pastovùs, -i̇̀ adj. (4)
1. nekintantis, nuolatinis: Lyginant organizmą su kristalu, nustatoma, kad kristalas turi pastovią (stabilinę) pusiausvyrą, o organizmas pereinamąją (stacionarinę) EncIX101. Čia vandens temperatūra visada pastovi rš. Kartais toji pati žvaigždė savaičių savaites išbūna beveik pastovi (vienodai blizga) rš. Rudenį nepastovùs laikas Jnk. Pastovùs dydis (mat. dydis, kuris nagrinėjant išlaiko tą pačią reikšmę, nekinta) NdŽ, Z.Žem. Pastovùsis kapitalas (ekon. kapitalas, įdėtas į gamybos priemones) rš. Pastovióji srovė (elektros srovė, kuri nekeičia savo krypties) VĮ.
pastoviai̇̃ pastõviai NdŽ: Lektoriai pastoviai lankosi pas darbo valstiečius sp.
2. ilgam laikui skirtas: Kinta laikai, nepastovi ir žmogaus laimė A.Vien. Pastovaus darbo jis negauna rš.
ǁ ilgai išlaikantis vertę (ppr. apie pinigus): Akcijų kursas pakilo ir pasidarė pastovesnis rš. Piningai pastovi̇̀ buvo, už anus viską galiama buvo nupirkti Pp.
ǁ ilgai laikantis, tvirtas: Alksnio pavažos nepastõvios Šts. Geležinius lankus uždėk – pastovi̇̀ [statinė] bus Lg.
3. tvirtų pažiūrų, nesikeičiančio, nepermainingo elgesio, nusistatymo: Nepastovùs bernelis J.Jabl. Jis nuostabiai pastovùs ir ištikimas NdŽ.