Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (12)
pavaduoti laikinai
pavad‖úoti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką nors
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Direktorių p. Jis mane ~úoja darbe.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
pakeisti, atstoti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Savo vaiko svetimas nepavaduõs. Mašinos daug kur ~úoja žmogų.
Pasivadúodami dirbame.
3
Reikšmė
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Direktoriaus ~úotojas
pamainý‖ti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
visai ar laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
P. skarelėmis (skareles). Pamai̇̃nė ožką į avį.
Pasimai̇̃nėme butais.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
pakeisti ką suteptą, sugedusį ir pan.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Reikia jau skalbinius p.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
pavaduoti darbe
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
~k piemenį, tegul pareina pietų.
Dirbame pasimainýdami.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
pakeisti stambius pinigus smulkesniais
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
P. šimtinę.
temp
pavadúoti
Apibrėžtis
vadúoti, -úoja, -ãvo tr. KBII199, K, Š; H, H158,172, L
1. R247, MŽ330, Rtr, KŽ, Ms, Als laisvinti, daryti nepriklausomą: Vilniui vadúoti sąjunga NdŽ. Kad žinotų nors berneliai, pagelbą jam duotų, iš sunkios vergijos vaduotų V.Krėv. Žiūrėk, įkliūsi, i vė reiks vadúot Sml. Sakė, vaduõs [iš kalėjimo], va išvadavo – sėdėjo, kolei pamirė Švnč. Teip ir mūsų iš nevalios niekas nevaduoja BsO13. Mus per smarkią karčią mūką savo brangiai vadavo KN152. Brangiu krauju vadavai̇̃ tu mus savo VoL86.
^ Vadu vaduok, bet nemeluok LTR(Šll). Va tu juos (vaikus) vaduõj dūšia (instr.)! Švnč. Nons paskutinius marškinėlius atiduos, al ligą vaduos LMD(Pšl). Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę: penktas atėjo vaduoti ir pats pakliuvo (pirštinę mezga) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ: Vadúotis iš nelaisvės DŽ1. Palauk, mamužėle, duok nors sniegą nusipurtyti! – vadavosi iš motinos glėbio Jonas rš. Kaip nori, taip iš savo bėdos vaduokis K.Bor.
| prk.: Ėmus saulei dienoti, jau kasdien didesni žemės plotai vadavos iš po baltos žieminės apklotės LzP. Epušių ir beržų apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo M.Katil. Vaduodamasis iš miglotos simbolikos, poetas dabar kalba daug tiesiau, paprasčiau rš.
2. R, R247, MŽ, MŽ330, Sut, SchL141, KBII199, K, Rtr, Skrb, Kp sumokėjus atsiimti, išpirkti: Drabužį už skolą užstatytą vadúoju aš J. Einu girnelių vadúot iš dvaro, ponas atėmė! (ps.) LKT243(Pkr). Pasku su tičio nabaštiku nuejom abudu tų karvių vadúoti Kv. Karvutę parduosiu, sermėgą vadúosiu JD1425. Kraičvežiai atvažiavo kraičių vadúot Grž. Vaduok, tėveli, vaduok, iš šio balto stalelio vaduok NS564. Vadúok mane, tėveli, vadúoki, nors palšuosius jautelius parduoki JD323. Eičiau namučių, melsčiau tėvučio žirgą vadúoti ir kamanužes JV1066. Vadúok mane, motule, vadúokie, nor ir tankias drobeles parduokie DrskD64. Neverk neverk, seserele, mes tavi vaduosma, … nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepaduosma D5. Žirgelį atduočiau, dieneles vadúočiau JV774. Vadavo broliukai auksu, sidabrėliu, o mes, sesiutėlės, žaliosiom rūtelėm LTR(Sv). Žirgus parduosim, skolas vaduosim LTR(Ūd). Vadúojamieji pinigai NdŽ, KŽ.
vadúotinai Jo sūnus štai! Vaduotinai dabar ateit į svietą PG.
| refl. K, KŽ: Nu i turia vadúotis tie brolaičiai iš čia – iš jaunosios Mšk.
ǁ atieškoti, išreikalauti: Duok kožnam, kursai geidžia nuog tavęs, o nuog to, kursai atima, kad tavo yra, nevaduok Ch1Luk6,30.
3. padėti, gelbėti, remti: Jei ir toliau būsime išmintingi, vienas kitą nelaimėje vaduosime, gyvensime susiklausydami, galgi praūš nelaimės pro šalį A.Vien. Nelaimėje vadavo ir gerų patarimų vienodai neskundė, nesigailėjo Vaižg. Kas vadúos, jei bendrovei būs kapiec? Krš. Vaduok, motule, savo dukrelę iš didžio vargelio KrvD195. Eisiu par dvarą, šauksiu tėvelį, kad vaduot mane iš rūpestėlio LTR(Mrk). Man rankelės žieduotos, nuo sunkių darbelių vaduotos LTR(Kp). Aš tave vadúosiu bėdo[je], slaugysiu darbuose ir valysiu senatvė[je] J. Bėdoj žmogaus niekas nenori vadúot Trgn. Metę ginklus, bėgome gyvastį vaduodami Pt. Ligonį ir kalinį aplankyti ir vadúoti A.Baran. Tu nu bėdos save vadúoji PP55. Par tinginį nevadúoja artimo iš kokio priepuolio A.Baran. Javai vaduoja MŽ, N.
^ Kas meluoja, tas save vaduoja TS1903,11. Maluosi, savi vadúosi, tik visi spjaudys Krš. Piemuo meluo[ja] – savo kailį vaduo[ja] VP37. Lapė maluo[ja], save vaduo[ja] PP62.
| refl.: Ne tik duktė, bet ir visas kaimas kurį laiką skersakiavo į Daubarą, kam jis, žmonai mirus, ėmė vaduotis Pempiene V.Myk-Put. Jauna motina po bruknynus braidžiojo, raselėmis kojeles plovėsi, bruknių rūgštele nuo nesveikatos, blogumo vadavosi sp.
| tr.: Jėzų Kristų garbink, kurs tave vadavos iš bėdos tave atgavęs RD197.
ǁ užstoti, užtarti: Motin malonės, vadúoki žmones NdŽ.
4. NdŽ, Kt, Pc, Erž dirbti už kitą darbus, padėti: Motina labai vaikus vadãvo Ėr. Kas mane senatvėj vaduõs? Prn. Ji vis tą vyrą vadúodavo Gr. Mergučę išleidai kitą vadúot, o pati galuojies Skr. Geras sūnelis – visur vadúoja mane Lkč. Gavau žmogų, kursai vaduos mane, įžiūrėdamas mano žemę J.Jabl. Elziukė pradėjo vaduoti Onutę sode ir darželiuose V.Piet. Ar užaugsi, dukrelė, ar vadúosi tu mane? JV23. Da nevadavaũ savo motynėlės nė jokiame žingsnelyje JV238. Sūnūs mano, žalnierėliai, nevaduosit mane seną BsO81.
| Ta višta nesudeda [kiaušinių], tura kita vadúoti DūnŽ. Par tiek karvių pieno tura, viena kitą vadúo[ja] (viena mažiau duoda, kita daugiau, ir išsilygina) DūnŽ.
| Pašarą karvei veršis vadúo[ja] (parduodi įmitusį veršį, nusiperki pašaro) Grd.
| prk.: Jis mano senatvę vadúoja Ss. Aš tavo tinginio tai nevaduósiu Prn.
5. NdŽ atstoti, pakeisti: Jei kam kada atsitinka vadúoti nakties miegą dieniniu, labai vodija sveikatai savo BM307(Pvn). O jei jo (asilo avimi) nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą BB2Moz34,20.
^ Protas kojas vadúoja M. Protas rankas ir kojas vaduoja PPr227.
6. refl. KŽ kaitaliotis: Čia ir pievokšniai besivaduoją su pušynėliais rš. Labai derlios žemės vietomis vaduojasi su paversmių viksvynais ir švylynais, laukiančiais džiovinimo rš.
7. žr. vadovauti 1: Dešinioji akis geriau už kairiąją vaduoja matymui P.Aviž(Dgl).
8. žr. vadovauti 2 (refl.): Lapė gudrybėmis vadúodavosi NdŽ. Pedagoginiais sumetimais vaduodamasis, jis verčia ir tokius grožinius raštus, kur aukštinamas žmogaus darbas bei ištvermė KlbV19. Ar advokatai yra tikrai susipažinę su teisės mokslais, arba jie tik vaduojasi savo šalies ir vietos papročiais? J.Balč. Kalbos teisės reikalauja, kad ja kuo plačiausiai galėtume vaduotis LTII432. Politika nesivaduoja nei doros, nei teisės logika A.Sm. Turite savo valią, tai ir vaduokitės sveiki ja Vaižg. Kokiais samprotavimais vaduojasi vegetarai, nevartodami mėsos? Vd.
9. mat. paversti: Vaduojame lygtis nuo trupmenų, radikalų Z.Žem.
◊ [su] mirtimi̇̀ (×smerčià Slm, ×smer̃timi Sdk, ×smerčiù J, Vkš, Skd, Všv) vadúotis; ×smer̃tį vadúoti Sb, Lnkv labai sirgti, būti arti mirties: Ievutė visą naktį mirtim vadavos, o tu jai ir akių nerodai A.Vien. Mama sunkiai serga, mama tempia paskutines dienas, mama vaduojasi mirtimi!.. J.Mik. Jau kad inkando [gyvatė], mirčià vadúojas Kzt. Jeigu jau numano, kad urėdas gali pavaryti į dvarą, tai tuojau pat į lovą – ir vaduojasi su mirtimi LTsIV193. Jau ligonis smerčià vadúojas Dbk. Kai saulėta, oras gražus, aš vaikščioju kai išvystyta, o kai šalta – smerčiù vadúojuos, negaliu Nmk. Smerčià vadúojas – ir vemia, ir viską Žl. Par visą naktį smerčiù vadãvos, o ant ryto biškelį atsitekėjo Užv. Su smerčiù vadúojas gatavai Grdm. Ligonis po gurkšnelį pieno kasdien nurydamas smertį vadãvo Jnšk. Aš smer̃tį vadúodavau – ir tai išsiliežiau Mžš.
sùbinę vadúoti vlg. vemti: Tas jau sùbinę vadúoja Krs.
atvadúoti tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L
1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvadúot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako atvaduoti, tai tam ji per pačią teksianti BsPI48(Rg). Bėgiojo kryžių nešinas, skatindamas viešpačius eiti atvaduoti žemės šventos nu turkų S.Dauk. Dvaras nuo užkeikimo buvo atvaduotas LTR(Rk). Mano močia turėjo devynius sūnus ir visus prakeikė, noriu atvadúot (ps.) Slm.
| refl. KŽ: Chanas jos (mogulų giminės), atsivadavęs kardu nu donies totorių, nekurias gimines nukariavo S.Dauk.
2. Sut, N, K pamokėjus išvaduoti, atpirkti: Piningais jį atvadavo OsG155. Atvadúoti užstatą Rtr. Nuo jojo žiedą savo atvadúok J. Par amžių manęs neatvadúosi (d.) Rgv. Atvadúok suolą, stalą, pask piršlys kart reikia Jnšk. Jis turia raštelį nuo tavo tėvo, sunku bus tau atvaduot tą raštelį BsPII76(Šl). Nugrobs a skarelę, a šukas iš galvos ir užstatys, i turi̇̀ eiti atvadúoti Plt. Buvo nusigyvenę visai, o kai jis paėmė tą ūkį, tai visą žemę atvadãvo Jrb. Parduotum skrynią plonos drobelės, kad atvadúotum jaunas dieneles (d.) Šmn. Šilkinę skarelę aš parduosiu, jaunąsias dieneles atvadúosiu (d.) Tvr. Tik n’atvadavaũ jaunos mergelės iš margos karčemėlės JD783. Aš prašyčiau brolužėlį, baltą dobilėlį, o bene atvadúotų mano vainikėlį JV656. Paprašyč pasamdyč margąjį genelį, kad atnešt atvaduot margąsias plunksneles (d.) Brž.
| refl. tr., intr. K, Š, LKT120(Bt): Užmokėk pinigus ir atsivadúok arklį Gs. Neturiam kuo milą [iš dažyklos] atsivadúot Kair. Šnapso duodi ir atsivadúoji stalą [per vestuves] Stl. Kelintas kartas [vairuotojo] teises prikiša, tai vėl kol atsivadúoja Slm. Daug ir pinigų duotų, kad tik atsivaduotų BsO308. Tu mane nuvesk pas šitą ponią į dvarą, parduok už 15 auksinų, tai tavo pinigai užvargti atsivaduos BsMtI97(Brt).
| prk.: Kur dvarininkas turėtų pinigais berti, ten sodietis gali savo rankomis atsivaduoti A.Sm.
