daug triūsiantis, stropus

daug darbo reikalaujantis

Gerai besimokantis mokinys ar studentas; kartais vartojama menkinamąja reikšme apibūdinti jaunuoliui, kuris, stengdamasis būti pernelyg stropus, praranda didžiąją dalį gyvenimiškų malonumų, pramogų.

vadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L → vadinti:
1. Q111, I, M, Rtr.
| refl. I, Rtr, NdŽ, J.Balč, KŽ.
ǁ Sug vardas: Kap čia tų raistų vadi̇̀nimai? Btr. A čia sužiūrėsi jų vadi̇̀nimo – kaip kas nori, teip vadina Gdr. Nu matai, kokie vadi̇̀nimai Tv. Šitų pievų jau pamiršau vadi̇̀nimą, maž kad galvon imtum Mlt. Nebežinau, koks to kalno vadi̇̀nimas Sb. Čia jokio vadi̇̀nimo nebuvo – upelis, tik upelis Jz. Vadinimai ir aprašymai gentinių gyvenimų su jų dalimis ir medega A1885,279.
2. Sut, KII2, ŠT187 Pajutom, kad mums tai vadinimas yra, kurį sekti turim Ns1852,2. Vadinimas savęsp N.
| refl. Rtr.
3. Kaip tik laukūse darbinykai išgirsta vadi̇̀nimą (t. y. mušimą į lentą), visi kuo greičiaus bėga numie BM359(Tl).
atvadi̇̀nimas sm. (1) KII2 → atvadinti 2.
| refl. KI211, KII2.
įvadi̇̀nimas sm. (1); Sut → įvadinti 2: Visa, kas norint est pašvenčiamo tąja žyme, su įvadinimu vardo Christaus DP455. Nutrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties DP350.
išvadi̇̀nimas sm. (1) NdŽ, KŽ
1. SD422, Q55, I, N → išvadinti 1.
2. Vad → išvadinti 3: Gana jam buvo pasakyti, jog susimušę par išvadinimą vienas antro kėpiu P. Tiej žmones jo nekenčia ir rėkia visokiais išvadi̇̀nimais Vlk.
pavadi̇̀nimas sm. (1) → pavadinti:
1. M, Sut, L, J.Jabl, Š, Rtr, ŽŪŽ148, DŽ1, Mrj Tik pardõstė turi veiksmo pavadinimo reikšmę KlbXXXIV(1)77.
| refl. NdŽ.
ǁ vardas: Lotyniškas augalo pavadi̇̀nimas NdŽ. Aguona – piemenų žaidimo pavadi̇̀nimas KŽ. Veikėjų pavadinimai (nomina agentis) – tai tokie daiktavardžiai, kurie su priesagomis ar galūnėmis yra padaryti iš veiksmažodžių ir žymi pagrindiniu žodžiu pasakyto veiksmo atlikėją LKGI317. Raidiniai garsų pavadinimai MuzŽ. Lietuviškai kalbančių žmonių tarimu, to kaimo pavadinimas yra Puoriai̇̃, Puoriùs KlbX282(J.Balč). Kas kaimas, tas pavadi̇̀nimas Brs. Kožnas miškiukas su pavadi̇̀nimu Šl. Daba kanalai išvaryti, nebė[ra] pavadi̇̀nimų Gsč. Vesių (kaimų) pavadi̇̀nimai Zt. Nuog seno tas pavadi̇̀nimas yra Krm. Čia mūs laukuos daug pavadi̇̀nimų yra Dgč. Nežinau šitų šviežių pavadi̇̀nimų Antr. Yra jos kokis pavadi̇̀nimas, al nemenu Lnt. Kiek čia vardų, pavadinimų – visų ir neatminsi A.Vien. Tą pavadi̇̀nimą nebuvau girdėjęs ir ėjau į stotį pasiklausti [1938 m.], kur ta Ebenrodė Plšk. Anas vis tiktai savo garbino šitą pavadi̇̀nimą (titulą) – šit bajoras! Ml. Džiaugčiausi nuoširdžiai, jeigut galėčiau pelnyti norint šešėlį to pavadinimo A1884,11. Tai tik pavadi̇̀nimas grybelis (odos liga) Erž.
| refl. Kv, Skdv, Jsv: Toks kaimo pasivadi̇̀nimas buvo – Aukštiejai Klk. Aš užmiršus tuos pasivadi̇̀nimus Všt. Kožna vietelė turėjo pasivadi̇̀nimą, išdraskė, viskas nūejo po kelmų Jdr.
ǁ antraštė: (Knygos) skilties pavadinimas BŽ149. Negaliu nieko rašyti, jeigu novelė, apysaka neturi pavadinimo P.Cvir.
2. Q314, SD1137, H161, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ Pavadinimas tieson SD288, N. Šventu pavadinimu pavadintas CII339. To pasaulio rūpesčiais apsipainioję užtruko Viešpaties pavadinimo ir atpuolė nuog karalystės Dievo DP275. Nes Dievas dovanų ir pavadinimo savo nesigail BtPvR11,29.
| refl. NdŽ.
3. VlnE114, R, R63,296, MŽ, MŽ84,395, KII211, Rtr pašaukimas, palinkimas, padėjimas: Kokį pavadi̇̀nimą tu turi? K. Neturit… darbo gailėtiesi kožnas pagalei savo pavadinimą Mž115. O Petras, užmiršęs teip didžio įsakymo Viešpaties, užmiršęs urėdo ir pavadinimo savo, klausias apie svetimą pavadinimą DP414. Savo pavadinimo darbai N. Ižg kur išmokysimės, kaip Dievo baimėje priderančiai Viešpatį savą sakiot ir pavadinimui savam gana daryt turime DP416. Būk savo pavadinime vis teisus ir stropus prš.
4. KŽ darbas, pareigos, profesija: Priveizdžiu darbą, pavadinimą savo R389, MŽ523. Tai nesutinka su mano pavadinimu R18, MŽ23. Žmogus savame pavadinime tur dirbti nepateikti, idant laimėtų BPII277. Į kitą pavadinimą įsikišti N.
parvadi̇̀nimas sm. (1) KII2,380 → parvadinti 2: Atnaujintas paliepimas dėl parvadinimo pabėgusiųjų iš vaisko prš.
pravadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ1 → pravadinti:
1. M, KŽ.
ǁ pravardė: Daugiau pravadi̇̀nimų neteko girdėt Sdb.
2. Pagal šerstį [karves vadindavo], nebuvo pravadi̇̀nimų jokių Kdn.
privadi̇̀nimas sm. (1); SD309, Sut → privadinti 1: Čysti valgymai stojas ir tampa nečystais par žadinimą ir privadinimą velnio brš.
| refl. KI211, KII2.
suvadi̇̀nimas sm. (1) I, KI211, Rtr, KŽ; SD462, Q22,655, N → suvadinti 1: Sekmoj dienoj yra subata atilsies, šventas suvadinimas, nė jokio darbo nedirbsit Ch3Moz23,3.
užvadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ1, KŽ → užvadinti 1: Po karo prasdėjo [naujas] gatvių užvadi̇̀nimas Dg.
ǁ Sn, Kbr, Krk vardas: Tų užvadi̇̀nimų tai ir nelabai buvo Lkš. Buvo užvadi̇̀nimai toms gatvėms Vgr.
| refl.: Kožno vieno yra užsivadi̇̀nimų Šlvn. Turi savo vardą, užsivadi̇̀nimą Iš.
ǁ antraštė: Palaukit biskį, reikia dar susdėt [dainą], ba užvadi̇̀nimas tai dar ne viskas Srj.

vadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L → vadinti:
1. Q111, I, M, Rtr.
| refl. I, Rtr, NdŽ, J.Balč, KŽ.
ǁ Sug vardas: Kap čia tų raistų vadi̇̀nimai? Btr. A čia sužiūrėsi jų vadi̇̀nimo – kaip kas nori, teip vadina Gdr. Nu matai, kokie vadi̇̀nimai Tv. Šitų pievų jau pamiršau vadi̇̀nimą, maž kad galvon imtum Mlt. Nebežinau, koks to kalno vadi̇̀nimas Sb. Čia jokio vadi̇̀nimo nebuvo – upelis, tik upelis Jz. Vadinimai ir aprašymai gentinių gyvenimų su jų dalimis ir medega A1885,279.
2. Sut, KII2, ŠT187 Pajutom, kad mums tai vadinimas yra, kurį sekti turim Ns1852,2. Vadinimas savęsp N.
| refl. Rtr.
3. Kaip tik laukūse darbinykai išgirsta vadi̇̀nimą (t. y. mušimą į lentą), visi kuo greičiaus bėga numie BM359(Tl).
atvadi̇̀nimas sm. (1) KII2 → atvadinti 2.
| refl. KI211, KII2.
įvadi̇̀nimas sm. (1); Sut → įvadinti 2: Visa, kas norint est pašvenčiamo tąja žyme, su įvadinimu vardo Christaus DP455. Nutrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties DP350.
išvadi̇̀nimas sm. (1) NdŽ, KŽ
1. SD422, Q55, I, N → išvadinti 1.
2. Vad → išvadinti 3: Gana jam buvo pasakyti, jog susimušę par išvadinimą vienas antro kėpiu P. Tiej žmones jo nekenčia ir rėkia visokiais išvadi̇̀nimais Vlk.
pavadi̇̀nimas sm. (1) → pavadinti:
1. M, Sut, L, J.Jabl, Š, Rtr, ŽŪŽ148, DŽ1, Mrj Tik pardõstė turi veiksmo pavadinimo reikšmę KlbXXXIV(1)77.
| refl. NdŽ.
ǁ vardas: Lotyniškas augalo pavadi̇̀nimas NdŽ. Aguona – piemenų žaidimo pavadi̇̀nimas KŽ. Veikėjų pavadinimai (nomina agentis) – tai tokie daiktavardžiai, kurie su priesagomis ar galūnėmis yra padaryti iš veiksmažodžių ir žymi pagrindiniu žodžiu pasakyto veiksmo atlikėją LKGI317. Raidiniai garsų pavadinimai MuzŽ. Lietuviškai kalbančių žmonių tarimu, to kaimo pavadinimas yra Puoriai̇̃, Puoriùs KlbX282(J.Balč). Kas kaimas, tas pavadi̇̀nimas Brs. Kožnas miškiukas su pavadi̇̀nimu Šl. Daba kanalai išvaryti, nebė[ra] pavadi̇̀nimų Gsč. Vesių (kaimų) pavadi̇̀nimai Zt. Nuog seno tas pavadi̇̀nimas yra Krm. Čia mūs laukuos daug pavadi̇̀nimų yra Dgč. Nežinau šitų šviežių pavadi̇̀nimų Antr. Yra jos kokis pavadi̇̀nimas, al nemenu Lnt. Kiek čia vardų, pavadinimų – visų ir neatminsi A.Vien. Tą pavadi̇̀nimą nebuvau girdėjęs ir ėjau į stotį pasiklausti [1938 m.], kur ta Ebenrodė Plšk. Anas vis tiktai savo garbino šitą pavadi̇̀nimą (titulą) – šit bajoras! Ml. Džiaugčiausi nuoširdžiai, jeigut galėčiau pelnyti norint šešėlį to pavadinimo A1884,11. Tai tik pavadi̇̀nimas grybelis (odos liga) Erž.
| refl. Kv, Skdv, Jsv: Toks kaimo pasivadi̇̀nimas buvo – Aukštiejai Klk. Aš užmiršus tuos pasivadi̇̀nimus Všt. Kožna vietelė turėjo pasivadi̇̀nimą, išdraskė, viskas nūejo po kelmų Jdr.
ǁ antraštė: (Knygos) skilties pavadinimas BŽ149. Negaliu nieko rašyti, jeigu novelė, apysaka neturi pavadinimo P.Cvir.
2. Q314, SD1137, H161, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ Pavadinimas tieson SD288, N. Šventu pavadinimu pavadintas CII339. To pasaulio rūpesčiais apsipainioję užtruko Viešpaties pavadinimo ir atpuolė nuog karalystės Dievo DP275. Nes Dievas dovanų ir pavadinimo savo nesigail BtPvR11,29.
| refl. NdŽ.
3. VlnE114, R, R63,296, MŽ, MŽ84,395, KII211, Rtr pašaukimas, palinkimas, padėjimas: Kokį pavadi̇̀nimą tu turi? K. Neturit… darbo gailėtiesi kožnas pagalei savo pavadinimą Mž115. O Petras, užmiršęs teip didžio įsakymo Viešpaties, užmiršęs urėdo ir pavadinimo savo, klausias apie svetimą pavadinimą DP414. Savo pavadinimo darbai N. Ižg kur išmokysimės, kaip Dievo baimėje priderančiai Viešpatį savą sakiot ir pavadinimui savam gana daryt turime DP416. Būk savo pavadinime vis teisus ir stropus prš.
4. KŽ darbas, pareigos, profesija: Priveizdžiu darbą, pavadinimą savo R389, MŽ523. Tai nesutinka su mano pavadinimu R18, MŽ23. Žmogus savame pavadinime tur dirbti nepateikti, idant laimėtų BPII277. Į kitą pavadinimą įsikišti N.
parvadi̇̀nimas sm. (1) KII2,380 → parvadinti 2: Atnaujintas paliepimas dėl parvadinimo pabėgusiųjų iš vaisko prš.
pravadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ1 → pravadinti:
1. M, KŽ.
ǁ pravardė: Daugiau pravadi̇̀nimų neteko girdėt Sdb.
2. Pagal šerstį [karves vadindavo], nebuvo pravadi̇̀nimų jokių Kdn.
privadi̇̀nimas sm. (1); SD309, Sut → privadinti 1: Čysti valgymai stojas ir tampa nečystais par žadinimą ir privadinimą velnio brš.
| refl. KI211, KII2.
suvadi̇̀nimas sm. (1) I, KI211, Rtr, KŽ; SD462, Q22,655, N → suvadinti 1: Sekmoj dienoj yra subata atilsies, šventas suvadinimas, nė jokio darbo nedirbsit Ch3Moz23,3.
užvadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ1, KŽ → užvadinti 1: Po karo prasdėjo [naujas] gatvių užvadi̇̀nimas Dg.
ǁ Sn, Kbr, Krk vardas: Tų užvadi̇̀nimų tai ir nelabai buvo Lkš. Buvo užvadi̇̀nimai toms gatvėms Vgr.
| refl.: Kožno vieno yra užsivadi̇̀nimų Šlvn. Turi savo vardą, užsivadi̇̀nimą Iš.
ǁ antraštė: Palaukit biskį, reikia dar susdėt [dainą], ba užvadi̇̀nimas tai dar ne viskas Srj.

vadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L → vadinti:
1. Q111, I, M, Rtr.
| refl. I, Rtr, NdŽ, J.Balč, KŽ.
ǁ Sug vardas: Kap čia tų raistų vadi̇̀nimai? Btr. A čia sužiūrėsi jų vadi̇̀nimo – kaip kas nori, teip vadina Gdr. Nu matai, kokie vadi̇̀nimai Tv. Šitų pievų jau pamiršau vadi̇̀nimą, maž kad galvon imtum Mlt. Nebežinau, koks to kalno vadi̇̀nimas Sb. Čia jokio vadi̇̀nimo nebuvo – upelis, tik upelis Jz. Vadinimai ir aprašymai gentinių gyvenimų su jų dalimis ir medega A1885,279.
2. Sut, KII2, ŠT187 Pajutom, kad mums tai vadinimas yra, kurį sekti turim Ns1852,2. Vadinimas savęsp N.
| refl. Rtr.
3. Kaip tik laukūse darbinykai išgirsta vadi̇̀nimą (t. y. mušimą į lentą), visi kuo greičiaus bėga numie BM359(Tl).
atvadi̇̀nimas sm. (1) KII2 → atvadinti 2.
| refl. KI211, KII2.
įvadi̇̀nimas sm. (1); Sut → įvadinti 2: Visa, kas norint est pašvenčiamo tąja žyme, su įvadinimu vardo Christaus DP455. Nutrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties DP350.
išvadi̇̀nimas sm. (1) NdŽ, KŽ
1. SD422, Q55, I, N → išvadinti 1.
2. Vad → išvadinti 3: Gana jam buvo pasakyti, jog susimušę par išvadinimą vienas antro kėpiu P. Tiej žmones jo nekenčia ir rėkia visokiais išvadi̇̀nimais Vlk.
pavadi̇̀nimas sm. (1) → pavadinti:
1. M, Sut, L, J.Jabl, Š, Rtr, ŽŪŽ148, DŽ1, Mrj Tik pardõstė turi veiksmo pavadinimo reikšmę KlbXXXIV(1)77.
| refl. NdŽ.
ǁ vardas: Lotyniškas augalo pavadi̇̀nimas NdŽ. Aguona – piemenų žaidimo pavadi̇̀nimas KŽ. Veikėjų pavadinimai (nomina agentis) – tai tokie daiktavardžiai, kurie su priesagomis ar galūnėmis yra padaryti iš veiksmažodžių ir žymi pagrindiniu žodžiu pasakyto veiksmo atlikėją LKGI317. Raidiniai garsų pavadinimai MuzŽ. Lietuviškai kalbančių žmonių tarimu, to kaimo pavadinimas yra Puoriai̇̃, Puoriùs KlbX282(J.Balč). Kas kaimas, tas pavadi̇̀nimas Brs. Kožnas miškiukas su pavadi̇̀nimu Šl. Daba kanalai išvaryti, nebė[ra] pavadi̇̀nimų Gsč. Vesių (kaimų) pavadi̇̀nimai Zt. Nuog seno tas pavadi̇̀nimas yra Krm. Čia mūs laukuos daug pavadi̇̀nimų yra Dgč. Nežinau šitų šviežių pavadi̇̀nimų Antr. Yra jos kokis pavadi̇̀nimas, al nemenu Lnt. Kiek čia vardų, pavadinimų – visų ir neatminsi A.Vien. Tą pavadi̇̀nimą nebuvau girdėjęs ir ėjau į stotį pasiklausti [1938 m.], kur ta Ebenrodė Plšk. Anas vis tiktai savo garbino šitą pavadi̇̀nimą (titulą) – šit bajoras! Ml. Džiaugčiausi nuoširdžiai, jeigut galėčiau pelnyti norint šešėlį to pavadinimo A1884,11. Tai tik pavadi̇̀nimas grybelis (odos liga) Erž.
| refl. Kv, Skdv, Jsv: Toks kaimo pasivadi̇̀nimas buvo – Aukštiejai Klk. Aš užmiršus tuos pasivadi̇̀nimus Všt. Kožna vietelė turėjo pasivadi̇̀nimą, išdraskė, viskas nūejo po kelmų Jdr.
ǁ antraštė: (Knygos) skilties pavadinimas BŽ149. Negaliu nieko rašyti, jeigu novelė, apysaka neturi pavadinimo P.Cvir.
2. Q314, SD1137, H161, M, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ Pavadinimas tieson SD288, N. Šventu pavadinimu pavadintas CII339. To pasaulio rūpesčiais apsipainioję užtruko Viešpaties pavadinimo ir atpuolė nuog karalystės Dievo DP275. Nes Dievas dovanų ir pavadinimo savo nesigail BtPvR11,29.
| refl. NdŽ.
3. VlnE114, R, R63,296, MŽ, MŽ84,395, KII211, Rtr pašaukimas, palinkimas, padėjimas: Kokį pavadi̇̀nimą tu turi? K. Neturit… darbo gailėtiesi kožnas pagalei savo pavadinimą Mž115. O Petras, užmiršęs teip didžio įsakymo Viešpaties, užmiršęs urėdo ir pavadinimo savo, klausias apie svetimą pavadinimą DP414. Savo pavadinimo darbai N. Ižg kur išmokysimės, kaip Dievo baimėje priderančiai Viešpatį savą sakiot ir pavadinimui savam gana daryt turime DP416. Būk savo pavadinime vis teisus ir stropus prš.
4. KŽ darbas, pareigos, profesija: Priveizdžiu darbą, pavadinimą savo R389, MŽ523. Tai nesutinka su mano pavadinimu R18, MŽ23. Žmogus savame pavadinime tur dirbti nepateikti, idant laimėtų BPII277. Į kitą pavadinimą įsikišti N.
parvadi̇̀nimas sm. (1) KII2,380 → parvadinti 2: Atnaujintas paliepimas dėl parvadinimo pabėgusiųjų iš vaisko prš.
pravadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ1 → pravadinti:
1. M, KŽ.
ǁ pravardė: Daugiau pravadi̇̀nimų neteko girdėt Sdb.
2. Pagal šerstį [karves vadindavo], nebuvo pravadi̇̀nimų jokių Kdn.
privadi̇̀nimas sm. (1); SD309, Sut → privadinti 1: Čysti valgymai stojas ir tampa nečystais par žadinimą ir privadinimą velnio brš.
| refl. KI211, KII2.
suvadi̇̀nimas sm. (1) I, KI211, Rtr, KŽ; SD462, Q22,655, N → suvadinti 1: Sekmoj dienoj yra subata atilsies, šventas suvadinimas, nė jokio darbo nedirbsit Ch3Moz23,3.
užvadi̇̀nimas sm. (1) Rtr, DŽ1, KŽ → užvadinti 1: Po karo prasdėjo [naujas] gatvių užvadi̇̀nimas Dg.
ǁ Sn, Kbr, Krk vardas: Tų užvadi̇̀nimų tai ir nelabai buvo Lkš. Buvo užvadi̇̀nimai toms gatvėms Vgr.
| refl.: Kožno vieno yra užsivadi̇̀nimų Šlvn. Turi savo vardą, užsivadi̇̀nimą Iš.
ǁ antraštė: Palaukit biskį, reikia dar susdėt [dainą], ba užvadi̇̀nimas tai dar ne viskas Srj.

gyvénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno
1. intr., tr. gyvam būti, egzistuoti: Mums kasdien prasmingiau vis gyventi rš. Kolūkiečiai pradėjo gvventi geriau ir kultūringiau (sov.) sp. Gyventi taip malonu! P.Cvir. Kaip ten gyvena motutė, mylimas draugas, sesuo? S.Nėr. Gyventi šimtą metų A.Baran. Rasi da šiandien begyvena, jei nenumirė BsPI80. Kol gyvas gyvensiu, mažų vyžų nepinsiu Ds. Jaunas mėnuo ant dangaus su žvaigždėm, aš ant žemės su žmonėm, jam pasent, man gyvént! Pc. Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena J.Jabl. Gyvendami vis kada pasimatysim Grž. Taip gyvénkit, kaip mes, tėvai jūsų, gyvẽnom K.Donel. Reikia gyvénti darbščiai, teisingai, padoriai A.Baran. Buržuazinė visuomenė pasmerkia darbo moterį gyventi siaurame, uždarame šeimos ir virtuvės pasauly (sov.) sp. Gyvẽnant (gyvendamas) vis kada nueisiu Grž. Kam gyvéntina, tas gyvẽna Ėr. Jei gyventina, prisigyvens, jei vargtina, prisivargs CII1117. Teip da gyvena namas, bet kaip pajudinsi, subirs Švnč. Gyvenù kaip žalias nedegantis (prastai) Dbk. Gyvenu kaip žirnis prie kelio (visi skriaudžia) Švnč. Gyvena kaip pelė po šluota (tyliai) Kp. Gyvena kai meškos ausy (šiltai) J.Jabl. Gyvena kaip inkstas taukuose (gerai) Ds. Gyvena kaip antis ant ežero Dkš. Gyvena gerai, tik paukštės pieno nėra Švnč. Ne gyvẽna, ale kū̃tura Als. Jo ir gyvenama, ir norima gyventi J.Jabl. Stropus žmogus visad gyvena su pailsiu Sim. Jau žiemą gyvẽna (leidžia) Dglš. Piktai gyvẽna, bet gerai mokia DP210. O štai yra Abrahamo gyvenimas, kurį jis gyvena BB1Moz25,7.
| prk.: Gyventi keliasi senasis Vilnius mirgėjime pavasario šviesų A.Vencl. Baltijos aš vėjas, jūroj gyvenu S.Nėr.
^ Ne saulės amžių gyvensi VP33. Su saule negyvensi Vvr. Kad šykštuolis miršta, pradeda gyventi jo turtai Sim. Gražiai gyvenam – tvoras kūrenam (tinginius pajuokia) Sim. Sunku gyventi terp kūjo ir priekalo Sim. Gyventi – tai ne šuolis nušokti Šll. Su žmonėm gyvénsi, o ne su pinigais (nėr ko pinigų gailėtis) Trgn. Nežiūrėk, kaip pradėjo gyvénti, bet kaip pabaigė Auk.
| refl.: Reikia gyvent, kaip gyvenasi Dv. Kaip gyvẽnasi (einasi) ? Als. Laimino poilsio laiką džiaugdamos, kad gerai gyvenasi LzP.
2. tr., intr. patirti, išgyventi: Nesunku buvo suprasti, kad tai dažnai susitinką žmonės, gyveną vienais reikalais ir rūpesčiais J.Balt. Klausytojas arba skaitytojas gauna gyventi įvairių įvairiausius jausmus J.Jabl. Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais Vaižg. Aš, vaikeli, jau daug gyvẽnus (daug mačiusi, patyrusi) Ad. Tos tautos gyvena dabar visai atskirus gyvenimus J.Jabl.
^ Savo galva gyvénk (laikykis savo nuomonės) Ds. Frankas gyveno savo protu P.Cvir.
3. intr. būti tam tikroje vietoje; turėti pastogę, prieglaudą: Jis gyvẽna penki varstai iš čia BŽ144. Gyvenau arti upės J.Jabl. Ar jis Vilniuje tebegyvena? J.Jabl. Kur gyveni̇̀? Rmš. Aptvaruose brolis gyvẽna, t. y. apsitvėręs J. Ne visur, kur gyvensi, bus gerai Grž. Bitės šiaudinė[je] aulė[je] gyvena nei per šiltai, nei per šaltai S.Dauk. Čia mano giminių gyvenama Grž. Šitas kambarys buvo jo gyvenamas J.Jabl. Gyvenamasis [trobos] galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas J.Jabl. Respublikos įmonės vis labiau plečia gyvenamųjų namų darbininkams statybą sp. Grąžinti į gyventąją vietą BŽ58. Gyvenamųjų vietų vardai K.Būg. Azija yra gyvenamiausia pasaulio dalis Vr. Nuėję ieškoti geresnės, gyvenamesnės vietos I.Simon. Parkvietė tėvas prieš mirtį mane gyvénti [savo namuose] KzR. Valstiečiai gyvena pavieniui sp. Bepigu negyvénti (gera gyventi), kur yra upė Als. Nebegyvenęs (nebegyvensiu) čia – kad tik šiuo kartu gerai pasibaigtų! Sdk. Miestas … bus gyvenamas žmonių BPII425. Gyvenkite manimp, o aš jūspi Ev. Idant … visados mūsimp gyvéntų DP6. Ilgai gyventumbei ant žemės PK5.
| prk.: Tavo paveikslas mano širdy gyveno J.Bil. Tavo širdyje gyvẽna kerštas KI265. Aš nė nežinau, kur tos samanos gyvẽna (kur jų galima rasti) Prn.
gyvéntinai adv.: Rimkus norėjo Žemaičiuose gyventinai įsitaisyti rš.
| refl.: Kaip kartu gyvẽnasi, sunku išsisaugoti [nuo vagies] Ėr.
4. intr., tr. verstis, laikytis, misti kuo: Dirbk, vaike, ir gyvénsi Vdžg. Gyventi manęs nemokykite! P.Cvir. Sako, dar jo brolis gerai gyvẽnantis Vs. Zigmas kai namie atlieka, tai sausa duona gyvẽna Pc. Miesto žmonės iš pinigo gyvena (viską perkasi, savo neužsiaugina) Grš. Iš rankų reikia gyventi Rm. Iš rankų darbo gyvename Vrb. Iš penkių pirštų gyvenu (iš darbo, amato) Rm. Ta tik iš liežuvio ir gyvẽna (didelė šnekėtoja) Gs. Paskutinius pinigus gyvẽname Š. Pradėjo gyventi žemėn (smukti), greit ir nugyvens suvisu Štk. Jei nori gyvént, nemiegok Dkš. Gyvenk, kaip išgali, valgyk, kaip ištenki M.Valanč.
| refl.: Ko jam nesgyveñs, kai kas mėnuo po keletą šimtų sulupa Ds.
5. intr. sutikti, sutarti: Martele, martele, mes gyvénsim kaip paukšteliai Gs. Gyvénkim kaip broliai Pnd. Lietuviai su medžiais vis zgadoj gyvenę, jaunystėj pasižinę ir draugėj pasenę A.Baran.
^ Našlei tep gerumo gyvént su vaiku geriausiu, kap su vyru blogiausiu Gs. Gyvẽna kaip kirvis su akmeniu (nesutinka) J.Jabl.
6. tr. dirbti (žemę): Gyvenu lauką B. Jis miestelio daržus gyvẽna Skr. Jau žemę gyvẽna rugiams Krtn. Reik bulvėms žemę gyventi Šts. Čia dirva gyventa J.Jabl. Gyvẽnamas (dirbamas) jautis MŽ561. Tą žemę pro sniegą reikia gyvę́t Skr. Saulelė gyvena žemę Tl. Tada išeit žmogus savo darbop ir aria (gyvena) savo lauką ik vakaro BBPs104,23.
7. intr. būti poroje: Gyvens šiąkart su manim vyras mano Ch1Moz30,20. Nū mano vyras vėl su manimi gyvens, nesa eš jam šešis sūnus pagimdžiau BB1Moz30,20. Jo sesuoj su vyru negyvẽnanti Vs.
8. intr. Krkl, Brs, Als rūgti, fermentuotis: Alus gyvena Kos57. Misą par daug atšaldžiau – alus nebenori gyvénti Vkš. Parlėkė miltinos bitys, miltai su medum pradėjo gyventi, ir surūgo medus Šts. Mėšlas per didžiausius šalčius turi šilimos – jis nuolat gyvena, pūsta J.Jabl.
apgyvénti tr.
1. įleisti į namus gyventojus; įsikurti tam tikroje vietoje: Apgyvénkime šituos namus Š. Apgyvenus kone dvigubą žemės plotą A1883,3.
| Mūsų katinelį turbūt jau kas nors apgyvẽno – kelinta diena kaip nebsirodo Grg.
| refl.: Atvažiavęs apsigyvenáu pas gimines Als. Jis apsigyveno mažoje pirkelėje V.Mont.
2. apkeliauti kurią nors vietą po kiek pagyvenant: Jau tu visą Kauną apgyvenai̇̃ Lp.
3. apdirbti (žemę): Apgyvenaũ laukus, t. y. apariau J. Apgyvento[je] žemė[je], bet nepasėto[je], usnys tik žela Dr.
4. refl. susinaikinti, susidėvėti; apirti: Apsigyvẽno toros, apšvažo, reik naujų Šts.
5. įgyventi, praturtinti: Labai į apgyvéntą namą nuėjo (į turtingus namus nutekėjo) Gs.
atgyvénti
1. tr., intr. gyventi kurį laiką; baigti gyventi: Atgyvenome amžių, savo įnešėm dalį, laikas vietą užleisti vaikams Mair. Atgyvenaũ aš, t. y. jau aš ten nebgyvensiu J. Neateik, mudu jau atgyvẽnova (baigėme bendrai gyventi) Skr.
| refl.: Jau su jais atsigyvẽno (nustojo ėjus, draugavus) Gs.
2. tr. laikytis ilgiau už kitą: Šitoj kraitelė atgyveno tėvą ir mañ atgyvens Skdt.
3. intr. prk. pasenti, būti nebetinkamam dabarčiai, nebeaktualiam: Mokslas nebijo rankos pakelti prieš tai, kas atgyventa (sov.) sp.
4. refl. atsigaivinti, atgyti, atsigauti: Jis buvo negyvas, manėme, kad nebeatsigyveñs Lš.
5. žr. gyventi 3 (refl.).

