statýti, stãto (stãčia), stãtė tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD353, H, R, MŽ, N, M, L
1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė Krš. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius S.Dauk. Ant kojų statýti NdŽ. Statýti žvakę į žvakidę NdŽ. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines] Pb. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų Bsg. Statýk gubas į statas J. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai KlvrŽ. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm Tl. Pėdus riša, stãčia, džiovina Grv. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam Aps. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių], renkam nuog lauko ir vežam Pls. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama LTR(Auk). Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims Rod. An tų karčių stãto [linus pirtyje] Pb. Linus pirtin stãto, džiovina Šlčn. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami LTR(Lkv). Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė S.Stan. Kumelė ausis tik stãto stãto Jnšk. Arklys stato ausis nuo dviračio (baidosi) Ėr. Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti SPII141. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti Mž371.
^ Kaip katė glostoma uodegą stãto Slk. Kantrus glostomas keterą stato LMD.
2. dėti ką kur, ant ko nors: Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur Jrb. Statýti suolus į eiles NdŽ. Statau ką ant ko R67, MŽ89. Statýti lempą ant stalo BŽII470. Statýti po kuo NdŽ. Statýti priešais NdŽ. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu Klt. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos Rs. Statýti vakarienę NdŽ. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? (d.) Lar168. Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse V.Krėv. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma rš. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti StnD8. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v]andenį statyk S.Dauk. Matei šešką?.. Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk J.Avyž. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt (kaisti) Dv. Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega Ldk. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime DP556. Demi, guldžiu, statau SD170.
^ Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto Arm.
ǁ einant, žengiant dėti (koją): Kur koją statai, tę ir akim žiurėk Vrn. Statýk pėdan koją (pažiūrėsim, ar čia tavo eita) Ob. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka] Rod. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę LTR(Lš). Nematau, kur koją statýti NdŽ. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą sp.
| refl.: Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę I.Simon.
3. liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: Stãto mokinį į kampą DŽ1. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo Gsč. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku Plt. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt Sb. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus M.Valanč. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? V.Bub. O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą (į akistatą) stato? K.Saj. Visus [ligonius] stãto an šviesos (rentgeno), žiūri žiūri Ukm. Statýtas ties Kaifošiumi DP158(paraštėje). Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių stati̇̀s mudu už grotelių DrskD232.
^ Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk! Pv.
4. palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan.): Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr Rs. Pievoj karves vis vidudienio stãtė (sugindavo) Str. Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo LKGII335(Kp). Jisai į savo intaką da nenorįs statýt (rišti) tos karvės Jrb. Ratus pakaladnykėn statýk Mrc. Pastogė vežimams statýti NdŽ. Statýti automobilį į garažą BŽII470. Automobilius statýti draudžiama! NdŽ. Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų rš. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį NS1066. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? LTR(Slk). Statė pristatė pilnas stonias žirgelių LTR. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? KrvD17. Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon BB1Moz49,13.
| Stãto (pradeda) kiaulę penėt Dv.
5. Sut, N, I, Amb, LL11, PolŽ51 daryti pastatą, statinį, įrenginį: Pas mus statomi nauji miestai rš. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai rš. Mokėj[o] ma[no] tėvas namus iš medžiagos statýt Pls. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas Krs. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo Žln. Tadaik jau mes statýsim pirkią LKKII205(Zt). Anys ir dabar stãto namus an trijų langų Grv. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot Ukm. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių Ds. Sako, statýsiąs namus vaikam Ob. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu Nmk. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ Nmč. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Mlt. Sąsparas statýti NdŽ. Stãtomoji medžiaga NdŽ. Po kari statýtas buvo namas Pb. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo Klk. Mūs kluonas da dieduko statýtas Dglš. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo M.Valanč. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo Grz. Persėdas stãtė an Ūlos Dbč. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį LTR(Nmj). Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus DrskD267. Sukilėliai statė barikadas rš. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę K.Saj. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną (senį besmegenį) Klp. Fundamentas iš akminų statýtas Rsn. Statýti krosnį NdŽ. Statýti sieną NdŽ. Reikia laiko turėt tvorom statýt Trgn. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto Kpč. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori Dglš. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus SD21. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome DP455.
| prk. kng.: Liaudis stãto sau šviesią ateitį DŽ1. Ant jo (tikrojo tikėjimo) kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius DP86.
^ Numai statýti – ne kepurė pakelti! Krš. Ant kito gero stato dvarą LTR(Zp).
| refl. tr., intr.: Ten davė vietą visims tims statýties Krtn. Netoli pakrančio stãtos namiuką Erž. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys (duos medžiagų) Jz. Petras jau stãtąsys pirkią LD380(Lkm). Lig kelintais metais mes stãtėms [namus], aš nežinau Skp. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse Knt. Tu va kerties medžius i stãtais namus Dglš. Im', vežies i stãtais pirtį Aps. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią LKKVII191(Krs). Daba trobą tenai stãtose Vdk.
ǁ montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? DrskD120. Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau (d.) Vrn.
6. NdŽ dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo Pv. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie KrvD205. Dantim statýtais (dirbtiniais) [mergina], negraži Klt. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo Dgp.
| refl.: In ieneles stãtosis ratas Plm.
ǁ įdurti, įsiūti: Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos sp.
7. padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau Rdm. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų rš. In lydekaičių stačiaũ bučius Aps. Taures statýti NdŽ. Ar esi taurių statýtas? Šts. Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista Šts. Statýti kam klizmą NdŽ.
8. J jungti, kad veiktų: Statýti laikrodį NdŽ. Jeigu televizorius neina, radiją stãto Jrb.
9. daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: Statýti lūpas NdŽ. Paltas pečiais statýtais – nemadnas Klt. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Tl. Statýk keterą, iki užkelsi medį Kt. Katė stato keterą prieš šunį Vlkv.
ǁ BBEz25,2 gręžti, kreipti (veidą, akis): Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį BBEz4,3.
×10. rašyti, dėti: Statýti kablelį, tašką NdŽ. Numerius aš mokėjau statýti Vdk. Į laikraščius tik nestatýk! Vn. Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę M.Valanč.
| refl.: Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis A.Baran.
11. nurodyti, skirti: Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų Jrb. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo Bb. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti CII10. Statýta diena KI470. Neprašykite daugiaus, kaip statyta BbLuk3,13. Kam koravonę uždėti, statýti KII293.
12. siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: Jį viršininku stãto DŽ. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni Vdk. Statýti savo kandidatūrą NdŽ. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus) rš. Ožį per užveizdą statyti N. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės BB1Moz41,33. Pilnavoju, ant ko statytas esmi R63, MŽ84. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis SPII150. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti Bt1PvT3,3. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt BM217(Nj).
13. versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė Ps. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo Žem. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? rš. Senių nestãto in darbo – prašo Krm. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane Sln. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk LTR(Srj).
14. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: Statýti į kariuomenę NdŽ. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė Sb. Tu Taduką į gimnaziją statysi (leisi)? rš. Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi Alv. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį JD1153. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti SGI78.
| refl. SGI19: Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo DP76. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos SPI261. Visi ant tos tiesos turi statytis SPI16. Statausi (pasirodau, ateinu) pokim SD420. Statause po akim Sut.
15. Pp, Skdv, Krš, Mžš, Krs, Mrc, Slv, Skrd tiekti: Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys Bgt. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Tl. Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė Lž. Kiti stato miesteliams meisą M.Valanč. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo Sk. Statýti žaliavas NdŽ. Seniau visa žydai stãtė miestam Slm. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku Jrb. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius rš. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme Žem. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Sdk. Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės DP427. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera Ch1PvR12,1.
16. vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves] Jnšk. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo Jdr. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams] Pb. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Skrb. Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo M.Valanč. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius Vkš. Šitą stiklą pats stataũ NdŽ.
^ Gera gerti kitam statant KrvP(Vs).
17. duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): Stataũ šimtą rublių, kad taip bus DŽ1. Statýti dvigubai NdŽ. Statýtieji pinigai NdŽ. Statýti už valetą BŽII470. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi J.Balč.
18. rengti, kurti (spektaklį, filmą): Naują spektaklį statýti DŽ. Pjesę, filmą statýti DŽ1. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos rš. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais rš.
19. kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: Statau sąlygą rš. Nestatome jokių sąlygų rš. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą BŽ56.
20. manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: Jauni žmonės save drąsiais stãto Vv. Jis savę stãtė labai gudriu Ppl. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų LTR(Slk). Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai Lel. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai LTsIV726. Nereikia kitas durnu statýt Dglš. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto PP79. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas M.Valanč.
ǁ refl. PK120, N rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: Ana dide stãtės, t. y. didžiavos J. Anas visiems stãtos bagotu Dglš. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs Srv. Ponu statės – papirosus rūkė Plng. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę Krš. Jie dideli stãtėsi Ėr. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru Vdžg. Aš da statáus, kad aš vyras Rs. Už bernioką stãtosi Rm. Jei statai̇̃si toks drūtas, ava (eiva) persiimt Alk. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana Gl. Kalakutas statėsi paukščių karalium rš. Statýtis teisėju NdŽ. Svetimims stãtos gera be vieno galo Krš. Aš nesistataũ šventąja Ar. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Žem. Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu V.Krėv. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės DP150.
^ Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs KlvrŽ. Ponu statos, o šūdas ant nosės LTR(Vdk).
ǁ refl. I, Trk didžiuotis: Kiekvienas statosi – kas aš! Gs. Jis nekas, bet baisiai stãtosi Alk. Ana labai stãčiasi GrvT78. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi brš.
| Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi (drįsta, kėsinasi pulti) Ig.
21. daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Statýti ką į keblią padėtį BŽII470. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę J.Gruš. Statýti save į pavojų NdŽ. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas rš.
22. atiduoti, paaukoti, skirti: Visą jėgą statýti NdŽ. Ko čia jėgą statai̇̃? Mrj. Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk Gs. Jis (batsiuvys), dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo JV267. Visas pajėgas ant to stačiau V.Piet.
23. refl. prieštarauti, priešintis: Prieš ką statýtis KII185. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai rš. Jis pradėj[o] statỹtis prieš kunigą Mrc. Jis stãtosi prieš vyriausybę KBI23. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis rš. Statausi vyringai Sut. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs DP149. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse BBZak3,1. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus BPI82.
24. refl. mergintis, suktis: Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai Krš. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė Rdn.
ǁ gretintis, norėti dėtis: Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi Dkš. Ko čia prie mano turto stãtotės?! Plv.
25. refl. palaikyti, ginti, užstoti: Aš stačiaũsi už jį Gs.
26. paversti kuo: Aš tave statysiu raiba gegule KrvD85. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo MKr41.
27. Lš traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): Jau geras šaltis, jau ir ežerą stati̇̀s Sn.
◊ aki̇̀s statýti
1. Plk, Lk piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): Negražu prieš tėvą aki̇̀s statýt Skr. Dėl menkų niekų tuoj aki̇̀s stãto Grž. Stãto akès, jei ne taip pasakai Krš. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto aki̇̀s Slm. O ką vyrai sakys, mergos akis statys JD771. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam J.Jabl. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį A1884,124.
2. NdŽ stebėtis.
3. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau aki̇̀s stãto Jrb.

akysè (akýsu) statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį P.
akysè (akýsa) stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Kb. Josios paveikslas akyse statos LTR(Sv).
ant galvõs statýti greitai varyti, ginti: Jei arklį stati̇̀s an galvõs, tai gal dar ir suspės Kls.
ant juõko statýti sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau DrskD242.
ant kõrtos statýti rizikuoti: Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos J.Avyž.
ant pei̇̃lio statýti pykdyti: Kam jūs mane ant pei̇̃lio stãtot? Al.
ant sàvo statýtis užsispirti, nenusileisti: Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas Slm.
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu S.Čiurl.
ausi̇̀s statýti NdŽ suklusti.
baugštyklès statýti gąsdinti, grasinti: Ans mun stãto baugštyklès KlvrŽ.
bókštą statýti svajoti, fantazuoti: Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas Žem.
danti̇̀s statýti nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus danti̇̀s stãto Prn.
ẽšerį statýti
1. priešgyniauti, prieštarauti: Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis Skr. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio Lkš.
2. NdŽ puikautis, pūstis, didžiuotis.

gálvą statýti laiduoti, garantuoti: Už Joną stataũ gálvą Kt.
gerùs kãzilus statýti ant dùgno mušti: [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) apie negražų: Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt Švnč. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma Rdn. Vyras ne į kanapius statomas VP50.
į kõrtą statýti rizikuoti: Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę J.Jabl.
į pė́das statýti paimti kitą į kieno buvusio vietą: Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti Žem.
kẽterą statýti spirtis, šiauštis: Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai Gs. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu Skr. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti V.Myk-Put.
krūti̇̀nę statýti priešintis: Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami! V.Myk-Put.
kui̇̃benas statýti Krtn mirti.
kuõdą statýti pūstis, puikauti: Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti J.Paukš.
lui̇̃šį statýti Ktk, Blnk, Vdš būti nepatenkintam, pykti.
niẽko (nė vi̇́eno) prieš savè ne(si)statýti NdŽ nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito LMD. Nieko priš savi nestatos karalius I. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste Žem.
nors į lángą statýk labai gražus: O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk A.Gric.
nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] NdŽ šiauštis, pūstis, didžiuotis: Visi stãto nóses į aũkštą! Krš. Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Krš. Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti? KlK6,63(Krš).
óbelę statýti atsistoti ant galvos: Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt Škn.
óžį (óžius) statýti Lž, Mrj aikštytis, šiauštis, pūstis: Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti KlK6,64(Krš).
pi̇̀nkles statýti klastingai elgtis: Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato V.Krėv.
po akimi̇̀s statýti akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: Statýdamas mumus po akimis didumą algos DP592.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių̃ statýtis KII14.
prie si̇́enos statýti Všv šaudyti.
ragùs (rãgą Ms) statýti DŽ, NdŽ pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt Skrb. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni Vkš. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo! Blnk.
skẽterą statýti NdŽ spirtis, šiauštis.
smė̃lio pili̇̀s statýti kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis rš.
statýtas [mókslo KII18] žõdis; R299, MŽ401 teiginys, tezė.
šẽrį (šeriùs NdŽ) statýti prieštarauti, spirtis, šiauštis: Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato Žem. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames Ps.
šerỹs stãtosi apima puikybė: Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis I.Simon.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas DP111.
ti̇̀ltą statýti LKKIII140(Grv) toks žaidimas.
véidą (véidus NdŽ) statýti; N daryti grimasas.
žárdą (žagrès) statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto Ėr. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis Ps.
antstatýti (ž.) tr.
1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatýtas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatýta namo dalis, viršunamė BŽ263.
2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatýs Lc. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų prš.
3. liepti stovėti prie ko, pastatyti: Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu Kl.
apstatýti tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L
1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines] Ob. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo Jrb. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms JD1216.
| refl. N, Š, NdŽ: Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm BM53(Vžns).
ǁ sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką K. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam Klt.
^ Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas (tvora) LTR(Grk).
2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos Mšk. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais LMD(Sln).
3. NdŽ apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę Kln. Tuoj apstatė buteliais stalą Žem. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą Vn. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) Sdk.
| refl. intr., tr.: Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs Gd. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo[je] Šts. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną Jrb.
| prk.: Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai Krš. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti Rs.
4. R66, MŽ87, Sut, Varn, Plšk liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstati̇̀s karaūlu Grv. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti (d.) Vv. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia V.Krėv. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum M.Valanč. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė JD1511. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti VlnE35. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais PK20. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe Ch1Mt27,66.
^ Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti (akys) Šd.
| refl.: Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai JD798. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti Vrp1895,29.
5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus Yl. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę BsPIV258.
6. Vdk visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis J.Balč.
| refl.: Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį Skp.
ǁ apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti Rmš.
7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta Rg. Kambarys senoviškais baldais apstatytas rš. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį rš.
8. Ml paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt (ps.) LKT369(Rdm).
9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą R66, MŽ87.
10. Lzd palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės Dglš. Jos mane durne apstãtė Št.
×11. (plg. rus. oбcтaвить) Jdr, Varn, Kt, Žž, Jnšk, Ln apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė Pn. Jis visus ten apstãtė Bb. I apstãtė žmogus velnį (ps.) LKT100(Krtv).
| refl.: Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau Trš.
^ Apsistãtė kai merga su devintu vaiku Lkč.
atstatýti tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L
1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk Pc.
ǁ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti Trk. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių], žinai, ka neparduosi Trk.
2. BŽ83 sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį SkŽ30. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė JnšM.
3. BŽ86 atkišti į priekį, atsukti: Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai Sdk. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją rš. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją Mš. Dykduoniai suvažiuo[ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę Krš. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstatei̇̃ Ds. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos Klt. Jaunõs nepadaris [ligoninėje], vis tiek vaikščios šikinę atstãčius (susilenkus) Ob. Rūrą atstãčius (sena, sulinkusi), ale bet eina, ir da vis su jaunom Slm. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė LTR(Gdž). Eina ubagas atstãtęs rankas (išmaldos prašydamas) Arm. Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti BM276(Šlv). Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras P.Cvir. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo A.Vencl. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos Vkš. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis J.Jabl. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę P.Cvir.
| refl.: Tas pilvas atsistãtęs anai Brs. Atsistãtę kaulai Mrc. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę Ar.
4. LL118, BŽ61, PolŽ55 iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų Klk. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu Krk. Reikė ūkį atstatýt LKT229(Žž). Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? I.Simon. Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau GNPvG2,18. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai! M.Valanč.
| refl. tr., intr. Š, Slk: Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė Kp. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė Lks. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną? Vaižg.
5. sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti K.Daukš. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį rš. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk Grd. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui BŽ62.
| Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo Rg.
| refl.: Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies V.Laš. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė Pv. Mano giminietė žolėm atsistãtė (išsigydė) Trgn.
6. iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis V.Myk-Put. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta P.Cvir.
| refl.: Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus sp. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą V.Myk-Put.
7. remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis Vlk. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje] LTII231.
ǁ lingv. transponuoti: Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos KlK3,55.
8. Vn, Grdm sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: Buvo iškėlę [agronomą], ale atstãtė atgalio Slm. Aš nėko nenoriu, atstatýk (grąžink) ma[n] vyrą Trg. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo BB1Moz40,21.
9. Lex3, Q10,11, H153, R9, MŽ11, Sut, K, LL121, Š, Sg, Srd, Snt, Vrb, Mrc atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo J.Bil. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas LzP. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti V.Krėv. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų A.Vien. Blogai dirbo, tai atstãtė Sb. Tingi – atstãto nū darbo Užv. Jis nepabūva niekur: iš fermų atstãtė, iš sandėlio atstãtė Mžš. Kuningas tavęs nekenčia ir nori nuo draugystės atstatyti DS258(Rs). Atstatyk Agarą nuog savęs su jos vaiku I. Aš jau ketverius piršlius atstačiaũ Rk. Klebonui pasakyti, kad jis prie kitos lenda, kaip matai ir nuo šliūbo atstatys Žem. Nu meilės atstatýsi, jei mušinėsi vaiką Šts. Atstatau, išmetu iš slūžbos, iš kuningų, iš amtmonų R18, MŽ23. Atstatyti nuo dalyko (nuo paveldėjimo) N. Atstatau ką SD216. Neatsikratomas, neatstatomas SD198. Bei anys našlės nė vienos nei atstatytos netur vesti BBEz44,22. Jis karalius atstato ir karalius įstato BBDan2,21. Ar tu jo todrin vieno neižkarotumbei arba neatstatýtumbei DP391.
ǁ R9,389, MŽ4,524 atleisti, paleisti (iš kariuomenės).
ǁ nuvaryti, nubaidyti, nuginti tolyn: Kalnų žąsis taip yra drąsi ir smarki, kad ji pigiai atstato lapę nuo savęs Blv. Kad iš jūros kerta vė[ja]s, atstãto žuvį nū mūso krašto tolyn Prk. Atstatė kaip šunį nu lakalo Šts. Atstãtė kap tą nuo stintų Plv.
| refl.: Ė, katinas atsistãto (nepasiduoda šuniui) Db.
10. nukelti į šalį, atstumti, atidėti į kitą vietą: Sueina, stalą atstati̇̀s – ir susėda, ir verpia Pb. Dvijau maišo ratūse neatstato – tokie menki muno vaikiai Šts. Pienas atstatytas nuog ugnies I. Vandenį įpylei į ramunes ir atstatai̇̃: negalima virti – jos pačios pritraukia Upn. Oligė, liovusi verpti, atstato šalin verpstį V.Krėv.
11. atiduoti, atvežti (prievolę): Atstatė visą meisą, o vokytis užrašė da i prylaidus Šts.
ǁ J atvežti, atgabenti: Atstatysiat pašarą, aš užmokėsu Šts. Paėmė jį šoferis, atstãtė ligoninėj (į ligoninę) Vlk. Ponuo nepatiksi, i atstatýs tavi į rekrūtus Lnk.
◊ aki̇̀s atstatýti įdėmiai, nekantraujant žiūrėti: Pareini namo, vaikai atstãtę akutès – nori valgyti, o paduoti nėra ko Rm.
danti̇̀s atstatýti šypsotis: Kol pr[i]ėdusios, tai besivaipot danti̇̀s atstãčiusios Jrb.
kãktą atstatýti pūstis, būti išdidžiam: Aš nestovėdavau kãktą atstãčius Lg.
kójas (kepšès Grž) [į duri̇̀s] atstatýti menk. mirti: Taip nesisaugodamas atstatýsi kepšès greit Vkš. Gyveno gyveno, ėmė ir atstãtė kójas Grž. Jei krau[ja]s sustos, ir atstatýsi kójas Rdn. Vai ilgai dar teks palaukti, kol aš kojas į duris atstatysiu V.Bub.
lū́pą atstatýti supykti, būti nepatenkintam: Ben kiek ne po juo, tai ir atstãto lū́pą Skdt. Tik lū́pą neatstatýk! Rg.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo: Tas tėvas i vaikšto visą dieną nagùs atstãtęs Jrb.
ragùs atstatýti priešiškai nusiteikti: Negerai kaimynystėje ragus atstačius gyventi, tačiau ką aš turėjau daryti? V.Bub.

