smogóti, -ója, -ójo intr., smógoti, -oja, -ojo Rdm
1. NdŽ, DŽ1, Lš dėtis smogoms, apkepti, apdžiūti (apie lūpas).
2. Pls, Lš ilgai nevalgius kentėti, alkti, badauti: Aš nuejus miestan smogóju, nei bulkos nenusperku Rtn. Tie turi smogót šalty, kur nedirba karšty Lp. Žmonės valgo, o tu nuejęs smogoji, žiūrėdamas, kap kiti valgo Kpč.
apsmogóti intr. Mrk, Lš, Lp, Kpč apsitraukti smogomis (apie lūpas): Tep pailsau, net lūpos apsmogoję Prl. Aš jau sergu, lūpos tep apsmógojo Rdm. Gerklė ir burna išdžiūvę, lūpos apsmogoję V.Krėv.
nusmogóti intr. Š, NdŽ apsitraukti smogomis, apdžiūti (apie lūpas): Ausyse ūžė, lūpos nusmogojusios, troškino vidurius tiek, jog rodėsi – pusę šulinio išgertų ir vis dar troškulio nenumarintų V.Krėv.
pasmogóti intr. apdžiūti, sukepti (apie lūpas): Net mano lūpos pasmogój[o] Lp.