pasroviui̇̃ adv. Skr, NdŽ, pasrõviui BŽ559 pagal srovę, pavandeniui: Su srove (pasrõviui) plaukti KI34. Atrodė, kad jį neša didelė upė pasroviui P.Cvir. Plaukia laivas upe pasrõviui Sr. Šaka iš lėto nuplaukė pasroviui žemyn rš. An vandens padėjus, pasrõviui paleido Jrk83. O neškit, meskit į sroviąją upužę, o tegul plaukia pasroviui pas močiutę! KlvD204.
◊ pasroviui̇̃ nuei̇̃ti (plaũkti) dirbti, laikytis pasyviai, prisiderinus prie susiklosčiusių aplinkybių: Žurnalas nuėjo pasroviui sp. Neplaukite pasroviui, mokykitės dirbti su perspektyva sp.

pasroviui