smarkiai sujudėti, stengiantis ištrūkti

pagreitinti tempą

spakčiótis, -iójasi, -iójosi žr. spakanotis.
nusispakčióti žr. nusispakanoti 2: [Neprižiūrimas] gali̇̀ nusispakčióti KlvrŽ.
pasispakčióti pakilnoti kojas, pasispardyti: Lai pasi̇̀spakčio[ja] vaikas, kam antdėjot patalus KlvrŽ.

2 bùrti, bùria, bū́rė
1. tr. DŽ telkti į krūvą, būrį, į bendrystę: Jis aplink save būrė visą apylinkės jaunimą rš.
| refl.: Burkimės į kooperatyvus sp. Paukščiai bùrias (būriuojasi) – bus ruduo Ds.
2. tr. painioti, velti, narplioti (ppr. siūlus, virves): Kam siūlus buri̇̀, ar darbo neturi? Ds.
| prk.: Visaip bùria bùria [tą bylą], nežinia, kaip ir pasibaigs Pnd.
| refl.: Bùrias ir bùrias, suknelę siuvant Ds. Jeigu, kai siuvi ką, siūlai burias, tai tą rūbą vogs kas LTR(Ds).
3. intr. spirti, spardyti, kabaruoti: Šuo, nutvertas už galvos, tik kojom bùria Brt. Avis pjaujama kojom bùria Lp.
| refl.: Vaikaitis, išsivystęs iš vystyklų, bùrias kojelėm Rod. Bùrias kojom kap gaišdamas Rod. Jis visom keturiom bùriasi (ginasi, nesiduoda) Vlkv.
4. tr., intr. mėtyti, svaidyti: O bùria, o bùria vaikai akmenais [vilką] Lp. Kad ėmė bùrt akmenais, ledva parbėgau namo Kč.
◊ [su] kójomis bùrti stipti: Kumelė jau būrė su kojomis ir dantis iššiepė rš.
2 atbùrti, àtburia, atbū́rė tr. atpainioti, atnarplioti: Susibūrė siūlai, negaliu jokiu būdu atbùrt Km.
| refl.: Bevejant [siūlai] ir atsibūrė Ds.
2 ×dasibùrti, dasi̇̀buria, dasibū́rė (hibr.) prisiirti: Ledva dasburė [prie kranto] Vrn.
2 įsibùrti, įsi̇̀buria, įsibū́rė įsivelti, įsipainioti: Šaka įsibū́rė tinklan, ir žuvis išbaidė Š.
2 išbùrti, i̇̀šburia, išbū́rė tr.
1. išpainioti, išnarplioti: Kas čia begali šituos siūlus išbùrt Užp.
| refl.: Supainios visus taip, kad ir išsiburti nebegalėsime rš.
2. išspardyti, išversti: Kap pradėjo dūkti, tai visus šiaudus iš lovos išbū́rė Lš. Arklys išbū́rė šieną, neduok kito, tai suės ir išbùrtą Rtn. Išbū́rė bulbas iš vežimo Lp.
3. refl. išdvėsti, nusikapstyti: Paskutinė vištelė išsibūrė Rod.
4. refl. išsiirti: Išsibùrk ant krašto Nč.
2 nubùrti, nùburia, nubū́rė
1. tr. nuspardyti, numesti, numėtyti: Aš tep neramiai miegu, kad kaldrą visados nùburiu po kojom Vrn. Kap ėmė nūnai, tai visus šaukštus nuog stalo nubū́rė [vaikas] Lp. Vaikas vaiką nubū́rė nuo suolo Vlk.
| refl.: Vaikas nusbū́rė lopšy Knv. Paklode užklojau, tai kap tik užmigo, tai ir nusbū́rė Nč.
2. refl. menk. mirti: Ot negadnas žmogus buvo, ale jau nusbū́rė Pls.
2 pabùrti, pàburia, pabū́rė intr. pasispardyti: Jis tik kojom pabū́rė, ir atliko (išgaišo) Plv.
◊ kójomis pabùrti nusikapstyti, mirti: Eik eik prie arklių, kap spirs, tuojau pabùrsi kójom! Dkš. Tavo spaudėjai jau pabūrė kojomis rš.
2 pribùrti, pri̇̀buria, pribū́rė
1. tr. sukaupti, sutelkti: Dangus kap puodu apsivožęs, gal lietaus pribur̃s Rod.
ǁ pripilti: Va, kiek bulbų pribū́riau prijuostėn Vlk.
2. refl. prisidėti, prisijungti: Gal ir kareivių kiek prisiburs prie mūsų rš.
3. refl. pareiti, sugrįžti: Kad nor namopi kap greičiausia prisbū́rus Vlk.
2 subùrti, sùburia, subū́rė
1. tr. sutelkti į būrį, į bendrystę: Greitu laiku buvo suburtas aktyvas sp. Gerumu subūrė, piktumu išvaikė KrvP(Žr).
| Žiūrėk, ir jie suburs (sutaisys) vestuves LTR(Ds).
suburtai̇̃ adv.: Lenkų liaudis gyveno nesuburtai, išskydus rš.
| refl.: Apie Liudą susibūrė merginos J.Avyž. Ir cigonai susibū́rė, miške ugnį susikūrė J. Susibùrkim į krūvą, geriau seksis dainuoti Vv.
2. tr. supainioti, sudraikyti: Vaikai subū́rė siūlus, kad nė nebegalima atitaisyti PnmR. Subùrkim gerves – pasukim kepurę, ir jos susibur̃s (susimaišys, pakriks) Ds.
| prk.: Byla taip suburta, kad ir suprast nebegalima Pnd.
| refl.: Siūlai sudriko ir susibū́rė Sl.
3. intr. pasispardyti: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojom subū́rė, ir atliko Brt.
| refl.: Aš tau kap pritaikinsiu, tai tu nei kojelėm nesusbùrsi Nč.
2 užbùrti, ùžburia, užbū́rė
1. refl. susipainioti, susiraizgyti: Siūlai užsibū́rė, kad ir atburt nebegalima Ds.
ǁ užsikirsti (apie spyną): Spyna užsibūrė, vos atkrapščiau Trgn.