×dastatýti (hibr.) tr.
1. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito, pristatyti: Daržinė dastatýta gale Šč.
2. pristatyti, nugabenti: Į vietą dastatýk siuntį, gromatą J. Nieko dauges nenoriu, kad kap mane dastatýtai manan kraštan Lz.
| refl. Auk: Džiaugės namo dasistãtęs Str.
įstatýti K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L
1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatýti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę, prie dešiniojo turėklo J.Balt. Tuojau, aš pati jas (gėles) į puodelį įstatysiu Ašb. Šluotą į kertę įstatýti NdŽ. Vilkams didelę duobę iškas, vidurė[je] duobės kartį įstatýs Gd. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite K.Donel1. Į stiklinę [su taukais] įstatýs kokią skilelę – i degs Krtn. Kame rasi kaip numie: košę išverda, žvakę įstãto – ir valgo Šts.
ǁ užpildyti visą (patalpą) sustatytais daiktais: Pirtis jau instatýta (sudėti linai džiūti) Dsn.
2. tr. įdėti, padėti kur: Kap lieka kokio nors valgio nuo pusryčių, tai reikia instatýt pečiun pietum Nč. Ana instãtė skarvadą pečiun ir indegino Dv. Į klojimo langelį įstãto [lemputę], padega – i dega Krp.
| prk.: Vartoju čia skliaustelius – juose įstatau skaitytojui vieną kitą savo žodį J.Jabl. Tas buvo į laikraštį įstatýta (išspausdinta) Rsn. Buvo ir į laikraštį įstatýtas už tą vogimą NmŽ.
| refl. tr.: Ponai dūdavo in langų gramafonus insistãtę Kli.
3. tr. liepti stovėti kur įkeltam, pastatytam, priversti kur atsistoti: Senelė šiandien pirmą kartą jį čia (į stovynę) įstatė, sumaniusi išbandyti anūko kojyčių stiprumą J.Avyž. Tą žmoną įdeda į vežimą, nuveža į mišką, suranda, kur storiausias ąžuolas, į tą ąžuolą įstãtė i užkalė Jrb. Kad aš įmanyčia, dvarus pastatyčia, trisdešimt šešis strielčius tenai įstatyčia LTR(Plk). Kumelys nesiduoda įstatýt ant ienas Rm. Prikrovęs vežimą, [Meškausis] griebė vienai meškai už kaurų, įstãtė į ienas ir parvažiavo namo VoL327.
| prk.: O mano motynėlė, tik nedėkavoju – į ašarėles įstãčius palikai kaip į vandenėlį JD1182.
^ Rėkia kai ugnin instatýta, ko trobos negriūva Prng. Šventa nevalga, į koplyčelę įstatýta (apie tariamai nevalgų žmogų) Krš.
4. tr. pastatyti, įrengti (pastatą): Jis įstãtė svirną, įstãtė tvartus, visas trobas įstãtė Šk. Matytum, kad įstãtė triobas – kap dvaras! Alk. Čia namai an dviej, an trij aukštų instatýti Dbč. Triobos buvo rūpestingai ir dailiai įstatytos V.Kudir. Jis tą visą malūną įstãtė Jrb.
| refl. tr. Skr: Kiti jau įsistãtė trobas – ko begrįš Trk.
5. tr. įtvirtinti, įtaisyti, įmontuoti: In ką duris instatysi, jei ne adverijos? Kpč. Įstatýti naują šulą duryse BŽ44. Šios bažnyčios akmuo tapė įstatýtas trylektais metais Šlu. Daržo gale Anskis tvorą taiso, išvirtusius vartelius vėl įstato I.Simon. Noriu dančius instatýt Lz. Akį instãtė iš stiklo Ker. Vėžys eina atapakalias až tai, kad jam šikinėj akes instatýtos Pst. Kaip ans sugebėjo, ans sukirpo, rankoves įstãtė Gršl. Kap motka marškinus siuvo, pažastėsan klynelius instãtė Kpč. Padaro tokią skylę rungui įstatýti Žlp. Kumet rakini duris, rakto užkarpius turi įstatýti į skląsčio užkarpius Vkš. Žiedų vertikaliose sandūrose įstatoma armatūra rš. Tai mes padirbtum kitus namelius, tai mes įdėtum stiklo langelius ir įstatytum vario dureles TŽI296. Tik nepadėkavok, kad jiej (karstadirbiai) neinstãtė stiklelio langelio (rd.) LKT387(Rud). Imsite … akmenis insiūtus (viršuje instatytus) efodui BB2Moz25,3-7. Niekas teipag nesiuva naujos gelumbės lopinio and senos drapanos, kiteip lopinys naujas, įstatytas iš jos, plėšia seną (drapaną) Ch1Mr2,21.
| Radiją jis mums įstãtė (įrengė) Skr.
| refl. tr.: Gal dantų turi daugiau – maž insistãčius? Ml. Anksti įsistačiaũ audeklą [austi] Alks. Jau dvi nedėlios, kap insistãtėm stovus Arm.
6. tr. įremti: Instãtė krūtinėn strielbą Rod. Peilį nugaron instãtė i vedas Klt.
| prk.: Zaksok čia akis įstãtęs! Vvr.
7. tr. įvesti (į kelią), parodyti (kryptį, kelią): Aš tavi įstatýsiu į takelį, kad nepaklystumi Dr. Jonuk, instatýk mergaites takan Trgn. Liki tai varyklai atginiau, įstačiaũ gyvulius, paleidau Lkč. O kaip įstačiaũ į vieškelėlį: – Bėk, mano žirgeli, n'atsižiūrėki JV1069.
| prk.: Daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti Žem. Mokė, į kelį įstãtė – padėjo vaikams Krš. Ten darbas į vėžes įstatytas rš.
| refl. Sut: Insistãtė girtas kelian i eina – bet kelias Klt. Nuo mūs ūlyčios kai insistatýta vilko kelian, tai eita ir eita Prng.
8. tr. K, Krtn, Trk padėti, pasirūpinti, kad kur patektų, įstotų, įtaisyti: Įstãtė tėvą į darbą, tedirbie Krš. Buvo ją į pabriką įstãčius Jrb. Kur aną reiks įstatýti mokyties? End. Įstãtė (paliko dirbti) py munęs vaikiuką Vn. Aš neturiu iš ko tavęs įstatýt an daktarus a an kunigus Ėr. Par vasarą aš tavi į trečią klasę įstatáu, į gimnaziją Krt. Tu šeimynykštį į darbą kaip ašvienį į vagą įstatai̇̃ J.
| prk.: Jis drauge su mumis yra bėdoje, jis nor mus iš tos išimti ir garbėn įstatyti BPII105.
ǁ priversti, pavesti ką daryti, pristatyti prie ko: Tinginį reik po pryvarta įstatýti dirbti Šauk.
9. tr. padaryti sugebantį, išmokyti ką atlikti, įveikti: Išmokusią elementorių, įstatė jau į maldaknygę Žem. Motina per kelias žiemas jau buvo jį į kelias litanijas įstačiusi Pč.
10. tr. SD352,418, R341, MŽ456, Vln32, M įsteigti, įkurti: Kas mūsų krašte įstãtė vyskupystes? Š. Aerijus … mokė, jog nereika … laikyt pasnykų, nuog bažnyčios š[ventos] įstatýtų DP546. Yra sakramentai, kuriuos Christus įstatė SPII82. Tiesą įstatau SD289. Ten įstatė žmonėmus įstatymą Ch2Moz15,25.
| Ponas Christus večerą savo įstatė (suruošė) PK215.
11. tr., intr. nustatyti, nurodyti, įsakyti: Ponas įstãto pagal jo žodžio gyventi J. Instãtė laiką, kada operuos Dg. Didžiasis Lietuvos kunegaikštis įstatė, jog nėksai į svetimus medžius įkilų negal kelti S.Dauk. Teip instatyta yra žmogui, idant vieną kartą mirtų BPII202. Taip ponas įstatė, idant kurie evangelijum sako, iš evangelijos gyventų Mž30. Buvo Klaudijušas įstatęs, idant visi žydai iš Rymo išeitų BtApD18,2.
12. tr. OsG156, N, S.Dauk išrinkti, paskirti: Ją instãtė apylinkės pirminyke Dgč. Jo vietoj kitą anstãtė Lel. Vietinykas, instatytas ant kito vietos SD187. Įstatau, aprenku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Įstatyti ką klebonu B. Jis mums (nuo) Dievo karaliumi įstatytas KBI56. Dovydas įstatė sūdžias žemėje CI316. N'įstatýtas sūdžia KII261. Juk jie neyra tikri įstatyti mokytojai Ns1832,1. Nesa eš vėl ing mano urėdą įstatytas esmi BB1Moz41,13. Dievas įstatė mane viešpačiu visoj žemėj Egipto Ch1Moz45,9. Karalius įstato, bet be manęs CII173. Įstatė jį vyriausiu ant visų išmintingų Babilonijoje BBDan2,48.
^ Nemoku nei skaityt, nei rašyt – nori mane dangun karalium anstatýt Ad.
13. tr. duoti užstatą, įkeisti, užstatyti: Vienas ponas paėmė iš bankos šmotą piningų ir įstãtė dvarą Krp.
14. refl. N laiduoti, tarpininkauti: Įsistatau ažu ką SD440.
15. intr. pasiryžti, nusistatyti: Įstato ir prižadžia daugiaus nenusidėti Pron.
| refl.: Įsistãtė (užsispyrė) mokytoja, kad padainiuočiau vaikams Grd.
16. refl. Š, Krk įsivaizduoti, didžiuotis: Žiopla paskutinė, o įsistãto, ka baimė! Trk. Ale kam tau reik tei įsistatýt, ka tu tiek žinai? Jrb.
◊ į kójas įstatýti parengti savarankiškam gyvenimui: Ans muni mokė, į kójas įstãtė Krš.
liežùvį (liežiùvį) įstatýti liežuvauti: Nieko nedirba, tik eina per kiemą (kaimą) liežiùvį anstãtęs LKKXIII129(Grv).
išstatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L
1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatýti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk.
2. kurį laiką statyti ką vertikaliai: Sena, o mandelius išstačiáu septynias dienas Pj.
3. daugelį išdėlioti, sustatyti: Ir išstatė avilelius vyšnelių sodelin LTR(Rš). Susirinkus svietui į didžiai ertą numą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles alaus ir midaus S.Dauk.
4. padėti stačią: Jakobas … akmenį (kurį buvo pasidėjęs po galva) ižstãtė ant atminimo DP571.
5. padėti ant ko: Išstatýsim (pastatysim virti) večerią ir eisim verpt Arm.
6. visą iš vidaus apdėlioti kuo statomu: Kitą kartą iškasdavę gilias vilkduobes, kraštus medžio statiniais išstatydavai Sln. Mūs klėtelės labai aukštos, zerkolėliais išstatytos LTR(Lp).
7. SD419, LL296 padėti visiems matomai, rodyti: Išstatýti (parodai) BŽ86. Salėje išstatyta apie 40 tapytojo kūrinių – tematinių drobių, peizažų, portretų sp. Lakuotų nagučių į parodą neišstatysi V.Bub.
8. SD419 daugeliui liepti, nurodyti kur stovėti: Čia išstatyta visur sargyba – neleidžia LTR(Bsg). Po skambučio klasė, išstačiusi sargybą už durų, vis dar tebedūko kaip galėjo V.Bub. Visam mieste išstatė daug sargų LTsIV149. Žvalgai pranešdavo, kur išstatyta naktį stepėse netikėlių piketai A.Vien.
9. NdŽ, Sut, Š, Dglš, Klt, Ktk pastatyti, suręsti, įrengti (ppr. įspūdingą pastatą, statinį): Dirbo kaip juodas jautis, tokias trobas išstãtė! Rdn. Kad jau gražios triobos išstatýtos! Srv. Buvo jau išstatýti triobesiai, viskas Grnk. Visas senovės triobas pardavė, o išstatė tokias kaip pono Tučinsko Tat. Neseniai išstatýtas svirnelis Mrc. Tai išstatytau an dvarelio klėtelę, tai aš sudėtau zerkolėlio langelius LTR(Vlk). O ir išstatė margą dvarelį ant aštuonių kampelių StnD21. Až vienos vasaros išstãtė bažnyčią Brsl. Išstatė namus savo ant smilties GNMt7,26. Apginklas – vieta, išstatyta dėl apsigynimo nuog užpuolimų I. Iš šito klaimo išstãtė malūną Km. Galiu ižardyt bažnyčią Dievo ir tą gi pačią trise dienose ižstatyt Ch1Mt26,61. Paskui išstatė altorių S.Stan.
| refl. tr. Mlk, Grv, Žln, Skr, Skdv: Daug kas išsistãtė gražius namus Dglš. Tokias trobas išsistãtė – gabus vyrukas Krš. Buvo išsistãtęs gerus namus – sudegė Dbč. Kad išsistãtė triobas – kaip dvaro Srv. Išsistatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Vrn).
ǁ kokiame plote pastatyti: Daug mūrų išstatýta, nebsuvoku gatvės Krš. Ant kapais to Šventarago Vilniaus miestas yra šiandien išstatytas S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Išsistãtė miestas Strn. Dirvonai buvo, reikė išsistatýt viską Vdn. Nu brolio atsiskyrės ir išsistãtės Krš. Bukonto kiemas y[ra] pačio[je] dvaravietė[je] išsistãtęs Vkš. Sodžius pagal kalnelį išsistatęs (įsikūręs) Grž. Kaimas išsistãtęs, išsimėtęs paupyje BŽ227.
ǁ statant iškelti: Kiek išstatysi namo per dieną, tai vakare uždėk ant sąsparos akmenį – velnias gali išardyt LTR(Auk).
10. Trk į priekį atkišti, iškišti į kurią pusę, atstatyti: Žiūria galvą išstãčiusi, įsiręžusi Krž. Stovi žmogus po bažnyčia išstãtęs ranką Grv. Vaikas miega pilvą išstãtęs LKKIX210(Dv). Kas apsigumuręs su skepeta, o kaktą išstatęs, tas kvaukis J. Sėdi visi [žvejai] kupras išstãtę prieš vėją Ktk. [Ežys] kad ką pamato, kuprą išstato D103. Eina briedis kramę išstãtęs Lpl. Ot prilesus višta, net išstatýtas gurklys Pb. Kad naktį yra pilnatis mėnuo, niekados negulk … šlunkus kokius kūno savo išstatęs prieš mėnesį! DS203(Šmk). Erkė galvą inkiša skūron, ė šikinė viršuj išstatýta Aps.
| refl. Azr: Kūdos rankos – labai kaulai išsistãtę, išlindę Ktv. Kniūpsčias atsigulė, kaulai išsistãtė Dbč. Telyčiūtės tešmeniukas išsistãtęs, jau ketvirtas mėnuo (veršinga) Klt.
^ Visa medžiaga lygi, tik viena šaka išsistãtė (melžtuvė) Dv.
11. SD457 paleisti (nuo karinės prievolės): Ižstatyt kareivius iž karionės SD421. Išstatau kareivius Sut.
12. laikyti didžiu, aukštinti, kelti: Y[ra] daug tokių, kas didliai savi išstãto Plng.
| refl.: Da pienburnis, o jau išsistãto Ds. Išsistãtąs, sako, einąs nosį iškėlęs! Krš. Išsistãtąs buvo pri kalbos Trg. Kad i daug turia mokslo, ale n'išsistãto Jrb. Mokytas, o nedamokytas, nežino, kaip išsistatýt Erž. Ka i grapas, bet nebuvo didžiai išsistãtęs Plng. Ana y[ra] be galo išsistãtanti, ta nuovadienė Šts. Labai išsistatai̇̃ suprantančiu Blnk.
^ Iš mužiko kai ponas palieka, labai išsistãto Skrb. Penkių neišmano, o kaip išsistato LTR(Jnš).
ǁ refl. dėtis, apsimesti: Nora išsistatýti gera i čiulba liežuvį paploninusi Krš.
13. skirti kokiam likimui: Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26.
14. nustatyti, sutvirtinti: Ir ižstatysiu sandarą mano terp manęs ir terp tavęs Ch1Moz17,7.
15. atsiųsti, pristatyti: Ir ižstatė mumus ragą ižganymo (gelbėtoją) namuose Dovydo Ch1Luk1,69. Aba išmanai, kad negalėčia dabar prašyt tėvą mano, o išstatytų mi daugiaus neig dvylika pulkų anielų Ch1Mt26,53.
16. išdėstyti, nurodyti: Toj pirmoj knygoj krainykų ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo Ch1Krn(santrauka).
17. pasirodyti kokiam: Rūpinkis, kad ižstatytumbei save datirtu Dievui darbinyku Ch11PvTm2,15.
◊ ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai man dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu? J.Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių rš.
ausi̇̀s išstatýti nustebti: Tas ausi̇̀s išstãto – kaip čia y[ra]: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi Pgr.
danti̇̀s išstatýti juoktis, šypsotis: Ar neparduodai dantis, ko tep sėdi danti̇̀s išstãtęs?! LKKXIII118(Grv).
gálvą išstatýti pūstis, puikuotis: Statės tokia pana, ejo gálvą išstãčiusi Krš.
juõkui (ant juõko) išsistatýti sudaryti progą juoktis, šaipytis: Tu išsistatei̇̃ an juõko Db. Save juokui išsistatyti LL317.
nósį (krãmę) išstatýti didžiuotis, pasipūsti: Vaikščiojo nósę išstãčiusi i negavo vyro Krš. Rupūžė, nevėkšla, eina krãmę išstãčiusi Krš.
pãjuokai išstatýti sudaryti progą tyčiotis: Be reikalo ėjo į miestą, dabar išstãtė žmonių pãjuokai Jnš.
paišstatýti (dial.) tr. daugeliui pasistatyti (pastatus): Paškonys pirkias paišstãtė Dv.
nustatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD460, Sut, N, RtŽ, L
1. visą pristatyti, pridėti ko vertikaliai: Visas kalnas rikėm nustatýtas, net marguoja Alv. Kažkur už upės, gubomis nustatytame lauke, rėkavo kiškis J.Avyž. Ir nustatė tuos kampelius tik vienom lazdelėm KrvD285.
2. visą nudėlioti: Stalas nustatýtas buteliais, valgymais, kad baimės! Krš. Lentyna buvo nustatýta buteliais Pc. Virtuvė nustatýta vienais puodais Rm. Jo kambarys nustatytas visokiais daiktais J.Balč. Karių klubo salė stalais staleliais nustatyta A.Vien. Nustãtė bankom nugarą – visa juoda Žl.
| refl. tr.: Nusistatyta pilnas langas uogom Lp. Visus kampus nusistãtė vazonais DŽ1.
ǁ daug pridėti, pristatyti: Ir nustatė pirmą eilę armotų, šaudyklių LTR(Sv, Lp). O šitų (motociklų) eilios nustatýtos Krč. Žiūrėk, kiek avilių nustatýta – pilnas daržiukas LKT222(Vnd). Ant kiemo nustatė stalus [vakarienei] V.Piet. Tų vainikų nustãtė iki pat durų Jrb. Bankas nūstãtė, išvarinėjo kraują Vn. Taures nustãtė – ir sugijo Ob.
3. daugeliui liepti stovėti sustatytiems, išrikiuotiems: Te nustãtė eilužėles baltų kareivėlių JD1071.
ǁ visą pripildyti stovinčių, pastatytų: Visos gatvės buvo nustatytos sargybomis rš. Ale nustatýta mokiniais miestas iš abiejų pusių Mlt. Seniau arklių būdavo laukai nustatýti par atlaidus Šmn. Visos gatvės arklių nustatýtos [per mugę] Krš. Nustãtė dvarelį žirgeliais (d.) Prl.
4. NdŽ visą pristatyti (pastatų): Ėmė statyti namus vienus po kitų ir nustatė visą gatvę rš. Dalis miesto aukštais mūriniais namais nustatýta NdŽ. Oi, kokie plotai nustatýta Sug.
| refl.: Visas laukas nūsistãtęs – didelė grupinė Pvn.
5. nukaisti, nukelti į kitą vietą: Nustatýk sagoną nuo ugnies J. Kad i greit nustačiaũ puodą, ale vis tiek nubėgo Sdb. Užkursi pečių – rasi išdraskytą, užkaisi puodus – rasi nustatytus LTR(Ndz).
ǁ dedant nepataikyti, pro šalį pastatyti: Stačiaũ torielką an šėputės ir nustačiaũ an žemės Ėr.
6. suteikti reikiamą padėtį, nutaikyti, sureguliuoti: Yr kas nustãto tą laikrodį Pšl. Nustačiaũ dureles kaip an plauko Slm. Sunku teip nustatýt (pasiūti), kad rūbas stovėt kai an diego Trgn. Miopa (žemažiūrė) akis yra nustatyta skleistiniams spinduliams P.Aviž. Nustatýti taikiklį NdŽ. Nustatomasis varžtas PolŽ46.
| refl. tr., intr.: Gerai nusistatýk laikrodį, kad ryto[j] nepramiegotum Krs. Reguliatorius nusistatýt vagos gilumą i platumą LKKXV301(Jrb). Nusistatantis kontaktas SkŽ104.
7. N, Klt iš anksto nurodyti, nužymėti, nuskirti: O kad neturi ariamos [žemės], tai ir karvės ganyklon nevarysi. Šitaip iš seno čia (kaime) nustatyta J.Balt. Kiek kas duos – a dešimtį litų, a penkis – jau nebuvo nustatýta Jdr. Nu Užgavėnių jau austi, lig kol į lauką reiks eiti, jau buvo nustatýti laikai Plt. Miesto darbininkui darbo valandos nustatytos I.Simon. Drebėkit jūs, tarnai tamsybės, jums bausmę liaudis nustatys rš. Nustatýti metinį mokestį NdŽ. Viską saviškai nustatýti NdŽ. Nustatýta tvarka NdŽ.
| refl.: Nusistataũ par dieną išaust tokį gabaliuką Aln. Kiek tu nusistãtęs dirbt aukščio [lovelį]? Slm.
8. remiantis kokiais duomenimis išaiškinti, patvirtinti: Kamisija nustãtė man širdies reumatą Krs. Seniūnai, būdavo, nustatýdavo nuostolius Grz. Jo kaltumas jau tikrai nustatýtas NdŽ. Laiką [senovėje] nustatýdavo [pagal žvaigždes] LKT117(Rs). Danų mokslininkai nustatė, jog prieš mūsų geležinį buvę dar žalvarinis ir akmeninis amžiai J.Jabl. Dabar tiksliai neįmanoma nustatyti, kur stovėjo gimtieji rašytojo namai rš. Miškininkams dažnai reikia nustatyti medžių ir ištisų medynų amžių sp. Ji mañ pasiguldė, nustãtė, kad raktikaulis lūžęs Pnd. Morfologinės normos irgi nustatomos, remiantis zanavykų tarme rš. [J. Jablonskis] ne vienai mokslo sričiai padėjo nustatyti terminus KlbV62(J.Balč).
| refl. tr.: Nusistačiau kryptį an to kupsto LKGII587(Ar). Pačios nusistãto ligas – tokių yra bobų; i daktarai neparšneka Krš.
9. refl. Žlp nepalankiai, priešiškai nusiteikti: Jis viešai pasisakė esąs nusistatęs prieš popiežių J.Jabl. Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę V.Krėv. Vis daugiau jaunimo, nusistačiusio prieš fašizmą, atsidūrė kalėjimuose A.Vencl. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų I.Simon. Anam šone Nemuno – tę nusistãtę Dg.
10. refl. laikytis kokių pažiūrų, kokios nuomonės, kokio įsitikinimo: Kas lietuviškai nusistãtęs buvo, tas pasiliko Plšk.
11. refl. Š apsispręsti, pasiryžti: Nusistatýk nėkur neiti be pasiklausimo Krš. Ar man tekėt, ar teip nusistatýt gyvent? Jnšk. Širdyje ji nusistatė daryti taip, lyg kad Tautrimienės čia visai nėra I.Simon. Mat labai nusistatýt reikia, jeigu nori negert Pkr. Nusistačiaũ grynai nerūkyt, i nerūkau Jd. Griežtai nusistãtęs kovoti NdŽ.
12. LC1878,9 atleisti, pašalinti (iš darbo, iš pareigų): Ką nuo ūrėdo nustatýti KI28. Yra keli gendroliai nustatyti ir kiti į tųjų vietą nusiųsti Kel1881,184.
pastatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L
1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatýti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatýk grėblį prie tvoros Lzd. Kerdžius, pastatęs priemenėj botagą, slinko trobon J.Balt. Lazdą kampe pastačiáu Šll. Devynis pėdus pastatai̇̃, o dešimtu apdengi Pls. Tris pėdus suriša i pastãto bobą Ar. Reikia pastatýt [gubas] padėt vyrui Pb. Pastatýkim kruopą (kiek) pėdus, ba labai pavertė vėjas LKKII207(Zt). Vieną lovą [linų] pastãto, kitą lovą pastãto, o priemenė[je] mina Pb. Pasku pastãto juos (linus), išdžiūsta, suriša LKT185(Čk). Jaujon rugius pastãto pastãto ir ažukuria Vdn. Kai pradeda pjaut [rugius], ataneša gražų kūlelį, kampelin pastãto LKT332(Dbg). Jis savo žirgą piestu pastato rš. Pastatýk man apikaklę Mrj. Uodegos voverė nepastati̇̀s stačiai Rdš. Idant ją (žvakę) and lichtoriaus pastatytų Ch1Mr4,21. Ir stulpui auksinam, kurį tu pastatei̇̃, nekloniosimės DP81.
| refl. tr. Sut, N: Pasistatýk prie kiaulių kūtelės kopėtėles ir užlipsi kiaušinių paieškot Skrb. Prisėdau aš ant akmens, pasistatęs botagą tarp kojų J.Balt.
2. R268, MŽ358 padėti kur, ant ko nors: Burokus pečiun pastatai̇̃ ir verdi Aps. Kur pastatai, te ir verda Žsl. Pastatýta an stalo, ir reikia valgyt Nmč. Prieg va kanpo (kampo) pàstačia GrvT37. Pastàt' puodą ant pripečko Ad. Reikia [rūgštų pieną] pastatýt pečiun Nmč. Sukošia [pieną], pastãto in lentynos Dgč. Pastataũ [gėlę] po lašais – nelaistau Ad. Sumokėjo dešims dolerių [už vyžas] ir langan pastãtė Eiš. Vidury pirkios pastatýdavo diedą inkišt balanai Antr. Anas atanešė tą skrynią, pastãtė ant grindų Gdr. Akminą baisiausį pastãtė vaikai ant tėvo kapo Krž. Pastatei̇̃ (įstatei į vagą) – plūgas i eina Dglš. Pastatoma lempa Zr. Pastatomoji sienelė (paravanas) LL138. Jis atnešė maišą ir pastãtė tvarte NdŽ. Pastatai̇̃ [nagines] kur an pripečko, kad išdžiūt Rod. Pastatyk viedrelius, paguldyk naštelius, eikš padėki, mergužėle, žirgelius girdyti StnD8. Pastàt (pastatyk) viedrelius, paguld' nėšelius, pagird' mano žirgelį (d.) Švnč. Pastãtė lovą prie sienos NdŽ. Vidury salės buvo pastatýtas stalas NdŽ. Dar neinėjau aukšton klėtelėn, jau ir pastãtė naują krėslelį DrskD96. Aukavo aukavo ant rankelių, ilsėtis pastãtė ant savo kelių JD894. Bei malonės krėslą (sostą) padėk (pastatyk) ant skrynelės BB2Moz26,34. O buvo ten pastatyti iš akmenio šeši sūdai vandenio Ch1Jn2,6. Sosta pastatyta buvo danguj, ir sėdėjo ten viens and sostos Ch1Apr4,2. Įvaizdžiai pastatydlavo MT145. Padaryk variną žaltį ir pastatyk jį ant žymės DP454. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas pokim širdies pastatytas SPI111.
| Adverniškai pastatei̇̃ žodžius, posmus dainoje, t. y. apkeitei J.
^ Du juodi puodai gale lauko pastatyti (batai) LTR. Surazgytas, sumazgytas, gale lauko pastatýtas (akėčios) Škn.
| refl. tr. N, K: Jeigu lova išsiteks, čia pasistatýsiu Jrb. Jis atsigulė pasistãtęs staliuką prie sienos NdŽ. Jie mintuvus pasistatýdavo klojime, netoli jaujos durų, ir čia mindavo linus Skrb. Priebrauką pasistatýdavo pirkioj i braukdavo linus Klt. Bast ant žemės pasistatei̇̃ [rąstą], pasiselsti i vėl neši Erž. Velnias pasidirbęs juodą ožką ir pasistatęs ant tvoros Sln. Sėdėjo vyras su pačia pasistãtę priešais keptą vištą NdŽ. Pasistãto kur kvarabiškai, i nuvirs puodas Dglš. Vaikų būrys, an pagalio pagalį pasistãtę, kerėplą mušė Kpč.
ǁ padėti, kad pasidarytų tinkamas vartoti: Ar jau pastatei̇̃ (užraugei) kopūstus? Alv. Apkirbęs [pienas], aš jį anta rūgštaus pastatýtau Drsk.
ǁ einant, žengiant padėti (koją): Pastatýti koją ant ko NdŽ.
ǁ pateikti gretinimui, lyginimui: Pajėga ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėga – prieš veiksmą FT.
3. SPII1 liepti kur stovėti, būti: Kur pastatyk, ten tebrasi – toks ans slinkis darbininkas Šts. Aplink dvarą buvo pastatyta šiokia tokia sargyba rš. Jis kap kuolas: kur jį pastatai̇̃, tę jis ir stovi Kpč. Mokytojas seniau, būdavo, ausis nusuka, kertėn pastãto, paklupdo – kaip nebijosi! Mžš. Pastãtė prie durų sargą DŽ1. Piemenėlius po kokius du pastatýdavai an linijos: čia viena linija, čia kita apsuku bandą Mšk. Pastatýsim [pačią] kampe stačią su vienu dančiu, su tuoj klibančiu DrskD235. Ir pastatė jį ties paraono BB1Moz47,7. Duok, id mes po tavo dešinei pastatyti būtumbim visi PK174. Išeis angelai ir pastatys piktuosius ant kairės DP15. Tada velnias ėmė jį ingi miestą šventą ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios VlnE44. Pavadinęs vaikelį, pastatė jį viduje jų BtMt18,2.
^ Jį pupos[e] pastatýkit, tai ir žvirblis nečirkš Jž.
| refl. tr.: Jau tokia pleškatainė ji: ka tavi nusitvers, tai pusę dienos laikys pasistãčius Jrb. Pasistãtęs jį prieš save, peržvelgė nuo galvos ligi kojų NdŽ.
4. palikti kur stovėti, būti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną): Pastãtė arklius saulės atokaitoje DŽ1. Esam keturios šeimos, neturam nė kur gyvolį pastatýti Tl. Neturėjom nė karvę pastatýt, nė nieko Kdn. Pastatýti nėra kur karvės [ir nelaikom] Nmk. Pastãtė (pririšo) gyvulį an pliko lauko i dvasina Mžš. Pastãtė šyvą žirgelį pas rūtų naują darželį (d.) Lš. Ai merguže, mergužele, kur man žirgas pastatytie? LTR(Slk). Jau žirgeliai pakinkyti ir prie gonkų pastatýti DrskD168. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Vidulaukėj pastãtė traktorių i nue[jo] Klt. Vežimams pastatýti vieta NdŽ. Automobilį pastatýti NdŽ. Iš ryto atsistojo, in vakarą ir pastatė sielį Kaune Gg. Jam reikia armotą pastatýt, kad pabudintie tokį miegalį LKKXIII118(Grv).
| refl. tr.: Pasistãtęs arklius turia an dirvos, o pats kur įlindo Slm. Tik gauk girio[je] nors ratams vietą pasistatýt, o paskui bus malkų Skr. Jis čia po langu pasistãto tais mašinas Vv.
ǁ Alk laikyti (gyvulį) kokiomis mitybos sąlygomis: Pastatýk karvę an vienų šiaudų, tai tiek ji tau duos pieno Alv. Pastãtėm [karvę] an bado – vis tiek pieno duoda, sunku užleist Sdb.
5. SD20, Sut, J, Amb, LL149, Mlk, Dv, Skdt, Dbg, Nmč, Smal padaryti pastatą, statinį, įrenginį: Namas pastatýtas, tik vidus neinrengtas Klt. Kokią norėsim, tokią pastatýsim [pirkią] LKKII206(Zt). Jie visą mūrą pastãtė par dvi savaites Všn. Anas pats pirkią pastãtė, pats langus darė LKT399(Rod). Nebuvo klaimo pastatýta JnšM. Pastačiaũ pirtį linaminę Iš. Kalvė buvo naujoviška, iš plytų pastatýta Krš. Jis liepė savo vyrams pastatyti ant ežero kranto palapines sau ir visiems palydovams J.Balč. Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Šiaip teip tokį pastačiaũ tvartelį ir gyvenau Pb. Pastatýta gurbas kirviais Aps. Gale kiemo (kaimo) buvo vartai pastatýta GrvT125. Pastãtė pečių kap [pirties] krosnį Arm. Kakalį pastatyti N. Iš tų pelkių nešė, supylė tus kalnus Telšių miestuo pastatýti Tl. Mūsų miestas abipus upės pastatytas J.Jabl. Mes visas Mockas (Mockų kaimą) pastãtėm GrvT64. Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, tai pastatýtau viduj dvaro klėtelę (d.) Vlk. Man sapnuojasi, kad pastačiaũ kryžių Aps. Višinskis pirmasis iškėlė sumanymą pastatyti paminklą V. Kudirkai rš. Laivą pastatýti NdŽ. Pastatýti kartuves NdŽ. Pastatýti stovyklą NdŽ. Pastatýtas tiltas NdŽ. Bitei pri procios pridėk žmogaus razumą, tai antrą svietą pastatys LTR(Vdk). O ir pastãtė margą dvarelį su keturiais kampeliais DrskD42. Kuris ardai bažnyčią Dievo, o trise dienose vėl pastatai̇̃ DP172. Pastatė namus savo ant uolos SPI50. Kas pastatė tas baltas trobas, mūrinyčias, iš plytų ir iš akmens blizgančias bažnyčias? D.Pošk. Ir pastatyk jį (altorių) lauke užu užkabą BB2Moz30,6. Miestas, pastatytas and kalno, negali pasislėpt Ch1Mt5,14.
^ I tau namas pastatýtas, i man be langų (abiejų karstas laukia) Mžš. Namas pastatýt – ne kepurė pakelt Pmp. I su aukso razumu trobos nepastatysi – reik dirbti LTR(Vdk). Pastatyt reikia metų, sugriaut – dienos LTR(Km). Sugriaut lengviau kaip pastatyt LTR(Gdr). Su melu didžiausius palocius sugriauna, ale pastatyti tik su teisybe tegal LTR(Vdk). Be kirvio be kirvelio, be grąžto be grąžtelio, be medžio be medelio – pastato (padirba) tiltą (šaltis) J.Jabl. Šepetys repetys perdien pilį pastati̇̀s (grėblys) Ck. Be rankų ir be kirvio – ir pastatýta pirkia (lizdas) LKKIII204(Lz).
| refl. tr.: Iškirto mišką ir pasistãtė namus Ign. Tura savo numuką pasistãčiusys End. Pasistàt' tu čia namus! LKT345(Dsn). Čia pasistãtė trobukę – tokį galuką Alv. Pats pasistačiaũ savo lizdą Stk. Čia mes esam pasistãtę an dvaro žeme Plt. Pasistãtėm tą pirtelę i pradedam gyventi Klk. Pasistãtės pirmą mūrą [Kuršėnuose] ponas Krš. Pasistãtėv, o užejo karas – sudegė Skd. Namelius pasistãtė savo penkiais pirštais Šmn. Giliai miške esanti ištisa partizanų karalystė; pasistatę palapines, laužus susikūrę, dainuoja V.Bub. Susipratęs mirsiąs, užrašė jezavitams 2000 vengriškų raudonųjų, kad už tus piningus klioštorių Kražiūse sau pastatytumias M.Valanč.
6. įdėti į ką, įstatyti: A teip tas dantis i tebuvo kaip grybas pastatýtas (prastai įstatytas) Grg. Seniau buvo, ka skausta, reik surbėles pastatýti a kraujį nuleisti Lž. Liežuvis tieg pastatytas tarp sąnarių mūsų SPII75­76. Teip yra pastatytas liežuvis terp sąnarių mūsų Ch1JokL4,6.
7. padėjus, pritvirtinus kokį įtaisymą palikti kurį laiką: Pastačiaũ kiškiam mūklas Švnč. Žiemą kaip apsnigo, tai tada nunešiau šitą kapkoną miškan ir pastačiaũ Dgč. Kilpų kiškiam nepastãtė, tai apgraužė visas obeliūtes Klt. Te kilpos mano pastatýta, tai mažgi žuvų rasiu kilpose (ps.) LKT336(Rš). Jis neleido nei su meškere sugaut žuvų, nei bučio pastatýtie LKT360(Sem). Pastatomasis tinklas lašišoms bei karšiams gaudyti rš. Slastus kap pastačiaũ kluone, tai du šešku iš rozo sugavau Lš.
8. J atkišti, iškelti, atstatyti: Ans pastatė kuprą, o antras užlipo LTR(Žg). Kiek jam tų aparacijų pridarė, o drūtas, eina kuprą sau pastãtęs, i gana Jrb. Dirbo kaip pašėlę, kupras pastãtę KlvrŽ. Marė, subinę pastãčiusi, vagą po vagos varo (kasa bulves) Vkš. Tik paėdė katė ir vėl žiūria kuprą pastãčius Skr. Karvės neturi pašaro, stovi kaulus pastãtę Ėr. Vienas meldžias ašaromis aptekęs, kitas stovi barzdą pastatęs bažnyčioje ir juokias iš visų religijos apeigų Blv. Atsisėdęs ant kupsto, besnaudžia, nosį pastatęs prieš saulę Žem. Knarkia barzdą pastatęs LTR(Žg). Ožys man, prieš mane pastãtė ragus NdŽ. Straigė ragelius pastãtė NdŽ. Katė nagus pastãtė NdŽ. Ji dūdele pastãtė savo burną NdŽ. Ko tę dabar pastãtęs kaktą žibini? Jrb. Prigėrė boba, nebė[ra] žmogaus, kojas pastãtė į aukštį Trk. Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastãtęs Jrb. Karvė aukštynelka įversta ir kojas aukštyn pastãčiusi ratūse gulėjo Sd. Tas zuikis dulkėjo ir nudulkėjo ausis pastatęs LMD(Sln). Katinas ilgą ūsą pastatė, uodegą pakratė LTR(Mrj). Kap šoko jis ant manęs, akis tik išpūtė, ūsus pastãtė, maniau, kad jau duos Gs. Plaukus pastatyti I. Ežys pastãtė savo šepetį NdŽ. Pastatė striekus kap ežgė LTR(Mrs). Laukai, atidavę pribrendusius rugius, ražus kaip šerį pastatę kėksojo Žem. Katė keterą pastãtė Vdžg. Bliūzės aukštai pastatytais pečiais, po smakru pinikiniais įstatais I.Simon. Jei kas tave ištiks dešinan žandan, pastatyk jam antrą DP488. Tvyksterės per vieną šalį veido – pastatyk jam antrą SPII247.
| refl. tr., intr.: Tai vienos kaulai pasistãtę, tai kitos karvės vėl kas negerai Jrb. Sėdi kelius pasistãtęs Sdk.
| Ant ryto tą atradę – galva į žemę įsismeigus, kojos aukštyn pasistačiusios Sln.
ǁ padaryti nejudrų, stačiai žvelgiantį (apie mirštančiojo, miegančiojo akis): Iš nustebimo net akis pastãtė (išplėtė) Gs. Paukščiai tarpais ateidami matė [neužsimerkus miegančios] pelėdos akis pastatýtas Jrk42. Akis pastãto ir miršta – neduok Dieve šitos (nuomario) ligos Lt. Priėjo – akys stulpu pastatytos – į lubas įbestos J.Paukš. Miega, i akys stulpu pastatýtos Klt.
| refl.: Tik man pelė po bliuzka krust krust krust, mano ãkys stulpù pasistãtė Skr.
×9. nustatyti, nurodyti, paskirti: Sąlygas pastatýti NdŽ. Vienas kainos nepastatýsi – kaip visi prašo, tai teip ir moka Užp. Mūsų obuoliam pastãtė aukštesnę kainą, o išmokėjo mažiau Slm. Pigiu pastãto vis pieną Klt. Ir ant to sau adyną tikrą pastatýt DP12. Apaštalai pastãtę est, idant … mirusiųjų atminimą darytų DP544. Pastatyta yra žmonėmus kartą vieną numirt SPI108. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą ir tiesą BB2Moz15,25-26. Ir pastatė [Dievas] žmogų ant šio svieto vargų Mž155. Aš pastatysiu ir nustiprysiu užkalbį PK194.
ǁ Mž81 nutarti, nuspręsti: Širdyj savo pastatė ižduot ir parduot Viešpatį SPII49.
10. paskirti kuo ar kokiam darbui, išrinkti, pavesti ką daryti: Jį direktoriu pastãtė Ėr. Mūsų Mikodemas tik ką nenorė[jo], ė būt jį dideliuom pastãtę Dglš. Mane pastãtė piemeniu Ar. Karalius pastãtė jį pirmuoju po savim NdŽ. Jei tau patarnauti reikia, pasišauk tuos, kurie tam pastatyti V.Krėv. Motina pastatė jį pri sodo už sargą DS310(Stak). Ė tu dabar pastàt' (pastatyk) karvę palaidyt penkiolikos metų [mergaitę]! Str. Išgydė tep, kad likau vyras – kur nori, kokian nori darban pastãtai Aps. Prie kunigo pastatyti N. Pastatė mergelę an pabarėlio rugelius pjautie ir pėdelius rištie KrvD129. Sako, daba išginei mergę, daba pastatýsi kitą į vietą Ms. Šeimininkė pastatýs mergą, ka tus blynus keptų Lpl. Pastatė pri gero žmogaus ir pasamdė derektorių M.Valanč. Ir aš esmi žmogus po valdžios pastatytas I. Penkis ar šešis pastatysim ryšininkais, kad per juos būtų pranešta, kas darosi Mš. Ir pastãtė žentą ciesoriu LB248. Jis turės jį ant viso lobio pastatyti VlnE135. Idant būtų maldos ir prašymai … už visus ant urėdo pastatýtus DP367. Vietinykas miestavaldžio, ant būklės miestavaldžio pastatytas SD21. Pastatys jį and visų turtų savo Ch1Mt24,47. Kadang man ant trupučio buvai ižtikimu, pastatýsiu tave ant daugio DP526. Žmogų karalium ir viešpatim pastatė SPI143.
^ Aš nemoku ne skaityti, ne rašyti, muni nora karalium pastatýti Vkš.
11. Ėr, Lz, Pls padaryti, pasirūpinti, kad kas kuo taptų, koks pasidarytų: Kad vaiką galia pastatýt par žmogų (išmokyti), tai labai gerai Brž. Ponu brolį Mykolas pastãtė (išmokė) Dglš. Kuoj tu jį pastatysi (išmokysi)? Lp. Ką tu man gerai padarei, aš tave pastatýsiu bagotesniu Ml. Aš galiu šventais visą familiją pastatýt [poteriaudama] Srj.
ǁ paversti: Ka muni pastatýtų jauną i ūkį duotų – nenorėčiau Stl. Jau aš tave, dukrele, gegute pastatýsiu (d.) Alk. Dievas kad būtų buvęs, būt akmenais pastãtęs juos (žudikus) Prl.
12. nugabenti, nuvežti, nuvesti, pristatyti: Karan pastãtė – ir negrįžo Trgn. Į žentus n'išleido, į vaiską pastãtė [sūnelį] LB22. Papundiju gerai, o jis tris liūdinykus pastãto Prn. Atnešė jį Jeruzalėna, idant jį pastatytų Ponui, kaip parašyta yra zokane Pono Vln39. Jei eš jį tau nesugrąžinsiu, po tavo akim pastatydamas BB1Moz43,9. Angelų urėdas yra dūšias … po Viešpaties Dievo akimis pastatýt ir afieravot DP523.
13. įsigyti, įsitaisyti: Šitoks paltas tai ir geram čėse sunku pastatýt Trgn. Ne ką už [samdinio] algą galėjai pastatýti Grd.
| refl. tr.: Ne teip lengva paltą pasistatýt PnmR. Pardaviau karvę, tai nors čebatus pasistatýsiu Srv.
14. Tl, Ign, Pb pavaišinti (ppr. gėrimais): Alaus butelį pastatysi – parvešiu namo, jei neužtruksi ilgai miestely V.Krėv. Pastatė litrą, ir užtenka visom vestuvėm Bgs. Atvažiuos tas ponas, pusbutelkį pastatýs muno tėvalis Všv. Pastatýsiu magaryčias visiems NdŽ. Aš kragą alaus kam pastatau B. Svočia pastãto mėsą, sūrį, babką Eiš.
| refl. tr. Všn, Pb, Klt: Pasistačiaũ alutėlį juodą be geltoną JV30. Susirenkam, degtinės pasistãtom, giedam an visų namų Btrm.
15. NdŽ užstatyti (lažinantis, lošiant): Lažybų dydis, pastatyta suma SkŽ24.
16. sukurti (filmą, spektaklį): Lietuvos kino studija neseniai pastatė naują pilnametražį filmą sp. K. Glinskis pastatė septynis veikalus, kuriuose dažnai pats ir vaidindavo rš. Pastatýti spektaklį, pjesę DŽ1.
17. iškelti, paskelbti: Ji pastãtė tai savo tikslu NdŽ. Jis pastãtė ją pavyzdžiu visai klasei NdŽ.
| refl. tr.: Kelias prie pasistatýtojo tikslo NdŽ. Jūs šitą pasistatėt sau idealu, tai privalote be paliovos jo siekti P.Vaičiūn.
18. palaikyti kuo esant: Mane durnu pastati̇̀s, ką aš lėksiu, rėksiu Str. Mislina sau vienas, kap jam iš svirno išejus, ba jį kap ras, tai vagim pastatỹs Lp.
19. H166 parodyti, atvaizduoti.
ǁ refl. H166 nusiteikti kaip, rodytis kokiam, vaizduotis kuo esant: Marti iš karto pasistatė ponia A.Vien. Tu pasistatyk, būk vyras! Krsn. Nieko negali pasistatyt prieš jį BsMtII70. Griežtai pasistatýti NdŽ. Ka tokiu ežiu pasistatai, ir kame sutikę lenks tavi žmonys iš tolo Šts. Pasistatęs ko nopuikiausiai, o nė kas, nė ko Gs. Bulius pasistãtė galingas KzR. Idant kūmai … su visu galimu už bernelį prieš čartą pasistatytų ir drąsiais pasirodytų Vln58.
20. SD217 padaryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Šitoks rūpestingumas ir klausimas pastato Vilių į labai keblią padėtį I.Simon. Rėžė žmonėms teisybę į akis, dažnai ir pašiepdavo jų silpnybes, pastatydavo juos į juokingą padėtį J.Balt. Rašytojas neretai pastato savo veikėjus į labai sunkias aplinkybes, kuriose atsiskleidžia svarbiausi jų charakterio bruožai rš. Nepasigirdamas pasakysiu: būčiau aš, kaip tamsta, mokslo paragavęs, ne vieną išminčių durniaus vieton pastatyčiau rš. Nepaklausė rimto patarimo, o dabar ne tik save prapuldė, bet ir kitus pastatė į pavojų rš.
×21. sutvarkyti: Šitas ūkis gerai pastatýtas NdŽ.
×22. suorganizuoti, įsteigti, įkurti: Pastatė večerą savo šventą PK124. Pastatau tavorių (tavorą Sut) SD430. Pastatyt teikeis karalystę, id daugintųsi PK72.
×23. refl. save paskirti, paaukoti: Atsižadėtų velniui irgi svietui su visais jų darbais ir geiduliais, insiduotų ir pasistatytų tena Ponui ir šventai bažnyčiai Mž124.
×24. refl. apsistoti: Bei garbė Pono vėl išėjo nuog slenksnio namų ir pasistatė ant cherubinų BBEz10,18.
◊ aki̇̀s pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane aki̇̀s pastãtęs? Mrj. Veiza aki̇̀s pastãčiusi Nt.
aki̇̀s pastatýti
1. Všt žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Ka pasakiau, tik pastãtė aki̇̀s! Kair. Tik pasakiau, kad ne aš, tai ir pastãtė aki̇̀s Btr. Kumet pasisakiau iš numų išeinanti, visi aki̇̀s teip i pastãtė Vkš. Jis, sutikęs mani, kad pastãtė aki̇̀s! Jrb. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastãtė aki̇̀s ir pradėjo kryžiavotis Plk. Ka senovės žmonys atsikeltų, akès pastatỹtų Krš.
2. atidžiai žiūrėti: In šitą mergaitę visi akis pastatė: ir vyrai, ir šinkarka V.Piet. Aki̇̀s pastãtėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo Skr.
3. Trš, Pj sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Tuoj aki̇̀s pastãtė ir rėkia Pc. Akis pastatė kap ešerys Lp. Motyna jai (marčiai) padeda, o ji vis aki̇̀s pastãčiusi i pastãčiusi Vdk. Pastãtė akès, pryšais pulna Krš. Aki̇̀s pastãto – nėko negal pasakyti Rdn.
4. išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastãtė aki̇̀s Mrj.

aki̇̀s [stulpù] pastatýti Slv numirti: Tik pamačiau, pastãtė aki̇̀s stulpù, ir baigta Blnk. Kaip tik akis pastatysi, tujaus pamatysi šunį su katineliu LTR(Trg). ×
ant kánto pastatýti išjuokti: Berneliai, jūs mane an kánto pastãtėt Rdm. Tai jau ir tave pastatė ant kanto Vv.
ant kẽlio pastatýti užauginti, išauklėti, išmokyti: Da kad pagyvent, kolei vaikus in kẽlio pastatýsiu Ktk.
ant kójų pastatýti
1. parengti savarankiškam gyvenimui, padėti įsigyventi, įsikurti: Galia jau mirt – vaikus ant kojų pastatė: dukterys ištekėjo, sūnai vedė LTR(Pnd). Brolis padėjo mun visus vaikus ant kójų pastatýti Vkš. Daug vaikų gerai, ale kol jus užaugini, ant kójų pastatái… Nmk. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiaũ ant kójų Btr. Jį arkliai an kójų pastãtė (iš arklių prasigyveno) Alv. Pagelbmi, ant kojų pastatau R155, MŽ205.
2. Mrj sukelti, pažadinti: Pastãtė visą šeimyną ant kójų Upn. Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų V.Myk-Put.
3. išgydyti: Kad mane an kójų pastatýt, nieko nežiūrėč, eič namo Ukm. Buvau tikras, kad jam vieni niekai pastatyti ant kojų sunkiausią ligonį rš.

ant kõrtos pastatýti surizikuoti: Negalima žaisti su ugnimi ir lengva ranka pastatyti ant kortos viską rš. Petras ne kartą turėjo apsispręsti ir pastatyti viską ant kortos: arba – arba rš.
ant sàvo (ant savę̃s) pastatýti padaryti pagal savo norą, įsitikinimą, nepaisant kitų prieštaravimo: Vis tiek in sàvo pastačiaũ, bobom nepasidaviau Ktk. Nors čia trūktų plyštų, aš turu ant sàvo pastatýti Užv. Sūnus pastãtė ant sàvo ir iš namų nėjo Skrb. Tolei gins, lig an savo pastatis LTR(Ds). Ne kap tu nori, ale kap aš – an sà[vo] nepastatýsi Vlk. Aš pastačiaũ tyčia an saũ, kad man gražų grabą nupirkt Slm.
ausi̇̀s pastãtęs labai atidžiai (klauso): Barė – i klausais ausi̇̀s pastãčiusi Rdn. Jam buvo dyvai, kodė dabar anų kalbą suprantąs, ale veik vis ausi̇̀s pastãtęs klausės Jrk113. Akis ir ausis pastatęs klausė Tat. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausi̇̀s pastãtęs i žiūrėk akis išpūtęs LKT205(Kt). Žmogus būni kap tas kiškis – tik ausi̇̀s pastãtęs ir klausai Rod. Aš ausis pastãtę ir klausau LKKXIV214(Zt).
ausi̇̀s pastatýti KII100 sukaupti dėmesį klausantis, suklusti: Turiu gerai ausi̇̀s pastatýt, kad suprasč LKT177(Smln). Pakelt, pastatyt ausis SD170. Pastatau ausis R333, MŽ446, Sut.
batùs pastatýti [į šiáurę]; bul̃kenas pastatýti Pp, Varn menk. mirti, nusibaigti: Kumelelis pastãtė batùs Šts. Ans dirbs, ka pastatýs batùs į šiáurę (nesulauksi, kad jis dirbtų) Ms.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną (zūbus) pastatau CII25.
danti̇̀s pastãtęs įširdęs, supykęs: Ėmė visi akis pabalinę, dantis pastatę, ant jos pulti Žem.
ẽšerį (ẽžį) pastatýti prieštarauti, pykti: Ką tu jam padarysi: pastãtė ẽšerį – kad nori, tai pykis Gs. Pastatęs ešerį kaip bužys LMD. Bernas pastãtė ẽžį ir neina prie mėšlo vežimo Jnš.
gérklę pastatýti pradėti bartis, šaukti: Ka ji pastãtė ger̃klę ant to senio! Skdv.
gùrklį pastatýti pasipūsti: Eina gùrklį pastãtęs Plt.
į kójas pastatýti
1. padėti įsikurti: Visus keturius vaikus pastatýsi į kójas Als.
2. išgydyti: Daktarai muni bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs Šts.

į (kieno) pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę, ka pastatỹtų į mūso pė́das, anie tokią revaliuciją pakeltų! Trš.
káušą pastatýti pradėti verkti: Aš tik pajuokavau, o tu jau ir pastatei̇̃ káušą Ob.
kẽterą pastãtęs pasipūtęs, išdidus, piktas: Ko vaikščioji kẽterą pastãtęs? Stak. Žiūri – viens ant kito keteras pastatę V.Kudir.
kẽterą pastatýti pasipriešinti, prieštarauti, nesutikti: Kai aš savo kẽterą pastatýsiu, tai visi cyps Kt.
kójas (kaũšenas Lkv, kebekštès, kė̃geles Rt, kė̃gelius, kepšès Jnš, Šl, kė́ženas, ki̇̀belkas, kójenas; Žem, kùlbenas) pastatýti [į vir̃šų, į aũkštą, į aũkštį] Bb menk. numirti, nusibaigti: Par tą didelę sprogseną i kójas pastãtė Vkš. Jei neėsi, kójas pastatýsi į aũkštą! Krš. Dirbsi dirbsi i bedirbdama kójas pastatýsi Vdk. Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šų Grd. Arė arė, kol arklys kójas pastãtė Šll. Vienas gaidelis, veizam, kójas pastãtęs Mžk. Ka rėšu – i kė́ženas pastatýsi! Rt. Ėsk ėsk, bene pastatysi kėgelius! Krž. Gėrė gėrė, jau kebekštès ir pastãtė Erž. Plėšos plėšos kaip beprotė, o pastatýs kepšès, i būs po visko Krš. Tik bardokšt aukštielnykas, ir pastatė kepšes Grz. Kam čia taip storojies – pastatýsi ki̇̀belkas, ir bus po visam Sml. Pastatė kojenas vieną kartą ir tas vagies šmotas Brs. Jau greit reikės ir mun kulbenas pastatyti Akm. Nueinu į tvartą – kumelė kaušenas pastačiusi ir gulia Šll.
kóks (ki̇́ek) pari̇̀tus, tóks (ti̇́ek) pastãčius Jrb, Trk sakoma apie mažą storą žmogų: Ji tokia kupurna, kiek paritus, tiek pastačius Prn.
kõzerį pastatýti NdŽ didžiuotis.
krỹžių pastatýti baigti, nieko gera nebesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus A.Vien.
lẽtenas pastatýti [į vir̃šų Pvn, į sáulę NdŽ] menk. numirti, nusibaigti: Susidėdino dantis, o po mėnesio letenas pastatė Šts.
lui̇̃šį (lū́pas) pastatýti būti nepatenkintam: Kam pastatei̇̃ lui̇̃šį, gal pyksti? Dglš. Pastãtęs lui̇̃šį – neprijemnas žmogus Dsn. Lū́pas pastãčius mergaitė Ėr.
nagàs pastãtęs pasirengęs griebti: Laukia nagàs pastãtęs Dglš.
naujàs kójas pastatýti vesti jauną: Kap pati pamirė, ažsigeidė naujàs kójas pastatýt LKKXIII130(Grv).
nėrà kur kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nė̃r kur būt, kur kójos pastatýt Švn.
ni̇̀kį pastatýti užsispirti: Jug ans čia ni̇̀kį pastãto Gršl.
nósį (nósę) pastatýti [į vir̃šų Ggr]
1. Ggr menk. numirti, nusibaigti.
2. pasipūsti, didžiuotis: Išsirodė, kas par vienas, eina nósę pastãtęs Krš. Poni paliks, pastatýs nosi̇̀kę Krš. Parvažiavo iš Vilniaus, tuo ir vaikšto nósį pastãčiusi Varn.
3. supykti: Tuojau nósį pastãtė i išsikraustė Jrb.

óbelę pastatýti atsistoti aukštyn kojomis: Jau obelę beveik pastatau, tik biškį biškį da už kojų reik pritūrėt Škn.
óžį pastatýti užsispirti: Ir toks krupis jau moka óžį pastatýti Vvr. Monika pastãtė savo óžį Jz.
padùs (piñkules Kv) pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ji tik tik padùs nepastãtė Žlp.
pečiùs pastatýti Ukm nustebti.
po (kieno) akimi̇̀s (po akių̃; N) pastatýti parodyti, pateikti: Pastatau po akių, duomi R154, MŽ204. Jis man savo bėdą po akių̃ pastãtė (papasakojo) KII330.
prie si̇́enos pastatýti sušaudyti: Visus prie sienos pastatysiu! rš.
ragùs pastatýti Srv užsiožiuoti, supykti: Maža kiek nepatiko – tuoj pastãto ragùs Ėr. Neklauso, pastãtė ragùs ir neina prie darbo Jnš. Nespėju aš žodžio pasakyt, o marti ir pastãto ragùs Skrb.
ragõžių pastatýti parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė – ragõžių pastãtė Jrb.
raudóną gai̇̃dį pastatýti padegti: Galia iš keršto pastatyti raudoną gaidį Krkl. Aš tau raudóną gai̇̃dį pastatýsu, palauk! Krš.
ri̇́etus pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ri̇́etus pastãtė, i viskas Rdn.
skẽterą pastatýti NdŽ pasipriešinti.
skiaũterę pastatýti pasipūsti, didžiuotis: Anas eina kaip gaidys skiaũterę pastãtęs Dbk. Bagočius skiaũterę pastãtęs vaikšto, su nieku nesišneka Vlkj. Brazė jau įkaušęs, skiauterę pastatęs, nors didumo kaip gorčius, nuolat pylė panelei alų J.Paukš.
snùkį pastatýti būti nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius, snùkį pastãtęs, pamaišė, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš. Supyko pykutis, pastãtė snukùtį Prk.
sùbinę pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Pastatýsi sùbinę taip plėšydamos Krš.
šẽrį (šeriùs, šer̃stį) pastatýti prieštarauti, šiauštis, pykti: Nors dar jaunas, bet jau pastãto šẽrį prieš vyresnį Jnš. Ko dabar į Kupiškį? – pastatė šerius tėvas. – Vis prasimanai tu, Marijon! J.Balt. Aš tik žodį – jis tuoj šeriùs pastãtė Ps. Pastatýs šẽrį, ar su tokia susišnekėsi?! Krš. Daba tokią žlibelę [senutę] turu, i tatai ana da šẽrį pastãto Lkv. Kaip sendvariškiai kad šerį pastatė, pasipūtė provoties Žem. Anys buvo vienas kitam šer̃stį pastãtę Rš.
šerỹs pasistãtė supyko: Visiems ant jo šerys pasistatė kaip katinams prieš šunį Žem.
tóks paguldýtas (pàverstas Sln), tóks pastatýtas Skr; tóks pari̇̀tus, tóks pastãčius; Žem sakoma apie mažą storą žmogų.
úodegą (žagrès) pastatýti Krš menk. numirti, nusibaigti: Serga jau kelinti metai, turbūt ir žagrès pastatỹs Šl.
zūbùs pastatýti KII31 būti nepatenkintam: Pastatė zūbus kai kiaulė šerius B827.
žãgrę pastatýti atsistoti remiantis rankomis ir galva: Ot mano vaikas kad pastãtė žãgrę! Krs.
papastatýti (dial.) tr.
1. Dv daug pristatyti, statmenai pridėti.
2. pristatyti, pastatyti daug pastatų: Papastãtė naujas pirkias Dv.
priešpastatýti tr. kng.
1. sp sugretinti du dalykus, norint iškelti jų priešingumą, priešpriešinti, statyti priešais.
2. iškeliant priešingų jėgų skirtybes, ugdyti priešiškumą, nesantaiką: Jie nori priešpastatýti vienas tautas kitoms DŽ1.
pérstatyti tr. K, Š, perstatýti Rtr
1. Sut, N, M, LL166,190 perdėti, perkelti į kitą vietą: Stalą pérstatė į kampą DŽ1. Žmogus kluone nuejo pérstatyt kūlio, suėmė kūlį – gyvatė ir rankon [kirto] Dg. Kambario sienos plonutės, perstatomos J.Jabl. Pérstatyti puodus NdŽ. Paskui ėmė tais bačkas perstatė: kur buvo drūtas vanduo, tai jis pastatė minkštąjį, o kur buvo minkštas, tai jis pastatė drūtąjį BsPIV227. Pérstatoma sėdynė NdŽ. Pérstatomasis prietaisas NdŽ. Pérstatyti geležinkelio vagonus NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ einant kelti į priekį (koją): Jau labai serga, negali eit, tik ką kojas pérstato Švnč.
2. Sut, J, LL182, NdŽ išardžius sukonstruoti, padaryti (pastatą, statinį) kitaip ar kitur: Pérstatė namą kitoje vietoje DŽ1. Tas jų namas párstatytas Jrb. Šiemet parstati̇̀s gurbus Mžš. Juk triobas párstatyt – tai ne tvorą užtvert Jsv. Pérstatis palaikį tvartą Ktk. Ta vieta dabar vadinama Gaidžio kalnu, kur ir šiandien tebestovi kelis kartus parstatyta raudona koplyčelė KlbXVII94(Slnt). Gyvenamąjį namą iš naujo perstatė – apipjautų rąstų, trumpesnį, platesnį rš. Reikia pečiuką pérstatyt Ln.
| refl. tr.: Pirkaitę pérsistatė ir skarda apsidengė Alv. Be amato nestova: kūtikę pársistato Krš.
ǁ iš naujo sumontuoti: Tas vežimas yr pérstatomas Plšk.
3. refl. tr. persiskirti, persitverti (patalpą): Kartėm parsistãtėm daržinę Ėr.
4. perkelti į naują vietą (gyvulį, pririštą ganykloje): Išvažiavau iš namų, tai be manęs nebuvo nė kam karvių pérstatyt Srv. Reikia eit an karves pérstatyt Gdr.
5. K perkelti, paskirti į kitą vietą: Jįjį párstatė iš Maksvos į Adesą, t. y. parkėlė J.
| Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės, perstatydamas mus ing karalystę jo sūnaus BPI426.
6. iš naujo, kitaip parengti (veikalą, šokį ir pan.): Neretai choreografui, pradėjus repeticijas su orkestru, reikia perstatyti ne vieną šokį rš.
7. pertvarkyti, kitaip skirti, nurodyti: Po gali (galų gale) kitep pérstatyta buvo [kaimo] rėžiai Vlk.
ǁ refl. pasikeisti: I vis tiek išejo laikai, i pársistatė laikai Vž.
×8. pristatyti, supažindinti: Pažįstamas nuvedė Jurgį į lenkų draugystės posėdį ir perstatė jį kaipo atstovą ir pasiuntinį nuo Lietuvos M.Katk.
| refl. NdŽ: Tartum mes pažįstami? – tarė jis, persistatydamas Ievutei rš.
×9. vaizduoti: Čion paduotieji dainų variantai perstato mums levą dar su paukščiais besikovojantį LTI37(Bs).
10. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Ans y[ra] didliai pársistatęs Krn.
×11. N išversti iš vienos kalbos į kitą: Jo giesmių dalykėlis ir į lietuviškąją kalbą perstatytas prš. Naujas testamentas jų kalboj jau perstatytas ir išdrukavotas Ns1850,2.
piestatýti (ž.)
1. žr. pristatyti 10: Žmona pystãto daržų ravėti Sg.
| refl.: Aš turiu pysistatýti (prisiversti), kad viską išgerčiau Krg.
2. refl. žr. pristatyti 12 (refl.): Anam bešvilpant, pysistãtė velnias Krg.
prastatýti tr.
1. NdŽ pradėti, imtis statyti (pastatą).
2. NdŽ dedant, statant į kitą vietą, nepataikyti.
3. refl. NdŽ pramokti statyti.
4. K, NdŽ, KŽ užstačius (užstatą) netekti, prarasti.

×priešstatýti tr. N pastatyti, iškelti priešpriešiais: Ir kitur malonę nupelnymui ir vertystei darbų mūsų drąsiai priešstato MT79.
pristatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; L
1. SD308, N, LL198, VĮ padėti atrėmus į ką, prišlieti: Kopėčias prie medžio pristatė J.Jabl. Pristãtoma lova NdŽ. Tie visi pristatė koptas, ištraukaliojo vinis M.Valanč.
^ Iš medžio padaryta, prie lūpų pristatyta gražiu balsu gieda (dūdelė) Pnd.
| refl. tr.: Prisistatė prie lango kopėčias ir įlindo rš.
ǁ žengiant greta padėti (koją): Koją reik taip pristatýti, kad užkulniai kaukšteltų Rs.
2. daug sudėti statmenai: Ot laukai pristatýti mandelių! Pc. Pilni laukai sėdelių pristatyti, rikių pririkiuoti J.Jabl. Ar daug nukirtot rugelių? Ar daug pristãtėt kapelių? (d.) Vrn. Kiek vainike varpelių, tiek pristatėm kalne rugelių LTR(suv.). Tų kūlių pristatýdavo daržiniukės galą keliem metam Sk. Aplink visą grabą buvo pristatýta vaškinių žvakių Skrb. Rugių pristati̇̀s, pakurs i džiovena jaujuj Aps. Nuveži, pristatai̇̃ linų, išdžioveni Antr. Du gaspadoriai jaują pristãto [linų] Vdn. Ardai buvo tokie, pridžiovė, pristãtė, pečių kūreno i džiovino [linus] Vvr. Buvo kartys po tą pirtį, teip aukštai pristatýsi tų pėdų Nt.
3. I daug pridėti ko: Pilną stalą pristato visko Dbč. Visas stalas buvo pilnas pristatýtas alaus uzbonų Skrb. Pri̇̀stačiu puodų pilną pečių GrvT134. Pristãtė pilną stalą valgyti ir gerti NdŽ. Kambarys pristatytas gėlių rš. Džiaugės karalius gavęs paną, pasisodino prie stalo, pristatė visokių valgių ir vaišina BsPII137. Motyna pristatė užkandos, susvadino visus vaišinti Žem.
4. liepti įpareigoti kur, prie ko būti, stovėti: Šitas protas intiko Holofernui ir jo zalnai gerai, ir paguldė (apačioje pristatė) po šimtą pas kožną šulinį BBJdt7,11. Į Klevus atsidangino kažkokie žandarai, krečia rūmus, ponų neišleidžia, o ponaitį laiko atskirai, pristatę prie jo sargybinį V.Myk-Put. Kurie žmonys pėsčiokai buvo, tujau pabėgo, o kurie su arkliais, pristãtė sargybą, nebipaleido Knt. Sargybą anielų šventųjų jiemus pristatė SPI333. Apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristãtė sargus DP180.
5. palikti stovėti daugelį (arklių, vežimų): Pašaliais, pakraščiais pristãto tus vežimus i eis į vidų Akm. Vai kad prijojo pilnas dvaras svetelių, vai kad pristatė pilnas stonias žirgelių LTR(Grv). O ir pristãtė stainio[je] žirgelių, o ir prisėdo svečių suoleliai JV336. Žirgeliai sukinkyti, prie gonkų pristatyti (d.) Sn.
| Ešalonas dunda – pilnas prisėdęs kareivių, tankų pristatytos platformos, patrankų rš.
6. Sut, LL21,193 įrengti, padaryti (pastatą, statinį), prišliejant prie kito: Sugriuvo mano kiauliatvartis, reiks kitą prie tvarto pristatýt Kpč. Kiaulinykas prie tvarto pristatýtas Dg. Mūs per mažas tvartas, reikia pristatýt trisienis Alv. Pristatýta priemnė Šlčn. Pristatyt ką namump SD302.
| refl. tr.: Prie gryčios prisistatė pavietėlį žabams sukrauti rš.
7. daug įrengti, padaryti (pastatų, statinių): Dusmenys atsikūrė – žiūrėk, kiek namų pristãtė! Pv. Pilną miestą namų pristatysiu J.Jabl. Nepristačiau naujų klėčių dėl tavo dukrelės LTR(Kpč). Nepristačiaũ naujų stainių dėl tavo žirgelio (d.) Rod. Anas bažnyčių daug pristãtė …, o karčemos nė vienos nepastatė (ps.) LKT341(Lb). Ant visų kelelių pristatėm kryželių LTR(Lp).
| refl. tr. Š: Palei plentą žmonės prisistãtė namų DŽ1. Čia jau daba prisistãtė gyva bala Všv. Daug pirkelių prisistãtė Strn. Jis prisistatė dveja tiek kūčių Vaižg. Jiej (bebrai) prisistãto būdaičių Dbč.
ǁ užpildyti (vietą) pastatais, užstatyti: Pakalnė pristatyta viešbučių, kareivinių, krautuvių Šlč.
| refl.: Kaip miestelis toks išeina, prisistãtęs yra Lc.
8. Pb padėjus daugelį kokių įtaisymų palikti kurį laiką: Pelėkautų pristãtėm, gal vis kokią vieną žiurkę pagausme Krs. Dabar bulbõs pristačiaũ baltų maišų [šernams gąsdinti] Dgč.
×9. prirašyti: Ant kelnių, diržų ir petnešų jis pristatė šventa kreida daug kryžių ir vylėsi, kad kelnės ir traukiamos nenusmuks LTsIV473.
10. liepti, užduoti, priversti ką dirbti, daryti: Buvo berniokų, tai art pristãto, tai čia, tai te Skrb. Kad būt mano valia, tai pristatýč prie žemės darbo Ds. Pristãtė muni jovalo kapoti Varn. Būdavo, baigsi kult, prie girnų pristãto LKKXV289(Jrb). Po myriui Raulo motinos niekas nepasirūpino pamokyti jį skaityti arba rašyti, bet tuoj pristatė žąsis ir kiaules ganyti J.Bil. Tokį mažą vaiką i prie darbo pristãtė Dj. Prie grūdų punkto aš buvau pristatýtas Pgg. Dinderį muša mieste – reik pri dalgio, pri šakės pristatýti Krš. Reiktų šitas žmogus vėl pristatýt ant tą darbą LKT309(Žl). Pristãtė jį varpais skambinti NdŽ. Dievas pristatė visus žvėris kasti upes ir ežerus SI64. Pristãtė pelėdą su didžiausioms akims sargu prie pelės olos Jrk42.
| refl. Š, BŽ488.
ǁ palikti kieno priežiūrai: Pristãtė jį prie meistro NdŽ. Nuvežęs pristãtė prie vieno mokytojaus BM189(Šl). Nuvedė jį Kaunan ir pristatė pri gero kalvio M.Valanč. Mano [dėdė], tuojaus atėmęs iš mokyklos, pristatė mieste prie kurpiaus amato mokytis LzP.
11. A1884,324, M, LL24, Švnč atgabenti, nugabenti, nuvežti kur, nugabenus pateikti: Pristatýk man ko reikia J. Ko tik reik – a runkulių, a grūdų – jis viską pristãto Jrb. Nors daugiausia tų visų daiktų ponui turėdavom pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo J.Bil. Nupirktos prekės pristãtomos į namus DŽ1. I pristãto šviežienėlių visokių [į parduotuves] Mšk. Meisos kiek pristãto (prineša), ka daba patys nebsuėda Trk. Seniai pristačiáu kiaulę Rsn. Kitims tą bjaurybę pristatydamas, ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo M.Valanč. Dabar linų nebereik mint: pristãto šiaudus – gauna išaustus Dt. Pristãto čia peno kiaulėm Dv. Pristačiaũ porą vežimų dobilų kariuomenei Srv. Į Skuodą pryvoles vežėm su purmankoms pristatyti valdžiai Ms. Laiku paduoti, pristatyti I. Medžiagas pristatýkiat, aš padirbsu Tl. Valgyti yr pristatýta visko Žeml. Pažiūrėsim, ką šiandiej man valgyt pristatis LTR(Zr). Nieko labai kompromituojančio [korespondencijoje] mes neradome, nors kai ką turėsime pristatyti pono generalgubernatoriaus kanceliarijai V.Myk-Put. Mėlennosiams blogai – savaitė rašalo nepristãto (juok.) Krš. Tuojau jai pristatė čeverykas, liepė apsiaut ir vėl vadina šokt LTR(Šd).
| prk.: Būt pristãčius (pagimdžiusi) [vaiką] i gyvenus Švnč.
pristatýtinai Tik pristatytinai teperka, t. y. nupirkus pardavėjas turi pristatyti rš. Įsakytinis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu pristatytinai rš.
12. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų: Anidvi daktarą tujau pristãtė Vž. A pristãtė tavo vaiką [į kariuomenę]? Jrb. Ažu šitokią neteisybę kas dabar bus? Pristatýk svietkus Mlk. Po metų aš tave pristatysu in tavo karalystę BsPIV199. Mes turiam tave pristatýt karaliui (ps.) Ar.
| refl. Rtr: Pirmadienio rytą jau turi laiku prisi̇̀statyti į darbą Kv. Skolininkai prisistãtė NdŽ. Matai, kiek cagių prisistãtė [vakaroti], nebūs ir kur susvadinti Krš. Kur gegužinė, kur vakarėlis, reikia prisistatýt Rk. Da nespėjo saulė patekėt, i prisistãtė Pmp. Barbutė tuoj prisistatė [merginoms] į pagelbą S.Čiurl. Taip besiriejant – šmakšt uredninkas ir prisistatė Žem. Lapė kojas ištiesė ir laukia varnos. Varna tuoj ir prisistatė rš.
ǁ refl. atvykus pasirodyti kam: Grįžę iš namų kareiviai turėjo kamandantui prisistatýti Plšk. Tuojau prisistačiau kalifui ir apsakiau, kaip atlikau jo pavestą reikalą J.Balč.
ǁ refl. tr. atsikviesti, įsigyti: Prisistãtė daktaras pagelbininką (felčerį) Užv.
13. refl. prie ko pristoti, prikibti: Prisistãtęs sekio[ja] i sekio[ja] paskui Vdk. Eik šalin, i prisi̇̀statys kaip cigonas (įkyriai prašai)! End. Ko čia dabar prisistatéi, ar neatsitrauksi! Pgr. Prisistãtė kap ožka prie vežimo Plv. I prisistatė kaip velnias pri gražio abrozo LTR(Krž). Prisistãtė kai velnias pri davatkos Erž.
14. nuvarginti, nualsinti: Dalgę gerai traukiu – da jaunus pristataũ Ssk. Ji vakar, kratydama mėšlus, dvi mergas pristãtė Snt. Tiek daug rugių neprikraukit, kad arklius pristatýtumėt! Žvr.
15. prarasti: Jis kupčiaudamas visą savo turtą pristãtė KII386.
16. prikimšti, prigurkti: Pristačiaũ pilną pilvą bandų Al. A morką išrovę, ar kame obulių tie velniukai pristatýs Tl. Ka pristãtė vištos gurklius žirnių, net nebepaeina Ps.
| refl.: Prisistačiaũ, kad visądie galėčiau kęst Alk.
17. suvesti į pažintį, supažindinti: Pristãtė naują tarnautoją DŽ1. Keblauskienė merkia Adomui, kad šis pristatytų ją Tomui K.Saj. Draugė Lauritėnienė, – pristatė ją meno tarybos nariams Lengvenis rš.
| refl.: Prisistatýk, kas esąs DŽ1. Jis prisistatė ir draugiškai pakratė man ranką rš. Piršlys su jaunikiu šeimininkams dažniausiai prisistatydavo kaip pirkliai ar medžiotojai rš.
ǁ refl. teikti ką aiškinant: Šimkaus recenzija ne tiek analitinė, kiek knygą propaguojanti, ją visuomenei pristatanti rš.
18. DŽ1 pasiūlyti, rekomenduoti: Pristatýti apdovanoti NdŽ.

