ganyti gyvulius, būti piemeniu

ieškoti pasisamdyti piemens.

samdýti, sam̃do, sam̃dė tr.
1. VlnE32, BPI228, BtMt20,1, H, N, K, Dbg, Kli, End, Yl, Krp, Skd, Vž, Žg imti į darbą; daryti samdos sutartį: Kitas gaspadorius, kur daugiau žemės, sam̃dė dvi mergi, kitas vieną Vvr. Kokia jau buvo šeima didesnė, ten samdytų̃ jau kokių turėdavo Varn. Ūkininkai samdýs i pri rugių, samdýs pjovėjus, samdýs rinkėjas Lpl. Čia pas mumis piemenies neliuob samdýti, liuob karves raišios Krt. Samdýtas bernas buvo JnšM. Samdýk bernuos tą sūnų LKKVII197. Kirvelninkas – turgus, kurio metu buvo samdomi žemės ūkio darbininkai – bernai ir mergos MLTEII148. Ka darbo turėjo, tik sam̃dė Nv. Samdys, būdavo, žmones šieno žolę iš Nemuno pievų parvežti Šlu. Samdýk apart, pasėt – nebeapsmoka imt sklypelis Lel. Kap pats ateina [talkon], tai tiktai pavaišina, o kai sam̃do, tai pinigais moka Rod. I pjovėją sam̃dė, i vežėją sam̃dė – i šieną supūdė Vkš. Mato, ka vyras nebaugus, neištižęs, i bando samdýt LKT128(Trg). Viršininkai (kerdžiai) būdavo sam̃domi vasarai Grz. Sam̃do piemenį iš pavasario Pb. Ką šiemet samdysim į pusvaikius? Grg. Šeimynos buvo šeši samdýti: du vaikiai, dvi mergės, piemuo, auklė Nv. Vaikam mokytis sodžius daraktoriaus jau nesam̃do Kpč. Savo šeimyna didelė, ė da būdavo ir samdýtų Sdk. Samdýta šeimyna NdŽ. Tiltą darė, tai sam̃dė svietą Aps. Pavalgiusi šeimyna ir samdytieji ropučių kasėjai išėjo į laukus I.Simon. Laisvai sam̃domas NdŽ. Sam̃domasis darbas NdŽ. Parduočiau stakles ir plonas drobes, samdýčiau artojėlį JV35. Parduosiu žirgą ir tymo balną, samdysiu audėjelę StnD1. Samdytą šeimyną reiks pribudint JD581. Prašysiu samdysiu siero sakalėlio, kad nulėkt, kad parnešt raibąją plunksnelę LTR(Lš). Per laukelį aš pati lydėčiau, per girelę gegutę samdyčiau LTR(Jsv). Per girelę muziką (muzikantus) samdýsiu (d.) Klvr. Samdytinas M. Samdomasis, samdomoji (kurį reikia samdyti) I. Mūsų niekas nesam̃dė DP92. Išejo iš ryto samdytų darbinykų MP92.
| prk.: Iš to samdýto miego (išgėrus migdomųjų vaistų) tai labai prastai, labai galvą sopa Krok.
^ Dievas nubaudė. – Čia nereik Dievo samdýt Rs. Bėda šunį samdyt, kurs pats nepjauja RD213. Ar šeimynos eini samdyti su riebiu snukiu? M. Devynims samdant, bernas be vietos pasiliekt LTR(Vdk). Samdytas – ne gimdytas LTsV173(Ds). Nesamdyt vilko avelėm ganyt LTR(Dkk). Dievo až berną nesamdyk LTR(Ds). Šuo ir tai per Kalėdas berną samdo (atkertama prašančiajam ką padaryti) Srv. Pirk arielką, samdyk gėriką (priekaištaujama negeriantiesiems) Krš.
| refl. tr. NdŽ: Jis darbui mane samdėsi J.Jabl. Samdosi bernus ir padienius rš.
^ Gaspadorius, da tik pamislijęs siračiuką samdytis, jau diržą nuo pilvo juosias LTR(Vdk).
ǁ refl. NdŽ eiti į darbą pagal samdos sutartį: Samdžiaũs i samdžiaũs – našlelė visą amželį vienutė Ad. Kataras sam̃dos, tas gali išeit [, jei sunkios sąlygos] Grv.
ǁ papirkti: Valdžios samdomi žmonės imasi tiesiog hipnotizuoti minią, kad ji, saldžiai, patriotiškai šypsodamasi, badautų Pt.
2. Q617 verbuoti, rinkti savanorius kareivius už algą: Sam̃domoji kariuomenė DŽ1. Samdė mane lenkų ponai po žalnieriais joti KlpD41.
ǁ už atlyginimą prikalbinti sąvo vietoje kitą atlikti kokią prievolę: Samdýdavo savo vieto[n] kitą karuomenėn Krs.
3. CI136, R, Sut, KBII175, J, Ėr, Als, Sk nuomoti: Gyveno vienų viena, samdė priemiesty nedidelį kambarėlį A.Vien. Butą reikėjo samdýt, už mokslą mokėti Pp. Mokestis ažu dalį namų samdytų SD100. Sodą sam̃dom LKT254(Srv). Visi Skirsnemuniškiai, visi Žvyriai iš jos (dvarininkės) pievas samdýdavo Skr. Linus mūsų daugiausia sėdavo samdýtoj dobilienoj Sml. Mes savų pievų neturim, reik nuo kunigaikščio samdyti J.Jabl(Rgv).
| Bagočiaus bernelio jaučiai samdýti, vargdienio bernelio paties auginti JV335. Samdytu žirgeliu pas man atjojai NS1135. Sam̃domi vežimai NdŽ. Jūrelėms neplauksim, marelėms nebrisim, laivužio nesamdýsim JD663. Telšiūse mašinelių lengviųjų kiek nori samdýk Žr.
^ Tai niekis, kojos nesamdýtos – pastovėsiu Upn. Mano kojos nesamdytos – paspėsiu LTR(Rm). Eisiu namo pėsčias, kojos nesamdýtos Prn. Šunies liežuvis nepirktas, kojos nesamdytos PPr423. Šunies dantys nesamdýti (visada gali įkąsti) Šln. Bene ašaros samdýtos? Dkš. Arklys samdytas, bet kojos dar juo samdytesnės I.
ǁ pirkti išsikirstinai, išsipjautinai: Samdžiaũ žabų Sur. Anądien samdė gaspadorius miško ir pirko gatavų malkų An.
| refl. tr.: Dobilai šiemet prasti, reiks samdýtis šieno Sml.
apsamdýti tr.
1. beveik sutarti samdant; pasamdyti: Yra piemuo jau kaip ir apsamdýtas Pl.
| refl.: Merga apsisamdė dvaran ir eina jau tarnaut LTsIV511. Ir šitas taip pat apsisamdė an senelį ganyt avelių LTR(Slk).
2. beveik sutarti išsinuomoti: Apsamdžiaũ arus iš Jonienės, pasisėsme dobilų Mžš.
3. LTR(Srj) išnuomoti.
| refl. tr.: Pavargėlis nuejo in miestą, apsisam̃dė miestan sau stanciją ir kurį čėsą gyveno Lp.
atsamdýti tr. pasamdyti į savo vietą: Atsamdyk gerą vaikį, pats gali išeities Šts.
įsamdýti tr. K; Sut
1. įtaisyti į darbą, parsamdyti: Galiaus mane prie tokio krikščionies įsamdė Ns1843,3.
| refl.: Įsisamdė in ekrūtą BPI198.
2. atiduoti maitinti už mokestį: Kūdikį (ant valgydinimo) įsamdýti KII290.
3. refl. įnikti samdyti: Įsisam̃dė, t. y. įsiukatijo brolis šiandien samdýti šeimyną J.
4. K, NdŽ išnuomoti: Vynyčią savą įsamdys kitiemus darbinykamus DP311.
| refl. tr., intr. R, Lex28, N, K, TP1881,2: Tik karvei ganyklą įsisamdýdavom Gr. Jie savo namų neturi – įsisam̃dę gyvena Skr. Gano miške insisam̃dę Lp. Įsisam̃dęs činžininkas KII57. Dabar juodu įsisamdė į mažą butelį Ns1833,1. Pridieninkai, kurie ant laukų dirba ir ten įsisamdę gyvena, jau nebvadinami būrais prš.
5. apgyvendinti už nuomos mokestį: Čion pat, per butą, antram gale buvo žalnieriai įsamdyti BsV49.
išsamdýti tr. KI145
1. visus pasamdyti: Išsamdýti visi … darbininkai Š.
2. NdŽ išnuomoti: Išsamdýti visi butai Š.
nusamdýti tr.; N
1. I, LKT45(Klk), Als, Grv, Vvr paimti į darbą, pasamdyti: Nusam̃dė mumis ąžuolus vežti Pc. Bernioką nusam̃dė lig Mikalojaus, o mergiotę – lig pačių Kalėdų Skrb. Nusamdýk dar vieną berną J. Nusam̃dė piemenį bandai ganyti Krš. Piemenaitė būdavo nusamdýta, tai ta ganydavo kiaules i žąsis Snt. Atvažiuos, nusamdýs mumis Klk. Ir viršininkas (kerdžius) vienas nusamdýtas buvo Mšk. Už dorėlį dūdorių nusamdžiaũ JD20. Tatai už savo piningus nusamdė BB2Moz22,15.
| refl. tr. J: Nusisam̃do kelius piemenis – keturis penkis – nu, i gano LKT245(Lg). Muni išmokė merga, kur turėjau nusisam̃džiusi Lk. Aš Talmanto Juzelį vis tiek nusisamdýsu į vaikius Krt. O kad jau išbėgo, išbėgo – Radvilas kunigaikštis tuoj kitą nusisamdydavai Sln. Vienas ūkininkas nusisamdė už mergą sau ant metų jauną Onikę DS110(Rs).
2. išnuomoti: Atėjo in karaliaus miestą, nusamdė sau namus (ps.) Brt.
^ Kur žmogus sėdėjo, tegu sėdi – juk čia vieta nenusamdýta Jrb.
| refl. tr. K: Nusisam̃do armoniką, griežia i baliavoja tą dieną [piemenys] Sk. Kuliamąją mašiną nusisam̃do – visą sodžių tep ir apvažiuodo Grv. Aš tarnavau pri ūkininko, paskuo pryšininkės[e] nusisamdýsu Lpl. Persikėlė į kitą kraštą, tenais pakelėje nusisamdė mažą pirtelę BsPIII291.
ǁ Kvr nupirkti iškirstinai: Nusamdžiáu miško, dabar reikės vežti Ll.
pasamdýti tr.
1. BtMt20,7, H166, R20, I, J, Skd, Rud, Pb paimti į darbą, sudaryti samdos sutartį: Anys žmogų pasam̃do ažu pinigus Aps. Pasamdáu žmogų, ir išpjauna [pievą] LKT56(Akm). Ją tenai pasam̃dė, ir vėl mokino visą žiemą Krs. Nepasamdai̇̃ nei trobai pataisyt, niekam Klt. Gervėčiuosa buvo dvaro malūnas, ten malūninykas pasamdýtas Grv. Pasam̃dė ažu mergą LKKIII184(Arm). Piemenį pasam̃dėm, ir gano Šlčn. Ir piemenỹs pasamdýtas buvau LKKVII197(ČrP). Nepasamdýti eina žūti žuvų JnšM. Pečiūrienės brolis buvo pasamdytas prie caro arklidžių arklininku A.Vien. Pasamdęs žmones, liepė kasti gret didžiojo akmenies, ir antsikasė diktai apkaltą skrynę M.Valanč. Budynė yr, kalnus giedam; daba jau tus trūbus (orkestrą) pasam̃do Lkž. Mes pasamdýsim Tilžės staliorėlį, mes padirbdinsim skryniai pakojėles JV591. Kiekvienas ima dieninį grašį …, už kurį sukalbėtas yra arba pasamdýtas DP391.
^ Dirbau kai pasamdýta (smarkiai) visą dieną Klt. Šneki kap pasamdýtas Dkš. Joja kaip pasamdytas Pnd. Meluoja kap pasamdýtas Kt. Tu dirbi kaip pasamdýtas, tik dėl akių Jnš. Kad pats tingi, tai pasamdai ultojų (tinginį) Klt. Ant blogo i durna galva kai pasamdyta LTR(Vdk). Gyvena kitas lygiai pasamdytas: nei meilės in vienas kitą, nei iškados Lb.
| refl. tr. N, K, Rod, Sk: Aš pasisamdžiau vertėju vieną vaikiną J.Balč. Pasisamdýti vadovą NdŽ. Aš tave pasisamdžiau ne tinginiauti, bet darbui dirbti J.Jabl(Kp). Pasisamdęs berną, pasinuomok grumtą J. Būdavo, seniau pasisam̃dom pusbernį Dbk. Kur negalėsiu – pasisamdýsiu Dkš. Reikė[jo] buvo man pasisamdýt piemenelis – gyvulelis buvo Aps. Darbininką pasisamdýti reikėjo ir pavalgyti duoti, ir užmokėti reikėjo Žr. Mes pasisamdýsim Vilniaus audėjėles, mes išausime plonąsias drobeles JV591.
^ [Loja] kai pasisam̃dęs OG301. Pasisamdýk tarną nuo Kalėdų! (atkertama prašančiam ką padaryti) Plv.
ǁ refl. apsiimti tarnauti, parsisamdyti: Pasisam̃dęs kruta Rš. Žmonys pasisam̃dė net Dvinskan važiuoti Aps. Jis pasisam̃dė ūkininkams javus kulti NdŽ. Ieško kito viešpaties, kuriam ažu pinigus pasisamdo SPI201. Šuo pasisamdė pas taupnų žmogų ir turtingą ūkininką daboti triobas ir kepti duoną Blv.
2. SD172,297 išnuomoti: Ūkį pasamdė trejiems metams Tadui LzP. Reikia malkos vežt, butas pasamdýt, maistas duot [mokiniui] Sug. Pasamdyti namai SD100, N. Įsodino vynyčią … ir pasamdė ją kiemionims BtMt21,33.
| Pasamdýk arklį Krm. Pirmininkas vežė, pasam̃dė mašiną Erž.
| refl. tr. Sut: Atvyko į Tarsis ir pasamdės sau namus M.Valanč.
| Pasisamdýti arklį NdŽ. Pasisamdė mašiną kulti J.Jabl.
ǁ refl. tr. pirkti išsikirstinai: Turėjau pasisam̃dęs delenką malkų Pavinkšnių miške Sml.

×pripasamdýti (hibr.) tr. pasamdyti: Pripasam̃dėm piemenį an vasaros Rod.
parsamdýti tr.
1. žr. pasamdyti 1:
^ Darkosi kaip būtų parsamdytas M.
| refl. tr. BŽ264.
ǁ refl. J, M apsiimti dirbti, tarnauti: Parsisamdžiau laukininkui ant metų Skr. Parsisamdau per berną N. Ponas privertė parsisamdyti dvarui kumečiais V.Myk-Put. Vyrai parsisamdė tik tam vienam kartui – skatiko užsivaryti rš. Daugelis parsisamdo ponams, o tie jiems už dieną moka Tat. Karaliaus dvare per mergą parsisam̃dė Jrk78. Važiavo žmogus parsisamdęs su linais Sz.
2. Q555, H159, R, MŽ496, NTMt21,33, N, Sut išnuomoti: Ten savo namus parsam̃dė, o čia įsisamdė Skr. Galėjo ir durpyną parsamdýt Pgg. Parsam̃doma karieta KII34. Europoje yra tokių nusigyvenusių valdovų, kurie parsamdo savo kariuomenę turtingesniems kraštams J.Balč. Atėjo karalius, parsamdo nuo tų meškininkų mešką vienai nakčiai ir gerus pinigus užmoka LTsIV77. Savo vynyčią kitiemus parsamdys BBMt21,41.
| refl. R, K.
ǁ parduoti nusipjautinai: Parsamdžiau dalį šieno Lp.
pérsamdyti tr. NdŽ
1. refl. Dr apsiimti dirbti, tarnauti: Pársisamdyti jau eis į tą Lietuvą Krtn. Persisamdžiusioji tarnaitė žadėjo atvykti už savaitės I.Simon.
2. baigti samdyti: Pársamdė jau svietas šeimyną, t. y. parejo jau laikas samdymo J.
3. Q556 žr. parsamdyti 2: Daug pársamdyt liuobėjo už kelis rublius Kin. Jisai tai pats valdė per tam tikrus savo vietininkus, tai kitiems persamdydavo A.Janul. Vienas ūkis … yra tuojau persamdomas arba parduodamas Kel1881,84.
prasamdýti tr. išnuomoti: Prasamdžiau savo namus Jonukui TS1901,6-10.
prisamdýti tr. NdŽ
1. R20, N daug pasamdyti: Daug prisamdė sau bernų J. Samdyt visiem darbam neprisamdýsi Dglš. Pats kepu – ką prisamdýsi! Lt. Tu neprisamdysi, mano motinėle, kas dieną audėjėlių BsO137. Tu prisamdysi, mano močiute, samdinykių mergelių LTR(Br).
| refl. tr. Pc: Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus LB200. Dar liuob prisisamdyti pusantro vaikio, pusmergę Plt.
2. refl. tr. išsinuomoti: Jonas nuėjo į miestelį, prisisamdė dvidešimt vežimų, atvažiavo, užsivilkęs pono kailinius LTsIV191.
3. pasisamdyti šalimais kitam tarnaujantį, kad kartu abiem dirbtų: Prisamdžiaũ piemenuką, ir gano Pls.
susamdýti tr.
1. NdŽ, Gršl, Akm, Dv pakankamai, kiek reikia pasamdyti: Po Kalėdų naujai susamdyta šeimyna jau rinkosi Žem. Kaip katrie buvo susam̃dę daug šeimynos Užv. Tokius netikusius [meistrus] susam̃dė Šv. Susam̃dė bernus, davė vilkinius šunis – ir eikit Krd.
| refl. tr. Lp: Ar jau susisam̃dėt šeimyną? Sml. Oi susisamdė mano motulė svetimas paslūgėles, drobelių audėjėles (d.) Mrc.
2. refl. tr. K daug išsinuomoti: Aš susamdysiu viso kaimo žirgelius LTR(Pns).
užsamdýti tr.
1. užprašyti, papirkti, kad ką bloga padarytų: Užsamdỹs da kokį pasiutėlį, ka tau galvą praskeltų Sml. Ji nurašė laišką savo bernui, kad užsamdytų karą ir užmuštų jį LTR(Blnk).
2. žr. pasamdyti 2: Užsam̃dė visą traukinį Strn.
| refl. tr.: Nuėjęs į miestą, užsisamdė gerą kambarį LTR(Auk).

samdýti, sam̃do, sam̃dė tr.
1. VlnE32, BPI228, BtMt20,1, H, N, K, Dbg, Kli, End, Yl, Krp, Skd, Vž, Žg imti į darbą; daryti samdos sutartį: Kitas gaspadorius, kur daugiau žemės, sam̃dė dvi mergi, kitas vieną Vvr. Kokia jau buvo šeima didesnė, ten samdytų̃ jau kokių turėdavo Varn. Ūkininkai samdýs i pri rugių, samdýs pjovėjus, samdýs rinkėjas Lpl. Čia pas mumis piemenies neliuob samdýti, liuob karves raišios Krt. Samdýtas bernas buvo JnšM. Samdýk bernuos tą sūnų LKKVII197. Kirvelninkas – turgus, kurio metu buvo samdomi žemės ūkio darbininkai – bernai ir mergos MLTEII148. Ka darbo turėjo, tik sam̃dė Nv. Samdys, būdavo, žmones šieno žolę iš Nemuno pievų parvežti Šlu. Samdýk apart, pasėt – nebeapsmoka imt sklypelis Lel. Kap pats ateina [talkon], tai tiktai pavaišina, o kai sam̃do, tai pinigais moka Rod. I pjovėją sam̃dė, i vežėją sam̃dė – i šieną supūdė Vkš. Mato, ka vyras nebaugus, neištižęs, i bando samdýt LKT128(Trg). Viršininkai (kerdžiai) būdavo sam̃domi vasarai Grz. Sam̃do piemenį iš pavasario Pb. Ką šiemet samdysim į pusvaikius? Grg. Šeimynos buvo šeši samdýti: du vaikiai, dvi mergės, piemuo, auklė Nv. Vaikam mokytis sodžius daraktoriaus jau nesam̃do Kpč. Savo šeimyna didelė, ė da būdavo ir samdýtų Sdk. Samdýta šeimyna NdŽ. Tiltą darė, tai sam̃dė svietą Aps. Pavalgiusi šeimyna ir samdytieji ropučių kasėjai išėjo į laukus I.Simon. Laisvai sam̃domas NdŽ. Sam̃domasis darbas NdŽ. Parduočiau stakles ir plonas drobes, samdýčiau artojėlį JV35. Parduosiu žirgą ir tymo balną, samdysiu audėjelę StnD1. Samdytą šeimyną reiks pribudint JD581. Prašysiu samdysiu siero sakalėlio, kad nulėkt, kad parnešt raibąją plunksnelę LTR(Lš). Per laukelį aš pati lydėčiau, per girelę gegutę samdyčiau LTR(Jsv). Per girelę muziką (muzikantus) samdýsiu (d.) Klvr. Samdytinas M. Samdomasis, samdomoji (kurį reikia samdyti) I. Mūsų niekas nesam̃dė DP92. Išejo iš ryto samdytų darbinykų MP92.
| prk.: Iš to samdýto miego (išgėrus migdomųjų vaistų) tai labai prastai, labai galvą sopa Krok.
^ Dievas nubaudė. – Čia nereik Dievo samdýt Rs. Bėda šunį samdyt, kurs pats nepjauja RD213. Ar šeimynos eini samdyti su riebiu snukiu? M. Devynims samdant, bernas be vietos pasiliekt LTR(Vdk). Samdytas – ne gimdytas LTsV173(Ds). Nesamdyt vilko avelėm ganyt LTR(Dkk). Dievo až berną nesamdyk LTR(Ds). Šuo ir tai per Kalėdas berną samdo (atkertama prašančiajam ką padaryti) Srv. Pirk arielką, samdyk gėriką (priekaištaujama negeriantiesiems) Krš.
| refl. tr. NdŽ: Jis darbui mane samdėsi J.Jabl. Samdosi bernus ir padienius rš.
^ Gaspadorius, da tik pamislijęs siračiuką samdytis, jau diržą nuo pilvo juosias LTR(Vdk).
ǁ refl. NdŽ eiti į darbą pagal samdos sutartį: Samdžiaũs i samdžiaũs – našlelė visą amželį vienutė Ad. Kataras sam̃dos, tas gali išeit [, jei sunkios sąlygos] Grv.
ǁ papirkti: Valdžios samdomi žmonės imasi tiesiog hipnotizuoti minią, kad ji, saldžiai, patriotiškai šypsodamasi, badautų Pt.
2. Q617 verbuoti, rinkti savanorius kareivius už algą: Sam̃domoji kariuomenė DŽ1. Samdė mane lenkų ponai po žalnieriais joti KlpD41.
ǁ už atlyginimą prikalbinti sąvo vietoje kitą atlikti kokią prievolę: Samdýdavo savo vieto[n] kitą karuomenėn Krs.
3. CI136, R, Sut, KBII175, J, Ėr, Als, Sk nuomoti: Gyveno vienų viena, samdė priemiesty nedidelį kambarėlį A.Vien. Butą reikėjo samdýt, už mokslą mokėti Pp. Mokestis ažu dalį namų samdytų SD100. Sodą sam̃dom LKT254(Srv). Visi Skirsnemuniškiai, visi Žvyriai iš jos (dvarininkės) pievas samdýdavo Skr. Linus mūsų daugiausia sėdavo samdýtoj dobilienoj Sml. Mes savų pievų neturim, reik nuo kunigaikščio samdyti J.Jabl(Rgv).
| Bagočiaus bernelio jaučiai samdýti, vargdienio bernelio paties auginti JV335. Samdytu žirgeliu pas man atjojai NS1135. Sam̃domi vežimai NdŽ. Jūrelėms neplauksim, marelėms nebrisim, laivužio nesamdýsim JD663. Telšiūse mašinelių lengviųjų kiek nori samdýk Žr.