3. PK76 bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, atpirkti: Visi sutverti esme ant paveikslo Dievo, visi vienu krauju atvaduoti DP529. O dūšia kaipo radaise brangi, jog verta stojaise, idant Dievs prapultį tavo atvaduotų krauju savo SGI94. Sūnus Dievo … nuog griekų mus atvadavo Mž265. Brangumi atpirkimu buvo atvadúotos [nuodėmės] DP146. Tą piktą darbą atvaduok tūkstantėmis gerų darbų I.
| refl. tr.: Apskųsdamas pats save atsivaduoja sykiu nuog nuodėmių Gmž.
4. mat. paversti: Atvaduoti, išvaduoti lygtys nuo trupmeningųjų narių Z.Žem.
išvadúoti tr. FT, NdŽ; H, H172, Q58, R, R401, MŽ, MŽ540, N, M, L, ŠT288
1. Rtr, KŽ suteikti laisvę, išlaisvinti: Išvadúok žmogų iš kalėjimo Š. Rusas išvadãvo! Kur išvadãvo, nėra duonos nė mėsos Vžn. Dėku, prieteliau, kad išvadavai mano dukterį nuog čeraunyko BM168(Pšl). Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota (ps.) P.Klim. Senųjų kunigaikščių, tėvų sosto mieste, … spindėk ir šviesk ir vėl iš pančių išvaduotas B.Braz. O ir iškėlė turmo duružes ir išvadãvo jauną bernužį JV106. Kalinį išvaduot DK106. Išvaduokiat kūdąjį ir ubagą BPII502.
išvadúojamai adv.: Dabar jis troško tik vieno – kad įstrigtų jų laivas tarp šitų sielių neišvaduojamai rš.
| refl. FT: Išsivadúoti nuo nekenčiamo darbo NdŽ. Patekęs nelaisvėn vos išsivadãvo Š, KŽ. Prie kabančio musėgaudžio prilipusi musė įkyriai ir beviltiškai zirzė, veltui stengdamasi išsivaduoti A.Vien. Jei tu juos (sunkius darbus) padirbsi, tai išsivadúosi, jeigu ne, tai gyvybę čia paliksi MitI366.
2. R7,45, MŽ9,60, K, Rtr išpirkti, sumokėjus išlaisvinti: Išvadúoti pagriebtą gyvolį iš kūtės J. Dvaro (dvariškiai) uždarė iš dobilų kiaules, reikia eit išvadúotų Š. Kaip jau pradeda kart, tai uždeda abrūsą, išvadúoja iš kartuvių piršlį [per vestuves] Skrb. Nu jis mumi tai išvadãv[o] dvidešimti litų Lp. Pati Gervės išgirdus, kad jos vyras pristatytas pas asesorių, tuojaus nuvažiavo su dovanomis ir išvadãvo vyrą BM175(Jnš). Pusę amžiaus atiduočiau, jei tik kitą išvaduočiau iš nelaimių ir vargų J.Jan. Du skatiku duosiu, žirgelį išvadúosiu (d.) Dglš. Ir nuejo mergužėlė vyro išvadúotie DrskD237. Bene ateis tėvužėlis mumis išvadúoti JD223. Aš savo dvarelius parduosiu, tave, mergele, išvaduosiu KrvD3. Broliukas širmus žirgelius išparduos, bet savo seselę išvaduõs (d.) JT250. Bet jeigu nest išvaduojama pirm nekaip pasibaigs visi metai, tada anie namai, kurie yra aname mieste, … atliks and amžių tamui Ch3Moz25,30.
| refl. intr., tr. K, Rtr: Atvažiavę jauniejai gaudavo išsivadúoti savo vietą Žv. Išsivadúot turėdavai – užsėda, i neįeisi [per vestuves] Mšk. Piningų turėdamas tura jis vėl savo daiktą išsivadúoties Prk. Vestuvininkai [prie bromo] turi išsivaduoti, išsipirkti sau kelią I.Simon. Aš šitą skolelę išsimokėsiu, čystuoju aukseliu išsivaduosiu LLDII588(Ktv). Reiks dešimtinę jums ataduoti ir iš poterių išsivadúoti JD226. Pasduosi – kas žino, kada išsivadúosi JT370. Piningus duosi, iš smerčio neišsivadúosi (iš giesmės) Vdk.
3. išgelbėti, paremti: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126, MŽ165. Išvadúok mane iš bėdos Lp. Taip jis ir Anę išvadavo iš keblios padėties I.Simon. Aš nusvyravau į tolimesnį to urvo kampelį ir atsiguliau trokšdamas, kad mirtis kaip galima greičiau išvaduotų mane iš tų kančių J.Balč. Kas muni siratelę išvadúos iš to vargelio (d.) Krkl. Kas ten nueis ir juos visus išbučiuos, tas išvaduos įgrimzdusį dvarą LTR(Brt). Daktaras išvadãvo (išgydė) šitą sveikąją akį Adm. Idant mus savo kentėjimu ir smertimi išvaduotų ir išgelbėtų BPII47. Jis (Christus) kentėjo ir žmones išvadavo PK148. Nuog macies velnio išvadavo … savo nekaltu kentėjimu ir smertimi Vln18. Ir suprasite tiesą, o tiesa jus išvaduos Ch1Jn8,32. Nesa jis išgelbėjo mus iš peklos ir išvadavo mus iš smerties BBDan3,88. Biednieji berneliai lygiai taip gerai, kaip senieji nuog grieko, smerčio ir prapuolimo išvaduoti ir išganyti est Mž99. Tu savo dūšią išvadavai BBEz33,9. Dievas iž netikinčių teisingus išvaduos SGII17.
^ Linai išvadúoja pragarą (labai sunkus darbas atperka kaltes) Svn. Dievas duos, išvaduõs, kiaulės nesuės Švnč.
| refl.: Kada noriu – verkiu, kada noriu – dainuoju, nuo sunkių darbelių neišsivaduoju LTsII87.
| prk.: Pagaliau Stasei pavyko šiaip taip išsivaduoti iš užplūdusių atsiminimų srauto rš.
^ Alkanam valgyt duosi, tai nuo peklos išsivaduosi Švnč. Vis tiek mirsi, neišsivadúosi (neišvengsi mirties) Kbr.
4. pakeisti, atstoti: Išvaduoju ką, persimainau, užeimi į kieno vietą R7, MŽ9. Šitos mažukės [bulbės] išvaduoja didžiules Lp. Gerai, kad ans nuejo, mun kelio žygį išvadãvo Užv. Pirmgimį asilo išvaduosi avimi BB2Moz13,13.
5. refl. apsimokėti, vertėti: Karvė išsivadúo[ja] su vienu mėšlu: pienas veltuo paliekta Ggr. Ar šiandien beišsivaduo[ja] numinius dėvėti, kad krominiai tokie pigi audeklai Dr.
6. mat. paversti, pakeisti: Išvaduoti reiškinys nuo trupmenų, nuo radikalų Z.Žem.
pavadúoti tr.; M
1. LL294, L, Rtr, ŠT352, SkŽ66, KŽ laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką: Jis pavadãvo mane darbe BŽ168. Direktorių pavadúoti DŽ1. Nėra, kas juos pavadúotų NdŽ. Padirbėti už ką, pavaduoti ŠT49. Išvažiavo sergantį pavadúot Jrb. Tada jis mum abu pavadãvo Krs. Seselė nuėjo ten už mane pavadúot Mšk. Reiks anksti kelti ir vėlai gulti, anyta nuo darbo reiks pavaduoti LTR(Lzd). Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja I.Simon. Kunigaikščiui Vytautui jis buvo nepavaduojamas karys A.Vien. Tačiau jie, senieji, tikėjosi, kad mes neišklysime iš gimtosios padangės, kad mes juos pavaduosime V.Myk-Put. O jau senosios nusęs, jau nėr kam pavadúot Snt. Mergaitės mūsų pavaduoja mums visuose darbuose Sz. Duok, aš tamstą pavaduosiu, maišelį panešu BsMtI109(Sln). Dukrelė mano, lelijėlė mano, aš mislyjau – užauginsiu sau didelį uždavėlį, aš mislyjau – mano kojeles, rankeles pavadúosi JD1190. Liko tik dukrelė nors galvelei pavaduot ir širdelei suramint LTR(Alv). Kam vertos tos varlės (mergaitės), pavadúojamos (jaunos, nieko nedirbančios) Skr.
| refl. Rtr, KŽ: Kokia ponia, rankelių gailis, bernu pasivaduoja! rš. Pasivadúojant dirbti NdŽ.
2. pakeisti, atstoti: Lietuviai … ėmė statyti pilis, skirtiesi kuningaikščius, kurių valdžia, pavadavusi pirmykščią kuninginę, paliko visatinu sietu lietuviškajai gentei A1884,6. Mokytoja turi pavadúoti jiems motiną NdŽ. Nė geriausi akulioriai akių nepavadúo[ja] Šts. Javų nederliaus metais neretai pavaduodavo tikrąją duoną rš. Nėra poilsio žemei – išeinančius turi pavaduoti jaunieji M.Katil. Rašyta kalba neatgamina garsinės kalbos taip tiksliai, kad ji galėtų pavaduoti tikrąją gyvąją kalbą, perteikti visą jos muzikalumą ir emocionalumą rš. Kadangi būdvardžiai kartais pavaduoja daiktavardžius, tai aišku, kad ir būdvardžių vardininko linksnis gali eiti sakinio veiksniu J.Balč.
^ Miške gimė, miške augo, atėjo piemens pavaduot (tvora) Grk.
| refl. tr., intr. J: Vienas to maišo neparnešim – neškim abudu pasivadúodami Ėr. O ką pasivadúosi, kad ar va su šienu, padeda vežt Raščius Šmn. Eikite pasukt šitos rankenos pasivadúodami Db. Patelė, pasivaduodama su patinėliu, peri 4–5 kiaušinius Blv. Ir taip tęsiasi pasivaduojamas vyrų ir moterų giedojimas, nevarginąs giedotojų M.Katk. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas – tikras Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja Vaižg. Įvardis yra žodis, kuriuo pasivaduojame daiktavardį J.Jabl. Vardininku šauksmininko vietoje pasivaduojam kartais, kalbėdami ir su tokiu žmogum, kurį nuolat matom J.Jabl.
3. paremti: Mokėjau rusiškai, tai ir kitas [kaimynes] pavadavaũ (padėjau išaiškinti kalinių padėtį) PnmR.
| refl.: Tėvai turi teisės pasivaduoti pedagogais specialistais S.Šalk. Daug kur iš pradžių gelbėjo tik paprasta nuovoka, o kur jos pritrūkdavo, stengtasi pasivaduoti gerais norais rš.
parvadúoti tr. išgelbėjus parnešti: Meldytau prašytau siero sakalėlio, kad parnešt parvaduot raibąją plunksnelę LTR(Lp).
pravadúoti tr. Vb pakeisti, padirbėti už ką: Pavargo, misliu, Paulina, tartum eik ir pravadúok Slm.
užvadúoti tr. K; L
1. MitI236(Šd), Rtr, KŽ dirbti už kitą: Užvaduoju darbe R61, MŽ81. Jis užvadãvo mano žygį, t. y. paslaugė mane (nuėjo už mane) J. Sūnus jau tėvą užvadúoja DŽ1. Kas mane užvaduõs, reikia pačiai visus namų darbus nudirbt Skrb. Drūta ji, jąją užvadúo[ja] labai – vyrą gerą turia Erž. Pirma vadavau tėvus, dabar vaikus, kaži kas mane užvaduõs Dkš. O reikale vyras užvaduodavo motrą, o motra vyrą Vd. Šiuokart pelytė nebeatbėgo ažvaduotų raganos dukteres BsPII317. Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ne tik pati sumanydavo verstis, bet dar kitus prireikus užvaduodavo rš. Jis užvaduoja mane darbuose, palinksmina laukuose LTR(Švn). Sėdau į stakleles dainuodama, linksminau matutę užvadúodama JV894. Aš užvaduosiu savo motynėlę (motinėlę LLDII607(Klvr)) nors šiuos vienus metelius JV273. O mano dukrelė, mano verpėjėlė, mano audėjėlė, būt mano kojeles, rankeles užvadãvus JD1191. Mano metuose malonu ir vieną žingsnį užvadavus Sz.
| Mergaitės, man žolės pripjaustėt, mano tinginį užvadãvot Graž.
^ Snausdamas dantų neužvaduosi LTR(Vdk). Atiduos, kada zuikiai šunis užvaduõs NdŽ.
| refl. tr. NdŽ: Juodu užsivadúoja DŽ1. Žydas per durnumą turėjo baimę, o vaikinas savo kytrumu kojas užsivadavo BsPIII71.
2. DŽ, NdŽ, KŽ pakeisti, atstoti: Užvaduoja pašarą sykį dienos (išvedus vėlai rudenį gyvulį į pievą) PrLXVII26, B, MŽ310, N. Roputės užvadúoja duoną K. Pienas tai užvadúoja viską Vlkv. Man nei uogos, niekas neužvaduõs taukų Sb. Gerai įtaisytas padaras pusę darbo užvaduoja TS1903,11b(V.Piet). Pačios vienos gegužinės pamaldos mišių neužvaduos Blv.
3. žr. išvaduoti 1: Tėveli brangus, užgivaduoki mane, jaunuolėlę, iš didžios nevalios (rd.) S.Dauk.