2. intr. menk. mirti: Duok tu jam buože galvon, kad anas ir ažuburtų ant daikto, tokis žmogus Arm.
| refl.: Jau mano diedas žusbū́rė Rod.

spárdyti, -o, -ė iter. spirti.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.

spárdyti, -o, -ė iter. spirti.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.

spárdyti, -o, -ė iter. spirti.
1. tr., intr. SD398, R, R46, MŽ, H158, Sut, I, N, K, M, Š, L, LL11,278, Rtr sudavinėti koja ar kojomis, smogti spyriais: Tada mane atsitęsė anys pirkion, kojom spárdydami Dglš. Hitlerininkai spárdė mani su kojims ir mušo su šautuvu Plšk. Žmogum nenori mane vadinti, niekin ir spardo lyg šunį kokį V.Kudir. Ašvienis bėgdamas spárdo su kojomis J. Bet ožiai … spárdo, ragais bado DP209.
| prk.: Tamsta jau numirsi, i paliksiu viena pati visų spárdoma (niekinama, skriaudžiama) Trk.
^ Bailų žmogų ir karvė spardo KrvP(Drsk). Kas tau darbo? – Niekas manę nespárdo (atsakoma atsikertant) Krs. Aš ne šuo, niekam nekandu, ale visi muni spardo (slenkstis) LTR(Vdk). Kai niekam nieko nedarau, ale visi muni spardo (kelias) LTR(Vdk).
| refl. H, R, R240, MŽ, I, N, K, L, Š, Rtr: Kai arklys spárdos, i an jį jau nedasglausk LKT352(JnšM). Svetimi arkliai, kitas naravistas, kitas jaunas yr, pasius spárdyties Trk. Pirmadėlė spárdos, tai supančiojo Dgp. Ana daugel pieno duoda, al spárdos LKT397(Asv). Milžinas pakilo, ėmė spardytis BsPIII24. Spardos su kojums LKT116(Žlp). Ko čia spárdais kap arklys?! Krkš. Bernai dūksta, spárdos kaip arkliai Jnš.
2. tr. Ser su koja mušinėti, varinėti: Nerami ta futbolininkų padermė. Ar bus vėtra, ar ne, lis lietus, ar nelis – vis tiek jie spardys kamuolį rš.
3. tr., intr. trypti, mindžioti: O kai užjosiu ant uošvės dvaro, spárdyk sierą žemelę JV155. Dėk rankas tavo krūvon ir spardyk (paraštėje stripinėk) tavo kojomis BBEz6,11.
| Pasiūsiu šįvakar naują paklodę – galėsit spárdyt [lovoje tvarsydamiesi] Jrb.
4. tr. Als, Šv, Grdm, Žeml audžiant mynioti (staklių pakojas): Su kojėms spárdėm pakojas, su rankoms muštuvus mušom – ir audėm Pln. Maža esu, nepasieku ausdama pakojų spárdyti Vkš.
| refl.: Audė ir audė, spárdės po stakles Krš.
5. gilti, kąsti (apie vabzdžius): Širšūnai, bitys spárdo, t. y. kanda J. Bitys nu visų pusių piktesniai ją spardė S.Dauk.
6. tr. spaudyti: [Kęstutis] auksines kilpas su pentinais spardė, o žirgs padkavoms šuoliais žemes ardė JV295.
7. intr. prk. trankyti, daužyti (apie perkūniją): Ale perkūnija kokia buvo, mylėk Dieve, kaip spárdė! Ob.
| refl. Pnd, Slm: Perkūnija dideliai pradeda spárdyties Pp. Eik, griaustinis spárdos – kursi ugnį?! Nori, kad gryčią uždegtų! Žml. Parsinešusios [Devintinių šakeles] namo, kamšo po pastoges, kad perkūnas nesispardytų LMD(Sln). Graustinė gruma, bilda, spardos, drumzdžias, rodos, teip tolie Žem. Perkūnai spardėsi it išpenėti nesuvaldomi arkliai M.Valanč.
8. refl. Q636, LKT89(End), Lk, Trk, Jrb, Slm, Mžš judinti kojas, kepestuoti, kebernotis, kabaruotis: Užvirtęs arklys tarp lysvių spárdos, liki ateis prikelti J. Vaikelis iš džiaugsmo kojytėmis spardėsi J.Balč. Grambuolys ėmė spardytis rankoje rš. Spardosi kaip kariamas LTR(Rm). Gyvulys spárdos, kai dvesia An.
^ Visada prieš galą spárdos An. Juo dvesia, juo spardos LTsV129.
ǁ daužytis, blaškytis: Svetimieji vaikai apalpsta ir spardosi apkalimuosu savo BBPs18,46. Spardos tavo širdis ir kuo didžiausiai baidos brš.
ǁ refl. prk. vargti, stengiantis šiaip taip gyventi: Sunku bespárdyties ir tam žmogeliuo Akm. Jis mieste sėdės ir girsnos su draugais, o tu čia, sene, numie spárdykis i dvėsk Skdv.
9. refl. juok. šokti: Motynele, ar neleistumi mums pašokti? Aš turiu skripyčias. – Ta atsakė: – Nu gerai, spardykiatės! M.Valanč. Visi vyrai, o ta viena spárdos po kvelbonus (su plačiu sijonu) Lkv.
10. dvėsti, baigtis: Tas žąsytis jau spárdos Šll. Paguldyk tę, tegu spárdose Jrb.
11. priešintis, nesutikti, kratytis, spyriotis, ožiuotis: Regis, nėra ko labai jau ir spárdyties, kai kviečia Užp. Tamsta nenori imt sūrio, spárdais, o kiti patys pasiima Btg. Pirma spárdės, o dabar jau nieko nesako Klt. Mislyji, kad aš spárdaus nuo jo! Skr. Nesispárdyk daug, važiuosi kaip didelė! Grz. Spárdos lig smerčio, nesako Klk. Aršusis, matai, buvo besispardąs, nenorėdamas mokėti Romanui donies už užlaikymą Algimanto V.Piet. Ogi Antanėlis užrašė man savo dalį… Spardėsi, muistėsi, o užrašė… J.Balt.