^ Tai niekis, kojos nesamdýtos – pastovėsiu Upn. Mano kojos nesamdytos – paspėsiu LTR(Rm). Eisiu namo pėsčias, kojos nesamdýtos Prn. Šunies liežuvis nepirktas, kojos nesamdytos PPr423. Šunies dantys nesamdýti (visada gali įkąsti) Šln. Bene ašaros samdýtos? Dkš. Arklys samdytas, bet kojos dar juo samdytesnės I.
ǁ pirkti išsikirstinai, išsipjautinai: Samdžiaũ žabų Sur. Anądien samdė gaspadorius miško ir pirko gatavų malkų An.
| refl. tr.: Dobilai šiemet prasti, reiks samdýtis šieno Sml.
apsamdýti tr.
1. beveik sutarti samdant; pasamdyti: Yra piemuo jau kaip ir apsamdýtas Pl.
| refl.: Merga apsisamdė dvaran ir eina jau tarnaut LTsIV511. Ir šitas taip pat apsisamdė an senelį ganyt avelių LTR(Slk).
2. beveik sutarti išsinuomoti: Apsamdžiaũ arus iš Jonienės, pasisėsme dobilų Mžš.
3. LTR(Srj) išnuomoti.
| refl. tr.: Pavargėlis nuejo in miestą, apsisam̃dė miestan sau stanciją ir kurį čėsą gyveno Lp.
atsamdýti tr. pasamdyti į savo vietą: Atsamdyk gerą vaikį, pats gali išeities Šts.
įsamdýti tr. K; Sut
1. įtaisyti į darbą, parsamdyti: Galiaus mane prie tokio krikščionies įsamdė Ns1843,3.
| refl.: Įsisamdė in ekrūtą BPI198.
2. atiduoti maitinti už mokestį: Kūdikį (ant valgydinimo) įsamdýti KII290.
3. refl. įnikti samdyti: Įsisam̃dė, t. y. įsiukatijo brolis šiandien samdýti šeimyną J.
4. K, NdŽ išnuomoti: Vynyčią savą įsamdys kitiemus darbinykamus DP311.
| refl. tr., intr. R, Lex28, N, K, TP1881,2: Tik karvei ganyklą įsisamdýdavom Gr. Jie savo namų neturi – įsisam̃dę gyvena Skr. Gano miške insisam̃dę Lp. Įsisam̃dęs činžininkas KII57. Dabar juodu įsisamdė į mažą butelį Ns1833,1. Pridieninkai, kurie ant laukų dirba ir ten įsisamdę gyvena, jau nebvadinami būrais prš.
5. apgyvendinti už nuomos mokestį: Čion pat, per butą, antram gale buvo žalnieriai įsamdyti BsV49.
išsamdýti tr. KI145
1. visus pasamdyti: Išsamdýti visi … darbininkai Š.
2. NdŽ išnuomoti: Išsamdýti visi butai Š.
nusamdýti tr.; N
1. I, LKT45(Klk), Als, Grv, Vvr paimti į darbą, pasamdyti: Nusam̃dė mumis ąžuolus vežti Pc. Bernioką nusam̃dė lig Mikalojaus, o mergiotę – lig pačių Kalėdų Skrb. Nusamdýk dar vieną berną J. Nusam̃dė piemenį bandai ganyti Krš. Piemenaitė būdavo nusamdýta, tai ta ganydavo kiaules i žąsis Snt. Atvažiuos, nusamdýs mumis Klk. Ir viršininkas (kerdžius) vienas nusamdýtas buvo Mšk. Už dorėlį dūdorių nusamdžiaũ JD20. Tatai už savo piningus nusamdė BB2Moz22,15.
| refl. tr. J: Nusisam̃do kelius piemenis – keturis penkis – nu, i gano LKT245(Lg). Muni išmokė merga, kur turėjau nusisam̃džiusi Lk. Aš Talmanto Juzelį vis tiek nusisamdýsu į vaikius Krt. O kad jau išbėgo, išbėgo – Radvilas kunigaikštis tuoj kitą nusisamdydavai Sln. Vienas ūkininkas nusisamdė už mergą sau ant metų jauną Onikę DS110(Rs).
2. išnuomoti: Atėjo in karaliaus miestą, nusamdė sau namus (ps.) Brt.
^ Kur žmogus sėdėjo, tegu sėdi – juk čia vieta nenusamdýta Jrb.
| refl. tr. K: Nusisam̃do armoniką, griežia i baliavoja tą dieną [piemenys] Sk. Kuliamąją mašiną nusisam̃do – visą sodžių tep ir apvažiuodo Grv. Aš tarnavau pri ūkininko, paskuo pryšininkės[e] nusisamdýsu Lpl. Persikėlė į kitą kraštą, tenais pakelėje nusisamdė mažą pirtelę BsPIII291.
ǁ Kvr nupirkti iškirstinai: Nusamdžiáu miško, dabar reikės vežti Ll.
pasamdýti tr.
1. BtMt20,7, H166, R20, I, J, Skd, Rud, Pb paimti į darbą, sudaryti samdos sutartį: Anys žmogų pasam̃do ažu pinigus Aps. Pasamdáu žmogų, ir išpjauna [pievą] LKT56(Akm). Ją tenai pasam̃dė, ir vėl mokino visą žiemą Krs. Nepasamdai̇̃ nei trobai pataisyt, niekam Klt. Gervėčiuosa buvo dvaro malūnas, ten malūninykas pasamdýtas Grv. Pasam̃dė ažu mergą LKKIII184(Arm). Piemenį pasam̃dėm, ir gano Šlčn. Ir piemenỹs pasamdýtas buvau LKKVII197(ČrP). Nepasamdýti eina žūti žuvų JnšM. Pečiūrienės brolis buvo pasamdytas prie caro arklidžių arklininku A.Vien. Pasamdęs žmones, liepė kasti gret didžiojo akmenies, ir antsikasė diktai apkaltą skrynę M.Valanč. Budynė yr, kalnus giedam; daba jau tus trūbus (orkestrą) pasam̃do Lkž. Mes pasamdýsim Tilžės staliorėlį, mes padirbdinsim skryniai pakojėles JV591. Kiekvienas ima dieninį grašį …, už kurį sukalbėtas yra arba pasamdýtas DP391.
^ Dirbau kai pasamdýta (smarkiai) visą dieną Klt. Šneki kap pasamdýtas Dkš. Joja kaip pasamdytas Pnd. Meluoja kap pasamdýtas Kt. Tu dirbi kaip pasamdýtas, tik dėl akių Jnš. Kad pats tingi, tai pasamdai ultojų (tinginį) Klt. Ant blogo i durna galva kai pasamdyta LTR(Vdk). Gyvena kitas lygiai pasamdytas: nei meilės in vienas kitą, nei iškados Lb.
| refl. tr. N, K, Rod, Sk: Aš pasisamdžiau vertėju vieną vaikiną J.Balč. Pasisamdýti vadovą NdŽ. Aš tave pasisamdžiau ne tinginiauti, bet darbui dirbti J.Jabl(Kp). Pasisamdęs berną, pasinuomok grumtą J. Būdavo, seniau pasisam̃dom pusbernį Dbk. Kur negalėsiu – pasisamdýsiu Dkš. Reikė[jo] buvo man pasisamdýt piemenelis – gyvulelis buvo Aps. Darbininką pasisamdýti reikėjo ir pavalgyti duoti, ir užmokėti reikėjo Žr. Mes pasisamdýsim Vilniaus audėjėles, mes išausime plonąsias drobeles JV591.
^ [Loja] kai pasisam̃dęs OG301. Pasisamdýk tarną nuo Kalėdų! (atkertama prašančiam ką padaryti) Plv.
ǁ refl. apsiimti tarnauti, parsisamdyti: Pasisam̃dęs kruta Rš. Žmonys pasisam̃dė net Dvinskan važiuoti Aps. Jis pasisam̃dė ūkininkams javus kulti NdŽ. Ieško kito viešpaties, kuriam ažu pinigus pasisamdo SPI201. Šuo pasisamdė pas taupnų žmogų ir turtingą ūkininką daboti triobas ir kepti duoną Blv.
2. SD172,297 išnuomoti: Ūkį pasamdė trejiems metams Tadui LzP. Reikia malkos vežt, butas pasamdýt, maistas duot [mokiniui] Sug. Pasamdyti namai SD100, N. Įsodino vynyčią … ir pasamdė ją kiemionims BtMt21,33.
| Pasamdýk arklį Krm. Pirmininkas vežė, pasam̃dė mašiną Erž.
| refl. tr. Sut: Atvyko į Tarsis ir pasamdės sau namus M.Valanč.
| Pasisamdýti arklį NdŽ. Pasisamdė mašiną kulti J.Jabl.
ǁ refl. tr. pirkti išsikirstinai: Turėjau pasisam̃dęs delenką malkų Pavinkšnių miške Sml.

×pripasamdýti (hibr.) tr. pasamdyti: Pripasam̃dėm piemenį an vasaros Rod.
parsamdýti tr.
1. žr. pasamdyti 1:
^ Darkosi kaip būtų parsamdytas M.
| refl. tr. BŽ264.
ǁ refl. J, M apsiimti dirbti, tarnauti: Parsisamdžiau laukininkui ant metų Skr. Parsisamdau per berną N. Ponas privertė parsisamdyti dvarui kumečiais V.Myk-Put. Vyrai parsisamdė tik tam vienam kartui – skatiko užsivaryti rš. Daugelis parsisamdo ponams, o tie jiems už dieną moka Tat. Karaliaus dvare per mergą parsisam̃dė Jrk78. Važiavo žmogus parsisamdęs su linais Sz.
2. Q555, H159, R, MŽ496, NTMt21,33, N, Sut išnuomoti: Ten savo namus parsam̃dė, o čia įsisamdė Skr. Galėjo ir durpyną parsamdýt Pgg. Parsam̃doma karieta KII34. Europoje yra tokių nusigyvenusių valdovų, kurie parsamdo savo kariuomenę turtingesniems kraštams J.Balč. Atėjo karalius, parsamdo nuo tų meškininkų mešką vienai nakčiai ir gerus pinigus užmoka LTsIV77. Savo vynyčią kitiemus parsamdys BBMt21,41.
| refl. R, K.
ǁ parduoti nusipjautinai: Parsamdžiau dalį šieno Lp.
pérsamdyti tr. NdŽ
1. refl. Dr apsiimti dirbti, tarnauti: Pársisamdyti jau eis į tą Lietuvą Krtn. Persisamdžiusioji tarnaitė žadėjo atvykti už savaitės I.Simon.
2. baigti samdyti: Pársamdė jau svietas šeimyną, t. y. parejo jau laikas samdymo J.
3. Q556 žr. parsamdyti 2: Daug pársamdyt liuobėjo už kelis rublius Kin. Jisai tai pats valdė per tam tikrus savo vietininkus, tai kitiems persamdydavo A.Janul. Vienas ūkis … yra tuojau persamdomas arba parduodamas Kel1881,84.
prasamdýti tr. išnuomoti: Prasamdžiau savo namus Jonukui TS1901,6-10.
prisamdýti tr. NdŽ
1. R20, N daug pasamdyti: Daug prisamdė sau bernų J. Samdyt visiem darbam neprisamdýsi Dglš. Pats kepu – ką prisamdýsi! Lt. Tu neprisamdysi, mano motinėle, kas dieną audėjėlių BsO137. Tu prisamdysi, mano močiute, samdinykių mergelių LTR(Br).
| refl. tr. Pc: Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus LB200. Dar liuob prisisamdyti pusantro vaikio, pusmergę Plt.
2. refl. tr. išsinuomoti: Jonas nuėjo į miestelį, prisisamdė dvidešimt vežimų, atvažiavo, užsivilkęs pono kailinius LTsIV191.
3. pasisamdyti šalimais kitam tarnaujantį, kad kartu abiem dirbtų: Prisamdžiaũ piemenuką, ir gano Pls.
susamdýti tr.
1. NdŽ, Gršl, Akm, Dv pakankamai, kiek reikia pasamdyti: Po Kalėdų naujai susamdyta šeimyna jau rinkosi Žem. Kaip katrie buvo susam̃dę daug šeimynos Užv. Tokius netikusius [meistrus] susam̃dė Šv. Susam̃dė bernus, davė vilkinius šunis – ir eikit Krd.
| refl. tr. Lp: Ar jau susisam̃dėt šeimyną? Sml. Oi susisamdė mano motulė svetimas paslūgėles, drobelių audėjėles (d.) Mrc.
2. refl. tr. K daug išsinuomoti: Aš susamdysiu viso kaimo žirgelius LTR(Pns).
užsamdýti tr.
1. užprašyti, papirkti, kad ką bloga padarytų: Užsamdỹs da kokį pasiutėlį, ka tau galvą praskeltų Sml. Ji nurašė laišką savo bernui, kad užsamdytų karą ir užmuštų jį LTR(Blnk).
2. žr. pasamdyti 2: Užsam̃dė visą traukinį Strn.
| refl. tr.: Nuėjęs į miestą, užsisamdė gerą kambarį LTR(Auk).

vadi̇̀nti (-ýti K), -i̇̀na, -i̇̀no tr. K, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD34, R, MŽ, I, Sut, N, M vardą duoti, praminti; šaukti (vardu, pavarde ir pan.): Vardą duomi, vadinu, algoju SD129. Vadina, šaukia, pramena jį praraku B. Ją (gyvatę) margoj[i] vadi̇̀nk LKKIX198(Dv). Tą patį daiktą visaip vadi̇̀na: vieni vienaip vadi̇̀na, kiti kitaip vadi̇̀na Krž. Žmogus jei ką nesuprant ar ką nepažino, tai visados tą daiktą stebuklu vadina D.Pošk. Dabar vadi̇̀nam miškas, seniau vadino medė Trk. Dabar [svirną] jau klėčia vadina Lbv. Vadi̇̀nam mes jau iš senovės kūtės, kur gyvoliai stova Yl. Trečiasis trobesys buvo vadinamas klėtis S.Dauk. Buvo tokie iš juodo molio juodpuodžiai vadi̇̀nami Krp. Tokie moliniai puodžiukai būdavo, košviriais i vadi̇̀ndavo Skrb. Buvo tokie dideli dideli loviai, milveliu vadi̇̀ns Kl. Ne kilometru, ale mylia vadýdavo Pjv. Apvalūs pailgi akmenukai vadinami velniapirščiais LTR(Vrb). Buvo nintys vadi̇̀namos iš siūlų sumazgytos Bdr. Launinkais seniūnai buvo vadi̇̀nami anksčiau Yl. Kalvį seniau geležium vadi̇̀nę JT320. Mekynelės šitos paims, supils su grūdeliais, sugrus, vadi̇̀ndavo bėralu Aps. Dabar vadina gripas, seniau buvo slanktas Žl. Dabar skrandis, tada tai gumbu vadi̇̀no Kp. Kur muša musis, ta y[ra] plekšnė vadi̇̀nama LKT43(Lc). Tie didiejai varnai taip i vadi̇̀nami – krankliais Akm. Visap tuos būžius vadi̇̀na: ir prūsokais, ir bambardieriais Ūd. Tie geltoni vabolai y[ra] vadi̇̀namys popieriniai Šts. Sraujanosiais vadi̇̀ndavo, o dabar aš nežinau, kaip te juos vadi̇̀na – kraujažolėm Kp. Tropnais vardais žiniuonys tuos medžius vadi̇̀nę A.Baran. Moma mane vadi̇̀na jos vaikai Klt. Mamos mamą mes (vaikai) vadi̇̀nom matušė Krtn. Anas iš mažantes vis močiute vadi̇̀na Trgn. Vis man rodos, ten šaukia kažin kas, vis man rodos, vadina vardu B.Braz. Aną, būdavo, vadýs Rutkevyčia, o ans jau, būdavo, rašys, ka Rutkus Gd. Vadina visap mane, kap išmano Ad. Salemonu mane vadini̇̀t LzŽ. Diegliai žino, kap jį vadi̇̀no! Btrm. Kaip šunį vadi̇̀no [užkurį], nekentė Trš. Tatai tas lašinskis, tatai tas meisėdis vadi̇̀namasis Ms. Kataras jūs pasakėt, kap tetulį vadi̇̀ntie? (ps.) Grv. Aš aną marčia vadináu Brs. Jau muni pradėjo meistru vadi̇̀nti kalvis tas Als. Sako, ir vagys bičiuliu vienas kitą vadi̇̀na Dt. Mes visi Klaipėdos krašto žmonys buvom vokiečiais vadi̇̀nami Plšk. Buvo susirinkę ir vadinamieji vakaro šeimininkai, tvarkdariai J.Jabl. Sesuo seserį viešnia vadina todėl, jog ji ištekėdama netrukus paliaus būti numiške StnD20(komentarai). Žemaičiai dainose savo numus dvarais vadina StnD16(komentarai). Vai tu mane kalbinai ir vardeliu vadinai̇̃ (d.) KzR. Sau mergelę budinau budinau ir vardeliu vadinau LLDII108(Kš). Vadin mane sveteliu ir mylimu ženteliu LLDII240(Vlkv). Dvejus trejus metelius uošvele vadino NS331(Ppl). Vaikai savo tėvų dainas atkartodami vadina tai senovės dainomis ir jas noria užmiršti S.Stan. Abu kiemus Šimais vadi̇̀na Pnm. Nu tos pusės Alkos kalnas, aš nežinau, dėl ko aną teip vadi̇̀na Yl. A tą upelį Smardonia vadi̇̀ndavo Pbr. Tą ežeriuką Akia vadi̇̀no Srj. Čia toliau yra pievos Šilai vadi̇̀namos Grž. Gyvulius pagal spalvą vadýdavom – vardų neturėjo Kdn. Arklius dažniausia vadi̇̀ndavo po spalva: Juodis, Bėris, Širmis Lel. Kokį plauką turėjo [galvijas], teip i vadi̇̀nom Rt. I po žmogaus pavardžia vadi̇̀ndavo [arklius] Grnk. Ponas kur važinėjos, tie buvo atskirai staininiai tie vadinamiejai Žr. Ir vadina šviesybę diena, o tamsybę nakti BB1Moz1,5. Nesa kaip žmogus visokį gyvą žvėrį vadintų (paraštėje pramintų), teipo turėtų vadinti būti BB1Moz2,19. Ją (Mariją) ne vienu vardu vadiname DK60. Geras piemuo savąsias avis vadina vardu DP247. Klausyk bei suprask…, kuo vadina chrikštą Dievas Mž131. Metus mūsų vadina vorotinkliais, žole, žiedu, dūmais arba garu, šešėliu… ir kitais vardais SPI107. Garbinkite jį ant cimbolų, kurie skamba, … visi draugėje vadinkit savuoju Ponu PK102. [Dievas] liepęs vadinti tėvu, idant jį kožnas mylėtų PK110. Vadinamot (vadiname tave) Pana viena SGII86. Vadysiamas KlG105.
^ Kaip vadi̇̀nsi, vis nepagadinsi Grk. Kap vadi̇̀no, tep nepagadino Grv. Nors puodu vadýkit, tik ant žarijų nestatykit Rud. Vadink mane kad ir pečium, bet duonos tau nekepsiu PPr434. Vadink mane vilku, tik duok man ėrelį Arm. Savo vardu kitas vadyt gardu LTR(Lš).
ǁ refl. R, MŽ, P, Sut, I, M, K, Š, DrskŽ turėti vardą: Kaip tai vadinas? N. Par tai ana vadi̇̀nas krosnis, kad yra sukrauta iš akmenų LKT112(Klm). Tas vadi̇̀nasis skersinukas LKT183(Ar). Tas darbas vadi̇̀nas kūlių krėtimas Pl. Jūsump miškas, o mūsump medžias vadi̇̀nase LKKIX200(Dv). Tokia pilka žemė i šlapia – ana vadi̇̀nas šlynas Švnč. Keturis pėdus paima i suriša, tai boba vadi̇̀nasi Prn. Ana (tvora) vadi̇̀nos stodainis Gršl. Neliuob vadinti vakarelis, nibrė vadi̇̀nos Vž. Sambaris vadinos piemenų balius Sk. Pri tų dainų būdavo trimitai arba ilgos trūbos statinės iš medžio, kurios vėl kaip ir dainos sutartinėmis vadinos StnD30(komentarai). Katras šimtą metų išgyvenęs, gal atsimena, kaip senobiškai vadi̇̀nos Dt. Nuo nykščio rankos ir nuo kulkšteno kojos aukščiau vadi̇̀nas čiurnis pirštinės arba pančekos J. Ta jau skūriniai vadi̇̀ndavos klumpiai, ta jau dideliai tie geri Kv. Anas (vabalas) vadi̇̀nas grambuolys Rod. Čia yra krūmų daugel, ale kap anys vadi̇̀nas, tai nežinau Btrm. Visi nori sužinot, kuo tas arklys vadi̇̀nas Šk. Dėl jūs atiduosiu pigiau, ale pasakykit man, iš kur esate ir kaip vadinatėse DS293(Rs). Teip atrodo, ka vadýdavais bičiuliais [, kas dalydavosi bitėmis] Mšk. Cidabru mokėjo už bažnyčios pastatymą, užtat Cidabravas vadi̇̀nas Sdb. Miliausko tę diedas buvo, Vilku vadi̇̀nosi Lz. Miestas Vilnium tevadi̇̀nas (tesivadi̇̀na) NdŽ. Mano gimtinė vadi̇̀nasi Juodkaimis Jsv. Tas inklonis vadi̇̀nas Dubis Ūd. Čia vadi̇̀ndavos Bebrūnai, užtat ka bebrų daug Kvr. Vadi̇̀nasis Astragų ravas Drs. Dėl ko vadi̇̀nos bradai – vandenio buvo tik ik šitam daikti Pls. Niekap ana (upelė) nevadi̇̀nas Nmč. Didelė pelkė prie ežero Samanius vadi̇̀nos Stk. Žinom šitą… vadinantįsi karaliumi BPI376. Šitą mes radome… bevadinantįsi Christumi karaliumi DP163-164. Būdamas tikruoju ir pragimtuoju sūnumi Dievo, vienok iž nužeminimo sūnumi žmogaus vadinas DP500. Kaip ir ansai Abromas, kad su Dievu kalbėjo, tad vadinos dulke ir pelenais DP291.
ǁ Mlk įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Vadina jį praraku N. Jei muni velniu vadi̇̀na, aš vel[nia]s i būsiu Trk. Nebnora šešku vadi̇̀namas Pln. Kriaučių buvo tų žydų – muno tėvai liuob vadýs, ten jau tas gerai siuvąs, tas gerai Lks. Vadýdavo Palangos laume tą motrišką Krž. Juk amžinatilsį Petrelį jie ir vadi̇̀no visai[p] Jrb. Ir tiesaus medžio negalėtumėme tiesiu vadinti, kreivo medžio niekad neregėję A1885,33. Bijo vadinamas bepročiu Žem. Viens taria per drąsus, o kits jį (šulmistrą) lėtą vadi̇̀na K.Donel. Mums juokas ema, ka negražiai vadi̇̀na LKT106(Krž). Vadindamas juos (apaštalus) terp visų paskučiausius ir kaip šiukšlėmis to svieto SPI299. Sekma diena teipajag bus šventa vadinama BB3Moz23,8. Tave daugesni nevadins apleista, nei tavo žemę pūstyne BBIz62,4. Sara klausė Abramo, ponu jį vadindavo Mž35. Ir todrinag ją (Dievo motiną) pagirtą vadina arba alga visos giminės DP506. Aptartų, raganomis vadinamų bobų neužkenta, o kartais ir iš savo ūlyčių arba sodų išvaro M.Valanč. Kelkisi ir eik ing ūlyčią, kurią vadina tiesi VlnE143. Veizdėk, idant nebūtumei ižg skaičiaus anų, kurie piktą geru, o gerą piktu vadina DP560.
^ Kurį svietas durniu vadi̇̀na, tam Dievas padeda BM400(Slnt).
| refl.: Ka nė į bažnyčią neita, vis tiek davatka vadi̇̀nas, i viskas, jei nežanota Jdr. Terp mūsų plikių gali vadintis karalium kaip terp aklų vienakis M.Valanč. Todrin raupuoti patogiai vadinasi heretikai SPI254.
^ Pavasario nesulaukęs ponu nesivadink LTR(Auk).