4. refl. NdŽ susitaupyti: Esant mėsai, pienas užsivaduoja Rm. O kai yra pieno, tai mėsa užsivadúoja Pg. Kap deda gerai vištos, tai šiek tiek mėsa užsivadúoja Rdm. Bulves vežas iš mūs, o vis biskį užsivadúoja Snt. Su tom kurpėm vis batai užsivadúoja Grš. Iš to turime dvigubą naudą: ir gyvuliai būna sotūs, ir užsivaduoja kiti pašarai sp.
1. R247, MŽ330, Rtr, KŽ, Ms, Als laisvinti, daryti nepriklausomą: Vilniui vadúoti sąjunga NdŽ. Kad žinotų nors berneliai, pagelbą jam duotų, iš sunkios vergijos vaduotų V.Krėv. Žiūrėk, įkliūsi, i vė reiks vadúot Sml. Sakė, vaduõs [iš kalėjimo], va išvadavo – sėdėjo, kolei pamirė Švnč. Teip ir mūsų iš nevalios niekas nevaduoja BsO13. Mus per smarkią karčią mūką savo brangiai vadavo KN152. Brangiu krauju vadavai̇̃ tu mus savo VoL86.
^ Vadu vaduok, bet nemeluok LTR(Šll). Va tu juos (vaikus) vaduõj dūšia (instr.)! Švnč. Nons paskutinius marškinėlius atiduos, al ligą vaduos LMD(Pšl). Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę: penktas atėjo vaduoti ir pats pakliuvo (pirštinę mezga) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ: Vadúotis iš nelaisvės DŽ1. Palauk, mamužėle, duok nors sniegą nusipurtyti! – vadavosi iš motinos glėbio Jonas rš. Kaip nori, taip iš savo bėdos vaduokis K.Bor.
| prk.: Ėmus saulei dienoti, jau kasdien didesni žemės plotai vadavos iš po baltos žieminės apklotės LzP. Epušių ir beržų apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo M.Katil. Vaduodamasis iš miglotos simbolikos, poetas dabar kalba daug tiesiau, paprasčiau rš.
2. R, R247, MŽ, MŽ330, Sut, SchL141, KBII199, K, Rtr, Skrb, Kp sumokėjus atsiimti, išpirkti: Drabužį už skolą užstatytą vadúoju aš J. Einu girnelių vadúot iš dvaro, ponas atėmė! (ps.) LKT243(Pkr). Pasku su tičio nabaštiku nuejom abudu tų karvių vadúoti Kv. Karvutę parduosiu, sermėgą vadúosiu JD1425. Kraičvežiai atvažiavo kraičių vadúot Grž. Vaduok, tėveli, vaduok, iš šio balto stalelio vaduok NS564. Vadúok mane, tėveli, vadúoki, nors palšuosius jautelius parduoki JD323. Eičiau namučių, melsčiau tėvučio žirgą vadúoti ir kamanužes JV1066. Vadúok mane, motule, vadúokie, nor ir tankias drobeles parduokie DrskD64. Neverk neverk, seserele, mes tavi vaduosma, … nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepaduosma D5. Žirgelį atduočiau, dieneles vadúočiau JV774. Vadavo broliukai auksu, sidabrėliu, o mes, sesiutėlės, žaliosiom rūtelėm LTR(Sv). Žirgus parduosim, skolas vaduosim LTR(Ūd). Vadúojamieji pinigai NdŽ, KŽ.
vadúotinai Jo sūnus štai! Vaduotinai dabar ateit į svietą PG.
| refl. K, KŽ: Nu i turia vadúotis tie brolaičiai iš čia – iš jaunosios Mšk.
ǁ atieškoti, išreikalauti: Duok kožnam, kursai geidžia nuog tavęs, o nuog to, kursai atima, kad tavo yra, nevaduok Ch1Luk6,30.
3. padėti, gelbėti, remti: Jei ir toliau būsime išmintingi, vienas kitą nelaimėje vaduosime, gyvensime susiklausydami, galgi praūš nelaimės pro šalį A.Vien. Nelaimėje vadavo ir gerų patarimų vienodai neskundė, nesigailėjo Vaižg. Kas vadúos, jei bendrovei būs kapiec? Krš. Vaduok, motule, savo dukrelę iš didžio vargelio KrvD195. Eisiu par dvarą, šauksiu tėvelį, kad vaduot mane iš rūpestėlio LTR(Mrk). Man rankelės žieduotos, nuo sunkių darbelių vaduotos LTR(Kp). Aš tave vadúosiu bėdo[je], slaugysiu darbuose ir valysiu senatvė[je] J. Bėdoj žmogaus niekas nenori vadúot Trgn. Metę ginklus, bėgome gyvastį vaduodami Pt. Ligonį ir kalinį aplankyti ir vadúoti A.Baran. Tu nu bėdos save vadúoji PP55. Par tinginį nevadúoja artimo iš kokio priepuolio A.Baran. Javai vaduoja MŽ, N.
^ Kas meluoja, tas save vaduoja TS1903,11. Maluosi, savi vadúosi, tik visi spjaudys Krš. Piemuo meluo[ja] – savo kailį vaduo[ja] VP37. Lapė maluo[ja], save vaduo[ja] PP62.
| refl.: Ne tik duktė, bet ir visas kaimas kurį laiką skersakiavo į Daubarą, kam jis, žmonai mirus, ėmė vaduotis Pempiene V.Myk-Put. Jauna motina po bruknynus braidžiojo, raselėmis kojeles plovėsi, bruknių rūgštele nuo nesveikatos, blogumo vadavosi sp.
| tr.: Jėzų Kristų garbink, kurs tave vadavos iš bėdos tave atgavęs RD197.
ǁ užstoti, užtarti: Motin malonės, vadúoki žmones NdŽ.
4. NdŽ, Kt, Pc, Erž dirbti už kitą darbus, padėti: Motina labai vaikus vadãvo Ėr. Kas mane senatvėj vaduõs? Prn. Ji vis tą vyrą vadúodavo Gr. Mergučę išleidai kitą vadúot, o pati galuojies Skr. Geras sūnelis – visur vadúoja mane Lkč. Gavau žmogų, kursai vaduos mane, įžiūrėdamas mano žemę J.Jabl. Elziukė pradėjo vaduoti Onutę sode ir darželiuose V.Piet. Ar užaugsi, dukrelė, ar vadúosi tu mane? JV23. Da nevadavaũ savo motynėlės nė jokiame žingsnelyje JV238. Sūnūs mano, žalnierėliai, nevaduosit mane seną BsO81.
| Ta višta nesudeda [kiaušinių], tura kita vadúoti DūnŽ. Par tiek karvių pieno tura, viena kitą vadúo[ja] (viena mažiau duoda, kita daugiau, ir išsilygina) DūnŽ.
| Pašarą karvei veršis vadúo[ja] (parduodi įmitusį veršį, nusiperki pašaro) Grd.
| prk.: Jis mano senatvę vadúoja Ss. Aš tavo tinginio tai nevaduósiu Prn.
5. NdŽ atstoti, pakeisti: Jei kam kada atsitinka vadúoti nakties miegą dieniniu, labai vodija sveikatai savo BM307(Pvn). O jei jo (asilo avimi) nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą BB2Moz34,20.
^ Protas kojas vadúoja M. Protas rankas ir kojas vaduoja PPr227.
6. refl. KŽ kaitaliotis: Čia ir pievokšniai besivaduoją su pušynėliais rš. Labai derlios žemės vietomis vaduojasi su paversmių viksvynais ir švylynais, laukiančiais džiovinimo rš.
7. žr. vadovauti 1: Dešinioji akis geriau už kairiąją vaduoja matymui P.Aviž(Dgl).
8. žr. vadovauti 2 (refl.): Lapė gudrybėmis vadúodavosi NdŽ. Pedagoginiais sumetimais vaduodamasis, jis verčia ir tokius grožinius raštus, kur aukštinamas žmogaus darbas bei ištvermė KlbV19. Ar advokatai yra tikrai susipažinę su teisės mokslais, arba jie tik vaduojasi savo šalies ir vietos papročiais? J.Balč. Kalbos teisės reikalauja, kad ja kuo plačiausiai galėtume vaduotis LTII432. Politika nesivaduoja nei doros, nei teisės logika A.Sm. Turite savo valią, tai ir vaduokitės sveiki ja Vaižg. Kokiais samprotavimais vaduojasi vegetarai, nevartodami mėsos? Vd.
9. mat. paversti: Vaduojame lygtis nuo trupmenų, radikalų Z.Žem.
◊ [su] mirtimi̇̀ (×smerčià Slm, ×smer̃timi Sdk, ×smerčiù J, Vkš, Skd, Všv) vadúotis; ×smer̃tį vadúoti Sb, Lnkv labai sirgti, būti arti mirties: Ievutė visą naktį mirtim vadavos, o tu jai ir akių nerodai A.Vien. Mama sunkiai serga, mama tempia paskutines dienas, mama vaduojasi mirtimi!.. J.Mik. Jau kad inkando [gyvatė], mirčià vadúojas Kzt. Jeigu jau numano, kad urėdas gali pavaryti į dvarą, tai tuojau pat į lovą – ir vaduojasi su mirtimi LTsIV193. Jau ligonis smerčià vadúojas Dbk. Kai saulėta, oras gražus, aš vaikščioju kai išvystyta, o kai šalta – smerčiù vadúojuos, negaliu Nmk. Smerčià vadúojas – ir vemia, ir viską Žl. Par visą naktį smerčiù vadãvos, o ant ryto biškelį atsitekėjo Užv. Su smerčiù vadúojas gatavai Grdm. Ligonis po gurkšnelį pieno kasdien nurydamas smertį vadãvo Jnšk. Aš smer̃tį vadúodavau – ir tai išsiliežiau Mžš.
sùbinę vadúoti vlg. vemti: Tas jau sùbinę vadúoja Krs.
atvadúoti tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L
1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvadúot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako atvaduoti, tai tam ji per pačią teksianti BsPI48(Rg). Bėgiojo kryžių nešinas, skatindamas viešpačius eiti atvaduoti žemės šventos nu turkų S.Dauk. Dvaras nuo užkeikimo buvo atvaduotas LTR(Rk). Mano močia turėjo devynius sūnus ir visus prakeikė, noriu atvadúot (ps.) Slm.
| refl. KŽ: Chanas jos (mogulų giminės), atsivadavęs kardu nu donies totorių, nekurias gimines nukariavo S.Dauk.
2. Sut, N, K pamokėjus išvaduoti, atpirkti: Piningais jį atvadavo OsG155. Atvadúoti užstatą Rtr. Nuo jojo žiedą savo atvadúok J. Par amžių manęs neatvadúosi (d.) Rgv. Atvadúok suolą, stalą, pask piršlys kart reikia Jnšk. Jis turia raštelį nuo tavo tėvo, sunku bus tau atvaduot tą raštelį BsPII76(Šl). Nugrobs a skarelę, a šukas iš galvos ir užstatys, i turi̇̀ eiti atvadúoti Plt. Buvo nusigyvenę visai, o kai jis paėmė tą ūkį, tai visą žemę atvadãvo Jrb. Parduotum skrynią plonos drobelės, kad atvadúotum jaunas dieneles (d.) Šmn. Šilkinę skarelę aš parduosiu, jaunąsias dieneles atvadúosiu (d.) Tvr. Tik n’atvadavaũ jaunos mergelės iš margos karčemėlės JD783. Aš prašyčiau brolužėlį, baltą dobilėlį, o bene atvadúotų mano vainikėlį JV656. Paprašyč pasamdyč margąjį genelį, kad atnešt atvaduot margąsias plunksneles (d.) Brž.
| refl. tr., intr. K, Š, LKT120(Bt): Užmokėk pinigus ir atsivadúok arklį Gs. Neturiam kuo milą [iš dažyklos] atsivadúot Kair. Šnapso duodi ir atsivadúoji stalą [per vestuves] Stl. Kelintas kartas [vairuotojo] teises prikiša, tai vėl kol atsivadúoja Slm. Daug ir pinigų duotų, kad tik atsivaduotų BsO308. Tu mane nuvesk pas šitą ponią į dvarą, parduok už 15 auksinų, tai tavo pinigai užvargti atsivaduos BsMtI97(Brt).
| prk.: Kur dvarininkas turėtų pinigais berti, ten sodietis gali savo rankomis atsivaduoti A.Sm.
3. PK76 bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, atpirkti: Visi sutverti esme ant paveikslo Dievo, visi vienu krauju atvaduoti DP529. O dūšia kaipo radaise brangi, jog verta stojaise, idant Dievs prapultį tavo atvaduotų krauju savo SGI94. Sūnus Dievo … nuog griekų mus atvadavo Mž265. Brangumi atpirkimu buvo atvadúotos [nuodėmės] DP146. Tą piktą darbą atvaduok tūkstantėmis gerų darbų I.
| refl. tr.: Apskųsdamas pats save atsivaduoja sykiu nuog nuodėmių Gmž.