×dagyvénti (hibr.) intr. gyventi iki kurio laiko, prigyventi: Dagyvénsma lig mirties visi Užp.
įgyvénti
1. refl. įsijausti, įsigilinti: Tik Muzikus, negalėdamas įsigyvent į visų bendrą savijautą, kaip visada kėlė ginčą rš. Taučius sodžių visa siela mėgo, savaime įsigyvendamas į visas jo smulkmenas Vaižg. Kas į kokį paprotį yra įsigyvenęs, tas iš to negali ūmai išeiti Vd. Artistas, vaidindamas linksmą rolę, pats į ją įsigyvena ir kitus linksmai nuteikia rš.
2. tr. ilgai gyventi: Gabentis iš įgyventos vietos yra nemaža vargo rš. Ilgai įgyventos ir pamėgtos tarnybos neteko rš. Įgyvenaũ aš ten valandą, t. y. gerai ilgai J.
| refl.: Kur insigyveni̇̀, te gerai Trgn. Gal seniai tos bitės čia įsigyvenę – bus medaus Lnkv. Meilė, sutikimai ir džiaugsmai įsigyveno I.
| prk.: Šitai parodo įsigyvenusieji mūsų raštijoje žodžiai rš.
3. tr. padaryti turtingą, praturtinti: Gera gaspadinė namus įgyvena Slm.
| refl.: Insigyvent reikė[jo]: kai apsiženijom, nieko neturėjom Grl. Greit įsigyveno broliai Puodžiūnai buvusioje ponų Siesickių dvaravietėje A.Vien. Įsigyveno ir gyvena kaip inkstas taukuose J.Jabl. Palaukit, kai aš čia įsigyvénsiu, tai pokylį iškelsiu Š. Atiduosim ir skolas, kai insigyvensim Alv.
4. refl. tr. įgyti: Reiks įsigyvent pakinklas geresnis Jnšk. Kęskit šaltį ir laukit, kada amžiną kosulį įsigyvensit rš.
5. tr. įdirbti (žemę): Įgyvenu dirvą B. Gražiai įgyvéntas laukas KI54. Jo gerai įgyventa žemė, naši Skr. Gerai įgyvenus laukus, būtų daugiau naudos, tiesa I.Simon.
išgyvénti
1. intr. gyventi, praleisti kurį laiką: Išgyveno Agnieška su juo trisdešimt metų P.Cvir. Taip jie išgyveno visą mėnesį P.Cvir. Ne visi medeliai iššalo, kiti išgyvẽno [per žiemą] Ėr. Mudu su motina ištisus metus išgyvenome visiškai vieni rš. Žmogus laimingai išgyveno visą savo amželį rš. Jau mes savo išgyvenom, tegul dabar kiti gyvena Sz. Kelis metus sūnus ten išgyvẽno? J. Toje vietoje jis dvejus metus išgyveno J.Jabl.
2. tr. gyventi ilgiau už kitą: Visus jau išgyvenaũ, viena likau: ilgesnį man amželį davė Prng.
3. išsiversti, išsilaikyti: Su tiek pinigų nė mėnesio neišgyvensi Slm. Visi iš žemės darbo neišgyvens (ne visi turi žemę dirbti) rš.
| refl.: Iš algų jie išsigyvẽna Lp.
4. tr. pašalinti, išnaikinti: Visur šiuos trūkumus mes privalom greičiau išgyventi sp.
| Marti greit visas seseris iš namų išgyvẽno (išėdė, išujo) Ds.
| Tos staklės išgyventos šalin (jau nebetikusios), reik dirbinties kitas Šts.
5. refl. nusmukti, blogai gyventi: Kada Brinkiai išsigyveno, mano tėvas neturėjo tiek pinigų, kad būtų galėjęs jų ūkį nusipirkti I.Simon. Kas išsigyvena, tas visada pradeda nuo tvorų I.Simon.
| prk.: Šiandien griūva pasenusi ir išsigyvenusi civilizacija rš.
6. išdirbti (žemę): Batviniams žemę reik išgyventi kaip puokus (pūkus) Slnt. Kas čia augs, kad žemė visai neišgyventa Varn. Rugiams reik gerai dirvą išgyvénti Grg. Kas su manim pakalbės, kas laukelius išgyvens (rd.) Grk. Tą sklypelį buvo gerai išgyvenęs Slv. Dirva n'išgyvenama usnimis prižel CII737. Laukai neišgyventi, darbai paskiaus visų velkasi Tat. Jaučiai ir kumeliai, kurie lauką išgyvena, kratinius ės CII903. O jis papratęs vargužį vargti …, laukelius išgyvénti JD805.
^ Kojomis žemės neišgyvensi S.Dauk.
| refl. tr.: Išsigyvenusio[je] rovinė[je] žemė[je] dera kviečiai, žirniai Trk. Jis išsidirbo, išsigyvẽno tą žemę Rg.
7. išrūgti: Alus išgyveno Šv.
8. patirti gyvenant: Hitlerinės okupacijos metais Kaunas išgyveno šiurpias dienas sp. Išgyventoji baimė pripildė jį nesuvaldomo pykčio rš. Sunki kova, jūs išgyventa, nežuvo, šviečia nemari rš.
nugyvénti
1. tr., intr. gyvenant išbūti: Ne tokio gyvenimo linkėjo jiems (vaikams), kokį nugyveno pats J.Avyž. Pačius sunkiuosius čėsus jau nugyvẽnom Lš. Nežinau tos vietelės, kur viekelį nugyvensiu NS101. Atriedėdavo savo amžių nugyvenęs garvežys arba sudužęs vagonas P.Cvir.
| Ir tu pats nugyvénsi, kaip mes nugyvẽnom Slnt.
| refl.: Jis pas tą brolį ir nusigyveno (amžių pabaigė) Lnkv.
2. tr. ilgiau gyventi už kitą: Vyras nugyveno dvi žmonas Kair.
3. = išgyventi 6: Laukai mano priprasti, nudarbuoti, nugyventi – nepaklysiu Šts.
4. intr. B nuskursti, suvargti, sunykti: Nugyvenaũ aš ten begyvendamas, t. y. sunykau, nevyko gyventi J. Nuo koto nugyvẽno jis, kad mieto nebliko J.
^ Ožka pragyventi, ožka nugyvénti Plt.
| refl.: Valstietis laikosi įkibęs į žemę, kol visai nusigyvena sp. Jis visai nusigyveno J. Gyveno gyveno ir nusigyvẽno nuo koto (visiškai suvargo) Srj. Teismo apskelbtas nusigyvenusiu skolininku rš.
5. tr. nuskurdinti; suvarginti; daryti sunykusį, nuskriausti: Kad čia nugyventas gyvenimas – stogai kiauri, pamatai išpuvę Šts. Jiedu begyvendamu nugyveno savo namus BsPIII197. Nugyvẽno (nuvarė) arklį Šts. Nugyvẽno mergaitę ir pametė Šts. Kai šitą (laikrodį) nugyvénsiu (kai jis pages), tai kitą vėl pirksiu to pačio darbo Plv.
| Turtas nugyvenamas ir pragyvenamas Ut.
6. tr. nualinti, laisinti, nuplėšti (žemę): Nugyventos žemės linai yr šiurkšti, spalio nemeta Skdv. Rodos, ir mėšlo negailim, o žemė dar vis nugyvę́ta (nedera) Skr.
pagyvénti
1. kurį laiką gyventi: Pagyveno jiedu metus, sulaukė sūnų BsPIV138. Pagyvensim – pamatysim Žg. Pagyvenaũ valandą gerai J.
| Tai buvo jau pagyvenusi (senyva) moteris rš. Netrukus pasirodė ir atvažiavėliai – du apkūnūs, jau gerokai pagyvenę vyriškiai rš.
2. intr. linksmam pabūti, gerai gyventi: Da ir aš pagyvę́siu Jrb.
| refl.: Dabar darbininkai pasigyvens daug geriau rš. Palauk, kai nuvažiuosma Kaunan, tai jau pasgyvénsma Sv.
3. kurį laiką gyventi tam tikroje vietoje: Jis niekur ilgiau nepagyvẽna BŽ142. Par vieną kunigą niekaip negalėdavo pagyventie vargamistras BsPII280.
| Tvartai nauji, stuba ir pagyvenama (galima dar joje gyventi) Gl.
4. žr. gyventi 5: Toks piktas, toks nedoras – nepagyvénsi, dukrel, tu su juo (sutarimo nebus)! Sml.
5. tr. galėti dirbti (žemę): Arklys pagyvenamas, dar žagre gali arti R83.
pargyvénti tr.; R, N dirbant, vartojant nebetinkamą padaryti: Arklius pargyvenu B.
| Pargyventas daiktas B.
pérgyventi, pergyvénti
1. žr. išgyventi 8: Mūsų tauta ne kartą pergyveno karo nešamus gaisrus, žmonių žudynes ir kitas nelaimes A.Vencl. Bet dar karščiau už tik ką pergyventą nesmagumą jį slėgė mintis, kad šitaip su juo atsitinka jau nebe pirmą kartą J.Balt. Morta pergyveno sunkų abejojimų ir tamsaus nežinojimo metą A.Vencl. Tokios baimės jam dar niekad neteko pergyventi! rš. Kiek aš savo amžiuj pérgyvenus (kiek visko mačius, patyrus)! Prn.
2. tr. iškentėti, išlaikyti: Pérgyvena žmogus bėdą Ds.
3. tr., intr. gyventi kurį laiką, išgyventi: Tiek gyvenimo pérgyvenau Lp. Pérgyvenau aš ten ilgai J. Gražiai pergyvénti visą gyvenimą Sdk. Kaip jis su jąja galės nesimušęs amžių pérgyventi! J.Jabl. Nubrazdėjęs į Valakų žemę ir pergyvenęs penkerius metus M.Valanč.
4. tr. gyventi ilgiau už kitą: Tėvai vaikus pergyveno Lš. Do ji ir dukterį pergyveñs Slm.
| prk.: Jeigu dorovinė masės sąmonė paskelbia tam tikrą ekonominį faktą neteisingu, tai tas yra įrodymas, kad šis faktas pats save pergyveno (sov.) rš.
^ Sveikatą pergyvena, o lokamstvos nepergyvena (sveikatos netenka, bet vis dar gobšus) Pc.
5. refl. pasidaryti nebetinkamam, suvartotam: Akėčkuoliai dar būt geri, ale balžienos persigyvenę Srv.
6. žr. išgyventi 6: Duok arklį pargyvent žemę Krtn. Nepárgyvena gerai žemės apačią, ir paliekta žemė bildanti Šts.
pragyvénti
1. tr., intr. išgyventi (kurį laiką), praleisti: Argi negalima žmogui amžių pragyventi neveidmainiavus! P.Cvir. Kas pragyvénta, rodos, i nebūta to Vrn. Keletą metų pragyvẽno jie visi keturi BM96. Tėvai visą amžių gerai pragyvẽno (jiems nieko nestigo) Lnkv. Gyvenimą pragyvenau be daktaro Kp. Nebeatverksi pragyventų dienelių K.Būg. Tu mums davei šaltą žiemą pragyventi ir praleisti KlM722. Tiek amžiaus pragyvẽnęs, ir numiręs turėsiu ką papasakot Skr.
2. tr. gyventi ilgiau už kitą: Dešimtmečiais jie žemę šią pureno, bet šiandien jie valdovą pragyveno T.Tilv. Jis visus savo amžiaus žmones pragyvẽno Gs. Pragyvent kitą SD302.
^ Vyža batus pragyvena S.Dauk.
3. žr. išgyventi 1: Pragyvenaũ pas dėdę visą mėnesį Pn.
4. refl. įsikurti: Ir prasigyvenk tenai, idant visuomet su tavim būtumėm srš.
5. intr. išsimaitinti, išsiversti: Lietuvių rašytojai negalėjo ir svajoti pragyventi iš literatūrinio darbo P.Cvir. Ir čionai gyvendamas pragyveni, dirbdamas uždirbi Ėr. Kad pašalpos neduočia, būtumėte nepragyvẽnę iš savęs J. Bus duonos, ir tamsta gerai prie vaiko pragyvensi Lnkv.
6. intr. prasikurti, geriau pradėti gyventi, praturtėti: Per daug greitai nori pragyventi Žem. Ir jie vis nepragyvẽna – teip vis galù galą, mazgù mazgą (vos galus suduria) Skr. Iš vogimo ne vienas pragyvẽna Šll.
| refl.: Pradedu prasigyvénti, iš bėdų, vargo bristi J.Jabl. Teip jie prasigyveno, kad galėjo puskartėj pinigus mieruotie BsPIV8. Nežinom, ar prasigyvénsim, ar nusigyvensim Vlkv. Kad tik gyvent, kad tik prasigyvént! Vlkv.
7. refl. tr. gyvenant įsitaisyti: Bičių jis negali prasigyvénti Pc.
8. tr. praleisti, išeikvoti, sunaikinti: Greit pragyvẽno tuos pinigus Pn.
^ Ką tėvas prakaitu ažgyveno, tai sūnus juoku pragyvẽno Tvr.
| refl.: Tie palociai mūriniai tokie buvo – ir tie prasigyvẽno Skr.
9. tr. pradėti dirbti (žemę): Anims kitos elgos tėvai nedavė kaip tiktai savo pragyventos žemės skiautelę S.Dauk.
10. refl. tr. vaikų susilaukti: Juodu prasigyveno porą vaikų Žr.
prigyvénti
1. intr. gyventi iš eilės paskui vienas kitą: Visokių čia prigyvẽno žmonių Upt.
2. intr., tr. gyventi užtektinai: Prigyvensi dar ir su pačia Ašb. Prigyvenaũ aš savo amžį, užteko man J.
| refl.: Aš jau prisigyvenaũ, man užteks Als.
3. tr. gyvenant pasiekti ką: Bjaurų gyvenimą fašistai prigyvẽno Plv. Nedaug ir ten prigyvenai garbės T.Tilv. Tėvas prigyveno didelio turto Vaižg. Senatuvę prigyvenau, tų dainuškų nedainavom NS1308.
4. tr. patirti: Visko prigyvenaũ, visko primačiau Gs.
5. tr. praturtėti, gyvenant įsigyti: Užlėkė, išvedžiojo arklius, karves, kas tik buvo prigyventa Ukm. Turtas – prigyvẽnamas daiktas Ėr. Prigyvento[je] vieto[je] (kur visko pilna) bepigu negyventi Šts. Su gimine suseit, ne prigyvent Sln.
| refl. tr.: Savo darbštumu prisigyveno didelių turtų rš.
6. refl. nusigyventi: Tai, kad prisigyvẽno – iš adatos išėjo! Pnd.
7. intr. verstis: Dabar žmonės visaip prigyvẽna Kt.
8. žr. sugyventi 7: Juodu prigyvẽno tris vaikus Brs. Jonas gi buvo vedęs jau antrą žmoną ir su ja turėjo prigyvenęs du sūnus ir vieną dukterį A.Vien.
sugyvénti
1. intr. kurį laiką išgyventi: Šimtą metų sugyvẽno Ėr. Lig šių metų sugyvenáu, bet neesu dar muštas buvęs Plng. Ir giedodami sugyvena amžių rš. Mažai kas sugyvẽna (drauge išgyvena) penkiasdešimt metų po vedybų Prng.
2. intr. sutikti, sutarti: Su giminėmis nesugyvena A.Vien. Gražiai kaimynai sugyveno, nuo pat mažumės bičiuliavo P.Cvir. Anuodu su viens antru negali sugyventi J. Su juo niekas sugyvénti negali – toks bjaurus būdas Srv. Jie – sugyvẽnami žmonės (su jais galima sugyventi) Ig. Jie pasidaro sugyvenamesni, darbingesni rš.
^ Sugyvẽna kaip katė su šunim (nesugyvena) Ds.
| refl.:
^ Susigyvena kaip ugnis su vandeniu (nesugyvena) TŽII376.
3. refl. sueiti į artimesnius santykius, susidraugauti: Aš su draugais gerai susigyvenau sp. Vaikai veikiai gerai susigyveno Mš.
4. tr. begyvenant įsigyti, uždirbti: Sugyveni visokių raizgulių Trs. Darbininkas žmogus iš jo, nėra ko ir kalbėti – žiūrėk, kiek pinigo sugyvẽno Srv.
| refl.: Susigyvenęs žmogus (turtingas) Šts.
5. tr. sudėvėti, sudilinti: Reiks ratelius vežt pataisyt – tokie sugyventi (išklerę) Bsg.
| refl.: Jau tos akėčios suvis susigyvenę Upn. Ko norėt, susigyvẽnę daiktai – čia taiso, čia irsta (apie seną mašiną) Bsg.
6. žr. išgyventi 6: Kalną batviniams sugyveno (sutaisė) Grg. Žemė visuomet laiku sugyventa Plt.
| refl. tr.: Susigyvenau dirvą, sėti bereik Grg.
7. tr. susilaukti kūdikio: Sugyvẽno vieną sūnų Jnš. Mylėjosi, kol vaiką sugyvẽno Srv.
| refl. tr.: Mergaitė susigyvẽno kūdikį Lnkv.
8. refl. susidėti į porą; plg. gyventi 7: Našlys su našle susigyvẽno ir dabar gyvena sau Grž.
9. refl. išrūgti: Kai susigyveñs, bus geras alus Šl.
užgyvénti
1. intr. ilgiau pagyventi: Kad būtų užgyvenęs seneliukas – anas tai žinojo daug pasakų Grž.
2. refl. ilgai gyvenant užsilikti: Mama mano užsigyvẽno Dkšt.
3. tr. užvaldyti, šeimininku pasidaryti: Tas jau ano namus užgyvẽno Vkš. Rado velnių užgyventus namus (ps.) Šln. Anys mislija, kad jau čia tavo ažgyvénta Ut. Vištos gryčią užgyvẽno (prilindo, kai žmonių namie nebuvo) Trs. Jie spardėsi, sakydami, kad jie tą žemę užgyvens A1884,266.
| refl. tr., intr.: Medes mes užsigyvenom Žem. Ar tik ne toje mūsų senoje gryčiutėje vargas užsigyveno? BsMtII212.
4. žr. gyventi 4: Kai pinigų daugiau turėsim, tai puikiau užgyvensim rš.
5. tr. užsidirbti gyvenant: Dirbau buožių ūkiuose, kasiau griovius, kirtau mišką, ir nieko neužgyvenau sp. Aš užgyvenaũ, dabar viskas tur būt pusiau Jrb. Ar aš kokį turtą užgyvenù?! Skr. O ką užgyvens – grabą, daugiau nieko Vlkv. Užtat neužgyvẽno pinigų, kad nemokėjo kaip gyventi Srv. Vis noris ką nors geriau vaikams užgyvént Trgn. Ką tu ten ažgyvensi? OG381. Ne kiek užgyvę́site jūs tę gyvędami Skr.
| Avilių visai mažai užgyvẽnot per vasarą (bitės nespietė, nedaug kelmų padarė) Gs.
| Labai užgyvénta vieta – visko pilna Gs.
| refl.: Dėlto anas te ažsigyvẽno (prakuto) Slk. Kiek užsigyvenau, tiek jum ir paliksiu Btr.
6. žr. išgyventi 6: Ar jau užgyvenai̇̃ laukus (ar jau apsėjai)? Skr.
| refl.: Kai savo užsigyvę́sit, ateikit pas mus Skr.

