kaĩp patrìsęs labai smarkiai (ką daro): Ko bėgi kaip patrisęs. Prk. Lesa paukščiai kaip patrisę uogas. Šv.

tri̇̀sti, trỹsta (triñsa J, Š, Šv, -ta JI348, -a J, KŽ, Štk, trỹsa J), -o intr. Jn, J, Š, NdŽ, KŽ
1. NdŽ eiti iš proto, kvaišti.
2. JI348, NdŽ nerimti, dūkti ko geidžiant.
◊ širdi̇̀s (ši̇̀rdį) trỹsta (kam) NdŽ verčia vemti, bloga.
atitri̇̀sti intr. atbėgti, atlėkti: Ans attri̇̀so kaip stairlavas arklys, t. y. atbėgo J.
įtri̇̀sti intr.
1. J, Š įsigeisti patino (apie gyvulius): Bėga pri vaikių kaip kiaulė įtrisusi Šts. Karvė įtri̇̀so buliaus Snt.
2. labai norėti, įsmilti, įjunkti: Sūnus įtri̇̀sęs žanytis, t. y. įsmilęs J. Teip įtrisęs arkliais mainyti Plt.
3. įsismaginti, įnikti, pasiusti: Ana ka itriñsa šaukti – baisu Šv.
patri̇̀sti intr.
1. Tv, Kl susirgti pasiutimo liga: Patri̇̀so šuo Jn. Jau tas šuo, musėk, patri̇̀sęs yr: uodegą pabrukęs bėga NmŽ.
^ Bijok tu ano kaip patri̇̀susio šunies Žv.
2. išeiti iš proto, išprotėti: Ans patri̇̀stum besijuokdamas iš to žodžio J. Ko nepatrisote betrasiodamos prie anų J.
3. Kt, Knt įsigeisti patino (apie pateles), pakilti: Kalė yr patri̇̀susi Štk. Ta mūsoji ožka yra patri̇̀susi, vesk aną pri ožio Pun.
4. prijunkti, prisirišti: Vaikiukas čystai patriso prie mergelės, negal nudrausti, atskirti nuo viens kito J.
5. įniršti, įdūkti, pašėlti: Girtas patri̇̀sęs mušas, t. y. patrakęs J.
ǁ part. praet. Kin smarkus, pašėlęs, padūkęs, bjaurus: Tie vaikai yra patri̇̀sę Sg. Nebūk patri̇̀sęs, nedaryk mums iškados Vvr.
6. imti, įnikti smarkiai ką daryti: Tu šią naktį čystai triste patrisái kulties, kad negal nudrausti, t. y. patrakai J. Apsiūkė, patri̇̀so bitys kąsti Šv. Ir patri̇̀so vaikai riešutauti Lnk.
7. praet. stebėjimuisi, nustebimui, nepritarimui nusakyti: Ar patrisai? K.Būg(Kv). Liaukiatės, vaikai, a jau patri̇̀sot? Vvr.
ǁ part. praet. nepaprastas, keliantis nuostabą: Tokia patri̇̀susi mergelka: visiems atneša saldainių Šv. Patri̇̀susi valia, t. y. kad nė kokios valios nėr, vis dirbti reik J.
patri̇̀susiai adv. labai, nepaprastai: Gražus patri̇̀susiai kunigas, tik neįsakus Šv.
8. ppr. imper. sakoma nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: E, tepatriñsie! Vn. Tegu patriñsa, parduosu, i gan Šv.
| refl.: Tau tinka [mergina] – tu patri̇̀skis! Šv.
◊ kai̇̃p patri̇̀sęs labai smarkiai (ką daro): Ko bėgi kai̇̃p patri̇̀sęs Prk. Lesa paukščiai kai̇̃p patri̇̀sę uogas Šv.

tri̇̀sti, trỹsta (triñsa J, Š, Šv, -ta JI348, -a J, KŽ, Štk, trỹsa J), -o intr. Jn, J, Š, NdŽ, KŽ
1. NdŽ eiti iš proto, kvaišti.
2. JI348, NdŽ nerimti, dūkti ko geidžiant.
◊ širdi̇̀s (ši̇̀rdį) trỹsta (kam) NdŽ verčia vemti, bloga.
atitri̇̀sti intr. atbėgti, atlėkti: Ans attri̇̀so kaip stairlavas arklys, t. y. atbėgo J.
įtri̇̀sti intr.
1. J, Š įsigeisti patino (apie gyvulius): Bėga pri vaikių kaip kiaulė įtrisusi Šts. Karvė įtri̇̀so buliaus Snt.
2. labai norėti, įsmilti, įjunkti: Sūnus įtri̇̀sęs žanytis, t. y. įsmilęs J. Teip įtrisęs arkliais mainyti Plt.
3. įsismaginti, įnikti, pasiusti: Ana ka itriñsa šaukti – baisu Šv.
patri̇̀sti intr.
1. Tv, Kl susirgti pasiutimo liga: Patri̇̀so šuo Jn. Jau tas šuo, musėk, patri̇̀sęs yr: uodegą pabrukęs bėga NmŽ.
^ Bijok tu ano kaip patri̇̀susio šunies Žv.
2. išeiti iš proto, išprotėti: Ans patri̇̀stum besijuokdamas iš to žodžio J. Ko nepatrisote betrasiodamos prie anų J.
3. Kt, Knt įsigeisti patino (apie pateles), pakilti: Kalė yr patri̇̀susi Štk. Ta mūsoji ožka yra patri̇̀susi, vesk aną pri ožio Pun.
4. prijunkti, prisirišti: Vaikiukas čystai patriso prie mergelės, negal nudrausti, atskirti nuo viens kito J.
5. įniršti, įdūkti, pašėlti: Girtas patri̇̀sęs mušas, t. y. patrakęs J.
ǁ part. praet. Kin smarkus, pašėlęs, padūkęs, bjaurus: Tie vaikai yra patri̇̀sę Sg. Nebūk patri̇̀sęs, nedaryk mums iškados Vvr.
6. imti, įnikti smarkiai ką daryti: Tu šią naktį čystai triste patrisái kulties, kad negal nudrausti, t. y. patrakai J. Apsiūkė, patri̇̀so bitys kąsti Šv. Ir patri̇̀so vaikai riešutauti Lnk.
7. praet. stebėjimuisi, nustebimui, nepritarimui nusakyti: Ar patrisai? K.Būg(Kv). Liaukiatės, vaikai, a jau patri̇̀sot? Vvr.
ǁ part. praet. nepaprastas, keliantis nuostabą: Tokia patri̇̀susi mergelka: visiems atneša saldainių Šv. Patri̇̀susi valia, t. y. kad nė kokios valios nėr, vis dirbti reik J.
patri̇̀susiai adv. labai, nepaprastai: Gražus patri̇̀susiai kunigas, tik neįsakus Šv.
8. ppr. imper. sakoma nebenorint kreipti į ką dėmesio, norint nusikratyti kuo: E, tepatriñsie! Vn. Tegu patriñsa, parduosu, i gan Šv.
| refl.: Tau tinka [mergina] – tu patri̇̀skis! Šv.
◊ kai̇̃p patri̇̀sęs labai smarkiai (ką daro): Ko bėgi kai̇̃p patri̇̀sęs Prk. Lesa paukščiai kai̇̃p patri̇̀sę uogas Šv.