×razstatýti (hibr.) tr.
1. iš naujo sustatyti, perstatyti: Tu nesbãstai niekur, eisim rugių razstatýt Grv.
2. išdėstyti, išdėlioti: Retai razstatýta [avilio] rėmeliai Aps.
3. refl. statantis daugeliui kitur persikelti: Buvo didesnė ūlyčia, tik razsistãtė Švnč.
4. išskėsti: Strielkos (laumžirgiai) skraido sparnus razstãtę Lz.
5. atkišti: Kojas razstãtę LKKXIV214(Zt).
| refl. Aps: Vieni kaulai razsistãtę kap tuinai Lz.
sustatýti tr. Rtr, Š, KŽ; LL269, L
1. N, K padaryti, kad stovėtų, stačiai, vertikaliai sudėti, pakelti, kad būtų stati: Sustãtėm stulpus, įdėjom kryžiavonę Vvr. Gubas, rikes sustatýk į statą, į eilią J. Sustãtėm miežius čiupkelėm Mlt. Vakare, jei neparvežė [rugių pėdų], i sustatýsi, nepaliksi End. Gubas sustãto po dešimt pėdų Adm. Nesustãtė rugių kuoruosna – sulis Klt. Grikius surauna, sustãto gubelėm Antr. Kap anys (linai) išauga, tai rauna juos, sustãto pėdus Dv. Linus sustãto gubukais Stl. Ka nenora į vandenį merkti [linų], sustãto an dirvono Gd. Stačiamalkin stačias malkas sustãtė ir užkūrė Šmn. Tę yra ardai, tokios kartys, ir sustãto tę linus LKT314(Rk). Sustati̇̀s [linus] jaujon, tada kūrena pečių – džiūsta Ml. In palų sustãtom [linus] aukštai, tada minam Klt. Sustatýdavai šiltose jaujose, gražiai eiliukėm tokiom [javus] Mšk. Dideles kupetas [rugių] sustatýs, pask apkepurės, i teip būs kupeta pri kupetos End. Yr mestinės turpės, anas sustãto į krūveles, veikiai išdžiūna Brs. Baltramiejus stirtas statė ir sustatė tris stirtaites KlvD3. Sustatýti šautuvai NdŽ. Vienu keliu priklaupiau, aukštyn plaukus sustačiau LTR(Klvr). Kap dar̃ jis tę tuos ūsus sustãto? Lp. Kad sustãtė ausis jaučias, kad pasipūtė! Ob.
| refl. tr., intr.: Ateis, padės rugius surinkti, matai, reikės i susi̇̀statyti Lpl. Jį suėmė baimė, kad net plaukai susistatė SI285. Mun toks skriaubis pašoko, plaukai susistãtė Dr. Arklio plaukai susistãtę, nesuglostyti, reik arklį gūniuoti Ggr. Pūrinių vištų plunksnos yr atbulos, ant galvos susistato Šts.
2. daugelį kurioje nors vietoje sudėti, išdėstyti tam tikra tvarka: Aikštelėje ant sustatytų pakraščiuose suolų sėdi Devynbėdžių žmonės K.Saj. Popiet stalus sustãtė, išgert, pasakė, kad sėstų Lt. Sustatýti paeiliui statines NdŽ. Prie bažnyčiai armotos sustatýtos – laukia vokiečių Kp. Atneš in stalo, sustãto – visi valgom Aps. Ir tuojaus žydelka, atnešus šešias butelkas, sustatė ant stalo eilion Sz. Sustãtė jau kiek tų bliūdų košės valgyti Lž. Dar aš neinejau aukštona klėtelėn, ir sustatė man krėslelius jauna švogerkėlė KrvD44.
| refl. tr., intr.: Ir knygų spintos visu pasieniu susistatys, ir jos bus pilnos knygų V.Bub. Neturiu kur puodų susistatýt Skdt.
ǁ užkėlus sudėti (kojas): Kojas tik sustačiaũ in suolo, bijau i nukart žemyn Klt.
3. Lt liepti, įsakyti keliems ar daugeliuį stovėti vienam šalia kito arba vienoje vietoje: Mus sustãtė į eilę DŽ1. Sustatýti pagal didumą NdŽ. Eilėj sustatýti kareiviai NdŽ. Mus čia sustãtė i varė toliau Plšk. Sustãto iš keturių pusių piemenis, išgena ant eikštės [karves] Sk. Pašešupy būdavo kareiviai sustatýti, ka neitų nė į Vokietiją, nė iš Vokietijos Nm. Prijojau kiemelį, uošvelės dvarelį – vario vartai uždaryti, sargai sustatýti JV64. Šįryt sustatęs darbininkus visus prie vieno darbo, gal dabar nebesirūpinti Žem. Nuejau rinkti [rugių], muni sustãtė su savo martele Kal. Sustatė brolius an aukšto kalno – dūzgia kulkelės pro jų galveles LTR(Vrnv). Ir sustãtė mus bernelius į vieną glitelę JD223. Ir sustatė vedu jaunu pri balto stalelio, ir parkeitė aukso žiedus ant baltų rankelių LTR(Klk).
| refl. tr. Šts: Susistãtė į būriuką i paveikslavos Jrb. Susistãtė ir kamantinėja DŽ1.
ǁ prk. sugretinti, sulyginti: Muni sustatyk su suvalkiečiu – didelis skirtumas Krg.
4. Kv suvedus ar privažiavus palikti stovėti (gyvulius, mašinas ir pan.): Ant dvaro ašvieniai sustatýti J. Arklius sustãtė kluonuose Dglš. Sustatýti mašinas NdŽ. Jau žirgeliai sukinkyti, prie gonkelių sustatýti (d.) Šmn.
5. pasirūpinti, kad atvyktų kur: Galiu ir dešimtį sustatýt liudininkų Jrb. Žinoma, užmokės, sustatysi gerus liudytojus, gerai apsisukęs nusmauksi Žem.
6. M suręsti, padaryti pastatą, statinį: Tėvas sūnui gražias trobas sustãtė Trgn. Davė [ponas] piningų bažnyčiai sustatýti Grd. Vasarą parsivežte [rąstus] ir sustatýste pirkią GrvT137. Priemenelė šakaliukų (plonų rąstelių) sustatýta Dglš. Triobos sustatytos keturkampiu Vrp1895,21. Apie laivus ir iš jų sustatytuosius tiltus ant upių turime ir kronikose gana įdėmias žinias LTI240(Bs). Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, sustatytau viduj dvaro klėtelę KrvD91. Šitoj ūlytėlė tankiai sustatýta LKT305(Kur). Sustatė savo stovyklas prie vandens Skv2Moz15,27. Jei pats ponas namų nesustatys, noprosnai jais rūpinas Viešpatis PK93.
| refl. tr. LKT167(Ktč), Vdžg, Skr, Lp, Skp, Ob: Susistãtė žmogus triobeles – kaip tik gyvent Ėr. Gavo [padegėliai] draudimus i susistãtė numus Krš. Keliautojai susistatė palapines, o aplinkui paleido kuprius ir arklius J.Balč.
ǁ įkurti: Gyvenimą sustatýt pinigų kaštuoja, o liuosinykaut nenoriu Gs.
| refl.: Ant mūsų žemės ta kaimutė susistãtė Krk. Iš senų senovės dvaras buvo taip pavadintas, o paskuo to[je] vieto[je] susistãtė Skaudvilė Skdv. Tarp balų susistãtęs kaimas Db. Anys čia jau susistãtę nuo senų senybės Vžns.
7. Mžš sumontuoti, sudėti, surinkti iš dalių: Kumet šulai y[ra] gatavi, tumet tik meistras emas bačką sustatýti Vkš. Sustãtė mašiną Lp. Atsiguliau, i lažka suvirto – šakaliukų sustatýta (menka) Klt. Man be galo įdomu, kada moterys, pailgėjus pavasario dienoms, iš daržinės į trobą atsineša stakles ir, vyrų padedamos, jas sustato A.Vencl. 1620 m. pargobino į Kretingą [vargonus] ir bažnyčio[je] sustatė M.Valanč.
| refl. tr. Klt.
ǁ sulaužytą (kaulą) vėl sudėti, kad sugytų: Atsitekėjo jis ligoninėje su suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Mašina koją sulaužė, reikėjo vežt an daktarą sustatýt Ėr.
ǁ Sk iš sukirptų dalių dygsniais susiūti, kad galima būtų pasimatuoti (drabužį): Jūsų paltus sustatýsiu pirmadieniui Lnkv. Nuėjau pasimatuot – suknelė da nesustatýta Snt.
ǁ siejant sudėstyti: Sustãto vaikas raides, paskaito Krš. Sintaksėje žiūrime, kaip su vienas kitu sustatomi mūsų kalbos žodžiai J.Jabl. Iš kalbų [teismas] sustãto (nustato) teisybę Pj.
ǁ nutarti: I būtum nušavę, jau buvo sustatýta Žeml.
ǁ refl. tr. suderinti: Nusinešė kišeninį [laikrodį], ten susistãtė End.
8. daugelį sudėti į ką, įtvirtinti: Sustatýti langus NdŽ. Jau gegnės sustatýtos, reikia tik grebėstuot Ėr.
9. suglaudus atkišti: Sustãtė kelius, aš par kelius plumpt Šts. Eina, būdo (būdavo), lūpas sustãtę, tai eina! Lp. Kaip tos bobos eina – papus sustãčiusios Pj. Gali rūkšoti šykas sustãtęs, – nėkas tavęs dideliai nebijo Vvr. Kuprą sustãtė (įsigaužė nepatenkintas) i iše[jo] Klt. Vaikščiauna sustãtęs pečius kap kuolas Vrnv. Eina sustãtęs pečius lodz kuprotas Grv. Lekia net pečius sustãtęs Klt.
| refl. tr.: Senam tik sėdėt in saulės, kelius susistãčius Klt.
ǁ sukišti, suglausti: Nugaras sustatýs tas į kupetą, parsvies tatai katras diktesnis Nv.
10. refl. Alk, Graž susivaidyti, susikivirčyti: Tai žinai, kad susistatys jie abu, tai aš tik jau bijau ir žiūriu į duris Žž. Žodis po žodžio ir susistãtė Gs.
| Šunes kad susistatė (susipjovė)! Šn.
| Kai su tuo susistãtė (susiėmė), tai nutrenkė jį nuo stogo Stk.
11. Sn, Alv, Rmš, Jz užtraukti paviršių ledu, sustingdyti (upę, ežerą): Kap tik sustati̇̀s ežerą, tai ir važiuosim – aplink labai toli Rdm. Stipriai pašalo – ir Nemuną sustãtė PnmA. Nukėlė (nunešė) Nemuno ledus, o jau buvo sustatýtas Lp.
| Ledą sustãto žiemą, ir eini [per ežerą] Dg.
×12. (sl.) A1884,73 surašyti, sudaryti, sukurti: Sustatýti protokolą NdŽ. Sustatýti laišką NdŽ. Jūs nuo manęs (užsirašinėdamas mano pasakojimus) visas knygas sustatýsit Vlkš. Tada ir sustatė tą dainą LTR(Ob). Mokslus išejo – nesustãto pasakėlės padabnos Trgn. Parašyti satyrą kur kas sunkiaus nekaip sustatyti puikiausią pamokslą V.Kudir. Jis ir kompozitorius – muzikai gaidas sustato Žem. Komisijos buvo sustatytas atsišaukimas į visuomenę LTII136. Sustatýti planą NdŽ.
| refl. tr. LL263.
◊ ausi̇̀s sustatýti labai atidžiai klausytis: Vaikai ausi̇̀s sustãtę klausysmos, ką didiejai šnekės Rt.
danti̇̀s sustatýti primušti: Danti̇̀s sustatýsiu tam rupūžei! NdŽ. Greičiau duokše, jei nenori, kad dantis sustatyčiau! rš.
į aki̇̀s sustatýti NdŽ suvesti vieną su kitu į akistatą: Sustatysiu jus į akis Žem.
káušą sustatýti Ds pradėti verkti.
lui̇̃šį sustatýti būti nepatenkintam, supykti: Kai užpyksta, tai tuoj ir sustato luišį Ktk. Kamgi sustatei luišį, manai tavęs bijau KlK29,63(Tvr).
prie duobė̃s sustatýti sušaudyti: Kartu su kitais šakiečiais sustatė prie duobės rš.
skẽterą (skiaũturę) sustatýti priešiškai nusiteikti, supykti, pasipūsti: Dar kiaulė pro kiaulę praeidama sukriunkia – krukt, o ta bieso bobutė eina skiauturę sustačiusi, tik iš paniūros blykt, žvilgt, ir tiek LzP. Mergėms kažkas nepatiko – kažko skẽterą sustãtė Vkš.
pasustatýti (dial.) tr. padaryti, kad visi stovėtų, vertikaliai sudėti: Rugius teip pačia reikia pasustatýt mendeliuosnan Dv.
užstatýti tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L
1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti DŽ1. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstatai̇̃ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426.
| refl. tr., intr. SD1211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos rš. Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm.
| prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252.
2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų rš. Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt.
| refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistatei̇̃ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184.
| Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm.
3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š.
4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15.
ǁ saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd.
5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg.
6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr.
ǁ LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas DŽ1. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč.
| refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug.
7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą DŽ1. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ.
8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar.
9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165.
| prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj.
10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai DŽ1. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstatei̇̃ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb.
| refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum DŽ1. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb.
ǁ prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up.
11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje).
×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn.
| refl. NdŽ.
13. Q556,598, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, BŽ157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką DŽ1. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu rš. Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201.
^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al).
| refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg.
14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem.
15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ver̃žti, -ia, -ė KBII154, KII499, K, Rtr, Š, DŽ, KŽ; I, N, M, L
1. tr. stipriai tempiant, traukiant glausti, spausti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą, aprištą, pritvirtintą): Ver̃žti juostą NdŽ. Įdėję plonos vytelės storgalį į krepšio šoną, kietai verždami, apsukome apatinę rankenos dalį su kitais priglaustais vytelių laibgaliais rš. Stipriai ver̃š tą virvę, ta kartė pūkš pusiau, tą mergą ka duos nu vežimo End. Daug never̃žk [šienkartės] – gali trūkt vadžios Dkš. Tą kartį ver̃žia, kol suveržia, kad lygiai būtų Ps. Ver̃žti atsileidusias stygas NdŽ. Ver̃žia audimą tas riestuvas, an kito riestuvo gijas suriečia Grd. Ji, Adelina, liekna, aukšta, per pusiaują tik gorsetus veržia, ir jau dainuoja dainuoja L.Dovyd.
| refl. tr.: Ankštai, smarkiai, kietai ver̃žtis diržą NdŽ.
2. tr. kuo rišant, juosiant ką slėgti, spausti, daryti, kad laikytųsi: Visokias virves [vydavo] vežimam ver̃žt Sdb. Kobinys užkabinti, kai ver̃ža [šieno] vežimą Krž. Virvė vis stipriau ver̃žė jo minkštą kaklelį NdŽ. Ver̃žk su karte šieno vežimą, kol priverši J. Užsisėdi an tos šatros i verži̇̀ [šiaudus, dengdamas stogą] su karkliukais PnmŽ. Sąnarius įskaudo beveržiant kūlius rš. Užkritęs žaltys ant kaklo tol veržęs, kol nusmaugęs Sln.
| prk.: Juodas miško lankas vis ankščiau veržė trobas ant kalnelio M.Katil. Iš šiaurės veržė jį naujai įsteigtas kryžokų zokanas (ordinas) rš.
^ Lyja, kaip karčiu veržia Dbk. Veržk [vežimą] raudodamas, važiuosi giedodamas LTR(Tr). Ar šiaip ver̃žk, ar taip ver̃žk – vis muno pati Lkv.
3. tr. sukant įtvirtinti: Ver̃žti veržlę, sraigtą NdŽ. Varžtus ir veržles reikia veržti apdairiai rš.
4. tr. sukant daryti, kad veiktų: Laikrodis su viduriais (baterijomis), tai nereikia nei ver̃žt, nei ką Antš.
5. tr. traukti, plėšti, tempti į save: Ji to lenciūgo neduoda, o jis tą lenciūgą iš jos ver̃žt Skr. Katelė neduodanti. Šunelis pradėjo veržti. Beveržiant tas kūlelis plumt į vandenį ir įkrito S.Dauk. Tie pergal stipriai velinius, verždami nuog jų kalinius (kailinius) SGII107.
ǁ refl. tampytis, muštis, stengiantis atimti, išplėšti: Nieko netrukus tyčiomis susitikusiu įniko veržties abrozais, besiverždamys tankiai ir susimušo, patolei vienok neliovės grumties, pakolei katras nor būrys neišveržė antram abrozo M.Valanč.
6. tr., intr. Plvn dėl ankštumo spausti, mygti, skaudinti: Tamprūs batai ver̃žia kojas J. Jei tik geriau paėdu, tujau sijonas ver̃ža Krš. Sijonas baisiausiai ver̃žia, aukšty lipa Slv. Marškinių kaklas ver̃žia Dbk. Nei tau pažastų, nei kur kitur ver̃š NdŽ. Ankštokas, nudėvėtas švarkas veržė pečius rš. Kūdikis rengiamas laisvai, kad drabužėliai ir vystyklai nespaustų ir neveržtų rš. Veržiantieji rūbai N. Pasidėk čia pat kibirus, kad naščiai pečių neveržtų rš. Dabar jam reikia eiti jos ieškoti, bo jo širdis nerimsta, o žiedelis veržia pirštą DS52. Kai juostele sujuosė, veržė man liemenėlį (d.) Knv.
| Visokios veržiamosios liemenės (korsetai) žalingos V.Laš.
7. tr. mygti esant ankštumoje: Įsėdom į troleibusą ir tep mus ver̃žė, kad nuo savo daiktų nustūmė Srj.
8. tr., intr. NdŽ dėl susijaudinimo, sutinimo ir pan. spausti, teikti skausmo, skaudėti, gniaužti: Jo gerklę veržė graudulys J.Avyž. Gerklę veržė rauda A.Vencl. Niežai veržia N. Krūtinę lankai veržia, pykina rš.
| impers.: Kai pradeda galvą skaudėt, akis ima ver̃žt Jrb. Akį ver̃žia, turbūt miežys kils Gs. Akis ver̃žia, noriu miego, bet negaliu užmigt Plv. Smarkiai ver̃žė pakinkį Vlkv. Ma[n] ir tei šiandie ver̃žia par juosmenį Jrb. Tai prisivalgiau – net pilvą ver̃žia VšR. Ne po daug reikia privalgyt, padaugysi – tuoj ver̃žia, sunku Kp. Kartais ver̃ža krūtinę nu alaus, nebatsigaunu, trūksta dvasios Trk. Verža galvą, pasvaigusi paliektu Rdn. Ver̃žia galvo[je], negerai – sustojo tenai kraujas Skrb. Teip ver̃ža, teip ver̃ža, gela visa koja End. Padkavą kap prikala, arkliui ver̃žia – jis būna nejudrus Brb.
9. refl. imti išsišokti, išsikelti, išvirsti: Ver̃žias ceglos (plytos) iš kamino – do sugrius kaminas Klt. Pradėjo ver̃žtis tos venos Upn.
10. refl. SD31,65, H, R, MŽ, Sut, I, K, NdŽ, KŽ jėga, prievarta spraustis, brautis, grūstis, lįsti: Tas [vagis] pro duris ver̃žtis, jis ištrūko, lekia, o mano Juozas kad vejas Kp. Ver̃žias kai paršas daržan JT239. Pro studentus veržiasi į auditoriją žilagalvis, jauno veido, nepaprasto judrumo Tumas-Vaižgantas LKXX383. Minia skubinosi veržtis pro duris, bijodama, kad dar kas blogesnio nepasidarytų rš. Jiems einant, iš kopų kad ver̃žėsi, kad ver̃žėsi dvasios NdŽ.
| prk.: Visokios mislios veržte ver̃žas į galvą: kas būs, kaip? Krš. Šnekėk i gromatiškai, ver̃žas savo (tarmės) žodžiai, i tiek Krš. Jis nepajėgia suvaldyti minčių, kurios veržiasi kaip versmės iš gilaus podirvio V.Aln. Gudiška kalba veržiasi pro visus plyšius į lietuvišką TS1899,10. O kiek atsiminimų veržiasi! V.Kudir. Toji laimė nebetilpo jo krūtinėje ir veržėsi lauk daina A.Vien. Riksmas draskė krūtinę, įstrigo gerklėj, veržėsi pro kietai suspaustas lūpas V.Bub. Visa, kas kilojo paukščio krūtinę, veržėsi giesme išeiti J.Balč. Bet šauksmas kitų vaikų taip baisiai į jos ausis veržės, jog atgaliaus sugrįždama vyriausį sūnų iš patalų išplėšė S.Dauk. Į krūtinę tau nerimas veržias S.Nėr. Tai vis klausimai, kurie veržte veržiasi V.Kudir.
veržtinai̇̃ adv.: Taip įžūliai kalbėdamas, kone veržtinai įsiveržė svetimasis į kambarį I.Simon. Tasai žodis veržtinai veržiasi jam iš lūpų I.Simon.
ǁ pulti, siekiant nugalėti, užimti, užvaldyti: I pradėjo šič rusai ver̃žties ver̃žties, mat tura to svieto daug Vž. Priešai ver̃žėsi iš trijų pusių NdŽ. Neprieteliai veržias Lietuvon brangiausion LTR(Rk). Kas jėga veržiasi, tas priešas V.Krėv. Neprieteliai ant mūsų ver̃žias KI58.
| prk.: Ver̃žias avėčio į dirvas Grd. Ir į šį nuošalų kraštą veržėsi didieji istorijos įvykiai rš. Tau vienam, Viešpatie, esmi susigriešijęs, todėl ir veržiasi ant manęs viena sloga ant kitos srš.
ǁ prk. stiebtis: Į šviesą veržiasi gamtoje visa, kas gyva ir auga A.Sm. Šauja dangun pušys šimtametės, aukštyn veržias beržas paūgėjęs TS1903,11.
ǁ prk. dygti, kaltis: Iš šalčio pakirstųjų šaknų veržias nauji daigai I.Šein.
11. refl. K, LL286 srautu plūsti, srūti, sklisti: Kambarin ver̃žėsi mėnesiena NdŽ. Visur tamsi, tik pro vieną taškiuką ver̃žas šviesa Krš. Dūmai ver̃žas, o rūkymas rūkymelis! Krš. Anie (pinigai) kaip to[je] žemė[je] ten rūdė[ja], i tos ugnys veržas Tl. Jau par dures ver̃žas [liepsna] Krž. Vandeniui pradedant virti, garai pro skylutes bei plyšius … su mace laukan veržias Kel1851,94. Šaltis veržiasi pro langą K.Bor. Oras iš balionėlio smarkiai veršis pro vamzdelį rš. Atsipalaidavusi energija iš Saulės centrinės dalies veržiasi į Saulės paviršių rš. Šaltinis ver̃žias į viršų Žgč. Iš kalno koks nors šaltinelis ver̃žės, bėgo Brs. Kraujas pradėjo ver̃žtis iš žaizdos Rm. Kraujas, iš visų pusių spaudžiamas, veržėsi ten, kur jį mažiau spaudžia rš. Jei sula par daug į pumpurus vaisinius veržas, tuo kartu tie neišduoda vaisiaus S.Dauk. Vynas iš bačkos veržėsi lauk BsPIII11. Vynas iš bačkos veržėsi tekėti BsPIII11. Tvanas ver̃žias ant mūsų KI58. Vandenys iš jūrų per žemę veržiasi ir save nuo sūrumo čystija srš. Kiek jaunų vyrų lieknūse žuvo – pačios ašaros ver̃žas iš akių Rdn. Man rankos dreba, ašaros veržiasi iš akių Žem. Prakaitas veržiasi iš kaktos I.Simon.
| Kraujas į galvą ver̃žias KI58.
ǁ lietis, per viršų tekėti: Kai vėjas pakyla ir drumzdžias vanduo, ir ežeras veržias platyn – banga gena bangą ir bokšto akmuo paplautas nuvirsta žemyn Mair. Apačioje šniokštė ežeras, verždamasis iš savo krantų K.Bor.
ǁ tvinti, kilti: Dūkstant sumišai vėjams ir viesului, … vilnys kaip kalnai į dangų veržiasi RD201.
12. refl. N, NdŽ labai norėti, stengtis, siekti ko (ppr. kuo tapti, kur patekti, nuvykti, ką atlikti ar pan.): An nakties [katinai] ver̃žiasi į lauką Snt. Toji peteliškė ver̃žias per langą Srj. Drugeliai veržiasi į šviesą S.Nėr. Prakirto skylelę (eketę) – i ver̃žas ana (žuvis) ten, įgreibs į tą skylę kaip į košę žuvį – tik mesk, tik mesk lauku End. Jos (bitės) visą žiemą laikėsi ramiai, per atodrėkius nesiveržė apsiskraidyti rš. Būčiu ver̃žusys, būčiu seniai išejusi Rdn. Pas mum labai ver̃žias ant buto žmonės Rd. Ver̃žias [ligonis] namo, daėdė ligoninė Vj. Į ūkininkus nelabai kas ver̃žas: smagus darbas, nešvarus Krš. Jis ver̃žias labai ant pinigų, tai dirba dieną naktį Šd. Vaikiukai ver̃žas pri traktorių, mašinikių, pri mokslo nelabai Krš. Dvidešim vienerių metų ir jau pats (savarankiškai) ver̃žiasi gyvęt Plv. Jam turbūt pasirodė, kad pana ver̃žės eit už jo Jnšk. Kad būt sunkus darbas, a veržtų̃si [dirbti]: sakytų, ui, vaikas mažas, negaliu! Mžš. Ko tiej žmonės in Ameriką veržias, kad tę aršiau kap par mum Lš. Aš veržúos į kaimą, mun kvepa, o visi jaunesni – į miestą, į miestą Krš. Ana striošniai ver̃žės į miestą Žeml. Štai ji jau pasiilgo tų namų, iš kurių taip visa jėga veržėsi, kurių neapkentė I.Simon. Kur mūsų nenor, čia mes ir neveržiamės Ns1832,5. Ar girdėjai, tėvai, jug vedums Agatė veržte veržas tekėti už Nikiporo M.Valanč. Kaip ėmė veržtis į svietą, nelabai nė gyniau V.Kudir. Paskutiniuose metuose taip lietuviai ėmė veržtiesi į mokslą, juog gimnazija turėjo daugumui atsakyti A1884,140. Teip Dievas pirmiaus ir skalsiaus savo šviesybę leidžia ant dūšių, kurios nuog žemės atsidrėskę ing dangų Dievop veržiasi SPII39. Jei be nužeminimo aukštyn veršitės, tad tikrai kuo aukščiau užeisite, tuo sunkiaus ir giliaus nupulsite DP517. Alcimas syla veržės vyriausiu kunigu būti BB1Mak7,21. Anie pulkais kimšos ir ver̃žės žodžiop Dievo DP98. Pulkas žmonių veržės jop, idant klausytų žodžio jo MP254. Žmonės Jėzauspi veržėsi klausyti žodžio Dievo BPII271.
| prk.: Siela į saulę veržias iš rudenio nagų S.Nėr. Vien keleivio širdis nenurimusi veržias toli Mair. Širdis, kuri myli, veržiasi, kur laisvė, kur erdvė – į laisvę ji veržiasi V.Krėv. Jų kūnas Lietuvon svyra, o dvasia Lenkijon veržiasi A.Sm.
13. tr. L811 stengtis prievarta, jėga ką gauti, paimti, atimti, išplėšti: Ka neduotum, ji jėga neimtų, never̃žtų, tik nematant išneštų Jrb. Jie tą žemę i namą ver̃žia iš jų Jrb. Iš mano tėvų antrą dalį ver̃žė Lkš. Šokdavo ir prieš tėvą, ir prieš mamą, ir pinigų ver̃ždavo Snt. Vieną rudenį panevali ver̃žė bulves Snt. Lynai karpėms maisto neveržė rš. Sutartyje pasakyta, kad iš manęs kąsnio neverši Mš.
ǁ prievarta išgauti, išreikalauti.
veržtinai̇̃ adv.: Tampo žmones, kol veržtinai neišveržia jų sutikimo TS1900,1.
14. tr. stengtis patraukti į savo pusę, pavilioti: Kam tu man mergaitę verži̇̀?! Slm. Nu penkių vaikų tėvą ver̃žė veržtinai̇̃, tiek paikino tą svetimą vyrišką End.
veržtinai̇̃
15. versti ką daryti, spausti, spirti: Labai veržė pirkt Trs. Ver̃žia rašytis savanoriais Krkn. Vokietis ver̃žė kaminus mūryt Ps. Tėvai ver̃žia mokytis, o jis tingi Jnšk. Čia mokytojai ver̃žia dėl mokslo Plv. Prie darbo, buvo, visus dvaruos ver̃žė, ne tik pas mus Kbr. Visi tie, kurie nori gražų skaistumą parodyt pagal kūną, tie veržia jus, kad apsipjaustytumbite Ch1PvE6,12.
16. tr. prk. varžyti laisvę, neduoti valios, spausti: Teip ver̃žia žmones, pievos neduoda Srv. Jau ji bręsta, jau reikia ver̃žt Plv. Jis savo vaikus ver̃žia, tai ir geri Rmš.
^ Vyras ver̃žamas esi iš visų pusių: i valdžios, i pačios Krš.
veržtinai̇̃ adv.: Lietuvis buvo anuomet iš visur veržtinai suveržtas Db.
17. intr. prk. drausti, ginti, neleisti: Jei turi sąžinę, grobk [daržą], nèveržu (iron.) Grd. Kas tave ištinka per burną, atversk jam ir antrą (pusę); kas teipag tau atima viršutinę (apsiaustą), neveržk jam (imt) ir apatinės Ch1Luk6,29.
◊ api̇̀nasrį ver̃žti trukdyti laisvai reikštis: Buvo veržiamas apinasris spaudai A.Vencl.
dir̃žą ver̃žti versti taupyti maistą, mažiau valgyti: Kaipgi ten pinigą padarysi, jeigu vokietys dir̃žą ver̃žia Antš.
(kieno) ši̇̀rdį ver̃žti (ką) liūdinti, graudinti, skaudinti: Vargeliai našlelės veržia mano širdelę, veržia TS1901,4–5b.
apver̃žti, -ia (àpveržia KŽ), àpveržė tr. K, LVI135 stipriai aprišus, apjuosus, apdėjus, aptempus iš visų pusių suspausti: Àpveržė visą tą kaklą kruvinai Vkš. Apidėsi i apverši̇̀ tom balanėlėm koją Upn. Apiveria apiveria, aũklėm apver̃žia tą riešą, tuos autus apvynioja ir eina dirbtų PnmR. Apveržtai̇̃s rietais būsi su toms kelnėms Šts. Žalias medis, kaip išdžiūna, apverža špuntą Šts.
| refl.: Šitie batai apsiver̃žia an kojos ir spaudžia Rmš.
atver̃žti, -ia (àtveržia), àtveržė tr.; Sut
1. Š, KŽ atleisti ką stipriai surištą, atpalaiduoti.
| refl. tr.: Apivaras atsiver̃žia Š.
2. Š, KŽ padaryti nebe taip suslėgtą, suspaustą.
| refl.: Vežimas atsiver̃žia, kai priveržus ar suveržus netikusiai užriši Š.
3. atsukti, atlaisvinti: Šrubsukiai reikalingi tuokart, kai priseina geležinius šrubus priveržti ar atveržti rš.
4. refl. atplūsti: Tvanas veržias, atsiver̃žia ant mūsų KI58.
5. prievarta, jėga ką atimti, išplėšti: Ir àtveržė iš mažosios lėlę Vkš. Tad nusprendėv teip: katras nuo katro atveršiav, tad tam jisai paliks. Įsikandov [subindešrę] į dantis LTR.
6. pavilioti nuo ko, atmušti: Atveržė vyrą nu pačios Šts.
7. varžytynėse laimėti, nusipirkti iš varžytynių: Atveržė, parauksinavojo (aukcione nupirko) pusę butos Šts.
įver̃žti, -ia (į̇̃veržia), į̇̃veržė K
1. tr. Š, KŽ veržiant įtempti: Į̃veržei par daug, ir nutrūko virvė J. Mezgamos akys turi būti vienodos ir ne per daug įveržtos rš. Įtempia vadeles, išlipęs krapštinėja pakinktus, atleidžia paspręstę ir vėl įveržia V.Bub.
2. tr. įimti, įsmaugti, suraukti: Tos bliuskos užpakaly į̇̃veržtos, tę užklota (klostyta), rankovės papūstos būdavo Grš.
3. refl. įsispręsti, įsitempti: Čia insiver̃žus reikia laikytis, ka nenupultai Pv.
4. tr. Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 veržiant įspausti, palikti žymę: Apvaros į̇̃veržė man kojas J. Pilna tarba į̇̃veržė manie pečius J. Ta kelnių guma ma[n] baisiai į̇̃veržė Jrb. Kita guma taip į̇̃verža, ka užtirpsta koja, o ta ne, taip tik prispauda Rdn. Kai reik užsukt [ariant], tai net delnus [vadelės] įver̃žia Gs. Tiesieji raumenys įveržia odeną giliomis vagomis P.Aviž.
| refl. D.Pošk: Apivaras įsi̇̀veržė kojon Š. Pamačius ryšį įsiveržus [į medelio kamieną], reik jį truputį atleisti S.Dauk. Žiedas skaudžiai įsiveržė į pirštą ir putmenis I.Simon. Sijonai įsiver̃žę stova – diktėju Krš.
įsiveržtinai̇̃ adv.: Rankų riešuose ilgos marškinių rankovės buvo surišamos kaspinais įsiveržtinai į mėsingą ranką Vaižg.
ǁ refl. įsirėžti: Grioviai rankose įsi̇̀veržė Šd.
5. tr. NdŽ, Skd tvirtai į ką įstatyti, įtvirtinti, kad nejudėtų, gerai laikytųsi, įsprausti: [Linų] pėdus įver̃ši į veržtuvus ir par galvą teip kaposi, kaposi i kaposi Bdr. Atleidi pėdą, apverti i vėl į̇̃verži – nu i šukuoji Kl. Arklo išara kreivai įveržta, ir neverčia gerai Vad. Vieną rytą pabudęs pamačiau jau į varstotą įveržtą stebulę su į ją įvarytais stipinais A.Vencl. Sietai tarp rėmų turi būti gerai įveržti, kad nuo grūdų svorio neįdubtų rš.
| prk.: Radvilos Juodojo proteguojamoji reformacija buvo labiau įveržta į lenkiškos kultūros rėmus rš. Koks gyrpelnys, valdžios trokštąsis, visus žmones į savo pančius įveržtų prš.
| refl. tr. Jdr: Liuobam su šniūru įsiver̃žti [linų] pėdą teip, kad ans nejudėtų, ka netraukytumias linai Kl. [Linų] galvas įsiver̃šma į veržtuvą i šukuosma Šts. Tą medžio gabalą čia teip įsiver̃š, po pirmu išgręšas, pasku turėjo skaptą, su skaptu išdailino tą klumpuką viduo[je] ten End.
6. tr. sukant įtvirtinti, įsukti: Riedėjimo guoliai tvirtinami špindelio atramose, juos iš anksto įveržiant rš. Kad sujungimas neklibėtų, varžtai ir smeigės turi būti patikimai įveržti rš.
7. refl. BPII163, SD184,191,198, SD41,393, H, R, R104, MŽ, MŽ136, D.Pošk, Sut, K, LL274, ŠT46, KŽ jėga, prievarta įlįsti, įsibrauti, įsibrukti: Inpuolu, įsiveržu SD407. Įsiveržiuos N. Įsi̇̀veržė vagys į pirklio namus NdŽ. Tiesiog per kirvį tiej vagišiai norėj[o] insiver̃žt Mrk. Trobo[je] degė žiburys, mes sėdam, kas ką darbuojamos, ir įsi̇̀veržė banditai Lnk. Vagys į bažnyčią įsi̇̀veržė Jrb. Plėšikai įsi̇̀veržė vidun Š. Ir tąja pačia povakare, tiesa, jau temstant, bet vis tik įsiveržė užpuolikai į pilę V.Piet. Atkeliavę svečiai išdraskė žiogrius, atkėlė karkles ir bruzdu bruzdu įsiveržė į kiemą M.Valanč. Patys įsidaužė ir įveržės, nelaukdami, idant juos įleistų DP246. Pats syla insiveržia žmonėms, nelaukia tikro ir atviro pavadinimo BPII163. Kada tėvas namų žinotų, kurio[je] adyno[je] vagis ateitų, tada jisai jautėtų ir neperleistų į namus savo įsiveržti VlnE134–135. Įsiveržė ten šernas PK72. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia ir vislab, kas tik ėdama, apgriaužinėja Kel1865,194.
| prk.: Pirmas gailusis mergaitės verksmas giliai įsiveržė į Urtės krūtinę ir pasiekė tamsiausiąją širdies gelmę I.Simon. Tavo žodžiai man giliai į širdį įsi̇̀veržė KI307. Duok pamokslą, kursai į mūsų širdį įsiveržtų ir daug naudos mums suteiktų brš.
ǁ SD186 užpulti, įsibrauti, siekiant nugalėti, užimti: Lenkai, įsiveržusys į Lietuvą, piktino lietuvių didžiūmenę savo darbais ir rėdėsi savo daba S.Dauk. Kas tik įsi̇̀veržas, lietuviai an kaklo: su vokyčiais baltraiščiai, su rusais stribokai Krš.
8. refl. srautu įplūsti, įsiskverbti: Anglių smalktis buvo į stubą įsiveržęs ir abu, jiems bemiegant, nužavinęs Kel1852,213. Stiklinė plept ir atkrinta nuo rankos, ligi tik į stiklinės vidų įsiveržia iš lauko truputis oro rš. Gaivaus, vėsaus oro srovė įsiveržė į tvankų, prirūkytą kambarį V.Aln. Į trobelę įsi̇̀veržė srovė lauko oro Db. Iš kur tokie baisi vėjai įsi̇̀veržė, čia ne mūso Krš. Įsiveržė šaltis rš.
9. refl. prk. įsitraukti, įnikti į ką: Įsiveržę esam į darbus, skubam apsidarbuoti Šts. Į tą darbą įsiver̃žę lig vėlumo darbuojamos Yl. Aš vis tokiuos darbuos įsiver̃žus Skp.
10. intr. suduoti, uždrožti: Pasigavęs vaiką, įveržė gerai į klyną Žal.
išver̃žti, -ia (i̇̀šveržia), i̇̀šveržė tr.
1. veržiant iškreipti, išlaužti, sugadinti: Išver̃žia skieto dantis, jėgu nėrai atasprąsčio Svn. Kap nupuoliau nuo tos būdos ir sukūliau skripkas, dūdas, išveržiau koją LTR(Rš).
| refl.: Žiūrėk, vieną daiktą pataisė, tai kitas išsi̇̀veržė Lb. Sienos, langai persikreipę, išsiveržę durys LTR(Ds). Išsiver̃žę buvo kiek [svirno] sienos, reikia suimt Klt.
2. iškelti aukštyn: Dobilus išver̃š labai tos šalnos Bsg.
3. refl. išsišokti, išsikelti, išvirsti: Mano koja negraži – venos išsiver̃žę Srj. Šitas dideles [kelnes], kaip ant dviejų medžių užmautas ir su visosna pusėsna išsiveržiančiu pilvu, dėvėjo dėdė rš.
4. refl. SD1198, SD235,418, H185, R200, MŽ265, Sut, N, K, Š, KŽ veržiantis išlįsti, ištrūkti, išsilaisvinti, išbėgti, pasprukti: Iš beržo kad išsiveržė visi širšuoliai kaip debesys! Kp. Išsi̇̀veržias iš avilio [bičių spiečius] Sk. Išsiver̃žti iš pančių NdŽ.
| prk.: Ji turėjo išsiveržti iš siaurų šeimos rėmelių ir pasirodyti plačiajai visuomenei V.Aln. Arą poetas iškelia kaip priešpriešą žmogui, kuris, kad ir trokšdamas išsiveržti į laisvę, negali to padaryti, nes neįveikia žemės traukos rš. Bet iš to rojuko išsiveržti taip pat sunku Vaižg. Iš jo (velnio) nevalios ižsiveržtų ir ižsiveržę tam smarkinykui daugesn nepasiduotų SPII48. Dievas mumus yra Dievas ant išganymo ir Ponas Dievas, išveržęsys nug smerties Mž290. Petravyčius … tik šįmet numirė už rubežiaus išsiveržęs TS1897,12. Jausmai išsiver̃žia iš krūtinės Š. Silpstant atskirų apeigų uždarumui, dainos išsiveržė iš siaurų vienos apeigos ribų LKXI336.
išsiveržtinai̇̃ adv.: Gavau ūmai, bėgtinai, išsiveržtinai pasprukti iš tos familiarios orgijos Vaižg.
ǁ prk. išsprūsti: Netikėtai iš Pikturnienės krūtinės išsiveržė sunki aimana rš. Didis širdies skausmas ištrykšta ir išsiveržia šauksmo balsu LTII99(Sab).
5. daryti, kad ištrykštų: Nosį didžiai šnypščia, išveržia kraują iš jos CII474.
| refl.: An ėglių kur smala išsiver̃žus Iš. Prakaitas kap už pinigus (labai smarkiai) išsi̇̀veržė Prn. Kad šaltasis tūžbos ir smerties prakaitas man ant veido išsiverš, tai ateik man ant pagalbos prš.
6. refl. R199, MŽ265, N, DŽ1 staiga srautu išsilieti, paplūsti: Iš juodo kamino išsiveržė balti dūmai, ir traukinys pajudėjo J.Marc. Pro duris išsiveržė garų ir dūmų kamuoliai rš.
| Išsi̇̀veržė ugnikalnis NdŽ. Ka tik neišsiver̃žt kokia Ignalina (Ignalinos atominė elektrinė)! Drsk.
7. KlG67, Ch3Moz6,4, H158, R, MŽ, Sut, I, K, M, L, ŠT4, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Alk prievarta, jėga ką iš ko atimti, išplėšti: Išveržiu kam ką iš rankų SD413. Išveržiu iš nagų B154. Iš rankų, iš nagų išveržti kam ką N. Iš rankų brolio i̇̀šveržiau pirštinę, žiedą J. Nauda išveržta SD126,75, SD138. Tą rykštę jie man veržte išveržė J.Jabl. Kiekvienas tetrokšta kąsnį iš tavęs išveržti ir suėsti J.Jabl. Peilį iš ano rankų veržte išveržiau Gršl. Karalius (pavardė), būdamas stipresnis, išveržė jį (botagą) jam (Vanagui) iš rankų I.Simon. Dar nenoriu jai raktų iš rankų išveržti (atimti šeimininkystės) I.Simon. Būtų iš žmonių neišver̃žę, būt subinė[je] giedoję (būtų neturėję) Snt. Da jį gydė, bet motina namo i̇̀šveržė Snt. Išveržk mane nuog neprietelių mano, Viešpatie Mž480. Reikia ižveržt šarvus ir ružias (ginklus) neprieteliui, kuriomis mus įveikia SPII17. Jų (avių) nė vienas neišver̃š ižg rankų Viešpaties DP86. Bet kas svetimo kitiemus neišver̃žia, tas sau gėrybę prirašinėja DP291. Žemės kampą daviau …, kurį eš savo kardu ir kilpiniu iš rankos amoritų išveržiau BB1Moz48,22. Be jaunosios ilgu jiems rodės, todėl apsiginklavusys ėmė marčią sekti, ketėdamys vedliams apent ją išveržti S.Dauk. Nevalna niekam ne jokio daikto sau paimtie, išveržtie, artimą kuom noris prigautie Tat. Jūs tikt n’išveržte iš mamužės dukrytę KlvD430. Taipo mes tuočės išveržėm tą žemę iš rankų tų dviejų karalių RB5Moz3,8. Tutoriai turėjusys daugel brangių ir puikių daiktų, nu lenkų išveržtų M.Valanč.
| prk.: Tą džiaugsmą sau išveržt neduosiu brš. Vienok lietuviai išveržė kryžnešiams kruviną pergalę S.Dauk. Apskundė Mošenikovą viena kaimo moteriškė, kurios dukteriai užklupęs per nevalią išveržė rūtų vainikėlį V.Kudir. Išveržė nuog jos vainikėlį panystės Tat.
ǁ Q2,15,77,255, CI5, R4,13,128,130, MŽ4,17,170, Sut, DŽ1 prievarta ką iš ko išgauti, išreikalauti: Žodžiais išveržiu R8, MŽ10. Kam piningus išver̃žti KI5. Ìšveržtas pelnas I. Prisiegą išveržti CI38. Tardytojui užginta išveržti prisipažinimą gudrum teiravimos, prižadėjimais, bauginimais TS1897,5. Ìšveržiau iš jo prisipažinimą BŽ82. Bet ką čia prisidėsai gaigoti – jug velnią nebesurasi ir užrašų nebeišverši! BsPII74.
8. refl. pasiekti ką trokštamą, norimą: Brolis išsi̇̀veržė į mokslą, o munęs neleido Grd. Tiek daba yr išsiver̃žę žmonys į gyvolius (augina daug gyvulių parduoti) Tv.
9. refl. jėga iškilti, prasimušti: Kitus nustumdo, vienas kokis išsi̇̀veržia – jis ponas Vs.
nuver̃žti, -ia (nùveržia), nùveržė tr.
1. J, Š, KŽ dėl veržimo, ankštumo nuspausti, numygti: Aviniukus reik atpančiot – kojas nuver̃š par naktį Pc. Batai nùveržė kojas Jrb. Nesvilksiu sermėga, pečius tik nuver̃žia Sdk. Drabužiai nuveržė pečius Šts. Man biskį per drūčiai uždėjo [gipso] – nùveržė nervą Graž. Jau nuveržtos mano rankos LTR(Vlkv). Nenulaiko broleliai žirgelių, jau nutraukė šilkų kamanėles, jau nuveržė broleliam rankeles BsO384.
| prk.: Yra ir vyskupų, kuriems teipgi prietarų pančiai per daug protą ir širdį nuveržė Pt.
| refl. tr. Š.
2. veržiant ką nudilinti, nuzulinti, padaryti, kad nukristų: Drotinė tvėris nūverža kylį, ir iškliba dalgis Šts. Karpą gal veržtinai nuveržti su ašačiu Šts.
3. stipriai suveržti, suspausti: Kojų raumenis nūverža, kad stipresnis būtų bėgikas Šts.
4. Kp patraukti ką į savo pusę, pavilioti.
paver̃žti, -ia (pàveržia), pàveržė tr.
1. NdŽ rišant, juosiant, traukiant kiek įtempti, įtempus suglausti, sutvirtinti: Pasiėmiau [kumelę] bulbom akėtien, tai led spėjau atsisėstien, ir pamačiau, kad jau [kumelės] kulnan pasiekė [ratai], papilvinė nepaveržtà, nu tai, kiek išeina, skrenda jy Kp. Varžytuve apmatus pàverža, atleida DūnŽ. Šieno kartį stipriau paver̃žti DŽ. Sesuo paveržė skarelės mazgą pakaklėje, galvą ant šalies pakreipė J.Paukš. [Bernas] pasirąžo, susibruka raudonus marškinius į kelnes, paveržia platų diržą V.Bub.
2. kuo rišant, vyniojant, sukant ką kiek suveržti, suspausti: Teip labai [kietai nevysto], kad kaip jau akmuo, vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paver̃žia, kad neišsitraukt rankyčių Kp. Vienas [vežimo skieto] kraštukas pàveržtas Lp.
3. kuo rišant, vyniojant ką sutempti, suspausti: Jaunus medžius raišiojant lunku, reik daboti, idant jų par stipriai nepaveržtų S.Dauk.
ǁ refl. pasikarti: Nė kokio gelbėjimo [žmonės pakaruokliui] nedaro ir nežino, kad ir ką tiktai būtų pasiveržęs Sln.
4. NdŽ kiek pasukant įtvirtinti: Paver̃žk šriūbą, kad susiveržtų varstotas J. Čia šriūbas y[ra] tame kalvarate i pask pàverži, jei nori, dikčiau Kv. Muterkelę biškį daugiau pàveržei, šmūkš i nusmuko gvintai Trk.
5. sukutį, veržlę veržiant kiek suspausti: Jas (girnas) paver̃žt reikėdavo PnmŽ. Pasuk, paver̃žk biškį tus slastus, ka tas sūris susispaustum End.
6. R, MŽ, N, K, Rtr, Š, DŽ, KŽ prievarta, jėga ką atimti, išplėšti, užimti, užvaldyti: Čia iš Vincutės pàveržiau lazdą – mat be lazdos nebepaeinu Slm. Kai išsikasta šulnį, ar nepaver̃žta iš manę vandenio? Slm. Aš audžiau, tu muno audimą pàveržei (užsėdai ir vietoj manęs audi) Grd. Jis man darbą iš panosės pàveržia Mrj. Pamotės brolis pàveržė [žemę] Gd. Jogaila bijojo, kad jo dėdė nepaver̃žtų sosto NdŽ. Karalius daug žemių ir žmonių po savim buvo paveržęs BBJdt1,1. Dėlei šulinies, kurį tarnai Abimelecho syla buvo paveržę BB1Moz21,25.
7. K, Rtr, ŠT356, NdŽ, KŽ, Mrj, Gs patraukti į savo pusę, pavilioti: Aš būčiau su ją ženyjęse, ale kitas pàveržė Jrb. Sudabojau, ka kitas nepaver̃žtų tą mano Kastelę Iš. Tas vyresniasai jam pačią buvo paver̃žęs Slm. Jeigu noria mergiotę paver̃žt, tada jau kariauja Alz. Paver̃žia vienas iš kito gaspadoriai piemenis Slm. Ėmė paveržė nuog jo tą mergą kunigužis BsPIV167(Brt). Vieną, sako, paveržė nuo manęs, gal ir tą atmušti Žem. Žiūrėk, kad tau ponaitis nepaveržtų Elziukės V.Kudir.
| prk.: Jis buvo pàveržtas jos grožio BŽ573. Dabar jį paveržė viena kiek tolimesnė žvaigždė P.Slavėn.
| refl. tr.: Kitos pamergės ėmė šnairuoti, kad patį šaunųjį svotą ir muzikantą Marė pasiveržė Žem.
ǁ nukonkuruoti: Aš čia mėsą statydavau į tę, ale tę paskui kitas pàveržė Jrb. Tas akuliornykas pàveržė šitą vargonyką Slm.
pérveržti tr., perver̃žti, -ia (pérveržia), pérveržė
1. NdŽ perrišus suspausti, suveržti: Perverži̇̀ vytele [šiaudus] ir užkiši, kad vėjas nenupustytų Alz.
| refl. tr.: Piemenukas bėgiojo kailiniukus per liemenį virvute persiveržęs rš.
2. NdŽ per smarkiai suveržti: Párveržei, ir todėl parlūžo kartis J.
3. NdŽ padaryti per vidurį laibą, persmaugti: Tai ponas Dievas ją (skruzdėlę) kai leidęs, perrišęs su šniūreliu ir parveržęs Sln.
| refl.: Ji pérsiveržusi (plonos talijos) NdŽ.
4. refl. perdžiūvus išsikreipti: Pérsiveržia lentos nuo saulės Dglš.
5. refl. pertrūkus išvirsti, išsišokti: Klynas (išvarža) persiveržė MŽ, N.
6. žr. praveržti 2 (refl.): Vaikinas nespėjo persiveržti V.Kudir. Ir persiveržtumbim per ankštas duris į amžiną gyvatą srš. Kas per tus [vartus] nenor persiveržti, tas niekados ant amžinos gyvatos nepareis brš. Užlipsi patsjen ir Aaron su tavim, bet tenepersiveržia kunigai ir žmones, kad liptų Viešpatiesp Ch2Moz19,24.
| prk.: Tikra meilė ir per didžiausiuosius atlaikymus persiveržia prš.
7. refl. žr. praveržti 3 (refl.): Jūsų žodžiai man per visą dūšią persiveržė prš. Jų graudenimai per širdis persiveržia Ns1832,3. Dabar jau neigi joks šviesos spindulėlis nebepersiverš … per … aną baisiąją tamsybę Ns1838,2.
8. refl. didelėmis pastangomis per ką persigauti, persikelti: Per upę su mace pérsiveržti KI411. Jie kitaip negalėjo įsivalnytis, kaip iš vieno buto į kitą butą per stogą persiveržtis prš.
9. jėga užimti, užvaldyti: Anys teipajag ir daugia macnųjų karalių, kurie syla ing jų žemę įėjo, pakirtusius … ir jų karalystes po savim perveržusius BB1Mak8,4.
piever̃žti, -ia, piẽveržė (dial.) žr. priveržti 1: Balnas buvo visai nau[ja]s ir už balno buvo dar vieni nauji batai pyveržti Sg.
praver̃žti, -ia (pràveržia), pràveržė
1. refl. kam veržiant, spaudžiant pratrūkti, plyšti: Visa syla patempė [ką sunkaus], iš rozo gal pràsveržė plėnė Dg.
| Linmarkos prasiver̃žia, apisemia čia Adm.
2. refl. K, Rtr, DŽ1, KŽ su jėga, didelėmis pastangomis prasibrauti, prasisprausti: Pro minią prasi̇̀veržė moteriškė NdŽ. Iš girių šernai čia prasiver̃žia Lkč. Apsuptas priešas kausis narsiai ir atkakliai, bandydamas prasiveržti atgal V.Myk-Put. O Stagaras, pastebėjęs Karalių, prasiveržia pro kitus ir nutveria jį už alkūnės I.Simon. Lervos kurį laiką laisvai gyvena vandenyje ir stengiasi prasiveržti pro karpinių žuvų odą į raumenis rš. Prasiveržė per neprietelius BB1Mak6,45.
3. refl. prasiskverbti, prasismelkti: Saulė prasiverždavo pro ūkus ir suspindėdavo giedra bei šiluma rš. Pro duris iš lauko prasiver̃žia šviesos ruožai NdŽ. Rašydamas negalvoju apie jokius apibendrinimus, stengiuosi, kad dvasia prasiveržtų pro medžiagą, mintis pro žodžius J.Gruš. Pro duslų daugelio balsų gaudimą vienur kitur prasiverždavo moterų klyksmas ir įsakmūs policijos šauksmai V.Myk-Put.
4. refl. NdŽ srautu pasipilti, paplūsti, pratrūkti: Prasi̇̀veržė tris kartus kraujas – siuvo Bb. Ka plūdai y[ra], [v]anduo prasi̇̀veržas pro tą apačią tilto Akm. Tik pačiame vidury prasiver̃žęs gelmių šaltinis Plv.
5. staiga imti reikštis (apie psichinius, fizinius ir kt. reiškinius): Gali gausus lietus prasiver̃žti NdŽ. Juoko banga prasiveržė kvatojimu rš. Ilgai kaupęsis skausmas dabar prasiveržė taip smarkiai, kad vaikas pats nieko su savim nebegali padaryti J.Ap. Sušvokštė jis ir pats išsigando savo prasiveržusio pykčio J.Mik. Boboms reik neužsičirkšti, vyrams neleisti pasiutimuo prasiver̃žti Rdn.
6. sunkiai ką gauti, pasiekti, prastumti: Pràveržiau vietą dėl tavęs J.
priver̃žti, -ia (pri̇̀veržia), pri̇̀veržė tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Q180, I, M, L
1. tempiant, traukiant ką prie ko priglausti, pritvirtinti, prijungti: Šienkartę priveržti N. Karties gerai nepri̇̀veržei JT300. Beržo susuktom vytelėm lotas priver̃žia Kp. Žagrę prie ienų priveržia su įtvara J. Ragais traukiamasis jungas prie ragų priveržiamas kanapiniais arba šikšniniais raiščiais LEIX530. Nereik stiebą pri apynvarpčio didžiai stipriai priveržti S.Dauk. Tas medis par patį vidų anos lentelės tur pareit ir pri jos su vinimi tur būti priveržtas ir prisegtas S.Dauk.
| prk.: Sutvertojau muno! Tvirtesniai muni priveržk pri savęs ryšiu vienybės brš.
2. kuo apjuosus, aprišus ką prislėgti, prispausti, padaryti, kad laikytųsi: Lovo[je] gulint pririša miegantį, priver̃žia, kad negalėt atsikelt Sb. Siūlą perkiša, su ta balanyte priver̃žia [audžiant] Slm. Kada jau dangtis prakiuro arba naujas reikia dengt, tada pakloja an dangčio [kūlį], pririša tokiom lotom, vytim priver̃žia Kp. Kumelį ažukišam, prispaudžiam su tuo kumeliu tą lotą, priver̃žiam, vytelę šitą drūtgaliu ažukiši, ir laikos Pnd. Su tuo ožiu priver̃žia tą vytelytę [stiegiant stogą] Alz. Su šatra priveržk šiaudus stiegiant stogą J. Priver̃žia su virvėm, su kartėm, ir neišbira vežimas važiuojant Kvr. Ans vežimą šieno priveržė su kartimi J. Priveržėm vežimą, net šienkartė sulinko Krok. Reikdavo i šieną priver̃žt su virvėm Sdb. Jei vežimą stipriai priver̃š ir apgrėbstis, tai niekad šienas vežant nebyrės Skrb. Jei kada atseidavo jam krauti šieną ar šiaudų vežimo, tai niekados nepriverždavo, – tada ar vadžios trūkdavo, ar kartis lūždavo BsPII154. Priver̃žia tą pėdą prie suolu[i] ir nušukuoja galvenas Svn. Ant kazilų priverži̇̀ smagiai [linus], kad neišsipešt Alz. Didelis rąstas, i tame rąste įkaltos tokios nosės, [linų] pėdą už tos nosės užkabino i pri̇̀veržė aną End. Tą guziką reik priver̃žti (gerai prisiūti) – toks palaidas Krš.
| prk.: Jaučiuos laisva, nepriklausoma, lyg iš karto būtų pertraukti visi tie ryšiai, kurie stipriai laiko mane prie žemės priveržę Pt.
| refl. tr., intr.: Neprisiver̃š vienodai [siūlai audžiant], ir negerai PnmR. Vaikščioja su škarmalais apsivilkęs, pilvą su diržu prisiveržęs LTR(Lnkv). Prisi̇̀verži tą [linų] pėduką, su šukuočiu čikš čikš, vienas iš tos pusės, antras iš tos End. Būdavo, prisiver̃žia tą [linų] pėdelį ir šukuoja Kp. Tą pėdą prisiver̃ši, ka neišsitrauktų tas linas, i šukuosi Žr. Pradėjo važiuot, ėmė [žmonės] puldinėt, jis sustojęs paėmė šienkartę, prisiveržė vežimą kaip šieno BsPIII205(Brt).
3. varžtą sukant ką tvirtinti, sutvirtinti: Priveržiamasis sraigtas PolŽ46. Darbininkai tiesia kelią, dėlioja skersinius, priveržia bėgius rš. Tėtis sukioja varstoto sraigtus, žiūri, ar gerai laikosi priveržtas medžio gabalas A.Vencl.
| prk.: Sėdėjo tartum priveržtas ir prakaitavo, norėdamas ir negalėdamas atsiplėšti nuo suolo J.Avyž.
4. Pl sukant padaryti, kad veiktų, prisukti: Reiks priver̃žt laikrodį – maž ir surikęs mušimas Slm.
5. refl. Q262, R206, MŽ, N, KII276, K prisibrauti, prisisprausti, prilįsti: Prisiveržęs nekursai jaunas vyras, jam tą gromatą … pagreibęs, pabėgo LC1886,52.
6. Ch1Mt14,22 prk. priversti ką daryti, prispausti, prispirti: Reikia priver̃žt prie darbo, tai nereiks valkiotis Gs. Reikia ir vaikus prie darbo priver̃žt Mrj. Tas bagočius visus prie darbo priver̃ždavo Vlkv. Su darbu mane pri̇̀veržė Rmš.
7. prk. apsunkinti kam gyvenimą, nuvarginti, nukamuoti: Tos skolos pri̇̀veržė gyvętojus Plv.
8. prk. griežtai prižiūrėti, sudrausminti: Vyrai neremti, anus reik vis pri̇̀veržtus laikyti Krš.
suver̃žti, -ia (sùveržia), sùveržė tr. K
1. R, R422, MŽ, MŽ572, N, M, Rtr, NdŽ tempiant, traukiant, rišant tvirtai suglausti, sujungti, susieti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą, pritvirtintą): Suver̃žti virvę KŽ. Suver̃žia smagiai tą vytelę ir užukiša Kp. Kuskelę taip sùveržei, kad kaklą smauga Vkš. Ryšulio kampus keliais prispausdama suveržė M.Katil. Labiau suver̃žk pakeliamą Vžns. Kap per daug sùverži paprūgą, arklys nei dūsuot, nei eit negali Lš. Seniau jegu pagavo [arkliavagį], tai dvilinką į pavalkus, sąmatą šitą suver̃žia kietai ir tada duoda Kp. Tą kartį veržia, kol suveržia, kad lygiai būtų Ps. Kiek kartų skersai sukeitęs suveržk stipriai lunką, bet ne par daug, kiteip sula negalės liuosai sriausti S.Dauk.
| prk.: I tu veizėk, ka klebonas gerai suver̃žtų, ka neatsileistų mazgas (apie sutuoktuves) End.
| refl. tr.: Vežikas paėmė lazdą, susiveržė pantį ant kelnių juosmens L.Dovyd.
2. Rtr kuo nors rišant, tempiant, iš visų pusių veržiant ką suslėgti, suspausti, sutvirtinti: Su veržtuvais pundus linų nubrauktų suverž J. Kūlį suver̃žk rišdamas J. Pasidirbsys šiaudų ryšį, suriši, suver̃ši Nt. Susukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Perveria par lotas, par grebėstus tas garankštes ir suver̃žia šiaudus PnmR. Ale sùveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištrauksi Sn. Mažne su karte suver̃žęs veši mėšlus Krš. Reik atvarslų, reik ratgalių visokių, ot ko reik vežimuo suver̃žti Sd. Užpakaliniame gale pririšo didelį medinį kablį ir prie jo prikabino ilgas ir storas surangytas vadžias šieno vežimui suveržti rš. Kad sùveržu [galvą], da daugiau ką galiu dirbti Krkl. Aš jau kaip išgerdavau, tai ant rytojaus nei valgyt, nei gert, ryzais apsirišk galvą – suveržiù ką tik smagiau, neiškenčiu Kp. Bobutės tuojaus apideda [gimdyvės] galvą burokų skiltimis, suveržia smagiai skarele LMD. Vis šaukė, kad suver̃žkit tą mano krūtinę Jrb. Nesižioja kiaulė, kai snukį suver̃žia Pl. Razumnesnės moterys iš anksto ryšelius ryzais suveržia, tai rankų neperima Lš. Suveržia kietai su šilkiniu kaspinu [ranką, jei girgždėlė įsimeta] Sln. Suver̃žk gerai rankeną, bo dalgė čiūkšt – ir kojon Kp. Sąmatas – siauras šikšninis dirželis, naudojamas pavalkų kamantams suveržti rš. Berželiais sùveržta, susegta [medinės akėčios], nereikia nei šriubų, nieko Č. Klumpius nupirks, su drote suver̃š, ka neparsprogtų Kl. Suver̃žti statinę NdŽ. Suver̃žti lanku NdŽ. Suveržiamasis laikiklis GTŽ. Bokštas montuojamas iš atskirų betoninių blokų, suveržtų metaliniais strypais rš. Man negaila, kad jį surišė, tik man gaila, kad nelabai suveržė LTR(Slk). Užrišo jam akis, supančiavo gelžiniais kojas, rankas užpakalė[je] su virvėms suveržė ir į aukštą įmetė bosą M.Valanč. Pareigūnas pakėlė galvą, išpūtė abu skruostus; apikaklės suveržtas jo sprandas paraudo J.Paukš. Grakštus, sùveržtas liemuo NdŽ. Žmogus supančiotas ir suveržtas aba apkaltas negal nieko gero ant ižganymo amžino daryt SPII159.
| prk.: Pagadinau širdį – kas aną išsiplėtusią suver̃š Tl.
| refl. tr., intr. K, M: Susiver̃žti vystu NdŽ. Kurie vyrai kela [ką sunkaus], anie vis pilvą susi̇̀verža Dov. Lenktynėse motociklininkai susiveržia plačiu vidurius saugančiu diržu rš. Drabužiai tavo nusmunka, pasileidžia, kad nesusiverži J.
| Pradeda mūryti šulnį, užpilia akmenėliais, susiveržia – stovi ilgiausiai Slm.
3. varžtą veržiant, sukant suspausti, sutvirtinti: Suver̃žti sraigtu NdŽ. Medinė koja, muterkėmis suveržta J.Sav. Sekcijos sujungtos suveržiamaisiais sraigtais rš.
| refl.: Paveržk šriūbą, kad susiveržtų varstotas J.
4. veržiant, sukant įtvirtinti: Varžtą suver̃žti KŽ.
^ Tau tie šriūbai laisvi y[ra], ir anus nebsuver̃ši jau (jeigu neturi proto, nebeįdėsi) Trk. Žydam gyvenimas nejaukus, suvaržyta, varžteliai suveržti̇̀ Pl.
5. impers. dėl skausmo, sutinimo ir pan. suspausti, suremti: Saulė[je] pabūnu – sùverža galvą Rdn. Kaip tokie orai, mun galvą kaip veržtè sùverža Krš. Atsikeliu, nugara suveržtà, nebegaliu pasijudyt Ps. Po alaus atsikėliau sùveržtas (spaudžiamas šlapimo pūslės) ir moviau lauko Krš. Suverža žmoguo burną, bitys kad suspardo Šts.
^ Suputau, kaip suveržtà palikau Pvn.
6. refl. pratrūkus, praplyšus susitraukti, užsitraukti: Žaizdai gyjant, išvarža pamažėli susiveržia, drumstėja P.Aviž.
7. refl. NdŽ per jėgą sueiti, susibrukti, sulįsti: Daba žmonys į dangų susiver̃š patys – toks pasiutimas Krš.
8. refl. srautu suplūsti, sutekėti, susrūti: Tūžbos čėse kraujas tūlam ant širdies susiveržias prš. Kraujas karščiuodamas buvo jam į galvą susiveržęs LC1879,3.
9. NdŽ, Slm, Eig, Akm prk. kam suvaržyti laisvę, neduoti valios, suspausti: Nė žingsnio savo protu, anos tura atsiklausti – sùveržtas vyraitis Krš. Suveržti̇̀ seniau žmonys buvo, darbūs[e] paskendę Grd. Dirbi, esi žmogus sùveržtas, nenueisi kur susigalvojęs Ms. Reik vaikus suver̃žus laikyt, nepaleist valio[je], kiteip neišeis iš jų niekas Jnšk. Noriam, kad kiti būtum suveržti aštriais įstatymais, o nekentam, kad mumis kas draustum M.Valanč. Jau suver̃žtas visas valsčius kaip paukštelis klėtko[je] JD209. Kodėl mūsų kuningėliai dabar teip yra suveržti̇̀ ir išbauginti KŽ. Suveržtà Lietuvelė, rusas visai smauga, kas i būs Tl. Dabar suveržtèsnis gyvenimas kaip caro laikais Šts.
| refl.: Kietai susiver̃žti NdŽ.
10. jėga ką suimti, sugriebti: Kas tą auksą suverš į savo rankas, jei ne ponai? Šts.
11. refl. susivaržyti, susiimti, susiginčyti: Vaikiu du viena merga susiveržė J. Ponai susi̇̀veržė dėl valdžios Šts. Susi̇̀veržė su broliu dėl žemės Šts. Prancūzija bei Italija susiveržė dėl apturėjimo žemių Aprikoj LC1881,14.
12. refl. susitaupyti, susispausti: Aš galiu tau pinigų pažyčiot. – Ant kieka? – Ant trejų metų, kolei tu kiek susverši TDrIV168(Ck).
◊ dir̃žą (pil̃vą) susiver̃žti (suver̃žti Klvr) NdŽ imti kukliau, ne taip sočiai maitintis, nesišvaistant gyventi: Daba jau reiks pilvãlį susiver̃žti, nebibūs teip gerai End. Šiemet teks pilvas susiveržti – rugių labai maža prikūlėm Grž. Tada diržus reikdavo kelioms savaitėms susiveržti Vaižg.
(kieno) nagè (naguosè) sùveržtas priklauso nuo ko: Kas par vyras, kad ans pačios nage sùveržtas Lnk. Jei vyriškas pajunta, ka ans pačios nagūse sùveržtas, ans ema siusti Rdn.
užver̃žti, -ia (ùžveržia), ùžveržė KŽ
1. tr. NdŽ tempiant, traukiant tvirtai sujungti, susieti, užrišti, užmegzti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą): Tuoj čigonas [puolė] ant ją ir jos pačios skarytę užùveržė Alz. Du mazgu ùžveržiau, o vis tiek sliuokia [skarelė] Jrb. Į užveržtas akis sunku įverti virbalą ir per jas ištraukti mezgamą siūlą rš.
| refl. NdŽ: Mazgas užsi̇̀veržė J, JT430. Atgrubusiais pirštais ilgai narplioju ant jo (zuikio) kojos kruvinai užsiveržusią kilpą V.Bub. Kuo traukia tas rankoves, tuo labiau jos užsiver̃žia Sb.
| prk.: Stipriai užsiveržė ryšiai, užmegzti prie bonkutės LzP.
2. tr. kuo nors rišant, tempiant, iš visų pusių veržiant ką suslėgti, užspausti: Iš arklio uodegos ištraukė ašatį, užver̃š, užvynios už tos karpikės, ana i nudžiūs End. Su ašučiu ùžveržiau karpą, ir nurietėjo Šts. Ùžveržiau roną, o teip tai būčiau tuojau nukraujavęs Pgg. Kojelę marle ažùveržiau [, kad gyvatės nuodai nesklistų] Vdn. Liepė [gydytojas] užver̃žt, kad toliau nebeeitų tas tinimas Bsg. Žymu, kad kaklas buvo užùveržtas, užputęs Krs. Marškinius nuplėšė, skurlį ir ùžveržė tą koją End. Ažver̃ždavo pirštinės riešelį: teip vilkstele suriša, šič kankoliukai kabaldžiuoja PnmR. Prasipjovus arteriją, reikia ji veikiausiai užveržti ir sutūrėti kraujas rš. Ùžveržia tą gyslą greit, kad nebėgtų kraujas Brb. Kai kraujas bėgdavo iš nosies, tai užver̃ždavo mažąjį pirštelį ir liepdavo pagulėt Ppl. Tokie ožiai y[ra], teip suspaus, užver̃š, iššukuos tas [linų] galveles Gršl. Kiaulės snukį užver̃žti brūkliu NdŽ. Ma[n] rodos, kad kokia [mokytoja] ùžveržė (nusuko) ausį Plv. O rusų tai buvo maišeliai užveržti̇̀ tiktais su virvele Sb. Vyriškiai [daktarui] ir pusrublį iškrapštydavo iš šikšninių, kietai užveržtų kapšelių V.Myk-Put.
| Tie siūlai ùžveržia [siūlų giją], i nenusidažo, pasiliekta karpuotas į rundą Grd. Pančeka baigia koją ažver̃žt Skp. Opoms gyjant, randai gali užveržti ašarinį lataką P.Aviž. Pri sausros molis ùžverža (uždžiovina) sėjinius Šts.
| refl.: Pažiūrėk, kaip pririštos avelės – gal užsi̇̀veržė (užsismaugė)? Ėr.
| Taip ans (sienojų surišimas) užsiklynija, užsi̇̀veržas, i kerčios niekada nepardžiūna, nežioruo[ja] Krž.
3. tr. NdŽ varžtą užveržiant, užsukant ką suspausti, pritvirtinti: Viršutiniame vamzdelio gale varžtu užveržiamas dangtelis rš.
4. tr. sukant, veržiant pritvirtinti: Užver̃žti veržlę, sraigtą NdŽ. Užveržiamoji veržlė PolŽ64. Reik gerai užver̃žt brikelio mutarkas, ka ratai neklebatuotų Skrb.
5. tr. dėl susijaudinimo, skausmo ir pan. užspausti, užgniaužti: Jaunikiui užveržė nepaprasta baimė krūtinę prš. Tik ką matytas paveikslas bado užveržė man gerklę Pt. Susitvenkęs kartėlis ir ašaros užveržė gerklę rš.
| impers.: Galva in mane ùžveržta labiausia, motina brangiausia! Drsk.
6. refl. KI639 prasibrauti aukštyn, užsigrūsti: Atsirado uniformuotų vyrų, kurie lieptu užsiveržė ant denio ir čiupo jūrininkus rš.
7. refl. labai panorėti, stengtis, siekti ko: Kas beužsi̇̀veržė laiškininku būti, kas benusivaržė? Lk.
8. tr. prk. suvaržyti laisvę, neduoti valios: Marti užveržta kaip kaliny J.
9. intr. smarkiai suduoti, įkrėsti: Jau tam ùžveržė, kad tep rėkia Gs.
◊ vadžiàs užsiver̃žti pasidaryti griežtai prižiūrimam, valdomam: Viskas sutvarkyta, padaryta, ale vyrelis vadžiàs užsiver̃žęs Krš.

