Daina:
Jiems nesvarbu dokumentai,
Tik išgąsdinti žmogus,
Prašom atnešt samagono,
Jei gyvenimas brangus.

Jeigu nėra samagono,
Duok man pastotis nors dvi,
Reik važiuoti į Merkinę
Ir išgert dar pakely.

Tuoj atvyko ir seniūnas,
Pastotys, draugai, jau čia,
Štai jau yra jom ir žmonės,
Galite važiuot iš čia.

Prisikrovė daugel baldų
Ir šiaip įvairių daiktų
Ir įsakė, kad važiuotų
Ko greičiausiu greitumu.

Saulė dairosi ir šypsos,
Jau pakilusi aukštai,
Ir paukštelių didžios minios
Ėmė švilpaut įvairiai.

Dunda ratai, o jie šypsos,
Mat patenkinti visi,
Parvažiavus bus samagono
Ir dar vaikščios nebasi.

Tyliai suurzgė šunelis
Ties gyventoju pirmu,
Bet, pagautas įdomumo,
Greitai lenda po svirnu.

Ratai skrenda prio pušyną,
Pro nulaužytas šakas.
O milicinieriai iš džiaugsmo
Trina nosis ir kaktas.

Truputį pasidarbavom,
Bet išėjo neblogai,
Ale ką čia ir kalbėti,
Apsvarstyta neblogai.

Verkia medžiai, šakos lūžta,
Nors vėjelio nebėra,
Užjaučia stovėdamas berželis,
Kas per latras čia yra.

Privažiuoja, kur kelelis
Tiestas tankiame miške,
Kur sukumpę storos pušys
Auga žmonių palanka.

Suaidėjo garsūs šūviai,
Vienas griuvo vežime,
Mat Karpavičius vyriausias
Su raudona kepure.

O kiti šoko grioviuose
Ir suriko dar ura,
Nei nematė draugo Miliausko,
Kai trūko ir jam galva.

Taip ir žuvo Karpo latras,
Turi rusiškus nagus,
Ir išnaikins partizanai
Rusų rojaus kacapus.

Fiksavimo laikas: 1947

Spaudinys: Sušaudytos dainos: Dzūkijos partizanų dainos. Sudarė ir parengė Vytautas Ledas, Henrikas Rimkus. – Vilnius, 1990, 189 psl.