12. intr. piktai atsakinėti, niurzgėti: Murmu, vamburoju, spardau SD19.
◊ prieš ãkstiną (ãkstinus, akštiną SE22) spárdyti; VlnE142, B; prieš ãkstinį spárdytis priešintis: Sunku tau bus prieš akstiną spardyti BBApD26,14, BtApD26,14. Nepiga tau spardyt prieš akstinus Ch1ApD9,5. Bet noprosnai ir jie prieš akstinį spardosi Kel1881,242.
žemès spárdyti pykti, niršti: Pamėgink ką pasakyti – žemès spárdo Trk.
apspárdyti tr.
1. Š, Rtr, Ser smogiant kojomis apmušti, apdaužyti: Ponas apspardė baudžiauninką rš. Reikėjo ne tiek aną apspárdyti už tą kriokavimą, už tą vagystę Trk.
2. KŽ apkapstyti, aprausti užpakalinėmis kojomis: Šuo apspárdęs kupstą palieka J.
3. refl. apsimindžioti: Dirbėjai apsispardo iš netyčių rš.
4. prk. apvaikščioti, išvaikščioti: E! Visus rajonus aš ėsu apspárdęs Jrb.
atspárdyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; SD217, Sut, N
1. intr. duoti atgal spyrį spardančiam: Arklys atspárdys, jei tu spirsi jam, jei kas jį spardytum J.
| refl. Ser.
2. tr. LVI194, Ser spardant nublokšti šalin, pašalinti: Atspárdyk tuos grumstus nuo pasienio, nuo tako Skr.
3. tr. spardant atvaryti kur: Radęs rato stipiną, išlėkusį kely, atspárdai (atspardyk) kojom net namo – išnyks prūsokai (priet.) Švnč.
4. tr. minant staklių pakojas, atausti: Norint langeliais atausti, atspardoma (ataudžiama) nyčių pakojas surišant taip: abi kraštines ir abi vidurines vieną su kita rš.
5. refl. prk. imti priešgyniauti: Intuko mielas ir atsispardė Ba5Moz32,15.
6. refl. prk. ateiti, atvykti: Dėdė atsispárdė pas mum Lnkv.
įspárdyti
1. tr. Š, Rtr, KŽ spardant įvaryti: Jis geriausia futbolą įspárdo Rmš.
2. tr. kojomis apdaužyti: Vaiką įmušė, įspárdė Dkš.
3. refl. LL208, Rtr, KŽ spardantis įšėlti.
4. refl. prk. iškilti: Ana vištelė, tik par pažintes tiek aukštai įsispárdė Krš.
išspárdyti tr. NdŽ
1. K, BzF174, Rtr spardant išvaryti: Visi šeimyniečiai i išspárdė marčią iš pirkios Prng.
2. Š spardant pašalinti iš vietos, išdaužti: Vinys buvo po nagais kalamos, dantys batuotomis kojomis iš burnos išspardomi Pt. Ei, kad aš būčiau mandri mergytė, aš išspardyčiau grind[os] akmenužius KlvD115.
^ Neiššaudyk parako į žvirblius, kad zuikiai akis neišspárdytų Erž.
3. spardant apdaužyti: Vaikis išspárdė subinę tai paleistuvei Krš.
4. BM401(Slnt), Krš spardant išmindyti, ištrypti: Sulindo karvės į daržą, burokų ne tiek suėdė, kiek išspárdė Vkš. Tę jie šoko, išspárdė visą kiemą Plv. Taip supykęs, kad kuo žemės neišspardęs Žem.
5. Sd, Všv spardant išžarstyti, išsklaidyti, iškapstyti: Ji buvo tuos obuolius išspárdžius į šalis Vlkv. Velnias pečiuj išspardė ugnį ir sudegino namą LTR(Auk).
^ Kielė išspardo ledą VP25. Pilnas staldas raudonų arklių, vienas juodas įejęs išspárdo (anglys ir žarsteklis) Prk.
6. Lž išminti staklių pakojas audžiant: Audėjos visokius moka raštus išspárdyti Šts. Tus visus išsiraitymus reik išspárdyti Žeml.
7. refl. KŽ kurį laiką spardytis: Arkliai visą naktį išsispárdė, išžvingavo Š.
8. refl. Rtr, Š, KŽ spardantis išlįsti, išsikapanoti: [Kūdikis] išsispardo iš vystyklų ir ima žaisti su savo kojytėmis I.Simon.
| prk.: Susiedeli, kaip beišsispárdei nu smerčio? Dr.
9. refl. tr. kratant nusiauti (batus): Įejo į kambarį, batelius išsispárdė i sėda Pln.
nuspárdyti tr.
1. spardant pašalinti iš vietos, nudaužyti: Kumelys nuspardė šulnio ritinius LTR(Rk). Abygaliai klojimo kurtiniai gužučių nuspárdyti LKKIX51.
2. spardant nužerti šalin: Akmenis nuspárdė nuo tako DŽ1. Vaikai nemoka bulvių kast: kojom nuspárdo, ir baigta Pnm.
3. spardant apdaužyti, apgadinti, pažeisti: Avys blauzdas nuspárdė Skr. Žebrė labai sena, su ėriukų nuspardyta nugara rš. Apsivilkusi ji storu raštuotu pakuliniu nuspardyta apačia J.Balt.
4. spardant nugalabyti, užspardyti: Ji pati jau tą vaiką turbūt nuspárdė – gulia negyvas, i gana Jrb. Tikėjosi karaliūnienė, jog arkliai jos vaiką nuspardys (ps.) rš.
5. spardant numindžioti, nutrypti: Nuspardžiau kiemelį bėru žirgeliu, pravirkdžiau mergelę pirmu žodeliu KlvD185.
6. NdŽ, Klp numesti kojomis (apklotą): Aš kai nubundu, kaldrą nuspárdau nuspárdau Mžš.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Vaikai nusispardę begulį, apklostyk Šts. Kaldrą reik pririšti pry lovelės šonų, kad vaikas miegodamas nenusispardytų Vkš. Patalus nusispárdyti K. Apklok jį kaip nori, o jis vis kap grybas – nuogas, nusispárdęs miega Alvt.