taikingas nusistatymas
pìktas
priešiškas nusistatymas
Vokiečių ministeris kalbėjo, kad Europa bus pertvarkyta jei ne su geru, tai su piktu Plšk.
Su geru ir su piktu tėvai ją ragina bile vieną [jaunikį] sau skirtis prš.
Sa (su) geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B.
Jis pasiuntė ilgą vežimą su keliais vyrais paliepdamas, ar su geru, ar su piktu abudu atgabent prš.
Su geru neduosi – su piktu duosi Skr.
Pamiršk savo rūstybę, atsimink, kad jie yra mano broliai ir kad mes už piktą turim mokėti geru! Balč.
Užtai kaip vargu yra vaikus augint ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A.
Žmonės yra piktop didžiaus pražvilę, neg gerop Dk.
Buvo taipogi ten vienas medis žinios gero ir pikto Stan.
Liaukiesi pikto ir daryk gera Bret.
Visados už gerą piktu mokas Dauk.
Žiūrėk, vaike, kad gema geras iš pikto Kudir.
Tėvas ne teip, kaip priderėjo, žodžiais tiktai graudeno, o antai reikia kuo kietu tokį lepūną nuog pikto nugrasyt ir ant gero privadžiot Sir.
Galėsugu žinot skyrių terp gero ir pikto? Chil.
Davė augti ir medį pažinties gero ir pikto Bret.
Tuos gabumus galim steigtis vartoti geram, ne piktam Jabl.
Labai greiti daugiaus traukias piktop, negi gerop Mork.