4. mat. paversti: Atvaduoti, išvaduoti lygtys nuo trupmeningųjų narių Z.Žem.
išvadúoti tr. FT, NdŽ; H, H172, Q58, R, R401, MŽ, MŽ540, N, M, L, ŠT288
1. Rtr, KŽ suteikti laisvę, išlaisvinti: Išvadúok žmogų iš kalėjimo Š. Rusas išvadãvo! Kur išvadãvo, nėra duonos nė mėsos Vžn. Dėku, prieteliau, kad išvadavai mano dukterį nuog čeraunyko BM168(Pšl). Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota (ps.) P.Klim. Senųjų kunigaikščių, tėvų sosto mieste, … spindėk ir šviesk ir vėl iš pančių išvaduotas B.Braz. O ir iškėlė turmo duružes ir išvadãvo jauną bernužį JV106. Kalinį išvaduot DK106. Išvaduokiat kūdąjį ir ubagą BPII502.
išvadúojamai adv.: Dabar jis troško tik vieno – kad įstrigtų jų laivas tarp šitų sielių neišvaduojamai rš.
| refl. FT: Išsivadúoti nuo nekenčiamo darbo NdŽ. Patekęs nelaisvėn vos išsivadãvo Š, KŽ. Prie kabančio musėgaudžio prilipusi musė įkyriai ir beviltiškai zirzė, veltui stengdamasi išsivaduoti A.Vien. Jei tu juos (sunkius darbus) padirbsi, tai išsivadúosi, jeigu ne, tai gyvybę čia paliksi MitI366.
2. R7,45, MŽ9,60, K, Rtr išpirkti, sumokėjus išlaisvinti: Išvadúoti pagriebtą gyvolį iš kūtės J. Dvaro (dvariškiai) uždarė iš dobilų kiaules, reikia eit išvadúotų Š. Kaip jau pradeda kart, tai uždeda abrūsą, išvadúoja iš kartuvių piršlį [per vestuves] Skrb. Nu jis mumi tai išvadãv[o] dvidešimti litų Lp. Pati Gervės išgirdus, kad jos vyras pristatytas pas asesorių, tuojaus nuvažiavo su dovanomis ir išvadãvo vyrą BM175(Jnš). Pusę amžiaus atiduočiau, jei tik kitą išvaduočiau iš nelaimių ir vargų J.Jan. Du skatiku duosiu, žirgelį išvadúosiu (d.) Dglš. Ir nuejo mergužėlė vyro išvadúotie DrskD237. Bene ateis tėvužėlis mumis išvadúoti JD223. Aš savo dvarelius parduosiu, tave, mergele, išvaduosiu KrvD3. Broliukas širmus žirgelius išparduos, bet savo seselę išvaduõs (d.) JT250. Bet jeigu nest išvaduojama pirm nekaip pasibaigs visi metai, tada anie namai, kurie yra aname mieste, … atliks and amžių tamui Ch3Moz25,30.
| refl. intr., tr. K, Rtr: Atvažiavę jauniejai gaudavo išsivadúoti savo vietą Žv. Išsivadúot turėdavai – užsėda, i neįeisi [per vestuves] Mšk. Piningų turėdamas tura jis vėl savo daiktą išsivadúoties Prk. Vestuvininkai [prie bromo] turi išsivaduoti, išsipirkti sau kelią I.Simon. Aš šitą skolelę išsimokėsiu, čystuoju aukseliu išsivaduosiu LLDII588(Ktv). Reiks dešimtinę jums ataduoti ir iš poterių išsivadúoti JD226. Pasduosi – kas žino, kada išsivadúosi JT370. Piningus duosi, iš smerčio neišsivadúosi (iš giesmės) Vdk.
3. išgelbėti, paremti: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126, MŽ165. Išvadúok mane iš bėdos Lp. Taip jis ir Anę išvadavo iš keblios padėties I.Simon. Aš nusvyravau į tolimesnį to urvo kampelį ir atsiguliau trokšdamas, kad mirtis kaip galima greičiau išvaduotų mane iš tų kančių J.Balč. Kas muni siratelę išvadúos iš to vargelio (d.) Krkl. Kas ten nueis ir juos visus išbučiuos, tas išvaduos įgrimzdusį dvarą LTR(Brt). Daktaras išvadãvo (išgydė) šitą sveikąją akį Adm. Idant mus savo kentėjimu ir smertimi išvaduotų ir išgelbėtų BPII47. Jis (Christus) kentėjo ir žmones išvadavo PK148. Nuog macies velnio išvadavo … savo nekaltu kentėjimu ir smertimi Vln18. Ir suprasite tiesą, o tiesa jus išvaduos Ch1Jn8,32. Nesa jis išgelbėjo mus iš peklos ir išvadavo mus iš smerties BBDan3,88. Biednieji berneliai lygiai taip gerai, kaip senieji nuog grieko, smerčio ir prapuolimo išvaduoti ir išganyti est Mž99. Tu savo dūšią išvadavai BBEz33,9. Dievas iž netikinčių teisingus išvaduos SGII17.
^ Linai išvadúoja pragarą (labai sunkus darbas atperka kaltes) Svn. Dievas duos, išvaduõs, kiaulės nesuės Švnč.
| refl.: Kada noriu – verkiu, kada noriu – dainuoju, nuo sunkių darbelių neišsivaduoju LTsII87.
| prk.: Pagaliau Stasei pavyko šiaip taip išsivaduoti iš užplūdusių atsiminimų srauto rš.
^ Alkanam valgyt duosi, tai nuo peklos išsivaduosi Švnč. Vis tiek mirsi, neišsivadúosi (neišvengsi mirties) Kbr.
4. pakeisti, atstoti: Išvaduoju ką, persimainau, užeimi į kieno vietą R7, MŽ9. Šitos mažukės [bulbės] išvaduoja didžiules Lp. Gerai, kad ans nuejo, mun kelio žygį išvadãvo Užv. Pirmgimį asilo išvaduosi avimi BB2Moz13,13.
5. refl. apsimokėti, vertėti: Karvė išsivadúo[ja] su vienu mėšlu: pienas veltuo paliekta Ggr. Ar šiandien beišsivaduo[ja] numinius dėvėti, kad krominiai tokie pigi audeklai Dr.
6. mat. paversti, pakeisti: Išvaduoti reiškinys nuo trupmenų, nuo radikalų Z.Žem.
pavadúoti tr.; M
1. LL294, L, Rtr, ŠT352, SkŽ66, KŽ laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką: Jis pavadãvo mane darbe BŽ168. Direktorių pavadúoti DŽ1. Nėra, kas juos pavadúotų NdŽ. Padirbėti už ką, pavaduoti ŠT49. Išvažiavo sergantį pavadúot Jrb. Tada jis mum abu pavadãvo Krs. Seselė nuėjo ten už mane pavadúot Mšk. Reiks anksti kelti ir vėlai gulti, anyta nuo darbo reiks pavaduoti LTR(Lzd). Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja I.Simon. Kunigaikščiui Vytautui jis buvo nepavaduojamas karys A.Vien. Tačiau jie, senieji, tikėjosi, kad mes neišklysime iš gimtosios padangės, kad mes juos pavaduosime V.Myk-Put. O jau senosios nusęs, jau nėr kam pavadúot Snt. Mergaitės mūsų pavaduoja mums visuose darbuose Sz. Duok, aš tamstą pavaduosiu, maišelį panešu BsMtI109(Sln). Dukrelė mano, lelijėlė mano, aš mislyjau – užauginsiu sau didelį uždavėlį, aš mislyjau – mano kojeles, rankeles pavadúosi JD1190. Liko tik dukrelė nors galvelei pavaduot ir širdelei suramint LTR(Alv). Kam vertos tos varlės (mergaitės), pavadúojamos (jaunos, nieko nedirbančios) Skr.
| refl. Rtr, KŽ: Kokia ponia, rankelių gailis, bernu pasivaduoja! rš. Pasivadúojant dirbti NdŽ.
2. pakeisti, atstoti: Lietuviai … ėmė statyti pilis, skirtiesi kuningaikščius, kurių valdžia, pavadavusi pirmykščią kuninginę, paliko visatinu sietu lietuviškajai gentei A1884,6. Mokytoja turi pavadúoti jiems motiną NdŽ. Nė geriausi akulioriai akių nepavadúo[ja] Šts. Javų nederliaus metais neretai pavaduodavo tikrąją duoną rš. Nėra poilsio žemei – išeinančius turi pavaduoti jaunieji M.Katil. Rašyta kalba neatgamina garsinės kalbos taip tiksliai, kad ji galėtų pavaduoti tikrąją gyvąją kalbą, perteikti visą jos muzikalumą ir emocionalumą rš. Kadangi būdvardžiai kartais pavaduoja daiktavardžius, tai aišku, kad ir būdvardžių vardininko linksnis gali eiti sakinio veiksniu J.Balč.
^ Miške gimė, miške augo, atėjo piemens pavaduot (tvora) Grk.
| refl. tr., intr. J: Vienas to maišo neparnešim – neškim abudu pasivadúodami Ėr. O ką pasivadúosi, kad ar va su šienu, padeda vežt Raščius Šmn. Eikite pasukt šitos rankenos pasivadúodami Db. Patelė, pasivaduodama su patinėliu, peri 4–5 kiaušinius Blv. Ir taip tęsiasi pasivaduojamas vyrų ir moterų giedojimas, nevarginąs giedotojų M.Katk. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas – tikras Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja Vaižg. Įvardis yra žodis, kuriuo pasivaduojame daiktavardį J.Jabl. Vardininku šauksmininko vietoje pasivaduojam kartais, kalbėdami ir su tokiu žmogum, kurį nuolat matom J.Jabl.
3. paremti: Mokėjau rusiškai, tai ir kitas [kaimynes] pavadavaũ (padėjau išaiškinti kalinių padėtį) PnmR.
| refl.: Tėvai turi teisės pasivaduoti pedagogais specialistais S.Šalk. Daug kur iš pradžių gelbėjo tik paprasta nuovoka, o kur jos pritrūkdavo, stengtasi pasivaduoti gerais norais rš.
parvadúoti tr. išgelbėjus parnešti: Meldytau prašytau siero sakalėlio, kad parnešt parvaduot raibąją plunksnelę LTR(Lp).
pravadúoti tr. Vb pakeisti, padirbėti už ką: Pavargo, misliu, Paulina, tartum eik ir pravadúok Slm.
užvadúoti tr. K; L
1. MitI236(Šd), Rtr, KŽ dirbti už kitą: Užvaduoju darbe R61, MŽ81. Jis užvadãvo mano žygį, t. y. paslaugė mane (nuėjo už mane) J. Sūnus jau tėvą užvadúoja DŽ1. Kas mane užvaduõs, reikia pačiai visus namų darbus nudirbt Skrb. Drūta ji, jąją užvadúo[ja] labai – vyrą gerą turia Erž. Pirma vadavau tėvus, dabar vaikus, kaži kas mane užvaduõs Dkš. O reikale vyras užvaduodavo motrą, o motra vyrą Vd. Šiuokart pelytė nebeatbėgo ažvaduotų raganos dukteres BsPII317. Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ne tik pati sumanydavo verstis, bet dar kitus prireikus užvaduodavo rš. Jis užvaduoja mane darbuose, palinksmina laukuose LTR(Švn). Sėdau į stakleles dainuodama, linksminau matutę užvadúodama JV894. Aš užvaduosiu savo motynėlę (motinėlę LLDII607(Klvr)) nors šiuos vienus metelius JV273. O mano dukrelė, mano verpėjėlė, mano audėjėlė, būt mano kojeles, rankeles užvadãvus JD1191. Mano metuose malonu ir vieną žingsnį užvadavus Sz.
| Mergaitės, man žolės pripjaustėt, mano tinginį užvadãvot Graž.
^ Snausdamas dantų neužvaduosi LTR(Vdk). Atiduos, kada zuikiai šunis užvaduõs NdŽ.
| refl. tr. NdŽ: Juodu užsivadúoja DŽ1. Žydas per durnumą turėjo baimę, o vaikinas savo kytrumu kojas užsivadavo BsPIII71.
2. DŽ, NdŽ, KŽ pakeisti, atstoti: Užvaduoja pašarą sykį dienos (išvedus vėlai rudenį gyvulį į pievą) PrLXVII26, B, MŽ310, N. Roputės užvadúoja duoną K. Pienas tai užvadúoja viską Vlkv. Man nei uogos, niekas neužvaduõs taukų Sb. Gerai įtaisytas padaras pusę darbo užvaduoja TS1903,11b(V.Piet). Pačios vienos gegužinės pamaldos mišių neužvaduos Blv.
3. žr. išvaduoti 1: Tėveli brangus, užgivaduoki mane, jaunuolėlę, iš didžios nevalios (rd.) S.Dauk.