7. kratant nusiauti: Nuspárdė kamašus nuo kojų i guli Klt.
| refl. tr.: Nenusispárdyk klumpių, dar reiks į klėtę eiti Užv. Vaitas, apsipašiojęs ūsus, nusispardęs kojas, įėjo pas poną rš.
8. prk. trankant nudaužyti (apie griaustinį): Buvo toks žymus ąžuolas, žaibų nuspardytas, ugniakurų išdegintas P.Cvir.
9. nudvėsti, nusibaigti: Mano kaimyno arklys šią naktį nusispárdė Klp. Mūsų žalmargelė nusispárdė Kl. Jų paskutinė kiaulė nusispárdė Ktk.
10. numirti, nusibaigti: Gyveni, žmogus, lig nusispárdysi Pnm. Ir aš nebekoks, gal greit nusispárdyt reiks Rz. Vienas jau nuo tos naminės nusispárdė Gs. Gajus daiktas boba – vyras būtų nusispárdęs Pc.
11. refl. nubėgti šokuojant: Arkliukas … nusispardė paskui zuikių ir dingo BsPII17.
◊ kójomis nuspárdomas lengvai atliekamas, padaromas: Mūso darbai kójoms nuspárdomi, nepavargstas Šts.
paspárdyti tr. NdŽ
1. kiek padaužyti spardant: Akvilė paspardė staktą ir nuėjo prie virtuvės lango J.Avyž.
2. KŽ kojomis kiek pavarinėti: Vaikai išėjo sviedinio paspárdyti DŽ1.
3. refl. KŽ bėgant, šokant pakiloti, pakraipyti kojas: Anie pasispárdydami šoka keistą šokį J. Vis pasispardydamas jis skrido su Tautrimyte per kambarį I.Simon. Pasispardydamas nulėkiau su draugais ir radau galvijus kuo ramiausiai besiganančius J.Bil. Velnias labai nusigando ir pasispardydamas išbėgo iš ąžuolo LTR(Km). Kojalės, bėgot bėgot pasispardydamos (sako lapė savo kojoms) S.Dauk.
| prk.: Vėjas per laukus švilpino pasispardydamas (smarkiai) Žem. Tos dienos lekia pasispárdydamos (labai greitai), kad nė nepajutom, kai atėjo pavasaris Kair. Kai sėda valgyt, tai kąsniai lekia pasispárdydami Sml.
4. žr. išspardyti 5: Oi pyko pyko jaunas bernelis in jaunosios mergelės: paspárdė viedrus, palaužė nėšius, patąsė pasaitelius (d.) Švnč.
5. refl. juok. pašokti (šokį): Tai eiki dabar pasispardyti. – Kad nemoku. – Bene reikia mokytis šokti! LzP. Jau norėjau palikti ir mergelėms kokią valandą pačirpinti, tegul būtų nors vienos pačios pasispardžiusios Vaižg.
6. refl. dvesiant patrukčioti, patimpčioti kojomis: Gaidys pasispárdė ir krito negyvas NdŽ. Pasispárdė, ir galas Ar.
7. refl. smarkiai suspurdėti, pasimuistyti: Smuklininkas pasispardė, ištrūko, pagriebęs ugnį metė į plėšikus ir nubėgo į smuklę LTR(Žal). Pasispárdė veršis, lėkė nulėkė, i gaudyk Krš. Velnias tik pasispardė, suprunkštė ir dingo LTR(Dg). Žvirblis pasispardė, plunksnas susiglostė, nulėkė pas strazdą klaustis strazdienės KlpD3.
| prk.: Kovo mėnesį šaltis pasispardė Dkš.
8. refl. šnek. paskubėti ką daryti: Pasispárdyk šieną kraut, jau nebetoli lietus PnmR. Pasispárdau – i jau Kuršėnūse Krš.
9. refl. prk. pasispyrioti, paprieštarauti: Prieš jojo valią nepasispardysi Db.
10. paramstyti: Jų pirkelė iš visų šonų paspárdyta Trgn.
11. užkišti skląsčiu (duris): Kap tik sutema, tai jie duris ir paspárdo Lš.
pérsispardyti prk. prasibastyti kurį laiką: Aš tris dienas pársispardžiau to[je] vieto[je] KlvrŽ.
praspárdyti tr. NdŽ
1. praleisti laiką spardant: Futbolą praspárdyti NdŽ.
2. Ser spardant pramušti, prakapstyti kiaurai (pvz., paukščiai šiaudų stogą).
3. refl. praleisti kiek laiko spardantis (apie arklius).
4. refl. kurį laiką kojomis kapanotis (apie mažus vaikus).
5. refl. juok. kurį laiką šokti, prašokti.
prispárdyti
1. tr. M, Rtr, KŽ, Krš, Vkš spardant primušti: Jį primušė, prispárdė, visą sukruvino Krs.
2. refl. Ser ilgai spardytis.
suspárdyti tr. Rtr, KŽ
1. M, NdŽ, Grk, Km spardant sumušti: Tas kraugerys suspárdė mane J. Kad kitas [vyras], būt ją kojom suspárdęs, papylęs Klt. Suspárdyta galva ano Krž.
| refl.: Trečią naktį vėl atskrido karveliai ir sako: – Kada jaunieji važiuos iš bažnyčios, arkliai susispardys ir juos užmuš LTR(Brž).
ǁ spardant sudaužyti: Tiktai tiekš su batu, ka tą stalą suspárdė Jdr.
2. N, NdŽ sumindžioti, sutrypti: Suspárdyti kiemą K.
3. tinkamai minti pakojas (audžiant): Šiandien Gerda vis aprinka raštus, juos negerai suspardydama I.Simon. Reik pakojas mokėti suspárdyti Pvn. Suspárdytasis lamstytis (tokia audimo rūšis) Ggr.
ǁ minant pakojas išausti: Suspárdytas gražiai audeklas, ana mokėjo austi, i da kaip! Krš.
4. NdŽ, Krns spardantis, tvarsantis suvelti, sujaukti (patalynę).
| refl.: Tos plonos pirktos paklodės tai susispárdo – niekai Jrb.