2. Q111,314, KI211 kviesti, skatinti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Nepakviestas, nevadintas SD183. Vadinte (jį N) vadinau B, PrLXVII27. Į provą vadinu R145, MŽ192. Su strokais atbėga vadi̇̀nti J. Kur vadydavo, tę eidavau dirbt Vlkv. Pastojo an kelio i vadi̇̀na, kad eitų Kv. Ale muni vadi̇̀na i vadi̇̀na Grdm. Ans vadi̇̀na į savo pusę važiuoti Lpl. Brolis vadi̇̀no man’ pas saũ Mžš. Jau visumet muno uošvį vadi̇̀ns kiaulių pjauti Pln. Ir šiandie buvau vadi̇̀nęs eit prie malkų Krs. Atejo munęs vadi̇̀nti jau už auklę Šts. Pijokas buvęs – niekas ano nebvadinąs siūti S.Dauk. Vadi̇̀na pirkion – suolai sustatyta [lalauninkams] Švnč. Pavaikščiojom po sodą, o pirkion tai nevadi̇̀no Pv. Aš nevadi̇̀nta neidavau vakaruškos[na] Pnm. Tas šinkorius vadi̇̀no ir jį kortom grajyt LB248. Vėl jau ją vadi̇̀na velnias šokt LTR(Drs). Kai jis tave vadins vakaruot, niekaip neik LTR(Rm). Motutė baras, verptų vadina BM410. Gražiai vadino, aukštai sodino J.Marcin. Vakarinė žvaigždė ar nugirsta giesmė į tolimą šalį vadina! Mair. Širdelę raminčiau, prie savęs vadinčiau LTR. Išeina uošvužėlė kaip tikra motinėlė, vadina nuo žirgelio LTR(Brt). Vadink tėvelį, seną motinėlę, tegul man rokuoja didžią pasogėlę LTR(Pg). Vadina mus tėvop savop PK24. Dangun visą svietą tu liepei vadinti mieliai (meiliai?) Mž226. Notejau vadintų teisųjų, bet nusidėjusių DP511. Nelaimūs, kurie Viešpaties vadinančio, o tikrai ją savęsp traukiančio klausyt nenori DP410. Daug yra vadintų, bet maž išrinktų NTMt20,16. Tu mane tada vadinsi, mielas Tėve, ir nuog manęs neatstosi BBJer3,19.
| prk.: Nerūp mun arti nei kulti, miegtu, kiek vien širdis vadina M.Valanč. Miegu, kiek tik širdis vadi̇̀na JD84. Valgyk, jei širdis vadina Plng. Visako buvo: ko tik širdis vadina Dr.
^ Nevadink vilko iš miško S.Dauk. Katė ant krosnies žiemą vadina rš.
| refl. tr.: Atejo nabaštikas sapnė[je], vadi̇̀nos su savim Krš. Vadiniẽs viešnelę pirkiona GrvT90.
ǁ NdŽ iškilmingai kviesti, prašyti į svečius kokia išskirtine proga: Jau kas žanijos, tas važiavo į vestuves vadi̇̀nti Vvr. Jei nevadi̇̀ntas, tai kaip aš galiu eit! Jnšk. Svečiai patys siūlojas, o tu nevadini̇̀ Trk. Po savaitės merginos tėvai vadi̇̀na in saũ LKKVII203. Kaip aš tą Galminą vadi̇̀nsiu į tą balių, ka nepažįstu Trk. Balius kels, kumiečius vadi̇̀ns visus Rdn. Jagu Pranukas apsitaisęs eina, tai žinok, kad vadi̇̀ntas Slm. Nu, į tas pintuves galės ateiti i nevadi̇̀namys tokie jau paaugliai Tl. Jau nevadi̇̀ntas į budynę nebeina niekas, jeigu vadina kurį, tas eina Pkl. Rinkosi kviesti ir nevadinti V.Piet. Ir nusiuntė tarnus savus vadintų kviestųjų ant svodbos DP350.
^ Nevadintam svečiui nėra vietos NžR. Musys su šunimis nevadinamys eita į bankietą ir pirmi pradeda valgyti, nebūk ir tu tokiu M.Valanč. Liga ateita nevadinama S.Dauk. Prieis ožka pri vežimo nevadi̇̀nama Erž. Nevadytas atėjai, nevarytas išeisi, ačiū tau, ką gerai tarnavai BsPIII239(Brt). Pečių į kūmas vadinti (toks žaidimas per talkas) Varn.
ǁ refl. tr. Š, NdŽ kviesti vieniems kitus į svečius: Vienas ki̇̀tą vadi̇̀nasi ir neina Lp. Ne giminės, bet vadintis tai vadinoms Zr.
ǁ samdyti: Į jomarką liuob važiuos šeimynos vadi̇̀nti Plt.
3. Vkš balsu ar ženklu kreiptis, šaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Vadýk darbininkus K. Eik vadiñ’ sniedot LzŽ. Vadi̇̀nk jau linų rovėjas valgytų Pnd. Aš jį pradė[ja]u vadi̇̀nt: – Dėde, eikš! Aps. Par tus darbus negirda nė vadinamas pri pietų Šts. Da dešimtos valandos nėr, o jau vadi̇̀na pusryčio Krs. Viena [antis] stveria i kitas vadi̇̀na: kle kle kle Švnč. Trūbai kareivių vadina ant mūšos S.Dauk. Vadi̇̀na svečius gert Ėr. Pradėjau vadi̇̀nt [vyrą]: eikiam gi, visi skirstos, nebegražu Mžš. [Viešpats] mus nepaliaudamas vadina ir šaukia savęsp DP380.
ǁ budinti, žadinti: Dukrytė Dievo siunčia jau aušrelę vadinti miegančių iš margo sapno Vd.
◊ kapai̇̃ vadi̇̀na namõ apie artėjančią mirtį: Man’ jau seniai kapai̇̃ vadi̇̀na namõ Ps.
per šãlį vadi̇̀nti pravardžiuoti: Nugi kožną kaip nebūt par šãlį vadi̇̀ndavo Tj.
ponù nevadi̇̀na nepriklauso: Tavęs tas peilis ponù nevadi̇̀na Grš.
apvadi̇̀nti tr. pavadinti, praminti, įvardinti: Kap apvadi̇̀na kas, tep ir lieka Rmš. Jį visi durnium apvadi̇̀no Dglš.
ǁ refl. turėti vardą: Kap jūs apsivadi̇̀nat? Mrc. Nu to laiko ir ans (miškas) apsivadi̇̀no popo miškas Tl.
atvadi̇̀nti tr.
1. senuoju vardu pavadinti: Žmonės paskui ilgai vadino Kiškio mišką Davainio giria, tik vėliau susigriebė, atvadino atgal gražiuoju Kiškio miško vardu J.Balt.
2. H175, R, R145,201, MŽ, MŽ191,267, N, K, KII2, M, BzF36, Š, L, M199, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Švnč atkviesti, atprašyti, prišaukti; pareikalauti kur atvykti dalyvauti: Tik ant juoko mane čia atvadino B544. Atvadi̇̀no daktarą, liepė gulti į ligoninę Šv. Žalnierių pulkas ant tos vietos atvadintas tapė Kel1856,124. Nebsumanydamas ką bedaryti su pagonimis, atvadino iš žemės šventos zokanykus S.Dauk. Alų padarysiu, svečius suprašysiu, pakol tave, jaunuolėle, pas sau atvadinsiu TŽIV577(Paį). Tad sugrįžo Pilotas ing rotušę ir, atvadinęs Jėzų, klausė BPI376. Paraonas atvadino Abraomą savęsp CII340. Todėlei atvadino jis prietelius savo ir kalbėjo jiemus BB1Mak6,10. O Jėzus, atvadinęs savęsp kūdikį, pastatė jį viduje jų Ch1Mt18,2. Atvadink darbinykus ir duok jiems algą BtMt20,8.
| prk.: Aš sausumą atvadinau bei ant žemės, bei ant kalnų, ant javų BBAg1,11.
| refl. tr. K, KI211, KII2, Š, J.Jabl, DŽ1, KŽ, Plšk: Atsivadino daugiau velnių LTR(Ck). Atsivadink dabar kaimynus savo Vd.
| prk.: Atsivadinaũ vandenį: paspaudi mygtuką ir teka vanduo PnmR.
3. refl. atsiliepti, atsišaukti: Tada einu in kapinių, pašaukiu jo, paverkiu, neatsivadi̇̀na ir einu namo Dv.
įvadi̇̀nti
1. tr. pavadinti, praminti: Pyksta, kam jį teip anvadi̇̀no Tj.
2. intr. šaukti, kreiptis (ppr. ko prašant): Nottremia ir notmeta nė vieno, vienok nor’, idant jo ieškotų ir įvadintų DP327. Jog visokias, kursai įvadina vardo Tėvo, ižganytas bus DP227.
3. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Sml įkviesti, įprašyti: Negalėjau aš žentą įvadi̇̀nti į vidų J. Bus koks žmogus gryčioj, tai neįvadi̇̀nsi valgytų – svetimų sarmatydavos Svn. Kodė viena vištelė ore, invadiñ’ pirkion Ml. Ir nebeįvadinsi Sauliaus į vidų vasaros mėnesieną Vaižg. Seklytėlėn įvadinus, midum čestavojo LLDII225(Sb). Įvadink elgetas (orig. elgetos) ir raišus ir būsi palaimintas DP33.
| prk.: Musti tą ligą įvadináu Ms.
^ Gert norint pigu į karčemą įvadinti M.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Pnd, End: Muni tat įsi̇̀vadinęs daktaras paklausė, a sutiktumiat [operuotis] Vvr. Čia viena [musė] įlipo ir kitą įsivadi̇̀no Antš.
^ Gerti norintį pigu karčemon įsivadinti KrvP(Ps).
išvadi̇̀nti tr.
1. Q55, SD1204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadýsi, kol neprisisotina (neprisigeria) KzR. Atejo i išvadi̇̀no vaiką iš numų Up. Atejo pri lango ten alkieriaus, brolį išvadi̇̀no Trk. Aš ir išvadináu mamunę tą savo, sakau, antai, veizėk, tanciavo[ja] Krtn. Trečiąkart ligoninėn nebeišvadiñs manę Pn. O kad aš jį išvadi̇̀nčia pavasarį, tai gal nuvažiuotum pas jum Krs. Tasai pranašavimas pagal literą išmanos apie žmones žydų, kurios buvo išvadintos ižg vergystės Egipto DP418. Vytaudas brolį Jogailos Narimantą išvadino į vaidą S.Dauk. Takelius praminsi, žirgą nuvarginsi, kolei mane jaunuolėlę iš čia išvadinsi LTR(Ukm). O žvirblelis pelėdėlę išvadino šokt (d.) And.
| prk.: Anie moka vogti: piningus iš kišenės kaip vadinte išvadina Šts.
| Mirė, mažniais i muni išvadi̇̀no (po jo mirties ir aš susirgusi vos neiškeliavau) Šv.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1: Už durų išsivadi̇̀no ir primušė Krs. Antaniukas atėjo, išsivadi̇̀no tetę Mžš. Išsivadináu lauko [iš geriančių kompanijos] – prisisprogs dar Rdn. Sūnus išsivadino savo motiną tėvo ieškotų LTI22(Bs). Pirmiausia išsivadi̇̀no jie vyriausiąjį Eglės sūnų Ąžuolą į girią (ps.) P.Klim. Karalienė išsivadino Anskį į antrą galą, kur stovėjo marčios lova ir visas kitas jos kraitis I.Simon.
2. pavadinti, praminti, įvardyti: Visap išvadi̇̀na: ir ratelis, ir polka Brš. Kur juos (triušius) spėsi išvadýt visus vardais Bsg. Gana to, kad žmonės ėmė manyti, jog išsipravardžiuoti galvijais pažemina, o gyvulius žmoniškai išvadinti juos paaukština Vaižg. Tep jį ir ižvadi̇̀no – Vilku LzŽ.
3. LL319, Š, DŽ1, KŽ, JT328, Dkš, Sd išpravardžiuoti, iškoneveikti, išdergti: Išvadinti pijuku, vagimi J. Jie išvadi̇̀no mane senmerge NdŽ. Sakuotnugariais i smalabambiais, visaip išvadýdavo [miškuose gyvenančius] Sutk. Jie mani vėl kvaila išvadi̇̀no Jrb. Boba visaip išvadi̇̀no, išbuvo Klt. Išvadinaũ aš jį ir vėpla, ir kerėpla, o tas nieko Upn. I tą pačią apstrošija, visokia išvadina Pln. Kur už durių, aną bi kaip ten ir išvadi̇̀nsam [žiedą dalijant] End. Žmogų dar gali kiaule išvadi̇̀nt Sug. Ir vyrą išvadino užperiu kiaušiniu Žem. Iš manęs tyčiojos: vieni bepročiu, kiti bedieviu išvadino J.Bil. Senelis piktas bedieviais išvadi̇̀na, labai baras Plvn. Vaikai turi mokytis iš tų vadovėlių, kuriuos mokytojai yra išvadinę netikusiais A.Sm. Munęs mergės nepažino, žilu ožiu išvadi̇̀no (d.) Gršl.
^ Abu vogė, abu kitus vagimis išvadino, kai tie savo vilnas pažino KrvP.
| refl. Š, NdŽ, DŽ1, Vkš: Moterys išsibarė, išsivadi̇̀no Klvr.
nuvadi̇̀nti
1. tr. Q252, K, Š, KŽ, Plng nukviesti, nuvilioti: Pas gydytoją jos nenuvadi̇̀nsi Dgp. Jau tu tę neisi, tavę nenuvadýsi Jrb. Slūginė bijodamasis bėgus ant aukšto ją (šeimininkę) nuvadyt BsMtII133(Rg). Ir Lapė pas radybas kūmą nuvadino TS1901,1b. In klėtelę nuvadino, už stalelio pasodino LTR(Al).
| refl. tr. Š, Vkš: [Mokytojas] buvo nusivadi̇̀nęs mokyklėn prie mokinių, šitą, nu ką jau papasakot Č. Jį nusivadino pas savę tarnautų LTI176(Bs). Tada jį karalius nusivadi̇̀no gražiai namo (ps.) Smn. Žirgą perlakstyčiau, važį sudaužyčiau, pakol tave jaunuolytę pas saũ nusvadi̇̀nčiau (d.) Pnd.
2. refl. tr. pavadinti, įvardinti: Gal anie kaip nors i nusivadi̇̀no tus savo laukus Vgr.
pavadi̇̀nti tr.
1. LL101, L, Š, Rtr, DŽ1, NdŽ, KŽ vardą duoti, praminti: Pavadinaũ ją gyvate J. Iš mažumės kaip pavadi̇̀na, teip ir būna visą čėsą Vžns. Nemoku pavadi̇̀nti naujų tų daiktų Užv. Tas už bažnyčiai antrame gale gyvena, ans yra Barkus pavadi̇̀namas Šts. Pagal žmogų pavadi̇̀no [lauką]: Plaktys – Plaktinė Rsn. Kas labai dažnai varsto duris, tą bružu pavadina Slm. Man’ vis tiek pavadiñs ažu žydą Akn. Kad taũ pavadiñs angelu, tai būsi angelu, kad pavadiñs velniu, ir būsi velnias Trgn. Šilas pavadi̇̀nta LKKIX211(Dv). Jaučias tai mūsų Dvyliu pavadintas Krns. Buvo žuvys kaip gyvatės, pavadi̇̀nami vijūnai Kvr. Graži mergina, bet gražuole jos nepavadinsi V.Myk-Put. Anos šalies svotas didžiu pašauktas, mažu pavadintas NS783(Kpr). Ant ko pažinai, mano brolužėli, kad pavadinai̇̃ mane seserėle? JD785. Motule, senute, neprakalbinki, našlelio ženteliu nepavadink LTR(Glv). Ižpažinėjai šventieji … pavadinti sūnumis Dievo DP535. O šviesybe pasaulio todrin [vyskupai ir šventieji] yra pavadinti, jog ant to nuog jo (Dievo) pašaukti, idant ir žodžiu, ir darbu širdų žmonių tamsybes ižtremtų DP558.
^ Kaip pavadýsi, teip nepagadysi Dt, Jrb. Kaip pavadi̇̀no, taip nepagadino Varn. Nors ir puodu pavadink, bet pečiun nestatyk NžR. Pastačiau stačiukus, pabirinau biručiukus, pavadinau svečiukus (indai, šaukštai, valgytojai) LTR(Užv).
ǁ refl. LL101, Š, Rtr, DŽ1 įgyti vardą: Tie Kregždėnai todėl pasivadi̇̀no, ka tę buvo daug molinių namų [su kregždžių lizdais] Sdr. Būdavo, atsiranda kur gudresnis koksai, žmogus senesnis, tai anas pasivadi̇̀na daktaru Rk. Kaip ans pasivadi̇̀na tamstos darbas, rašai i skaitai? Rdn. Tai Vilius, sakote, ponu pasivadino, ką? I.Simon.
^ Su žmonėmis atsisėdo ir kiaule pasivadino TŽV628.
ǁ refl. turėti vardą: Aš užmiršau, kaip jis pasivadi̇̀nag, tas kalnas LKT247(Rd). Kaip ta tora pasivadi̇̀nos, nežinau Krš. Aš nežinau, kaip ta vieta dabar pasivadi̇̀na Trg. Ale va kaip pasivadi̇̀na tos brastos! Upn.
ǁ pašaukti vardu: Dabar kad i nežmoniški vardai, bi tik kitoniški: nesmagu nė pavadi̇̀nt Mžš. Gal i labai užpyko, ka aš aną par ciocelę pavadináu Akm.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Ižgirdo, jog ją (Mariją) palaiminta pavadino tarp moterų DP600. Herodas pavadinęs [Jėzų] slapte išmintingųjų DP58.
^ Kvailu jo nepavadi̇̀nsi, ale dulkinu maišu muštas Str.
ǁ refl. būti ištartam: Pasivadi̇̀na anas (žodis) metūs kartą KlvrŽ.
2. SD1139, H161,175, R63, MŽ84, Sut, I, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Pavadintas, pakviestas SD394. Lakštas tieson pavadinąs SD287. Aš pavadi̇̀ntas slūžyti KI211. Jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina SPI3. Eik, pavadi̇̀n’ Adelią Tvr. Pavadi̇̀n’ jo, teima manęs LzŽ. A man to moteris pavadi̇̀nt? Lnt. Neažmiršk pirtin pavadi̇̀ntie Lel. Pavadýk ją, ką ji noria, tą tedaro Jrb. Liūbu nueiti visur, kas tik kur pavadýs an dienų, ten ir eisiu Trk. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nūbangos: pavadi̇̀ns muzikantą, pritaisys valgyti skaniai, jauniejai pašoks, padainiuos Kl. Ejau pro šalį, tai dar ir į gryčią pavadi̇̀no Pc. Kas tarnauti pavadi̇̀ndavo, kol galėjau, ejau Krž. Pavadináu žentą, atdeviau [ūkį], nebgaliu bedirbti Ms. Jei kada pavadini̇̀, užlekia kas Bsg. Ką pamatysi einant par laukus, tą i pavadi̇̀nk į kūmas Vkš. Leka kibirkštys ant munęs, kad brėži [degtuką] – dar muni į kūmas pavadi̇̀ns Vkš. Mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimę DS186(Rs). Pavadi̇̀nkiat jaunus vaikelius su dalgiais dėl to menko rugio grūdo, to kirtimo Varn. O meškiną pavadysim, malkas mums kapos KlvD312. Pavadi̇̀nsiu meistrelį, … išpjaudinsiu lenteles JD299. Boba sūrį varpė, pavadino marčią LTR(Mžk). [Kristus] pamatė [žvejus], … bevaržančius tinklus savus ir pavadino juos DP377. Pažinkimėg tad…, jog mus pavadint teikės ižg turgaus to, tai yra menkumo DP96. Pavadino jis du iš tarnų ūkio savo BBApD10,7. Ir pavadino tą (turtuolį), ir bylojo jamui VlnE98. Pavadino tieg bado ant žemės SPI261.
| Anam jau nusibodo gyventi, sako: Dieve duok, pavadýk muni pas sevi Sd. Joks gydytojas nieko nebepadės. Ji greit bus pavadinta (mirs), Martynėli I.Simon.
| prk.: Eik tu, dukrel, duoną iš kamaros pavadi̇̀nk (atnešk) Tvr.
^ Daug yra pavadintų, a maž išrinktų BPI231. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadi̇̀no J; M, LTR(Kp), Švn. Toks tokį pažino ir į kūmus pavadi̇̀no LTV252(Krtn). Pavadyk vilką į namus LTR(Šmk).
| refl. tr. KI211, FrnS67, NdŽ, KŽ: Anas par rytą pasvadi̇̀no žmones ir nuejo GrvT103. Pirma būdavo i pasisamdyti, o dabar ir pasivadýti nėra Vlkš. Penkis vyrus pavadi̇̀nęs[is] turiu LKT76(Plng). Pasivadi̇̀no kokią bobutę, katra sugebėjo [pagelbėti], i gimdė Yl. Pasdirbsma giros ir pasvadi̇̀nsma susiedus Sdk. Pasi̇̀vadys kokį muzikantą – su armonija, su dainoms Als. Pasivadi̇̀no lenktynėsan: palūkỹ, suslyginsma! LKT346(Dsn). O kada jau suaugo į metus, pasivadinęs kokį kaimyną, išvažiavo į piršlius Sln. Pasivadino tas senis siuvėčius siūt BsPIV31.
^ Toks tokį pažino ir alaus gerti pasivadino, – murmėjo rūsčiai Strypeikienė LzP.
3. balsu ar ženklu kreiptis, pašaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Nulėk, pavadi̇̀nk man’ tėvą Sl. O ta kita išbėgo pro duris pavadi̇̀nti vaikelio pri pusrytės Gršl. Pirtį iškuls rugių, pavadi̇̀ns pri pusryčiais jau Kl. Kad kabysis, pavadỹs miliciją Krm. Pasiuntė vaiką, kad pavadytų senuką pietų valgyt BsPIII11(Nm). Važiavo kelučiu žmogus ir pavadino – sėsk V.Bub.
parvadi̇̀nti tr.
1. R, MŽ, N, K, L, Rtr, M, NdŽ, KŽ parkviesti, sugrąžinti: Parvadinu te sa rykšte kūdikį B. Jijė parvadi̇̀no manę namoniu J. Liepė parvadi̇̀nti numie Šv. Siuntė tėvelis savo dukrelę brolelio parvadi̇̀nti JD1065.
^ Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ.
2. LC1883,3, Krs pavadinti, pakviesti, pašaukti į kieno namus, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Jei susergi, tujau parvadini daktarą rš. Senolis dideliai serga, prašė kunigą parvadi̇̀nti Vkš. Parvadi̇̀not muni, nu o kad anie munęs nepripažįsta Gd. Karalių ant sūdo parvadi̇̀no PP66.
| refl. tr. Ns1857,2: Čia tas klebonas tatai jau rokuojąs, kam parsivadi̇̀not Jdr. Parsivadi̇̀no [supykusią] motyną, nutapšnojo visaip – dabo[ja] vaiką Krš. Po tam ir susirgusi, kad norint parvadinusys spaviednyką spaviedojas, ale vienok nieku būdu slepamąjį grieką netrivožija pasakyti P. Pirmadienį parsivadi̇̀no abu pas savę, pavakarieniavom visi kartu Krs.
pérvadinti tr.
1. Krm kitaip, naujoviškai pavadinti: Vėl jie kiteip pérvadina tą patį žodį Brž.
| refl.: Daug tę pérsivadino kas Brt.
2. pavadinti, duoti vardą: Tas [katinas] Liciperis párvadintas Bsg.
3. K pakviesti pereiti per ką.
pravadi̇̀nti tr. Rtr
1. SD1146, L, DŽ, NdŽ, KŽ, Arm pravardę duoti, praminti (ppr. pagal kokį bruožą ar įprotį): Tep jį pravadi̇̀no – Gailusiai LzŽ. Jis turėjo pasgavimą tokį „matai, broli“, tai ir pravadi̇̀no broluku Kpč. Būsiu ūkinykas, eisiu šienaut, – sakydavo. Ir pravadi̇̀no ūkinyku Knv. Seniau ir žmones viseip pravadindavo: tą Rudį Pypkinu pravadi̇̀no Krs. Keli gyventojai to kaimo Dievuliukais pravadinti LTR(Aln). Taip kaimynas nuo kaimyno „ponu“ jį ir pravadino K.Bink.
| refl. NdŽ.