4. refl. NdŽ susitaupyti: Esant mėsai, pienas užsivaduoja Rm. O kai yra pieno, tai mėsa užsivadúoja Pg. Kap deda gerai vištos, tai šiek tiek mėsa užsivadúoja Rdm. Bulves vežas iš mūs, o vis biskį užsivadúoja Snt. Su tom kurpėm vis batai užsivadúoja Grš. Iš to turime dvigubą naudą: ir gyvuliai būna sotūs, ir užsivaduoja kiti pašarai sp.
parvadúoti
Apibrėžtis
vadúoti, -úoja, -ãvo tr. KBII199, K, Š; H, H158,172, L
1. R247, MŽ330, Rtr, KŽ, Ms, Als laisvinti, daryti nepriklausomą: Vilniui vadúoti sąjunga NdŽ. Kad žinotų nors berneliai, pagelbą jam duotų, iš sunkios vergijos vaduotų V.Krėv. Žiūrėk, įkliūsi, i vė reiks vadúot Sml. Sakė, vaduõs [iš kalėjimo], va išvadavo – sėdėjo, kolei pamirė Švnč. Teip ir mūsų iš nevalios niekas nevaduoja BsO13. Mus per smarkią karčią mūką savo brangiai vadavo KN152. Brangiu krauju vadavai̇̃ tu mus savo VoL86.
^ Vadu vaduok, bet nemeluok LTR(Šll). Va tu juos (vaikus) vaduõj dūšia (instr.)! Švnč. Nons paskutinius marškinėlius atiduos, al ligą vaduos LMD(Pšl). Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę: penktas atėjo vaduoti ir pats pakliuvo (pirštinę mezga) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ: Vadúotis iš nelaisvės DŽ1. Palauk, mamužėle, duok nors sniegą nusipurtyti! – vadavosi iš motinos glėbio Jonas rš. Kaip nori, taip iš savo bėdos vaduokis K.Bor.
| prk.: Ėmus saulei dienoti, jau kasdien didesni žemės plotai vadavos iš po baltos žieminės apklotės LzP. Epušių ir beržų apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo M.Katil. Vaduodamasis iš miglotos simbolikos, poetas dabar kalba daug tiesiau, paprasčiau rš.
2. R, R247, MŽ, MŽ330, Sut, SchL141, KBII199, K, Rtr, Skrb, Kp sumokėjus atsiimti, išpirkti: Drabužį už skolą užstatytą vadúoju aš J. Einu girnelių vadúot iš dvaro, ponas atėmė! (ps.) LKT243(Pkr). Pasku su tičio nabaštiku nuejom abudu tų karvių vadúoti Kv. Karvutę parduosiu, sermėgą vadúosiu JD1425. Kraičvežiai atvažiavo kraičių vadúot Grž. Vaduok, tėveli, vaduok, iš šio balto stalelio vaduok NS564. Vadúok mane, tėveli, vadúoki, nors palšuosius jautelius parduoki JD323. Eičiau namučių, melsčiau tėvučio žirgą vadúoti ir kamanužes JV1066. Vadúok mane, motule, vadúokie, nor ir tankias drobeles parduokie DrskD64. Neverk neverk, seserele, mes tavi vaduosma, … nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepaduosma D5. Žirgelį atduočiau, dieneles vadúočiau JV774. Vadavo broliukai auksu, sidabrėliu, o mes, sesiutėlės, žaliosiom rūtelėm LTR(Sv). Žirgus parduosim, skolas vaduosim LTR(Ūd). Vadúojamieji pinigai NdŽ, KŽ.
vadúotinai Jo sūnus štai! Vaduotinai dabar ateit į svietą PG.
| refl. K, KŽ: Nu i turia vadúotis tie brolaičiai iš čia – iš jaunosios Mšk.
ǁ atieškoti, išreikalauti: Duok kožnam, kursai geidžia nuog tavęs, o nuog to, kursai atima, kad tavo yra, nevaduok Ch1Luk6,30.
3. padėti, gelbėti, remti: Jei ir toliau būsime išmintingi, vienas kitą nelaimėje vaduosime, gyvensime susiklausydami, galgi praūš nelaimės pro šalį A.Vien. Nelaimėje vadavo ir gerų patarimų vienodai neskundė, nesigailėjo Vaižg. Kas vadúos, jei bendrovei būs kapiec? Krš. Vaduok, motule, savo dukrelę iš didžio vargelio KrvD195. Eisiu par dvarą, šauksiu tėvelį, kad vaduot mane iš rūpestėlio LTR(Mrk). Man rankelės žieduotos, nuo sunkių darbelių vaduotos LTR(Kp). Aš tave vadúosiu bėdo[je], slaugysiu darbuose ir valysiu senatvė[je] J. Bėdoj žmogaus niekas nenori vadúot Trgn. Metę ginklus, bėgome gyvastį vaduodami Pt. Ligonį ir kalinį aplankyti ir vadúoti A.Baran. Tu nu bėdos save vadúoji PP55. Par tinginį nevadúoja artimo iš kokio priepuolio A.Baran. Javai vaduoja MŽ, N.
^ Kas meluoja, tas save vaduoja TS1903,11. Maluosi, savi vadúosi, tik visi spjaudys Krš. Piemuo meluo[ja] – savo kailį vaduo[ja] VP37. Lapė maluo[ja], save vaduo[ja] PP62.
| refl.: Ne tik duktė, bet ir visas kaimas kurį laiką skersakiavo į Daubarą, kam jis, žmonai mirus, ėmė vaduotis Pempiene V.Myk-Put. Jauna motina po bruknynus braidžiojo, raselėmis kojeles plovėsi, bruknių rūgštele nuo nesveikatos, blogumo vadavosi sp.
| tr.: Jėzų Kristų garbink, kurs tave vadavos iš bėdos tave atgavęs RD197.
ǁ užstoti, užtarti: Motin malonės, vadúoki žmones NdŽ.
4. NdŽ, Kt, Pc, Erž dirbti už kitą darbus, padėti: Motina labai vaikus vadãvo Ėr. Kas mane senatvėj vaduõs? Prn. Ji vis tą vyrą vadúodavo Gr. Mergučę išleidai kitą vadúot, o pati galuojies Skr. Geras sūnelis – visur vadúoja mane Lkč. Gavau žmogų, kursai vaduos mane, įžiūrėdamas mano žemę J.Jabl. Elziukė pradėjo vaduoti Onutę sode ir darželiuose V.Piet. Ar užaugsi, dukrelė, ar vadúosi tu mane? JV23. Da nevadavaũ savo motynėlės nė jokiame žingsnelyje JV238. Sūnūs mano, žalnierėliai, nevaduosit mane seną BsO81.
| Ta višta nesudeda [kiaušinių], tura kita vadúoti DūnŽ. Par tiek karvių pieno tura, viena kitą vadúo[ja] (viena mažiau duoda, kita daugiau, ir išsilygina) DūnŽ.
| Pašarą karvei veršis vadúo[ja] (parduodi įmitusį veršį, nusiperki pašaro) Grd.
| prk.: Jis mano senatvę vadúoja Ss. Aš tavo tinginio tai nevaduósiu Prn.
5. NdŽ atstoti, pakeisti: Jei kam kada atsitinka vadúoti nakties miegą dieniniu, labai vodija sveikatai savo BM307(Pvn). O jei jo (asilo avimi) nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą BB2Moz34,20.
^ Protas kojas vadúoja M. Protas rankas ir kojas vaduoja PPr227.
6. refl. KŽ kaitaliotis: Čia ir pievokšniai besivaduoją su pušynėliais rš. Labai derlios žemės vietomis vaduojasi su paversmių viksvynais ir švylynais, laukiančiais džiovinimo rš.
7. žr. vadovauti 1: Dešinioji akis geriau už kairiąją vaduoja matymui P.Aviž(Dgl).
8. žr. vadovauti 2 (refl.): Lapė gudrybėmis vadúodavosi NdŽ. Pedagoginiais sumetimais vaduodamasis, jis verčia ir tokius grožinius raštus, kur aukštinamas žmogaus darbas bei ištvermė KlbV19. Ar advokatai yra tikrai susipažinę su teisės mokslais, arba jie tik vaduojasi savo šalies ir vietos papročiais? J.Balč. Kalbos teisės reikalauja, kad ja kuo plačiausiai galėtume vaduotis LTII432. Politika nesivaduoja nei doros, nei teisės logika A.Sm. Turite savo valią, tai ir vaduokitės sveiki ja Vaižg. Kokiais samprotavimais vaduojasi vegetarai, nevartodami mėsos? Vd.
9. mat. paversti: Vaduojame lygtis nuo trupmenų, radikalų Z.Žem.
◊ [su] mirtimi̇̀ (×smerčià Slm, ×smer̃timi Sdk, ×smerčiù J, Vkš, Skd, Všv) vadúotis; ×smer̃tį vadúoti Sb, Lnkv labai sirgti, būti arti mirties: Ievutė visą naktį mirtim vadavos, o tu jai ir akių nerodai A.Vien. Mama sunkiai serga, mama tempia paskutines dienas, mama vaduojasi mirtimi!.. J.Mik. Jau kad inkando [gyvatė], mirčià vadúojas Kzt. Jeigu jau numano, kad urėdas gali pavaryti į dvarą, tai tuojau pat į lovą – ir vaduojasi su mirtimi LTsIV193. Jau ligonis smerčià vadúojas Dbk. Kai saulėta, oras gražus, aš vaikščioju kai išvystyta, o kai šalta – smerčiù vadúojuos, negaliu Nmk. Smerčià vadúojas – ir vemia, ir viską Žl. Par visą naktį smerčiù vadãvos, o ant ryto biškelį atsitekėjo Užv. Su smerčiù vadúojas gatavai Grdm. Ligonis po gurkšnelį pieno kasdien nurydamas smertį vadãvo Jnšk. Aš smer̃tį vadúodavau – ir tai išsiliežiau Mžš.
sùbinę vadúoti vlg. vemti: Tas jau sùbinę vadúoja Krs.
atvadúoti tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L
1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvadúot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako atvaduoti, tai tam ji per pačią teksianti BsPI48(Rg). Bėgiojo kryžių nešinas, skatindamas viešpačius eiti atvaduoti žemės šventos nu turkų S.Dauk. Dvaras nuo užkeikimo buvo atvaduotas LTR(Rk). Mano močia turėjo devynius sūnus ir visus prakeikė, noriu atvadúot (ps.) Slm.
| refl. KŽ: Chanas jos (mogulų giminės), atsivadavęs kardu nu donies totorių, nekurias gimines nukariavo S.Dauk.
2. Sut, N, K pamokėjus išvaduoti, atpirkti: Piningais jį atvadavo OsG155. Atvadúoti užstatą Rtr. Nuo jojo žiedą savo atvadúok J. Par amžių manęs neatvadúosi (d.) Rgv. Atvadúok suolą, stalą, pask piršlys kart reikia Jnšk. Jis turia raštelį nuo tavo tėvo, sunku bus tau atvaduot tą raštelį BsPII76(Šl). Nugrobs a skarelę, a šukas iš galvos ir užstatys, i turi̇̀ eiti atvadúoti Plt. Buvo nusigyvenę visai, o kai jis paėmė tą ūkį, tai visą žemę atvadãvo Jrb. Parduotum skrynią plonos drobelės, kad atvadúotum jaunas dieneles (d.) Šmn. Šilkinę skarelę aš parduosiu, jaunąsias dieneles atvadúosiu (d.) Tvr. Tik n’atvadavaũ jaunos mergelės iš margos karčemėlės JD783. Aš prašyčiau brolužėlį, baltą dobilėlį, o bene atvadúotų mano vainikėlį JV656. Paprašyč pasamdyč margąjį genelį, kad atnešt atvaduot margąsias plunksneles (d.) Brž.
| refl. tr., intr. K, Š, LKT120(Bt): Užmokėk pinigus ir atsivadúok arklį Gs. Neturiam kuo milą [iš dažyklos] atsivadúot Kair. Šnapso duodi ir atsivadúoji stalą [per vestuves] Stl. Kelintas kartas [vairuotojo] teises prikiša, tai vėl kol atsivadúoja Slm. Daug ir pinigų duotų, kad tik atsivaduotų BsO308. Tu mane nuvesk pas šitą ponią į dvarą, parduok už 15 auksinų, tai tavo pinigai užvargti atsivaduos BsMtI97(Brt).
| prk.: Kur dvarininkas turėtų pinigais berti, ten sodietis gali savo rankomis atsivaduoti A.Sm.
3. PK76 bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, atpirkti: Visi sutverti esme ant paveikslo Dievo, visi vienu krauju atvaduoti DP529. O dūšia kaipo radaise brangi, jog verta stojaise, idant Dievs prapultį tavo atvaduotų krauju savo SGI94. Sūnus Dievo … nuog griekų mus atvadavo Mž265. Brangumi atpirkimu buvo atvadúotos [nuodėmės] DP146. Tą piktą darbą atvaduok tūkstantėmis gerų darbų I.
| refl. tr.: Apskųsdamas pats save atsivaduoja sykiu nuog nuodėmių Gmž.