5. NdŽ, Ser spardant sustumdyti, suvaryti, suridenti į krūvą
6. NdŽ, Šts, Skd prk. sutrankyti, sudaužyti (apie perkūną):
^ Kad tave devyni perkūnai suspardytų! LTR(Sln). Tegu jį perkūnai suspardo! rš.
7. NdŽ prk. sugilti, sukandžioti (apie vabzdžius): Benori pargelti ranka, kurią bitys suspárdė, t. y. sukapojo J. Mūso avį ka suspárdė [bitės], paliko be ausų Brs. Burna vapsų suspardyta Šts.
8. smarkiai suavėti, nudryžti: Jeigu par metus tesuspárdysi tik vienus burlečius, tai labai gerai Šmn.
9. suramstyti, paramstyti: Paimk kelius kuolus ir suspárdyk aną šiaudų krūvą Trgn. Paspirom suspárdė žardą Ktk.
užspárdyti tr. Rtr, NdŽ, KŽ; Ser spardant nugalabyti: Kaip pargriuvo, tai pradėjo spardyt, galėjo visai užspárdyt Krs.
| refl.: Užsispárdys tie arkliai DŽ1.

výstyti, -o (výsčia, -ija; N, -yja [K]), -ė (-ijo; N) tr. KBII172, Sch9, K, Rtr, BŽ351, DŽ, KŽ, DūnŽ, LzŽ, DrskŽ
1. Lex106, KlG106, Q624, R, R403, MŽ, MŽ542, Sut, N, M, Amb, L, L702 vynioti, sukti vystyklais: Výstyti mažą kūdikį į vystyklus J. Výstomas kūdikis NdŽ. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitraukia jau pats, tai tol ir výstydavom Kpr. Šiteip paguldai vaiką, susuki su tuo vystyklu, výstai výstai, ir kojas gerai [vystai] Ppl. Žinai, mažutį [kūdikį] taigi seniau da vystydavom, su juostom Plvn. Kai nevýstytas [vaikas], kaip lepšis bus Kvr. Mažukutį vaiką výstė seniau Rod. Vaikus gi výstėm – buvo tokie pavijočiai kap juostos Dg. Tai va, kad būt [vaikų] kojukės tiesios, výstė Srj. Ans nora baisiai výstyti seserikę – vaiko protas Lkv. Nuejau pro šalį, ana vaiką bevýstanti Šts. O jaunajai tujau lėlę pakiš, [žiūri,] a mokės výstyti, a nemokės výstyti Klk. Dukte mano, Simoniene, į ką tu jį (vaiką) vystysi RD67. Močiutė vystė, močiutė augino, kam ji paskirs, tam aš ir teksiu LTR(Jnk). Aš savo tėvo dukrelė, devynių brolių sesiulė, margam lopšely sūpuota, šilkų vystykluos vystyta LTR(Rk). Gimus mergaitei kelnių palon vystyk – bernai mylės (juok.) Vlk. Vaikas sugrius ant visų vietų, kad mažas nebuvo gerai vystytu S.Dauk. Parėdytą ponų vaiką ainiolas bajais, šilkais vysto, o driskiui, siračiukui velnias marginį, i tai suplyšusį teišdreba LTR(Vdk).
| Toki didelė merga, o dar lėles výsto (žaidžia lėlėmis) Slnt.
| prk.: Dėjęs galvą, tik pajunti, kaip miegas ima vystyti tave švelnutėlyčiais šilkiniais vystyklais J.Paukš. Kalnus vysto rožinė aušros migla rš. Naktis vysto žemę į savo juodus skvernus sp. Dabar vis tiek man, neslepiu nė savo siekių, nė žodžių į melą nevystau V.Kudir.
^ Pelėda krioka: kuo výstys, kuo výstys (pelėda išpranašaujanti mergai vaiką) Kl. Sakau, katra jūs dabar vystysit? (katra vaiką susigausit – pelėda rėkia) Smln. Su saule gimęs, šiandien vystomas (pinigas) LTR(Alvt).
| refl. tr., intr.: Vystytis kūdikį, vaiką NdŽ.
| prk.: Su tais akiniais žiūrėti labai gerai, lygu akys vystyties vystos (ramu akims) P.Aviž.
^ Su saule gimsta ir dar výstos (pinigas) LTR(Asv).
ǁ vynioti, sukti autais: Susirankiojęs autus, vystė kojas ir užsimovė nagines rš.
ǁ refl. rengtis, siaustis: Juo teip výstais žmogus, juo ir esi trapesnis (greičiau susergi) End. Ka žmogus teip nevýstais – vis tiek sveikesnis esi Vvr.
2. VĮ, DŽ, NdŽ, KŽ kng. plėsti, rutulioti, plėtoti, daryti ką sudėtingesnį arba kitokį nei buvo: Dar reikia žinoti, kad vystant [šachmatų partijos] figūras negalima gaišti laiko rš. Savo aiškiu balsu jis ėmė vystyti tą pačią mintį sp.
| refl. L, LL181, Rtr, KŽ: Susirūpino besivýstančiais įvykiais NdŽ. Asmenybė formuojasi ir vystosi kolektyve rš. Fizika intensyviai vystosi rš. Širdies mitybai sutrikus, pradeda vystytis širdies išeminė liga sp. Vystantis pirmykštei sąmonei, dorovės sąvokos plėtojosi, darėsi vis universalesnės rš.
ǁ refl. DŽ augti, stiprėti, bręsti (apie augalus ar gyvūnus): Výstės žąsytis, výstės ir neišjudėjo Šts. Kiaušinį, skirtą motinėlei vystytis, bitės deda į specialų gilės formos korį rš. Vyšnių ir trešnių akutės (pumpurai) pavasarį vystosi daug greičiau, negu kitų vaismedžių rš. Bitės drėgname avilyje silpnai vystosi J.Krišč.
apvýstyti tr. K, Rtr, Š, LVI136, NdŽ, KŽ; N, L apsukti, apvynioti vystyklais: Apvýstyk kūdikį gerai su vystyklais, kad nesušaltum, t. y. apsiaustyk J. Uždedu švarų skurliuką, taip aš jį apvýstau visą Upn.