2. M, Krm, Arm vardą suteikti, pavadinti: Kap, vaikai, pravadi̇̀nsim itą teliuką? Grv. Ir pravadi̇̀no in jo vardo kiemą (kaimą) Šlčn. Miežiai kadai derėjo čia, tai ir pravadi̇̀no Miežionys LKT289(Ker). Pasileis eržilus į tus intakus, nu to ir pravadi̇̀no Eržvilku Erž. Vilko birže buvo pravadýta, ka vilkai čia gyveno Ms. Mūsų sala pravadi̇̀nta Juodel[ė]nai Aps. Balsiukiniai urvai buvo miške, teip ir pravadi̇̀ntas miškas Vdn. Ėjo mergaitė namo ir prigėrė, tai ir pravadi̇̀no Mergų bala Kdn. Kumelbalis už Kanciagalio: kumelės tenai nuklimpdavo, tai pravadi̇̀no Mžš. Buvo akmuo, bet kas jį pravadi̇̀no [Raudonuoju], tai nežinau Vp. Negalėjo ažliptie, sunku – ir pravadi̇̀no Velniakalniu Aps. Čia seniau buvo mūsų pravadi̇̀nta Šimšės gatvė Gsč. Per juos tę kitep laukai pravadi̇̀nta Kli. Pravadi̇̀nta i pravadi̇̀nta, itai nuo ko, nežinau Ad.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Kiti vis pravadi̇̀na, kad Maliūnienė tokia, Maliūnienė šiokia Bsg. Tepabengiasi, prašau, piktybė piktųjų ir pravadyk teisąjį Mž516.
privadi̇̀nti tr.
1. SD1152, SD309, H184, Sut, N, K, I, M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kp, Pg pavadinti, pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Vadino vadino i privadi̇̀no [iš kaimo] pri savęs Krš. Ledva jį privadino pasirašyt Klvr. Beprivadi̇̀nsi vaikus: nėkas pri žemės nebnora dirbti Všv. Ką reikės tau, rupūžės niekaip neprivadinsi, negalia Lk. To smerčio nei ano nelabojo privadýsi, nei išvarysi End. Ana atsikėlusi, privadi̇̀nusi aną pri savęs ir nutvėrusi už čiupryna gerai nuravėjo BM370(Pln). Privadintasis liekorius Rupšiui tuojau tą ranką nupjovė LC1879,48. Ir privadinęs mažą bernelį pastatė jį viduryje jų (mokytinių) DP515. Jumus ir jūsų vaikamus pareitis šis pažadėjimas ir visiemus, kurie toli yra, kurius Dievas… privadins BPI95.
| Šlovė kožną privadino gerą tėviškei daryti A1884,201(S.Stan).
| refl. tr. KI211, NdŽ, KŽ: Mama prisivadi̇̀no muni pri savęs Varn. Mumsių (mūsiškių) neprisivadýsi nė iš tolo Žgč. O to babutė prisivadi̇̀nus tuos vaikus labai pribarė BM75(Vb). Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadi̇̀ndama JV355.
ǁ SD1151, DŽ privilioti (ppr. maloniais, įprastais garsais ar dovanomis): Privadi̇̀nk prie savęs šunį ir sugausi J. Sakos mokąs privadi̇̀nti tetervinus su liežuviu ir su švilpeliu Dr. Tenai atejo, idant žmones… gero darymais savais meile uždegtų, dovanomis privadintų DP31.
2. DŽ, NdŽ, Vkš daugelį ar visus suvadinti, sukviesti, sutelkti, surinkti: Bočia mirdama sakė visų sūnų savęsp privadi̇̀nt LzŽ. Susiedėlių privadinom, užu stalo pasodinom LTR(Rk). Troba privadinta vištų, vištyčių ir belesą žmonių suneštus kiaušius Šts. Ir kad buvo diena, privadino Viešpatis Christus savęsp mokytinių savų DP621.
| refl. tr. KI211, Vkš: Prisivadi̇̀no svečių, gėrė, ūžė Krš. Jam tik prisikviesti, prisivadi̇̀nti – kadgi, žmogel, nėr ant ko: nei mėsos, nei alaus – ant ko gi vadinsi! Mžš.
3. pravardžiuoti, praminti: Žmones mane visap privadi̇̀na VšR.

×razvadi̇̀nti (hibr.) tr. išvadinti, išprašyti: Razvadi̇̀no namop LzŽ.
suvadi̇̀nti tr. K, NdŽ
1. SD462, Q545,655, R363, MŽ487, N, M, L, Rtr, KŽ, ŠT418 daugelį ar visus sušaukti, suprašyti ar pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Saimą suvadinti KI211, KII5. Ana suvadi̇̀no kaimynus J. Jis suvadi̇̀no visuotiną susiejimą prš. Sūdžia šio svieto tau pasirodys ir, ponus taip kaip ir mus sūdop suvadi̇̀nęs, algą kiekvienam, kaip pelnęs yr, sudavadys K.Donel. Todėlei nueik ir suvadink vyresnius BB2Moz3,16.
2. LzŽ, Lš daugelį ar visus sukviesti, sutelkti, surinkti: Į pirtį linus sunešė, išdžiovino, i suvadi̇̀no kaimo žmonis, vaikius i mergas linų minti Vvr. Tatai visa pamilija suvadi̇̀nta aplinkuo sėda Žeml. Prašo suvadi̇̀ntie giminę ČrP. Suvadi̇̀nk visas gimines ant mamunelės pagrabo Pln. Gimines suvadi̇̀ndavo, krikštynas keldavo dideles Brž. Bagotas ūkininkas buvo, visą savo sodą (kaimą) suvadi̇̀no [į vestuves] Akm. Diedas suvadi̇̀no visas paukštes (ps.) Grv. Karalius tuojaus suvadino kalvius iš visų šalių ir nukalė lazdą iš dvylikos štangų BsMtII86(Mrj). Suvadino baimę (daugybę) gydytojų M.Valanč. Kryžiuočių seniai suvadinti svečiai į vaišes per Lietuvą traukia Mair. Suvadino [Marija] padermes ir pažįstamųjų, kuriems ji išejimą savą apsakė DP494. Drin to didumo suvadintųjų ir surinktųjų bažnyčia Christaus turėjo būt ne paslėpta nei uždengta, bet žymi, regėtina DP88. Per savo šventą užgimimą Dievo tėvo meilėna suvadino PK157. Po tam liepė Judas žmones suvadinti trūba BB1Mak3,54. Po tam buvo žmonės vėl suvadintos ir meldėsi pagalbos nuog Dievo Izraelio BBJdt6,20.
| refl. tr. JT249, Šts, Rk: Prieš pačias vestuves susivadi̇̀na kaimynus, svečius Upn. Mūsų vyrai eidavo į kitą kaimą i mergytes susivadi̇̀ndavo Šd. Vėdarus padarius liuob i susiedus susivadi̇̀ns tą vakarą Kl. Suvadindamos žmones, mažne kas dieną sakė pamokslus M.Valanč. Tėvas, susivadinęs susiedus, uliavojo Sz. Tada susivadino anie vyrai, kurie buvo namuose, … ir pavijo vaikus Dan ChTeis18,22.
užvadi̇̀nti tr.
1. A1884,378, NdŽ, KŽ vardą duoti, pavadinti, praminti, užvardinti: Kaip ta knyga užvadintà? Upt. Ir užvadi̇̀no šviesą diena, o naktį – tamsa LzŽ. Ramučių dvarą užvadi̇̀no da Davalgainių dvaru Krm. Duobės buvo, kiaulės buvo paknisę, tai ir Knystuškės užvadi̇̀no GrvT135.
ǁ refl. NdŽ, LKKXXIX183(Lz), Jnš, Brb, Rud, Nt turėti vardą: Kap tas daiktas užsivadi̇̀na? Srj. Nežinau, kaip tie šaltiniai užsivadi̇̀na Kdn. Pas mus visokiausių [gėlių] buvo labai daug, apsimiršau, kap užsivadi̇̀no Kpč. Tenai pieva užsivadi̇̀ndavo Palazdinys Upn.
2. vardu šaukti, kreiptis, minėti: Prasmuko vyrai, o su jais ir užvadintas Bindoku V.Piet. Dažnai tankiai savo mergelę vardeliu užvadýsiu (d.) Pns.
3. Q48, K, DŽ, LzŽ, DrskŽ, Trkn iš anksto pakviesti, paprašyti kur atvykti, dalyvauti: Užvadinti darbininkai J. Ana užvadino svečius J. Užvadi̇̀no muzikas į balių Plng. Muno mama užvadi̇̀no jumis, kad atvažiuotumėt Lkv. Užvadini̇̀ rytoj ant kugelio, ar ne? Gr. Nebebuvo laiko ne karaunos sukelti, ne talkos beužvadinti S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Tuokart nebuvo tos mados trūbų par budynes užsivadi̇̀nti Kl. Jaunasis, užvadinęs[is] savo gentis, jojo jaunosios parvėdlauti S.Dauk.
ǁ NdŽ, KŽ pakviesti kur.
| refl. tr.: Užsivadináu an trobos taukšto [neklusnų vaiką] ir išpėriau Rdn.
4. NdŽ pro šalį einantį pakviesti: Negalėjau užvadint viešnios Rm.
| refl. tr.: Ko užsivadinái tą vaiką? Krš.

vadi̇̀nti (-ýti K), -i̇̀na, -i̇̀no tr. K, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD34, R, MŽ, I, Sut, N, M vardą duoti, praminti; šaukti (vardu, pavarde ir pan.): Vardą duomi, vadinu, algoju SD129. Vadina, šaukia, pramena jį praraku B. Ją (gyvatę) margoj[i] vadi̇̀nk LKKIX198(Dv). Tą patį daiktą visaip vadi̇̀na: vieni vienaip vadi̇̀na, kiti kitaip vadi̇̀na Krž. Žmogus jei ką nesuprant ar ką nepažino, tai visados tą daiktą stebuklu vadina D.Pošk. Dabar vadi̇̀nam miškas, seniau vadino medė Trk. Dabar [svirną] jau klėčia vadina Lbv. Vadi̇̀nam mes jau iš senovės kūtės, kur gyvoliai stova Yl. Trečiasis trobesys buvo vadinamas klėtis S.Dauk. Buvo tokie iš juodo molio juodpuodžiai vadi̇̀nami Krp. Tokie moliniai puodžiukai būdavo, košviriais i vadi̇̀ndavo Skrb. Buvo tokie dideli dideli loviai, milveliu vadi̇̀ns Kl. Ne kilometru, ale mylia vadýdavo Pjv. Apvalūs pailgi akmenukai vadinami velniapirščiais LTR(Vrb). Buvo nintys vadi̇̀namos iš siūlų sumazgytos Bdr. Launinkais seniūnai buvo vadi̇̀nami anksčiau Yl. Kalvį seniau geležium vadi̇̀nę JT320. Mekynelės šitos paims, supils su grūdeliais, sugrus, vadi̇̀ndavo bėralu Aps. Dabar vadina gripas, seniau buvo slanktas Žl. Dabar skrandis, tada tai gumbu vadi̇̀no Kp. Kur muša musis, ta y[ra] plekšnė vadi̇̀nama LKT43(Lc). Tie didiejai varnai taip i vadi̇̀nami – krankliais Akm. Visap tuos būžius vadi̇̀na: ir prūsokais, ir bambardieriais Ūd. Tie geltoni vabolai y[ra] vadi̇̀namys popieriniai Šts. Sraujanosiais vadi̇̀ndavo, o dabar aš nežinau, kaip te juos vadi̇̀na – kraujažolėm Kp. Tropnais vardais žiniuonys tuos medžius vadi̇̀nę A.Baran. Moma mane vadi̇̀na jos vaikai Klt. Mamos mamą mes (vaikai) vadi̇̀nom matušė Krtn. Anas iš mažantes vis močiute vadi̇̀na Trgn. Vis man rodos, ten šaukia kažin kas, vis man rodos, vadina vardu B.Braz. Aną, būdavo, vadýs Rutkevyčia, o ans jau, būdavo, rašys, ka Rutkus Gd. Vadina visap mane, kap išmano Ad. Salemonu mane vadini̇̀t LzŽ. Diegliai žino, kap jį vadi̇̀no! Btrm. Kaip šunį vadi̇̀no [užkurį], nekentė Trš. Tatai tas lašinskis, tatai tas meisėdis vadi̇̀namasis Ms. Kataras jūs pasakėt, kap tetulį vadi̇̀ntie? (ps.) Grv. Aš aną marčia vadináu Brs. Jau muni pradėjo meistru vadi̇̀nti kalvis tas Als. Sako, ir vagys bičiuliu vienas kitą vadi̇̀na Dt. Mes visi Klaipėdos krašto žmonys buvom vokiečiais vadi̇̀nami Plšk. Buvo susirinkę ir vadinamieji vakaro šeimininkai, tvarkdariai J.Jabl. Sesuo seserį viešnia vadina todėl, jog ji ištekėdama netrukus paliaus būti numiške StnD20(komentarai). Žemaičiai dainose savo numus dvarais vadina StnD16(komentarai). Vai tu mane kalbinai ir vardeliu vadinai̇̃ (d.) KzR. Sau mergelę budinau budinau ir vardeliu vadinau LLDII108(Kš). Vadin mane sveteliu ir mylimu ženteliu LLDII240(Vlkv). Dvejus trejus metelius uošvele vadino NS331(Ppl). Vaikai savo tėvų dainas atkartodami vadina tai senovės dainomis ir jas noria užmiršti S.Stan. Abu kiemus Šimais vadi̇̀na Pnm. Nu tos pusės Alkos kalnas, aš nežinau, dėl ko aną teip vadi̇̀na Yl. A tą upelį Smardonia vadi̇̀ndavo Pbr. Tą ežeriuką Akia vadi̇̀no Srj. Čia toliau yra pievos Šilai vadi̇̀namos Grž. Gyvulius pagal spalvą vadýdavom – vardų neturėjo Kdn. Arklius dažniausia vadi̇̀ndavo po spalva: Juodis, Bėris, Širmis Lel. Kokį plauką turėjo [galvijas], teip i vadi̇̀nom Rt. I po žmogaus pavardžia vadi̇̀ndavo [arklius] Grnk. Ponas kur važinėjos, tie buvo atskirai staininiai tie vadinamiejai Žr. Ir vadina šviesybę diena, o tamsybę nakti BB1Moz1,5. Nesa kaip žmogus visokį gyvą žvėrį vadintų (paraštėje pramintų), teipo turėtų vadinti būti BB1Moz2,19. Ją (Mariją) ne vienu vardu vadiname DK60. Geras piemuo savąsias avis vadina vardu DP247. Klausyk bei suprask…, kuo vadina chrikštą Dievas Mž131. Metus mūsų vadina vorotinkliais, žole, žiedu, dūmais arba garu, šešėliu… ir kitais vardais SPI107. Garbinkite jį ant cimbolų, kurie skamba, … visi draugėje vadinkit savuoju Ponu PK102. [Dievas] liepęs vadinti tėvu, idant jį kožnas mylėtų PK110. Vadinamot (vadiname tave) Pana viena SGII86. Vadysiamas KlG105.
^ Kaip vadi̇̀nsi, vis nepagadinsi Grk. Kap vadi̇̀no, tep nepagadino Grv. Nors puodu vadýkit, tik ant žarijų nestatykit Rud. Vadink mane kad ir pečium, bet duonos tau nekepsiu PPr434. Vadink mane vilku, tik duok man ėrelį Arm. Savo vardu kitas vadyt gardu LTR(Lš).
ǁ refl. R, MŽ, P, Sut, I, M, K, Š, DrskŽ turėti vardą: Kaip tai vadinas? N. Par tai ana vadi̇̀nas krosnis, kad yra sukrauta iš akmenų LKT112(Klm). Tas vadi̇̀nasis skersinukas LKT183(Ar). Tas darbas vadi̇̀nas kūlių krėtimas Pl. Jūsump miškas, o mūsump medžias vadi̇̀nase LKKIX200(Dv). Tokia pilka žemė i šlapia – ana vadi̇̀nas šlynas Švnč. Keturis pėdus paima i suriša, tai boba vadi̇̀nasi Prn. Ana (tvora) vadi̇̀nos stodainis Gršl. Neliuob vadinti vakarelis, nibrė vadi̇̀nos Vž. Sambaris vadinos piemenų balius Sk. Pri tų dainų būdavo trimitai arba ilgos trūbos statinės iš medžio, kurios vėl kaip ir dainos sutartinėmis vadinos StnD30(komentarai). Katras šimtą metų išgyvenęs, gal atsimena, kaip senobiškai vadi̇̀nos Dt. Nuo nykščio rankos ir nuo kulkšteno kojos aukščiau vadi̇̀nas čiurnis pirštinės arba pančekos J. Ta jau skūriniai vadi̇̀ndavos klumpiai, ta jau dideliai tie geri Kv. Anas (vabalas) vadi̇̀nas grambuolys Rod. Čia yra krūmų daugel, ale kap anys vadi̇̀nas, tai nežinau Btrm. Visi nori sužinot, kuo tas arklys vadi̇̀nas Šk. Dėl jūs atiduosiu pigiau, ale pasakykit man, iš kur esate ir kaip vadinatėse DS293(Rs). Teip atrodo, ka vadýdavais bičiuliais [, kas dalydavosi bitėmis] Mšk. Cidabru mokėjo už bažnyčios pastatymą, užtat Cidabravas vadi̇̀nas Sdb. Miliausko tę diedas buvo, Vilku vadi̇̀nosi Lz. Miestas Vilnium tevadi̇̀nas (tesivadi̇̀na) NdŽ. Mano gimtinė vadi̇̀nasi Juodkaimis Jsv. Tas inklonis vadi̇̀nas Dubis Ūd. Čia vadi̇̀ndavos Bebrūnai, užtat ka bebrų daug Kvr. Vadi̇̀nasis Astragų ravas Drs. Dėl ko vadi̇̀nos bradai – vandenio buvo tik ik šitam daikti Pls. Niekap ana (upelė) nevadi̇̀nas Nmč. Didelė pelkė prie ežero Samanius vadi̇̀nos Stk. Žinom šitą… vadinantįsi karaliumi BPI376. Šitą mes radome… bevadinantįsi Christumi karaliumi DP163-164. Būdamas tikruoju ir pragimtuoju sūnumi Dievo, vienok iž nužeminimo sūnumi žmogaus vadinas DP500. Kaip ir ansai Abromas, kad su Dievu kalbėjo, tad vadinos dulke ir pelenais DP291.
ǁ Mlk įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Vadina jį praraku N. Jei muni velniu vadi̇̀na, aš vel[nia]s i būsiu Trk. Nebnora šešku vadi̇̀namas Pln. Kriaučių buvo tų žydų – muno tėvai liuob vadýs, ten jau tas gerai siuvąs, tas gerai Lks. Vadýdavo Palangos laume tą motrišką Krž. Juk amžinatilsį Petrelį jie ir vadi̇̀no visai[p] Jrb. Ir tiesaus medžio negalėtumėme tiesiu vadinti, kreivo medžio niekad neregėję A1885,33. Bijo vadinamas bepročiu Žem. Viens taria per drąsus, o kits jį (šulmistrą) lėtą vadi̇̀na K.Donel. Mums juokas ema, ka negražiai vadi̇̀na LKT106(Krž). Vadindamas juos (apaštalus) terp visų paskučiausius ir kaip šiukšlėmis to svieto SPI299. Sekma diena teipajag bus šventa vadinama BB3Moz23,8. Tave daugesni nevadins apleista, nei tavo žemę pūstyne BBIz62,4. Sara klausė Abramo, ponu jį vadindavo Mž35. Ir todrinag ją (Dievo motiną) pagirtą vadina arba alga visos giminės DP506. Aptartų, raganomis vadinamų bobų neužkenta, o kartais ir iš savo ūlyčių arba sodų išvaro M.Valanč. Kelkisi ir eik ing ūlyčią, kurią vadina tiesi VlnE143. Veizdėk, idant nebūtumei ižg skaičiaus anų, kurie piktą geru, o gerą piktu vadina DP560.
^ Kurį svietas durniu vadi̇̀na, tam Dievas padeda BM400(Slnt).
| refl.: Ka nė į bažnyčią neita, vis tiek davatka vadi̇̀nas, i viskas, jei nežanota Jdr. Terp mūsų plikių gali vadintis karalium kaip terp aklų vienakis M.Valanč. Todrin raupuoti patogiai vadinasi heretikai SPI254.
^ Pavasario nesulaukęs ponu nesivadink LTR(Auk).
2. Q111,314, KI211 kviesti, skatinti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Nepakviestas, nevadintas SD183. Vadinte (jį N) vadinau B, PrLXVII27. Į provą vadinu R145, MŽ192. Su strokais atbėga vadi̇̀nti J. Kur vadydavo, tę eidavau dirbt Vlkv. Pastojo an kelio i vadi̇̀na, kad eitų Kv. Ale muni vadi̇̀na i vadi̇̀na Grdm. Ans vadi̇̀na į savo pusę važiuoti Lpl. Brolis vadi̇̀no man’ pas saũ Mžš. Jau visumet muno uošvį vadi̇̀ns kiaulių pjauti Pln. Ir šiandie buvau vadi̇̀nęs eit prie malkų Krs. Atejo munęs vadi̇̀nti jau už auklę Šts. Pijokas buvęs – niekas ano nebvadinąs siūti S.Dauk. Vadi̇̀na pirkion – suolai sustatyta [lalauninkams] Švnč. Pavaikščiojom po sodą, o pirkion tai nevadi̇̀no Pv. Aš nevadi̇̀nta neidavau vakaruškos[na] Pnm. Tas šinkorius vadi̇̀no ir jį kortom grajyt LB248. Vėl jau ją vadi̇̀na velnias šokt LTR(Drs). Kai jis tave vadins vakaruot, niekaip neik LTR(Rm). Motutė baras, verptų vadina BM410. Gražiai vadino, aukštai sodino J.Marcin. Vakarinė žvaigždė ar nugirsta giesmė į tolimą šalį vadina! Mair. Širdelę raminčiau, prie savęs vadinčiau LTR. Išeina uošvužėlė kaip tikra motinėlė, vadina nuo žirgelio LTR(Brt). Vadink tėvelį, seną motinėlę, tegul man rokuoja didžią pasogėlę LTR(Pg). Vadina mus tėvop savop PK24. Dangun visą svietą tu liepei vadinti mieliai (meiliai?) Mž226. Notejau vadintų teisųjų, bet nusidėjusių DP511. Nelaimūs, kurie Viešpaties vadinančio, o tikrai ją savęsp traukiančio klausyt nenori DP410. Daug yra vadintų, bet maž išrinktų NTMt20,16. Tu mane tada vadinsi, mielas Tėve, ir nuog manęs neatstosi BBJer3,19.
| prk.: Nerūp mun arti nei kulti, miegtu, kiek vien širdis vadina M.Valanč. Miegu, kiek tik širdis vadi̇̀na JD84. Valgyk, jei širdis vadina Plng. Visako buvo: ko tik širdis vadina Dr.
^ Nevadink vilko iš miško S.Dauk. Katė ant krosnies žiemą vadina rš.
| refl. tr.: Atejo nabaštikas sapnė[je], vadi̇̀nos su savim Krš. Vadiniẽs viešnelę pirkiona GrvT90.
ǁ NdŽ iškilmingai kviesti, prašyti į svečius kokia išskirtine proga: Jau kas žanijos, tas važiavo į vestuves vadi̇̀nti Vvr. Jei nevadi̇̀ntas, tai kaip aš galiu eit! Jnšk. Svečiai patys siūlojas, o tu nevadini̇̀ Trk. Po savaitės merginos tėvai vadi̇̀na in saũ LKKVII203. Kaip aš tą Galminą vadi̇̀nsiu į tą balių, ka nepažįstu Trk. Balius kels, kumiečius vadi̇̀ns visus Rdn. Jagu Pranukas apsitaisęs eina, tai žinok, kad vadi̇̀ntas Slm. Nu, į tas pintuves galės ateiti i nevadi̇̀namys tokie jau paaugliai Tl. Jau nevadi̇̀ntas į budynę nebeina niekas, jeigu vadina kurį, tas eina Pkl. Rinkosi kviesti ir nevadinti V.Piet. Ir nusiuntė tarnus savus vadintų kviestųjų ant svodbos DP350.