1 kuris turi teigiamų ypatybių
blõgas
kuris turi neigiamų ypatybių
Daiktai patys savaime nėra nei geri, nei blogi. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio į juos rš.
Sistema gali būti geresnė ar blogesnė, bet ji niekuomet nebus tokia, kad nieko jau nebereikėtų tobulinti ar net keisti Mik.
Už blogą darbą teisybę į akis padroš, o už gerą pagirs Žem.
Negalima iš vieno antro reiškinio daryti apie žmogų sprendimo: geras ar blogas rš.
Išpuikimas susideda iš per daug geros nuomonės apie save ir per daug blogos apie kitus rš.
Geri arkliai brangu, blogieji tik piga Ds.
Iš blogos verpatės gero audeklo nepadirbsi Ds.
Kas maino, prasimano – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
Mišru yra žuvies, geros ir blogos J.
Jei katinas sugauna pelę ir ją sudoroja, jis nepasidaro nei geresnis, nei blogesnis, o vien tik sotesnis Mik.
Bloga sėkla ir nesėta auga, o geroji ir pasėjus neauga Rg.
Bloga sėkla deginama išdygsta, geroja laistoma išnyksta Mlt.
Grikiai pjautiniai – geri, blogesnius raute rauna Vlk.
Negal medis geras blogo vaisiaus išduoti I.
Geras medis neneš tau blogo obuolio Pgg.
Geras vaisius žmonių valgomas, blogas ir kiaulių neėdamas KrvP. Mrk.
Arklys kad ir blogu keliu riste bėgdavo, bet i geru iš ristės neišeidavo Brs.
Ar kraštas, kuriame ji gyvena, yra geras ar blogas? ŠR.
Jei sugebi atskirti gerą patarimą nuo blogo, tau patarimo nė nereikia rš.
Jokių stebuklų nėra ir nebūna. Yra geras darbas ir blogas... Gruš.
Pagaliau sugebame atskirti pelus nuo grūdų, gerus ketinimus nuo blogų darbų rš.
Blogas darbas toliau skamba, geras – arčiau Ktk.
Geri darbai toli girdėt, o blogi dar toliaus Plv.
Yra mano kraiteliai pirtyj, po krosnia: geru keliu, geru keliu – katinui vežimas, o bloguoju, o bloguoju – mužikui nešimas d. Prng. 2 kuris teigiamai vertinamas (ppr. apie žmogų)
blõgas
kuris neigiamai vertinamas (ppr. apie žmogų)
Geram visi geri, blogam visi blogi flk.
Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia rš.
Gero ūmo (būdo) žmogus verkia iš kito nelaimės, blogo – džiaugiasi Vlk.
Už gero vyro – pauliot, už blogo – paraudot Kdn.
Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstoja Ut.
Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas, tai ženykis LTR. Mrj.
Geras padės ir nekalbėdamas, blogas nieko nepadarys, net ir žadėdamas KrvP. Vlk.
Gaspadorius abejutas (vidutiniškas), t. y. nė dideliai blogas, nė dideliai geras J.
Geri vaikai – tėvams paguoda, blogi – širdį užduoda Jnš.
Geri vaikai motinos širdį nutildo, blogi – plaukus pražildo Gr.
Dievui visokie reikalingi – geri ir blogi Bsg.
Geri vaikai tėvelius pamigdina, blogi – be laiko galvą pražildina KrvP. Skr.
Gera duktė senatvę ramina, bloga – gyvenimą gadina KrvP. Sdb.
Man pasidarė linksma, nors ir nežinojau, kur esu ir koks geras ar blogas velnias mane čia atsekė, bet buvau patenkintas Cinz.
Našlei taip gerumo gyvent su vaiku geriausiu, kaip su vyru blogiausiu Gs.
Blogo žmogaus rauda ar juokas skiriasi nuo gero rš.
Jis tikrai nė per nago juodymą ne geresnis už mus, o gal net blogesnis rš.
Laukdavome pamokų, dirbdavome, kartais būdavome geresni, kartais blogesni, bet visada jautėme, kad mus myli, mumis pasitiki rš.
Niekas taip ryškiai neparodo žmogaus vidaus, jo būdo, visų jo savybių, ir gerųjų, ir blogųjų, kaip šitai padaro kalba Balt. 3 kuris moka savo darbą
blõgas
kuris nemoka savo darbo
Geram artojui ir blogas arklas gerai aria, o blogam ir geras nekaip LTR. Ds.
Blogas išknaiso, o geras sutaiso An.
Gera merga drobes audžia, bloga ir pakulnio suaust nemoka KrvP. Al.
Geras tėvas – su rykštele, blogas – su saldainiu KrvP. Sk.
Gera galva – rankom parama, bloga – kojom vargas KrvP. Mrk.
Gerose rankose – vijurkas, blogose – kelmas KrvP. Nmn.
Blogos rankos ir gerą pagadina Ppr.
Dalgė gera, tik plakėjas blogas Sb.
Blogas padėjimas ir gerą žmogų išveda iš kelio Pbs.
Gyvenimo žaidime ne tiek svarbu turėti gerą ranką, kiek mokėti žaisti su bloga rš. 4 kuris teikia malonumų
blõgas
kuris teikia vargo
Visokių reikia perleisti metų – gerų ir blogų Ėr.
Jei pirmą Kalėdų dieną iš šieno byra grūdai, bus geri metai, jei nebyra – blogi flk.
Jei starkus (gandras) išmeta kiaušinį iš gūžtos – bus geri metai, o jei vaiką – blogi Ds.
Geri laikai baigiasi per greitai, o blogi tęsiasi ištisą amžinybę rš.
Ir geri, ir blogi laikai praūžė kaip vėjas Mrj.
Kvailys genda ir nuo gero, ir nuo blogo gyvenimo rš.
I geras, i blogas gyvenimas užsimiršta per laiką Mžš.
Geras gyvenimas smertį tolina, blogas – greitina Slk.
Dvi dienos blogos, viena tik gera [gyvenant su vyru] Kpr.
Rudenį geroji diena blogosios laukia Ps.
Jeigu skalbiant ar džiovinant mazginį geras oras, tai vaikinai myli, jeigu blogas – nemyli Šl.
Kad gera klumpė koją graužia, tai kęsk, jei bloga, tai trenk LTR. Pnd.
Geras sapnas – rankon, blogas – širdin KrvP. Jz.
Geros naujienos pėsčios kulniuoja, blogos – aitvaru joja KrvP. Mrk. 5 kuris duoda didelį derlių
blõgas
kuris duoda menką derlių
Jei daug išbyra – gera pakulė, jei maža – bloga pakulė Pg.
Ankstybi javai kartais geresni, kartais blogesni J. 6 kuris stiprios sveikatos
blõgas
kuris menkos sveikatos
Ligonis kaitiniuoja, t. y. vieną dieną geresnis, antrą dieną blogesnis J.
Krikštatėvis tavo toks pat vienodas: nė geresnis, nė blogesnis Mžš.
Nei blogesnis, nei geresnis [ligonis] – vietoj stovi Skdt.

kuris yra viršutinėje pusėje
ìšvirkščias
kuris yra vidinėje pusėje
Megzti pradedama dažniausiai gerųjų ir išvirkščiųjų akių stulpeliais, kurie mezginį prilaiko rš.

1 kuris teigiamai vertinamas
meñkas, netìkęs
kuris neigiamai vertinamas
Kitam ir menkas niekas geru daiktu stova Vvr.
Geras klausimas yra geresnis už menką apsakymą (papasakojimą) Baran.
Teneparenka nei gero, nei menko, tenepakeičia jo kitu ŠR.
Ieškok geresnio – menkesnis gal pats susiras KrvP.
Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl – netikusio, kuris megztų gerus vaisius NT. 2 kuris teikia malonumų
meñkas, netìkęs
kuris teikia vargo
Šventas Jonas – menkas ponas, šventa Ona – gera žmona: davė duonos ir smetono End. 3 kuris vertingas
meñkas, netìkęs
kuris mažos vertės
Menka čia mano apiera (auka), bet kad geresnės duot neišgaliu Nmn.
Geras drabužis blogo nepataisys, menkas gero nepabaidys VP. 4 kuris išmano savo darbą
meñkas, netìkęs
kuris neišmano savo darbo
Prie geros gaspadinės namai kelias, o prie menkos nuslysta Ds.
Kad žemės daug turi, tai bernas, nors menkas, ima gerą mergą Rod. 5 kuris stiprus, gerai laiko
meñkas, netìkęs
kuris silpnas, nepatvarus
Stogas menkas, reikia stogas geras kur dastot (gauti) Lt.

1 kuris teigiamo charakterio
negẽras, nelãbas
kuris neigiamo charakterio
Vienam geras, tai kitam negeras Ds.
Ir galvosūkis dabar, ar čia ana gera, ar negera Slnt.
Ne puodas yra – nepaskambinsi žmogų, ar jis geras yra, ar negeras Skdv.
Kap geras kunigas, tai – geras, o kap negeras, tai pavaro Sn.
Arklys geras, ale važiuotojas negeras LTR. Ds.
Bet kiti – teipgi nuo žilos senovės – tiki vėles mirusių gerų žmonių tiesiog paskirton joms vieton – rojun, o nelabųjų – pragaran einą Bs. 2 kuris teikia malonumų
negẽras, nelãbas
kuris teikia nemalonumų, vargo
Nėra gerų ir negerų darbų Marcin.
Ka gera valanda, sėju, ka negera, nesėju Tv.

1 kuris pasižymi teigiamomis ypatybėmis
pìktas
kuris pasižymi neigiamomis ypatybėmis
Pasaulis iš esmės yra ne geras ir skaistus lyg Dievo širdis, bet tamsus ir kenčiantis, piktas ir niūrus rš.
Ausis mūsų erškėčiais užtverkime, nesa pikti kalbesiai gadina gerus būdus Dk.
Vyresnieji bažnyčios kaip geruosius mylėti teip, vėl ižg antros šalies piktuosius draust ir bart tur Dk.
Gerieji turės kūnus padeivintus, šviesius kaip saulė, o piktieji vėl turės kūnus tamsius, bjaurius ir dargius kaip ir pati giltinė, arba mirtis Dk.
Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako KrvP. Btg.
Geri darbai miškuose slepiasi, pikti – keliais vaikščioja flk.
Gera kalba tyliai kužda, pikta kalba varpan muša KrvP. Dt.
Iš žemės Viešpats Dievas išaugino įvairių medžių su gyvybės medžiu sodo viduryje ir gero bei pikto pažinimo medžiu ŠR.
Geroji žmogaus valia nuolat grumiasi su piktąja, vienur viena, kitur antra laimi Sm.
Atsidarys jums akys, it dievai būsite, žinantys gerą ir piktą Valanč.
Gero ir su šakaliu nesurasi, o piktas ir pats pasišaus KrvP. Mrk.
Gero laukė, pikto susilaukė KrvP. Slv. 2 kuris malonaus charakterio, elgesio
pìktas
kuris nemalonaus, nesugyvenamo charakterio, elgesio
Geras žmogus – retas, piktas – ant kiekvieno žingsnio KrvP. Mrc.
Geras žmogus gabena gerus daiktus iš gero skarbo (turto) širdies, o piktas žmogus gabena piktus daiktus, iš pikto skarbo Chil.
Jis yra piktiemus baisingas, o geriemus mielingas Mork.
Kuris didę minią pasotino pats, be paliaubos mitino taip piktus, kaip ir gerus Dk.
Gera motė (moteriškė) vyrui kelį daro, pikta motė vyrui kelį užkerta Dauk.
Kad užstovas (skerdžius) geras – piemenim gerai, kad piktas – oi, negera Mžš.
Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės KrvP. Lp.
Pikti ir geri – visi [žmonės] jai buvo suprantami, visi įdomūs, visi verti meilės, pasigailėjimo, kartais juoko rš.
Geri žmonės protą gerbia, pikti – pinigus Vl.
Skruzdėlyno niekas nepaliečia – nei geras žmogus, nei piktas, nors skruzdėlynų daugiausia pakelėje Krv.
Rubinas gerą žmogų daro dar geresnį, o piktą paverčia tikru piktadariu rš.
Geriausiąjį savo bičiulį žmonės išranda pikčiausiu priešu Jabl.
Mes, būrai, nebuvom geresni arba piktesni už kitus žmones, ypač už mūsų kaimynus prš.
Greičiaus piktas tris geruosius pagadina, o neg trys gerieji vieną piktą pataiso Dk.
Plebonas (klebonas) tur nulemti aną gerą arba piktą santį Bret.
Geras pasaugo, o piktas dar duobėn pastumia KrvP. Al.
Dievas perleidžia saulei savo užtekėt ir žibėt ir geriemus, ir piktiemus vienokiai Sir.
Nuėję tarnai ant kelių surinko, kurius tiektai rado – piktus ir gerus Vln.
Iš piktų išėjęs, o gerų nepavijęs B.
Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP. Mrk.
Piktas ir gerą supūstija (sugadina) Sg.
Geras eina gelbėti, kvailas – pasijuokti, piktas – pasinaudoti KrvP. Vlkv.
Geras perspėjo, piktas įkalbėjo KrvP. Psn.
Geras sulaiko nuo klaidos, o piktas ieško iš jos sau naudos KrvP. Klov.
Geras patars, o piktas tik suklaidins KrvP. Rdd.
Geras – kol žadėjo, piktas – kai pažadų netesėjo KrvP. Mrc.
Lyg koks šuo pasalinis: akyse geras, o už akių piktas ir bjaurus prš.
Gero su replėmis nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP.
Geras ir žodžio klauso, pikto lazda neatitaiso Jabl.
Kai geras, tai iš gerų geriausis; kai piktas, tai iš piktų pikčiausis Pg. 3 kuris gailestingas, paslaugus
pìktas
kuris negailestingas, žiaurus
Stropus ir lankus yra ant piktų, o sunkus ant gerų darbų Sir.
Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP. Srj.
Našlaitėlė gero būdo, o jos pamotė pikta Nėr.
Pikčiausias žmogus, dovenas gavęs, geresniu randas VP. 4 kuris vertingas
pìktas
kuris menkos vertės
Linai tikrai geri nėr, o iš piktų išbėgę, vidutiniai B.
Dirvonų šienas geriausis, upėsnų – pikčiausis ž.
Gera drapana pikto nepataisys, menka – gero nepagadins Pnd.
Išvilkę [tinklą] ir pas kraštą sėdėdami, išrinko gerąsias [žuvis] ing rykus savus, o piktąsias oran išmetė Dk.
Kožnas teipag geras medis atneša gerus vaisius, o piktas medis atneša piktus vaisius Chil.
Piktas medis negali gerų vaisių išdavinėti Dk.
Geras medis negal pikto vaisiaus atnešti Sch. 5 kuris malonus
pìktas
kuris nemalonus
Mes visi veik gerą, veik piktą orą turim K.
Prie mūsų vis geras oras su piktu kaitos K.
Geras sapnas neįvyksta, bet piktas įvyksta prš.