kélti, kẽlia, kė́lė
I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą.
1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kė́liau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu kaip ir paprastų lėktuvų sparnuose atsiranda statmena keliamoji jėga EncIX1254. Rankos keliamasis raumuo rš. Keliamasis kranas nuleidinėja jiems plytas E.Miež. Sukant keliamąsias rankenas važiuojamasis ir lauko ratai pakyla į aukščiausią padėtį rš. Hidraulinis keliamasis mechanizmas rš. Keliamoji svirtis rš.
2. išlaikyti, atlaikyti kokį sunkumą (spaudžiant kam žemyn); nešti ant savęs, ant savo paviršiaus: Ledas jau ir gyvulį gali kelt Lš. Karolių kaklai nekelia Žem. Ledas visur jau kẽlia Rm. Balos paviršius tik žmogų kẽlia (su arkliais neįvažiuoja) Kp. Ledas nei kẽlia, nei lūžta Tvr. Pašalimas buvo didelis – jau kė́lė žmogų Vvr. Na, ir kelias dabar – nei kẽlia, nei laužia Alk. Pašoliu arklį kéla Als. Žiema buvo speiguota ir visur kelanti S.Dauk. Žemė kelia žolę, žolė kelia rasą J.Jabl(Rm). Kad tave, berneli, žemelė nekeltų TŽII331. Ašaružių žemužė nekėlė JV862. Kad nemirtų – žemė nekeltų, kad negimtų – svieto nebūtų Lnkv. Oi kad tave, senas diedai, žirgelis nekeltų TŽI229. Pas mus šiemet obuolių – šakos nèkelia Ds.
| prk.: Rankos nèkela darbų (per daug darbų) Šts. Iš baimės rankos nutirpę nèkelia veikt Švnč. Gėrėm, kiek galva kėlė Vlkv. Anas geria arielką, ale ir kelia (nepasigeria, daug gali išgerti) Arm. Jo kaklas skolų nèkelia, o pats girtauja Lš. Mano širdis nèkelia dabot in alkaną žmogų Prng. Mėsos nė akys nekėlė B.
3. SD274 kentėti, kęsti: Bėdą ar sielvartą kartu su kuo kélti (kentėti) BŽ133. [Kerštą] jis vienas apsiėmė kelti BPI422.
4. dėti, nešti ką į aukštesnę ar į kitą vietą: Kelk maišą į ratus Pn. Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrupinta! Ko galo negavau bekeldamas į dangų ps. Sėmenis kélti (linų galvanas į kurtinį, salyklinį dėti džiovinti) Kv. Kélk klėtin maišą nuo prieklėčio Kp. Kėliau kojas kilpelėse, rankas kamanose Rdm.
5. duoti kam aukštesnę padėtį, daryti, kad kiltų: Mes visada tvirtai ir drąsiai kelsime savo vėliavą anksčiau už kitus rš. Iškili krūtinė juda, lyg iš apačios kas ją keltų P.Cvir. Ir kėlė motina ant rankų į saulę būsimąjį žmogų E.Miež. Eit mergelė verkdama, rankas aukštyn keldama KlpD89. Eina koją už kojos keldamas Skd. Kaip beita (beeina)? – Kaip koją kelu, teip ir eita (eina) Nt. Kai ažgro[jo], tai net kojas kẽlia Ml. Ei, žirgai, žirgeli, mano juodbėrėli, kaip aš josiu pas mergelę, kelk aukštai galvelę JV128. Du karveliai klane gėrė, gerdami dūmojo: „Ar mum gerti, ar negerti, ar sparneliai kelti?“ Gdr. Galvą skauda, net plaukus kelia Švnč. Kelkit kardus, muškit būgnus, štai kur mano bernužis JD992. Negali nuskint, toj obelis kelia šakas aukštyn BsPIV93. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais želia, juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia A.Baran.
| Upė ledą jau kẽlia (vanduo kyla) Kp. Kurmiai kelia daržus Lnk. Speigas kelia kraukšlį Trš. Ė! pradė[jo] kurmis, žemes keldamas, artintis prie lizdo BsPII22. Saulė motulė kėlė [rugių daigelius] į dangų E.Miež.
| Statmuo į duotąją tiesę keliamas Mš.
| prk.: Kad šneka, net gryčią kelia (labai balsiai šneka) Ds.
^ Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša (sakoma išdidžiam žmogui) Rz. Juo katę glosto, juo uodegą kelia Sch84. Katė glostoma kuprą kelia B.
6. refl. lipti, kilti aukštyn: Baltas rūkas kelias ties tamsia pakalne S.Nėr. Iš pievų kėlėsi rūkas V.Myk-Put. Pilka migla nuo šaltinėlio kėlės V.Myk-Put. Dūmai kelias aukštyn R39. Kelias juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis LTR(Srj). Vanduo keliasi viršun ledo TŽIII342. Dėl žento kelkis į dangų, dėl marčios lįsk į žemę Bsg. Kiek įmini, tiek kelias tas molis Skr. O kitos bitys tujaus paskui judvims iš aulio kelias, ir staiga visas spietlius šalin leka S.Dauk. Migla kėlėsi nuo žemės CII122.
| Takelis kėlėsi į kalną rš. Ant aušros kad saulė artinas, kelias anoji žvaizdė, kurią aušros žvaizde vadina DP502.
| prk.: Kap ėmė rėkt, net namai kelias Arm.
| refl.:
^ Nesikelk su gandrais, su varnoms nukrisi Vl. Neskelk aukščiau savo nosies (nesididžiuok) LTR(Ds).
7. nuimti: Kels nu galvelės rūtų vainikelį, maus nu pirštelio sidabro žiedelį KlpD60.
ǁ nukaisti nuo ugnies: Kelsiu – išvirė bulbės Ėr.
8. kabinti, imti nuo vyrių (duris, langą, vartus…): Norėjom duris kelti, bet jis pats pasidavė Lnkv.
9. refl. nusilupti, nuaugti, nueiti (apie nagus): Iš nušalimo nagai kelas žemėn Šts.
10. arti, plėšti: Mas jau baigam kélti pūdymą Užv. Jaunas artojas kelia dirvoną, niūksi ant kuino, dainą niūniuoja J.Jan. Dvaro dirvos dar nekeltos LzP. Vieversys užgiedojo, reikia aštrint noragus ir eit kelt laukus Lz. Kai aš nueisiu tokioj šaly, kur dirvonus kelia NS995. Oi, katinai, katinėli, ko dirvonų nekėlei, ko linelių nesėjai? Vaižg.
keltinai̇̃ adv.: Keltinai̇̃ sėti batviniai tokie buvo: sėji iš rankos, vos po keturių savaičių pararsi (padarysi ežias) Šts.
II. tr. aukštinti, didinti, stiprinti.
1. daryti ką aukštesnį, pakilesnį: Kareivio turia būti krūtinė kelta Šts. Dabar vėl mada keltais pečiais (apie drabužius) Sdk.
2. prk. daryti ką labiau gerbiamą, garsinti: Pas mus geri žmonės keliami Žem. Tas mergaites anie be galo kéla Slnt.
3. prk. skirti ką į aukštesnes pareigas, į aukštesnę vietą: Ar galėjo ciecorius be žinios popiežiaus į karalius ką kelti? S.Dauk.
4. refl. prk. pūstis, didžiuotis: Jis žino, kad motė aukštai keliasi I.Simon. O motina juk visada sako: „Nesikelk, vaikeli, nesikelk! Kas aukštyn šoka, žemyn krinta!“ I.Simon. Anas jau per daug viršun kelias Prng.
5. prk. siūlyti rinkti: Bus keliami kandidatai į vietinių tarybų valdžios organų deputatus (sov.) sp. Kelti kandidatus į Seimą sp.
6. prk. aukštinti, stiprinti, didinti: Kelkite naftos gavimo ir perdirbimo tempus! rš. Ar nuneši mane į uošvelę, ar kelsi šlovę pas mergelę? LTR(Pun). Antrąją [dukterį] kelia (didina metus), o vyresniąją mina (mažina metus) Antz. Kelti laipsniu (mat.) rš.
| Šitoj aukštai keliama dainelė, reikia jai aukšto balso Prng.
7. gerinti, plėsti: Dažnas tarpueilių purenimas kelia derlių sp.
| refl.: Yra kėlusys Klaipėda, palyginti su vokyčių laikais Plng.
8. prk. girti: Įteikdamas [dovanas] kiekvienas kėlė savo dovanos nepaprastumą J.Balč.
III. statyti.
1. tr. padėti kam atsistoti, daryti, kad stovėtų, statyti: Po ligos dar visą mėnesį karvę kélti gavom Trg. Pavasarį, būdavo, gyvulius kelia (patys nepajėgia atsistoti) Skrd. Kelamos karvės bloga varškė S.Dauk. Ko nekeliat mumis jaunas iš balto stalelio? Žem.
| Man tėvelis nepaklausė, neatėjo svirties keltų NS85(Vb). Bet prireikus jis ir mūrininką pavaduoja, ir zėdus traukia, ir sparus kelia I.Simon.
| Mergos išejo linų kelti (rinkti nuo pievos atsistovėjusių linų) Ll.
2. intr. stotis (parvirtus, sėdėjus): Komanduojant: kelk! – greitai atsikelti ir taisyklingai atsistoti rš. Ir kėlęs aukščiausias byskupas vidurin klausė DP158.
^ Į klaną puolęs, sausas nekelsi J.Jabl.
| refl.: Kelkis iš tos pelkės Šts. Parpuolei, ale kelkis P. Kelkitės, viešnelės, iš to suolelio JD1495. Šeimyna kėlėsi nuo stalo A.Vencl.
^ Į balą puolęs, sausas nesikelsi Kbr.
3. intr. R39 stotis, lipti iš guolio pabudus iš miego, pagijus iš ligos: Aš gulu vėlai, o kelù anksti J. Kas anksti kelia, tas dantis krapšto Bsg. Pūguotą dieną zuikis nekela Šts. Jis kelia saulei netekėjus E.Miež. Kelkite, kelkite, kelkite… varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia V.Kudir. Cyrulis čiurkščio[ja] – kélk! J. Tėvai, kelk, tėvai! P.Cvir. Dviejų daiktų žmogus niekad negailėjo: kad anksti kėlė, apmaudoj tylėjo rš. Žmogau, kelk, vilks dabar būt tave papjovęs BsPI9. Anksti už tai gulė ir vėlai kėlė Jrk64. Dar gaideliai negiedojo, kaip mamužė kėlė KlpD18. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjau JV6. Kelk, seserelė, mano viešnelė, ar dar tu neišmiegojai? StnD20. Kelsi rytelį te nekeliama, kursi ugnelę neraginama JV949. Jam nerūpėjo rytelį kelti JV986. Tik jam rūpėjo rytelis kelti, pentinužiai nušveisti JD174. Bagočiaus mergelė kėlus dejavo, o vargo mergelė dirbus dainavo Klvr. Išėjo lig nekėlęs (labai anksti) Rt. Sakė mane kaimynėliai anksti nekelanti JD39. Jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebgulinčiūsius M.Valanč. Jau diena, keliamas laikas Rm. Buvo pats keliamasis laikas J.Jabl. Anksti kėlus … reiks mums žirgus pasišerti KlvD7. Anksti rytą keldamai, baltą burną prausdamai stovi bernytis prie šalies KlvD324. Vėlai kėlęs, dirbsi susivėlęs LTR(Zp).
| refl. SD406, R, K: Močiutė kė́lės anksti rytelį Sn. Kelkis nedrybsojęs! J(Ds). Kelkis, berneli, negulėk ir atsikėlęs nestovėk! Brb. Jurgeli, jog tu žadėjai kelties lig su tamsa Slnt. Kelkis, kelkis, mergužėle, vesk žirgelį in rūtų darželį Gg. Jai nerūpėjo rytelį kéltis Vb. Kélkis kultų! Skp. Kelkisi, motule! Mrc. Keliẽs (kelkis), martele! Dsn. Keliesa, martele, iš aukšto svirnelio NS621(Kpr). Keliesi, tetušėl, tujai ilgai miegi NS331(Ppl). Kelies, Viešpatie, kodrin miegsi? DP79. Būt [taip anksti dar] nesikelta, kad nebūt atsibaladojęs Lp. Gulėt … per vienus metus niekad nekelantis DP11. Ką tau pridės ankstie kėlusys? Slnt. Kas rytą keldamos į senatvę įmini Sim. Gyventi kelias senas Vilnius A.Vencl. Saulužė anksti kėlės RD27.
| Įsirgęs atgulė ir daugiau nebesikėlė M.Valanč. Vieną rytą ir Taučiuvienė nebesikėlė (susirgo) Vaižg.
4. intr. Mž244, BPII38 atgyti (iš numirusių): Tuojaus ta pana kėlė sveika BsMtI18.
| refl.: Neskels kaulai didžiavyrių iš senelių kapo A.Baran. Ką jau besivers juoda žemytėlė, ką jau besikels mano motinėlė NS1308(Brž). Iš numirusių keltis SD454. Trečią dieną kelsis iž numirusių DP212.
5. tr. prk. statyti aikštėn, prieš akis; nurodyti, duoti svarstyti, vykdyti: Šito klausimo aš nė nekelsiu Ašb.
6. refl. prk. atgyti, atstatyti savo padėtį: Amžiais pavergta kelias tėvynė; jos atgimimą jaučia dvasia Mair. Iš vargo kėlėsi šalis, išaugt lig saulės pasiryžus K.Kors. Griuvėsiuose keliasi namai saulėti A.Vencl. Laisva tauta gyventi kėlės S.Nėr. Štai netikėtai kėlėsi tauta ir iš naujo kovojo dėl savo būvio I.Simon. Neilgai trukus pilis kėlėsi iš irų S.Dauk. Nebkelsis senieji piningai Lž.
IV. tr. žadinti, budinti, skatinti; sujusti.
1. žadinti, budinti iš miego: Anksti, anksti be galo, prieš saulę tave kėlė S.Nėr. Jei jis miega, visada jį reikia kelti – pats neatsibunda Grz. Kė́liau kė́liau ir negaliu prikelti Kt. Eik, kél' tu juos valgyt Dglš. Darbas kelia, darbas guldo Al. Močiulė ėjo dukrelės kelti NS341(Brž). Kelsi rytelį nekelama (nekelamoji JV625) JV624.
2. baidyti iš guolio, priversti bėgti, skristi (žvėrį, paukštį): Lapę kėliau strielčiams, bet nenušavo Sd.
3. skatinti atsirasti: Taboka kosulį kela Šts. Arielka kẽlia į vymą J. Keldavo jam tulžį ir konvulsijas rš. Kela lytų, bet ar lys? Šts. Iš vakarų kela tokius galvuotinius, būs pylos (didelio lietaus) Vvr. Patepiau [nudegusią ranką], tai pūslių nekėlė Ds.
4. kviesti, šaukti: Visuotinąjį susiėjimą kels utarninke LC1885,40. Tėvūnai suvadino senuosius savo apygardos į kokią noris pavietę, lauko ar girios, kas vadinos vyrus į kuopą kelti S.Dauk. Tuo nuveikę, kareivius kel ir kariauną tiek(ia) S.Dauk.
| Policiją kėlė, telegramus mušė, išjodino žmogų į jomarką ieškoti arklavagio Žem.
5. refl. sukilti prieš ką, maištauti: Nes kelsis giminė prieš giminę ir karalystė prieš karalystę BtMr13,8. Daug kėlėse pryš mane Mž507. Ir kėlusis visà roda DP163.
6. refl. Bsg, Švnč, Dglš geisti, norėti (patino) (apie gyvulius): Kiaulė tekiuos kẽlias Kp. Nepilk pamuilių karvei – nesikel̃s jaučiuos Ds. Karvė kelias ant veršių Vj.
V. tr. atsirasti, dygti, augti; pūsti; skleisti.
1. refl. atsirasti: Nuo ko keliasi visokios ligos? – Nuo nešvarumo Srv. Kėlėsi neteisūs liudininkai CII1036. Tokie kėlės neprieteliai lietuviams ir žemaičiams nu šiaurei S.Dauk.
| Kelias vėjas R403. Lietus keliasi nuo pietų Ėr. Ir kėlės balsas nuo aukšto dangius, ir plaukė per kalnus V.Krėv. Smarvė nuo jų lavonų kelsis CII553. Didi maištai ir sujudimai veldamų prieš savuosius karalius … kėlės DP498.
2. refl. kilti, atsirasti: Žodžiai yra keltiniai (derivativa), kurie nuo kitų pradinių žodžių kelas S.Dauk.
3. berti (apie spuogus): Negalima mušt žmogaus šluotražiu – muštą pradės kelt šunvotės LTR(Dkk). Gal nuo rūdymo blauzdas pradėjo kelt kokiais guzeliais Sdk.
4. refl. dygti, augti: Gero[je] žemė[je] daigas greit keliasi Ėr. Po lietaus ir avižos pradeda keltis Ėr. Ir mūsų žirniai iš pavasario taip gražiai kėlės Sdk. Dobilų antra žolė nesikelia (neauga) Trs. Kelmas ir kamėnas medžio stačiai iš šaknių kelas S.Dauk. Dabar kad užlytų, tai rugiai keltųs Užp. Pievos nesi̇̀kelia (nepradeda žaliuoti) Ėr. Kai nedygo, tai nedygo, o kai kẽlias, tai net iš dirvos virsta Trgn.
| Gal votis kel̃sis kojoj, kad taip skauda Dbk. Man ant dešiniosios akies miežis kẽlas Vkš.
| Man pirštas keliasi Ds. Kai kojos papadės keliasi, tai baisiai skauda ir odą plėšia Ds.
5. daryti, kad pūstųs, rūgtų: Geros, kūmutėle, tavo mielės, kad kẽlia ragaišį Jnšk. Kad kopūstai nekeltų vidurių, rauginant į juos reikia dėti krapų rš. Įdeda į pyragą kelamõsios druskos ir iškepa pampokšlį Varn. Parnešk kelamų̃jų pročkų Als.
| Su purvu, su velėnžeme žemė iškaužo, yra kelanti Šts. Pri kelančios žemės mėšlai yra dedami ant rugių viršaus, pasėjus Šts.
6. tukinti: Kas gi arklį kelia – avižos Lp.
7. turtinti: Beržoro kunigus kapai kela: čia laidojas žmonys iš tol tolesniai Gršl.
8. refl. pūstis, kilti, rūgti: Tešla kẽlias BŽ67. Gerų mielių nupirkai – ragaišis labai gerai kelias Dbk. Pažiūrėk, ar duona nesi̇̀kelia Ktk. Nelabai kelias blynai – miltai gal pasalo Sdk. Kelias kaip ant mielių! LTR(Lnkv).
9. ilginti: Tie buvo keliamieji metai J.Jabl.
VI. tr. gabenti iš vienos vietos į kitą; verti, daryti.
1. gabenti danginti ką į kitą vietą: Rudenį jau reiks ir trobas kélt kolkozan Ktk.
| Kada bus keliamieji egzaminai? J.Jabl.
| Kai kurie dialektai mėgsta kirtį iš galūnės kelti arčiau žodžio pradžios A.Vencl.
| refl.: Mesk tu tą savo trobelę ir kelkis pas mane gyventi J.Balt. Turtingieji grasino, jog nenorinčius keltis [į vienkiemius] nustums į pačius paraisčius J.Balt. Keliasi iš Panevėžio į Kauną J.Jabl. Kuriems gi teko keltis į laukus (viensėdžiais) – tų kelias buvo kietas ir sunkus T.Tilv.
^ Kur kélsies, čia plunksnos dulkės (keldamasis vis kai ką turėsi palikti, kai ko netekti) J.
2. gabenti per vandenį valtimi į kitą krantą: Kélk mane valty par upį J. Ties Tumpais kelią̃ [su valtim per Šešupę] Gs. Grapas kėlė su laivais lenkus iš Palangos į Poznanę Plng. Kelk, bernužėli, par ežerėlį, aš eisiu pas močiutę JD830. Dirbysiu laivelį, kelsiu per mareles KlpD46. [Kopūstus] kẽlia parduot į miestus StngŽ72. Ką šiepimi kélti KI475. Minija buvo kelama: turėjo ne tiltą, bet plūstą Lnk.
3. perrišti į kitą vietą (gyvulius ganykloje): Tėvas karvių kelt nuejo Dgl. Karvės da tebėr nekéltos Ėr. Avys turbūt nuo pat ryto nė kartą nekéltos Srv. Matyt, kad arklys yra tėvuko kéltas, kad nekvankso Brs.
4. daryti, verti (vartus): Užmiršai jau, ir kurion pusėn mūsų vartai keliami J.Balt. Viena sesytė brolytį rėdė, o ši antroji vartelius kėlė RD37. Vandenėlio ėjau, vario vartus kėliau JD1001. Nekelk vartus iki galo KlvD92.
VII. tr. rengti, organizuoti ką.
1. rengti (pokylį, suėjimą): Veselę kė́lė, ir aš ten buvau Als. Kartu vestuves kelsime B.Sruog. Žyle pelėda versiuos, bet krikštynas kelsiu Žem. Praeina dvi savaitės, ir piršlys su jaunikiu važiuoja susitarti, kada kels vestuves LTR. Par juos labai gerą pagrabą kėlė Vžns. Kelsim šokius ir mes Lkš. Šeštadienį kélsim vakarušką Vdžg. Kelti vaišes, laidotuves, nūbangas Kv. Aušrinė svotbą kėlė Sch4. Žvẽją (žvejonę) kélti KI83. Puotas kuo puikiausias kelia A1884,307. Liuob pietus jims kelti M.Valanč. Palaidojus nabaštiką, gėrynę arba pagrabą kėlė S.Dauk. Didelis bankietas keltas buvo S.Stan. Jie komedijas, balvonų šventes kėlė Ns1858,3. Kožną rudenį Žemaičiuose keliami jaučių turgūs A1884,93. Česnį keliù R. Andie [svočios] stalą (vaišes) kėlė Broniai Lp. Kelia jomus stalus, pilnus neižsakytos gardybės SPII101.
| Ar jis mišias kėlė? Srj.
2. daryti (triukšmą, neramumą…): Juokeis, siautei ir triukšmą kėlei – pilni namai skambėjimo džiugaus K.Kors. O tie šilko marškinėliai pasiutimą senei kėlė S.Nėr. Šiandieną žvirbliai lermą kela po kanapius KlvrŽ. Toli lakinėjau, kur karaliai vainą kelia Nm. Motina siutinį kéla (siunta, širsta) KlvrŽ. Nekelkiat muštynių! Rt. Vėl karą kelk su juo Ėr. Sienos vainą kela iš šalčio: eižė[ja], sproginė[ja] Varn. Jisai per dieną gėrė, naktyj peštynes kėlė BsO237. Kur žirgeliai liustą kėlė, žemelė skardyta KlpD18. Maištą kélti BŽ37. Riaušes kélti BŽ19. Netvarką kélti BŽ23. Muzikę daryti, kélti KII73.
| Ponios su vėduoklėmis kėlė vėją J.Balč.
◊ ant kójų kélti sukelti, išjudinti: Viktoras kėlė vyrus ant kojų ir tęsė drąsų žygį rš.
ant šė́pos kélti tyčiotis, šaipytis iš ko: Nekelk ant šėpos Gs.
bal̃są kélti priešintis, protestuoti: Nekélk bal̃so prieš tėvus Varn.
Diẽvui nekė́lus labai anksti, pro tamsą: Kelia Dievui nekėlus! LTR(Alk).
į padánges kélti labai garbinti, šlovinti: Pasaulis pergalėtojus kelia į padanges rš.
į puikýbę kéltis didžiuotis, išdidžiam būti: Nereik, vyre, keltis taip į puikybę rš.
kalbàs kélti apkalbėti, šmeižti: Kaip vėjai pūtė, medžių šakas laužė, taip mudu jaunu sviets kalbelėms kėlė BsO10. Bevelyčiau jau seniai Dunojuj nuskendęs, ne kad savo mergužei tokias kalbas kelčiau JD527. Paliauja ir mudu sviets kalbelėms kėlęs Nm.
kepùrę kélti sveikinti (pasisveikinti ir atsisveikinti): Aš jai kėliau kepurėlę, ji man nė žodelio J.Jabl. Sudievu, mergele, keliu kepurėlę (d.) Smn. Ant žirgelio sėdai, kepurėlę kėlei KlpD24.
kóją (kójos) kélti žengti, eiti: Eglei neramu: bijo kelti kojos iš tėvų namų S.Nėr. O tu tenai nežinosi, kaip kojelių kelti JD318. Jisai, kol gyvas, nekėlė kojos į jojo pirkią rš. Kad tu čia man daugiau ir kójos nekel̃tum! Ut. Žiūrėk, kad nė kojos nekéltum iš namų! Gs. Ir šuva kelia koją į svodbą Sim.
rañką kélti mušti; kėsintis mušti; užpulti: Kol mane pasmerksit, kad aš prieš savo tėvą ranką kėliau, man pasiaiškinti leiskit B.Sruog. Jau daugiau nebarsiu, rankelės nekelsiu, valios neturėsiu Vrn.
rugiùs kélti parugėm vaikščiojant dainuoti (per tam tikras apeigas): Tarpujurgėj jaunimas vaikšto parugėm, dainuoja – rugiùs kélia Prng. Mergos, einam rugiùs kẽlt! Prng.
úodegą kélti rengtis išvykti: Ano neseniai išvažiavo, o dabar ir to jau kelia uodegą Sb.
antkélti, añtkelia, antkė́lė (ančkélti Kv, Rt, K.Būg) (ž.) tr.
1. dėti ką ant ko, užkelti: Antkélk ant vežimo tą vaiką Slnt. Antkėlė ant nugaros maišą Krtn. [Lapė] liepė liūtui gultis, o žmogui antkelti tą medį ant viršaus S.Dauk.
| refl. tr.: Rankas antsikė́lė ant galvos Krtn. Imkiat pinigų, po kiek antsikelste, ir neškiatės iškasę Bržr.
| prk.: Pats antsikėlei tą antžygį Šts. Neantsikelk ir pats sau vargą Šts.
2. prk. daryti, kad ateitų, užtraukti: Antkéls dar lytaus tos kaitros, pamatysi! Šts.
3. prk. didinti, aukštinti, pakelti: Antkélti mokesnį J. Antkėlė brangiau mokėti mokesnius Plng. Seniejai [žmonės] añtkela sau metus, sendinas Šts.
apkélti, àpkelia (api̇̀kelia), apkė́lė tr.
1. apdėti kuo: Stalas apkeltas gėrybėm Antš.
2. aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: Visus apkė́liau Alk. Kelk kelk, jau tave jis apkė́lė: jis valgo, o tu guli Plv. Šiandien tu mane apkėlei, ryt aš tave apkélsiu Plv. Vincė pajuto, kad jis jau apkeltas rš.
3. aplenkti: Aš ją su dviem linų pradalgėm apkė́liau Skr.
4. aptikti, apsirinkti: Apkėliau gerą mišką Lnkv. Tu jau apkė́lei ten ką, kad eini ir eini kas vakaras Ps.
| Lėnesnis kur ir neapikelia panos Brž.
| refl. tr.: Ar turi apsikėlus siuvėją? Pnd. Jis dabar brunetę apsikė́lė Krk. Aš apsikėliau ir vedžiau žmonelę Svn.
5. apjuokti, pašiepti: Kam reikia žmogų apkélti Nj. Šitą berną visos mergos apkeldavo Brž.
6. apkalbėti, apšmeižti: Tą berną jau apkė́lė ten Ps. Jis geras žmogus: be reikalo jį tik apkė́lė Klov. Kas mane bus apkė́lęs? Dov. Laukinius žmones iš mažumės mums yra apkėlę būtais ir nebūtais daiktais Vr. Apkeliamų svečių nereik Db. Ne vienam kaimelyj mergelė augo … žmonužių n'apkalbama, šnektužių neapkeliama BsO225.
7. refl. apsitverti: Apsikėlęs drotimis Šts.
8. refl. atsiginti, atsikratyti: Čia drėgmės negali apsikélti Žlp.
◊ (su) kalbomi̇̀s (apkalbomi̇̀s, melai̇̃s, méile) ap(si)kélti apkalbėti: Savo brolėnę kalbõms apkė́lė Užv. Išgirdusys apei tai, žmonės apkėlė abudu su kalbomis, pasakė Jūzupą esant slinkiu M.Valanč. Apvynėli žalusis, puronėli gražusis, tave tvoroms aptvėrė, mane kalboms apkėlė JV676. Apkalboms apkėlė, o nekaltai Šts. Ji muni visokioms kalboms apkėlė Skdv. Melais apkelti LmŽ276.
| Pas juos pasimaišyk, tai kad apkels meile Antš. Eisiu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Tik kalboms apsikėlėm, o pelną vel[nia]s atėmės Šts.
atkélti, àtkelia, atkė́lė tr.
1. įstengti ką pakelti iš vietos: Led atkė́liau sunkų kūjį J. Gaidys sunkus, negaliu atkélt Ėr. Gal tu, brol, arklio jėgas turi? Jaunam neatkelti iš vietos tokios naštos!.. V.Krėv. Jeigu tekinio neàtkeli, tai sunkus vežimas Pc. Sunkus vaikas, kap atkelt Arm. Gelžis toks buvo, kurio penki vyrai nevaliojo atkelti P. Žmogelis paėmė … dalgį, neatkėlė nė nuo žemės BsMtII8.
2. prk. atlaikyti, išlaikyti (sunkumą, smūgį): Močiutė smūgio neatkėlė – iš skausmo jai trūko širdis Vaižg.
3. nukelti ką į šalį, toliau nuo savęs: Atkelk rugių pėdus nuo tako Ds. Ratų galo negaliu atkelt Ėr.
| Trys akys atkeliamos atgal ant kairiojo virbalo rš.
| Atkėlė tuos vaistus šalin (uždraudė gerti) Jrb. Atkelk vyną tavo nuog tavęs Ch1Sam1,13.
4. atidėti ką tolesniam laikui ar pakelti į priekį: Ji atkela kelionę iki trijų mėnesių S.Dauk. Atkėlė šventę priekin Ds.
5. truputį į viršų pakelti: Ketvirtą dieną gulia, galvos jau nebatkela PP74. Atkėlęs tą verbūzą ka davė į krūmalį, verbūzas sutižo Krtn. Akis atkelia (pažiūri) rš.
| refl. tr.: Anas atsikelia kirvį i jau derinas kirst galvon Tvr.
6. atplėšti, atlupti, atversti; atarti: Atkelkit grindį, rasit rupūžę BsPIV123. Lapė … pavogė bandelę pyrago: ji plutą atkėlė, minkštimą išėdė BsPIV285. Kaip dantys dygo, tai atkėlė smegenis Kt.
| Dobilieną žadam atkélti ir vėl sėti avižas Ll. Pavasarį liuob reiks [ariant, plėšiant dirvoną] atkelti, iškelti velėną, o vis su žambiu Plng.
7. pastatyti ką parvirtusį, gulintį, sėdintį: Vilkas jau kelis kartus atkėlė [apvirtusį ant nugaros] grambuolį ir pastatė ant kojų I.Simon. Jis atkėlė mergaitę ir glaudė ją prie savo krūtinės Vd.
| refl.: Jis bandė atsikélti KII312. Prieš žilą galvą atsikelk N. Stovėjusieji atsisėsdavo, sėdėjusieji atsikeldavo SkvJn18,18(komentarai).
| prk.: Sugniužus po našta vergavimo dienų, atsikelia tauta S.Nėr.
^ Kad atsikeltų, dangų paremtų J.Jabl. Į klaną puolęs, sausas neatsikelsi Sch84. Iš balos atsikė́lęs, nenorėk sausas būti Bsg.
8. suimti, surinkti (ant žemės paskleistus, suklotus linus): Atsibuvusius linus jau atkėlėm Up. Šiandien linus teatkėlėm Žem.
9. refl. atsistoti, išlipti iš guolio, iš patalo pabudus iš miego ar pagijus iš ligos: Ryt atsikelsiu dar prieš saulėtekį Krok. Atsi̇̀keliu anksti, nė cypt, nė brakšt Skr. Aš atsikelsiu, žirgą pasbalnosiu, saulei tekant išjosiu LTR. Atsikėlė dainuodamas, atsigulė dejuodamas Mrk. Atsikelt pirm dienos B. Atsikelk ma[n] ryto[j] pro gaidį Jrk. Atsikė́lęs nuo pirmo gaidžio ir rėkauja Skr. Anksti rytą atsikėlei, mergelę lydėjai JD42. Aš atsikelsiu ir nekeldama (= nekeliama) KlvD328. Atsikėlė tėtužėlis dukrelių budytie Niem17. Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į darželį D63. Kai rytoj parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum J.Jabl.
| Greitas mano traktorėli, jau saulutė atsikėlė – kelk ir tu rš.
| Parėjęs kaip atsigulė ant pečininko, taip daugiau ir nebeatsikėlė A.Vien. Jonas tik dabar atsikėlė iš ligos patalo P.Cvir.
^ Anksti atsikėlęs nesgraudinsi Trgn.
atsikeltinai adv.: Antroje dienoje jis atsigulė n'atsikeltinai Kel1862,38.
10. atgaivinti: Kas numirė, to nebeatkels Mžk.
ǁ refl. atgyti: Kūnai stebuklingu būdu atsikels iš numirusių srš.
11. atlikti, atšvęsti (pokylį): Ana atkė́lė pagrabą, šermenis su savo nauda, su savo svietu, t. y. nereikėjo pirkti J. Atkélti metų sukaktuves J. Jie labai geras vestuves atkėlė Lš. Užteko meisos visam metuo ir veselei atkélti Slnt. Atkė́liau veseliją Dv. Atkėlė balių rš. Jau arielkas (piršlybas, sugertuves) atkė́lė Lp.
12. Kb atlaikyti (mišias): Šiandien labai greitai kunigas atkėlė mišias Vrn.
13. atgabenti, atkraustyti: Pas mus atkėlė naują mokytoją Vv.
| refl.: Mes neseniai atsikėlėm čia gyvent Lnkv.
14. keliant atidaryti, atverti (vartus): Pamatę tetą įeinant į savo kiemą, žmonės išbėgdavo jos pasitikti, atkelti vartų P.Cvir. Atkelk vartus – svotai atvažiuoja Lš. Atkélk vartus (ž. karkles) J. Ir išejo matušelė ir atkėlė vartelius D107. O ši trečioji, visų jaunoji, vartus atkėlė ir palydėjo Slk. Išeikie, mergele, atkélkie vario vartus Klvr. Šviesus mėnesėlis vartužius atkėlė KlvD210.
^ Viena bėda kitai bėdai vartus àtkelia Skr.
| refl. tr.: Vartus pats atsikelk Als.
15. refl. užeiti, užtikti: Nuė[jo] anas girion paliuitie; vaikščio[jo], vaikščio[jo] ir atsikėlė in lapės (ps.) Tvr.
16. refl. atsirasti, kilti: Iš ko jinai (peteliškė) atsi̇̀kelia, nėr žinios – sutverta ir laksto Gdr.
◊ kóją atkélti ateiti: Ans bijo pas mus ir kóją atkélti Als. Neatkélsiu aš pas tave kójos, ne! Vkš. Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia Srv.
kójas (kulni̇̀s, padùs) atkélti daug dirbti, pasimiklinti; paskubėti, ką dirbant: Prie žemės (žemės ūkio darbų) reik atkélt kójas Gs. Atkélk gerai kulni̇̀s, pasiskubink, tai išeisi, o ne, tai ir būk namie (nesuspėjęs darbo padirbti) Gs. Reikia gerai padùs atkélt, kad viską paruoštum Slv.
kulnų̃ neàtkelia silpnas, ligotas: Katras kulnų neatkelia, ir tas burną atveria (d.) Nm.
žõdį atkélti atsakyti: Ar neturi atkélti žõdį, t. y. atsakyti jamui J.
įkélti, į̇̃kelia, įkė́lė
1. tr. ką sunkų pakėlus įdėti į ką: Įkélk maišą į vežimą J. Įkėlė avilį į vinkšnelę Ėr.
| refl. tr.: Įsikėlęs su sūnum į drobynas kelis centnerius javų išvažiavo į miestą A.Vencl.
2. tr. įstatyti, įdėti: Mūka šopuke įkelta Žem. Šį vakarą karvė koją įkėlė į pieną bemelžant LMD.
3. refl. įsikraustyti, įsidanginti: Įsikélsime butan, kai bus pabaigtas taisyti Š.
4. refl. prk. iškilti: Taip įsikėlė (pasižymėjo) su savo gabumu tarp jaunuomenės, kad bernai išrinko jį staršina rš.
^ Žentas įsikė́lė (= išsikėlė) su gandrais, nukrito su varnomis J.
5. intr. įplaukti valtimi: Dar neįkėliau į pusę marelių, o ir ištiko šiaurusis vėjelis JD758.
| refl.: Mes įsikélsim ežeran Tvr.
6. tr. padidinti, pakelti (kainą varžybose): Vertelgos įkėlė kainas ložėms ligi dviejų šimtų dolerių rš. Už viens kito įkė́lė daug, o paskui niekas neperka Gs.
◊ kóją įkélti bent kiek įeiti: Daugiau ji čia man ir kojos neįkels V.Mont. Jų gyvolių neleisim nė kojos įkelti Žem. Neįkel̃s jis kójos į mano gryčią Bsg. Kad tik aš ten įkélsiu kóją, manęs nebeišvarys Lnkv. Kur pirma gyvulys negalėdavo kojos įkelti, ten dabar auga gražiausi javai arba želia puikiausios pievos rš. Kad velniui duodi koją įkelti, tai gausi ir sostą jam pataisyti Sim.
kójos įkéltos grabè visai prie mirties: Grabe kojos įkeltos, o dar žemės gauti graibstos Šts.
iškélti, i̇̀škelia, iškė́lė tr.
I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti.
1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškélk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškélkite mums avį iš gardo Š. Sunkus ligonis: iškelamas, įkelamas (pats negali nei išlipti, nei įlipti į lovą) Šts. Su dvim ausim iškelamas rendelis Šts. Iškelti (ištraukti) pinigus iš kišenės Ėr. Kryžeivis iškėlė (išmetė) jį iš žirgo S.Dauk.
| Kursai iškėlei mane iš ūlyčios smerties Mž521.
| refl. tr.: Išsikélsite, ne ką dariusios, ir pačios [avį iš gardo] Š.
2. truputį pakelti iš apačios: Šalnos pavasarį gali rugius iškélt Ėr. Pavasario šalnos dobilus iškėlė Trg. Pašalas iškėlė rugius Šts. Velėnžemę (durpžemę), kad šąla, – iškela, kad lyna – pralyna Šts. Iškelama žemė ilgai stova iškaužojusi Šts. Kap iškėlė dantį (skaudantis dantis atrodo iškilęs, pailgėjęs), tai valgyt negaliu Arm. Kelkis, kad tau dantis iškelt! Rod. Buvo gražiai pasinešę kopūstai, ale kurmiai iškėlė Rdm. Ledą [vanduo] iškėlė visuos upeliuos [pavasarį] BM419. Upė jau didelė, ledas iškéltas Grž. Toj pupa užaugo iki stogui, iškėlė kūlelį ir augo augo BsPIV34.
| Palindęs po gero arklio papilve jį iškeldavo kaip ėriuką P.Cvir.
3. išlaipinti, išsodinti: Kad neturi bilieto, pirmo[je] stoty iškel̃s Šd. Priešas dabar vėl pastatė didelį laivyną ir rengiasi iškelti kariuomenę į mūsų žemę J.Balč.
| refl.: Paskuo, išsikėlęs į antrą pusę upės, teriojo apygardas mečeivių S.Dauk. Nutarė išsikelti ant kranto [iš laivo] rš.
4. išgabenti, išsiųsti į kitą vietą: Kaip tik vaitui netinka koks sūdžia, tuoj jį iškelia Pš. Iškeltieji rado naujokynes, žemę nekilotą, krūmokšliais apaugusią Vaižg.
| refl.: Tarnas Simas išsikėlė iš dvaro ir laimingas pragyveno savo amžių MPas. Aš išsikėliau į Gardino šalį rš.
5. išimti iš vietos pakeliant, nukabinti nuo vyrių (duris, vartus): Jei neleisi, iškelsime duris Žem. O ir atėjo seselių pulkas, o ir iškėlė turmo duružes JV106. Vagis iškėlė langą ir įlindo į trobą Als. Vartus iškėlei ir išardei KlM1653.
6. pakelti aukštyn, kad būtų labiau matomas ar užimtų aukštesnę padėtį: Mes vėliavą taikos iškelkim! sp. Aukštai iškeltos vėliavos plevėsavo tvirtuose jaunikaičių ir vyrų delnuose J.Bil. Iškelsime karūnas CII187. Iškėlęs žagarą, žmogelis žąsis varė į miestą parduoti J.Jabl. Iškelkime rankas!.. B.Sruog.
| Visi kiemai buvo užgriozdoti užkinkytais arkliais ir iškeltomis ienomis vežimais A.Vien.
| Kaspars, ant galvos iškėlęs skiauturę riebią, kaip gaidys, vištas gainiodams, gandina žmones K.Donel. Nenor akių savo iškelti BPII362. Ant tos vietos mano paveikslą ižkėlė DP15. Iš tiesiosios taško iškelti jai (jos) statmenį (geom.) rš.
^ Iškėlė kaip šunį ant girnų (iron. labai išgyrė) LTR.
7. truputį pakelti aukštyn: Toliau jas (avižas) mala iškeltomis girnomis Blv.
8. refl. iškilti, pakilti (aukštyn): Šis (sakalas) išsikelia aukštyn, po tam krinta kaip vilyčia Blv. Erelis išsikėlęs paleido, ir vėžlys ant uolomis susikūlė S.Dauk. Dūmai išsikel N.
^ Išsikėlė su gandrais, nusileido su varnoms (gerai pradėjo, prastai baigė) Pln.
9. refl. darytis, būti aukštesniam už ką: Varpinyčia išsi̇̀kelia iš miesto butų KII246. Viršūnė yra labai aukštai išsikėlusi A1885,88. Iš jūrių išsi̇̀kelia uola KI394.
10. refl. išlįsti: Kur kaminas iš stogo išsikela (kyšo), ten medžiai nuo visų pusių par dvi pėdi netura prisikišti S.Dauk.
11. refl. iškilti, išplūsti į paviršių: Vaškas, kaip lengvesnis už aliejų, išsikel į viršų A1885,54. Piningai buvo išsikėlę [iš žemės], bet nemokėjau paimti Dr. Maišas nugarmėjo galan (dugnan), broliai pastovėjo, pažiūrėjo, kad durnius vėl neišsikeltų, ir parėjo namo BsPII253.
12. išplėšti, išarti, velėną išversti: Aš viena dirvonėlį iškėliau NS56.
II. tr. paaukštinti, padidinti, pastiprinti; išskirti iš kitų; išaugti, įsigalėti.
1. padaryti ką aukštesnį, pakilesnį: Iškeltas kelias (aukštesnis už pakeles) rš.
| refl.: Vienur išsi̇̀kela, antrur išsitempa, ir par tai dumšlės audekle darosi J.
2. prk. padaryti ką labiau gerbiamą, išaukštinti: Darbas iškelia žmones sp. Aną iškels, šį pažemins Brž. Tvirtas nenuolaidumas darbe taip jį iškėlė gyvenime rš. Jį paniekino, o save patys iškėlė BPII421. Idant juos ižkeltų DP230.
| refl.: Kas išsikelia (didžiuojasi), bus nužemintas SE183. Nė vienas savo didžios giminės dėlei netur išsikelti BPI82. Gundžia svietas … ant rinkimo peningų, idant galėtumbei paaukštintis ir iškeltis ant kitų DP488.
3. išskirti iš kitų: Kova už taiką visuose kontinentuose iškėlė šimtus poetų, savo liepsningą žodį skiriančių karo kurstytojams pasmerkti ir žmonijos ateičiai apginti (sov.) sp.
4. prk. pasiūlyti, rekomenduoti: Mane iškėlė kandidatu į rajono tarybos deputatus (sov.) sp.
5. padidinti, paaukštinti, pastiprinti: Jie iškėlė cienią rugių [brangiai mokėdami] Nj.
| Balsą negerai i̇̀škelia bei nuleidžia KI37. Kam taip iškeli [balsą dainuodamas] – tūrų maža Sdk. Jos balsas labai iškeliantis (aukštas) Ad. Iškelk balsą tavo kaip trūbą ir pasakyk žmonėms mano BPII83.
iškeliančiai adv.: Iškeliančiai veda, tai sunku tūravoti Antš.
6. prk. padaryti vyresniu, skirti į aukštesnę vietą, į aukštesnes pareigas: Vyriausybė iškėlė į krašto viršininkus generolą kunigaikštį Palubinskį M.Valanč. Liko iškeltas į aficierius V.Kudir.
| refl.: Geida į gudrinčius ir šios pasaulės išminčius išsikelti S.Dauk.
7. refl. įsigalėti, išaugti: Ugnelė buvo dar neišsikėlusi, kad pajutom gaisrą Šts.
| Išsikėlė miestas septynias mylias platumo ir ilgumo Jsv.
III. tr. pastatyti; atsikelti; prisiminti.
1. SD21 pastatyti (namus): Namus iškelti N. Iškelsim trobas, namus Ukm.
2. prk. parodyti, pastatyti aikštėn, prieš akis; duoti svarstyti, vykdyti; paskelbti: Visos vadovėlio klaidos iškelti aikštėn ir čia pat pataisyti yra tiesiog negalimas daiktas laikraštyje J.Jabl. Ir kelte iškelti tas veiksnys aikštėn visiškai negalima J.Jabl. Iškelk mūsų darbus, ką mes padarėm per trejais metais Dglš. Darbininkai iškelia politinius reikalavimus dėl demokratinių laisvių, iškelia lozungą „Šalin caro autokratiją!“ sp. Tik rūpestingai stebint ir iškeliant savo ir kitų trūkumus galima nuolat augti ir tobulėti sp. Jau pirmąją dieną iškėlė (davė) jam tiek visokių klausimų, kad ir per pusę metų neatsakysi J.Balt. Bylai pradėti (bylai iškelti) reikalingas įrodymas (reikia įrodymų turėti) J.Jabl. Dvi … žmoni mumus ant pamokslo ir ant pavaizdo iškelti turim DP471.
3. refl. atsikelti iš miego: Išsimiegojau, išsikė́liau ir nuejau sveikas Dv. Ar išsikelsi kada kai meška iš laužo Sln. Aš išsikėliau ankstų rytelį, ėmiau rankelėn naują dalgelę (d.) Vrnv. Kad anas neišsikelt! Guli ir guli, o darbai nedaryti Rod.
4. pagydyti: Daktaras beiškėlė iš ligos Šts. Redeñcija, galvonas ir kromo (krautuvės) gvozdikeliai – tos mane beiškėlė, būčio numirusi, kad ne jos Dr.
5. prisiminti: Jau senybos dainos užmiršta, reikia jas iškelt, prisimint Rš.
| refl.: Išsikela žodis besikalbant Šts.
IV. tr. pakelti iš guolio; sukilti; susiruošti kur.
1. BŽ383 medžiojant pabudinti iš guolio (žvėrį), priversti bėgti: Šuva kiškį iškėlė Kp. Išleidė leidė juodus kurtelius, kad jie iškeltų pilkus kiškelius (d.) Ds.
2. refl. pakilti: Išsikėlė vėjelis ir nupūtė laivelį LTR(Rš). Išsikėlė iš marių vėtrelė ir nulaužė ąžuolo šakelę (d.) Prng.
ǁ sukilti prieš ką: Iki kolei mano neprieteliūs ant manęs išsikels? Bb1Ps13,3.
3. refl. išsiruošti kur (vykti): O pats kur taip ankstie išsikėlei ? Žem. Išsikėliau eiti numie ž. Išsikėlusi buvau į viešnes seseriai Ggr. Buvo vėl išsikėlusys lietuviai į Padauguvį eiti S.Dauk. Ė kurgi jūs visi teip išsikėlėt? Sdk. Kol jis išsikéls, praeis metai Skdv. Kol jis prie kokio darbo išsikéls, žiūrėk, kiti jau ir baigia Up.
V. tr. išpūsti; išplatinti.
1. išpūsti: Žalibarščių tiek daug nesriuobk, ir neiškels vidurių Srv. Gardu būt valgyt, ale pilvą iškėlė Ktk.
| Kai apdegiau, tai kad iškėlė pūsles Tvr. Nuo darbo pūslės in rankų iškelta kap drobė Tvr.
2. refl. išrūgti, iškilti: Pyragas taip išsikėlė, kad net per kraštus drimba Pš. Kokias tu čia mieles parvežei, kad nė kiek neišsikėlė pyragai? Srv. Duona labai išsikė́lė – gerai užminkiau Jnšk. Kai šalta, tai duona mažai išsi̇̀kelia Ds.
3. nuberti: Spuogais iškė́lė Skp.
4. išplatinti, paskleisti (kalbas): Iškėlė kalbą, kad ne anos vaikas Šts. Ans yra daug iškeląs kalbų, o vis malagingų Šts.
VI. tr. surengti ką iškilmingą, pasirodyti.
1. surengti ką iškilmingą: Puikią veseilę iškėlė Dkš. Iš to begalinio džiaugsmo jie iškėlė didelį pokylį S.Nėr. Balių tokį iškėlė, kad visi žvirbliai prigėrė Rtn. Bematant įvyko pasitarimas, kokias iškelt vaišes P.Cvir. Jie iškėlė vestuves – tris savaites gėrė, šoko, ūžė LTR. Jis iškėlė didelę puotą, į kurią suprašė visą miestą J.Balč. Iškėlė bobutė ožiuko pietus NS1353(Sv). Atvažiavo meška su midučio bačka, ė kiškelis ilgakojis veselią iškėlė LTR. Svodbą, krikštynes, šermenis išrėdau, iškeliu R46.
| Iškėlę muštynes yra baudžiami kalėti rš.
2. pradėti vilkėti, nešioti (naują drabužį): Kada savo naujus kailinius iškelsi? Skdv.
| refl. tr.: Kada gi tu išsikelsi savo suknią pranešiot? Užp.
3. refl. iškilmingai pasirodyti: Tai kada gi išsikelsi su nauju paltu? Sdk. Su tokiuo vyru an žmonės neišsikelsi Ds. Klaikus daiktas, kad išsikė́lus kūma: ir tortų, ir viso kad apdėjus stalus! Kp.
◊ gálvą iškė́lęs išdidžiai: Vaikšto iškėlęs galvą, nė kalbėt nekalba Ėr.
į padánges (padángėsna) iškélti labai išgarbinti: Ji yra per daug laidokė, kad būtų galima ją iškelti padangėsna Blv.
į pãdebesius iškélti labai nudžiuginti: Tie žodžiai iškėlė Viktorą į padebesius rš.
iš klùmpių iškélti užmušti: Už tai gali kas iš klumpių iškelt Vrn.
kóją iškélti truputį išeiti: Tik iškėliau iš klojimo koją, o jie jau ir pypkiauja A.Vien. Būk namie, ka man nėkur iš trobos kójos neiškéltumi Vvr. Aš visą žiemą kójos neiškė́liau KlvrŽ. Per tuos vaikus nė kojos iš gryčios negaliu iškelt Srv. Neteko sveikatos, ir kójos iš namų nei̇̀škelia Alv. Kaip tiktai vakaras, pritema, tai žmonės iš grinčios bijosi po vieną ir kojos iškelti BsMtI105.
nósį iškė́lęs išdidus: Aukščiau iškėlęs nosį vaikščiojo aplink Dovis I.Simon.
nósį iškélti didžiuotis: Tu, nenaudėli, dėl ko taip i̇̀škeli nósį? K.Donel.
pir̃tį iškélti plakti (baudžiant): Koks jis tėvas, kad nemoka sūnaus suvaldyti! Iškéltų pir̃tį, ir klausytų sūnus Srv.
nukélti, nùkelia, nukė́lė
1. tr. nuimti ką buvusį uždėtą: Nukelk nuo prieždos kruopas Paį. Ir nukėlė tymo balną nuo bėro žirgelio JV1073. Tie velniai, ištrūkę iš krepšio, kalvėj stogą nukėlė ir nuė[jo] in pragarą BsPIV25. Šiemet bulbų daug ir gražios: išrauni bulbienį, tai kaip vištą nuo kiaušinių nukeli Trgn. Tiltelis vandenio nukeltas, o balkės visos trys tebesilaiko rš. Įsmego klumpio dugnas į purvyną, ir nukė́liau viršų: išbėgau iš klumpio koja nešinas Šts. Nuog šaukimo anų vienkartu rodėsi, kad ir stogą nukels I. Kai ažgroja, tai, rodos, ir pirkią nukel̃s Trgn. Trūbininkai būtų laukus nukėlę, bet nėkas neužpirko Ggr. Jis su savo gerkle visą sodžių nukelia – toks gerklỹnė! Jnšk.
ǁ nukaisti: Virė virė su kunkulu, išvirė, nukė́liau puodą lauk (nuo ugnies) Skr.
2. tr. nuleisti, nuimti (žemyn): Nukelti skaitmuo dalijant rš. Nuog kryžiaus Jį nuokėlė Mž444.
| refl.: Purvas apsiurba klumpį, ir nusikela viršus Šts. Šerdešnykas sulinko, ir vežimas nusikėlė Rd. Gerai, kad ratai nusikėlė, būt mañ' arklys užmušęs belėkdamas Ds.
| prk.: Visą dieną mėšlą vertė, ant rytojaus nusikėlė jam pasturgalis (nebevaldo pasturgalio) Lnkv.
3. tr. prk. numesti, nuversti: Valdybos (valdžios) ane nenukéls Lk. Nu sosto nukėlė dėl jo smarkumo S.Dauk. Nukėlė galinčiuosius nuog sosto, paaukštino žemuosius DP471.
4. tr. pašalinti, panaikinti: Kaltenybę nu jo kaip sagoną trikojį nu ugnies, nu [v]ąšo nukelk J. Kas užlaiko kūną savo sveikatoj, tasai nukelia nuog savęs visokius kentėjimus, galinčius atsitikti I. Nukė́lė (nunešė vanduo) Nemuno ledus, o jau buvo sustatyti Lp. Karalius nukéls tėvų žudymo paprotį (ps.) Šts. Ir niekas nenukels to prakeikimo srš. Nokelk nuog manęs narsą tavo Mž67. Nukėlė nuog tavęs nusidėjimus tavo SPII66.
5. refl. nusikratyti: Tuo rūpesniu noriu nusikélti, apkyrėjo berūpinties Šts. Nusikėliau plunksnoms plėšyti, pasilsėsu dabar Šts.
6. tr. pažadinti, pabudinti iš miego: Anksti mane nukė́lė mėšlo kratyt Gs.
7. intr. atsikelti iš miego: Turbūt negerai nukėlė, kad toks surūgęs Gs.
8. tr. nugabenti, nusiųsti į kitą vietą: Jį nukėlė į Kliučiką už urėdą Skr. Stebuklingi sąskambiai tarsi tikrai nukelia klausytoją į tą nepaprastą pasaulį rš. Keldami žodžio dalį į kitą eilutę, vienos balsės nepaliekam nenukeltos J.Jabl.
| refl.: Jis nusikelia į savo vaikystės laikus V.Myk-Put.
9. tr. atidėti (vėlesniam laikui): Bylą nukelti Vr. Susirinkimas nukeltas kitai dienai rš. Turint nenuokelamą reikalą duoną kepti iš miltų nuog sudygusių grūdų, imti išpula saują pelenų IM1878,22.
10. refl. išaugti: Jei geri metai būna, tai tankiai pasėti grikiai nùskelia, o jei koki, pasilieka toki patys Nč.
11. tr. nuimti, nuvalyti (javus): Nepasėjau ir nenukėliau Arm.
12. tr. nuberti, pritvinkti, užpūliuoti: Kaip nutraukė marškinius per nugarą, tai nukėlė visą naujom votim Km. Nukėlė spuogais liežuvį rš. Nuo piktšašių labai skauda nukeltoji vieta Pnd.
| refl.: Kojos pirštas nusikėlė, negaliu apsiaut Pnd.
13. refl. apsigauti: Aš su arkliais nusikė́liau bemainydamos Kal.
◊ karū̃ną nukélti pažeminti: Ar karūną nukels, kad pašnekėsi su žmogum Jrb.
kepùrę nukélti kepurės nukėlimu pasveikinti: Noreika nukėlė kepurę besiartinančiam Lamsargiui J.Avyž. Abu atvykėliai nukelia žemai jam kepures rš.
kóją nukélti bent kiek nueiti: Gal teks ir man į tas vestuves koją nukelti Jnšk. Nenukėliau kojos aš ten Ggr.
kortàs nukélti išburti kortomis: Jis pirma kortas nukeldavo, o paskui pasakydavo, kokia liga sergi Kn.
vainikė̃lį nukélti atimti nekaltybę: Tu mane norėjai apgauti ir vainikelį nukelti S.Dauk.
žiñgsnį nukélti nueiti: Kur tik nukelsi žingsnį, visur apleista, netvarka Vvr.
pakélti, pàkelia, pakė́lė tr.
I. pajėgti ką paimti aukštyn, išlaikyti, iškęsti; iškelti aukštyn, padėti ką aukščiau, arčiau, į šalį; pašalinti.
1. pajėgti ką sunkaus paimti aukštyn: Imkiatav vienu įtempimu, vienu įstingu, ir pakélsitav akmenį J. Svetimos rankos nepadedamas jis negalėjo nei atsisėsti, nei pakelti šaukšto J.Dov. Jis to maišo nepakel̃tų Brš. Kai sirgau, nė šiaudo nuo žemės nepakėliau Šr. Tokį maišą atburbino – nuo žemės nepakélt Sdk. Pakelamąjį turtą gaspadinė išvežės, o kitą – giminės Šts. Atneš staklelę nepakeliamą, andė[jo] siūlelį nepaaudžiamą (d.) Švnč. Nes riša naštas sunkias ir nepakeliamas ir deda jas ant pečių žmonių BtMt23,4.
^ Daug rankų didžią naštą pakelia LTR. Svyru, svyru, kad pakelsiu šimtą vyrų (svarstyklės) An.
| prk.: Nebepakėlė visų darbų rš. Kokia tai gėda yra [eiti ubagais] žmogui, pakelančiam darbą dirbti S.Dauk. Vienam žmogui surinkti panašus žodynas yra tiesiog nepakeliamas darbas rš.
pakeliamai̇̃ adv.: Kalvis alsavo sunkiai, lyg baigęs nepakeliamai varginantį darbą A.Vencl.
pakéltinai adv.: Jam ant pečių nepakeltinai užsikabinėdavo BsV86.
| prk.: Jau dabar daktars pagarbinimų nepakéltinai (labai daug) gavo [už išgydymą] Sch222.
| refl. tr.: Karvė riebi, mėsų nepasikelia Skr. Vasarą, kai toks tvankas, šilima, nepasikeli žmogus pats savęs Skr.
2. pajėgti išlaikyti, atlaikyti, ištverti, išgalėti; iškęsti: Ir tokį tatai žygį reikėjo pakelti, o vis per tą bjaurybę gaidį rš. Bangos šėlo, putojo, gyvatėmis raivės, ir atrodė, kad laivas audros nepakels E.Miež. Jis nedaug šalčio, vyno įstengia pakélti KII313. Durna galva daug nepakelia [gerti] LTR(Šll). Galiu gert, galiu gert, negaliu pakelti JD1317. Susimilki, nebepilki iš tos butelkelės: mažas mano augumelis, negaliu pakelti KlpD64. Pakeląs gera be užkandos ir nepasigera Bržr. Nepakeląs buvo ir negėrė Šts. Kiek bado ir šalčio matęs, kiek mūšio pakėlęs! Žem. Akys šviesą nepàkelia KII313. Širdis nepakelia skriaudos S.Nėr. Sveikas būdamas ligą pakeli Sim. Jau tokio sielvarto nepakelsiu Dbk. Ar kas ir kančių tiek pakelti galės, kiek jis dėl tavęs, numylėta? Mair. Ale pakelti gyvenimo vargams tai moteriškė yra nepalyginamai galingesnė Blv. Tautrimienė pyksta tik iš pasiutimo, gerų dienų nepakeldama I.Simon. Priseina skausmą ir šaltį pakelti Krtn. Lengvai tu pakeli gyvenimą rš. Pakėlė daug kalbelių, daug neviernų žodelių LB34. Nepakėlė ji kalbų, ir išėjo iš čia Jrb. Aš tavo vargus tau pakéltinus noriu padaryti KI407. Abydą kantriai pakelt VoK33. Uolos skeldėjo, kaip būtų negalėdamos ižkęst ir pakelt piktumo DP181. Dabar jumus tieg daug turiu sakyt, bet nū negalite pakelt DP217.
^ Raskažiaus nepakėlė, o bėdą visados M.Valanč. To laukam, ko noriam, o kas atsitinka, tą pakelam M.Valanč. Kas ką tauzija, kas netauzija – vis toms boboms nepakélti (vis bobos kaltos) Krš. Kas ką padarys, vis man nepakélti Kv. Tam biesuo nepakélti Kal.
3. padėti ką į aukštesnę vietą: Pakelk mane ant žemosios šakos Blv.
4. iškelti ką aukštyn; duoti kam aukštesnę padėtį: Pàkeliu galvą – šviesu! Slm. Sopa man galvelę, negaliu pakelt LTR. Pakeliu tiltą R40. Tiltas pakeliamas SD425. O dabar ir žodelio nekalba, baltos rankelės nepakelia (d.) Slk. Gyvenamosios jau sparai pakelti I.Simon. Baltos burės pakeltos, vėjų ištemptos I.Simon. Štai viesulo sūkurio vėl pakelti tie lapai ir virpa, ir šlama, ir skraido V.Myk-Put. Tas nuėjęs norėjo skintie, toj obelis pakėlė šakas aukštyn BsPIV93. Siuvėjas buvo žemas, su aukštyn pakeltais ūsais P.Cvir. Erelis, pagavęs vėžlį, pakėlė jį į aukštybes S.Dauk. Ir vėjas pamikėlė ir nuogabeno mane BBEz11,24. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius – nežvangės KlpD58. O, motynėlė mano, o kaip tu pakelsi tas naujas lenteles, o kaip pakelsi tą sierą žemelę JD1181. Nepakėliau aš kojelių nuo karnų vyželių, nepakėliau baltų rankų nuo mažų vaikelių (d.) Ad. Kvapą jų gardų nuo žemės vėjelis į dangų pakėlė HI. Kruopas malant reikia girnas pakélti Vkš. Pakėliau ausis [žuviai] – juodos! Ėr.
| prk.: Mūsų mokytojas turi būti pakeltas į tokį aukštį, kuriame jis niekad nėra stovėjęs rš. Pakelkite tad, mieliausieji, ištikimas širdis savas DP591. Savavãliai… papūstas burnas savas pakėlė ik' dangumus ir bluznijo DP533. O ansjau pakėlė veidą savo langop Ch2Kar9,32. Dukters Sion … vaikščioja kaktą pakėlusios BPII196. Sėdome laivan ir tuojau pakėlėme inkarą (išplaukėme) Š.
^ Kas pakels šunie uodegą, jei ne pats (kas pagirs, jei pats nepasigirsi) Sim. Pakėlė kaip šunį ant girnų Užv. Miestelį visą ant dūmais pakėlė (sudegino) KlvrŽ. Į dangų rankas pakėliau (buvau labai patenkintas), kad gavau gerai už karvę Trk.
| refl. tr.: Kelnes pasikelsiu, strėnų kad nepjautų žemai nuleistos Šts.
5. refl. užimti aukštesnę padėtį, pakilti: Tetervinas nespėjo pasikelt, ir sudraskė lapė Ėr. Kalvis vos susivaldė netrinktelėjęs per bedantę burną, bet ranka buvo sunki, nepasikėlė A.Vencl. Lydeka buvo saulė[je] pasikėlusi: čekš ir išnėriau su užnarve Šts. Pasikels didelis kalnas Šr. Rausvas žiedo pumpurėlis, iš pavėsio pasikėlęs, į saulutę kaitrią, šviesią pro lapus galvutę tiesia V.Myk-Put. Paryčiu rūkas vėl pasikėlė rš. Paskėlė vanduo (patvino) Vlk. Visa krūtinės ląsta pasikėlusi į viršų rš. Bet neskuba debesėlis, – vos ant miško pasikėlęs žiūri žiūri ežeran K.Bink. Bitėms dūmai nepatiko, jos ėmė greičiau kopti avilin, o kitos net pasikėlė ir nulėkė V.Krėv. Į kalną pasikėlė E.Miež.
^ Pasikėlė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas Sim.
6. padėti arčiau, duoti: Valgyte, ką pakels jums BtLuk10,8. Po tam pakėlė jamui valgyt Ch1Moz24,33. O jie pakėlė jam dalį žuvies kepusios ir korį medaus DP194.
7. pašalinti, panaikinti: Tu griekus mūsų pakeli Mž574.
II. paaukštinti, padidinti, pastiprinti, pagerinti, paskirti į aukštesnes pareigas.
1. padaryti ką pakilesnį, aukštesnį, paaukštinti: Šį petį reikia truputį pakelti [siuvant] rš. Potvynis kap pakelia vandenį Lp. Daržai kurmių pakelti̇̀ (surausti) Rod. Karvė ne tep jau ėda, gal dantys bus pakelti (skauda) Lš.
| refl.: Termometras pasikėlė net lig 42° rš. Pasikėlusi upė B. Vilnys, debesys pasi̇̀kelia lyg kokie kalnai KI123.
2. didinti, aukštinti, stiprinti: Žiūrėk, atsilikėlis pakėlė savo išdirbio normą J.Avyž. Anglijoje buvo pakeltos kainos 60-čiai prekių sp. Pabranginu, pakeliu brangybę SD46. Pakélti skaičių antru laipsniu BŽ60. Stengdamiesi toliau pakelti laukų derlingumą, kolūkiečiai mokosi kursuose (sov.) sp. Prakalbau į žmones pakeldamas jų drąsą Š. Linksma naujiena pakelia žmogaus dvasią, įkvepia jam drąsos ir paragina jį veikliau darbuotis rš. Darome visa, ką galime, mokslingumui pakelti rš. Vienas skiemuo visuomet esti kiek tvirtesniu, labiau pakeltu balsu tariamas K.Būg. [Lakštingala] čia pakelia balsą, čia vėl nuleidžia J.Jabl. Pakeltu balsu dainavo toliau Martynas I.Simon. Pakėlus balsą nekuri žmona ižg minios tarė jam DP562. Ir pakėlens balsą nuosiverkė BB1Moz27,38.
| refl.: Duona buvo pigi, tiktai šienas tepasikėlė į didelę prekę rš. Naktį ligoniui visada labiau karštis pasikelia Ds.
3. padaryti energingesnį, patenkintą: Dūksta lyg pakeltas Vj. [Petras] tuo patimi regėjimu teip buvo pakeltas ir įlinksmintas, teip kad ant ano kalno norėjo ant amžių liktis DP595.
4. pagerinti, išplėtoti: Svarstė įvairius planus, kaip pakelti kultūrą P.Cvir. Kas juos (Jablonskio raštus) atsidėjęs perskaitys, tikrai pakels gimtosios kalbos mokėjimą J.Balč. Nor ūkininkus pakélt, būvį pagerint Gl. Elektrinė pakels kolūkį rš. Kap stojos pirminyku, tai sako: „Aš kolūkį pakélsiu“ Trak.
5. paskirti ką į aukštesnę vietą, į aukštesnes pareigas; paaukštinti tarnyboje: Pakelti generolu BŽ445. Dar po metų jį vėl pakėlę J.Balč. Kad taip mane skyriaus viršininku pakeltų rš. Jis už drąsą pakeltas į karininkus rš. Jį vaitu pakėlė Ss. Kunigus pakėlė į kanauninkus M.Valanč. Mažąjį sūnų pakėlė savo karšinčiu S.Dauk. Nesutiko veikiai svietas kito rikio arba karaliaus sau pakelti S.Dauk. Pakeliu per vyresnį, valdoną R40. Erelis pakėlė gegę lakštingalosna Blv. Į dievus pakeliu MŽ490.
6. refl. tr. pasiaukštinti, pasididžiuoti: Jis moka save pasikelti Jnšk.
III. pastatyti, padaryti, kad stotųsi, keltųsi, kad būtų svarstomas; pagydyti; pastatyti (kokį trobesį).
1. pastatyti, padaryti, kad stovėtų: Pakelu, pastatau stačią R37.
| refl.: Sėmė šaukštą, kitą ir pasikėlė [Lapinas] iš užuskobnių V.Krėv. Berta pasikėlė ir žingtelėjo pirmyn rš. Žirgelis jau nepasikėlė [suklupęs], tik gailiai žiūrėjo V.Krėv. Jau apleido mane spėkos, vos tik galiu pasikelti Gr.
2. paimti, suimti nuo žemės (atsigulėjusius linus): Reiktų linai pakélt, be supus klojėdamies Ds. Per daug anksti linus pakėlėm, da neišvargo Ll. Ir pakė́liau linelį, ir pakėliau baltą liną JD282.
3. pagydyti: Kažin, ar mane bepakélsit? Ėr. Karalius siuntė visus savo kiemo gydytojus ir liepė rūpintis kaip nors ją pakelti iš ligos J.Balč.
| refl.: Nebepasikels jis iš šitos ligos Užp.
4. refl. atsikelti pabudus iš miego: Pasikeliu su saule Vdn. Rytą nevėlai paskėliau Gdr. Aš paskė́liau anksti rytelio Švnč. Boba ryte paskė́lus Dkšt. Kad nors pasikeltumėm teip anksti Sdk. Anksti rytą pasikė́liau, svirno duris prasivėriau Tvr. Da aš nebariau [mergelės], tiktai pamokiau, kad pasikeltų anksti rytelio Ad. Išvažiavo tik paskėlę Lp.
5. prk. statyti prieš akis, duoti svarstyti, spręsti, nagrinėti: Jis pakėlė labai svarbų klausimą rš. Nagrinėdavo bylas, jam įteiktas ar jo pakeltas rš. Žmonės pakelia bylą A1884,177.
6. R292 pastatyti (namus): Tai mes pakelsim pirkią ik debesėlių mėlynų! sp.
IV. pažadinti; paskatinti ką veikti; sukviesti; susiruošti kur; geisti patino.
1. pažadinti, pabudinti iš miego: Miegantį pakelsi, tinginį pasiųsi, ale iš tuščios vietos tai nieks nėra Sln. Gero piemens nereik pakélt: jis pats atsikelia ir išgena Žž. Ar jau vaikai pakélti? Nm. Aš, močiutės pakeltoji, niekad anksti n'atsikėliau JV341.
| refl. tr.: Ir mane pasikélk [prie darbo], kai pats kelsi Gs. Vincė miega, nueik, pasikélk, ir padės paverst vežimą Pc.
2. išbaidyti, priversti bėgti, skristi (žvėrį, paukštį): Čia užtikome ramunėlėse vieversėlio lizdą, ten vėl šuo pakėlė kiškį P.Cvir. Šuo liuob pakéls zuikį ir atgins į pakeltąją vietą Dr. Kvaukš, kvaukš – šuo lo[ja] zuikį pakėlęs Šts. Kartais tekdavo pakelti laukinių paukščių pulką rš. Eidamas žmogus pàkelia muses Ėr. Kodėl jūs, mano šuneliai, šiandien nieko nepakėlėt? LTR(Ob).
3. refl. sukilti, sujusti: Prūsų jaunimas pasikela, už kits kitą ginklus nutvera RD194. Apsirgo mergaitė, gal kirmėlės paskėlė Rdm. Nes prieš mane pasikėlė, kurie užumušt norėjo PK54.
4. pakviesti, sušaukti, suvadinti: Vokyčiai ir šventą dieną liuob varovus pakéls į lapes eiti Šts. Liepė kapeliją muzikantų pakelti Šts.
5. refl. pasiruošti (kur vykti, ką daryti): Pavasariop mokytojas pasikėlė išvažiuoti kur toliau, į Rusijos didžiuosius miestus rš. Kur pasikėlei taip vėlai vakarėly? JV496. Jūs kurgi paskė́lėt visi eit tokiam ore? Užp. Tik pasikélk kur eit, – ir jis tuojau [paskui] Srv. Rožė paskė́lus pamergiuõs Ds. Aš pasikeliu pasikeliu išvažiuot, bet dar vis atlieku Ds. Jau svečiai viškum buvo pasikė́lę eit, ale lietus užėjo Slm. Gaisrininkai pasikėlė važiuoti Šts. Leisk jau, leisk: kad pasikėlė, nebsulaikysi Srv. Virt paskėlė (pradėjo), ar tu matai? Sdk. Idant pasikėlę keliautumbim BB1Moz43,8.
6. refl. geisti jaučio, tekio (apie gyvulius): Karvė pasikėlė jaučiuos Pnd. Kiaulė in tekių paskė́lė Ktk. Kai tik užstovas pamato, kad telyčios pasikelia, tada tuoj jas su jaunu jaučiuku ataskiria ir gano skyrium (atskirai) Slm.
V. padaryti, kad atsirastų, iškiltų; išaugti, pakilti; praturtinti; paskleisti.
1. padaryti, kad atsirastų, iškiltų; atpūsti: Didė giružėlė ma[n] rasužę pakėlė JV938. Šiaurys iš tolimų pakraščių pakelia juodus debesis rš.
| refl.: Migla pasikelia R40. Naktį kad jau buvo pasikė́lęs vėjas Srv. Pasikė́lė ugnelė pačiam vidukaimy Srv. Niaukstos, žiūrėk, gal po pietų pasikels lietus Bsg. Be tų paukščių iš tikro pasikeltų miestuose marai Blv. Jūros šuo, sopuliui pasikėlus, gali ašaras lieti kaip žmogus Blv. Ir pasikėlė didis gandas, ir nuklydo per girias tamsiausias V.Krėv. Ant galo pasikelia Liutavaris eirogališkis aplink 1291 m. A1885,76.
2. refl. paaugti į viršų, ištįsti: Po lietu[i] kad paskė́lė vasarojus! Ut. Mažu da lubinas kiek paskel̃s Grv. Rugiai ėmė jau plaukt, net ir kviečiai pasikėlė rš. Svietas kitas paskėlė (nauja karta išaugo) Arm.
3. refl. pasipūsti, pakilti, išrūgti: Šituo rozu duona gerai paskė́lė Ut. Kai duona paskel̃s, tuoj ir minkyk Ktk. Ragaišis nepasikėlė, mielės nebegeros Ėr. Jau blynas paskė́lė, tai reikia ant kito šono verst Švnč.
4. sutinti: Kad duos mušt lineika per ranką – net ranką pàkelia Prng. Pakéltas veidas, net strokas paisyt Arm.
| refl.: Išsipjaudinau pasikėlusią žarną (apendiksą) Grg.
5. praturtinti, duoti progą prasigyventi, paremti, pagelbėti: Šių metų derlius mane pakėlė Srv. Tos pievos pàkelia laukus Sdr.
| refl.: Ugnelė visą gyvenimą sudegino, tai teip sunku pasikelt Antš. Po karui anys labai pasikėlė Užp. Su vogtu daiktu nepasikelsi Šts. Jeigu pasikelsi, ale par sunkią dvarystą nedaturėsi J.
6. paskleisti, paleisti: Paskalą pakėlė Krtn. Taip pakėlė svietas didžias kalbeles, kad aš išlesiau kviečių dirveles LTR(Ktk). Man rodos, jogei tie patys, kurie tokias kalbas pakėlė, joms nevierija Sz.
VI. perkelti į kitą vietą.
1. refl. intr., tr. persidanginti, persigabenti (į kitą vietą): Reikėjo pasikélti: soda skirstės į aprubes Nt. Paskėlėm toliau nuo kelio Všn. Pasikelti [trobas] gavom materijolo [iš valdžios] Dr. Pasikeliu, šalin traukiuos su abazu, vaisku R34.
2. perrišti į kitą vietą (gyvulius ganykloje): Neužmiršk arklio pakélt, kai eisi pro šalį Sdk. Kam pakėlėt karvę par visą lenciūgą: ne tiek nuėdė, kiek numynė Trk. Sartąjį dobiluos pakélk, reiks važiuoti Dgl. Tėvas būs arklius į atolą pakėlęs Vkš.
| refl. tr.: Nekelk karvės, aš pats pasikelsiu Ėr.
VII. surengti, padaryti ką iškilmingą, triukšmingą.
1. surengti, padaryti (pokylį, suėjimą): Didelį pokylį pakels Žem. Išleistuvėms žmonės [matininkui] bankietą pakėlė LzP. Pakėliau karališkus pietus Nt. Teip vieną kartą užmislijo jos pietus pakélt BM139. Pakėlė įmaningas įvedlybas M.Valanč. Gaspadorius linksmindamos pakėlęs namiškiams puotą, arba gėrynę S.Dauk. Svodbą pakeliu R207. Pakelia mumus pašventinimą DP576. Žmogus koksai stalą pakloj, alba pakel, svečius kokius pakvietęs BPI64. Stalas jo visada buvo pakeliamas penčenkomis ir visu geriausiu gėrimu BPII195. Tada pakėlė jis jiemus stalą, bei anys valgė ir gėrė BB1Moz26,30. Ieškodavo keliautojų, kuriemus stalą pakeltų ir papenėtų juos SPII102.
| refl. tr.: Kad nenori brolis, tegu nekela man veselės, aš pats pasikelsiu Vkš. Jie tą mėsą greit suvalgys – balių pasikel̃s Pc. Šokį pasikelti be šnapšės, be muštynių nėkas negynio[ja] Šts.
2. padaryti, sukelti: Tik atėjo, tuoj skandalą ir pakėlė Ds. Su savo liežuviu tik piktumą pàkeli Gs. Ano neužkabink: pakels riziką, nebengsi su girtu Šts. O kaip tu prilygsi jauną mergužėlę, tai tu pakelsi kasdien vaidužėlį (vaidysies) JV592. Į bažnyčią jojau, karčemo[je] sustojau ir su savo mergužėlę lustužį pakėliau (linksminausi) LB23. Užtiktas prie pikto darbo tuoj pakelia riksmą V.Kudir. Barnį pakeliu B. Jis ir pats pakelia baisų pragarą rš. Kada jis bylojo, ir pakėlė šturmą, kursai pakėlė vilnis BBPs107,23.
| refl.: Tuo irgi, bešūkaujant pulkams, ošims pasikė́lė K.Donel. Audra pasikėlė Dkš. Vėjas kyla, pasi̇̀kelia KII354. Didis šturmas pasikėlė B. Buvo baisus škandalas pasikėlęs Bgs. Kai vaina paskė́lė, tai ir jį paėmė Švnč. Pasikėlė septynių metų karas BsPI74. Baisus alasas … paskė́lė BM71. Barniai pasi̇̀kelia Aps. Ėmė grajyt – kad pasikėlė vakaruškos! rš. Pasikėlė vaidas terpei jų BPI363.
◊ aki̇̀s pakélti pažiūrėti, pažvelgti: Nepakeldamas į savo gelbėtoją akių, Dzikas sugrubusiom rankom segiojosi paltą rš. Pakelu akis – jau beauštanti̇̀ Šts. Visą vakarą negalėjau akių̃ pakélt dėl brolio šunybių Užp. Aš negaliu į bernelį nei akių pakelti LTR(Bgs). Grėtė beveik akių nepakelia į svetimąjį I.Simon. Kaip bus akis pakelti į žmones? rš. Kad tu nepakeltum kojų nei rankelių, kap aš nepakeliu į svietą akelių Mrj. O ir ateina bernelių pulkelis, nepakėlė nė akelių ant manęs mergelės JD499. Bijo akių pakelti kaip vilkas Sb. Pakels nuo knygos pavargusias akis rš. O jis, pakėlęs akis į savo mokytinius, sakė SkvLuk6,20. Pakėlęs tad akis savas … išvydo Abraomą nuog tolo DP267.
ant kójų pakélti sujudinti, paskatinti ką veikti: Vedėjo žodžiai skyriaus darbininkus pakėlė ant kojų naujam darbui sp. Parvažiuosiu namo, kad pakelsiu ant kojų visus! Upt. Kai atėjo su armonika muzikantas, tuoj visus pakė́lė ant kójų Sdk.
ant stógo pakélti viešai paskelbti: Anam pasakyk, kaip ant stogo pakelk – nelaiko sekreto Šts.
bal̃są pakélti
1. rš pradėti griežtai kalbėti.
2. pasipriešinti: Vargas buvo tam, kas pakeldavo balsą prieš kruvinuosius engėjus sp. Pakelkim drąsiai mes savo balsus prieš priešą J.Bil.