4. mat. paversti: Atvaduoti, išvaduoti lygtys nuo trupmeningųjų narių Z.Žem.
išvadúoti tr. FT, NdŽ; H, H172, Q58, R, R401, MŽ, MŽ540, N, M, L, ŠT288
1. Rtr, KŽ suteikti laisvę, išlaisvinti: Išvadúok žmogų iš kalėjimo Š. Rusas išvadãvo! Kur išvadãvo, nėra duonos nė mėsos Vžn. Dėku, prieteliau, kad išvadavai mano dukterį nuog čeraunyko BM168(Pšl). Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota (ps.) P.Klim. Senųjų kunigaikščių, tėvų sosto mieste, … spindėk ir šviesk ir vėl iš pančių išvaduotas B.Braz. O ir iškėlė turmo duružes ir išvadãvo jauną bernužį JV106. Kalinį išvaduot DK106. Išvaduokiat kūdąjį ir ubagą BPII502.
išvadúojamai adv.: Dabar jis troško tik vieno – kad įstrigtų jų laivas tarp šitų sielių neišvaduojamai rš.
| refl. FT: Išsivadúoti nuo nekenčiamo darbo NdŽ. Patekęs nelaisvėn vos išsivadãvo Š, KŽ. Prie kabančio musėgaudžio prilipusi musė įkyriai ir beviltiškai zirzė, veltui stengdamasi išsivaduoti A.Vien. Jei tu juos (sunkius darbus) padirbsi, tai išsivadúosi, jeigu ne, tai gyvybę čia paliksi MitI366.
2. R7,45, MŽ9,60, K, Rtr išpirkti, sumokėjus išlaisvinti: Išvadúoti pagriebtą gyvolį iš kūtės J. Dvaro (dvariškiai) uždarė iš dobilų kiaules, reikia eit išvadúotų Š. Kaip jau pradeda kart, tai uždeda abrūsą, išvadúoja iš kartuvių piršlį [per vestuves] Skrb. Nu jis mumi tai išvadãv[o] dvidešimti litų Lp. Pati Gervės išgirdus, kad jos vyras pristatytas pas asesorių, tuojaus nuvažiavo su dovanomis ir išvadãvo vyrą BM175(Jnš). Pusę amžiaus atiduočiau, jei tik kitą išvaduočiau iš nelaimių ir vargų J.Jan. Du skatiku duosiu, žirgelį išvadúosiu (d.) Dglš. Ir nuejo mergužėlė vyro išvadúotie DrskD237. Bene ateis tėvužėlis mumis išvadúoti JD223. Aš savo dvarelius parduosiu, tave, mergele, išvaduosiu KrvD3. Broliukas širmus žirgelius išparduos, bet savo seselę išvaduõs (d.) JT250. Bet jeigu nest išvaduojama pirm nekaip pasibaigs visi metai, tada anie namai, kurie yra aname mieste, … atliks and amžių tamui Ch3Moz25,30.
| refl. intr., tr. K, Rtr: Atvažiavę jauniejai gaudavo išsivadúoti savo vietą Žv. Išsivadúot turėdavai – užsėda, i neįeisi [per vestuves] Mšk. Piningų turėdamas tura jis vėl savo daiktą išsivadúoties Prk. Vestuvininkai [prie bromo] turi išsivaduoti, išsipirkti sau kelią I.Simon. Aš šitą skolelę išsimokėsiu, čystuoju aukseliu išsivaduosiu LLDII588(Ktv). Reiks dešimtinę jums ataduoti ir iš poterių išsivadúoti JD226. Pasduosi – kas žino, kada išsivadúosi JT370. Piningus duosi, iš smerčio neišsivadúosi (iš giesmės) Vdk.
3. išgelbėti, paremti: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126, MŽ165. Išvadúok mane iš bėdos Lp. Taip jis ir Anę išvadavo iš keblios padėties I.Simon. Aš nusvyravau į tolimesnį to urvo kampelį ir atsiguliau trokšdamas, kad mirtis kaip galima greičiau išvaduotų mane iš tų kančių J.Balč. Kas muni siratelę išvadúos iš to vargelio (d.) Krkl. Kas ten nueis ir juos visus išbučiuos, tas išvaduos įgrimzdusį dvarą LTR(Brt). Daktaras išvadãvo (išgydė) šitą sveikąją akį Adm. Idant mus savo kentėjimu ir smertimi išvaduotų ir išgelbėtų BPII47. Jis (Christus) kentėjo ir žmones išvadavo PK148. Nuog macies velnio išvadavo … savo nekaltu kentėjimu ir smertimi Vln18. Ir suprasite tiesą, o tiesa jus išvaduos Ch1Jn8,32. Nesa jis išgelbėjo mus iš peklos ir išvadavo mus iš smerties BBDan3,88. Biednieji berneliai lygiai taip gerai, kaip senieji nuog grieko, smerčio ir prapuolimo išvaduoti ir išganyti est Mž99. Tu savo dūšią išvadavai BBEz33,9. Dievas iž netikinčių teisingus išvaduos SGII17.
^ Linai išvadúoja pragarą (labai sunkus darbas atperka kaltes) Svn. Dievas duos, išvaduõs, kiaulės nesuės Švnč.
| refl.: Kada noriu – verkiu, kada noriu – dainuoju, nuo sunkių darbelių neišsivaduoju LTsII87.
| prk.: Pagaliau Stasei pavyko šiaip taip išsivaduoti iš užplūdusių atsiminimų srauto rš.
^ Alkanam valgyt duosi, tai nuo peklos išsivaduosi Švnč. Vis tiek mirsi, neišsivadúosi (neišvengsi mirties) Kbr.
4. pakeisti, atstoti: Išvaduoju ką, persimainau, užeimi į kieno vietą R7, MŽ9. Šitos mažukės [bulbės] išvaduoja didžiules Lp. Gerai, kad ans nuejo, mun kelio žygį išvadãvo Užv. Pirmgimį asilo išvaduosi avimi BB2Moz13,13.
5. refl. apsimokėti, vertėti: Karvė išsivadúo[ja] su vienu mėšlu: pienas veltuo paliekta Ggr. Ar šiandien beišsivaduo[ja] numinius dėvėti, kad krominiai tokie pigi audeklai Dr.
6. mat. paversti, pakeisti: Išvaduoti reiškinys nuo trupmenų, nuo radikalų Z.Žem.
pavadúoti tr.; M
1. LL294, L, Rtr, ŠT352, SkŽ66, KŽ laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką: Jis pavadãvo mane darbe BŽ168. Direktorių pavadúoti DŽ1. Nėra, kas juos pavadúotų NdŽ. Padirbėti už ką, pavaduoti ŠT49. Išvažiavo sergantį pavadúot Jrb. Tada jis mum abu pavadãvo Krs. Seselė nuėjo ten už mane pavadúot Mšk. Reiks anksti kelti ir vėlai gulti, anyta nuo darbo reiks pavaduoti LTR(Lzd). Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja I.Simon. Kunigaikščiui Vytautui jis buvo nepavaduojamas karys A.Vien. Tačiau jie, senieji, tikėjosi, kad mes neišklysime iš gimtosios padangės, kad mes juos pavaduosime V.Myk-Put. O jau senosios nusęs, jau nėr kam pavadúot Snt. Mergaitės mūsų pavaduoja mums visuose darbuose Sz. Duok, aš tamstą pavaduosiu, maišelį panešu BsMtI109(Sln). Dukrelė mano, lelijėlė mano, aš mislyjau – užauginsiu sau didelį uždavėlį, aš mislyjau – mano kojeles, rankeles pavadúosi JD1190. Liko tik dukrelė nors galvelei pavaduot ir širdelei suramint LTR(Alv). Kam vertos tos varlės (mergaitės), pavadúojamos (jaunos, nieko nedirbančios) Skr.
| refl. Rtr, KŽ: Kokia ponia, rankelių gailis, bernu pasivaduoja! rš. Pasivadúojant dirbti NdŽ.
2. pakeisti, atstoti: Lietuviai … ėmė statyti pilis, skirtiesi kuningaikščius, kurių valdžia, pavadavusi pirmykščią kuninginę, paliko visatinu sietu lietuviškajai gentei A1884,6. Mokytoja turi pavadúoti jiems motiną NdŽ. Nė geriausi akulioriai akių nepavadúo[ja] Šts. Javų nederliaus metais neretai pavaduodavo tikrąją duoną rš. Nėra poilsio žemei – išeinančius turi pavaduoti jaunieji M.Katil. Rašyta kalba neatgamina garsinės kalbos taip tiksliai, kad ji galėtų pavaduoti tikrąją gyvąją kalbą, perteikti visą jos muzikalumą ir emocionalumą rš. Kadangi būdvardžiai kartais pavaduoja daiktavardžius, tai aišku, kad ir būdvardžių vardininko linksnis gali eiti sakinio veiksniu J.Balč.
^ Miške gimė, miške augo, atėjo piemens pavaduot (tvora) Grk.
| refl. tr., intr. J: Vienas to maišo neparnešim – neškim abudu pasivadúodami Ėr. O ką pasivadúosi, kad ar va su šienu, padeda vežt Raščius Šmn. Eikite pasukt šitos rankenos pasivadúodami Db. Patelė, pasivaduodama su patinėliu, peri 4–5 kiaušinius Blv. Ir taip tęsiasi pasivaduojamas vyrų ir moterų giedojimas, nevarginąs giedotojų M.Katk. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas – tikras Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja Vaižg. Įvardis yra žodis, kuriuo pasivaduojame daiktavardį J.Jabl. Vardininku šauksmininko vietoje pasivaduojam kartais, kalbėdami ir su tokiu žmogum, kurį nuolat matom J.Jabl.
3. paremti: Mokėjau rusiškai, tai ir kitas [kaimynes] pavadavaũ (padėjau išaiškinti kalinių padėtį) PnmR.
| refl.: Tėvai turi teisės pasivaduoti pedagogais specialistais S.Šalk. Daug kur iš pradžių gelbėjo tik paprasta nuovoka, o kur jos pritrūkdavo, stengtasi pasivaduoti gerais norais rš.
parvadúoti tr. išgelbėjus parnešti: Meldytau prašytau siero sakalėlio, kad parnešt parvaduot raibąją plunksnelę LTR(Lp).
pravadúoti tr. Vb pakeisti, padirbėti už ką: Pavargo, misliu, Paulina, tartum eik ir pravadúok Slm.
užvadúoti tr. K; L
1. MitI236(Šd), Rtr, KŽ dirbti už kitą: Užvaduoju darbe R61, MŽ81. Jis užvadãvo mano žygį, t. y. paslaugė mane (nuėjo už mane) J. Sūnus jau tėvą užvadúoja DŽ1. Kas mane užvaduõs, reikia pačiai visus namų darbus nudirbt Skrb. Drūta ji, jąją užvadúo[ja] labai – vyrą gerą turia Erž. Pirma vadavau tėvus, dabar vaikus, kaži kas mane užvaduõs Dkš. O reikale vyras užvaduodavo motrą, o motra vyrą Vd. Šiuokart pelytė nebeatbėgo ažvaduotų raganos dukteres BsPII317. Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ne tik pati sumanydavo verstis, bet dar kitus prireikus užvaduodavo rš. Jis užvaduoja mane darbuose, palinksmina laukuose LTR(Švn). Sėdau į stakleles dainuodama, linksminau matutę užvadúodama JV894. Aš užvaduosiu savo motynėlę (motinėlę LLDII607(Klvr)) nors šiuos vienus metelius JV273. O mano dukrelė, mano verpėjėlė, mano audėjėlė, būt mano kojeles, rankeles užvadãvus JD1191. Mano metuose malonu ir vieną žingsnį užvadavus Sz.
| Mergaitės, man žolės pripjaustėt, mano tinginį užvadãvot Graž.
^ Snausdamas dantų neužvaduosi LTR(Vdk). Atiduos, kada zuikiai šunis užvaduõs NdŽ.
| refl. tr. NdŽ: Juodu užsivadúoja DŽ1. Žydas per durnumą turėjo baimę, o vaikinas savo kytrumu kojas užsivadavo BsPIII71.
2. DŽ, NdŽ, KŽ pakeisti, atstoti: Užvaduoja pašarą sykį dienos (išvedus vėlai rudenį gyvulį į pievą) PrLXVII26, B, MŽ310, N. Roputės užvadúoja duoną K. Pienas tai užvadúoja viską Vlkv. Man nei uogos, niekas neužvaduõs taukų Sb. Gerai įtaisytas padaras pusę darbo užvaduoja TS1903,11b(V.Piet). Pačios vienos gegužinės pamaldos mišių neužvaduos Blv.
3. žr. išvaduoti 1: Tėveli brangus, užgivaduoki mane, jaunuolėlę, iš didžios nevalios (rd.) S.Dauk.
4. refl. NdŽ susitaupyti: Esant mėsai, pienas užsivaduoja Rm. O kai yra pieno, tai mėsa užsivadúoja Pg. Kap deda gerai vištos, tai šiek tiek mėsa užsivadúoja Rdm. Bulves vežas iš mūs, o vis biskį užsivadúoja Snt. Su tom kurpėm vis batai užsivadúoja Grš. Iš to turime dvigubą naudą: ir gyvuliai būna sotūs, ir užsivaduoja kiti pašarai sp.