1 kuris turi teigiamų ypatybių
prãstas
kuris turi neigiamų ypatybių
Lapuotasis šienas geras, o trikantis šienas, pelkių – prastas Šts.
Laukas jojo šmotuotas, t. y. yra gero ir prasto, ir rėžiais išeina J.
Vienas atsisėdęs an geresnės žemės prasčiau gyveno už tą, katras išėjo an prastesnės Gž.
Pas mus daiktais žemės geros, daiktais prastesnės Šn.
Geron žemėn būna stora derna (velėna), o praston žemėn – tik dernukė Lš.
Te slėnys, prastesnė žemė, čia – gera Kvr.
Mūs turėjom du taisius (paskirtus taisyti kelio ruožus): vienas prastesnio kelio, o kitas biskį geresnio Slv.
Žirnikuota pieva yr pati geroji, dagiuota – pati prastoji Ggr.
Avys pirma nušapsena gerąją žolę, o karvėm lieka prastoja PnmR.
Gerų ilginių stogas riečias ir trupa žemėn, o prastų – susiblakina, suklenka ir stova ilgiau Šts.
Tas jau viską sušlavė – ir gerąją meisą (mėsą), ir prasčiąją Trk.
Išskirliojo gerąsias bulves, mun prastąsias paliko Užv.
Aš tau duosiu šešis papužus (pluoštus) prastesnio tabako, o tu man keturis geresnio Vl.
Avimėšliai sausi – prastas mėšlas, avimėšliai šlapi – geriausias mėšlas Grg.
Prie gero bėgsi, nei prasto neteksi LTR. Grk.
Tegul prastas pilvas sprogs, negu geras valgis vėjais nueis Plv.
Ir iš to, kaip ji ateidavo, kaip sutuskendavo kumščiu į duris, mes jau žinojome, gerų ji atnešė ar prastų [naujienų] Balt.
Rėža su nagais – dže dže dže – būs žąsinas geras veislei, o jei tūpčioja – prastas Ggr. 2 kuris malonus, doras
prãstas
kuris nemalonus, nedoras
Prasti žmonys išjuokia gerūsius Pln.
Šuo loja ant gerų ir ant prastų žmonių VP.
Ką prastas įduos, geras nebišims Šts.
Ka žmogus geras retai y[ra]: vienam esi geras, kitam esi prastas Yl.
Pažiūrėti ji prasta, bet gero būdo rš.
Geriausia vidutiniam būt, ne prasčiausiam, alʼ ir ne geriausiam Mžš. 3 kuris pasižymi išmanymu, gabumu
prãstas
kuris nepasižymi išmanymu
Gera gaspadinė namus taiso, o prasta ardo Rud.
Gero meistro galvelė (smuiko dalis) vis gražesnė už prasto skripkadarbio darytą Ds.
Gera galva, tik ant prastų pečių uždėta Pn.
Prastu nebuvęs, geru netapsi Dauk. 4 kuris tinkamai atliktas
prãstas
kuris netikęs, blogai atliktas
Kartais nebeskiriame gero darbo nuo prasto, tikrųjų vertybių nuo iškamšų rš.
Kur kalba prasta, ten negali būti turinys geras Balč.
Viena gera laida atstoja dešimtį prastų rš.
Tačiau per medžioklę senieji medžiotojai užėmė gerąsias vietas, jauniesiems paliko prastesnes rš.
Svarstyklėse sveramas dalgis geresnis knabs, prastesnis kils į viršų Ggr.
Smulkio akuoto (ašmenų aštrumos) dalgis geras, o stambio – prastas Šts.
Medžiaga gera, bet pasiuvimas prastas Dbk.
Išleistos knygos visada gali būti viena geresnė, kita prastesnė Brad.
Prastesnė drapana prie geresnės bus prienešis Kp. 5 kuris duoda didelį derlių
prãstas
kuris duoda mažą derlių
Linų sluogsna gera, sluogsna prasta J.
Per kalniuką geri rugiai, bet slėniau prasti Lnkv.
Vietom geresni dobilai, vietom prastesni – visokių yra Nj.
Seniau miežiai būdavo geresni, dabar miežiai prastesni Grz. 6 kuris malonus
prãstas
kuris nemalonus
Prasta naujyna zuikiu lekia, o gera – vėžiu slenka LTR. Vdk.
Gyvenime priseita (tenka) ir prastų, ir gerų dienelių praleisti Vvr. 7 kuris turi sveikatos
prãstas
kuris neturi sveikatos
Strėkiais (tarpais) geresnis, strėkiais prastesnis ligonas Šts.

kuris tinkamas, naudingas
žalìngas
kuris gali pakenkti
[Etika] gali būti žmogui ir visuomenei gera arba ir vienam, ir antram žalinga rš.

táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L
1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr.
^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn.
| refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin.
2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku[i] maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž.
| refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš.
3. tr., intr. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš.
4. tr. DŽ naudoti (paprastai praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41.
5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet.
| refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371.
ǁ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš.
6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu[i] vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš.
| refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc.
ǁ refl. Rtr stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš.
7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat.
| Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš.
8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk.
| refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk.
9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv.
^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln.
| refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru.
10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub.
| refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš.
11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč.
| Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr.
| refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134.
^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš.
12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk.
| refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk.
ǁ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv.
13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel.
14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk.
15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb).
16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub.
atitáikyti BŽ401, KŽ
1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti Š. Iš rozo to daikto neattáikiau Rdm. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią Pln. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti] J.Balt. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti LTR(Klvr).
2. refl. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Pg. Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau Srv.
3. refl. ppr. impers. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko Skd. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu[i] Nč. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko Srj. Sako, i mun taip atsitáikė Žr. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki V.Piet. Visaip tam sviete atsitáiko Jnšk. Atsitaikė tau nelaimė TS1900,2-3. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų LTII234.
4. refl. impers. Zp, Rūd būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai BŽ521. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius] Sml. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt Rs. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt BsPIII241(Brt).
5. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė Jd. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą Gs. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt Rs. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau BsV257(Nm). Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Pv. Atsitáikė gera palata, geri žmonės Drsk. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius Žem. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria Blv.
6. refl. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės Krš.

