydas Kalvarijoj: pusdienį parodoje, paskui pietai už viorsto, vakare vėl reikia parodoje. Žem.
kaĩp žỹdas krỹžiaus sakoma apie bijantį ar vengiantį ko: Bijo kaip žydas kryžiaus. Trgn.
kaĩp ant žỹdo liežùvio sakoma apie gerą kelią: Dabar kelias kaip ant žydo liežuvio. Gs.
kaĩp žỹdo rãtai apie ką girgždantį: Girgžda kaip žydo ratai. Kt.
kaĩp žỹdai ratùs apie lėtai slenkantį laiką: Senieji kenčia, tęsia metus kaip žydai ratus. Žem. Kaip gyvuojat? – Stumiam metus kaip žydai ratus. Upn.
kaĩp ámžinas žỹdas apie nuolat judantį, nepastovų: Taip ir keliauk pabučiais kaip amžinas žydas. Simon. Jei perdien eini eini kaip amžinas žydas, tai tiek nusilapatuoji, kad sėstis tik noris. Lkm. Eina ir eina per žmones kaip amžinas žydas. Jnš.
kaĩp žỹdas į liẽpsną smarkiai (pulti): Dėlto gi ir puolė kaip žydas liepsnon pamatęs [gražią merginą]. Ob.
kaĩp žỹdas į ver̃šį sakoma labai kuo tikint: Taip ji į jį įtikėjo kaip žydas į veršį. Gs.
galvą sopa žydams žr galva
turgus bus dėl vieno žydo žr turgus