ǁ aprišti, apsiausti, apgobti: Ebrūsą, kuriuo Jėzaus galva apvystyta buvo, [Simonas Petras] išvydo ne pas virves padėtą, bet pas šalį ypačiai suvystyta BPI400.
| refl. tr.: Būdavo, ji iki atsikelia, iki apsivýsto tą savo koją, kelios valandos praeina Gs.
ǁ aprengti: Mažilelis jau ans kelnelėms apvýstytas Žr.
atvýstyti tr. K, Š, LVI211, KŽ; L765 atsukti, atvynioti vystyklą: Greit bėgu, atvýstysiu vaiką, gal jau ir rūrytė nupuvo Ds. Kai pradeda verkt, jau šlapias, taigi žiūri, kas jam yra, nu tai išvynioji, jau atvýstai Avl.
| refl. Š.
įvýstyti tr. KI362, K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, PK158, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, S.Dauk, N, M, L susukti, suvynioti į audeklą iš visų pusių: Kūdikį įvýstė bobutė į vystyklus J. Aš neturėjau kuoj invýstyt mergaitės Rdm. Joj viena pagimdė vaiką ir pati invýstė Vlk. Įvystijo jį vystykluosna VlnE9. Kame yra purpura karaliaus to argu ertes šitie platieji vystyklai, kuriuosn yra įvýstytas DP424. Vystykluosna yra įvystytas, bet ir patys vystyklai angelų garbėmis buvo pagerbti DP422. Idant išvystumbime Viešpatį mūsų prakarte gulintį ir vystykluosn įvystytą DP35. Nei vandeniu esi pertas, idant čystas būtumbei, nei druska trintas, nei vystykluosna įvystytas BBEz16,4. Pagimdė Sūnų savo pirmgimį ir įvystė jį vystykluosna BPI58. Rasite vaikelį vystykluosna įvystytą BtLuk2,12. Ir ji pagimdė sūnų savo pirmgimį, ir įvystijo jį vystykluosna, ir padėjo jį prakarte, nesa neturėjo kitos vietos padvarijoje BPI50.
| prk.: Toli toli gumšavo kalvos, įvystytos žydroje priešpiečių migloje ir vibruojančios birželio saulėje M.Katil.
| refl. tr., intr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ: Tada jį (kūdikį) išvystė ir į savo vystyklus įsivýstė, bet į kūdikio vystyklus jiedvi įvýstė pečšluostę Sch198.
| prk.: Žemai, klonyje, įsivystę į tamsą stovėjo jam gerai pažįstami namai ir pakelė, nusodinta aukštais topoliais P.Cvir. Kaip blusa įsivýstė į bovelną, taip slūga į uošvės gerumą J.
ǁ aprengti: Ant aukšta ąžuolo malka kunegaikščio kūną, nuometūse įvystytą, padėjo su visu įtikiamuoju jo tarnu, žirgu aprėdytu S.Dauk.
| refl.: Tuo tarpu kryžeiviai, įsivystę šarvose, ugniaginklu jus didesniai gandino S.Dauk.
ǁ refl. įlįsti: Jug anie (prūsokai) į drabužius liuob įsivýstys i pareis Krtn.
išvýstyti tr. Sch198, K, Rtr; R, MŽ, MŽ67, N, M, L, L765
1. NdŽ, DŽ1 išvynioti, išsukti, išvyti iš vystyklų ar ilgesnio audeklo gabalo: Išvýstyk (iš vystyklų) kūdikį J. Nepalik vaiko išvýstyto Š, KŽ. Išvýstom vaiką, kap reikia praust LzŽ. Išvýstė vaiką ir leido anam plikam pasispardyti Vkš. Parvežus nuo krikšto kūdikį, kūma turi skubėt išvystyt jo kojas LTR(Vb).
^ Būdavo, seniau paguli ir kap išvýstytas (puikiai jautiesi), o dar̃ guli guli Kpč. Kai išvýstytas vaikas – kai iš pieno plaukęs, gražus drūčiai Jrb. Atsiguli, o rytoj vė kap išvýstyta DrskŽ. Miegojo kap išvýstyta Lp. Kai saulėta, oras gražus, aš vaikščioju kai išvýstyta, o kai šaltà, smerčiu vaduojuos – negaliu Nmk.
| refl. tr. L, Rtr: Išsivýsčius vaiką, motyna ėmė su juo žaisti Š, KŽ.
ǁ vystant išauginti: Kad gerai išvýstytas [vaikas], tai tiesios [kojytės] Ppl.
ǁ refl. prk. išsilaisvinti, išsivaduoti, išsisukti, išsigydyti: Kaži, ar aš kada išsivystysu iš tos ligos? Krž. Išsivýsčiau iš bėdų i pats nežinau kaip Jd.
ǁ ištaisyti vyniojant vystyklais kokį trūkumą, defektą: Vaiko klišumą, būdavo, išvýsto Aln.
2. L, L181,765, KŽ kng. nj. išrutulioti, išplėtoti veiklą, mintį ar kokį procesą, padaryti ką sudėtingesnį ar kitokį negu buvo: Išvýstyti teoriją NdŽ. Motoras išvýstė didelį greitį DŽ. Sunegalavus vienam organui, kitas automatiškai išvysto dvigubą veiklą M.Katil. Teologiškai ši mintis yra pasilikusi neišvystyta A.Mac. Dar tolygesnį našumą išvysto trigubo veikimo stūmoklinis siurblys rš.
| refl. Rtr, NdŽ, DŽ1: Išsivýstęs iki liguistumo KŽ. Žmogus išsivýsto ugdymo vyksme FT. Mažyniki butelukai (butai, namai) buvo, po tam išsivýstės i praturtėjo Prk. Gal po tūkstantmečio žmogus bus toks išsivýstęs, teip kaip žmogui reikia Plšk. [Kapelionijai] buvo lemta ilgainiui išsivýstyti į dabartinę Gudelių parapiją LTII406. Mažiau vargo, mažiau rūpesčio Burbams, o tarpe jų, rodos, dar didesnė ir gilesnė meilė išsivystė Žem. Eksudacinis perikarditas išsivysto susirgimo procesui pasiekus perikardą rš.