×datáikyti (hibr.)
1. žr. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt Klt. Datáikyk tu žmogus [druskos], bijojau persūdyt Žl.
2. žr. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt Krm.
3. refl. impers. žr. pataikyti 11 (refl.): Ir tam dastáikė jį regėt Dsm.
įtáikyti Rtr; Q143, R, MŽ, N
1. intr. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert Žl.
2. intr. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai… K.Saj. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją Vaižg.
3. intr. Rtr, KŽ įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti Š. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis], neįtáikom Vdžg. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt Žl. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai Rud. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi Mžš. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę Slk. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt Pv. Kas žmonimi intáikys Knv.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži Grdž. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė Mrj. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti Ggr.
4. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus V.Kudir.
| refl.: Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu Žem.
^ Įsitaikė kaip šuo į karietą LMD.
5. refl. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį Krš.
ištáikyti KŽ; LL291
1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš.
2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg.
3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš.
| refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk.
4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk.
5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš.
6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš.
| refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt.
7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put.
nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ
1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš.
| refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
ǁ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn.
2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš.
| refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ.
3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov.
| tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt.
| refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put.
4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš.
5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put.
6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti.
7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk.
patáikyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172
1. intr. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį Lbv. Vaikas man patáikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad patáikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau Aln. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė Nm. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi Lš. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm Krš. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė Krt. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys Slnt. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai Gršl. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos BsPIV113(Brt). Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne rš. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai], ką galia išlošti! Krš.
| prk.: Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti Vaižg.
^ Daug šaudė – mažai pataikė KrvP(Vs). Galvon taikė – uodegon pataikė KrvP(Mrc). Dievas kuo mes, tuo pataikys LTR(Mrj). Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) Vl.
| tr.: Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą LKKIX220(Dv).
ǁ kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė Pt.
2. tr., intr. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit Jrb. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk Trg. Svetimas ateina, vis žodį patáikai Krš. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu Gs. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt LKKXIII139(Grv). Tau ir kąsnelis buvo patáikytas Pc. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų Pnd. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) Mžš. Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Skr. Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja] Slm. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi Svn. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime DP430.
| refl. tr., intr.: Ligonis turi valgį pasitáikyt Rmš. Pastáikai ir valgymą sau Všn. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist Jnšk. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai Dg.
3. intr. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių Prn. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau Vkš. Jis patáikė į pačius pietus NdŽ. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia Jrb. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko Kž. Ant šiltų pėdų pataikė LTR(Grk). Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą J.Balt. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių J.Marc. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo S.Nėr. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti Pt. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti rš. Batelius tai jau patáikėt nupirkti Lkv. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis Všv. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo Jnšk. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta Sb. Jam niekap negali patáikyt Lzd. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit Mrj. Tu jam jau biškį patáikyk Žl. Mokėjau pataikyt jai pasiūti I.Simon. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt LB249. Nepatáikei ką pasakyt, tuo[j] piktumas Jrb. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt Krč. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė V.Kudir. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti Krt.
^ Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei Vkš. Pataikė kap kulka tvoron Nč, Al. Patáikė kai pirštu į dangų Slv. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas Varn. Patáikei kaip su pirštu į akį Skr. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą LTR(Mrj). Patáikė kaip lazda tvoron Sn. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę Snt. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė LTR(Rz). Nuo ko bėgau, in to patáikiau Dv.
| tr.: Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių J.Balč.
4. intr. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė LKT188(Gl). Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų Slnt. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau Brs. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią V.Kudir. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą BsPIV35(Brt). Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį I.Simon.
^ Pataikė kaip aklas duobėn TŽIII378(V.Krėv).
5. intr. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko Slk. Ne pro tas duris patáikė Vvr. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas Pp. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį Gršl. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau Klvr. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti Vkš.
^ Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris rš. Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP(Srj).
| tr.: Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko Žl.
^ Pataikė kai koją čebatan (apie gerą įsikūrimą) Slk.
6. intr. Ppl pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį Skp. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė Pln. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie BsPI17. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti Vkš. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės Jz. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt V.Kudir. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis Ln. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko Mžš.
| refl.: Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu Krš. Eidamas pasitáikyk, kur geriau Vrb.
7. intr. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko RdN. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas P.Cvir.
| refl.: Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt Stk. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man Ukm.
8. tr. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save Plv. Jei gerą patáikytai [vyrą]… Rsn. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį DvD243.
9. refl. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai] Žln.
10. refl. impers. Š, Rtr atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios Rod. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep Kpč. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša Antz. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina Gdž. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt Jnš. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos Skrb. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko Smal. I pasitáikyk tu ma[n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Slv. Man vienąsyk pasitáikė teip LKT184(Raud). Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo Bgs. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit Mšk. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti J.Jabl. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę Ašb.
^ Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko KrvP(Dg). Visai[p] pasitáiko i visai[p] reikia Jrb.
11. refl. impers. Š, Rtr būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt Alv. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja Dg. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą Slv. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis Mlk. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška Dg. Ma[n] tę pasitáikė būt Žgn. Latvijo[je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius Vkš. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst (ps.) LKT155(Žg). Tą vakarą i mun pasitáikė būti Varn. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens Jrb. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti Krš. Nepastáikė jį man suti̇̀kt Lš. Pasitáikys karts i geresnis gauti Brs. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką K.Donel. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus] End. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms Lk. Pasitáikė gerai sudėt audimą Rs. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė K.Donel.
12. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė[jo] vargt Krs. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu Skdt. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų] Ėr. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto Dgp. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens Sg. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę Plt. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam Skd. Gerai, kad geras vyras pasitáikė Srj. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku rš. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda] K.Donel. Tokių daiktų nepasitáikydavai Mšk. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko Krtn. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga Sdb. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo J.Bil. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių J.Avyž. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra rš. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa], nė į burną imt negaliu Erž. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė KlvrŽ. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga Jrb. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė Drs. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys rš. Kita pati pasitaikė ragana BsMtI114(Brt).
^ Gera galva, tik durnam pasitáikė Prn. Aklai vištai grūdas pasitáiko Trk. Pasitaikė kap šun rimbas LTR(Ss). Proga pasitaiko, bet nesikartoja TŽV598(Al).
◊ danti̇̀s ant dantiẽs nebepatáiko sakoma drebant iš šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad danti̇̀s ant dantiẽs nebipatáiko Vvr.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis J.Avyž.
į ši̇̀rdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko KrvP(Pšl).
pratáikyti NdŽ
1. intr. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. tr. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti Š, Rtr, KŽ, DŽ1; R71,416, MŽ94,561, N, LL198, L
1. tr. NdŽ nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą M.
| refl.: Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs J.Balč. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą A.Vien. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis] LTR(Kp).
2. tr., intr. DŽ parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum J. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta Sml. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių Mžš. Jokio ėdimo jai (kiaulei) nepritáikai, velnią ir papjoviau Kpč. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną Nm. Negaliu sau kningos pritáikyti Nt. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo Ps. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose] Kpč. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau KzR. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas], tai būt gerai Pkn. Kai moki [kulti], tada nesunku pritáikyt Vdn. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti Šv. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti] Grnk. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta Blv. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams J.Avyž. Pritáikysu laiko, ateisu Krš. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų rš. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) Prn.
| Dievas Jonošiui žuvį pritáikė KII305.
^ Senam arkliui briko nepritaikysi TŽV604(Ps).
| refl. tr., intr. N, LL314, Rtr, Š, GTŽ: Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi] Kt. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė Mžš. Ans skrynė[je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus Nv. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų Pžrl. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė Drs. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas I.Simon. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti Plšk. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos rš. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui EncIX55. Prisitaikomosios organizmo funkcijos KlK46,41. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą rš. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio I.Simon. Anie neprisitáiko prie mašinos Vdžg. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat A.Vien. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją P.Cvir. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę Sln.
^ Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos PPr409(Btg).
3. tr. panaudoti (paprastai praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje rš. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą rš. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms rš. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika rš. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais LTII442. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai J.Jabl.
4. intr. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką Pc. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta Mžš. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna Rdš. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti] Ėr. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron Vp. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt Krs.
| refl. Š: Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona V.Piet. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt Krk. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt Pv. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus] Bsg. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą BsMtII122(Brt). Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką] Lel. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt Slv. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų] Rdm. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr Ėr. Mes neprisitáikom kept Iš. Dabar tolie vaistinė, kol prisitáikai ateiti Kv. Kada prisitáikai, tada sodini bulbas Dg. Praeitą metą neprisitáikiau prisiskytie Vlkv. Prisitáikiau savo drabužius išsinešti, kumet nė vieno numie nebuvo Vkš.
^ Neprisitaiko kap nuogas triest LTR(Vlkv). Neprisitaiko kai šuo ant rugienos LTR(Šd).
5. intr. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Žmogus, kurs nepritáiko niekam, kitam pikta velija, visur įsikiša, kur nereikia …, tas įžūlas JI676. Nepritáikysi martelei niekada, niekada Bsg.
| refl.: Įžūlas, kurs neprisitáiko J. Prisitáikyk in vaikus i gyvenk Klt. Kai ligoninėj dirbi, vis prie kiekvieno prisitáikai Dg.
6. refl. prisigerinti, įsiteikti: Ta boba prisitáikys prie dėdės, t. y. prisiglis J. Su gerumu būtų prisitáikiusi [prie vyro] kaip norint Krš. Prysitáikė pry ponų, įsitaisė malūną Pj. Merga prisitáiko, ka i labai nenorėtumi Krš. Prisitáikė, o tai jam pirmininkas davė jau tą ganyklą Jrb.
7. refl. prisigretinti: Prisitáikė prie manęs ir pasakė, kad buvau visą laiką skundžiamas Brb.
8. refl. atsitikti: Tiedu medžiodami prisipažino, kas jiems prisitaikė LTR.
9. refl. impers. būti, atsirasti, atsitikti progai, atvejui: Kada pristáikis, užeik pas mus Vrn.
sutáikyti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q654, R, R419, MŽ, L
1. tr., intr. padaryti ar parinkti tinkamą ar tinkamai, suderinti: Medį triobai sutaikyti N. Raštai nesutáikyti [siuvant staltiesę] Rdm. Tei aš parsigandau: kaip tik pašneku, nė lūpų nesutáikau Šmk. Teip sutáikyti [vilko] dantys, ka vienas pro kitą leka (sueina į tarpdančius) Kdl. Kada šokikai gražiai sutaiko mušti plaštakom, labai gražiai atrodo LTR(Auk). Jeigu nesutáikai kult, labai sunku Grz. Sutáikė: vienas girnas an čia traukia, kitas an čia, sumaldavo siekelį iki pusryčių Krč. Žodžius sutaikau CII296. Sutáiko kalbą (taikiai kalba), gal parsivers, gal nebriesias Krš. Mergaitė deda gėlių kesulą. Sutaiko jį taip, kad neatskirsi, kame baigias žalia spalva, o prasideda mėlynoji Blv. I tei[p] vieno amžiaus buvova sutáikę Jrb. O melas ir menas – nesutaikomi dalykai J.Balt. Jėzus Christus sąsparos akmenimi yra, ant kurio cielas budavojimas sutaikytas auga VlnE168.
^ Nesutaiko kaip Kazlai duoną su sula LTR(Mrj).
| refl.: Vienas kela, antras muša, tas kela, tas muša – taip susitáiko Šv. Gruodis susitáiko su gegužiu, sausis susitáiko su birželiu (spėjama apie orą) Grnk. Mano mintys nuo manęs skyrėsi ir su mintim nesusitaikė žodžiai V.Kudir. Gerai, kai jaunieji susitáiko panašaus būdo Mrj. Reiks susitáikyt į porą Bsg. Balsai iš tūkstančių krūtinių susitaikė į vieną darnią gaidą M.Katk.
^ Susitáikė pora pagal Dievo norą Bsg.
2. tr., intr. BzF186, M, LL157 pašalinti nesutarimus, sugerinti, padaryti taiką: Susipešė, tai paskui vos sutáikyt ėjo Slv. Eik, kūma, sutáikyk mano vaikus Kair. Ka tas pantis (mušimas pančiu) teip anudu sutáikė Gd. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas I.Simon. Naujas vyskupas, tokį ermiderį radęs, tarės sutaikysiąs kerštaujančius M.Valanč.
^ Šunio su kate nesutaikysi LTR(Užp).
| refl. Q536, R363,365, N, L, LL157, Š, Rtr, KŽ: Nesustáiko su vyru: pijokas, geria Pv. Koki motriška beprotė: primušo, prispardė, i vėl susitáiko Trk. Tada da susitáikė, pasibučiavo abu ir parėjo namo Krs. O pirma tai paraudojai [vyro] išvyta, i gurbe pabuvai, i vė[l] parėjai, susitáikei Mžš. Kap nori sustáikyt, perka arielką ir gadijasi Grv. Gal susitáikys, gal viskas išeis gerai Krš. Pešas, nesutaria, kol' (kodėl) susitáikyt negãli Smal. Gal susitáikys – dabar taikos eina Vlkv. Broliai ir seniai eina namo linksmi ir susitaikę P.Cvir.
3. refl. Rtr sutikti, neprieštarauti: Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad taip staiga, nelauktai viskas pasisuko nelemta kryptimi rš. Negalėjau jokiu būdu susitaikyti su ta teisybe, kad šiose dienose gali būti toks Naumiesčio pavietis V.Kudir. Susitaikė su tokiu gyvenimu, koks buvo, nes nepajėgė išsikovoti tokio, kokio troško rš. Su Dievo valia susitáikyt reikia Grv.
4. refl. susitarti: Vis nesusitáikė išsidalyt žemės Ps. Mes susitáikėm kartu važiuot Jnšk. Ir su bernu reikia pirma susiderėt, susitaikyt V.Kudir. Tam parėjus namo, kitas eina brolis tarnauti, o nuėjęs susitaikė ant išlygų, kaip anas brolis buvo sutikęs BsPIII86.
5. refl. prireikti, praversti: Mažasai kūlės nepardavė ir vis sakė: – Man susitaikys BsPII171.
6. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Susitáikydavai, kad ponai tarnaites apsiženydavai Mšk.
7. refl. būti, pasirodyti, atsitikti: Pagados susitáikė, ant lauko nudžiūvo [dobilai] Gsč. Ir susitáikyk – keturios Onos! Dg.
užtáikyti KŽ
1. tr. užkliudyti: Tąsyk galėjo ne tik skaudamą vietą ragu užtaikyti, bet ir žarnas paleisti rš.
2. žr. pataikyti 2: Vaistininkas galia geriau užtáikyti vaistus kaip daktaras Kv. Taip užtáikėt vaikuo batelius, taip reikalingi yra Lkv.
3. žr. pataikyti 3: Užtáikiau ateit – an pačių skerstuvių Ul.
4. tr. užeiti, užtikti: Užtáikysi, gausi [krautuvėje] ko, o taip – ne Krš. Neužtáikau, kada būna duonos Kv. Ir aš vienąsyk ėsu tokios žuvies užtáikiusi Vlkv. Kažin ką aš čia užtaikiau? Šlč.