1. R247, MŽ330, Rtr, KŽ, Ms, Als laisvinti, daryti nepriklausomą: Vilniui vadúoti sąjunga NdŽ. Kad žinotų nors berneliai, pagelbą jam duotų, iš sunkios vergijos vaduotų V.Krėv. Žiūrėk, įkliūsi, i vė reiks vadúot Sml. Sakė, vaduõs [iš kalėjimo], va išvadavo – sėdėjo, kolei pamirė Švnč. Teip ir mūsų iš nevalios niekas nevaduoja BsO13. Mus per smarkią karčią mūką savo brangiai vadavo KN152. Brangiu krauju vadavai̇̃ tu mus savo VoL86.
^ Vadu vaduok, bet nemeluok LTR(Šll). Va tu juos (vaikus) vaduõj dūšia (instr.)! Švnč. Nons paskutinius marškinėlius atiduos, al ligą vaduos LMD(Pšl). Keturi broliai pakliuvo į nelaisvę: penktas atėjo vaduoti ir pats pakliuvo (pirštinę mezga) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ: Vadúotis iš nelaisvės DŽ1. Palauk, mamužėle, duok nors sniegą nusipurtyti! – vadavosi iš motinos glėbio Jonas rš. Kaip nori, taip iš savo bėdos vaduokis K.Bor.
| prk.: Ėmus saulei dienoti, jau kasdien didesni žemės plotai vadavos iš po baltos žieminės apklotės LzP. Epušių ir beržų apledijusios šakelės vadavosi iš žiauraus žiemos apkalimo M.Katil. Vaduodamasis iš miglotos simbolikos, poetas dabar kalba daug tiesiau, paprasčiau rš.
2. R, R247, MŽ, MŽ330, Sut, SchL141, KBII199, K, Rtr, Skrb, Kp sumokėjus atsiimti, išpirkti: Drabužį už skolą užstatytą vadúoju aš J. Einu girnelių vadúot iš dvaro, ponas atėmė! (ps.) LKT243(Pkr). Pasku su tičio nabaštiku nuejom abudu tų karvių vadúoti Kv. Karvutę parduosiu, sermėgą vadúosiu JD1425. Kraičvežiai atvažiavo kraičių vadúot Grž. Vaduok, tėveli, vaduok, iš šio balto stalelio vaduok NS564. Vadúok mane, tėveli, vadúoki, nors palšuosius jautelius parduoki JD323. Eičiau namučių, melsčiau tėvučio žirgą vadúoti ir kamanužes JV1066. Vadúok mane, motule, vadúokie, nor ir tankias drobeles parduokie DrskD64. Neverk neverk, seserele, mes tavi vaduosma, … nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepaduosma D5. Žirgelį atduočiau, dieneles vadúočiau JV774. Vadavo broliukai auksu, sidabrėliu, o mes, sesiutėlės, žaliosiom rūtelėm LTR(Sv). Žirgus parduosim, skolas vaduosim LTR(Ūd). Vadúojamieji pinigai NdŽ, KŽ.
vadúotinai Jo sūnus štai! Vaduotinai dabar ateit į svietą PG.
| refl. K, KŽ: Nu i turia vadúotis tie brolaičiai iš čia – iš jaunosios Mšk.
ǁ atieškoti, išreikalauti: Duok kožnam, kursai geidžia nuog tavęs, o nuog to, kursai atima, kad tavo yra, nevaduok Ch1Luk6,30.
3. padėti, gelbėti, remti: Jei ir toliau būsime išmintingi, vienas kitą nelaimėje vaduosime, gyvensime susiklausydami, galgi praūš nelaimės pro šalį A.Vien. Nelaimėje vadavo ir gerų patarimų vienodai neskundė, nesigailėjo Vaižg. Kas vadúos, jei bendrovei būs kapiec? Krš. Vaduok, motule, savo dukrelę iš didžio vargelio KrvD195. Eisiu par dvarą, šauksiu tėvelį, kad vaduot mane iš rūpestėlio LTR(Mrk). Man rankelės žieduotos, nuo sunkių darbelių vaduotos LTR(Kp). Aš tave vadúosiu bėdo[je], slaugysiu darbuose ir valysiu senatvė[je] J. Bėdoj žmogaus niekas nenori vadúot Trgn. Metę ginklus, bėgome gyvastį vaduodami Pt. Ligonį ir kalinį aplankyti ir vadúoti A.Baran. Tu nu bėdos save vadúoji PP55. Par tinginį nevadúoja artimo iš kokio priepuolio A.Baran. Javai vaduoja MŽ, N.
^ Kas meluoja, tas save vaduoja TS1903,11. Maluosi, savi vadúosi, tik visi spjaudys Krš. Piemuo meluo[ja] – savo kailį vaduo[ja] VP37. Lapė maluo[ja], save vaduo[ja] PP62.
| refl.: Ne tik duktė, bet ir visas kaimas kurį laiką skersakiavo į Daubarą, kam jis, žmonai mirus, ėmė vaduotis Pempiene V.Myk-Put. Jauna motina po bruknynus braidžiojo, raselėmis kojeles plovėsi, bruknių rūgštele nuo nesveikatos, blogumo vadavosi sp.
| tr.: Jėzų Kristų garbink, kurs tave vadavos iš bėdos tave atgavęs RD197.
ǁ užstoti, užtarti: Motin malonės, vadúoki žmones NdŽ.
4. NdŽ, Kt, Pc, Erž dirbti už kitą darbus, padėti: Motina labai vaikus vadãvo Ėr. Kas mane senatvėj vaduõs? Prn. Ji vis tą vyrą vadúodavo Gr. Mergučę išleidai kitą vadúot, o pati galuojies Skr. Geras sūnelis – visur vadúoja mane Lkč. Gavau žmogų, kursai vaduos mane, įžiūrėdamas mano žemę J.Jabl. Elziukė pradėjo vaduoti Onutę sode ir darželiuose V.Piet. Ar užaugsi, dukrelė, ar vadúosi tu mane? JV23. Da nevadavaũ savo motynėlės nė jokiame žingsnelyje JV238. Sūnūs mano, žalnierėliai, nevaduosit mane seną BsO81.
| Ta višta nesudeda [kiaušinių], tura kita vadúoti DūnŽ. Par tiek karvių pieno tura, viena kitą vadúo[ja] (viena mažiau duoda, kita daugiau, ir išsilygina) DūnŽ.
| Pašarą karvei veršis vadúo[ja] (parduodi įmitusį veršį, nusiperki pašaro) Grd.
| prk.: Jis mano senatvę vadúoja Ss. Aš tavo tinginio tai nevaduósiu Prn.
5. NdŽ atstoti, pakeisti: Jei kam kada atsitinka vadúoti nakties miegą dieniniu, labai vodija sveikatai savo BM307(Pvn). O jei jo (asilo avimi) nevaduoji, tada nulaužk jam sprandą BB2Moz34,20.
^ Protas kojas vadúoja M. Protas rankas ir kojas vaduoja PPr227.
6. refl. KŽ kaitaliotis: Čia ir pievokšniai besivaduoją su pušynėliais rš. Labai derlios žemės vietomis vaduojasi su paversmių viksvynais ir švylynais, laukiančiais džiovinimo rš.
7. žr. vadovauti 1: Dešinioji akis geriau už kairiąją vaduoja matymui P.Aviž(Dgl).
8. žr. vadovauti 2 (refl.): Lapė gudrybėmis vadúodavosi NdŽ. Pedagoginiais sumetimais vaduodamasis, jis verčia ir tokius grožinius raštus, kur aukštinamas žmogaus darbas bei ištvermė KlbV19. Ar advokatai yra tikrai susipažinę su teisės mokslais, arba jie tik vaduojasi savo šalies ir vietos papročiais? J.Balč. Kalbos teisės reikalauja, kad ja kuo plačiausiai galėtume vaduotis LTII432. Politika nesivaduoja nei doros, nei teisės logika A.Sm. Turite savo valią, tai ir vaduokitės sveiki ja Vaižg. Kokiais samprotavimais vaduojasi vegetarai, nevartodami mėsos? Vd.
9. mat. paversti: Vaduojame lygtis nuo trupmenų, radikalų Z.Žem.
◊ [su] mirtimi̇̀ (×smerčià Slm, ×smer̃timi Sdk, ×smerčiù J, Vkš, Skd, Všv) vadúotis; ×smer̃tį vadúoti Sb, Lnkv labai sirgti, būti arti mirties: Ievutė visą naktį mirtim vadavos, o tu jai ir akių nerodai A.Vien. Mama sunkiai serga, mama tempia paskutines dienas, mama vaduojasi mirtimi!.. J.Mik. Jau kad inkando [gyvatė], mirčià vadúojas Kzt. Jeigu jau numano, kad urėdas gali pavaryti į dvarą, tai tuojau pat į lovą – ir vaduojasi su mirtimi LTsIV193. Jau ligonis smerčià vadúojas Dbk. Kai saulėta, oras gražus, aš vaikščioju kai išvystyta, o kai šalta – smerčiù vadúojuos, negaliu Nmk. Smerčià vadúojas – ir vemia, ir viską Žl. Par visą naktį smerčiù vadãvos, o ant ryto biškelį atsitekėjo Užv. Su smerčiù vadúojas gatavai Grdm. Ligonis po gurkšnelį pieno kasdien nurydamas smertį vadãvo Jnšk. Aš smer̃tį vadúodavau – ir tai išsiliežiau Mžš.
sùbinę vadúoti vlg. vemti: Tas jau sùbinę vadúoja Krs.
atvadúoti tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L
1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvadúot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako atvaduoti, tai tam ji per pačią teksianti BsPI48(Rg). Bėgiojo kryžių nešinas, skatindamas viešpačius eiti atvaduoti žemės šventos nu turkų S.Dauk. Dvaras nuo užkeikimo buvo atvaduotas LTR(Rk). Mano močia turėjo devynius sūnus ir visus prakeikė, noriu atvadúot (ps.) Slm.
| refl. KŽ: Chanas jos (mogulų giminės), atsivadavęs kardu nu donies totorių, nekurias gimines nukariavo S.Dauk.
2. Sut, N, K pamokėjus išvaduoti, atpirkti: Piningais jį atvadavo OsG155. Atvadúoti užstatą Rtr. Nuo jojo žiedą savo atvadúok J. Par amžių manęs neatvadúosi (d.) Rgv. Atvadúok suolą, stalą, pask piršlys kart reikia Jnšk. Jis turia raštelį nuo tavo tėvo, sunku bus tau atvaduot tą raštelį BsPII76(Šl). Nugrobs a skarelę, a šukas iš galvos ir užstatys, i turi̇̀ eiti atvadúoti Plt. Buvo nusigyvenę visai, o kai jis paėmė tą ūkį, tai visą žemę atvadãvo Jrb. Parduotum skrynią plonos drobelės, kad atvadúotum jaunas dieneles (d.) Šmn. Šilkinę skarelę aš parduosiu, jaunąsias dieneles atvadúosiu (d.) Tvr. Tik n’atvadavaũ jaunos mergelės iš margos karčemėlės JD783. Aš prašyčiau brolužėlį, baltą dobilėlį, o bene atvadúotų mano vainikėlį JV656. Paprašyč pasamdyč margąjį genelį, kad atnešt atvaduot margąsias plunksneles (d.) Brž.
| refl. tr., intr. K, Š, LKT120(Bt): Užmokėk pinigus ir atsivadúok arklį Gs. Neturiam kuo milą [iš dažyklos] atsivadúot Kair. Šnapso duodi ir atsivadúoji stalą [per vestuves] Stl. Kelintas kartas [vairuotojo] teises prikiša, tai vėl kol atsivadúoja Slm. Daug ir pinigų duotų, kad tik atsivaduotų BsO308. Tu mane nuvesk pas šitą ponią į dvarą, parduok už 15 auksinų, tai tavo pinigai užvargti atsivaduos BsMtI97(Brt).
| prk.: Kur dvarininkas turėtų pinigais berti, ten sodietis gali savo rankomis atsivaduoti A.Sm.
3. PK76 bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, atpirkti: Visi sutverti esme ant paveikslo Dievo, visi vienu krauju atvaduoti DP529. O dūšia kaipo radaise brangi, jog verta stojaise, idant Dievs prapultį tavo atvaduotų krauju savo SGI94. Sūnus Dievo … nuog griekų mus atvadavo Mž265. Brangumi atpirkimu buvo atvadúotos [nuodėmės] DP146. Tą piktą darbą atvaduok tūkstantėmis gerų darbų I.
| refl. tr.: Apskųsdamas pats save atsivaduoja sykiu nuog nuodėmių Gmž.