gi̇̀rnas pakélti pabloginti darbą, lengviau leisti: Tu jau par daug gi̇̀rnas pakė́lei: nemintus linus krauni Kl.
į pui̇̃kę (į puikýbę) pasikélti išdidžiam pasidaryti, didžiuotis, išpuikti: Negirk, da į pui̇̃kę pasikel̃s Gs. Pasikėlė in puikybę, sako tėvui: „Ką aš pas tave būsiu“ BsPIV149. Asilas pasikėlė puikybėn, ėmė didžiuotis Blv.
pakéltą ši̇̀rdį turė́ti labai norėti: Turė́jo pakéltą ši̇̀rdį ištekėt Ėr.
kepùrę pakélti pasveikinti kepurės pakėlimu: O jis man davė labas dienužes, jis man pakėlė ir kepuružę JD201. Aš pakėliau kepurėlę – ji man nė žodelio Klvr.
kóją pakélti pasirengti išeiti: Ir Petras jau koją pakėlęs Rs.
kójas (kulni̇̀s) pakélti imti bėgti: Zuikutis susiprato – pakėlė kulnis, bėga Tat. Pakė́lė ir Vanka (rusai) kójas, kai pradėjo smalyt (šaudyti) Skdt.
nósį pakélti
1. pasidaryti išdidžiam, pasipūsti: Nu jau anas dabar pakė́lė nósį, kai tokiuo činu stojo Ktk.
2. supykti: Žiūrau, kad jau nósį pakė́lęs, tai pats susdirbsiu Lzd.