^ Nevadintam svečiui nėra vietos NžR. Musys su šunimis nevadinamys eita į bankietą ir pirmi pradeda valgyti, nebūk ir tu tokiu M.Valanč. Liga ateita nevadinama S.Dauk. Prieis ožka pri vežimo nevadi̇̀nama Erž. Nevadytas atėjai, nevarytas išeisi, ačiū tau, ką gerai tarnavai BsPIII239(Brt). Pečių į kūmas vadinti (toks žaidimas per talkas) Varn.
ǁ refl. tr. Š, NdŽ kviesti vieniems kitus į svečius: Vienas ki̇̀tą vadi̇̀nasi ir neina Lp. Ne giminės, bet vadintis tai vadinoms Zr.
ǁ samdyti: Į jomarką liuob važiuos šeimynos vadi̇̀nti Plt.
3. Vkš balsu ar ženklu kreiptis, šaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Vadýk darbininkus K. Eik vadiñ’ sniedot LzŽ. Vadi̇̀nk jau linų rovėjas valgytų Pnd. Aš jį pradė[ja]u vadi̇̀nt: – Dėde, eikš! Aps. Par tus darbus negirda nė vadinamas pri pietų Šts. Da dešimtos valandos nėr, o jau vadi̇̀na pusryčio Krs. Viena [antis] stveria i kitas vadi̇̀na: kle kle kle Švnč. Trūbai kareivių vadina ant mūšos S.Dauk. Vadi̇̀na svečius gert Ėr. Pradėjau vadi̇̀nt [vyrą]: eikiam gi, visi skirstos, nebegražu Mžš. [Viešpats] mus nepaliaudamas vadina ir šaukia savęsp DP380.
ǁ budinti, žadinti: Dukrytė Dievo siunčia jau aušrelę vadinti miegančių iš margo sapno Vd.
◊ kapai̇̃ vadi̇̀na namõ apie artėjančią mirtį: Man’ jau seniai kapai̇̃ vadi̇̀na namõ Ps.
per šãlį vadi̇̀nti pravardžiuoti: Nugi kožną kaip nebūt par šãlį vadi̇̀ndavo Tj.
ponù nevadi̇̀na nepriklauso: Tavęs tas peilis ponù nevadi̇̀na Grš.
apvadi̇̀nti tr. pavadinti, praminti, įvardinti: Kap apvadi̇̀na kas, tep ir lieka Rmš. Jį visi durnium apvadi̇̀no Dglš.
ǁ refl. turėti vardą: Kap jūs apsivadi̇̀nat? Mrc. Nu to laiko ir ans (miškas) apsivadi̇̀no popo miškas Tl.
atvadi̇̀nti tr.
1. senuoju vardu pavadinti: Žmonės paskui ilgai vadino Kiškio mišką Davainio giria, tik vėliau susigriebė, atvadino atgal gražiuoju Kiškio miško vardu J.Balt.
2. H175, R, R145,201, MŽ, MŽ191,267, N, K, KII2, M, BzF36, Š, L, M199, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Švnč atkviesti, atprašyti, prišaukti; pareikalauti kur atvykti dalyvauti: Tik ant juoko mane čia atvadino B544. Atvadi̇̀no daktarą, liepė gulti į ligoninę Šv. Žalnierių pulkas ant tos vietos atvadintas tapė Kel1856,124. Nebsumanydamas ką bedaryti su pagonimis, atvadino iš žemės šventos zokanykus S.Dauk. Alų padarysiu, svečius suprašysiu, pakol tave, jaunuolėle, pas sau atvadinsiu TŽIV577(Paį). Tad sugrįžo Pilotas ing rotušę ir, atvadinęs Jėzų, klausė BPI376. Paraonas atvadino Abraomą savęsp CII340. Todėlei atvadino jis prietelius savo ir kalbėjo jiemus BB1Mak6,10. O Jėzus, atvadinęs savęsp kūdikį, pastatė jį viduje jų Ch1Mt18,2. Atvadink darbinykus ir duok jiems algą BtMt20,8.
| prk.: Aš sausumą atvadinau bei ant žemės, bei ant kalnų, ant javų BBAg1,11.
| refl. tr. K, KI211, KII2, Š, J.Jabl, DŽ1, KŽ, Plšk: Atsivadino daugiau velnių LTR(Ck). Atsivadink dabar kaimynus savo Vd.
| prk.: Atsivadinaũ vandenį: paspaudi mygtuką ir teka vanduo PnmR.
3. refl. atsiliepti, atsišaukti: Tada einu in kapinių, pašaukiu jo, paverkiu, neatsivadi̇̀na ir einu namo Dv.
įvadi̇̀nti
1. tr. pavadinti, praminti: Pyksta, kam jį teip anvadi̇̀no Tj.
2. intr. šaukti, kreiptis (ppr. ko prašant): Nottremia ir notmeta nė vieno, vienok nor’, idant jo ieškotų ir įvadintų DP327. Jog visokias, kursai įvadina vardo Tėvo, ižganytas bus DP227.
3. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Sml įkviesti, įprašyti: Negalėjau aš žentą įvadi̇̀nti į vidų J. Bus koks žmogus gryčioj, tai neįvadi̇̀nsi valgytų – svetimų sarmatydavos Svn. Kodė viena vištelė ore, invadiñ’ pirkion Ml. Ir nebeįvadinsi Sauliaus į vidų vasaros mėnesieną Vaižg. Seklytėlėn įvadinus, midum čestavojo LLDII225(Sb). Įvadink elgetas (orig. elgetos) ir raišus ir būsi palaimintas DP33.
| prk.: Musti tą ligą įvadináu Ms.
^ Gert norint pigu į karčemą įvadinti M.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Pnd, End: Muni tat įsi̇̀vadinęs daktaras paklausė, a sutiktumiat [operuotis] Vvr. Čia viena [musė] įlipo ir kitą įsivadi̇̀no Antš.
^ Gerti norintį pigu karčemon įsivadinti KrvP(Ps).
išvadi̇̀nti tr.
1. Q55, SD1204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadýsi, kol neprisisotina (neprisigeria) KzR. Atejo i išvadi̇̀no vaiką iš numų Up. Atejo pri lango ten alkieriaus, brolį išvadi̇̀no Trk. Aš ir išvadináu mamunę tą savo, sakau, antai, veizėk, tanciavo[ja] Krtn. Trečiąkart ligoninėn nebeišvadiñs manę Pn. O kad aš jį išvadi̇̀nčia pavasarį, tai gal nuvažiuotum pas jum Krs. Tasai pranašavimas pagal literą išmanos apie žmones žydų, kurios buvo išvadintos ižg vergystės Egipto DP418. Vytaudas brolį Jogailos Narimantą išvadino į vaidą S.Dauk. Takelius praminsi, žirgą nuvarginsi, kolei mane jaunuolėlę iš čia išvadinsi LTR(Ukm). O žvirblelis pelėdėlę išvadino šokt (d.) And.
| prk.: Anie moka vogti: piningus iš kišenės kaip vadinte išvadina Šts.
| Mirė, mažniais i muni išvadi̇̀no (po jo mirties ir aš susirgusi vos neiškeliavau) Šv.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1: Už durų išsivadi̇̀no ir primušė Krs. Antaniukas atėjo, išsivadi̇̀no tetę Mžš. Išsivadináu lauko [iš geriančių kompanijos] – prisisprogs dar Rdn. Sūnus išsivadino savo motiną tėvo ieškotų LTI22(Bs). Pirmiausia išsivadi̇̀no jie vyriausiąjį Eglės sūnų Ąžuolą į girią (ps.) P.Klim. Karalienė išsivadino Anskį į antrą galą, kur stovėjo marčios lova ir visas kitas jos kraitis I.Simon.
2. pavadinti, praminti, įvardyti: Visap išvadi̇̀na: ir ratelis, ir polka Brš. Kur juos (triušius) spėsi išvadýt visus vardais Bsg. Gana to, kad žmonės ėmė manyti, jog išsipravardžiuoti galvijais pažemina, o gyvulius žmoniškai išvadinti juos paaukština Vaižg. Tep jį ir ižvadi̇̀no – Vilku LzŽ.
3. LL319, Š, DŽ1, KŽ, JT328, Dkš, Sd išpravardžiuoti, iškoneveikti, išdergti: Išvadinti pijuku, vagimi J. Jie išvadi̇̀no mane senmerge NdŽ. Sakuotnugariais i smalabambiais, visaip išvadýdavo [miškuose gyvenančius] Sutk. Jie mani vėl kvaila išvadi̇̀no Jrb. Boba visaip išvadi̇̀no, išbuvo Klt. Išvadinaũ aš jį ir vėpla, ir kerėpla, o tas nieko Upn. I tą pačią apstrošija, visokia išvadina Pln. Kur už durių, aną bi kaip ten ir išvadi̇̀nsam [žiedą dalijant] End. Žmogų dar gali kiaule išvadi̇̀nt Sug. Ir vyrą išvadino užperiu kiaušiniu Žem. Iš manęs tyčiojos: vieni bepročiu, kiti bedieviu išvadino J.Bil. Senelis piktas bedieviais išvadi̇̀na, labai baras Plvn. Vaikai turi mokytis iš tų vadovėlių, kuriuos mokytojai yra išvadinę netikusiais A.Sm. Munęs mergės nepažino, žilu ožiu išvadi̇̀no (d.) Gršl.
^ Abu vogė, abu kitus vagimis išvadino, kai tie savo vilnas pažino KrvP.
| refl. Š, NdŽ, DŽ1, Vkš: Moterys išsibarė, išsivadi̇̀no Klvr.
nuvadi̇̀nti
1. tr. Q252, K, Š, KŽ, Plng nukviesti, nuvilioti: Pas gydytoją jos nenuvadi̇̀nsi Dgp. Jau tu tę neisi, tavę nenuvadýsi Jrb. Slūginė bijodamasis bėgus ant aukšto ją (šeimininkę) nuvadyt BsMtII133(Rg). Ir Lapė pas radybas kūmą nuvadino TS1901,1b. In klėtelę nuvadino, už stalelio pasodino LTR(Al).
| refl. tr. Š, Vkš: [Mokytojas] buvo nusivadi̇̀nęs mokyklėn prie mokinių, šitą, nu ką jau papasakot Č. Jį nusivadino pas savę tarnautų LTI176(Bs). Tada jį karalius nusivadi̇̀no gražiai namo (ps.) Smn. Žirgą perlakstyčiau, važį sudaužyčiau, pakol tave jaunuolytę pas saũ nusvadi̇̀nčiau (d.) Pnd.
2. refl. tr. pavadinti, įvardinti: Gal anie kaip nors i nusivadi̇̀no tus savo laukus Vgr.
pavadi̇̀nti tr.
1. LL101, L, Š, Rtr, DŽ1, NdŽ, KŽ vardą duoti, praminti: Pavadinaũ ją gyvate J. Iš mažumės kaip pavadi̇̀na, teip ir būna visą čėsą Vžns. Nemoku pavadi̇̀nti naujų tų daiktų Užv. Tas už bažnyčiai antrame gale gyvena, ans yra Barkus pavadi̇̀namas Šts. Pagal žmogų pavadi̇̀no [lauką]: Plaktys – Plaktinė Rsn. Kas labai dažnai varsto duris, tą bružu pavadina Slm. Man’ vis tiek pavadiñs ažu žydą Akn. Kad taũ pavadiñs angelu, tai būsi angelu, kad pavadiñs velniu, ir būsi velnias Trgn. Šilas pavadi̇̀nta LKKIX211(Dv). Jaučias tai mūsų Dvyliu pavadintas Krns. Buvo žuvys kaip gyvatės, pavadi̇̀nami vijūnai Kvr. Graži mergina, bet gražuole jos nepavadinsi V.Myk-Put. Anos šalies svotas didžiu pašauktas, mažu pavadintas NS783(Kpr). Ant ko pažinai, mano brolužėli, kad pavadinai̇̃ mane seserėle? JD785. Motule, senute, neprakalbinki, našlelio ženteliu nepavadink LTR(Glv). Ižpažinėjai šventieji … pavadinti sūnumis Dievo DP535. O šviesybe pasaulio todrin [vyskupai ir šventieji] yra pavadinti, jog ant to nuog jo (Dievo) pašaukti, idant ir žodžiu, ir darbu širdų žmonių tamsybes ižtremtų DP558.
^ Kaip pavadýsi, teip nepagadysi Dt, Jrb. Kaip pavadi̇̀no, taip nepagadino Varn. Nors ir puodu pavadink, bet pečiun nestatyk NžR. Pastačiau stačiukus, pabirinau biručiukus, pavadinau svečiukus (indai, šaukštai, valgytojai) LTR(Užv).
ǁ refl. LL101, Š, Rtr, DŽ1 įgyti vardą: Tie Kregždėnai todėl pasivadi̇̀no, ka tę buvo daug molinių namų [su kregždžių lizdais] Sdr. Būdavo, atsiranda kur gudresnis koksai, žmogus senesnis, tai anas pasivadi̇̀na daktaru Rk. Kaip ans pasivadi̇̀na tamstos darbas, rašai i skaitai? Rdn. Tai Vilius, sakote, ponu pasivadino, ką? I.Simon.
^ Su žmonėmis atsisėdo ir kiaule pasivadino TŽV628.
ǁ refl. turėti vardą: Aš užmiršau, kaip jis pasivadi̇̀nag, tas kalnas LKT247(Rd). Kaip ta tora pasivadi̇̀nos, nežinau Krš. Aš nežinau, kaip ta vieta dabar pasivadi̇̀na Trg. Ale va kaip pasivadi̇̀na tos brastos! Upn.
ǁ pašaukti vardu: Dabar kad i nežmoniški vardai, bi tik kitoniški: nesmagu nė pavadi̇̀nt Mžš. Gal i labai užpyko, ka aš aną par ciocelę pavadináu Akm.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Ižgirdo, jog ją (Mariją) palaiminta pavadino tarp moterų DP600. Herodas pavadinęs [Jėzų] slapte išmintingųjų DP58.
^ Kvailu jo nepavadi̇̀nsi, ale dulkinu maišu muštas Str.
ǁ refl. būti ištartam: Pasivadi̇̀na anas (žodis) metūs kartą KlvrŽ.
2. SD1139, H161,175, R63, MŽ84, Sut, I, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Pavadintas, pakviestas SD394. Lakštas tieson pavadinąs SD287. Aš pavadi̇̀ntas slūžyti KI211. Jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina SPI3. Eik, pavadi̇̀n’ Adelią Tvr. Pavadi̇̀n’ jo, teima manęs LzŽ. A man to moteris pavadi̇̀nt? Lnt. Neažmiršk pirtin pavadi̇̀ntie Lel. Pavadýk ją, ką ji noria, tą tedaro Jrb. Liūbu nueiti visur, kas tik kur pavadýs an dienų, ten ir eisiu Trk. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nūbangos: pavadi̇̀ns muzikantą, pritaisys valgyti skaniai, jauniejai pašoks, padainiuos Kl. Ejau pro šalį, tai dar ir į gryčią pavadi̇̀no Pc. Kas tarnauti pavadi̇̀ndavo, kol galėjau, ejau Krž. Pavadináu žentą, atdeviau [ūkį], nebgaliu bedirbti Ms. Jei kada pavadini̇̀, užlekia kas Bsg. Ką pamatysi einant par laukus, tą i pavadi̇̀nk į kūmas Vkš. Leka kibirkštys ant munęs, kad brėži [degtuką] – dar muni į kūmas pavadi̇̀ns Vkš. Mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimę DS186(Rs). Pavadi̇̀nkiat jaunus vaikelius su dalgiais dėl to menko rugio grūdo, to kirtimo Varn. O meškiną pavadysim, malkas mums kapos KlvD312. Pavadi̇̀nsiu meistrelį, … išpjaudinsiu lenteles JD299. Boba sūrį varpė, pavadino marčią LTR(Mžk). [Kristus] pamatė [žvejus], … bevaržančius tinklus savus ir pavadino juos DP377. Pažinkimėg tad…, jog mus pavadint teikės ižg turgaus to, tai yra menkumo DP96. Pavadino jis du iš tarnų ūkio savo BBApD10,7. Ir pavadino tą (turtuolį), ir bylojo jamui VlnE98. Pavadino tieg bado ant žemės SPI261.
| Anam jau nusibodo gyventi, sako: Dieve duok, pavadýk muni pas sevi Sd. Joks gydytojas nieko nebepadės. Ji greit bus pavadinta (mirs), Martynėli I.Simon.
| prk.: Eik tu, dukrel, duoną iš kamaros pavadi̇̀nk (atnešk) Tvr.
^ Daug yra pavadintų, a maž išrinktų BPI231. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadi̇̀no J; M, LTR(Kp), Švn. Toks tokį pažino ir į kūmus pavadi̇̀no LTV252(Krtn). Pavadyk vilką į namus LTR(Šmk).
| refl. tr. KI211, FrnS67, NdŽ, KŽ: Anas par rytą pasvadi̇̀no žmones ir nuejo GrvT103. Pirma būdavo i pasisamdyti, o dabar ir pasivadýti nėra Vlkš. Penkis vyrus pavadi̇̀nęs[is] turiu LKT76(Plng). Pasivadi̇̀no kokią bobutę, katra sugebėjo [pagelbėti], i gimdė Yl. Pasdirbsma giros ir pasvadi̇̀nsma susiedus Sdk. Pasi̇̀vadys kokį muzikantą – su armonija, su dainoms Als. Pasivadi̇̀no lenktynėsan: palūkỹ, suslyginsma! LKT346(Dsn). O kada jau suaugo į metus, pasivadinęs kokį kaimyną, išvažiavo į piršlius Sln. Pasivadino tas senis siuvėčius siūt BsPIV31.
^ Toks tokį pažino ir alaus gerti pasivadino, – murmėjo rūsčiai Strypeikienė LzP.
3. balsu ar ženklu kreiptis, pašaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Nulėk, pavadi̇̀nk man’ tėvą Sl. O ta kita išbėgo pro duris pavadi̇̀nti vaikelio pri pusrytės Gršl. Pirtį iškuls rugių, pavadi̇̀ns pri pusryčiais jau Kl. Kad kabysis, pavadỹs miliciją Krm. Pasiuntė vaiką, kad pavadytų senuką pietų valgyt BsPIII11(Nm). Važiavo kelučiu žmogus ir pavadino – sėsk V.Bub.
parvadi̇̀nti tr.
1. R, MŽ, N, K, L, Rtr, M, NdŽ, KŽ parkviesti, sugrąžinti: Parvadinu te sa rykšte kūdikį B. Jijė parvadi̇̀no manę namoniu J. Liepė parvadi̇̀nti numie Šv. Siuntė tėvelis savo dukrelę brolelio parvadi̇̀nti JD1065.
^ Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ.
2. LC1883,3, Krs pavadinti, pakviesti, pašaukti į kieno namus, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Jei susergi, tujau parvadini daktarą rš. Senolis dideliai serga, prašė kunigą parvadi̇̀nti Vkš. Parvadi̇̀not muni, nu o kad anie munęs nepripažįsta Gd. Karalių ant sūdo parvadi̇̀no PP66.
| refl. tr. Ns1857,2: Čia tas klebonas tatai jau rokuojąs, kam parsivadi̇̀not Jdr. Parsivadi̇̀no [supykusią] motyną, nutapšnojo visaip – dabo[ja] vaiką Krš. Po tam ir susirgusi, kad norint parvadinusys spaviednyką spaviedojas, ale vienok nieku būdu slepamąjį grieką netrivožija pasakyti P. Pirmadienį parsivadi̇̀no abu pas savę, pavakarieniavom visi kartu Krs.
pérvadinti tr.
1. Krm kitaip, naujoviškai pavadinti: Vėl jie kiteip pérvadina tą patį žodį Brž.
| refl.: Daug tę pérsivadino kas Brt.
2. pavadinti, duoti vardą: Tas [katinas] Liciperis párvadintas Bsg.
3. K pakviesti pereiti per ką.
pravadi̇̀nti tr. Rtr
1. SD1146, L, DŽ, NdŽ, KŽ, Arm pravardę duoti, praminti (ppr. pagal kokį bruožą ar įprotį): Tep jį pravadi̇̀no – Gailusiai LzŽ. Jis turėjo pasgavimą tokį „matai, broli“, tai ir pravadi̇̀no broluku Kpč. Būsiu ūkinykas, eisiu šienaut, – sakydavo. Ir pravadi̇̀no ūkinyku Knv. Seniau ir žmones viseip pravadindavo: tą Rudį Pypkinu pravadi̇̀no Krs. Keli gyventojai to kaimo Dievuliukais pravadinti LTR(Aln). Taip kaimynas nuo kaimyno „ponu“ jį ir pravadino K.Bink.
| refl. NdŽ.
2. M, Krm, Arm vardą suteikti, pavadinti: Kap, vaikai, pravadi̇̀nsim itą teliuką? Grv. Ir pravadi̇̀no in jo vardo kiemą (kaimą) Šlčn. Miežiai kadai derėjo čia, tai ir pravadi̇̀no Miežionys LKT289(Ker). Pasileis eržilus į tus intakus, nu to ir pravadi̇̀no Eržvilku Erž. Vilko birže buvo pravadýta, ka vilkai čia gyveno Ms. Mūsų sala pravadi̇̀nta Juodel[ė]nai Aps. Balsiukiniai urvai buvo miške, teip ir pravadi̇̀ntas miškas Vdn. Ėjo mergaitė namo ir prigėrė, tai ir pravadi̇̀no Mergų bala Kdn. Kumelbalis už Kanciagalio: kumelės tenai nuklimpdavo, tai pravadi̇̀no Mžš. Buvo akmuo, bet kas jį pravadi̇̀no [Raudonuoju], tai nežinau Vp. Negalėjo ažliptie, sunku – ir pravadi̇̀no Velniakalniu Aps. Čia seniau buvo mūsų pravadi̇̀nta Šimšės gatvė Gsč. Per juos tę kitep laukai pravadi̇̀nta Kli. Pravadi̇̀nta i pravadi̇̀nta, itai nuo ko, nežinau Ad.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Kiti vis pravadi̇̀na, kad Maliūnienė tokia, Maliūnienė šiokia Bsg. Tepabengiasi, prašau, piktybė piktųjų ir pravadyk teisąjį Mž516.
privadi̇̀nti tr.
1. SD1152, SD309, H184, Sut, N, K, I, M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kp, Pg pavadinti, pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Vadino vadino i privadi̇̀no [iš kaimo] pri savęs Krš. Ledva jį privadino pasirašyt Klvr. Beprivadi̇̀nsi vaikus: nėkas pri žemės nebnora dirbti Všv. Ką reikės tau, rupūžės niekaip neprivadinsi, negalia Lk. To smerčio nei ano nelabojo privadýsi, nei išvarysi End. Ana atsikėlusi, privadi̇̀nusi aną pri savęs ir nutvėrusi už čiupryna gerai nuravėjo BM370(Pln). Privadintasis liekorius Rupšiui tuojau tą ranką nupjovė LC1879,48. Ir privadinęs mažą bernelį pastatė jį viduryje jų (mokytinių) DP515. Jumus ir jūsų vaikamus pareitis šis pažadėjimas ir visiemus, kurie toli yra, kurius Dievas… privadins BPI95.
| Šlovė kožną privadino gerą tėviškei daryti A1884,201(S.Stan).
| refl. tr. KI211, NdŽ, KŽ: Mama prisivadi̇̀no muni pri savęs Varn. Mumsių (mūsiškių) neprisivadýsi nė iš tolo Žgč. O to babutė prisivadi̇̀nus tuos vaikus labai pribarė BM75(Vb). Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadi̇̀ndama JV355.
ǁ SD1151, DŽ privilioti (ppr. maloniais, įprastais garsais ar dovanomis): Privadi̇̀nk prie savęs šunį ir sugausi J. Sakos mokąs privadi̇̀nti tetervinus su liežuviu ir su švilpeliu Dr. Tenai atejo, idant žmones… gero darymais savais meile uždegtų, dovanomis privadintų DP31.