ǁ refl. užaugti, sustiprėti, subręsti: Neišsivystę grūdai ŽŪŽ78. Rožių gleivėtojo pjūklelio per metus išsivysto viena generacija rš. Pavasarį lervos virsta lėliukėmis, o po dviejų savaičių iš lėliukės išsivysto vabzdys rš. Išsivysčius iltims, liūtukai patys pradeda medžioti rš.
ǁ refl. paplisti: Daba ta butelka prakeikta išsivýsčiusi Užv.
ǁ refl. atsirasti: Pirmiau, prieš karus, tokių krūmų nebuvo, tai dabar jie išsivýstė Snt.
| Viskas išsivýsto, kap tu sakei Vlk.
nuvýstyti tr. Š, KŽ; L765 nusupti, nuvynioti vystyklą: Nuvýstyk vaikutį, numaudyk ir vėl suvystyk NdŽ. Va tau ir močia, vaiką negerai nuvýsto Č. Nuvýstys vaiką, i paliks kaip striūna Akm.
| prk.: Metų bangos jau nuvystė žaliąją jaunystę rš.
| refl. Ser.
pavýstyti tr. Rtr, KŽ
1. Sut, BzB312, M, OGLII389 susukti, suvynioti į vystyklus: Ir Mergai priderėjo toksai pagimdymas, idant ne kitą pavystytų, tiektai Dievą DP397. Čia pana Dievą pavystė, kaip norėjo amžinoji Deivystė Mž207. Garbė būk tau, Jėzau Christe, kurį Marija pavystė SGI28,63, SGII106. Tau gi garba, o Christe, kurį mums pana pavystė, su Tėvu ir Dvasia šventam Dievui vienam pagarbintam KN142.
| refl. tr. K, KŽ.
ǁ iš audeklo susisukti, susivynioti: Didesnės mergelės pačios pavýstė (pasidirbo) lėles Vkš.
ǁ auginti kurį laiką vystyklais supamą: Ana pavýstė vaiką ilgiau pusę metų J.
2. refl. nj. iš ko nors kilti, išsirutulioti, išsiplėtoti: Cigonai pasivýstę iš velnių Tlž.
3. refl. pagimdyti: Nepasivýsčiusi KŽ; N.
pérvystyti tr. Š, KŽ, LzŽ, Dglš, pervýstyti Rtr, KŽ; LL192, Kpr, párvystyti KŽ; D.Pošk, M
1. NdŽ nusukus, nuvyniojus vėl pervynioti, persukti vystyklu: Pérvystyt vaiko atsikėlė DrskŽ. Įnešk nuo tvoros kur sausesnį vystyklą, jau reikia mano aniuoliukas pérvystyt Ds. Paskum toj močiutė man atnešė pérvystyt Rdm. Vaiką užsinešu ant ją (pas ją), pérvysčiu Kp. Vaikas apsimyžo, reik aną párvystyti Vkš. Jauna tebėra, be motynos nė vaiko nemoka párvystyti End.
| refl. tr. NdŽ.
2. NdŽ perrišti žaizdą.
3. NdŽ kng. išplėtoti, išrutulioti.
privýstyti tr.
1. NdŽ užtektinai būti vysčius.
| refl. NdŽ.
2. NdŽ privynioti prie ko.
3. NdŽ šiltai suvystyti.
suvýstyti tr. KI362, K, J, Rtr, Š, KŽ
1. PK158, Ev, R, MŽ, D.Pošk, Sut, I, S.Dauk, N, Amb, L, L702,703, DŽ, Ds, Jz, Pnd, Skr, Trgn susukti, suvynioti vystyklais (į vystyklus): Suvysčiu vaiką SD285. A seniai bliovė vystyklūse suvýstytas – eina į mokyklą DūnŽ. Seseres patraukė juostą, kur buvo suvýstyta vaikas LzŽ. Mažą vaiką reik į vystyklus suvýstyti Sg. Nežino, kap nupraust ir suvýstyt tą vaikelį Rod. Man išnešė vaiką – suvýstytas jau Sb. Na tai va, juostos buvo, suvýstai kietai, rankytes susuki da antran vystyklè ir apisuki juostą, ir paguldi̇̀ kaip baslioką Kpr. Tada ji įlenda par langą, pamaitina sūnelį, suvýsto ir vėl išskrenda (ps.) Brž. Turėjom tokį valinį jau minkštą, na i suvýstysma Rdn. Iš pirmo tai gaspadinė pati suvýstys [vaiką], jau sakys – nerušiok Lpl. Padėjo tą vaiką suvýstytą ratų gale i važiuo[ja] sau numie dainiuodami Tl. Ans cigone pasivertė [per Užgavėnes], vaiką tokį suvýsčiau, anam įdeviau Žeml. Tuokart rankeles sudės teip ir suvýstys kietai Gršl. Paskui galvytę aprišdavo skepetėle, suvystydavo kūnelį į švarius panešiotos drobės vystyklus, peržegnodavo, kartais dar pašlakstydavo švęstu vandeniu ir paduodavo motinai, paskui ir tėvui peržegnoti ir pabučiuoti, bet būtinai iš dešinės pusės, kad vaikas neužaugtų kairiarankis sp. Kai visi sumiega, laumės, atėjusios į pirkią, paima neseniai gimusį kūdikį, o į jo vietą padeda suvystytą šluotą rš. Reikė suvýstyti į žalius šilkelius, įmesti į mareles JD1157. Tik žiūri – tos skiedros po vieną, po vieną ir susirinko, ir vėl pasidarė mažas kūdikėlis suvystytas LMD(Gdr). Toj paėmė, suvýstė kaip jau vaiką, glamonėjo – ir pasidarė sūnus (ps.) LKT266(Brž). Toj paklausius nunešė in girią ir paliko suvysčius [vaiką] BsPIV194. Ir pagimdė sūnų pirmagimį, ir suvystijo jį vystyklais, ir padėjo jį prakartė[je]: jog nebuvo jiemus vietos gaspadoj BtLuk2,7. Ar kaip pirmąsyk ji jam pasturgalį šluostė ir prastai suvýstijus į pašalį kišo K.Donel. Išpildės dienos pagimdymo jos, ir pagimdė sūnų savą pirmagimį ir suvýstė jį, ir padėjo ji prakarte todrin, jog jiemus nebuvo vietos padvarijoje DP39. Įėję ing kaniūkštę rado bernelį vystyklais suvýstytą DP425. Bernelį tenai atradę suvystytą bei prakarte gulintį BPI96. Ir pagimdė pirmgimdį sūnų savo ir suvystė jį ir padėjo jį prakarte dėl to, jog nebuvo vietos jiems gaspadoj Ch1Luk2,7. Kuri nepažino vyro, štai sūnų suvysčius yra KN141. Būrkos savo lėles glūpas su skrandgaliu rėdo ir suvýstytas į tamsų pašalį kiša K.Donel. Prancūzus į garbingą patalą deda, o būrus prastus į tamsų pašalį kiša ar suvýstytus ant menko padeda demblio K.Donel.