pečiùs pakélti nustebti: Tas ir pečius pakėlė, kad teip brangiai prašo Šts.
rañką pakélti
1. mušti ką, skriausti: Niekas daugiau nuo to laiko nebedrįso pakelti prieš jį rankos J.Balč. Kas ranką pakelia prieš liaudį – prieš liaudį tas ir atsakys E.Miež.
2. priešintis: Rasime vaikų, kurie drįsta prieš savo motiną ranką pakelti rš.

sparnùs pakélti Jnš rengtis išvykti.
ši̇̀rdį pakélti maloniai nuteikti: Esu privalgius: širdis pakelta Tv.
taũrę pakélti pasakyti kalbą, linkėjimus, pakeliant taurę: Pakélti taurę už kieno sveikatą BŽ152.
žiñgsnį pakélti paeiti: A nesakiau tau, ka man nė žiñgsnio nu trobos nepakéltumi Vvr.
vė́ją pakélti imti triukšmauti: Nuėjęs pakelsiu vėją, net sermėgos lopiniai lakstys Skdt.
parkélti, par̃kelia, parkė́lė
1. tr. pargabenti, parsiųsti ką gyventi iš kitur: Kai pirmąją mokyklą čia sutvėrė, jį už mokytoją parkė́lė Skr. Sako, parkéls kitą viršininką Slnt.
| refl.: Jau bus dešimtė metų, kaip anie čia parsikė́lė gyventi Užv.
2. tr. pargabenti ką vandens keliu, valtimi: Kartais liuobam menkių parkélsma po penkiasdešimt kapų, o kartais tuščiais pargrįšma Plng. Reikėjo gyvulius valtimis namon parkelti prš.
| refl. tr.: Pasternokus parsi̇̀keliam namie (= namo) StngŽ71.
3. intr. pamažu pareiti, parvykti: Koją už koją parkė́liau iš Darbėnų Dr. Skubkiam greičiau dirbti, o jau lytaus par̃kela Vvr.
pérkelti tr.
1. per ką nors pernešti, permesti: Párkelk jįjį par tvorą J. Arklys koją parkėlė [per vadelę, viržą] Ėr. Bet ką tik jis parkėlė koją par slenkstį, kaip sukliko, suvirko kūdikėlis BsPII74.
2. per daug pakelti ką: Nepérkelk bekeldamas pakeltuvės, kad arklys nesugriūt Ds. Ir arklys šniokia, kai balnelis pérkeltas Ds.
3. pergabenti, perdėti į kitą vietą: Mikę jau du kartus perkėlė (persodino) į kitą suolą P.Cvir. Maišus pérkėliau į traktorinius ratus Mlt. Idealybė yra ne kas kitą kaip materialybė, perkelta į žmogaus galvą ir joje perpavidalinta rš. Nebeverš – guzikus parkėliau (kitoje vietoje įsiuvau) Ėr.
| Perkeliant mokinius iš trečios klasės į ketvirtą, buvo rastas vienas mokinys, pirmojo laipsnio dovanų vertas rš.
| Jei derlingą veislę iš gero grumto parkelsi į prastesnį, nebus teip derlinga S.Dauk. Jis perkėlė jį į šitą šalį SkvApD7,4.
| refl.: Tuojau persikėlė visi į netolimą salą rš. Ir Agotai teko persikelti į kitą vietą rš. Į popieriaus lapelius persikėlė beveik visi vaikų namai, pradedant teta Palione rš. Jis persikelia mintimis į kalnus P.Cvir.
4. sukeisti: Kad čia viens ir tas pats, tik žodžiai pérkelti Grl. Lošiamąsias kortas pérkelia arba nukelia Ss.
5. pergabenti per vandenį (valtimi): Su kelta párkelk par upį J. Toj boba perkėlė juos per upę BsPIV122. Sėsk į mano laivelį, parkelsiu par jūreles JD513.
| refl.: Kad rasč[ia] aldiją, tai pérsikelč[ia] per upę Tvr. Jei jūs mane nekelsit, aš pati persikelsiu Mrj. Aš parsikelčiau par Nemunėlį JD715. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73.
6. perrišti į naują vietą (gyvulius, pririštus ganykloje): Mikutis pagalvojo, kad grįžtant akląją reikės perkelti į kitą dobilienos vietą P.Cvir. Pérkelk arklius arčiau pievos Rdm. Nuėjau gyvulius pérkelt Brt. Pareidamas namo karves pérkelk Sdk. Parkelk arklius, kad paėstų prieš darbą Ėr. Nubėk, arklį pérkelk kitan daiktan, ba jau tę visą žolę išėdė Prng.
7. refl. sunkų daiktą keliant patrūkti, apsirgti: Tu esi sunkiai kėlus ir pérsikėlus Lnkv. Aš antrą kartą persikėliau Rm. Mykolas, kur bus buvęs, kur nebuvęs, vis šast prie Mortos – ir žiūri, kad ji nepersikeltų, kad rūpestis jos nevargintų rš.
8. refl. per daug iškilti, perrūgti: Reikia pridėti miltų, kad ragaišis neparsikeltų Ėr. Parsikels ragaišis – kurk pečių Ėr. Kai tik minkšta duona, tai persikels (atšoks kepant pluta) Pc.
9. užtrukti bekeliant: Savaitę liuob párkels (praeidavo visa savaitė bekeliant) vestuves Šts.
10. išgyti: Musėt mirs ligonas – nebepárkels Lkv.
11. daryti vagas, vagoti: Pasėję batvinius, po trijų keturių dienų párkela, t. y. padaro vagas Šts.
◊ aki̇̀s pérkelti atsimerkti: Antanukas pakels galvelę, perkels pabalusias akeles ir vėl merkiasi Žem. Tik perkėlė rytą akis, tuojau ir paleido kakarinę Rt. Párkelu aki̇̀s, veizu – Antė besąs Grg. Ta, perkėlus akis, žvalgėsi po trobą Žem. Išgirdusi jo balsą, akis parkėlė S.Dauk.
prakélti, pràkelia, prakė́lė tr.
1. pro šalį ką pranešti: Girtas neprakela kojos pro koją Šts. Koją pro koją neprakela, toks slinkumas Šts.
2. praverti, pradaryti, keliant į viršų (vartus): Prakélk man vartus J. Prakélk labiau vartus, ba nepravažiuosim Ss. Truputį prakelti vartai Ėr. Vartus prakė́lėt, šunis lodinot Mrj. Vartelius prakeldama, žodelį pratardama klausinėjo dukružėlės: – Beg su visu pareini? JV618. Kada vartelius prakelsiu, tai ne kartą apsiverksiu Šln.
ǁ atkloti: Prakelsi kaldrą – blusos tik šoka Gs. Diedas padabo[jo] vienam gale tinklą prakė́lęs, prakėlė kitą galą – i čia tas pats Švnč.
3. pralenkti, anksčiau už kitus atsikeliant: Nėkas ano neprakéls, nėkas nepraguls Pln. Manęs nėkas neprakels, aš pirm saulės atsikelu Plt.
4. pakelti, panešti; nukelti ką, padarant vietos: Ugniavietė prakeliama SD51. Tą suolą prakélsim Ėr.
5. viršyti, pralenkti: Daug dukterų atneš turtus, bet tu prakeli visas VlnE161. Prakel auksas sidabrą Q537. Anie … kemšas … ant urėdų …, idant … turtais kitus prakeltų DP517.
6. prk. padaryti aukštesnį, aukštinti, vertinti: Amatoriai prakela bačkos obulinę ne kaip butelkų S.Dauk. Bus sūdas labai kietas su tais, kurie čion prakeltais bu[v]o DP484. Prakeltas ant kitų SD296.
prikélti, pri̇̀kelia, prikė́lė tr.
1. arčiau pastatyti, padėti, pririšti: Prikelk prie stalo uslaną Lp.
| Toli yra, nepasieka – prikelk arčiau [karvę prie dobilų] Krtn.
2. daug pridėti, prigabenti, iškelti: Gandrines kaulų prikela, kad kaimynuo gandrai nestovėtų Šts. Buvo šventė, pilnas miestas buvo vėliavų prikeltas Skr. Gali da čia daug prikélt žmonių Ėr.
3. prigabenti valtimi: Po Seredžiumi daugiau prikėlė (privežė valtimi), kai nukėlė Skr.
4. pridėti, padidinti: Valsčius prikėlė kapus, padidino, kad užtektų kur laidoties Dr. Priarsi vagelę – prie aruodo prikelsi lentelę PPr49.
5. pastatyti (parvirtusį, gulėjusį, sėdėjusį): Parpuolusį, silpnesnį už save prikels, o ne pastums P.Cvir. Tada visi nusigando, parvirtusį nuo žemės prikėlė BsPIII21. Liuob kriokins, bliūdins jaunąją, kol iš stalo prikels Dr.
| refl. tr.: Rado savo arklį, prisikėlė ir parjo[jo], laimingai in savo tėvo dvarą BsPIII174.
6. surinkti, pakelti (nuo žemės atsiklojėjusius linus): Linai atsiklojėjo, laikas prikélt Skr. Ir prikėliau žalią liną JD251. Linus pakloja, tada prikelia, į pundus riša Zp.
7. SD21 pribudinti, prižadinti (iš miego): Eik, prikélk tą miegalių Vvr. Negal prikėlti kaip lokio iš laužo Sim. Močiutė mano, širdelė mano, prikelk anksti rytelį, gaideliams negiedojus JV278. Kas mudu anksti prikels? JV638.
| refl. tr.: Boba nusgandus priskėlė ir senį, bet ir tas nieko negalėjo padaryt BsPII195.
ǁ refl. atsikelti (miegojus): Ponas girdžia, prisi̇̀kelia ir prašo (ps.) Brž.
8. atgaivinti (iš numirusių): Iš numirusių neprikelsi LTR(Rs). Ką mačys verksmas, vis tiek jau nebeprikelsi Skdt. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų Mair. Prikeliu iš numirusių R34. Einį kone iš numirusių prikėlė I.Simon. Jį ižg numirusių prikėlė DP200. Sūnų mano prikėliau iž numirusių SPII125.
| Šis miestas beveik iš griuvėsių prikeltas (atstatytas) rš. Žemę, priešo išdegintą, žemę ištryptą atkovojom ir prikėlėm gyventi rš. Ir šilima užlies laukus, prikels žolelę lepią K.Kors.
| refl. intr., tr.: Eisiu eisiu į kalnelį, prisikelsiu motinėlę DvD381. Kurtiniai girdi, numirę prisikeliasi NTLuk7,22. Priekėliausi ir dabar su tavimi esmi Mž251-252. Tėvynė prisikėlus dainom skambės iš naujo S.Nėr.
9. prk. daryti, kad kas atsirastų; sukelti: Netrūnyk, ligą prikelsi J. Meisa nesveikų gyvolių prikela visokias ligas IM1878,21. Ka pradedi galvoti, mintis mintį pri̇̀kela KlvrŽ. Kalba prikela kalbą Šts. Roda rodą pri̇̀kela (bekalbant atsiranda daugiau temų) Krtn. Vaizduotė prikėlė jam įspūdžius rš. Meilę širdyje prikelti KII28. Barnį tarp brolių prikel CII570. Prikel debesis dangaus, teikdams žemei lytaus Mž241.
| Tur jo brolis tą moteriškę paimti ir savo broliui vaikų prikelti NTLuk20,28.
| refl. tr.: Anądien pavaikščiojo po lauką ir vėl prisikė́lė ligą (atkrito, iš naujo susirgo) Iš. Vaikeli tu mano, tu ligą begulėdamas prisikélsi Skr. Pykau ir keikiau, net ligą sau prisikėliau Mrj.
10. refl. prikilti, prisipildyti pučiantis, kylant: Maža muštukė, greit prisikė́lė smetonos (mušant sviestą) Ėr.
sukélti, sùkelia, sukė́lė tr.
1. sudėti ką (daug) aukščiau: Sukė́liau vaikus an pečiaus ir pats ataguliau Sdk. Pasistaipysi, lig sukelsi akmenis, malkas į vežimą J.
| refl. tr.: Vokyčiai ant zomato buvo susikėlę ermetas Šts.
2. aukštyn ką (daug) pakelti, užversti: Visus drabužius lig nuogo kūno ant galvos sukėlus M.Valanč.
| refl. tr.: Ta, susikėlusi sijonus, ka kūrė namie Žg.
3. patampyti aukštyn: Sukelk maišą, daugiau pareis Pc.
4. dar kartą suarti, supurenti: Riekėm, kartojom, sukėlėm pūdymus rugiams ir pasėjom Lk. Pradėjus žolėms augti apynojė[je], reik su lopetomis žemę sukelti visame apynoje S.Dauk.
5. padaryti, kad po daugiau imtų (mašina, girnos): Sukelti ir suleisti kulamą mašiną tik mašinorius temoka Šts.
6. paaukštinti; sukasti: Reikia pylimą sukelt, kad pavasarį vanduo nebėgtų Ėr.
7. pakėlus nuo žemės sustatyti ant šono: Mindą reik sukelti, reik statyti ant kanties, kad išdžiūtų Šts. Reikia eiti bañdos (durpių) sukélt Lzd.
ǁ sušiaušti: Speigas sukėlė gruodą Šts. Kel[ia]s suspaustas, nėr sukelti gruodai, gal važiuoti su ratais Šts. Gruodai sukelti, negal nė paeiti, nė pavažiuoti Šts.
ǁ surausti: Kurmrausų kūgiais yra sukėlę kurmiai pievose Šts.
8. refl. visiems sukilti, atsikelti (iš lovos pabudus): Pagaliau, kai išaušo, susikėlė Girnių vaikai A.Vien. Jau visi miegaliai susikėlė Vdn. Susikėlė visa šeimyna, pašokome iš patalų ir mes Vdn. Visi susikėlė Ėr. Rytą visi suskė́lė, o kazokas miega Ml. Ant rytojaus susikėlė dvaro žmonės ir rado visus svirnus dykus BsPII309. Visi susikė́lė ir nuejo ieškot to žiburio BM80.
9. pabudinti, sužadinti (visus) iš miego: Sukė́lė greitai tarnus Tvr.
| refl. tr.: Atsikėliau su maža dienele, susikėliau visą šeimyną Jnšk.
10. pažadinti, suerzinti; sujudinti; paskatinti, priversti veikti, judėti: Kalpokienė visą sodžių sukėlė, tave keikdama V.Krėv. Štai, kad sukėliau sodos šunis! Kaip velniai suniko loti! Žem. Kad nesukeltų sklypininkų šunų, Antanas jojo toliau nuo trobų, laukais A.Vien. Nė vieno šuns nesukėlęs prisiartino Mykolas prie Gailiūno trobelės ir sustojo A.Vien. O kas gi kuosas sukėlė (išbaidė), galviji neraliuotasai! rš.
| Pertraukčiau (pašluočiau) kiek, bet bijau dulkių sukelti rš. Vėjas sukelia dulkių ant plento Rsn. Sukelta dulkė nugulė žemėn P.Cvir.
11. paskatinti, sukurstyti ką veikti: Tu, močiute senutėle, manęs jauno neliūdėk, priešas mus kovon sukėlė – per kiemelį palydėk (d.) Gs. Valstietį balandžiai sukelia kartais prieš save, tiktai žirniaudami žarduose J.Jabl.
12. daryti, kad kas atsirastų: Tabokas čiaudulį sukėlė Šts. Po saulės grįžimo jūra ir be vėjo sukela vilnis, randas sukelta Plng. Autorius jaučiasi čia, matyt, svarboką mūsų kalbos dalyką sukeliąs skaitytojui J.Jabl. Tragedija sukelia žiūrėtojams baimės, užuojautos ir nusistebėjimo jausmus rš. Kaimyno sūnaus laiškas sukėlė raudas P.Cvir. Bombardavimas sukėlė tokių didelių gaisrų Londone rš. [Prasti orai] sukela ligas ir gyvį, gadinantį apynius S.Dauk. Šie vaistai sukelia norą valgyti rš. Duot man į sukeliamą čia klausimą savo atsakymą J.Jabl.
| refl.: Susi̇̀kela žiburelis ir užsileida, negali panokti nė norėdamas Šts.
| Gal jau nervos kokios suskė́lė Švnč.
13. suskaudinti: Alus, gertas su orielka, sukela paširdžius Šts. Poniški valgiai sukela vidurius Šts.
14. suvadinti, sušaukti, sukviesti: Ta poni, nieko nežinodama, tujau sukėlė paliciją Vž. Pėsčiūsius nebgal sukelti S.Dauk.
15. surinkti: Norima sukelti užtenkamą sumą pinigų rš.
16. suruošti, suorganizuoti, padaryti (suėjimą, pokylį): Sukelsim didelį balių Šts. Sukėlęs buvo kursus Šts.
17. padaryti (sumišimą, triukšmą ir t. t.): Ėmėsi visų galimų priemonių, kad sukeltų sumišimą rš. Didžiausią triukšmą sukėlė dėl niekų Mrk.
| refl.: Vaina itokia suskė́lė Ad.
18. refl. susikraustyti, susidanginti (gyventi): Devynduonių ūlytėlė išdegė, tai žmonės susikėlė gyventi arčiau Pc.
19. refl. pasigauti, imti augti: Suskėlė tankus medžias augt Vrnv. Nor vasarojas pageltęs, bet kad palyjės lietulis – tai suskels, sustaisys Rod.
20. refl. susiruošti: Suskėlėm trys vyrai piningų kasti Krt.
21. refl. užsigeisti patino (apie gyvulius): Skraido mūsioj karvė, moi suskėlė ingi veršius Arm.
22. refl. persišaldyti: Vaikeli, kad tu susikelsi, paskui ant senatvės nepakūprinsi! Kdl.
◊ ant kójų (į kójas) sukélti išjudinti, priversti judėti: Jaunieji visą kaimą sukėlė ant kojų rš. Vargšas [meškinas] taip susikrimto, jog ėmė niršti ir visą girią ant kojų sukėlė rš. Visus žmonės į kojas sukėlė tas gaisras Šts.
gi̇̀rnas sukélti pabloginti darbą, lengvai leisti: Jau par daug sukė́lei gi̇̀rnas, musintais, ka tos plunksnos teip stambiai suplėšytos Slnt.
užkélti, ùžkelia, užkė́lė tr.
1. pakelti, padėti ką aukščiau: Aš užkė́liau ant viršaus vežimo žmogų, grėblį J. Smakas atplaukęs vieną galvą užkėlė ant kranto ir išsižiojo BsPIII24. Keliaująsis savo koją ant sausos žemės užkel srš.
| refl. tr.: Kajetonas užsirūkė ir išdidžiai užsikėlė koją ant kojos rš. Centnerį užsikeli? Sdk. Jis užsikėlė mūsų sūnų ant kojų ir susimąstęs stebėjo vaiką rš.
2. per daug, per aukštai pakelti (pakeltinę): Ar pakeltinės tik neužkėlei, kad arklys dūsta? Saugok, neužkélk pakeltinės, ba gali arkliui dusulį invaryt Trgn. Ana vis šaukia, kad arklys ažkéltas, ė aš nesuprantu, ką sako Sdk.
3. aukštyn pakelti: Tai gražiai bėgo mano žirgelis, galvelę užkeldamas (d.) Rtn.
4. refl. užeiti, iškilti: Kad užsikė́lė debesys tamsiausias Ad. Skubinkit vežt, ba debesys užsi̇̀kelia Mlt. Bus [sūnui] ant kaktos žvaigždės, o ant viršugalvio bus saulė, o ant pakaušio bus mėnulis užsikėlęs (ps.) LMD(Dkš). Mažą rykštelę … įsodinsiu ant kalno aukšto ir užsikeliančio SPI310.
^ Užsikélsi kaip mūras, nusileisi kaip varna Ds.
5. uždėti už ko nors: Arklys ažkė́lė koją až vadelės Ds. Bene buvai koją už kaklo užkėlusi? J.
6. uždėti keliant: Geros bėgsenos arklys užkela pėdą į pėdą Žd.
7. refl. prieš įvažiuojant į kitą kelią, kiek pasukti į priešingą pusę, kad posūkis nebūtų staigus: Važiuojant pri susisukimo reikia užsikelti; neužsikėlęs gali įvažiuoti į griovį Akm. Seklus arklys atsenka kelį, pats moka ir užsikelti sukdamas į kitą kelį Vkš. Staigiai nesuk, išversi vežimą: leisk arkliuo užsikelti Šts.
8. padidinti, paaukštinti (kainą, atlyginimą), pabranginti: Jei neužkel̃s algos, tai atsisakyk Lp. Jei geras būsi, tai kitais metais algą užkelsiu Gs. Pirkliai užkėlė cieną už tą drobelę Jnšk.
ǁ pastiprinti: Draugas Vincas atsikvėpė ir užkėlė balsą rš.
9. paskirti į aukštesnę vietą, į aukštesnes pareigas: Princas Vilius savo svodbos dienoje būsiąs į majorą užkeliamas Kel1881,63.
10. refl. atsikelti gulėjus, pabudus iš miego: Arklys nelabai ėda: jau neužsi̇̀kelia (baigia dienas) Ig. Anksčiau užsikė́liau, tai jau ir pavalgiau, ir apsitrūsiau Igl. Užsikėlė anksti Klvr. Vyrų pirkioje jau nebebuvo – jie, vos užsikėlę, išėjo kluonan kultų V.Krėv. Rytą tik užsi̇̀kelia ir bėga į mokyklą Prn. Šiandie ryte anksti užsikėliau, tai noriu miego Pns. Kai užsikė́liau, da saulė buvo netekėjus Mrj. Jau anyta užsikė́lė, tai ir marčią apkalbėjo Trak. Kélkis, broleli, negulėk ir užsikėlęs nesėdėk Mrc. Ir šiandie pietumi užsikė́lei Rdm. Aš užsikelsiu anksti rytelį Ndz. Užsikė́liau dar su ugnè Lp. Aš užsikėliau anksti rytelio, išėjau arti lygaus laukelio Sem. Užsikelk, močiute, užsikelk, širdele FM. Užsikėlus motinėlė nerado dukrelės (d.) Brt. Kokį darbelį dirbsi, teip anksti užsikėlus? BsO214. Atsigulei be patalo, užsikėlei be klapato On.
11. pralenkti ką, anksčiau atsikeliant: Ana anksčiau kelia – nenori, kad užkeltum kits J. Jo nėkas neužkelia: pirm saulei tekant, jis jau darbuojas laukuose Yl. Nėkas jo neužkel̃s: vėliau gula, anksčiau kelia Ll. Namiškio nėkas negal užkelti Ggr.
12. uždaryti, užverti keliant (vartus): Užkelk greičiau vartus, kad arkliai neišeitų Grdž. Aš tuos svetelius išleisiu, kiemo vartelius užkelsiu LTR(Pnd). Ir išėjo tetušelis, ir užkėlė vartelius D107. Prijojau kiemelį – užkelti varteliai LTR(Sab). Svetimų vartų nežukelsi, o burnos nežudarysi Rod. Užkeliu vartus R417. Užkelk kluoną (kluono vartus) Trs.
| refl.: Nuo piršlių kiemo vartai neužsikeldavo rš. Vartai kaip patys atsikėlė, taip patys ir užsikėlė rš.
13. suruošti, suorganizuoti: Dabar užkela vakarelius ir mokyklose Šts. Ministeris užkėlė medžioklę Šts. Liuob užkels balių, sukvies galybes svečių LTR.
14. užkviesti, užprašyti: Ažkė́lė visą giminę veselion Švnč.
15. refl. supykti: Užsikėlė ant mumi jie Prn.
◊ kanópas (kójas) užkélti menk. numirti, pasibaigti: Nebėr jau senutės, užkė́lė kójas Srv. Nuo tokio valgio možna greit kanópas užkélt Ut.
kójas užsikélti ant sprándo sakoma apie ilgai negrįžtantį: Kol koją ant sprando neužsikels, tol nepareis Vdžg.