2. DŽ, NdŽ, Vkš daugelį ar visus suvadinti, sukviesti, sutelkti, surinkti: Bočia mirdama sakė visų sūnų savęsp privadi̇̀nt LzŽ. Susiedėlių privadinom, užu stalo pasodinom LTR(Rk). Troba privadinta vištų, vištyčių ir belesą žmonių suneštus kiaušius Šts. Ir kad buvo diena, privadino Viešpatis Christus savęsp mokytinių savų DP621.
| refl. tr. KI211, Vkš: Prisivadi̇̀no svečių, gėrė, ūžė Krš. Jam tik prisikviesti, prisivadi̇̀nti – kadgi, žmogel, nėr ant ko: nei mėsos, nei alaus – ant ko gi vadinsi! Mžš.
3. pravardžiuoti, praminti: Žmones mane visap privadi̇̀na VšR.

×razvadi̇̀nti (hibr.) tr. išvadinti, išprašyti: Razvadi̇̀no namop LzŽ.
suvadi̇̀nti tr. K, NdŽ
1. SD462, Q545,655, R363, MŽ487, N, M, L, Rtr, KŽ, ŠT418 daugelį ar visus sušaukti, suprašyti ar pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Saimą suvadinti KI211, KII5. Ana suvadi̇̀no kaimynus J. Jis suvadi̇̀no visuotiną susiejimą prš. Sūdžia šio svieto tau pasirodys ir, ponus taip kaip ir mus sūdop suvadi̇̀nęs, algą kiekvienam, kaip pelnęs yr, sudavadys K.Donel. Todėlei nueik ir suvadink vyresnius BB2Moz3,16.
2. LzŽ, Lš daugelį ar visus sukviesti, sutelkti, surinkti: Į pirtį linus sunešė, išdžiovino, i suvadi̇̀no kaimo žmonis, vaikius i mergas linų minti Vvr. Tatai visa pamilija suvadi̇̀nta aplinkuo sėda Žeml. Prašo suvadi̇̀ntie giminę ČrP. Suvadi̇̀nk visas gimines ant mamunelės pagrabo Pln. Gimines suvadi̇̀ndavo, krikštynas keldavo dideles Brž. Bagotas ūkininkas buvo, visą savo sodą (kaimą) suvadi̇̀no [į vestuves] Akm. Diedas suvadi̇̀no visas paukštes (ps.) Grv. Karalius tuojaus suvadino kalvius iš visų šalių ir nukalė lazdą iš dvylikos štangų BsMtII86(Mrj). Suvadino baimę (daugybę) gydytojų M.Valanč. Kryžiuočių seniai suvadinti svečiai į vaišes per Lietuvą traukia Mair. Suvadino [Marija] padermes ir pažįstamųjų, kuriems ji išejimą savą apsakė DP494. Drin to didumo suvadintųjų ir surinktųjų bažnyčia Christaus turėjo būt ne paslėpta nei uždengta, bet žymi, regėtina DP88. Per savo šventą užgimimą Dievo tėvo meilėna suvadino PK157. Po tam liepė Judas žmones suvadinti trūba BB1Mak3,54. Po tam buvo žmonės vėl suvadintos ir meldėsi pagalbos nuog Dievo Izraelio BBJdt6,20.
| refl. tr. JT249, Šts, Rk: Prieš pačias vestuves susivadi̇̀na kaimynus, svečius Upn. Mūsų vyrai eidavo į kitą kaimą i mergytes susivadi̇̀ndavo Šd. Vėdarus padarius liuob i susiedus susivadi̇̀ns tą vakarą Kl. Suvadindamos žmones, mažne kas dieną sakė pamokslus M.Valanč. Tėvas, susivadinęs susiedus, uliavojo Sz. Tada susivadino anie vyrai, kurie buvo namuose, … ir pavijo vaikus Dan ChTeis18,22.
užvadi̇̀nti tr.
1. A1884,378, NdŽ, KŽ vardą duoti, pavadinti, praminti, užvardinti: Kaip ta knyga užvadintà? Upt. Ir užvadi̇̀no šviesą diena, o naktį – tamsa LzŽ. Ramučių dvarą užvadi̇̀no da Davalgainių dvaru Krm. Duobės buvo, kiaulės buvo paknisę, tai ir Knystuškės užvadi̇̀no GrvT135.
ǁ refl. NdŽ, LKKXXIX183(Lz), Jnš, Brb, Rud, Nt turėti vardą: Kap tas daiktas užsivadi̇̀na? Srj. Nežinau, kaip tie šaltiniai užsivadi̇̀na Kdn. Pas mus visokiausių [gėlių] buvo labai daug, apsimiršau, kap užsivadi̇̀no Kpč. Tenai pieva užsivadi̇̀ndavo Palazdinys Upn.
2. vardu šaukti, kreiptis, minėti: Prasmuko vyrai, o su jais ir užvadintas Bindoku V.Piet. Dažnai tankiai savo mergelę vardeliu užvadýsiu (d.) Pns.
3. Q48, K, DŽ, LzŽ, DrskŽ, Trkn iš anksto pakviesti, paprašyti kur atvykti, dalyvauti: Užvadinti darbininkai J. Ana užvadino svečius J. Užvadi̇̀no muzikas į balių Plng. Muno mama užvadi̇̀no jumis, kad atvažiuotumėt Lkv. Užvadini̇̀ rytoj ant kugelio, ar ne? Gr. Nebebuvo laiko ne karaunos sukelti, ne talkos beužvadinti S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Tuokart nebuvo tos mados trūbų par budynes užsivadi̇̀nti Kl. Jaunasis, užvadinęs[is] savo gentis, jojo jaunosios parvėdlauti S.Dauk.
ǁ NdŽ, KŽ pakviesti kur.
| refl. tr.: Užsivadináu an trobos taukšto [neklusnų vaiką] ir išpėriau Rdn.
4. NdŽ pro šalį einantį pakviesti: Negalėjau užvadint viešnios Rm.
| refl. tr.: Ko užsivadinái tą vaiką? Krš.

pjáuti, -na (-ja), pjóvė
1. tr., intr. SD331, H, R314, K peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: Su peiliu pjáuk, žirklės neims [kartono] Vb. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas LTR(Ds). Ėjome į paežerę vytelių pjauti rš. Pjáuna ant nūmonės kaip Stirbys lentas Lkv. Pjauti galima rankiniu pjūkleliu rš. Ant ožio pasidėjęs, malkas pjáuna Ktč. Nepjáukit [medžio] iki galo – pasižiūrėkit, į katrą pusę virs Erž. Iš vienos tako pusės ir iš kitos – ilgos krūvos rąstų, pjautais ir dar nepjautais šonais J.Balt. Piela pailginio medžio pjaunama Zr. Ronus pjauti J. Pjautų medžių klėtis Kp. Vieni jam plaukus kerpa, kiti nagus pjauja BsMtI48. Pjauna kaip par vandenį (labai lengvai) Šv. Sopulį pjóvė (operavo) Ck. Aple pendicitą šneka – pjáusią Krš. Iš krūtinės pjóvė mėsas ir čia (prie kojos) dėjo Rm. Radau peilį pjautą (su kuriuo pjovė lašinius) ir padėtą Ėr. Noragas pjauna velėną Gdr.
^ Nors nagus pjáuk, neduoda, ir tiek Dkš. Alsuo[ja] kaip roną pjaudamas LMD. Į kurį pirštą pjausi, tą skaudės prž. Nebūk abiem pusėm pjaunamas LTR(Plt). Devynius kartus atmieruok, dešimtą pjáuk Rod. Kur pjáuni – ten kaulas (vis prasta) Grv. Važiuoju važiuoju – kelio nėr, pjaunu pjaunu – kraujo nėr (laivas) LTR(Brž).
| refl.: Šitas balkos galas pjaũsis (bus pjaunamas) Dkšt.
ǁ tr. pjūklu atidalijant leisti nuo kelmo (medį): Pjáudavo [medžius], ka niekas nematė Grz.
ǁ tr. rėžiant gaminti, daryti: Esanti jų ir lentų pjaunamoji mašina J.Jabl. Lentas pjauti N. Anys pjóvė šitas lentas Pb.
| Pjáuna akselį del arklių Pb.
ǁ tr. prk. judant per ką kirsti paviršių, plotą: Krūtine laivas pjovė bangas – kaip uolas E.Miež. Pjovė žydrą padangę lėktuvas A.Vencl.
ǁ tr. prk. perkirsti, dalyti: Baltas saulės spindulys pjovė perpjauto laivo pusę perpus rš. Priemenė siaura ir ilga, pjauna skersai visą namą J.Balt.
ǁ tr. raižyti, tašyti: Akmenis pjauti ir įsodinti BB2Moz31,5.
ǁ intr. būti aštriam, tinkamam vartoti (apie peilį, pjūklą): Nupirkom naują peilį, bet nieko nepjáuna Ėr.
ǁ refl. rėžiant lenktyniauti: Su anuo neisi pjáuties Vvr.
2. tr. H, R249 kirsti (javus ar šieną) dalgiu, pjautuvu, mašina: Miežius rankom pjóvėm Kls. Kur kiemas, kur ateidėm pjáut Grv. Pjáut nėra ko (maža žolės) Pb. Visą dieną pjauni, nėr kas nešiot [vakare] Mrc. Dalgę reikia supustyt, kad ana geriau pjaũtum žolę Pb. Iš anos pievos pjáudavo dvi žoles Rm. Ateik rugių pjautų J.Jabl(Kp). Rugius gal pjauti po kaklu, į kuprą, į šoną Rugius pjáulavom, pėdus rišlavom Kpč. Būdavo, rugius pjáunam, keturines [giesmes] giedam Švd. Besiveizant atejo [rugių] pjaunamasis laikas LTR(Plng). Žmonių šienpjūvėliai pjáuja, švytuoja JD617. Pjaun žalį šienelį, žalias raskileles, pjaun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Mum šienelį bepjovinti, ataūžia smarkus lietus NS66(Ppl). Rugius bepjaujant, išgirdom būgnužius KlvD128. Rugius pjaudamõs vasarai (vasarą) reikia vėsutę padaryt Zt. Da in kelių (atsiklaupę) pjáudavom mažas avižas Dglš. Miežiai išbalę, pjáutinys jau J. Jau pjaunamas buvo vasarojus Jnšk. Jau rugiai pjautini̇̀ Vdk. Jei avietės išsirpusios, tai rugiai pjaunami LTR. Jau avižos pjáutinos, miežiai dar pjautinesni̇̀ Krž. Kap kurios bobos ir žirnius pjáuna pjautuvais Pls. Pjaunamų̃jų linų galūnėse daugiau yr sėmenų Šts. Pjauju pievą SD108. Ar šita pieva pjaunama? J.Jabl. Su taviškiu vieną lauką pjóvėm Lkm. Tie pakraščiai liko nepjáuta Ėr. Ir penki dabar yra metai, kaip nei arta, nei daguota (paraštėje pjauta) BB1Moz45,6.
| prk.: Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu DP484. Nepailskim niekad gerai darydami, nes savo metą pjáusim gausiai DP492.
^ Eina, kai rugius pjóvęs (pavargęs) Pb. Kiek sėsi, tiek pjausi S.Dauk. Ką pasėsi, tą ir pjáusi Ds. Nesėjęs nepjausi VP33. Kas pirmas pjáus, to avis nebliaus Krž. Lyjant pjauk, giedroj grėbk LTR(Ut). Pjauti sunku, valgyti lengva Grž. Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės KrvP(Erž).
pjautinai̇̃ adv.: Kaip tą vos tepražydusį dobilėlį nupjovė su dalgiu, ir gana. Pjautinai nupjovė rš.
| refl. tr., intr.: Plušėjo, pjóvės pati pievas Grd. Aštuonias dienas rugeliai pjáunas BM144. Rugiai tuoj pjaũsis Ėr. Ka eisi par lauką, neišskirsi, a rugiai, ar atuodogiai, tik vėliau pjáunas (pjaunami) Vdk. Nons drėgnos tos avižėlės, ale pjaunasi (galima pjauti) Jnšk.
3. tr. veržti, įsirėžti (ppr. apie virvę, drabužį): Rankas ir kojas pjovė virvės rš. Pjauna pečius, tokia plona virvė rš. Autai stori pjáuna kojas Lz. Suknutė par pečius siaura, pažastis pjáuja Skr. Aš užsikabinau [maišą], teip pjáuna pažastis Slm.
| refl.: Plonas pantis, arkliui į kojas pjaunas Lš. Ratai pjáunas žemėn Lp.
4. tr. peiliu žudyti: Teip rėkė, teip šaukė, lyg būtum buvęs pjáunamas Slnt. Kitą rytą Benius išėjo į gimnaziją, lyg pjauti vedamas J.Avyž. Kas tave pjáuna (ko rėki kaip pjaunamas)?! Slnt.
| refl.: Kas to jauno vyro do mintis buvo, kad pjóvėsi Skr. Pjáunas tarp savęs – kiek svieto išsipjaus! Krš. Aštuonias valandas pjovės, ne kovės S.Dauk.
ǁ peiliu žudyti mėsai, skersti: Ryto[j] senę avį pjaũs Pc. Pjaujama avis R. Pjautina avis H, N. Menu, baronėlį kap pjóvė Grv. Pjáusim, pjáusim baroniuką Dbg. Nepjáukiam kraliko – kurgi kailį dėsme! Mžš. Močiutė pjóvė pilką antelę JD277. Paršų pjautąją dieną buvo ir kalėdninkai Šts. Arklys par torą kaip pjaunamasis iššoko Šts.
^ Ožkelė tyli nepjaunama PPr272. Nepenėjęs gyvolio, nepjausi, o papjovęs taukų negausi VP33. Devyni vyrai gaidį pjovė LMD.
ǁ prk. marinti, galabyti: Taigi tuose marų metuose ne viena liga žmones pjovus LTsIV691.
5. tr. užpuolus kandžiojant žudyti, draskyti (apie plėšriuosius gyvūnus): Neėda katinas tų kurmių, o pjáuna vis tiek Trk. Strielčius nėjo vilko šaut, vilkas nėjo ožkos pjaut LB131. Lapė vištas pjáuna Vkš. Žąsis kai pjáuna lapė, tai eilioj sukrauna Ob. Gera katė vis žiurkes pjáuna Dkš. Tikrai, seni žmonės kalbėdavo, kad vilko pjautinas gyvulys kažkokį ženklą turi V.Krėv.
^ Kur vilkai vaikus veda, ten nieko nepjauna LTR(Klvr). Niekumet artimoji lapė žąsų nepjáuna Plt. Kur anie (šeškai) laikos, ten nepjáuna Brs. Gi žiūriu žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną! J.Jabl.
6. tr. pulti kandžiojant (ppr. apie šunis): Šuo pjáuna kiaulę narsiai J. Kur aš eisu – šunys pjáuna KlvrŽ. Šuniukas mane pjóvė, o dabar nepjáuna Rs. Tas šuva savo [žmogaus] nepjáuna Rm. Šuva nepjáuja mane Lkč. Ka pjáuna, ka pjáuna tas Rudis tą žmogų! Trk.
^ Paskutinį šunys pjauja B. Gera šunims senas pjauti, kai akmenio nesuranda KrvP(Ds). Mesk šunį in kiaulės, kad nepjáuna! Krok. Šuva kalės nepjauna LTR(Srj). Nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja DP529.
pjautinai̇̃ adv.: Pjautinai pjauna kits kitą J.
ǁ gilti: Kuisiai, bimbalai pjáun J. Uodai labai pjáuna gyvulius miške Ėr. Jei vasarą vabalai gyvulius pjauna, bus lietaus Škn. Tegul mes vargstame, tegul mus utėlės pjauja V.Kudir. Pjáuna kaip pasiutusios tos musys Pp.
| refl.: Bitys tos pjáunas pasiutusiai Erž.
7. refl. R201 rietis, kandžiotis: Šuva … puolė ant gyvatės ir pradėjo su ja pjáutis BM150. Atbėgę vilkai prie trobelės ėmė su šunimis pjautis LTR(Rk). Jau paaugs anys (šernai), vienas su kitu pjáunas Pb. Vieno kiemo šunys nesipjauna Vdk. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei vienas B. Dviem šunim besipjaunant, katinas mėsą pagrobė KrvP(Mrc). Du kiškiu pjaujas, o baltas kraujas bėg (du girnų akmenys ir miltai) B.
8. tr. raižyti, varstyti, diegti: Man pilvą didei skaust, pjáuja, mane gumbas pjáuja KI566. Ji vis skundžiasi, kad ją gumbas pjáuna Alv. Nuo uogų man ėmė vidurius pjauti Pn. Rėmuo pjauna Šts. Rėmuo pjauja mane N. Pjáuna mane gyvą liga Dglš. Beeitant pradėjo širdį pjáuti Vn. Skauda strėnas, kap peiliu pjáuna Mrj.
9. tr. varginti, kankinti: Tie kalnai (važinėjimas kalnais) tai pjáuja arklius Gs. Pjáuna arklius toks kelias Ėr. Kosulys pjáuna Ps, Mrj. Pjáuja miegas (labai norisi miego) Grš. Mane vakar miegas pjóvė Mrj. Einu gult, miegas pjautè pjáuna Mrj. Mane šiandie silpnumas pjáuna Dkš. Jau mane pjáuja žiovulys (pradėjau labai dažnai žiovauti) Gs. Kur dėsis paukšteliai, šalčio pjaunami, – lenda kur beįmanydami! Jnš. Visą naktį baisūs sapnai pjóvė Užp. Pačią, vaikus darbais pjauni J.Paukš. Visokie rūpesčiai pjáuna žmogų Ėr. Pjauna skola kaip dalgis Rz.
^ Tas kūlimas žmonis pjáuna be peilio Užv. Taip sakydamas, mane be peilio pjáuni Mrj.
ǁ gadinti, kenksmingai veikti: Nepjáuk tamsta širdies su tais vaistais Lnkv. Naminė taboka pjautė pjáuna sveikatą Ukm.
ǁ kenkti, ėsti: Pjóvė ją, skundė – tai žmogus! Jrb.
10. tr. neduoti ramybės, barti, priekaištauti, erzinti, pajuokti: Pjáuna aną [vyras], kam brangiai mokėjo Krš. Nesiliauja Laužada pjovęs manęs dėl to arimo rš. Pamatys kas su vaikiais, pjáus kaip kipšai, neduos ramybės Krš. Paskum tėvas pjóvė muni visus metus kaip koks pjūklas Vdk. Jis jąją pjáuna kaip medžio pjūklu J. Dėl tos panos tu mane pjáuni ir pjáuni Lkš.
11. refl. bartis, ginčytis, nesutarti: Dievaž, nesinorėtų pjautis su Petruliais, visgi jie, uogele, mano šiokia tokia giminė V.Krėv. Pjóvės pjóvės abudu, ale aš nebesikišiau Kp. Kas čia dabar mylisi – visi pjaunasi Ėr. Skieskitės su tėvais – kam pjáuties! Grdm. Ko ten reik pjáuties kiaurai – negaliat būti geruojuo! Trk. Pykstas su ta dukteria ant vietos, pjáunas, lovo[je] gulėdama Trk. Susidėjo dančius, ka galėtų su marčia pjáutis (juok.) Krs.
| prk.: Jo galvoje pjovėsi, ūžė šimtai viena už kitą piktesnių minčių J.Avyž.
^ Pjaunas kaip katė su šuniu LTR(Pšl). Pjaunas kaip katės maiše Šmk.
12. refl. prk. nesiderinti, nesutarti: Šitos spalvos nesipjáuja Kt. Gražūs balsai, nesipjáuja Kt.
13. intr. Kv smogti, mušti: Ka pjóvė ans mun į murzą, net akys pažaliavo! Mžk. Nu, ka pjáusu par dugną bobai, tei žinos pliotkus nešioti! Krš.
14. tr. LTI513 smarkiai groti: Muzikantai pjaun kazoką, mūsų mergos gražiai šoka (d.) Alv.
15. intr. Up greitai važiuoti: Pjáuna su dviračiu, kad nė velnias nesugins Bt. Kur tu pjáuni tokiu bjauriu keliu su dviračiu?! Dr.
ǁ refl. smarkiai sklisti, veržtis: Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais rš.
◊ ei̇̃ti (nuei̇̃ti) šuni̇̀ms šė́ko pjáuti LTIII461(Tvr) niekais virsti: Gyvenimą paskandino skolose ir pats nuėjo šunims šėko pjauti Žem.
óžius pjáuti Skr vemti: Negalėjau žiūrėti, kaip jis pjovė ožius rš.
apipjáuti
1. tr., intr. peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: Aplink ką pjauti, appjáuti KII255. Apipjovė aplink pirštą Ps. Kamblį appjáunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas Rud. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti keturius plačius diržus rš.
ǁ pjūklu iš visų pusių nupjauti (papentį): Visur priversta apipjautų ir neapipjautų medžių, pabėgių, lentų A.Vien.
2. tr. SD203 pjaunant pamažinti, patrumpinti, dalį nupjauti: Paukščiui sparnus appjáuti KI216. Ana apskus galvą savo ir apipjaus nagus savo Ch5Moz21,12.
3. tr. pjaunant atskirti: Appjáuna mėsą, visą, kokia yra an lašinių, visą minkštimą Lz.
4. tr. pjaunant apibarstyti: Visą lovį pjaulais apipjovei Vb.
| refl. tr.: Apsipjóviau kepurę pjuvenom Ėr.
5. tr. Pc nupjauti dalgiu didumą (javų ar šieno): Rugiai jau buvo apipjáuti, o kviečių tę nesėja Ss. Apipjóvę vasarojų, važiuosma vilnų karšt Sdk. Kad nors bent kiek pievas apipjaut, tai pradėtumėm rugius Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas verks, kol mes nedaugį apsipjáusim Arm. Jau šiap tep apsipjoviau rugius, dar̃ galėsiu nor kiek sliptert Nč.
ǁ refl. baigti pjauti: Šįmet apsipjóvėm jau Prn.
ǁ nupjauti dalgiu aplinkui: Apipjauk aplink kelmą Kp. Lauko kampai apipjaunami dalgiais J.Krišč.
6. tr. įveikti, pralenkti pjaunant javus ar žolę: Vis tiek tu manęs neapipjausi Kp. Aš apipjáudavau savo žmoną Dgč.
7. tr. Plv, Klp aprieti: Mūs karves apipjóvė čia toks pasiutęs šuva Alk. Tas šuniukas apipjovė tam gaspadoriui visus gyvulius BsPIV283.
8. tr. įveikti kandžiojant, puolant: Žilukė deglukę appjóvė Lp.
9. refl. apsibarti, susivaidyti: Aš dėl jo apsipjóviau su gerais žmonėmis Kp. Apsipjóvęs su visais kap šuo Nč.
atpjáuti
1. tr. SD216, K peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjóviau galą rąsto J. Lašinių du kilogramu atpjóvė Erž. Valgyk, atpjaũs duonos Nmč. Atpjóviau duonos plutą Grv. Nešk drobę atpjóvęs nuog galvos ik kelių Kls. Milo kąsnys tokis atpjáuta Btrm.
^ Atpjauto daikto nebeprilipdysi Ds.
| refl. tr.: Šitų lašinių turėsiu ir aš kiek atsipjauti J.Jabl. Peilis be kriaunų – atsipjausiu lašinių LTR(Švnč). Užsiugdei, pasipjovei [paršą] – atsipjáusi Klt.
ǁ atidalyti, atskirti, atrėžti: Ta muno pasoginė žemė: tėvas kerčią atpjóvė Rdn. Tęnai buvo granica atpjautà (išvesta) Nmč.
2. tr. nupjauti: Ana ažumigo, anos ėmė ir atpjóvė galvą jai Dv. Aš atpjóviau virvelaitę, kad tas šunaitis pabėgt Rdš. Da atpjaũs sau pirštą [su pjautuvu pjaudama rugius] Rod. Jam koją atpjóvė JnšM. Atpjáutas arklys (nupjauti pančiai) – pavogė Grz.
| prk.: Išejo šienaut pievų, tai karvėm atpjóvė pieną (mažiau žolės, todėl ir pieno sumažėjo) Arm.
| refl. tr., intr.: Boba trupino batvinius ir atsipjovė nykštį LTsIII354. Per apipjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūno DP54.
3. tr. išpjauti dalgiu, nušienauti, kad nekliudytų: Pievas atpjovė, gal vėžauti Šts. Prieš rugiapjūtę pievų [parugėje] neatpjóvė Ds. Tu kelelį par pievą atpjáuk Srv.
| refl. tr.: Reik atsipjáuti kelią – reiks važiuoti Pc.