| prk.: Kamaroje nėra visai oro, tik kažin kokie tiršti garai, kaip nerūpestingai iškūrentoje pirtyje. Suima jie galvą ir suvysto kvaituliu M.Katil. Balta migla suvystė upę rš. Visos proto pajėgos tūnojo ankštai suvystytos rš. Orumo sumetimais šaltinius jis nuslėpė. Tad lieka plačiausios svarstymų galimybės, reikalą suvystant miglose M.Katil.
^ Miega (Miegtu VP30) kaip suvýstytas NdŽ, DŽ1; M. Visą naktį pramiegojau kaip suvýstyta – teip buvau privargus Slk. Išsišutinu, išsivanoju pirty, tai guliu kai suvýstyta Klt. Išgeru, miegtu kaip suvýstytas Rdn. Arklys kaip suvýstytas – pilvo nėr Ktk. Kur merga stora, pelėda rėkia: suvýstyk, suvýstyk Žl. Jeigu pelėda rėkia „suvýstyk“, tai ton sodybon gims vaikas Vlk. Kai pelėda atlėkus šaukia „suvystyk“, mergica susilauks vaiko Rs.
| refl. tr. NdŽ: Kūdikį susivýstyti K. Susivýstyk į drobulę J.
ǁ refl. susisupti, susiglobti: [Senelis,] paėmęs aliksnio pliauską, aptašė ir sako: – Susivýstyk, ir tau bus vaikas (ps.) LKT266(Brž).
ǁ sulankstyti, suringuoti, suvynioti audeklą: Ebrūsą, kuriuo Jėzaus galva apvystyta buvo, [Simonas Petras] išvydo ne pas virves padėtą, bet pas šalį ypačiai suvystytą BPI400.
ǁ aprengti, aptūloti: Pašildo duknas, suvýsto kaip vaiką kokį tom duknom, pririša prie rogių ir Kupiškin (pas daktarą) Plvn. Zosė sumeta [chalato] atlapus ir skvernus, vos ne tris kartus apvynioja Saulių, vystyte suvysto rš. Apvilkom tais dideliais kailiniais, įsodinom į roges, suvystėm V. Krėvę kaip kūdikį, išsibučiavom, ir jie nuvažiavo rš.
| refl.: Tupėk namie susvýsčius i džiaukis, kad sveika da Klt.
ǁ suraišioti: Tokį [nenaudėlį] suvýstyk i mesk į kūtikę Krš.
ǁ prakišant supinti, sutvirtinti: Kuolai suvýstyti vytim Strn.
ǁ suvyti, kietai susukti: Suvýstyti į saitus KŽ.
2. NdŽ, DŽ1, Jrb, Pn prk. įveikti, nugalėti, suraityti: Aš teve suvýstysu, pas mane būsi kaip balta vilna BzF199. Šiam ciesoriui pasiseks Maskalijos didgalvius suvýstyti BzF199(TP1881,34). Ta moteris taip aną dailiai suvýstė Kv. Iš pradžių labai spyriavosi, bet paskui suvýstė merginą Lkč. Mandravojo kavalierius, mandravojo, ale atsirado už aną mandresnė pana – ėmė ir suvýstė nabagelį Vkš. Nebūtų liurbis buvęs, nebūtų pasidavęs suvýstomas Vkš. Ką besakyti tokiam, kuris davėsi taip suvystomas, jog buvusio smarkaus vyruko nė dvasios nebeliko M.Katil. Minėsi mano žodį, suvystys ji Raulį kaip kūdikį, o tu juoksies į barzdą ir kratysi kišenes J.Avyž. Oi, oi, kaip tu moki žmones suvystyti! Jeigu ir Šnekutienę į kišenę įkišai, tai nebėra ko ir benorėti iš tavęs I.Simon. Ot pasisekė suvýstyt, kad nebeturėjo ko atsakyt Dbk.
ǁ sudoroti: Kuo mirė velionis? – Vėžys suvýstė Vrn. Už gerus darbus taip suvýstė žmogų, ka geriau nebreik Krž. Mus vargeliai dideli suvystė A.Mišk. Draugai mane vadina suvystytu, žuvusiu K.Saj.
ǁ nugyventi: Beraščiai buvo pirmininkai, tikrai liuob vystyte suvýstys kulkozą begerdami Krš.
3. numaldyti, numalšinti, nuraminti, sutramdyti, užslopinti: Sako Raštas, jog Dievas marias vystyklais kaip vaiką suvystė. Visada svietas yra vaiku, kuris nenuvokia, reik jo suvystyt aba surišti, idant nesiaustų SPI271.
4. refl. nj. išplisti (apie gyvūnus ar augalus): Po šitum karui šernai susvýstė Strn.
5. Amb pagimdyti.
| refl. N, KŽ: Moteriška susivystė, o merga apsiperėjo J.
◊ į kãmuolį suvýstyti pajungti savo valiai: Vyras savo žmoną suvýstė į kãmūlį Bt.
į padurkùs suvýstyti suvilioti, moterišku gudrumu apsukti galvą: Tave tiek suvýstys į padurkùs, tai tu n’išlįsi Jrb.
užvýstyti tr. NdŽ; JD676 užsukti, užvynioti vystyklu: Dėl to mudvi lygi ant liemenėlių, kad mudvi matušė šilkais užvýstė JD670.
| refl. NdŽ.