riñkti, reñka (riñka LD338(Zt)), -o tr. Q326, H157, R, Sut, I, M
1. K imti po kiek ir dėti į vieną vietą: Spanguolės augo, bet nėkas neriñko Lpl. Aš čia obuolius renkù Rmš. Bulbės riñkt sunku: eini eini, čia bulbė, čia bulbė – linginėji Mžš. Išejo bulbų antrailio riñkt Dglš. Aš nerinkaũ riešutų – neinkandu Eiš. Būtau ejus malkos riñkt medžian Rud. Uogas reñka, an turgo atveždo Pls. Reikia pusdienį riñkti uogas Žlb. Vandutė kai uogas reñka, tai net perskreipus gniūsija Ign. Dieną negalėdavo riñkt grybų [pono miške], naktį laipioja ir čiupena baravykus Grv. Vidudienį grybų nereñka Ob. Akmenų kaip prisėta, tik riñk ir krauk ant vežimą Skrb. Kankorėžius kitąsyk riñkdavo, kuldavo Pgr. Pripylė pelenuos aguonų ir liepė jam rinkt LTR(Rk). Vasaros metu tai reikia žoles riñkt LKT164(Dt). Nemėtai duonos, trupinius rinksi̇̀ LKKI182(Sld). Jei sapnuoji, kad renki bulves arba kiaušinius, reiškia barnius LTR(Šil). Šliauždamas rinku uogas SD31. Jis reñka uogas nuo krūmo KI18. Su ranka renkù varpas nuo dirvos J. Žemuogių stiebelius i žiedus liuob riñksiam Brs. Aš uogelių nerinkau, serbentėlių nebraukiau RD7. Te beriñksi juodas uogas, bebraukysi serbentėles JD717. Žemuogėles rinkte rinko, serbentėles braukte braukė KlvD27. Nuog baltų [dobilų] bitės medų reñka Pls. Liesnykai drobynas pastato rudenį ir reñka medų [iš drevių] Rod. Aš bitutė, aš mažutė, renku žieduose medutį K.Bor. Šaknelių ir žolių rinkti teta eidavo į laukus P.Cvir. Mamaitė dėl mūsų darbo paršelį pardavė: nebuvo laiko šerti, žoles rinkti Žem. Teeit anys patys ir terenka šiaudus BB2Moz5,7. Rinkagu ižg erškėčių uogas vyno aba ižg usnių fygas? Ev. Kas nerenka su manim, išbarsto Ch1Mt12,30.
| prk.: Su saule [nauja dienelė] atitviskėjo vakarykščių vargelių rinkti S.Čiurl. Aista … renka savo vandenis iš pietų link nuo to kaimo gulinčiųjų kalnų LTI91(Bs). Reñka reñka po vieną – visi pareisma į tą žemelę Krš. Bobutes reñka, reñka dabar [giltinė] LKT306(Skm). To[ji] smertelė dabar senesnius tokiuos vis riñko Mžš. Pakrūmėj kulkos rinko jų vadus T.Tilv. Šįmet mirtis senukus reñka Mrj.
ǁ nuimant, išimant šalinti, naikinti: Par antrąjį čia tą karą ans buvo paimtas minų riñkti Akm. Bulbes parejau, žoles rinkáu, vabalus rinkáu Skdv. Pernais rinkáu vabalus Šv.
^ Kad bersi, tai ir rinksi Ėr. Kas eidamas beria, tas grįždamas renka LTsV295. Mėtydamas išmėtysi, riñkdamas surinksi LTR(Kš).
rinktinai̇̃ adv.: Ką čia rasi, kai jau viskas rinktinai̇̃ išrinkta Vdžg.
| refl.: Reñkas [kriaušės] nuo medžio pusėj rugsėjo P.
2. lasyti: Juodųjų [serbentų] nèrenka špokai LKT254(Srv). Paukščių pilna dirva – reñka grūdus Ktk. Ančiukai atėjo i duoną reñka iš lovio Jrb. Matai, kai ančiukai reñka baltymą, trynio nenori Jrb. Antinas ejo, riñko i rijo LKT351(Švnč).
ǁ po kiek imant ėsti (ką pabirą): Kai su lopetėle su snukiu reñka grūdus [šernas] Dgč. Arkliai iš lovių avižas ėda, o ta kiaulelė reñka Vž.
3. iš įvairių asmenų, įvairių vietų imti, gauti: Riñkti aukas NdŽ. Mokesčius, rinkliavas riñkti NdŽ. Žinias riñkti NdŽ. Parašus riñkti NdŽ. Ans pradėjo eiti par žmonis, riñkdamas piningus Žeml. Pašarą, peną rinkti I. Padegėliu važinėjau – rinkaũ sau duoną Dglš. Ejo po kaimą visa ką riñkdamas – sūrius, dešras LKT46(Vgr). Atostogų metu, parvykęs į tėviškę, pats rinkdavo (užrašinėdavo) dainas, pasakas rš.
ǁ prašyti išmaldos, elgetauti: Ejo ubagais po žmonis riñkdamas Jdr.
| refl.: Leido tėvą riñkties pri bažnyčios Krš. Darbo dirbti nebgaliu, tad ir einu po svietą rinkdamõs Skd. Kitą kartą buvo turtingas, o dabar eina rinkdamõs Slnt. Riñkties buvo išejęs žmogelis Pj.
ǁ vogti: Anie pripras i toliau riñks Vdk.
4. K kaupti, krauti (turtą, atsargas ir pan.): Reikia riñkt pinigai Pb. Lokamčius (šykštuolis) pinigus reñka, o velnias mašną siuva Igl. Jisai reñka pinigus senatvei Sr. Seniau riñkdavai auksą, kasdavai į žemes, daba į pančekas nededa aukso Btg. Tetulytė turtų neriñko Dkš. Verks mano močiutė nevirkdoma, man didį kraitelį berinkdama (d.) Drs. Rinkau rinkau grietinę [nuo pieno] ir vis negalėjau sviesto susukti rš. Seniau gaspadinės vasarą reñka sviestą ir sūdžia žiemai, tai druskos net čiuža Ob. Pašto ženklus riñkti (kolekcionuoti) NdŽ. Pasogą reñka OG283. Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagys įsikasa CII103. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei renka kluonuosna BPII393. Ir dažnai tatai gadijas, kad tie, kurie didžius turtus vaikamus savo renka, nieko kito jiemus nepaliekti MP63.
| Nuoširdžiausiai baru tuos, kurie neklauso mokytojų, kurie renka dvejetus V.Bub.
5. burti į vieną vietą, telkti draugėn: Ponas Lapocinskis turėjęs iš Vilniaus Kalinausko įsakymą visus sukilėlius nuo Švenčionių iki Biržų rinkti po savo vėliava A.Vien. Turėjo tuojau … susitekėt jump pulkais iž visų šalių, nelaukiant, idant jų po vieną ieškotų ir rinktų̃ DP89.
| prk.: Viršum jūrų žilo ploto vėjas debesis jau renka rš.
| refl.: Žmonės reñkas K. Pirkia didelė, tai tenai daugiau riñkos Pb. Priebrėkšmiais, atlikę nuo darbo, rinkosi dvariškiai prie Topylienės Žem. Užmatysi, a jau reñkasi kas gegužinėn Ssk. Dabar prieš dieną reñkas [šokti] Pst. Gentys suvažiavo, kaip musys pradėjo riñkties LKT62(Pp). Renkasi kaip varnos prieš lietų LTR(Al). Jie dabar posėdžio renkasi J.Jabl. Vyrai, moterys pakrante šiandien renkasi į šventę E.Miež. Seniau raganų rinktas šito kalno viršūnėj A.Damb. Vos spėjo suolus sustatyti, pradėjo ir žmonės rinktis J.Avyž. Ir rinkos jop daug minių Ch1Mt13,2.
6. kaupti, traukti į vieną vietą ką pasklidą: Arklio pasagos reñka sniegus (neišbyra po jomis patekęs sniegas), ir susimina kaušai Šts. Šviesai einant pro renkamąjį lęšį, spinduliai lūžta ašies kryptimi rš.
| refl.: Debesys reñkasi, bus lietaus Dkš. Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos M.Valanč. Tuoj tie visi kaulai ir mėsos pradėjo krutėt ir rinkties an vietą BsPII296. Labiausiai šaltis renkasi, kai durys valio[je] (atviros) Lnkv. Pikti žodžiai pradeda rinktis jos lūpose I.Simon. Akyse renkasi ašaros I.Simon. Martyną vėl ima pagunda kareiviškai nusispjauti. Jo burnoj jau renkasi seilės I.Simon. Vėl renkasi jėgos išvargintame kūne J.Paukš. Čia paarta, gal riñksis (byrės į batus einant) Pls.
7. Lž, Vkš, Btg, Rd imti nuo pradalgio ir rišti į pėdus: Ejau dienums rugių riñkti Užv. Nu keturiolekos metų rugius rinkáu po tėvu Krš. Praniukas rinko Kasparui M.Katk. Geriau rugius riñkti, neko pri vaiko sėdėti Rdn. Pjaus su dalgeliais rugius: motriškosios riñks, vyrai pjaus Gd. Dvylekos metų aš jau rugius rinkáu Vn. Vieną kartą aš renkù renkù rugius, nėkaip nebspėju Lpl. Vežimus myniau, rugius rinkaũ Pšš. Pradalgę reñka į pėdus LKT160(Šlv). Iš po pjautuvo reñkam [rugius] ir vežam [, kai sausa] Pls. Pradilo dalgelis, tankiai brūkštuojamas, pavargo mergelė, rugius rinkdama LTR(Šts). Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti, eis mano mergelė paskui mane riñkti JV420. Aš nemoku rugių rišti, nei miežaičių rinkti RD107.
ǁ imti nuo kraikos (linus) ir dėti pėdais: Tada kloja linus, reñka, riša in kūlius Šlčn. Klojam linus in pievos i paskui reñkam Dv. Kap jau atsiguli [linai], reñkam, pirtį kūrinam, džiovinam Eiš.
8. imti nuo lauko, valyti, vokti: Dideli darbai būva tik tada, kap nuo laukų reñkam Dsn. Prispėję rugiai, reikia riñkt JnšM. Jei ne lietus, reñkam nuog lauko ir vežam kluonan Pls. Nušienav kąsnį šieno ir nèrenka namo Lz.
9. tikrinti rūšiuojant, atmetant netinkamus: Netoli kolūkio raštinės moterys rinko bulves. Sėklines kapčiavo rš. Nuvėtytos, švariausios uogelės, nereiks nė riñkti Krš. Moterys popiet eis kanapių riñkt (rauti pleiskanių) Rdm.
| prk.: Neriñko, katras [vaikas] kaltas, abiem atatašė Klt. Aš tavo darbus nèrenku (netyrinėju, ką blogai padarai) Jrb.
| refl.: Kulipkėlė nesirenka, lietuvis tu ar lenkas. Guldo visus iš eilės rš.
10. ieškoti ko kuriam reikalui tinkamo, iš daugelio skirtis tinkamą: Kai kas švendrą traukia ar degtuką stumia, kai reñka dalgį Slm. Nuometėlis pirktas, krautuvėse rinktas LTR(Igl). Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji LB136. Ei močiutė, motynėlė, rinkai̇̃ ma bernelį JD295. Rinkai metus, rinkai ir antarus – ir neišrinkai dukrelei raunelės TDrIV113(Kb). Tarė … pakviestump prilyginimą šitą, dabodamas, kaip pirmas vietas rinko DP338.
| Ignas nutilo ir valandėlę nesiryždamas rinko žodžius J.Avyž. Jis ilgai niūniavo, rinko melodiją ir pagaliau uždainavo K.Saj. Reñka dieną bulbom sodint Klt.
^ Reñka reñka kaip Gelumbauskis beigelius Kv. Girio[je] kirstas, krome riñktas, an rankelių graudžiai verkia (smuikas) Alvt.
rinktinai̇̃ adv.: Jie išsirūpino iš valdžios leidimą kirsti medžius rinktinai LKGII529.
| refl. tr.: Vis reñkasi reñkasi – sausų malkų nebedaug liko [krūvoje] Ėr. Knygos lentynose sudėtos taip, jog kiekvienas skaitytojas laisvai gali vaikščioti po biblioteką ir rinktis, kas jam reikalinga A.Vencl. Jai (našlei) nebebuvo kaip riñktis: su dviem vaikais kas ims! Ob. Rinkis, mergele, vargo bernelį LTsI499. Vedė žirgą in žalią grūšią, rinkaus mergelę in savo dūšią TDrV174(Vlk). Kas manęs verks mano pakasynose, tą rinkis sau už tėvą S.Dauk.
| Liga žmonių nesirenka rš.
^ Rinkos rinkos ir išsirinko iš viso mesos bliūdo veršio uodegą LTR(Pp). Nešerk žolės su rasa, nesiriñk panos ant atlaidų Bsg.
11. šaukti, mobilizuoti: Žalnierius rinkti N. Naujokus riñkti NdŽ. Ąžuolėlio šakos linko, o mus jaunus vaiskan rinko LTR(Mrk).
12. LL285 skirti balsuojant: Rinkimų sistema laiduoja kiekvienam piliečiui teisę rinkti ir būti renkamam sp.
13. skirti, padaryti ką kuo: Mums žadėjo vis…, kada mus rinko ig sūnus Mž51. Atstovus rinkdavom, rodos, tik trejiems metams J.Jabl. Riñkti atstovu, vadu NdŽ. Rinksim tave į pirmininkus rš. Aš patsai tapau valdovu ir nežinau, kad mane kas būtų rinkęs V.Krėv.
| refl. tr.: O kolektyviniam ūky paprasčiau: vadovybę patys valstiečiai renkasi rš.
14. dėti iš raidžių tekstą, rengiamą spaudai: Kūrinys kartais dar nebūdavo baigtas rašyti, o jį jau rinkdavo spaustuvė, nes laukti nebuvo galima rš. Iki Ignotas skubėjo įsirengti požemyje, Karolis išmokė Karusę rinkti raides rš.
ǁ sudaryti reikiamą skaitmenį (sukant telefono diską): Viktorija paėmė telefono ragelį ir ėmė rinkti numerį rš.
15. jungti į daiktą atskiras montuojamo mechanizmo, įrenginio dalis: Agregatus galima rinkti individualiai ir sroviniu būdu rš.
16. daryti raštus audžiant: Sajonus pačios irgi audė, pačios žiurstus ko nopuikiausius staklėse rinko V.Piet.
17. dainuoti sutartinės rinkinį: Rinkėjas renka, o giedotojas neatkartoja tų pačių žodžių LTII101.
ǁ giedotinai, giedamai skaityti: Nė vienas iš jų nemokėjo maldų rinkti Grž.
18. imti (pačią), vesti: Ją riñko iš savos vesės Zt. Mūsos mergutos panuvažiavo Lotvon – čia nėr kam riñkt Lz. Sūnaitis manas, neriñk jos Lz. Lietuvnykai neriñko, o až ruskų nenorėjau Lz.
| refl. tr.: Aš čiut nenumiriau verkdamos, kad anas jos nesriñkt Lz.
19. imti (ranka ar kokiu įrankiu): Rinksiù visa (visų valgių), rinksiù – nereikia pravarinėt (raginti) Lz. Pautienę šaukštu reñkam ir valgom Lz. Iš pirkios reñka ir neša jai Lz. Čepela skarvadą riñktie Lz. Merguta merguta, reñk rankom mane, o nenori rankom – reñk šakėm per slenkstį Lz. Kad aš itų lazdų nerinktáu rankõs! Lz. Duoma jam zalato – anas vėl nèrenka Lz. Tau duodant, jie renka, tau atveriant ranką tavą, jie pasotinami yra geru BBPs104,28. Ana [v]andenį reñka (semiasi) iš mūsio šulnio Lz.
^ Neriñks jo velnias Ds. Bernioko velnias neriñks, o mergiotė vargs gyvenime Ut. Kur jis eina tokią naktį? – O, neriñks jo galas! Mrj. Neriñks galas tas malkas – ryt sunešim Dkš. Valgom gerai, ale velnias reñka (neina į naudą), i visa Vdš. Skubos darbą velnias renka LTR(Vl). Dagi nerenka biesas (turtingas) – kitiem pinigus skolina An. Kad tave perkūnas rinktų! (keik.) Yl.
| refl.: Reñkasi (įsikimba, stveriasi) až arklio uodegos ir joja Lz.
20. atiminėti: Kam jūs tep rabavojat, visa reñkat? Rod. Riñko arklius niemčiai Rod.
21. paimti, areštuoti: Čia jau jį reñka tiurmon LKKII206(Zt).
22. dėti (į ką): Koja prikulta – gipsan riñko Zt.
| refl. tr.: Ana renkasi̇̀ [bulvių] vel kiton terlykon (puspuodynėlėn) LKKII204(Zt).
23. refl. tr., intr. imtis (darbo): Aš jau darbo nèsrenku – aš jau sena Lz. Reikia riñktis až kuodelio (sėstis verpti) Lz.
24. apimti (tam tikrai būsenai): Piktumas reñka, kad nerašo Lz. Manę miegas nèrenka Lz. Mane juokas reñka Lz.
25. gerai imti (apie skustuvą): O ką, reñka britva barzdą? Lz.
26. imti, kraustyti (nuo stalo): Kode[l] stalas nèrinktas stovi? Dglš. Kas valgo, ė aš vis stalą renkù Trgn.
ǁ tvarkyti: Nerinktoj pirkioj gyveno Dglš.
27. refl. N, Sut, I, GrvT132 rengtis, ruoštis (ką daryti): Kelian rinkuosi SD408. Rinkõmės rinkõmės [pirkti] ir nepirkom Tvr. Nu, tai renkies ir važiuo[j] (važiuok) par tetą LKKXIII27(Grv). Kap pavasaris ateima, reñkasi dirbt až lauko Lz. Jau renkúos pakalbėt Ad. Rinkõs rinkõs lietus, ir nieko nebuvo Kli. Rinkõs, rinkõs lyt, tai i dav[ė] (smarkiai palijo) Ad.
28. refl. skirstytis: Patalkis reñkas laukan, maž tebuvo šnapšės Šts.
29. refl. dvėsti, baigtis: Jau mūsų juodis dėl dusulio riñksis Žgč. Ta juodgalvė avis jau, tur būti, greit riñksis: nebkelia nė kelti Grg. Bene riñktis nori, kad nebevalgai? Grg.
30. refl. pradėti augti, taisytis: Pomidorai buvo prasti, o rudenio pusėn ėmė riñktis Antš.
◊ [sau] į gálvą riñkti
1. stengtis įsiminti, dėmėtis: Dabar žmogus visa ir galvon nèrenki, o tada tai mokėjom visokių tę giesmių, sekmių LKKII226(Lz).
2. kreipti dėmesį, rūpintis, jaudintis: Anas galvon nèrenka Lz. O kalvis nerenka sau galvon Aru32(Lz).

pýpliauogių išei̇̃ti riñkti Kt sušalti.
(kieno) trùpinius (pė́das NdŽ) riñkti mėgdžioti, sekti: Jau taip reñk tėvo trupinius! Rs.
varpùs riñkti prieš pradedant skambinti visais varpais, skambinti iš pradžių su vienu, paskui su kitu varpu: Jau pradėjo varpùs riñkti, greit būs pamaldos Šts. Jau reñka varpùs, tujau skambins sumai Šts.
(kieno) žodžiùs riñkti kartoti, sakyti mėgdžiojant: Vaikai, negražu motinos žodžiùs riñkt Rs.
apriñkti, àprenka (apreñka), -o tr. K; Q167, H173, SD198, B, Sut
1. DŽ, Pb kiek nurinkti: Nueik agurkus apriñkt Gs. Jau gal ir àprinktos yr mėlynės Erž. Iš ryto buvo aviečių, dabar vaikų àprinkta, àprinkta Gl. Giliukus išneš, išnarinės, ir taip jau àprinkta Krkn. Malkas visas apriñko Dglš. Obuolių nereikia kratyt, reikia apriñkt, tai ilgiau stovės JnšM. Jau apriñko riešutus Btrm. Po dvi obelis àprenkam – stiprūs, macnūs obuoliai Dv. N’àprinktas medis KII261. Mažai jų (viržių) možna pririnkt: aprinkti̇̀ labai Str. Lietuviai, nakčia pagal palaidojusys kūnus ir grobį aprinkusys, auštant ties mūrais Kijevo sustojo S.Dauk.
| Šitie popierėliai (musgaudžiai) àprenka muses Ėr.
| prk.: Mirtis jau apriñko keletą tų gėrovų (keli begerdami jau mirė) Gs. Apriñks Dievas senius (vienas paskui kitą išmirs senieji) – Dievui visi geri Lkm.
| refl.: Uogos dabar apsiriñkę Ds. Jau braškės biškį apsiriñko: vienas ateina, kitas, tai vis uogikę Vdk. Kap apsiriñko obuoliai geresni, tai ir itiej geri Arm.
ǁ nuimant apnaikinti, pašalinti: Tik apreñkam vakare [Kolorado vabalus], rytą i vėl anys skrenda Ad. Plaikstos su vyrais, o vaikams utų neàprenka Šts.
2. aplasyti: Vištos apriñko sėjant rugių pakraščius, dabar ir reti Ds.
ǁ po kiek imant suėsti (ką padėliotą, išbarstytą): Grūšeles apriñko telyčia Dglš. Ateina ana (lapė), te apreñka, apėda, o kapkono nekliudo Dgč.
| refl.: Apsiriñko mėsa (nebėra, suvalgyta, kur tik jos kiek buvo) Lp.
3. didumą paimti, pašaukti: Iš kaimo visus geruosius vyrus aprinko [karui] rš.
4. Kp, Al rasti, skirtis tinkamą: Apriñk man kur gerą arklį – pirksiu Rm. Vison parapijon tokio žmogaus neàprenku, kap jis (labai geras) Lp. Aš neàprenku, kas už jį gudriau pakalbėtų Jnšk. Tas kelmas apriñktas didesnis, nebegali išraut Lnkv. Alksniokas buvo vienas api̇̀rinktas Strn. Apriñki vietelę, apriñk bernužėlį JV29. Tada mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti BsPII53. Praustis tik vieną šaltinį buvo aprinkę LTI185. Eidamas žiūriu, kur triobos statyt, tai šitą vietą aprinkaũ Ob. Marija gerą dalį aprinko, kuri nuog jos nebus atimta VlnE167. Anys pirmosias vietas aprinklavo VlnE115. Idant kiekvienas [pakviestasis] aprinktų sau galiausią vietą DP341. Kursai vietą aprinkai PK95. Idant jis žinotų pikt atmesti, o ger aprinkti VlnE148.
| refl. tr. N, Š, RtŽ, Rd, Slk, Antz, Kp: Apsiriñko vardą Magdelena Krš. Apsiriñk paną, nevaikščiok vienas Vn. Tu rasi jau turi kurią apsiriñkęs? Rg. Vienan kaiman apsiriñko mergaitę Rod. Apsirinkaũ sau mergelę iš viso pulkelio Sdk. Toks ten iš jo ir jaunikis: žmonos savoj parapijoj negalėjo apsiriñkt Srv. Nesiženija – apsiriñkęs neturi Vb. Bara man tėvelis ir motinėlė, kad apsirinkaũ sau mergužėlę (d.) Ps. Pavasarį parskrido – tujau ans (varnėnas) apsi̇̀renka vietą, tujau deda kiaušelius Sd. Nakvynei apsirinkau gerą vietą rš. Jie apsirinko šakotą eglę ir apsinakvojo ant jos LTR(Žm). Apsirinkaũ savo buvimą Vs. Ne tą kelią apsirenki̇̀, kursai laimėn veda BM452. Daleista apsiriñkti darbai tokie, kokių nori ir kada nori A.Baran. Kad aš jums po akių dedu gyvastį ir smertį, kad jūs gyvastį sau apsirinktumbit brš.
ǁ refl. Sut būti, atsirasti pasiryžusiam, pajėgiančiam ką padaryti: Vos àprenkas ižg šimto vienas, kuris pildytų įsakymą jo DP39. Apsirinkęs ant ko SD315.
5. paskirti iš daugelio (kokioms pareigoms): O kodel jaunesnių neapreñka [dirbti]? Pb. Jį apriñko brigadyrium Vdn. Petrą apriñko seniūnu Sv. Senį vilką aprinko klausytoju LTR(Lp). Susrenka visas kiemas, kataras [skerdžius] geriausiai patinka, tą ir àprenka Grv. Aš tave aprenku sau už tėvą S.Dauk. Bitės pačios apreñka motiną Vdn. Kariau už mus vyras macnas, kurs nuog Dievo est aprinktas Mž396. Jis žinosi ne žydų pačių ant karalystės aprinktas BPI110. Norėjo aprinkt jo ažu mesijašių SPI34. Kunigas buvo àprenkamas pagal zokano DP27. Aprinktas karalium MP89. Įstatau, aprinku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Aprinko tave, kad pabudavotumei namus Ch1Krn28,10.
| refl. tr.: Aprenkuos tave sau už motiną P.
6. Dsn, Str, Lp apvogti, apiplėšti: Milicija [jį] paėmė už tai, ką apriñko žmogų Aps. Apriñko šitą malūninyką – ką jis ten prisaugos Grv. Šiemet tai mus suvis apriñko Pst. Ale kai paprašysi, tai patį apriñks JnšM. Tę dieną apriñko tą dvarą Prng. Vienus metus ir mane apriñko Šlčn. Mažu kas apriñko tę namus Lz. Ir vaikai Izraelio … aprinko (aprinkinėjo, applėšė) abazą BB1Sam17,53.
ǁ pavogti: Bernai apriñko mūsų kalnius, veilokus Pst.
ǁ refl. tr., intr. susigrobti: Apsriñko Onelės turtą svetimi Dglš. Apsriñko, per brolį nuvažiavę, tada brolio nereikia Dglš.
7. aprengti, apvilkti: Vaikelius aprėdė, apriñko ir parvažiavo par marias Grv. Apriñko diedą kap poną, ė bobą kap ponią Aru15(Grv).
| refl.: Mergaitės apsriñko tautiškais rūbais Grv. Jaunoji laukia jaunojo dar neapsriñkę Lz. Regi – ką kas baltai apsriñkęs stov Grv.
8. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Cigonkom apsriñkę vaikščioja [per Užgavėnes] LKKXIII27(Grv).
9. aptvarkyti, apvalyti: Apriñkit jūs padą didumą, reiks rugiai vėtyt Trgn. Reikia stalas apriñkt Klt. Apriñk kambarį Db.
| refl.: Reikia pirkioj apsriñkt Dglš.
10. refl. apsistoti, apsigyventi: Nebuvo kur apsiriñkt [, atvažiavus į naują vietą] Grv.
◊ kudlàs apsiriñkti apsipešti, apsimušti: Apsi̇̀renka kartais [vaikai] kudlàs Grd.
paapriñkti, paàprenka, -o (dial.) tr. atimti, sugrobti: Paapriñko visa ką niemčiai Str.
atriñkti, àtrenka, -o tr.; Q162
1. DŽ, Prng, Tvr iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau J. Mažėles bulbes àtrenkam paršam Ėr. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos Mlk. Mes savus šniūrus atrinktum̃ Rud. Sumakalavo, sumaišė posmus, negali atriñkt (sutvarkyti) Dkš. Na, kad toks gudras, atriñk pelus nuo grūdų Žvr. Žmonės tai kalena į dantis [kiaušinius], kol stipriausią atrenka J.Balt. Iš liaudies kalbos jis atrenka tai, kas joje yra geriausia, vaizdingiausia, gryniausia A.Vencl. Mandročiai … negalėjo atriñkti tokių liekarstų, kurios galėtų jam (karaliui) pamačyt BM254.
atrinktinai̇̃ adv.: Atrinktinai daržovės imamos keletą kartų iš to paties ploto, kai tik jos subręsta rš.
| refl. tr. Š: Reiks keletas paršelių atsiriñkt veislei Ds. Atsirinkai̇̃ savo kailį? Mšk. Oi jiej ir sulėkė, visi čiulbėjo, bet motinėlės neatsirinko LTR(Mrk). Svečiai sumetė visas drapanas ant krūvą, dabar atsiriñk savo, ka gudras! Skrb. Kaip mes rubežius atsiriñksim? Vad.
2. suprasti, suvokti: Malvina klausė, stengdamasi atrinkti, kas yra tikra jo žodžiuose, o kas vien liguistos jo būsenos padarinys V.Myk-Put. Da uodas atriñks, katro minkšta mėsa – jam visur minkšta: kanda, kur nutveria Klt. Neatrinksi, ar žmogus, ar inkastas koks stulpas Mrc. Regiu – eina, ale neàtrenku (neįžiūriu, nepažįstu) Vrn. Tai čia mūs ūturka – neatriñkt (nesuprast) kitam Ml.
3. N gauti, paimti: Duoklę atrinku SD256.
| refl. tr.: Mas iš tos žemės turiam atsiriñkt pinigus, katruos už ją sumokėjom Skrb. Tu už savo neščėstį pinigus atsiriñksi, kad teip padarysi, kaip aš tau pasakysiu BM202(Grnk).
4. suimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojant: Atriñko rugius duktė už motiną sergančią Nt.
ǁ refl. susivalyti, susigrėbti: Miežiai atsiriñks, ir būs ežės prieinamos karvėms Šts.
5. pasiimti su savim: Visa àtrinkta (papasakota) [tautosakos rinkėjams], nieko nėra dauges LKKIX202(Dv).
6. atimti: Kiek valgyt pametė, ė tep atriñko visa ką Kli.
| Anas atriñko būstymą mumi LKKIII117(Zt).
7. nuimti, aptvarkyti, apvalyti: Levikė atrinko indus, nušluostė stalą Žem. Palaukit, sveteliai, atrinksiù suolą, bus kur atsisėst Trgn.
8. suparalyžiuoti, atimti (galūnes): Brolis po momos smerti penkerius metus sirgo, – kojas atriñkę buvo Dv. Išgąsčiai rankas ir kojas atriñko Rod.
◊ posmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis põsmų nebeàtrenka, apie ką čia kalbat Žmt.

×dariñkti, dàrenka, -o (hibr.) tr.
1. iki pilnumo pririnkti: Dariñk pilną kašelę Mlk.
2. rasti tinkamą, išrinkti: Skietas sunku dariñkt Trgn. Kokias tu velnio kalvis – packavos arkliu[i] nedàrenki! Lp. Aždūmoj[o] anas ženytis ir pats sau mergos nedàrenka Lz. Labai graži merga – nedariñko sau bernų Lz. Laiko nedariñksim pamirt Aps. Dar̃ nedarinksi̇̀ laiko: kada arklį govė ir sodina Rod. Tiek sekmadienių buvo, ir nedarinkai̇̃ kada atvažiuot Alks.
| refl. tr.: Piršliai važiavo, vis nedasriñko, i dabar senmerge Ad. Nedasriñko [žmonos], i šiandie gyvena vienas Ad.
įriñkti, į̇̃renka, -o tr.
1. K po kiek imant, įdėti, įmesti: Įriñk bulvių [į krežį], reik jau kaišti pietams Šts. Įriñk truputį bulbių šitan keselin Š.
| refl. tr. K: Įsiriñkom pintinėlėn truputį uogų Š.
2. refl. tr. įsismaginti rinkti: Įsiriñkom (uogas) šitoj vietoj, tai toliau nebenorim nė eiti Š.
3. iš įvairių šaltinių gauti, surinkti: Jis daug piningų įriñko, įėmė KI509. Vislab taip surokuota, kad tiek išleidžiama, kaip įrenkama Kel1865,50.
4. Š įausti: Gale rankšluosčio rinkiniai įrinkti J.
5. Lz gražiai aprengti, apvilkti: Añrenka [mirusį], rakštin padeda LKKXIII27(Grv).
| refl.: Viso atvežė iš ten insriñkti LKKII209(Zt).
6. paruošti, padengti (stalą): Ir iñrenkam stalą gražiai, ir ateima svečiai LKKII209(Zt).
7. refl. įlįsti: Anas te kaiman insriñko ir geria Švnč.
išriñkti, i̇̀šrenka (išreñka), -o tr. K, Š; H173, R, Sut, I, M, LL182
1. DŽ, Tvr renkant visus paimti: Išrinkti̇̀ visi grybai Vdk. Dabar išriñkta, ale būta aviečių Ob. Vienoj dienoj išrinkai̇̃ – kitoj i vė priaugę [uogų] Dgč. Dabar išreñka dar baltas [uogas] Pb. Išriñk žirnius iš šiugžmų ant virimo [= virimui, virti] J. Ažudavė tada jam išrinkti iš krūvos pelų grūdus ir sunešt aruodan parnakt LTR(Ant). Palik vištai padėlį, neišriñk visus Trg.
| Kiaulės išreñka gyvates iš miško Klt.
| prk.: Išriñko Dievas senius Rud. Po vieną, po vieną ir išriñks visus [senuosius] Krš. Šįmet renka gripas senukus: pas mus nemažai išriñko Plv.
^ Ji iš po odinos (gyvatės) kiaušinius išrinktų LTR(Grv).
| refl. H173, K.
ǁ vieną po kito išimti, pašalinti: Kol jau išriñko [minas], bijojom ir į daržą įeiti Pp. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti̇̀ Lpl. Mėsą atvėsinti ir išrinkti kaulus rš. Tik išrenki akmenis iš dirvų, žiūrėk – ir vėl prisiaria Ds. Kūliai buvo neišrinkti̇̀ iš žemės Šv.
| Seliūnu buvo po karo, ir stiklus išriñko (išdaužė, išmušė) Vn.
2. Plng iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Tik pinigai išriñkt [iš žmonių] Lp. Maž ir rendo nei̇̀šrenka – delto šeši šimtai išriñkt! Mlt. Išrinku (orig. išrikku) donį SD408. Net iš raštų ne visi hidronimai išrinkti (išrašyti) KlbX283(J.Balč).
3. vieną po kito paimti (į kariuomenę), mobilizuoti: Ateis šaltas rudenėlis, išrinks jaunus bernužėlius LTR(Sb).
4. gauti pajamų, parduodant po kiek: Iš vienų agrastų išriñko šimtą rublių Krš. Už obūlius išriñko a du šimtu Rdn. Pusantro tūkstančio išriñko už pieną Nmk. Arendai mokėt kiek reikėdavo, iš vien linų išriñkdavau Sml. Visus aruodus turės išpilti, kol išriñks tiek pinigų Jnšk. Iš to sodo išriñks kelis šimtus Jrb. Iš vieno pūro ką jie i̇̀šrenka pinigų! Srd. Ìšrenka daug pinigų už medų Bb. Už vienus kiaušinius ko tik ne šimtą litų išrinkaũ Srv. Iš smetonos daugiau išreñka, kaip iš sviesto Ėr. Už grybus galima gerus pinigus išriñkt Rm. Iš žemės nebegalėjo nuošimčio išriñkti, o apie skolą nėr ko ir kalbėt Rm. Mirk, ir tai šitų pinigų neišrinksi̇̀ Trgn. In šimto rublių iš pieno išrinkaũ Dglš. Mokėsime išrinkti iš jo pelną A1884,379.
| refl. tr.: Karvė jau pašarą savo išsiriñko (už pieną jau gauta tiek, kiek išleista pašarui) Jrb.
5. kurį laiką imti ir rišti pėdus: Dvylekos metų aš dešimtį dienų rugius išrinkáu, dabar šešiolekos metų drimbailos neina Krš. Išrinkáu dešimt dienų rugius, gavau tris rublius Krš. Tris dienas rugius išrinkáu, o nepavargau Trk.
6. peržiūrint atmesti, pašalinti netinkamus: Paki jūs papietuosit, tai aš vienas išrinksiù šituos grūdus LKT286(Msn). Gražūs grūdai – kaip išrinkti̇̀ (be šiugžmų) Jnšk. Išrinkaũ kanapę an marių krantelio DrskD258.
7. R129, DŽ išskirti, paimti iš daugelio gerąjį: Pernai tokių obuolių išriñkom gražių – tokių raudonų dryžų Jrb. Vilną nuo nugaros išriñko, o prastą paliko Klvr. Mumis išriñko tiktai iš Mažeikių, kas mokėjom šiek tiek rašyti Akm. Išleis tą vandenį, karosus išriñks didiliūsius, mažūsius paliks Vž. Apsidairę išrinko laužui vietą ir nuėjo skinti sausų kadugėlių K.Saj. Išrinko gerąsias [žuvis] in rykus savus, o piktąsias oran išmetė DP524. Išrinkiat ir imkiat avis kožnas savo šeimynai ir papjaukite BB2Moz12,21.
išrinktinai̇̃ adv.: Buvo tat jau išrinktinai gera medžiaga pastatymui laivės I. Lindynė buvo išrinktinai gera I.
| refl. tr. DŽ: Kad mylit žuvelę, suvalgaite, sėste, ažukandinėjat, gerelesnę išsirinktè LKT392(Brsl). Išsirinkaũ patį geriausią KlbIII16(Lkm). Par vasarą ganos [avys], o rudenį išsi̇̀renkam Mšk. Laikraštis pats sau išsirenka iš prisiųstų straipsnių tuos, kurie jam patinka, o ne tą, kas ką pakiš V.Kudir. Neišsirinksi darbo Ps. Išvažiavo ožkų pirkt, jis negavo išsiriñkt JD547.
^ Išsirinko visų kirvių kaplį LTR(Ldvn).
išsirinktinai̇̃ išsirinktinõ: Bagotam jaunikiui mergų išsirinktinõ pilna Vj. Davė išsirinktinõ kirsties miško Vj.
8. suieškoti tinkamą: Tu išrinkai̇̃ ma[n] bernelį kaip girios stuobrelį JD295. Aš išrinksiù tau bernelį, pošnios artojėlį DrskD103. Aš iš visos Lietuvos neišrinkau sau panos (d.) Dbč. Nė vienas neišriñkom i neišriñksim [sūnui žmonos] Vel. Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams, ir tarnus sau i̇̀šrinktus apjekti mokina K.Donel. Bus kas išrenkąs J.Jabl. Jis su kitais egzaminų komisijos nariais išrinkdavo rašomojo darbo temą KlbV61(J.Balč). Oi tai dėkui motulei, mano mielai širdelei, ką išrinkai̇̃ išdabinai tokį gražų vardelį (d.) Drsk.
| refl. tr. N, Š, J: Nu ale kad išsirinkái paną su tokia ilga nose LKT108(Tt). Išsirinko tėvutėlis dėl savę draugelę, o dėl mūsų našlaitėlių aštrų erškėtėlį (d.) Šmn. Išsiriñk, mergele, sau vieną bernelį DrskD109. Neieško, tai ir neišsi̇̀renka [žmonos] Lel. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau SkvJn15,16. Nagi senis (vyras) išsirinko [vardą] Mžš. O kad būt daiktas išsi̇̀rinktas, tai greit persivežtum Azr. Laiką tokį išsiriñkot Rš.
^ Išsirinko iš viso bliūdo veršio uodegą LTR(Grk).
9. paskirti iš daugelio (tinkamą kokioms pareigoms, vertą būti kuo): Jį dabar išrinksią (paskirsią) mokytoju J.Jabl. Gerai sakė ir karalaitis buvusysis, tos žemės karaliumi jau išrinktas J.Jabl. Tris žmones kiemas i̇̀šrenka apiekūnais [našlaičiams] Grv. Mus savi už sūnus išrinko PK112. Eš jus iš svieto išrinkau, dėl to neapkenč jūsų svietas VlnE177. Daug pakviestų, bet maž išrinktų DP526. Išrink mumus vyrus, išeik bei kariauk priš Amalek BB2Moz17,9. Sau velytas, išrinktas R177.
^ Girdėti visiems, regėti tik išrinktiems KrvP(Al).
| refl. tr.: Ans būtų už pasiuntinį muni išsiriñkęs Akm. O tarp liudininkų išsirinko vilką bei lapę K.Donel.
^ Motinos neišsirinksi LTR(Srd).
10. LL113, DŽ paskirti balsuojant: Išrinkti į pirmininkus LKKVII98. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put. Rinkėjai gali bet kuriuo metu atšaukti teisėjus ar tarėjus ir jų vieton išrinkti kitus sp. Konferencijos darbui vadovauti buvo išrinktas prezidiumas sp.
| refl. tr.: Ir dar sako: išsirinko pirmininką, pabuvo dvi savaites, atėjo naktiniai ir nupylė V.Bub.
11. refl. išsiskirstyti: Išejo, išsiriñko žmonės, kiti suejo Alks. Jaunimas greit išsiriñko iš kuokinės Rš. Jau visi iš gryčios išsiriñko Tvr. Išsiriñkit jūs iš čia, ba jūs čia daug priviso (atkalbant nuo gyvačių) Ml. Pacukai irgi: jeigu sugausi, užmuši kiek, tai išsireñka paskui Str. Visi žmonės išsiriñkę, nieko namie nė[ra] Vl. Visi svečiai išsirinko arba pakerčiais sumigę knarkė Žem.
12. padaryti raštus audžiant: Novalačkų galam išriñkdavom visokio rašto žičkus: kvietkelius, paukščiukus ir kitokius Ps. Įvairumo dėlei spalvotos rašto juostelės būdavo išrenkamos žvaigždutėmis, vingeliais, rombiukais ar kitu nesudėtingu rašteliu rš. Audeklo dugnas dažniausiai būna šviesus, o išrinktasis raštas tamsus rš.
13. paimti, areštuoti: Ižriñko ir pasodino [į kalėjimą] LKKII206(Zt).
14. išimti ranka ar kokiu įrankiu: Aš teipo stoviu ir žiūriu an tų galkų, kur mama išriñko iš pečio Eiš. Košę iš piestos i̇̀šrenka kaukorin Dv. O anas (gaidys) ir visus pinigus ižriñko iš pono skrynios ir parejo pas diedą LKT400(Rod).
15. atimti: Mano daržinę išriñko Zt.
| Išrinkai̇̃ (išnaikinai) gražumą iš mano veidelių (d.) Grv.
16. išardyti: Jei sergantis sunkiai miršta, tai reikia lubas išriñkti – greit mirs (priet.) Dbč.
17. sutvarkyti: Kai išrinkaũ kamarą, net šviesesnė: buvo ažkrauta baisiausia Trgn.
18. refl. išsiruošti, išsirengti: Išsirinkt an kelio SD394. Tingiai išsirinku ir prademi ką dirbt SD21. Visi buvo išsiriñkę Lietuvon Grv. Duok mums ant smerties prietemio atminti, geroj sąžinėj iš čion išsirinkti KN249. Išrinkos atlankytų Elžbietos DP472.
19. refl. išsigauti, išsibrauti, išlįsti: Moteriškė sėdos an lokės, o bernėkas an kito lokyčio ir nuvažiavo – išsiriñko ani iš medžio an lauko ir padvažiuodinėjo nuogi selų Aru31(Lz).
20. refl. pasipuošti: Kap kur eimi, reikia išsiriñkt Lz.
21. surasti: Kitas ydas ana išriñko ir nevažiavo į svečius Šts.
22. išbarti: Išrinksiu aš jį kada ažu itus darbus Vrnv. Po svieto akimu kap išrinksiu jį, tai net sčiaudės Vrnv.
23. pažinti iš daugelio: Kai ineisiu pulkelin, neišrinksi manęs LTR(Rš). Neišrinktas, nesusektas, nepažintas I.
◊ aki̇̀s išriñkti labai užsipulti: Kiti jam ko akių̃ neišriñko Auk.
danti̇̀s išriñkti duoti antausių, primušti: Nenorėk, kad aš tau danti̇̀s išriñkčiau Šv. Aš jam kada kalvek išrinksiù danti̇̀s Arm. Dantis tau išrinkčiau, – pabalino akis Domas Žem.
nuriñkti, nùrenka (nureñka), -o tr. K
1. N, DŽ renkant visus nuimti: Dabar ir aviečiai nedideli – pirmieji nurinkti̇̀ visi Ob. Prieš rugių pjovimą reikia tas uogas nuriñkt Rm. Jau baigia avietes nuriñkti Brž. Juoduosius serbentus nurinkaũ Jrb. Nū̃rinktos tos bruknės, ka ten visai nėko nebėr Pp. Nurenku uogas, uogauju R7. Nurinkaũ [kiaušinius] nuo tvarto, nuo sklepo – torelką prisdėjau Klt. Visas varpas nu miežienos nūgaliai nurinkaũ J. Varpas nuo dirvos nuriñkti KI202. Atlekia svetimi vaikai, nùrenka, nùrenka grūšią Lp. Kad nurinksi vynyčią tavo, tada nerinksi paskui tavęs uogų Ch5Moz24,21. Aš juos taip nurinksu, jog nė viena kekė neliks ant vynmedžio CI25.
| prk.: Visas ankstyvo rudens spalvas nurinko naktį vėtra rš. Ašarėles nuo akelių tartum uogas tau nurinksiu rš. Vanduo nuriñko (nuplovė, nunešė) žmones nuo pluosto, ir pluostas pagrimzdo Krt.
| refl. tr. N.
ǁ nuimant vieną po kito pašalinti: Nureñkam, kad kur pamatom kirmėles [ant kopūstų] Ad. Akmenėlius nurinktáu LKKIX209(Dv). Aš tuos pilkus akmenėlius rankelėm nurinksiu LTsI525.
| refl. tr.: Nusirink spalius nuo kupros Ėr.
ǁ nuravėti: Kad kokią vagelę [sūnus] nurinktų̃, vis man mažiau būtų Mžš.
2. nulasyti: Paukščiai nuriñko šermukšnio uogas Ėr. Vištos užeina, nurenka [serbentus] Vdk.
3. nuimti derlių, nuvalyti laukus: Nurinko rugelius, bulbas išsikasė Aps. Jau visa kas nùrinkta nug lauko Grv. Daržus visus nurinkaũ Dglš. Visa žemėn pasėjom, o paskui reikia visa nuriñkt Dv. Visą naudą nuo laukų nuriñkom Zr. Pusę varsto bulbų nuriñkom (nukasėme) Kp. Tik bulbos liko nenùrinkta Str. Bulbes tas nùrenki prieš kūlimą, tai labai gerai Mšk.
| refl. tr.: Nusriñkom nuo lauko visa ką Prng. Ar jau nusirinkai̇̃ bulbes? Grz. Daržą nusi̇̀renku pati Btg.
4. iš daugelio rasti, išskirti tinkamą: Rinko rinko ir nenuriñko man kepurės Jnšk. Nurenkame gražią dieną ir visi mokiniai einame į mišką M.Katk.
| refl. tr.: Nusiriñko sau gražią mergelę Vb. Jau nusirinkai̇̃ mergą, ko neimi? Jnšk. Gražus vyras niekad gražios nenusi̇̀renka Skr. Aš tuos čebatėlius nusirinkaũ ir žadu pirkti Jnšk.
5. refl. tr. prastai išsirinkti: Rinkosi rinkosi, kur geresnė žemė, ir nusiriñko Ėr. Rinkos rinkos geriausius arklius ir nusriñko vienan galan Vj. Kad jis nusiriñko žmoną: nė pačiam pažiūrėt, nė kitam parodyt! Bsg. Ar išsiriñko, ar nusiriñko [jaunikį]? Ėr.
6. DŽ, Gs, Kp paskirti (kokioms pareigoms): Ar seniūnas liks tas pats, ar kitą nuriñksit? KzR. Visi atstovai jau nurinkti̇̀ Ėr. Antanaičio Praną kokiuo vyresniu nuriñko Srv. Kokį jūs starastą šįmet nuriñkot? Jnšk. Mano tėtė buvo nùrinktas gaudyti vaikezus Lnkv.
7. Krns nuimti, nukraustyti: Stalą nùrenkam, eisim gulti Erž. Aš nurinksiù stalą Švnč. Nuriñk nuo stalo Arm. Nuriñk pečių, kad nesudegt koks rūbas Trgn. Ji tik dabar nurinko viską nuo pusryčių stalo A.Vencl.
| refl. tr.: Aš pati nusiriñksiu [indus] nū stalo Erž.
8. nuardyti: Laužus (lūšnas) nuriñko jau – tvarko Klt. Tvora nùrinkta Dglš.
9. refl. nusivilkti, nusirengti: Atejau gryčion – negaliu nusiriñkt Kkl.
10. išvogti, paimti: Tai, sakai, Jonienei nuriñko visą mėsą? Upt.
| refl. tr.: Čeraunykas nuo tvoros matkus, rūbus nusriñkdavo Dglš.
11. refl. BŽ589 nuskaidrėti, nusistoti: Nusirinkęs alus R, MŽ, N. Nusiriñkęs (čystas) alus KI239.
panuriñkti, panùrenka, -o (dial.) tr.
1. vieną po kito nurinkti: Darbinykai akmenis nūnai panuriñks Dv.
2. viską nuimti, nukraustyti: Panùrenka nuog stalo, nuog skotertės vitvisa Dv.
3. viską iš eilės sudoroti, nuvalyti (nuo lauko): Mes jau panuriñksim visa nuog lauko Dv.
4. pašalinti, iškirsti: Dabar vėl medžią panuriñko nuog to lauko Dv.
5. nurengti: Tiej vagiai juos būt panuriñkę Lz.
papanuriñkti, papanùrenka, -o (dial.) tr. visiems visa nurinkti: Gaspadoriai akmenius papanuriñko Dv. Vaikai papanuriñko akmenius nuog kaniušinos ir supylė krosnin Dv.
pariñkti, pàrenka, -o tr. K; Q47
1. kiek rinkti, parankioti (uogų, grybų ir pan.): Šiandiej nepasikepėm obuolių, mat niekas nepariñko Ds. Tai pavasarį eina parinkt uogų Pb. Marytė gal pariñks bulves Pc. Einam vieną krestį pariñkti [uogų] LKT111(Kltn).
| refl. tr. M, DŽ, Mšk: Spanguolių, mėlynių sau pasrenki miškuos Dgč. Eikit, moč, su viešnia obuolių sode pasriñksit Ds. Atvažiuoja in savo anytą, tai pasreñka uogų Smal. Beržyniukas yra, lepšių pasrenkam Dgč. Neturiu kuoj kūryt – net eidama bužulių pasirinkaũ Lzd. Einu į šlaitą malkų pasiriñkt Skr. Kiaulikei lapų pasi̇̀renku i pasipjaustau Vdk. Tas vaikas, būdavo, pasirenka šakučių, neša į miestą parduot BsPIV211. Pasiriñk da bulvelių Upt.
2. Dg, Pls, Dbč vieną po kito paimti ką nukritusį, pasklidą: Ir varpytes pàrenka Šr. Rinko rinko pupeles ir nepariñko – viena liko Ad. Mano pinigai išmėtyti, reikia pariñkt! Lp. Nekoj eina ir pàrenka tas šukeles Asv. Pariñk varpas nuo žemės J. Broleliai berželius pakirs pakirs, seselės šakeles parinks parinks BsO44. Ir atlėkė gegulė, ir parinko plūksneles KrvD300. Kada tu tavo javus daguoji, neturi paskiausią varpelę parinkti CI166. Mus (sužeistus) pariñko sanitarai Kli. Aš mačiau, kai juos (žuvusius) parinko ir suguldė vienoje vietoje, greta, prieš palaidojant V.Krėv.
| prk.: Giltinė kap atskrido atšvokštė mūs dvaran, tai ir nušlav[ė] pariñko visus vaikelius (ps.) Rod.
| refl. tr., intr.: Tas žuveles pasrinko, pasrinko i kepa LTR(Ad). Lapė pariñkosi žuvis po krūmu ir ėda (ps.) Dv. Dabar nėr tokių žolių – pasriñko (jau surinktos) Vlk.
ǁ Grv važiuojant paimti iš įvairių vietų, įsisodinti: Pàrenka [autobusas] vaikus, ataveža mokyklon Švnč.
3. suėsti, sulasyti ką pabirą, pamėtytą: Karvės suėda bulbojus – kad tik būt: ir stranklelius pàrenka Rdš. Šuva pàrenka [kiaušinius] ant kiemo Mrk.
| refl. tr.: Tie ančiukai vis kaži ką no žemės pasi̇̀renka: a jie lapą, a jie žolę Jrb.
4. iš įvairių asmenų, įvairių vietų kiek paimti, gauti: Per bagotesnius pavažinėkime, ir parinksime pinigų Strn. Senelė vaikus išsiuntė į žmones duonos parinkt rš. Va ir čia kiek žinių parinkaũ, tai tyliu tik Slm. Reikės čia ir medžiagos parinkti, ir knygų paskaityti V.Myk-Put.
| Parenku (kopinėju) bites Sut.
| refl. tr.: Tėvas buvo išėjęs į kaimą su vyrais pasišnekėti, naujienų pasirinkti V.Bub. Aš ejau į Salantus žinių pasiriñkti Plt.
ǁ refl. Pln, Grd, Krš, Vkš, Skd prašyti išmaldos, elgetauti: Pasiriñkdamos ejo žmoginas Sg. Ejo pasirinkdamà nū žmonių Akm. Kol sveikas, dirbti nesunku, nereikia eiti pasiriñkti Trg. Padegėlis tur pasiriñkti – kur dings Pj. Gi šiaip teip gyvenu: po žmones eidama, pasi̇̀renku Upt.
5. kiek sukaupti, sukrauti, sudėti, sudaryti: Būdama namie, tai sviesto pàrenku, tai sūrį sudedu vaikams Rm.
| refl. tr.: Nustosim kokį mėnesį vežt pieną [į pieninę], gal sviesto pasiriñksim Srv.
6. sušaukti, suvesti į vieną vietą: Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus pariñko ir išvarė Smal. Visus buvo pariñkę ir panuvarę Lz.
ǁ suimti, sulaikyti: Anas juos davis ir gyvus pariñks Lz. Kas neklausė, anus pašaudė, pariñko Arm.
7. įstengti rinkti (uogas, grybus ir pan.): Kai neprimato, tai ir nepàrenka Sb.
8. įstengti rišti pėdus: Nepàrenka rugių, slabnė[ja] Krš.
9. nuimti nuo lauko, sudaryti, suvokti: Ar jau pariñkot grikius? Lp. Prieš rugelius visą šieną parinktái, tada gerai i rugeliai Btrm. Linus a[p]mušdo pirma, potom pakloja, potom pàrenkam Btrm. Linus pariñkt MŽ, N.
| refl. tr.: Pasrenki̇̀ tik per kalnus rugius [lietingą vasarą] Strn.
10. pakasėti: Išeinam i bulbių pariñkti, i runkelius pavalom rudinį Klk.
11. gauti parduodant: Iž inpenėtas žąsis pariñko po du rubliu Zt.
12. surasti, išrinkti tinkamą: Kiaušinius pareñka tokius rident Pb. Važiuokim sykiu į mišką, padėsi pariñkt kaladžių lentoms Srv. Prastas maistras buvo, tai negerą vietą šulniu[i] pariñko LKT210(Dkš). Pariñkt reikia, kad daržas geras būt, kai statais [namus] Klt. Jam ir obuolį gražių gražiausią parinko J.Jabl. Kiaušinius prieš perejimą parenka: kada pūčka gale stačiai, tai bus gaidžiukas, o kada šone ir apskritesnis kiaušinis, tai bus vištytė LTR(Užp). Marytė jam ir arbatos pripylė, ir gardesnį kąsnelį parinko A.Vien. Tu parinkta tarnauti meilei Vd. Jis pas parinktus gaspadorius eina viešėti J. Pariñkit geriausį arklį dėl manę, išjosiu į pasaulį vandravot (d) Žln. Tam tyčia parinkta giesmė, prie jos pritaikinta graudi vargonų muzika I.Simon. Citatos dažniausiai trumpos, vykusiai parinktos rš. Gimus vaikui, Puplesis pats parinkdavo vardą, ir būtinai pagonišką J.Avyž. Iš krikšto parvežė Matavušą, močios parinktu vardu Ps. Gal dar aš nemoku žodelio pariñktie, motulės paprašytie? (rd.) LKT387(Rud). Reik tamstai pariñkti žodį (pagalvojus pasakyti) Pvn. Jonukelis, čėsą parinkęs, i vė an tą sliesorių [eina] Švnč.
parinktinai̇̃ adv.: Kožno neveš, tai veža parinktinai̇̃ Dkk. Buvo gerų vietų, ale parinktinai̇̃ Krš. Sėklinius agurkus galima rinkti parinktinai, nes iš anksčiausiai nunokusių agurkų gaunama geresnė sėkla rš.
| refl. tr. Lž: Liga kai ažeina, tai silpnesnius pasireñka Slk. Juodu seniai tą vietą buvo pasiriñkę Jrb. Triobom vietą pasiriñko ant kalnelio Ps. Duodavo pasiriñkt žemę bajoram, žmonės turėdavo išeit Skp. Pasiriñkęs laiką, atvažiuok pasiviešėti Rm. Galia ans pasiriñkti pačią menkiausią trobelę, lauželį LKT101(Kv). Bet amatą nekokį pasirinkai̇̃ Plng. Liga nepasirenkamà Skrd. Jin pasi̇̀renkas darbą, ne kiekvieną dirba Jnš. Žmogus turi pats sau kelią pasirinkti Vd. Profesiją pasirinkti – tai ne malkas skaldyti rš. Drąsiųjų kelią pasirinkom mes, liaudies paprasti vaikai rš. [Gediminas] matydavo veidus, pasmerktus baisiai mirčiai, kurią kankiniai patys pasirinko, kad kiti galėtų gyventi J.Avyž. Nė tę niekas piršo, pati pasiriñko, o dabar nenori gyvęt Jrb. Vyras mirė, ji (našlė) kitą pasiriñko Grv. Tepasirenka tave, širdies mergele, kaip riterių papročiai liepia V.Krėv. Pasėsiu kvietelius į lygumas, pasrinksiu mergelę kur mylimą TDrV185.
| Kitas labai pasi̇̀renka žodį [kalbėdamas] (gerai pagalvojęs, tepasako) Vlkv.
^ Svečiuos nevalninkas – nepasirinksi Plv.
pasirinktinai̇̃ adv.: Bus dvejos vakaruškos pasirinktinai̇̃: kur norėsi, čia galėsi eit Bsg.
13. paieškoti: Oo, da pariñkt tokio pjovėjo, kaip mūsų Petras! Trgn. Jis, žmogus, reik pariñkti – tokio kito per visą sodžių nėr Jnšk. Reikia pariñkt tokių žmonių (labai geri žmonės)! Prn. Toks geras darbinykas reta pariñkti Grž. Parinkti̇̀, katrie moka gražiai dainuot Klt.
14. paskirti (kokioms pareigoms): Pàrinktas buvo valdybose gan seniai Msn.
15. paimti sau, su savimi: Ana padailė (padalijo), o aš parinkaũ, o! LKKII205(Zt).
^ Tylėk, ba ka paėmęs pakratysiu, tai velnias tave pariñks! Plv. Kad duosiu, tai net velnias pariñks! Ds. Jau tave kvaraba pariñko Ds. Jau vieną davatką velnias pariñko Ut. Mano šeimyną velnias pariñko Str. Kad jus, itokius vaikus, smertis pariñkt! Arm. Kad tave devynios parinktų! LTR. Nerinks tokio devynios! Pg. Kad man Dievas pariñkt nuog jūs (kad duotų numirti)! Vrnv.
| refl. tr.: Pasriñko visa, mus grynus palikdė Arm. Visas virves pasriñko, ir nėr kuom art Arm. Ana visa pasriñko savo ir nuė[jo] pas advokatą slūžyt Vrnv.
16. Dglš, Ml, Rud, Dsn, Kls atimti, nusavinti: Iš visų po karvę pariñko Aps. Pariñko nuog jo visus rugelius [per karą] Rod. Anys kiek mum pames, o visus [javus] iš mūs pariñks Dv. Žemę pariñko, i būna viena Arm. Ir ratus, ir raguites, ir arklius – visa pariñko Arm. Pariñko vainoj akėčias, plūgus i ratus Ck. Kap ėjo vaiskas, tai pariñko visus mūs arklius Lp. Pariñko arklius, tai karvėm arė Knv. Parinkt kieno turtus iždan visotimės SD102.
17. pagrobti, pavogti: Iš kuparų vagiai rūbus pariñko Eiš. Svirną atmušė, visa pariñko, pariñko Žrm. Jobui … neprietelius visa vieną dieną parinko SPI115. Ar ne blynais dengta namai – kas tę juos pariñks! Tvr.
| refl. tr.: Pasriñko pinigus Rod.
18. vesti (moterį): Pãčios pàrinkta lenkės Aps. Visi pariñko mergas – raz ne jauną, tai seną Zt.
19. aprengti, apvilkti: Aš juos paprausiu, parinksiù Grv.
ǁ refl. pasipuošti: Nu jau kąsnį pasirinkaũ Lz.
20. SD276 patvarkyti, nukraustyti: Nuo stalo reikia šaukštai pariñkt Eiš.
21. įsiminti, įsidėmėti: Šitą giesmę tik vienąkart girdėjau, tai da neparinkaũ Ad. Ot jo gera galva: ką užgirsta, tai ažkart pareñka Ad.
22. refl. Grg, End, Slnt nudvėsti, nugaišti: Vėl viena kiaulė pasiriñko Kl. Kumelė mūso pasiriñko Jdr. Karvė beėsdama vinį prarijo i pasiriñko Lkv.
ǁ DŽ menk., juok. mirti: Aš pasiriñksu – marti džiaugsis Jdr. Senieji žmonės yr pasiriñkę Šts. Brūžiojo brūžiojo motriškelė, vieną sykį ir pasiriñko Vvr. Kiti, nepapratę be stogo gyyenti, įsirgo ir pasirinko M.Valanč. Pasirinko iš šio svieto Rimgaudas S.Dauk.
◊ (kieno) gùrulius pariñkti būti labai panašiam: Tas vaikas tai tėvulio ir guruliai̇̃ parinkti̇̀ Mrc.
papariñkti, papàrenka, -o (dial.) tr.
1. Lz surankioti: Ejau aš keliu ir radau – baronkos razpilta, ir aš jas paparinkau Dv. Kap papilia cukerkų, tada papàrenka ir atkelia vartus Dv. Bulbas rytoj nukasim ir papariñksim Dv. Papariñko uogas LKKXI221(Btrm).
2. nuimti nuo lauko: Visi viralus papariñko nūnai, ir aš paparinksiù Dv.
3. visus pasiimti, atimti: Panulupė, papariñko ir karves, ir meitėlius Dv. Grįžo namo ir papariñko suknias Dv. Anas visa papariñko ir mane gryną su vaikais metė Dv.
4. visus sugaudyti, paimti (į kariuomenę): Iž jų kiemo bernus do vienam maskoliuosna papariñko GrvT109. Kap užšoko, i papariñko juos Pst.