4. tr. nupjauti dalgiu tam tikrą plotą (javų ar šieno): Lig sniedonei jau atpjovėm rugių gerą barą Ukm.
5. intr. atsilyginti darbu per javų pjovimą: Dėkui, tėveli, až dovaneles: kad gerai būsiu, – tanciais atšoksiu, kad blogai būsiu, – rugiais atpjausiu Švnč.
atsipjautinai̇̃ Kaimynai pas vienas kitą eina rugių pjauti atsipjautinai̇̃ Krtn. Atsipjautinai̇̃ talkinėtis Brs.
6. tr. Skd, Up, Pc, Užp atšipinti, atbukinti: Peilį atpjóviau į kaulą Skdv. Pjaustyk čia visokius velnius – atpjáusi peilį! Trk. Pjūklą atpjóvėm į ąžuolą Skdv. Palik antežius – dalgę atpjáusi Sdk.
| refl. Slnt, Kv: Dalgis jau atsipjóvė – reikės iškalti Skdv. Atsipjáuna dantaičiai, negal beįkąsti Nt.
7. tr. Lš nuvaryti stumiant, kandžiojant: Atpjóvė paršiuką kiaulė nuog lovio Lp.
8. refl. pjaunantis, pešantis ateiti: Šunes atsipjóvė iki stubai Gs.
◊ rugiai̇̃s (kviečiai̇̃s) atpjáuti po smer̃čio Grk, Grg niekada neatsilyginti, negrąžinti skolos: Aš tau po smerčio kviečiais atpjausu LMD(KlvrŽ).

×dapjáuti (hibr.) tr. peiliu pribaigti: Dapjóvė karvę ir pardavė Kb. Musinom dapjáut teluką Rud.
įpjáuti
1. tr., intr. SD439, R115, K peiliu įrėžti: Inpjáuk kiek pagalį, ir nulauši Ds. Tarnas … inpjovė savo rankos pirštan ir savo krauju patepė BsPII302. Neįpjáuk man rankos Š. Inpjáuta buvo, al[e] išgijo, tik rantas liko Šlčn. Rumbas, anpjáuta buvo Pb.
| prk.: Veidas siauras, ilgas, nusmailusiu smakru. Ir akys siauros, įpjautos įstrižai J.Balt.
^ Širdis gela kaip įpjautà Šts. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, būs širdis kaip įpjautà [motinai] Rdn.
| refl. tr., intr.: Kad darbininkai pas ją dirba, tai tik bijok, kad ji į pirštą neįsipjautų duoną beriekdama (tokia šykšti) I.Simon. Neinsipjaũ piršto! Dsn. Vaikai … peiliu ne vieną kartą impjaujas DP222.
ǁ intr. galėti, pajėgti pjauti: Eisiu savo medkotį pasimt, su tum neįpjáunu Erž.
ǁ tr. SD161 įręsti, įrėžti (ženklą): Su peiliu įpjáuk ženklą J. Raštas … įpjautas ant toblyčių Ch2Moz32,16.
2. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Pasdairau – po berželiu sėd[i], nė vieno pėdo neinpjóv[ė] Lz. O da neįpjóviau pusę pradalgėlės, tai aš radau didį radinėlį JD47. Y[ra] jau rugių įpjautų, o dar kame šventa Ona Šts.
3. intr. pajėgti smarkiai pjauti dalgiu: Atrodo ne kažin kas per vyras, bet jis įpjauja Žvr.
4. refl. pjaunant javus ar šieną, įeiti, įžengti: Įsipjóvėm į sodną ir ilsamos pjovėjai sugulę Dr.
5. refl. tr., intr. pjaunant javus ar šieną įsismaginti, įsinašinti: Įsipjóvę vyrai (šieną), nė pusryčio nebenori eiti Š.
6. refl. veržiant įsirėžti, įsispausti: Pančiai arkliui į gyvą kaulą įsipjóvę Alk. Diržai giliai įsipjovė į švelnias mergaitės rankas ir kojas rš. Vėzas iš impato kap ansipjovė akmeninian kalnan, tai kalnas aždrebėjo AruP86(Lz).
7. tr. įvarginti, iškankinti: Aš karo lig čia (ligi kaklo) įpjáuta Vn. Tos dalys (pasogos) įpjóvė visus Vn. Įpjáuna tas tolumas nu kelių, ale kur nupulsi, kas lauk[ia]… Pp.
8. refl. įkyrėti, įgristi: Įsipjóvė tas karas lig kaulo Pj. Meisteriui galutinai įsipjauja tuščia šneka P.Cvir. Įsipjóvė su toms skundoms lig kaklo Jdr.
9. refl. įsipykti, įsivaidyti: Jie taip įsipjóvė, kad negali vienas kito matyt Plv.
10. intr. uždėti, priteisti (baudą): Atsekė rasoms, suėmė – teismas metus ir įpjovė už miško vogimą Ggr.
išpjáuti
1. tr. K pjaunant pašalinti: Patepė išpjautą vietą gydomu vandeniu, ir žaizda užgijo J.Jabl. Kap tu jo (plauko) neišpjáusi, tai anas numirs (ps.) Grv. Žuvies žiaunos išpjaunamos rš. Iš žyvato motinos išpjautas B.
^ Šogeris buvai, šogeris būsi – daba nė su peiliu nebišpjáus Trk. Ne su peiliu anam neišpjáusi, ką žino Šv. Stovi jautis išpjautais šonais, pro nugarą dūmai rūksta (namas) Pnd.
| refl. tr.: Ėmė išsipjovė iš visų smakų galvų liežuvius, susidėjo in krepšį BsPIV277.
| Ji būt vaikų turėjus, ale išsipjóvė juos Skr.
ǁ N iškastruoti: Reikės netrukus jau ir paršelius išpjáuti Up.
2. tr. Grš kurį laiką pjauti pjūklu: Pusę vasarelės išpjóviau malkas Vn.
3. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti: Išpjovė medį ir įmetė jį ten Ch2Kar6,6. Aš išpjausiu šmaikščią rykštę Pb. Išpjáuta dabar miškai, nėra grybų, uogų Pst.
| refl. tr.: Paėmė išsipjovė gerą aliksninę lazdą BM209. Juk ją (lazdą) gali iš kiekvieno krūmo išsipjauti J.Balč. Išsipjóvę linkių, rytoj eisime jau prie rugių Š.
4. tr. pjaunant pjūklu išilgai rąsto pagaminti (lentas): Ei pakirs pakirs žalią skrobluželį, išpjaus baltas lenteles RD149.
ǁ sunaudoti lentoms, lentų gaminimui: Išpjáusma rąstą į lentas Grd.
5. tr. pjūklu pjaunant uždirbti: Roną (rąstą) pjaunant galėjo išpjáuti rublį par dieną Šts.
6. tr. SD410,419 pjaustant, pjaustinėjant padaryti: Stiklus vakar išpjóvė, šiandien deda langus Krš. Padavė jam taurę, išpjautą iš vieno smaragdo J.Balč. Aštriu peiliu ar specialia formele išpjauti tešlainius sp.
7. tr. peiliu ar pjūklu padaryti (skylę, griovelį): Atkalčių viduryje išpjauta širdis (širdies formos skylė) I.Simon.
| refl. tr.: Langą jaujo[je] buvo išsipjovę Krs.
ǁ Jrb stipriai spaudžiant įrėžti, išgremžti: Lytus, sunki vežimai išpjovė provėžas giliausias keliūse Šts.
8. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną), nušienauti: Vincukas pievą išpjóvė i šieną suvežė Krš. Išpjaũs visas balas Strn. Visas šienelis išpjáutas, lyna Krš. Pieva išpjauta, šienas į kupečius sudėtas BM227. Jau pieva išpjautà ir išvežta Krš. Su skrudėlytėm išpjáuna pievą [taupus ūkininkas] Imb. Išpjoviau pievelę dobiluotą NS139. Du barus išpjovė LTR. Aure liūnai visi išpjauti̇̀, šiandien veža šieną Rm. Per dieną pjovė, nieką neišpjovė, šviesų dalgį sulaužė N253.
| refl. tr.: Duoda tą daubikę mun išsipjáuties Pvn. Iš tos ganyvos reikia išsipjáut šienas Ob.
9. tr., intr. pajėgti pjauti dalgiu: Negali išpjáut – toki [geri] dobilai Plk. Žolė neišpjaunamà Brt.
10. tr. dalgiu ar plautuvu pjaunant įstengti padaryti tam tikrą kiekį: An dienos boba išpjáuna kapų tris, ir dvi, ir pusketvirtos Lz.
11. tr., intr. kurį laiką pjauti dalgiu (javus ar šieną): Išpjovęs [šieną] lig pusryčių, parėjo valgyti LTsIV225.
12. tr. pjaunant šieną rasti, užtikti: O ir išpjóvė mano žiedužėlį trečioje pradalgužėlė[je] JD994.
13. tr. pjaunant sudildyti: Išpjáutu dalgiu sunku pjauti Šts.
14. refl. išsiveržti į viršų, iššokti: Kap paorėj[o] per pavasarį, tai visos gyslos išsipjovė Arm.
15. tr. išžudyti peiliu ar šiaip kuo aštriu: Visi jie buvo galvažudžių išpjauti S.Dauk. [Žemaičiai] metūse 1409 viena nakčia pagal vokyčius išpjovė ir jų jungą vienkart su katalikų tikėjimu apent atmetė M.Valanč.
| Išpjáuna su pulemiotu kaip avinus [per karą] Grz.
| refl.: Ar tik neišsipjovė? P.Cvir.
ǁ išskersti mėsai: Pašarų nėr – išpjáuna gyvulius Rm. Viską kai šluota šlavė: iššaudė aveles, išpjóvė kiaules Bgs. Papjūvas, papjovykščius išpjáuk J.
ǁ prk. išnaikinti, išmarinti: Metūse 1798 įsisukusios rauplės išpjovė jo visus vaikus M.Valanč. Daug žmonių išpjovė marai A1884,265. Kiek daug ne laike žmonių karštinė išpjáuna! Užp. Jų vaikus vargas ir bėdos išpjaus! Tat.
16. tr. užpuolus kandžiojant išžudyti (ppr. apie plėšriuosius gyvūnus): Žiemą vilkai šunis išpjóvė Všv. Vilkučiams avis išpjovus, avinai skundžias senam vilkui J.Jabl. Žiūro, ka vilko išpjáuta visos avys Brb.
ǁ geliant išnaikinti: Svetimos bitės mūsų aulius išpjauna S.Dauk.
| refl.: Jei ant to avilio įsispiesdavo, kur stipresnės, išsipjáudavo [bitės] Grz.
17. tr. Ad, Krtn, Jnšk išėsti, išrieti, išvaryti: Išpjóvė, turėjo išeiti Vn. Su ta Zose susipyko, ir išpjóvė iš numų Pln. Šogeris buvai ir būsi: jau munęs niekur neišpjáusi! Trk. Priešininkai geidavo prazidentą iš urėdo išpjauti LC1882,23.
paišpjáuti tr. išrėžti: Iš skūros paišpjóviau diržus Lz.
nupjáuti
1. tr. SD385, K peiliu ar kuo kitu aštriu nurėžti, nuręsti: Teko vargšui pirštas nupjauti rš. Liežuvį nupjovė S.Stan. Būtų nupjovę gelsvas kaseles KlvD7. Negalėjo … su šoble tą ragą nupjáut Sch118. Nupjáuk nagus J. Iš nakties varpas nupjovė rugiams Šts. Viršūnė [pušies] nupjauta Rud. Nupjáuk vytelę kiaulei pavaryti Als.
^ Nupjauk man galvą, išimk širdį, duok kalbėt (žąsies plunksna drožiama rašyti) B.
| refl. tr., intr.: [Medžioklis] nuspjovęs savo sidabrinę sagą LTR(Ds). Nusipjauju lazdą N.
^ Bet kaip jau numirė, tada šitie daiktai kaip pjaute nupjaujasi BPII408.
ǁ pjūklu pjaunant, nuleisti nuo kelmo (medį): Gražiai auga jauni ąžuolai, slapčiai nupjaujami prš.
2. tr. pjūklu pjaunant padaryti, pagaminti (lentas): Gerai anam nupjóvė lentas Pvn.
3. tr. dalgiu nukirsti (javus ar šieną): Dvidešim pūdų nupjaũs rugių Nmč. Žmonės rugius nupjovė – teliukus rugienon veda, riša Tvr. Ar tau rugiai, ar šienas, vis, būdavo, su rankom nupjáut Ob. Mūsų rugiai jau nupjauti̇̀ Pš. Rugius talka nupjoviau A.Baran. Pievą nupjauju, nušienauju R8. Visus nupjáutus dobilus sulijo Srd. Kaip mes pareisim …, šienus nupjáusim JD955. Ar biesas nupjaus tokius laukus! Žem. Miežius pjovė vieni dvariškiai, bet nupjautoje dirvoje pluokštai kėksojo nenupjautų varpų Žem. Nupjóviau pievelę su dobilėliu, parvedžiau mergelę su vainikėliu JD361. Dalgelę suleisiu, žolelę nupjausiu LTR(Lp). Rudenį skubėk pjūties laike nupjauti pjaunamąjį i sukrauti kraunamąjį Šts.
^ Be laiko nupjausi – gardžios duonos neragausi KrvP(Mrc). Priežodis sako: „Su saulele rugius nupjovus, bus duonelė balta“ rš. Nėr ko dejuot pjovėjų – rugiai rugius nupjaus (už rugius galima pasisamdyti) Vlk. Nesidžiauk nupjovęs, pasidžiauk kluonan suvežęs TŽV600.
nupjautinai̇̃ adv.: Geriau rugius rišti yr nupjautinai̇̃ pjaunant Lk. Kad pjauna rugius kaip šieną, sako: pjauna nupjautinai̇̃ Lk.
| refl. tr., intr.: Kaip rugius nupjáunas, mėnesį praleida i kula Brs. Iš bėdos nusipjáutumėme bobos rugius Pc. Kai su pjautuvais pjauni, tai gerai nusipjáuna Antr. Kai rugiai nusipjaũs, tada apmažės darbų Mžš. Rugiai nusipjóvė į gerą laiką LKKIX161. Ans sako: Nusipjaukiat, pūrai, – ir nusipjovė (ps.) S.Dauk.
4. tr. peiliu nužudyti: Aš nieko nesu papjovęs, ne vištą, ne veršį, o kiaulę taip nupjáunu, ka nu: ana užduoda tokią zlastį – žviega, bliauna, čypa Vgr.
ǁ Štk prk. numarinti: Pjūtis nupjovė žmogų Ggr. Pjūtis arklį nupjovė Šts. Aš suvalgiau uogų, ir kad ėmė vidurius pjauti, aš tariau, kad nupjáus Rt.
5. tr. Krš, Užv, Kdn, Grš kandžiojant nugalėti, nuvaryti: Tas paršiukas nupjauna muno kiaulelę, apėda aną Klk. Anas paršiukas nupjáu[ja] šitą i storas toks kai reketys Jrb. Mažąjį paršioką ir kiaulė nupjáuna Trgn. Jei nori, kad bitės nuo kitų bičių atimtų medų ir jas nupjautų, leisk jas avilin per vilko gerklę (priet.) MTtII128.
6. intr. greitai nuvykti, nubėgti: Kai jie nupjaus tolyn, tu atlėk, – sako šuva vilkui (ps.) Rm.
◊ kaip nósį nupjáutas; Žem nusiminęs: Paliko kaip nosį nupjautas po tų žodžių Dr.
panupjáuti
1. tr. pjūklu pjaunant nuleisti nuo kelmo (medį): Mes tas pušis panupjáusim Dv.
2. žr. nupjauti 3: Visi panupjóvė avižas ir pašienavo pievas Dv.
papanupjáuti žr. panupjauti 2: Kap Laurynas, tai bus visa papanupjáuta ir papanurinkta Dv.
papjáuti
1. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjáuk septynias rykštes ir ateik pas mane LTR(Šk). Kad kas tos lovos galą biskį papjáutų – par ilga Jrb.
| refl. tr.: Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir pamokysiu savo martelę D4. Eisiu į beržyną, pasipjausiu beržo rykštę KlvD7. Ta lieknąjį šermukšnį jis kadai kitkart manė pasipjaut meškerei rš.
ǁ peiliu šiek tiek ko nupjauti, pripjauti: Buvai miške ir botagaičių nepapjóvei Ds.
| refl. tr.: Pasipjoviau kadagių kaminui šluostyti Šts. Nuejęs lazdų akėčiom pasipjautų BM67. Aną dieną ėjau vytelių pasipjauti bučiui rš. Pasipjovusi gėlių, mergaitė vėl išėjo iš darželio J.Balč.
ǁ SD263 pjūklu pjaunant nuversti, nuleisti nuo kelmo (medį): Dar vieną uosį turiam papjovę Ktč. Medis koks papjáutas – i liptas Šv.
2. tr. supjauti į dalis, supjaustyti: Į dalis papjauti N. Papjáunam [pušį], paskaldom ir sudedam po siena Dv. Papjáusiu ant lentų sienojus Rod. Daug šį rytą kepalų bus papjauta ant stalų sp.
| Tik papjáuna (sukerpa medžiagą) ir duoda siūt Nmč.
ǁ truputį, dalį nupjauti: Papjóvė galvas [svogūnų prieš sodinimą] Ad.
3. tr. perpjauti: Pripuolęsi papjovė virvę, [pakaruoklė] nukrito dar gyva Žem.
ǁ ne visai nupjauti: Virto papjautos pušys tarsi kokie milžinai rš. Pjautuvu kab pjaunam, tai ir pirštus papjáunam, ir kraujas bėga Lz. Gyslelę papjóvė kokią, i mirė Rdn.
4. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Imk dalgį ir eik vikavižių rytdienai papjauti I.Simon. Prašiau, kad kas mišinio papjáutų – nėr kas papjáuna Antš. Reik prašyt, kad kiaulėm atolo papjáutų Pc.
| refl. tr. Mžš: Einu pasipjáut karvikei šieno LKT104(Pd). Mes pasipjáusiv lanko[je] šienelio, baltųjų dobilėlių JD346. Aš papartėlio nepasipjausiu ir žirgelio nepašersiu (d.) Sn. Ėjau arkliams šėkų pasipjaut BsPI24. Pirminykas davė žmonėm pievų – rytais, vakarais, sako, pasipjáukit Rm.
5. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną): Vartė, kol su rasa, papjautą šieną Vaižg. Avižas papjovė Zt. Jau toli papjóvė rugius nuo miško Rm. Ans eina šieną papjáudamas, žabus pakirsdamas Vgr. Savaitę papjáutas [šienas] išbuvo, gavo lytaus i pašuto Rdn. Lankos gulia papjáutos Skr.
papjautinai̇̃ adv.: Rugius pjauna į eiles kaip šieną, atseit, papjautinai Ggr.
6. tr., intr. galėti, pajėgti pjauti (javus ar šieną): Nemanyk, ir jis neblogai papjauja, kažin dar ar spėtum! Žvr. Parsivedžiau jauną, rugių nepapjáuna JV797. Jonas nepapjáuna – reikės žmogų samdytis Šlv. Kap visai reti, tai nepapjaunami [rugiai] Lp. Ans i su viena ranka papjáuna Krš. Su mašina visai nepapjáusi: vietums išgulusios, o vietums labai daug akmenų Vdk.
7. intr. kurį laiką pjauti dalgiu: Papjóvė kokią valandą ir parejo su dalge Upt. Papjaudavom i penki šeši dalgiai – nuvarai par pusę dienos Grd. Paėmimą papjóvė, ir nori paimt kaip už visą dieną Šmn.
8. tr. SD348, K peiliu ar šiaip kuo aštriu nužudyti: Anas sa[vo] mergos papjáut norėjo Vlk. Šaukė: „Aš tave papjáusuot!“ Vn. Kaunas peiliais, būna, ir papjáuna Rod. Bešienaudamas papjoviau gyvatę Dkš.
| Traukinys žmogų papjóvė (suvažinėjo) Švnč.
^ Visi miega kaip papjauti Ėr. Staiga mirė vyras – kai pjaut papjóvė Erž. Kaip pjáute papjáuna tie vėžiai žmogų Trk. Jis įmanęs kitą nagu papjaũtų Mrj. Papjáuk – nieko nesupranta Nmč. Nevalgo – gali papjáuti Trk.
| refl.: Bobos ko nepasipjóvė Pc. Man geriau su šituo peiliu pasipjaut, o ne tokį gyvulį už vyrą turėt BsMtII100. Galiu jam duoti ar peilį pasipjauti, ar virvę pasikarti KrvP.
ǁ peiliu nužudyti mėsai, paskersti: Papjauti avį J. Ir papjovė veršelį BB3Moz9,8. Papjóviau aš ituos karves, papjóviau telaičius, iš skūros paišpjoviau diržus (ps.) Lz. Papjóvė paršą, nedidelis, ale minkštas Pnd. Papjáuna paršioką, tą suvalgo, tada kitą pjauna Pb. Mes kaip papjaujamos avys rokuojami esme BPII130. Papjaukit antį iškepti ir vištą kur riebią sriubai Žem. Dar didesnis gaidys buvo, ale papjóviau Dt. Avį, žąsį papjauju R9. Šiandiej darbo, kaip kiaulę papjóvus (daug) Šmn.
| refl. tr., intr.: Nė vieną kiaulę da nepasipjóvė Vlkv. Gaspadinė vieną dieną pasipjovė avį vieną DvD264. Pasipjovė vištą kepti J.Jabl. Mėsos mes daug pasipjáudavom, bet mano žmogus nevalgydavo Skr. Tas pęslas pasipjáusias (bus papjautas), mažiau darbo būs Krš. Nelygu gyvolis pasipjauna naginėms: ir šešias vasaras gal išnešioti nagines Šts.
ǁ prk. numarinti: O brolį džiova papjóvė Mrj. Tokius jaunus papjauna džiova I.Simon. Gumbas kone papjovė R.
9. tr. K, Dkš užpuolus kandžiojant nužudyti, sudraskyti: Parėjęs namo, žmogus sužino, kad jo arklys ten pat krūmuose vilko papjautas rš. Siuntė ponas vilką, kad ožką papjautų d. Iš nakties keturios vištos papjáuta Antz. Lapė papjovė visas žąsis, nė vienos nebeliko LTR. Paukščioką papjóvė katė Kp. Šeškus vištas papjóvė Dglš. Varlė papjáudavo kumelę (pavasarį nusilpę arkliai dažnai įklimpdavo į pelkę ir nugaišdavo) Imb.
| prk.: Visi [kareiviai] utėlių papjauti (apnikti, užgraužti), nor semte semk Imb.
^ Daug šunų ir vilką papjauna PPr109. Šimtas varnų ir kumelę papjauna Lkv. Atsimena kap vilkas papjautas avis KrvP(Mrk). Ateit svečias be dantų, papjau[ja] aviną be kaulų (kūdikis ir krūtis) B. Kąsakas kumelę papjóvė (sakoma vis klausiančiam „ką sakai“) Skdt.
| refl. tr.: Pagiriais vilkiščiai vaikščioja: tave pasigaus ir pasipjaus Tat.
ǁ mirtinai sugelti: Anais metais tai man papjovė šunį bitelės Všn. Kaip tikt motina pabengia kiaušelius dėti, tai bitės tus tranus nutvėrusios papjaun S.Dauk.
papjautinai̇̃ adv.: Galvažudžiai vorai pjauna papjautinai Blv.
10. tr. labai suvarginti, nukankinti: Šitokiuo keliu važiuodamas gali ir arklį papjáut Užp. Tos rupūžės avys papjáuna žmogų iki čia (didžiausias vargas vedžioti jas į ganyklą) Skr. Mane bėdos baigia papjáut Sv. Jin vargų papjauta moterėlė Lnkv. Kartais žmogų rūpesčiai papjáuna Mrj. Seniau, būdavo, tos dalios papjáuna žmones Mrj. Baigia papjaut gyvą [darbai] Ds. Bailės papjautas (labai bailus) Dglš.
^ I su liežuviu žmogų gal papjáuti Užv. Čia mane be peilio papjovė, be virvės pakorė KrvP(Kbr). Ji mane be peilio papjáuna savo bumbėjimu Prn. Toks gyvenimas mane be peilio papjáuna Prn.
| refl.: Ji su tuo seniu pasigadino, pasipjóvė (pagadino nervus, sveikatą) Skr.