4. mat. paversti: Atvaduoti, išvaduoti lygtys nuo trupmeningųjų narių Z.Žem.
išvadúoti tr. FT, NdŽ; H, H172, Q58, R, R401, MŽ, MŽ540, N, M, L, ŠT288
1. Rtr, KŽ suteikti laisvę, išlaisvinti: Išvadúok žmogų iš kalėjimo Š. Rusas išvadãvo! Kur išvadãvo, nėra duonos nė mėsos Vžn. Dėku, prieteliau, kad išvadavai mano dukterį nuog čeraunyko BM168(Pšl). Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota (ps.) P.Klim. Senųjų kunigaikščių, tėvų sosto mieste, … spindėk ir šviesk ir vėl iš pančių išvaduotas B.Braz. O ir iškėlė turmo duružes ir išvadãvo jauną bernužį JV106. Kalinį išvaduot DK106. Išvaduokiat kūdąjį ir ubagą BPII502.
išvadúojamai adv.: Dabar jis troško tik vieno – kad įstrigtų jų laivas tarp šitų sielių neišvaduojamai rš.
| refl. FT: Išsivadúoti nuo nekenčiamo darbo NdŽ. Patekęs nelaisvėn vos išsivadãvo Š, KŽ. Prie kabančio musėgaudžio prilipusi musė įkyriai ir beviltiškai zirzė, veltui stengdamasi išsivaduoti A.Vien. Jei tu juos (sunkius darbus) padirbsi, tai išsivadúosi, jeigu ne, tai gyvybę čia paliksi MitI366.
2. R7,45, MŽ9,60, K, Rtr išpirkti, sumokėjus išlaisvinti: Išvadúoti pagriebtą gyvolį iš kūtės J. Dvaro (dvariškiai) uždarė iš dobilų kiaules, reikia eit išvadúotų Š. Kaip jau pradeda kart, tai uždeda abrūsą, išvadúoja iš kartuvių piršlį [per vestuves] Skrb. Nu jis mumi tai išvadãv[o] dvidešimti litų Lp. Pati Gervės išgirdus, kad jos vyras pristatytas pas asesorių, tuojaus nuvažiavo su dovanomis ir išvadãvo vyrą BM175(Jnš). Pusę amžiaus atiduočiau, jei tik kitą išvaduočiau iš nelaimių ir vargų J.Jan. Du skatiku duosiu, žirgelį išvadúosiu (d.) Dglš. Ir nuejo mergužėlė vyro išvadúotie DrskD237. Bene ateis tėvužėlis mumis išvadúoti JD223. Aš savo dvarelius parduosiu, tave, mergele, išvaduosiu KrvD3. Broliukas širmus žirgelius išparduos, bet savo seselę išvaduõs (d.) JT250. Bet jeigu nest išvaduojama pirm nekaip pasibaigs visi metai, tada anie namai, kurie yra aname mieste, … atliks and amžių tamui Ch3Moz25,30.
| refl. intr., tr. K, Rtr: Atvažiavę jauniejai gaudavo išsivadúoti savo vietą Žv. Išsivadúot turėdavai – užsėda, i neįeisi [per vestuves] Mšk. Piningų turėdamas tura jis vėl savo daiktą išsivadúoties Prk. Vestuvininkai [prie bromo] turi išsivaduoti, išsipirkti sau kelią I.Simon. Aš šitą skolelę išsimokėsiu, čystuoju aukseliu išsivaduosiu LLDII588(Ktv). Reiks dešimtinę jums ataduoti ir iš poterių išsivadúoti JD226. Pasduosi – kas žino, kada išsivadúosi JT370. Piningus duosi, iš smerčio neišsivadúosi (iš giesmės) Vdk.
3. išgelbėti, paremti: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126, MŽ165. Išvadúok mane iš bėdos Lp. Taip jis ir Anę išvadavo iš keblios padėties I.Simon. Aš nusvyravau į tolimesnį to urvo kampelį ir atsiguliau trokšdamas, kad mirtis kaip galima greičiau išvaduotų mane iš tų kančių J.Balč. Kas muni siratelę išvadúos iš to vargelio (d.) Krkl. Kas ten nueis ir juos visus išbučiuos, tas išvaduos įgrimzdusį dvarą LTR(Brt). Daktaras išvadãvo (išgydė) šitą sveikąją akį Adm. Idant mus savo kentėjimu ir smertimi išvaduotų ir išgelbėtų BPII47. Jis (Christus) kentėjo ir žmones išvadavo PK148. Nuog macies velnio išvadavo … savo nekaltu kentėjimu ir smertimi Vln18. Ir suprasite tiesą, o tiesa jus išvaduos Ch1Jn8,32. Nesa jis išgelbėjo mus iš peklos ir išvadavo mus iš smerties BBDan3,88. Biednieji berneliai lygiai taip gerai, kaip senieji nuog grieko, smerčio ir prapuolimo išvaduoti ir išganyti est Mž99. Tu savo dūšią išvadavai BBEz33,9. Dievas iž netikinčių teisingus išvaduos SGII17.
^ Linai išvadúoja pragarą (labai sunkus darbas atperka kaltes) Svn. Dievas duos, išvaduõs, kiaulės nesuės Švnč.
| refl.: Kada noriu – verkiu, kada noriu – dainuoju, nuo sunkių darbelių neišsivaduoju LTsII87.
| prk.: Pagaliau Stasei pavyko šiaip taip išsivaduoti iš užplūdusių atsiminimų srauto rš.
^ Alkanam valgyt duosi, tai nuo peklos išsivaduosi Švnč. Vis tiek mirsi, neišsivadúosi (neišvengsi mirties) Kbr.
4. pakeisti, atstoti: Išvaduoju ką, persimainau, užeimi į kieno vietą R7, MŽ9. Šitos mažukės [bulbės] išvaduoja didžiules Lp. Gerai, kad ans nuejo, mun kelio žygį išvadãvo Užv. Pirmgimį asilo išvaduosi avimi BB2Moz13,13.
5. refl. apsimokėti, vertėti: Karvė išsivadúo[ja] su vienu mėšlu: pienas veltuo paliekta Ggr. Ar šiandien beišsivaduo[ja] numinius dėvėti, kad krominiai tokie pigi audeklai Dr.
6. mat. paversti, pakeisti: Išvaduoti reiškinys nuo trupmenų, nuo radikalų Z.Žem.
pavadúoti tr.; M
1. LL294, L, Rtr, ŠT352, SkŽ66, KŽ laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką: Jis pavadãvo mane darbe BŽ168. Direktorių pavadúoti DŽ1. Nėra, kas juos pavadúotų NdŽ. Padirbėti už ką, pavaduoti ŠT49. Išvažiavo sergantį pavadúot Jrb. Tada jis mum abu pavadãvo Krs. Seselė nuėjo ten už mane pavadúot Mšk. Reiks anksti kelti ir vėlai gulti, anyta nuo darbo reiks pavaduoti LTR(Lzd). Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja I.Simon. Kunigaikščiui Vytautui jis buvo nepavaduojamas karys A.Vien. Tačiau jie, senieji, tikėjosi, kad mes neišklysime iš gimtosios padangės, kad mes juos pavaduosime V.Myk-Put. O jau senosios nusęs, jau nėr kam pavadúot Snt. Mergaitės mūsų pavaduoja mums visuose darbuose Sz. Duok, aš tamstą pavaduosiu, maišelį panešu BsMtI109(Sln). Dukrelė mano, lelijėlė mano, aš mislyjau – užauginsiu sau didelį uždavėlį, aš mislyjau – mano kojeles, rankeles pavadúosi JD1190. Liko tik dukrelė nors galvelei pavaduot ir širdelei suramint LTR(Alv). Kam vertos tos varlės (mergaitės), pavadúojamos (jaunos, nieko nedirbančios) Skr.
| refl. Rtr, KŽ: Kokia ponia, rankelių gailis, bernu pasivaduoja! rš. Pasivadúojant dirbti NdŽ.
2. pakeisti, atstoti: Lietuviai … ėmė statyti pilis, skirtiesi kuningaikščius, kurių valdžia, pavadavusi pirmykščią kuninginę, paliko visatinu sietu lietuviškajai gentei A1884,6. Mokytoja turi pavadúoti jiems motiną NdŽ. Nė geriausi akulioriai akių nepavadúo[ja] Šts. Javų nederliaus metais neretai pavaduodavo tikrąją duoną rš. Nėra poilsio žemei – išeinančius turi pavaduoti jaunieji M.Katil. Rašyta kalba neatgamina garsinės kalbos taip tiksliai, kad ji galėtų pavaduoti tikrąją gyvąją kalbą, perteikti visą jos muzikalumą ir emocionalumą rš. Kadangi būdvardžiai kartais pavaduoja daiktavardžius, tai aišku, kad ir būdvardžių vardininko linksnis gali eiti sakinio veiksniu J.Balč.
^ Miške gimė, miške augo, atėjo piemens pavaduot (tvora) Grk.
| refl. tr., intr. J: Vienas to maišo neparnešim – neškim abudu pasivadúodami Ėr. O ką pasivadúosi, kad ar va su šienu, padeda vežt Raščius Šmn. Eikite pasukt šitos rankenos pasivadúodami Db. Patelė, pasivaduodama su patinėliu, peri 4–5 kiaušinius Blv. Ir taip tęsiasi pasivaduojamas vyrų ir moterų giedojimas, nevarginąs giedotojų M.Katk. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas – tikras Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja Vaižg. Įvardis yra žodis, kuriuo pasivaduojame daiktavardį J.Jabl. Vardininku šauksmininko vietoje pasivaduojam kartais, kalbėdami ir su tokiu žmogum, kurį nuolat matom J.Jabl.
3. paremti: Mokėjau rusiškai, tai ir kitas [kaimynes] pavadavaũ (padėjau išaiškinti kalinių padėtį) PnmR.
| refl.: Tėvai turi teisės pasivaduoti pedagogais specialistais S.Šalk. Daug kur iš pradžių gelbėjo tik paprasta nuovoka, o kur jos pritrūkdavo, stengtasi pasivaduoti gerais norais rš.
parvadúoti tr. išgelbėjus parnešti: Meldytau prašytau siero sakalėlio, kad parnešt parvaduot raibąją plunksnelę LTR(Lp).
pravadúoti tr. Vb pakeisti, padirbėti už ką: Pavargo, misliu, Paulina, tartum eik ir pravadúok Slm.
užvadúoti tr. K; L
1. MitI236(Šd), Rtr, KŽ dirbti už kitą: Užvaduoju darbe R61, MŽ81. Jis užvadãvo mano žygį, t. y. paslaugė mane (nuėjo už mane) J. Sūnus jau tėvą užvadúoja DŽ1. Kas mane užvaduõs, reikia pačiai visus namų darbus nudirbt Skrb. Drūta ji, jąją užvadúo[ja] labai – vyrą gerą turia Erž. Pirma vadavau tėvus, dabar vaikus, kaži kas mane užvaduõs Dkš. O reikale vyras užvaduodavo motrą, o motra vyrą Vd. Šiuokart pelytė nebeatbėgo ažvaduotų raganos dukteres BsPII317. Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ne tik pati sumanydavo verstis, bet dar kitus prireikus užvaduodavo rš. Jis užvaduoja mane darbuose, palinksmina laukuose LTR(Švn). Sėdau į stakleles dainuodama, linksminau matutę užvadúodama JV894. Aš užvaduosiu savo motynėlę (motinėlę LLDII607(Klvr)) nors šiuos vienus metelius JV273. O mano dukrelė, mano verpėjėlė, mano audėjėlė, būt mano kojeles, rankeles užvadãvus JD1191. Mano metuose malonu ir vieną žingsnį užvadavus Sz.
| Mergaitės, man žolės pripjaustėt, mano tinginį užvadãvot Graž.
^ Snausdamas dantų neužvaduosi LTR(Vdk). Atiduos, kada zuikiai šunis užvaduõs NdŽ.
| refl. tr. NdŽ: Juodu užsivadúoja DŽ1. Žydas per durnumą turėjo baimę, o vaikinas savo kytrumu kojas užsivadavo BsPIII71.
2. DŽ, NdŽ, KŽ pakeisti, atstoti: Užvaduoja pašarą sykį dienos (išvedus vėlai rudenį gyvulį į pievą) PrLXVII26, B, MŽ310, N. Roputės užvadúoja duoną K. Pienas tai užvadúoja viską Vlkv. Man nei uogos, niekas neužvaduõs taukų Sb. Gerai įtaisytas padaras pusę darbo užvaduoja TS1903,11b(V.Piet). Pačios vienos gegužinės pamaldos mišių neužvaduos Blv.
3. žr. išvaduoti 1: Tėveli brangus, užgivaduoki mane, jaunuolėlę, iš didžios nevalios (rd.) S.Dauk.
4. refl. NdŽ susitaupyti: Esant mėsai, pienas užsivaduoja Rm. O kai yra pieno, tai mėsa užsivadúoja Pg. Kap deda gerai vištos, tai šiek tiek mėsa užsivadúoja Rdm. Bulves vežas iš mūs, o vis biskį užsivadúoja Snt. Su tom kurpėm vis batai užsivadúoja Grš. Iš to turime dvigubą naudą: ir gyvuliai būna sotūs, ir užsivaduoja kiti pašarai sp.
atmainýti
Apibrėžtis
mainýti, mai̇̃no, mai̇̃nė K; SD148, R
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.
išmainýti
Apibrėžtis
mainýti, mai̇̃no, mai̇̃nė K; SD148, R
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.
primainýti
Apibrėžtis
mainýti, mai̇̃no, mai̇̃nė K; SD148, R
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.
užmainýti
Apibrėžtis
mainýti, mai̇̃no, mai̇̃nė K; SD148, R
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.