×padriñkti, pàdrenka, -o (hibr.) tr.
1. parankioti, parinkti: Padrinkaũ kur geresnių bulbų Dglš.
2. išrinkti tinkamą: Nueima medžian, alksnį kreivą pàdrenka, ištašo Lz. Padrinkaũ drūtą kiaušinį Aps.
pérrinkti tr.
1. N, Sut, DŽ, Žvr, Ds po vieną patikrinti, atmetant netinkamus: Visas bulbas lig da vienai pérrinkau Dglš. Pérrenki bulbes, kad nebūt sopulio Rud. Reiks párrinkt [bulves]: mažąsias – kiaulium, didžiąsias – valgyt, sėklai LKT155(Škn). A dar tų uogų nepárrinkai? Krš. Adelė linksmai dainavo, perrinkdama cukrinių runkelių sėklas J.Avyž. Neižlasytas, neperrinktas SD183. Perrinku, aplasau SD18.
2. Eiš supašyti, iškedenti: Ka jau karšt eisi, tai tada [vilnas] pérrinksi Pb. Pérrinkau rankosan vilną Kls.
3. BŽ34 skirtis tinkamą, norimą: Jis viską ima, valgo, nieko nepérrenka Lp. Senuos čėsuos dirbo vyrai ir moteriškus darbus – perrinkto darbo nebuvo LTR(Lš). Mušė vieni kitus nepérrinkdami Lp. Tę jų nepérrenka – visus lygiai ima [į kariuomenę] Lp.
4. iš naujo išrinkti, paskirti: Bobos pradėjo reikalaut tuoj parriñkt valdybą Pc. Viršaitis perrenkamas kiekvieną trimetį rš.
5. refl. persirengti: Diedas at[ej]o namon ir pérsirinko savon adiežion Grv.
6. refl. persikelti, persikraustyti: An geresnės žemės pérsirinkom Grv. Jiej nori pérsirinkt čianuje Azr. Kap man pérsirinkt tan kraštan marių? Grv. Galan gale ir ana pati su maimi pérsirinko pas tą dupliavotą medžiagą AruP34(Lz).
7. primušti, apdaužyti: Pérrinko tai pérrinko mane policija pastaranke Nč.
8. per daug pririnkti: Jau tu párrinkai par viršų, t. y. daugiau pririnkai, kaip buvo pasakyta J.
×9. (plg. l. nieprzebrany) part. praet. su ne- gausus, neišsenkantis: Apstinga o niekad neperrinkta mieloširdystė jo MP125. Ir dabar neperrinkti yra skarbai dosnumo tavo MKr42.
pieriñkti tr.
1. surinkti: Pieriñko ponai maskolius ir užpuolė an Asilko LKKII220(Lz).
2. aprengti: Anys pieriñko ją baltai LKKXIV227(Grv).
prariñkti, pràrenka, -o tr.
1. atrinkti, imant geresnius, tinkamus: Kad i pūva [obuoliai], pràrenka kiek i parduoda Mžš. Pràrenka, kur gabesnis, pasiunčia mokytis Mžš. Nagi paimk ir prariñk spalgenų [kisieliui] Skdt.
| refl.: Turiu kiaulę – sušersiu [bulves], o valgyti iš tų pačių prasiriñksiu Rm. Žolės dabar pažėlė, karvė prasi̇̀renka Mžš.
2. aprankioti, paimti: Vokiečiai prariñko arklius Ėr. Kad prariñktų (kiek išgaudytų) tuos šunis! Ėr.
| prk.: Par mum senius šį pavasarį kiek prariñko (dalis jų išmirė) Ad.
3. nugriauti; išardyti: Prariñko namus – mūruos gyvena Ad. Tvorą prariñksma ir išvažiuosma Str.
4. didumą nuimti, nukraustyti (nuo stalo): Aš stalą prarinksiù Ad. Prariñk stalą Lnt.
| refl.: Valgai, ba prasriñkt reiks Str.
ǁ aptvarkyti: Prarinktū̃m aslą – dabar kalvaratas pačiam viduasly Trgn.
| refl.: Mergelė rytą paskėlė, apsmazgo[jo], prasriñko Tvr.
5. pralenkti, renkant nuo pradalgio ir rišant į pėdus: Liuobu mergę prarinksu, praverpsu ir praausu, ka jauna buvau Šts.
pririñkti, pri̇̀renka (prireñka Strn), -o tr. SD267, I, N, K, M, LL101
1. Pš, Bgs imant po kiek, pridėti į vieną vietą: Kaip mat ir pririñko keseliuką grybių Krs. Kiti pri̇̀renka galybėms [uogų], o aš nieko Nv. Uogelių pri̇̀renku Mrc. Prireñkam maišą [obuolių], tada atanešam, papiliam LKT350(Švnč). Lepšių miške prireñka Imb. Pririñko žolės kiaulėm Šlčn. Šungrybių pririñko par pienikes Erž. Kvartūke pririnkaũ žuvų Tvr. Tai tu pririñkie, leliumoj, marių putelių, leliumoj (d.) Vrn. Tol jos rinko [uogas], kol pririnko KlvD5. Valgė tada ir privalgė, ir pririnko, kas atliko jiemus trupučių, dvylika sudaryčių Ch1Luk9,17.
| refl. tr. N, DŽ: Nueinu, šimtą kiliogramų prisrenkù tų spelgenų Dbč. Pavasarį kap nuvaro sniegą, i nueina, da kašikus [spanguolių] prisreñka Ad. An vietos sėdais ir pri̇̀srenki grybų Nč. Yra tokių bobų, kurios prisriñkę, prisdžiovinę turi žolynų Pls. Nekiek aš ir prisrinkaũ aviečių, ė vis da turiu po truputį Sdk. Akmenų skreitą prisiriñko ir atnešė Lk. Eidavom Pažemelin gaudytie vėžių – kašelę prisriñkdavom Dgč. Teresė prisirinko pintinę kvepiančių skiedrų pakurom ir sustojo ant tako V.Bub.
2. iš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti po kiek: Prireñka kokį porį viedrų pieno [piemenys per Sekmines] Ob.
| refl. tr.: Lalaunykai pri̇̀srenka kiaušinių, kur gražiausiai gieda Žln. Pri̇̀srenka pinigo ir geria, parejęs namo Rud. Kaip karalaitis prisirinko visokių žvėrelių ir eina namo, o tie žvėreliai seka iš paskos LTR(Rk).
3. I po kiek dedant, prikaupti, prikrauti: Nu tai diečkos jau pieno pripilta, pri̇̀rinkta [seniau per gavėnią] Aps. Kap bėga, reikia pririñkt sulos ir pastatyt kur Šlčn.
| refl. I: Tų butelių prisiriñko pilni kampai Jrb. Mėšlo prisirenka tenai daugybė J.Jabl. Po oda prisirenka daug taukų, o ypač ant pilvo V.Kudir.
| prk.: Dėl visų tų žinių ir gandų Jadvygos širdyje prisirinko daug kartėlio V.Myk-Put. Ale kad jau mokytų žodžių prisirinkęs! K.Saj. Kai ganai, tai dainų tų prisi̇̀renka (daug jų prisimeni) Slm.
ǁ refl. tr. prk. pasidaryti apimtam (kokios ypatybės): [Vaikas] po tus dvarus valios tik prisirinko (išdyko) Žem. Prisirinkęs štikių kaip šuva blusų Žg. Nikių prisiriñkęs, sunku su tokiu sugyventi Krš. Žinai, kai sena, prisiriñkus visokių negerumų Vdk. Sena jau, o dar visko prisiriñkus (nerimsta, visko prasimano) Erž.
4. daug prigaudyti, privaryti: O tai dėkui tam vaituku[i], ką pririñko rekrūtukų DrskD37.
ǁ refl. prisinešti rekvizavus: Prisiriñko [draudžiamų] knygų teisman [1903 m.] ir išvežė Sibiran tėvą Krs.
5. refl. Aps, Eiš, Jdr, Plt, Ps daug prieiti: Į vestuves prisiriñko daug giminaičių Tt. Prisriñko daug žmonių LKKII220(Lz). Žmonių prisirinko pilnas kiemas Ašb. Kiek dykduonių prisiriñkos miestūse! Krš. Devynios galybės jų ten prisirinko! KrvP(Jnš). Prisirinko kaip amaro LTR(Srj).
6. I, LL21, DŽ surasti tinkamą, pritaikyti: Pri̇̀renka keturis berželius tokius kreivus [važiui daryti] Pls. Aš misliu, kad pririñksiu senus langus, nereiks naujų Slm. Jūs pririñkite guzikus patys, aš nepirksiu Jrb. Tokiam dideliam sunku ir mierą pririñkt Ds. Ar daktaro pririnkti̇̀ akiniai? Lkš. Pririnko raktą spynai J. Seniau nepririñkdavo miežiam žemės Dglš. Vagis prirenka tamsią naktį Rm. Negali pririñkt ką nons valgyt Čk. Gerai mergai reikia geras bernas pririñktie Brsl. Neprirenku žodelių kaip vainikui žiedelių LTR(Pnd). O kai prisėdo šalyj bernelis, nebepririnksi dainuot čėselio LTR(Klt).
| refl. tr.: Ant savo kojos prisirinkaũ [batus] Ėr. Gatavas būt pigiau, ale gi prisrink! Sdk. Graži buvo – nei kavalierių prisriñko Lb. Kiek ji davės po visus kaimus, kol tarnaitę prisiriñko Srv. Aukštaičiai tuokiasi šalčiau. Poras prisirenka, dažnai maža tepasižindami Vaižg. Senatvėj negali valgį prisiriñkt – viskas neskanu Klvr.
7. paimti sau, su savimi: Kad man pririñkt Dievas nuog jūs (kad greičiau ateitų mirtis)! Arm.
8. Sut aprengti: O boba savo dukterį pririñko jos rūbuosna LTR(Grv).
| refl.: Kai važiuoja an šliūbo, jaunoja prisiriñka gražiai Kkl. Mergos gražiai prisriñkę, o aš suplyšus Lz. Visap tę anys prisriñkę prisriñkę GrvT99. Parvažiuoja diedo duktė, šilkuos prisrinkus (ps.) Tvr.
| prk.: Stovėjo berželis šone kelio, baltai prisriñkęs Tvr.
ǁ pakloti (lovą): Lova negražiai pririnktà LKKXIII137(Grv).
9. gražiai aprengti, papuošti: Užūgino mane motynelė ir pririñko kai tą ponaitelį (d.) Ad.
| Kuom tu pririñksi eglutę? LKKXIII139(Grv).
| refl.: Tavo duktė prisriñko Dsn. Anies manęs neleidė – aš neprisriñkus buvau Aps.
10. priruošti, prirengti: Aš gi pririnkau savo motinėlei namelius ant gluotnių sąsparėlių LTR(Msn). Ir ėst pri̇̀rinkta bit, ir vis padaryta bit visa LKKII208(Zt). Balsas pririnkąs, aba patoginąs, elnius SPI141. Pririnkiam širdis mūsų DP25. Sugaminta, pririnkta, prirėdyta SD64.
| refl.: Aš užu darbų neprisrinkaũ in tave ateit Tvr. Vertai ir priderančiai prisirinkę SPII93.
11. refl. tr. prisidaryti: Žmogus prisriñko bėdos Lz.
12. refl. daug, sunkiai prisidirbti: Per visą buitį prisrinkaũ, ką in senystos paeit negaliu (išsekau, nusilpau) Arm.
◊ pamušų̃ prisiriñkti Krš išmokti suktai kalbėti.
papririñkti, papri̇̀renka, -o (dial.) tr.
1. Dv daugeliui daug pririnkti (uogų, grybų ir pan.).
| refl. tr.: Visi panuej ir obuolių paprisriñko Dv. Mergos papri̇̀srenka tų šilagaidžių ir nešasi namo Dv. Anos bobos kasmet papri̇̀srenka uogų, grybų, tik mes ne Dv.
2. daug, iš visur pririnkti, prikviesti: Papririñko žmonių darbamu, jiemu brangiai moka Dv.

×razriñkti, ràzrenka (razreñka), -o (hibr.)
1. tr. surinkti, paimti: Itep ana razdailė (išdalijo), o aš razrinkaũ LKKII205(Zt).
2. tr. peržiūrėti, patikrinti, atrinkti: Reikia [vilnas] supešiot, razriñkt, kur drena – išmest Pb.
3. tr. išrinkti tinkamą: Žmonės razriñko, kur geresnė žemė Grv.
| refl. tr.: Jei ponas razsi̇̀renka [gyvulį], tai reikia ažmokėti Grv.
4. tr. Grv, Str, Aps nugriauti, išardyti: Du namai buvo, tai juos razriñko Ign. Senasiai tvartas reikia razriñkt, bus daugiau daikto Klt. Kluoną ir svirną razriñko ir nuvežė Pst. Mano staklės ràzrinkta Smal.
| refl. tr.: Tada razsiriñko trobėsynus Dglš.
5. tr. išgriebti, išnešioti: Bus kam razriñkt turtas Dglš. Jau [prekes] razriñko (išpirko) – nėra Aps.
6. refl. išsiskirstyti, išsisklaidyti: Susirinko krūvon ir tuoj vėl razsiriñko Pb. Razsiriñko visi gyventojai Dglš.
7. refl. atsiskaityti: Dėkui Dievui, jau šiemet baigiau su banku razsiriñktie Slk.
8. intr. nusirengti: Reikia razriñkt tep, kap namie Lz.
9. tr. suvokti, atpažinti: Jei kur priseitų tėvykščia rast, nerazrinktau Dbč.
| Abi tokios; aš jų nelabai razrenkù Klt.
10. tr., intr. Ad, Aps suprasti, susigaudyti: Atej kieman du žmonės, nerazrinksi̇̀, ką dudena Šlčn. O kas tę jas razriñks, katara kalta Švnč. Nerazrenki̇̀ jų gavendos Arm. Jūs ir nerazrinksta, kas kur yr Ign. Pastovėjau, paklausiau – nieko nerazrinkaũ Arm. Čia nieko nesuprasi, nieko nerazrinksi̇̀ Vdš.
11. intr. įeiti, patekti: Žiemą nemožnėjo medžian razriñktie Lz.

×parazsiriñkti, parazsi̇̀renka, -o (hibr.) išsiskirstyti: An rytojo prieš dieną parazsiriñko miego – panuejo gult Lz.

×paparazriñkti, paparàzrenka, -o (hibr.) tr. daugeliui visus išrinkti: Degesius paparazriñkom ir ažu nedėlios čėso pradėjom važiot sienojus, tašyt, skust Dv.
suriñkti, sùrenka, -o; Q145,655, SD443, R, K, M, LL319
1. tr. DŽ, Dkš vieną po kito imant, sudėti į vieną vietą: Pernai aštuonis literius surinkáu par dieną Vkš. Puodelį surinkaũ [uogų], i namo Klt. Kad tu išbėrei, tai tu ir suriñk Sb. Uogų sùrenki, parduodi, sùrenki rublį Dv. Te yra malkų sùrinkta miške Aps. Surinkau visas šakes, neliko nė vienos Grz. Nuejom, suėmėm mės jas, suriñkom tas [išspietusias] bites Smal. Surinki̇̀t viso dvaro raktus LKKII228(Lz). Suriñkti išmėtytus drabužius NdŽ. Prisiminė [Akvilė] nesurinkus prie dienos šviesos kiaušinių J.Avyž. Druskos žemėn negalima numest – velniai surenka LTR(Ds). Sodely klevelį kirsiu, šakeles surinksiu LTR(Aln). O kas išlaužė vyšnių šakeles, o kas suriñko vyšnių uogeles? JD29. Aš surinksiu aliai vieno visus pievų žiedelius iš nupjauto rytą šieno K.Bink. Surinkite pirm kūkalius ir suriškit ing pėdelius VlnE31. Ir anys surinko jas (varles) krūvon, šičia krūvą, ir tenai krūvą BB2Moz8,14. Surinko tada ir pripylė dvylika pintinių trupučių VlnE51. Daug surenkąsis neturėjo per daug, ir maž surenkąsis nestokojo NT2PvK8,15.
| prk.: Eikit eikit, mergos, vest [bernų šokti]. – O jūs? – Mes jau šiukšles suriñksma Ob.
^ Ant vėjo paleidęs plunksnas – nebesurinksi PPr164. Ne tas plunksnas išbarstytas surinkaũ, kurias reikėjo (ne tą vedžiau – reikėjo geresnę vesti) Sk. Jaunas būdamas, ką pasikloji, senas sùrenki LKT103(Klm). Mėnuo tėvelis pabėrė, saulė močiutė surinko (rasa) Pnd.
| refl. tr.: Jonukas šovė ir nušovė [varnas], o kunigužis nuėjo susirinkti LTR(Žal). Tuos piningus ant žemės – susiriñkit! Mšk. Vakar buvov mėlenių susiriñkusiu LKT63(Lkž). Susreñka [uogų] an kokio šimtelio rublių Rud. Bobelė tegu susreñka [bulves] Rš. Kai nagas nupjauna ir numeta žemėn, tai ateina velnias ir susirenka nagas ir, nunešęs peklon, sudegina LTR(Slk).
ǁ nuimant visus pašalinti: Ir suriñkt sunku [Kolorado vabalus] – kaip paskutinį surasi (jų vis liks)! Antz.
ǁ vieną po kitos uždėti ant vąšelio (išnertas kilpas): Pirma nėrimo eilė – surenkamos ant vąšelio kilpos, o antra – kilpos nuleidžiamos rš.
2. tr. vieną po kito suėsti, sulasyti: Šuva sùrenka visus kiaušinėlius Upt.
3. tr. iš įvairių vietų, įvairių asmenų paimti, gauti: Suriñk rinkliavą pinigų J. Pradeda ačiuoti – jaunajai dovanas reik suriñkt Vdk. Surink po kokius tris keturis rublius – nupirksim dovaną, pagerbsim vakare K.Saj. Jis tuojau surinko apie jį žinias J.Balč. Reikėjo suriñkt dvyleka pavardžių (parašų), ka vyrą iš kalėjimo paleistų Rd. Surinkti̇̀ duomenys NdŽ.
| refl. tr.: Perlekiu [per kaimą] žinių susriñkt Dglš. A jis (Slančiauskas) iš Trumpaičių jas (pasakas) buvo susiriñkęs, a iš kitur kur Mšk.
4. tr. Q162, SD66, LL227 sukaupti, sukrauti (turtą, atsargas ir pan.): Sùrenku piemenim algą i užmoku Rm. Sureñka pinigų, nuperka ko vaikam Mlt. Nauda, kas metai surinkama SD41. Vai tai dėkui tėveliui, ką surinko dalelę LTR(Igl). Mano buvo surinkta didžiausi glėbiai laikraščių Slk. Sviestui smetonos nigdi nesurinksi̇̀ Asv. Pakolei spėji, surink sau turtus nemarius M.Valanč. Turtas to svieto su abyda artimų surinktas SPI381. Jie (paukščiai) nei sėja, nei pjauja, nei surenka kluonuosna VlnE111. Jis savo klojimą šluos ir kviečius į savo skūnę surinks CII578. Ir surinks kviečius savo ing kluoną savo BtMt3,12.
^ Aitvaro suneštas, bet mano rankom surinktas KrvP(Dg).
| refl. tr., intr.: Vienas prie kitam, i susi̇̀renka [pinigai] Rod. Ana turėjo pinigų susriñkus, ana i užsikrutinėjo Grv. Ir daug prakaito, per visą vasarą mielą dirbdami, nuo karštų veidelių mūsų nušluostėm, ik zopostėliui ką susiriñkom ir pakavojom K.Donel. Buvo susirinkusi jau nebemaža suma pinigų J.Balč.
5. tr. sutelkti, sukaupti ką pasklidą į vieną vietą: Jei tas ašaras surinktumei, pasidarytų srauni upė J.Bil. Fizikos požiūriu akis yra optinė sistema, kuri gali spindulius surinkti ir laužti rš. Šluota surinksi̇̀ (sustumsi, subrauksi) [grūdus], ir gerai Nmč. Lietaus vandeniui surinkti prie stogų vamzdžių statomas didesnis indas rš. Trečio[je] dieno[je] surinko vandenis į vieną vietą S.Stan. Surenku į žaką R134. Kilo mintis surinkti tuos raštus į vieną vietą K.Kors. Patogi yra karalystė dangų nevadui, inleistam ing marias, o ižg visokios giminės žuvų surenkančiam DP524. Ką iš to pamokslo š[vento] atmint turim, trumpai surinkta MP66.
| refl. Rod: Po varstotu susirinko didelė skiedrų krūva A.Vencl. Susiriñks i lietuko – dygtų geriau Ppr. Susriñks in naktį [lietaus] Pls. Žiūrėk, į vakarą susirinks lietaus A.Vien. Mirksi, savo tankiomis ilgomis blakstienomis dangsto akis, kad susirinkusios ašaros neišsiveržtų Pt. Taukai susi̇̀renka uodegoje NdŽ. Tesusirenk vanduo po dangumi ing ypatines vietas BB1Moz1,9. Surenkas vanduo ing žemumą duobės DP492.
| prk.: An senystos visa (visi negalavimai) sùsrenka (susideda) Rod. Tiek lazda gavau [mušti], tai viskas [senystėje] susriñko (atsiliepia) Rud. Į tą šeštadienį visi reikalai susirenka Prn. Teip dabar susirinko ant manęs visos bėdos PK59. Susriñko meteliai (jau daug metų) Btrm.
^ Visos giminės kakton susirinkę (sakoma apie tą, kurio kakta labai raukšlėta) LTR(Kp).
6. tr. R370 suburti, sukviesti, sutelkti draugėn: Prie darbų sùrenka daug moterių Dv. Jauniklius sùrenka i giesmes giema Lz. Ir surinko sudiktavo pirmąjį pulkelį LTR(Lp). Surink ūkininkus, pašnekėsim ir sutarsim, ką ir kaip turime daryti M.Valanč. Sykį Milordas surinko dvylika ištikimų vyrų BsPIV188. Tu … surinkai pagonis ing vieros vienybę Mž310. Ir suvadino (surinko) svietą (paraštėje susirinkimą) BB3Moz8,4. Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus VlnE120. Visi žmonės … ant vienos vietos sùrinkti bus DP8. Kiek kartų norėjau vaikus tavo surinkt, kaipo surenka višta vištelius po sparnais savo BtMt23,37.
| Buvo žmogus iš Kraštupėnų. Surinksią visus, kas tarnavo prie senosios valdžios J.Avyž.
| refl. Q655, N, K, Krš, JnšM, Mšk, Brs, Krt, Lž: Ant jau visas sviets kaip skruzdėlyns susiriñko K.Donel. Buvo susirinkę vyrų, pypkiavo, šnekučiavosi P.Cvir. Bet susirinkusios žmonių minios žiburio jau neberado J.Bil. Paskui pamažu jau suūžia visi susirinkusieji I.Simon. Kad vakarą subatos susiriñks, šoks Žr. Visi susi̇̀renkas po porį Sk. Mergos tik susreñka ir sau verpia, ir gieda, ir juokias Pb. Teip visi susriñkę jį ir pakavojo Nmč. Susiriñko, padudeno ir razsiejo Btrm. Nuleidė turgun, ė tegi sùsrenka visi Str. Buvo te kiek jų susiriñkusių Ėr. Kiek susiriñks, tiek – vis tiek pradėsim Slnt. Vaikai gal ir pasupdavo vienas vieną te susriñkę Smal. Sùsrenka visi bendrai ir paslinksmina Žln. Gražu, kaip susreñka visi krūvon – ir vaikai, ir tėvai Pb. Vyrai sùsrenka i varo per ūlyčią [vagį] Pls. Jaunų sasriñkom ir rėkiam palitovski Zt. Visi sàsrenka ir bučiuojas Rdš. Susriñkę bobos niūkė (kalbėjosi) Aps. Kai sùsrenka, kab ima sekti itas sekšmes LKKII226(Lz). Žmogus mislijo, kad susirinko iš kaimo vyrai ir švilpia LTR(Grk). Aba kartais vėlai vakarą susiriñksma į trobą LKT84(Lk). Žmonės jau susiriñkę K. Karalius pagrįžo namol ir liepė visus galvočius karalystės susiriñkti BM178(Jnš). Tada susirinko jopi visi vaikai Levi BB2Moz32,26. Kur bus maita, tenai ir ereliai susirinks VlnE130. Regėdamas tad Viešpatis didumą žmonių surinkusius (orig. surįkusiųs), bylojo jump po priežodžiu DP98. Surinkimės ir nuoširdžiai džiaukimės SGI48.
^ Dešimts žmonių rinkosi – vienas susirinko KrvP(Al).
7. tr. sušaukti, mobilizuoti: Suriñkti kariuomenę NdŽ. Sukilėlių kariuomenė sumušta, išblaškyta. Kas ją besurinks? V.Myk-Put. Ateis šaltas rudenėlis, surinks jaunus bernužėlius LTR(Grv). Surinko mus jaunus iš gražaus pulkelio, nepasigailėjo nei seno tėvelio LTR(Kp).
| refl. tr.: Vilkas nue[jo] miškan sau jau susriñkt vaisko (ps.) LKT351(Švnč).
8. tr. End, Kl suimti (nuo kraikos linus) pėdais: Teip išpurtinsma an žemės [linus], išdžiūs, tujau suriñksiam Krt. Suriñksma į pėdus, i pask jau veš džiovinti Vž. Nurauna i paskleida į eilelę, reik suriñkti i surišti Trk. Aš surinkaũ linelius iš tėtušio laukelio JD73.
9. tr. sudoroti, suvalyti nuo lauko: Rugius suriñksi, sublokši, stogus dengsi Všv. Metūse 1741 ir 1742 dideli lytūs nedaleido artojams javų surinkti M.Valanč. Tik ne visą mes derlių šiemet surinkome P.Cvir. Iš rudenio ką surinkom nuog savo laukelio, visa dvaras tuoj išvežė srš. Kap Dievas pazvalys suriñkt [derlių] Pst. Išdžiūvus ir prinokus javams, paleidžiamas kombainas, kuris juos surenka ir iškulia rš. Nesurinko rugių pūro skolai atiduoti A.Vien.
10. tr. gauti pajamų (ppr. parduodant ką): Už pakulas, vaikel, pinigo nesuriñksi, tik pančius galėsi iš jų vyt Skrb. Dvejus piningus surinkaũ Šl. Reikia išaugyt kumeluką itą, kad gražus būtų, ir itus paršus, itą visą išaugyt ir sariñkt asmokų LKKII205(Zt). Krapšį sūrių nuvilkau, surinkáu dvyleka rublių Krš. Jei karvės neblogos, tūkstantį litų per mėnesį surinktumėte J.Marc.
| refl. tr.: Buvom susiriñkę už sodą apie devyniasdešimt litų Jnšk. Ir sėklos nesusiriñks [iš prastai užderėjusių kviečių] Strn.
11. tr. DŽ sudaryti raidžių rinkinį spausdinti: Šiandien žodyno surinktu jau du lanku (32 psl.) – iki žodžio akis KlbXIV166(K.Būg). Ir štai beveik visas žurnalo numeris surinktas A.Vencl. Pirmuosius atsišaukimus jie surinko ir atspausdino dviese rš.
ǁ iš atskirų skaitmenų sudaryti (sukant telefono diską): Trakimas pakelia telefono ragelį, surenka numerį V.Bub.
12. tr. sudėti atskiras dalis į tam tikro pavidalo grupę: [Augalas] su žaliais žiedais, surinktais kekėmis EncIX950. Varpinių augalų žiedai surinkti į varpeles rš.
13. tr. sujungti iš atskirų dalių, sumontuoti: Gamykloje surenkamos naujos staklės, labiau automatizuotos sp. Dabar gyvenamieji namai mūsų šalyje statomi iš surenkamųjų elementų rš. Surenkamasis gelžbetonis sp. Surenkamasis vagonas PolŽ35.
14. tr. SD357 susumuoti.
15. tr. parinkti, surasti tinkamą: Kab surinksi̇̀ visus kiaušinius su pūne viršuj, tai vištaitės bus Kls.
| refl. tr.: Pasėjau rūtelę ant lygumo, susrinkaũ panelę sau mylimą (d.) Ut.
16. tr. sugabenti, suvesti: Surink pekų tavo ir vis tai, ką turi and lauko: visokias žmogus ir žvėris, kursai atsiras lauke, o nebus surinktas namuosna, … tada numirs Ch2Moz9,19.
| Ir [miręs] buvo žmoniump savump surinktas (su jais suvienytas) BB1Moz25,8.
17. tr. atimti, pasiimti su savimi: Suriñko nuog jo viską Vvs.
| refl. tr.: Susriñko jy savo visokius padramaizgus ir išėj Krok. Anas visa susriñko ir išsivežė LKKIX201(Dv). Jam telieka susirinkti savo žaisliukus ir pasiieškoti laimės kitur rš.
18. tr. parengti, suruošti: Dabinu, prirėdau, surinku SD64.
| refl.: Susiriñko anys išvažiuot Švnč. Boba, nesulaukdama savo diedo, susriñko pati eit VoL397(Tvr).
19. tr., intr. atminti, prisiminti: Trisdešimt metų [nuo vyro mirties], tai kurgi aš surinksiù [, kaip jo raudojau] Dglš. Nesurenkù jau pasakų Ign. Negaliu suriñkt [dainos žodžių] Mrc. Kai suriñks, tai bus daug, tik ana ažmiršus [dainas] Ad.
| refl. tr.: Kad būčia žinojus, būčia susriñkus pasakų Ad. Dagi iš senesnių laikų susrenkù dainų, negirdėtų tokių Lel. Kad susriñktum kiek (pagalvotum, prisimintum prieš dainuodama)! Ad.
20. tr. supaisyti: Aš šitų burtų jau nesurenkù Dglš. Surinksi̇̀, ką anys pasako! Mlt.
21. tr. numanyti: Kai kas tai sùrenka, kad mudvi seserys Drs.
22. refl. atsirasti, iškilti: I vėl guzelis susriñko Dglš.
23. refl. būti, susidaryti: Koki du kilometrai susiriñks [kelio] Grv.
24. refl. pradėti augti, pasitaisyti: Vasarojas vėlai sėjos, tai blogai rodžias – gal susriñks Mrp. Dobilai iš pavasario buvo visiškam išsigandę, bet paskum susiriñko Sml. Pradžioj buvo niekam varti, o dabar susirinko Antš.
◊ (kas) bùrną susiriñks į sáują bus išmušti dantys (kam): Dar ji susiriñks bùrną į sáują! Ldvn.
danti̇̀s suriñkti apkulti: Surinksiu tau tuojau dantis! Knv.
dantų̃ nesuriñkti prisitrenkti: Nesisiutink: nulėksi nu laiptų – dantų̃ nebesuriñksi Krš.
káulų nesuriñkti užsimušti: Nesisverk ant lango – pultum, tai káulų nesuriñktum! Mrj. Kai nuvažiuosi tokion panuovarton, tai ir káulų nesurinksi̇̀ Trgn.
kir̃vis ant ãkmenio susiriñko toks tokį sutiko: Abudu pikti – kir̃vis an ãkmenio susriñko! Lp.
paskutinią́sias suriñkti sužinoti plepalus: Suriñko paskutinią́sias, ir būk tu žmogus geras, kad nori! Blnk.
(kieno) [visàs] pė́das (pė́dus, kruopàs, trùpinius) suriñkti (susiriñkti) būti labai panašiam: Duktė mamos ir pė́das suriñkus Mrj. Jau vaikelis tėvo pė́das nesuriñks Lkč. Visàs tėvo pė́das suriñkęs Krš. Toji visas motinos kruopeles susirinkusi J.Avyž. Ji savo motinos ir trùpinius suriñkus Mrj. Jis ir trùpinius tėvo suriñko Užg.
pasusiriñkti, pasusi̇̀renka, -o (dial.) daug, būriui sueiti: Panedaugutį ir vėl žmonės pasusiriñko Dv. Pasùsrenka anksti daug vyrų Lz. Seni, maži, pasùsrenka visi LKKIX203(Dv).
papasusiriñkti, papasusi̇̀renka, -o (dial.) iš visur sueiti į vieną vietą: Mergos papasùsrenka kur in tvoros ir pradeda giedot Dv.
užriñkti, ùžrenka, -o tr.
1. surinkti draugėn: Tada any až jo pastarankan ažriñkę kartu vyrus Lz.
2. išrinkti, paskirti: Mane jau užriñkt norėjo, sakė, nieko tep nemėgo, kab jau mane mėgo LKKII209(Zt).
3. paimti, mobilizuoti: Vyrą ažriñko an palskos vainos Lz.
| Ažrinko plienan (paėmė į nelaisvę) Pst.
4. pasiimti su savimi, sau: Ažriñko vaikus ir žmoną Lz.
| refl. tr.: Po smertie tatos anas visa ką ažsiriñko, ė man nieko nepaliko Grv. Tada aš ją ažsirinkaũ par sau LKKXIII27(Grv). Katara dūšia griešna, tai ažsi̇̀renka velniai Grv.
5. Dv atimti, nusavinti: Vokiečiai visus gyvulius ažriñko, tvartus sudegino Ad. Ažriñksim itą daiktą (sklypą) in pono Lz.
6. išimti: Lokys išlenda medžiagon, atlupa bites ir medų ùžrenka Lz.
7. uždaryti: Bažnyčia yra, ale any ažriñkę – eimam Dūdon Lz.
8. Grv parsivaryti, užgrėbti (svetimus gyvulius iš savo lauko).
9. išrinkus uždėti: Bulbes užrinkaũ ant sauso maišo Ėr.
10. renkant uždirbti: Až uogas daug ažriñko Klt. Uogom ažriñko namą Klt.