Dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškas, kuriame kovo 21 d. būna Saulė, pereidama iš dangaus p. hemisferos į š. hemisferą.

Laiko tarpas tarp dviejų Saulės skritulio centro perėjimų per pavasario lygiadienio tašką. Lygūs ~365.2422 d. (vid. saulinės paros). Trumpėja po 0.53 s. per 100 m.

Pusiaujinės astr. koordinačių sistemos viena koordinačių. Matuojama dangaus pusiaujo lanku nuo pavasario lygiadienio taško iki šviesulio deklinacijos apskritimo rytų kryptimi nuo 0 h iki 24 h.

Astr. koordinačių sistema, nusakanti šviesulių padėtį ekliptikos plokštumos atžvilgiu. Šviesulio padėtį nusako ekliptinė platuma β (platumos apskritimo lankas nuo ekliptikos iki šviesulio) ir ekliptinė ilguma λ (ekliptikos lankas nuo pavasario lygiadienio taško iki šviesulio platumos apskritimo ir ekliptikos susikirtimo taško). Platuma matuojama išilgai platumų apskritimo į abi puses nuo ekliptikos – nuo 0° iki ±90° (teigiama š. ašigalio ir neigiama p. ašigalio kryptimi), ilguma – išilgai ekliptikos, nuo pavasario lygiadienio taško iš v. į r. – nuo 0° iki 360° . Ekliptinė sistema naudojama nurodant Saulės sistemos kūnų judėjimą.