11. tr. sugadinti: Man senystė gerklę papjóvė, negaliu giedot, nėr balso Ad. Žmonys dabar onaro papjauti̇̀ Dglš. Mielių papjáutas (nusivadėjęs) alus KI239. Uzbonėlis tarė, pusverpėlį barė: „Eik tu laukan iš kamaros, mielių papjautàsis“ JD968.
parpjáuti
1. refl. atšipti, atsipjauti: Piela per daug metų parsipjáuna Prl.
2. tr. visiškai nukamuoti: Parpjaũs arklius [versdami taip sunkiai vežti] Lp. Jis visas ligų parpjáutas Mrj.
pérpjauti
1. tr. pjaunant padalyti į dvi dalis: Perpjaukim tą obuolį pusiau rš.
^ Kaip nori, pjauk – neperpjausi, kaip nori, kirsk – neperkirsi (vanduo) LTR(Srd).
2. tr. K giliai įrėžti, kiaurai perrėžti: Koją párpjovė ligi kaulo Jnšk. Piemuo su peiliu párpjovė sau pirštą J. Kaklą perpjauju, papjauju R11.
| refl. tr., intr.: Išilgai delno pérsipjovė Grž. Nekišk savo nosės, aš [pats] persipjáusiu Slm.
3. tr. Grd, Ldk dalgiu pjaunant užgriebti svetimos dirvos ar pievos: Tu vagis! Perpjovei mano pievą per dvi pradalgi Žem. Kapčių nebuvo, párpjovė ežią, i trukšmas Užv. Jis išmieruos, bet niekieno pievos neperpjaũs Rm.
| refl. Lp.
4. tr. kurį laiką pjauti (javus ar šieną): Visą dieną párpjoviau tą dirvalę Vvr. Párpjausi dvi dieni, o litą tegausi Nt.
5. intr. nustoti raižius, pjovus, kankinus: Parpjovė pjūtis, ir vėl sau sveikas Šts.
piepjáuti, pypjàuti žr. pripjauti 3: Pypjáuk, o su karu parvežk tos žolės Klp.
prapjáuti tr.
1. R pradėti peiliu ar pjūklu pjauti: Prapjáunu paltį lašinių J. Dar yr vienas kepalas duonos neprapjáutas Als. Tiek bijo nu vieno klucį prapjáuti Trk.
2. K peiliu prarėžti, įpjauti.
| refl. tr.: Kad prasipjáusi pirštą, vortinkliu liuob dėti, kad užstabdytų kraują Štk.
ǁ pirmą kartą važiuojant rogėmis per gilų sniegą padaryti provėžas: Kai tik prapjovė provėžas, tai ir geriau važiuot [rogėmis] Gs.
3. pjaunant padaryti skylę, plyšį: Tie maišai dengė visą kūną žmogaus, tikt rankoms, nosei, lūpoms ir akims buvo prapjautos skylės M.Valanč. Žiūro, kad maišas prapjauta ir cukerkų išimta rš.
^ Jos akys kai viksva prapjautos (siauros) Mrc, Sn. Vis tiek tas kačiukas nesveikas – jam akys kaip viksva prapjautos Pc.
4. pradėti dalgiu pjauti (rugius): Dzūkijos valstiečiai stengdavosi savo rugius prapjauti kaimynų nepastebėti rš. Prapjóvė [rugių], tai atanešė surišęs pėdelį mažutį – gaspadoriu[i] pastatė užu stalo Pb. Gervėčių apylinkėse lietuvės moterys, eidamos prapjauti rugių, nešdavosi duonos ir druskos rš.
^ Džiaugiasi, kap rugius prapjovęs KrvP(Mrc).
5. Šv nupjauti kiek javų ar šieno: Vasarojo prapjáus, žąsis ganys Lk. Prapjáus rugių, i kulsi išsiviepęs Trš. Prapjauk šienelio nors pradalgėlį LTR(Kp). Biškį prapjóviau žolės, lei duoda kiauliums Vgr.
| refl. tr., intr.: Prasipjaukiam šieno! Su kuo beprasipjausi, kad dalgis nulūžo Dr. Pakol prasipjáuna, nebuvo niekur rugių pirkt Mrc. Man dalgelė gero plieno, prasipjausiu žalio šieno d.
6. kiek pasismulkinti: Šiečkos reikia kiek prapjáut Švnč.
ǁ supjaustyti kiek malkų: Ka jau reik eiti medžių prapjáuti, ans dyri dyri dyri ir išejo Trk.
7. pjaunant padaryti praėjimą, pravažiavimą: Kelią prapjóvėm pievoj Lp. Aš, rugelius prapjaudama, dobilėlius pamindama, atrasiu kelelį in tėvelį TDrV26.
8. Kš pralenkti pjaunant (javus ar šieną): Esu prapjóvęs visą talką, visus pjovėjus esu prapjóvęs Šts.
pripjáuti tr.
1. JnšM peiliu ar pjūklu prirėžti tam tikrą kiekį: Katilą [obuolių] pripjáusu i suvirinsu obūlynės Krš. Nu pagatavija medy malkos, tę malkų tada pripjáuni, tada praskaldai Lz.
| refl. tr.: Visa ką padariau ir siečkos prispjóviau Grv. Prisipjauti virpstelių rš.
2. Ds, Užp pjaunant patrumpinti: Kad ilgas, pripjáuk Trgn. Dabar i pripjáut redelių nemožna [kai padarei per aukštus] Dglš. Reikia pripjaut ienos šitam arkliukui Sdk.
3. dalgiu prikirsti (javų ar šieno): Gerus rugelius bepjaudama menkų rugelių nepripjovė Rtn. Aš pažiūrėsiu rugių laukely, ar daug pripjovė baltų rugelių (d.) Mrj. Jis pripjóvė šmotą šieno J. Žirnelių pripjóviau kiaulėm Šlčn. Tada pripjáuna saują pirmą [rugių] ir suriš ir atneš gaspadoriu[i] Pb. Jeigu pripjauni paskutinį pėdą pilną, tai daugiau nebepjausi, mirsi (priet.) LTR(Ob).
^ Kad pripjovė – šuniui pasikočioti LTR(Sdb).
| refl. tr.: Dobilo jam te gero buvo, prisipjaũs davaliai Ob.
ǁ refl. iki valiai pjauti (javus, šieną): Aš prisipjóviau lauke rugelių, geltonųjų kvietelių JV494. Aš prisipjóviau lanko[je] šienelio, prisinešiojau plieno dalgelio JD962.
4. refl. pridilti, atbukti: Prisipjóvė peilis, t. y. pridilo J. Ruokaną dieną dalgis neprisipjauna – neapkimba koše Varn.
5. tr., intr. pjaunant dalgiu prieiti, pasiekti: Pardien gal ir pripjáusma lig Vidupievio (pievos vardas) Vb.
pripjautai̇̃ adv.: Kviečius, rugius pjauna pripjautai̇̃, pripjautinai̇̃, prykersmu (pradalgė virsta prie nepjautų) Rt.
pripjautinai̇̃ adv.: Pas mus tik rugius ir pūrus pripjautinai̇̃ tepjauna Brs.
6. I daug priskersti: Vištų pripjáuta priemenėj Bgs.
7. Slnt, Ėr, Ml, Alv pjaunant pribaigti nepagydomai sergantį, dvesiantį gyvulį: Reikės šiame čėse tokią gerą karvę su šviežiu pienu pripjáuti Rdn. Ta karvė bengės, da pripjóvė ir pardavė tą meisą Štk. Gavau pripjáuti veršį, buvo bedvesąs Šts.
8. ne visai papjauti, ne visai nužudyti: Mano kaimyną piktadariai pripjóvė ir paliko pripjáutą (leisgyvį) Mrj.
| Sako, pripjáutas [po operacijos] esąs, vos ne mirštąs Jd.
ǁ užpuolus kandžiojant, draskant ne visai pribaigti: Radau, pripjáutas (dar ne visai vilko papjautas) avis Gs.
9. žr. nupjauti 1: Liežuvį pripjauti bei rankas ir kojas nukirsti BB2Mak7,4. Ausys, nosis jo pripjaujamos BPI190.
10. Ob prierzinti: Tai pripjóvė jį, net nežino, kas daryt! Km.
11. uždėti, priteisti (baudą): Anam pripjóvė tris šimtus rublių pabaudos Krtn.

×razpjáuti (hibr.) Rš žr. perpjauti 1: Bulba razpjauta per pusę Aps.
supjáuti tr.
1. pjaunant susmulkinti, supjaustyti: Malkas supjauti N. Jis paliks tau tas malkas supjauti Grž. Supjovė kaip bematant visus šiaudus BsPIV237.
2. pjaunant sunaudoti: Tie visi medžiai reiks lentõs[na] supjaut, o anie malkos Rk. Visus rąstus į lentas supjovė Pn. Davė mėsos, sako: „Ir tą tik visą ansyk nesupjauk, tai vis galėsi pjaustyt ir pjaustyt“ BsPIV109.
| refl.: Daugiau kaip trečdalis medžio susipjauna į pjuvenas rš.
3. pjaunant pagaminti: Supjáusiu lentas Kb.
| refl. tr.: Aviliui susipjáusiu lentas Ėr. Pasiuntė susipjauti šulų bačkai Vn. Susipjoviau kelias šluotas beržynėly Jnšk. Susipjóvei šluotą beržinę ir parsinešei namo Ob.
4. kuo aštriu sužeisti: Bjauri dabar [linus] rauti: supjáuna, subūna rankas [raunant iš kietos žemės] Krš.
5. dalgiu nupjauti, nukirsti (javus ar šieną): Vyrai paema dalgį šienuo supjáut Klk. Kai supjauna, suriša, gubosna sustato V.Krėv.
| refl. tr.: Susipjóvėm viską – a neims lyt? Gs.
6. dalgiu pjaunant pagaminti tam tikrą kiekį: Su pjautuvu supjóviau šėko dėlei karvės J. Par kėleną gal du vežimu šieno supjauti Sln. Mažai šieno tesupjaudamas, arklių nelaikė M.Valanč. Supjóvėm šešias kapas rugių Ktk. Žolės supjáut reikia kiaulėm Grv. Supjauna visuomet mažiau negu kiti, nors lauko turi tiek V.Krėv. Supjovęs pėdą, tuojau nešė namo gaspadinei S.Dauk. Paskutinį pėdą supjauna didžiausią, tai, sako, – gaspadorius LTR(Auk). Dobilai buvo, kad negali pradalgės supjáuti, turi kirsti aplinkuo Lkv.
| refl. tr., intr.: Susipjovęs esąs tris kupsčiukus Rdn. Susipjaũs ir mūsų šiemet keli vežimėliai šieno Jnšk.
^ Kas verkdamas sėja, tas ant pjūties, susipjovęs pėdą gražių kviečių, nešdamasis džiaugsis Tat.
7. refl. pjaunant prilygti: Dar tu su gerom pjovėjom nesuspjáusi Vlk.
8. refl. Ėr sudilti nuo pjovimo: Jos plieninis pjautuvėlis susipjovė, susipjovė DvD142. Jau mano dalgė visai susipjóvus, tik per colį platumo Alv.
9. sukandžioti: Padabok šunis, kad nesupjautų deglės Žem. Šuo kiaulę supjovė Lp. Svetimi šunys supjóvė mūsų šunuką – neblaka Užv. Ir tu bėgtum, kad šit šuva supjaũt Trgn. Šunys mūsų veršį labai supjóvė Up. Supjaũs kiaulės paršuką Lp.
^ Eina kai šuva supjáutas Rod.
ǁ Up sugilti: Muni bitys supjóvė – rankos už kokių dešimt minučių suputo Žr.
10. refl. susirieti, susipešti vienas kitą kandžiojant: Šunys susipjóvė K. Daržinėj susipjovė katės rš. Katė ir šuo greit susipjauna rš.
^ Savi šunes susipjovė, jie ir susigerins LTR. Ir dvi bitys vienam dobile susipjáuna Krž. Du kiškiuku susipjovė, balti kraujai bėga (girnos) flk.
ǁ refl. susimušti, susigrumti: Jeigu kas valgo svetimu peiliu, jisai su tuom žmogum susipjauna (priet.) LTR(Auk). Pats Bliukeris pirma jojo, pirma jojo, su prancūzu susipjovė, susipjovė JD1150. Kad mes jojom vieškelaičiu, susipjovėm su maskoliais (d.) Nm.
11. supjudyti, sukiršinti: Pasmaišė kokia te nogla atejuonis ir supjóvė žmones Lkm.
12. refl. smarkiai susiginčyti, susivaidyti: Susipjovė medininkas su sendvariškiais Žem. Taip ir išėjom nuo brolio susipjóvę Skr. Abudu susipjóvė kaip šunys Ėr. Susipjovė kaip šunys dėl kaulo PPr419.
13. refl. prk. neatitikti, nesusiderinti, susikirsti: Kartais liaudies išminties dėsniai susipjaudavo su jo paties pastabomis ir samprotavimais rš.
14. sukirsti kalboje, suniekinti: Nedavė bobos ir išsižiot sekretoriui – ažkart supjóvė Ktk. Niaugi anys mum supjautų?! Sdk. Norėjo ir berniuką vestis, tai aš ją supjóviau Švnč.
15. suduoti, sukirsti: Anas jį botagu supjóvė Lz.
užpjáuti
1. tr. SD430 peiliu užręsti: Čia to[je] vieto[je] reik užpjáut, ba nusmuks [užrišta virvė] Pc. Ažpjáuk botkaitį – ažrašyk, bo vėl botagas nusmuks Š. Rykštės nuo balanų skiriasi, ka galai užpjáuti i siūlukai galuose Prn. Ažupjáuta ravelis ir dirželiu pririšta Arm.
2. tr. peiliu ar pjūklu įpjauti: Šitas rąstas netinka pėdžiai – užpjáutas Slm. Užpjauk tą lentą lig tolei ir daugiau nuskelk kirviu Pc. Kiek užpjóviau mėsos, nukirsk kaulą Ėr.
3. tr. pjūklu pjaunant užversti: Užpjovė medį už kelį, negal bepravažiuoti Dr.
4. refl. tr. nupjovus užsidėti: Užsipjóviau lašinių an duonos ir užėdžiau Krš. Užsipjóvei žolikės, i gyna [žaizda] Grd.
5. tr. pjaunant javus ar šieną uždirbti: Po keturius litus moka ant dienos, tai kiek par nedėlę užpjáus? Užv.
| refl. tr. OG92: Pernai a[r] tris šimtus užsipjóvęs šienu Slnt. Rugiapjūtėj per dieną visą pūdą rugių užsipjáuni Lp. Tu mun pjáusi, aš tau – užsipjáusi dienų Krš.
6. tr. pjaunant javus ar šieną užtikti, rasti: Pjauki, bernyti, žalią lankelę, rasi užpjausi aukso žiedelį N408.
7. tr. Dsm, Žln, Mrc kertant rugius nuvarginti (ranką): Nesiskubyk pjaudama, ba ranką užpjáusi Nč. Pirmądien kap pasipjoviau rugių, tep ir ažpjoviau ranką Lz.
8. refl. pjaunant javus ar šieną nueiti, nutolti: Ir ana užsipjòvė tiek toli, kad jau to vaiko nežiūri Zt.
9. tr. Lp papjauti, nužudyti: Senį „učitelių“ užmušę, užpjovę peiliais LzP. Žmona nori tave ažpjáut Lz. Užmuštų, užpjautų̃ dar nėra nė vieno Dv.
| Ale atsigrįžk, ba da traukinys užpjaũs (suvažinės) Kš. Važiavo Vilniun, ir vieną kumelę mašina (traukinys) ažpjóvė Grv.
ǁ papjauti mėsai, paskersti: Telaitį ažpjáuna an šventės Lz. Eik sugáu baronaitį (aviniuką), ažpjáusim, in ugnies sukepsim ir suėsim Lz.
10. tr. užpuolus kandžiojant nužudyti: Sykį vieną elgetą šunes į smertį užpjovė V.Kudir. Vilkas griebė ožį ir užpjovė LTR(Lp). Mūs pačių telyčaitę vilkai užpjóvė Azr. Darykim kokią rodą su kiaulioku: ag anas ažpjaũs kiauliotę Ktk.
užpjautinai̇̃ adv.: [Javų pelė] pjauna užpjautinai savo vaikus ir patelę Blv. Vienas šuo pjauja užpjautinai, t. y. antsmert, negyvai, o antras užpjaumais, t. y. ne antsmert J. Šuva pjauna užpjautinai̇̃ Ėr.
ǁ užgilti: Sako, ka bitys užpjáuna arklį negyvai Žr. Kai[p] veši dobilus tokiam karšty? Juk vapsos arklius užpjaũs Skr. Būtų uodai užpjóvę Dkš.
užpjautinai̇̃ adv.: [Arklius] vabalai užpjautinai pjauja Žem.
11. refl. Ds negyvai užsikandžioti susiriejus: Sako tos pelės: „Tu mus no smerties išgelbėjai – mes būtume užsipjovę“ (ps.) Brt.
12. tr. Alv suvarginti, užkankinti: Su miško vežimu arklius užpjaũs Jnš. Tie žmonės turi būtie nelabai geri, kad tu teip vargo užpjautas Tat.
^ Jie tokie šykštuoliai, kad be peilio užpjaus šeimyną Jnš.
13. tr. Km, Jnš labai pašiepti, užjuokti: Jei tu mušys ir škandalą kelsi, bobos muni užpjáus Krš. Neduoda ir žodžio veptert, tuoj ažpjáuna Ktk. Sarmatlyvam blogai – ažpjáuna Ut. Tave moterys liežuviais užpjaũs Mrj.
14. intr. Up, Vdk užduoti: Užpjauk gerai arkliams su votagu, kaipmat nuvažiuosi! Varn.
15. tr. smarkiai, daug užpilti: Užpjòvė erbicidu – be bičių palikom Vn.
16. tr., intr. Up smarkiai užgroti: Kad užpjovė muzikantai, langai birb! Dr. Vedum bepareitant užpjovė kapelija rš. Kad užpjóvė ant smuiko, tai kojos pačios linksta Skr. Užpjovė muzikantai maršą rš.
◊ po smerčio su rugiais užpjaus VP38 niekada neatsilygins, negrąžins skolos.

pjáuti, -na (-ja), pjóvė
1. tr., intr. SD331, H, R314, K peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: Su peiliu pjáuk, žirklės neims [kartono] Vb. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas LTR(Ds). Ėjome į paežerę vytelių pjauti rš. Pjáuna ant nūmonės kaip Stirbys lentas Lkv. Pjauti galima rankiniu pjūkleliu rš. Ant ožio pasidėjęs, malkas pjáuna Ktč. Nepjáukit [medžio] iki galo – pasižiūrėkit, į katrą pusę virs Erž. Iš vienos tako pusės ir iš kitos – ilgos krūvos rąstų, pjautais ir dar nepjautais šonais J.Balt. Piela pailginio medžio pjaunama Zr. Ronus pjauti J. Pjautų medžių klėtis Kp. Vieni jam plaukus kerpa, kiti nagus pjauja BsMtI48. Pjauna kaip par vandenį (labai lengvai) Šv. Sopulį pjóvė (operavo) Ck. Aple pendicitą šneka – pjáusią Krš. Iš krūtinės pjóvė mėsas ir čia (prie kojos) dėjo Rm. Radau peilį pjautą (su kuriuo pjovė lašinius) ir padėtą Ėr. Noragas pjauna velėną Gdr.
^ Nors nagus pjáuk, neduoda, ir tiek Dkš. Alsuo[ja] kaip roną pjaudamas LMD. Į kurį pirštą pjausi, tą skaudės prž. Nebūk abiem pusėm pjaunamas LTR(Plt). Devynius kartus atmieruok, dešimtą pjáuk Rod. Kur pjáuni – ten kaulas (vis prasta) Grv. Važiuoju važiuoju – kelio nėr, pjaunu pjaunu – kraujo nėr (laivas) LTR(Brž).
| refl.: Šitas balkos galas pjaũsis (bus pjaunamas) Dkšt.
ǁ tr. pjūklu atidalijant leisti nuo kelmo (medį): Pjáudavo [medžius], ka niekas nematė Grz.
ǁ tr. rėžiant gaminti, daryti: Esanti jų ir lentų pjaunamoji mašina J.Jabl. Lentas pjauti N. Anys pjóvė šitas lentas Pb.
| Pjáuna akselį del arklių Pb.
ǁ tr. prk. judant per ką kirsti paviršių, plotą: Krūtine laivas pjovė bangas – kaip uolas E.Miež. Pjovė žydrą padangę lėktuvas A.Vencl.
ǁ tr. prk. perkirsti, dalyti: Baltas saulės spindulys pjovė perpjauto laivo pusę perpus rš. Priemenė siaura ir ilga, pjauna skersai visą namą J.Balt.
ǁ tr. raižyti, tašyti: Akmenis pjauti ir įsodinti BB2Moz31,5.
ǁ intr. būti aštriam, tinkamam vartoti (apie peilį, pjūklą): Nupirkom naują peilį, bet nieko nepjáuna Ėr.
ǁ refl. rėžiant lenktyniauti: Su anuo neisi pjáuties Vvr.
2. tr. H, R249 kirsti (javus ar šieną) dalgiu, pjautuvu, mašina: Miežius rankom pjóvėm Kls. Kur kiemas, kur ateidėm pjáut Grv. Pjáut nėra ko (maža žolės) Pb. Visą dieną pjauni, nėr kas nešiot [vakare] Mrc. Dalgę reikia supustyt, kad ana geriau pjaũtum žolę Pb. Iš anos pievos pjáudavo dvi žoles Rm. Ateik rugių pjautų J.Jabl(Kp). Rugius gal pjauti po kaklu, į kuprą, į šoną Rugius pjáulavom, pėdus rišlavom Kpč. Būdavo, rugius pjáunam, keturines [giesmes] giedam Švd. Besiveizant atejo [rugių] pjaunamasis laikas LTR(Plng). Žmonių šienpjūvėliai pjáuja, švytuoja JD617. Pjaun žalį šienelį, žalias raskileles, pjaun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Mum šienelį bepjovinti, ataūžia smarkus lietus NS66(Ppl). Rugius bepjaujant, išgirdom būgnužius KlvD128. Rugius pjaudamõs vasarai (vasarą) reikia vėsutę padaryt Zt. Da in kelių (atsiklaupę) pjáudavom mažas avižas Dglš. Miežiai išbalę, pjáutinys jau J. Jau pjaunamas buvo vasarojus Jnšk. Jau rugiai pjautini̇̀ Vdk. Jei avietės išsirpusios, tai rugiai pjaunami LTR. Jau avižos pjáutinos, miežiai dar pjautinesni̇̀ Krž. Kap kurios bobos ir žirnius pjáuna pjautuvais Pls. Pjaunamų̃jų linų galūnėse daugiau yr sėmenų Šts. Pjauju pievą SD108. Ar šita pieva pjaunama? J.Jabl. Su taviškiu vieną lauką pjóvėm Lkm. Tie pakraščiai liko nepjáuta Ėr. Ir penki dabar yra metai, kaip nei arta, nei daguota (paraštėje pjauta) BB1Moz45,6.
| prk.: Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu DP484. Nepailskim niekad gerai darydami, nes savo metą pjáusim gausiai DP492.
^ Eina, kai rugius pjóvęs (pavargęs) Pb. Kiek sėsi, tiek pjausi S.Dauk. Ką pasėsi, tą ir pjáusi Ds. Nesėjęs nepjausi VP33. Kas pirmas pjáus, to avis nebliaus Krž. Lyjant pjauk, giedroj grėbk LTR(Ut). Pjauti sunku, valgyti lengva Grž. Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės KrvP(Erž).
pjautinai̇̃ adv.: Kaip tą vos tepražydusį dobilėlį nupjovė su dalgiu, ir gana. Pjautinai nupjovė rš.
| refl. tr., intr.: Plušėjo, pjóvės pati pievas Grd. Aštuonias dienas rugeliai pjáunas BM144. Rugiai tuoj pjaũsis Ėr. Ka eisi par lauką, neišskirsi, a rugiai, ar atuodogiai, tik vėliau pjáunas (pjaunami) Vdk. Nons drėgnos tos avižėlės, ale pjaunasi (galima pjauti) Jnšk.
3. tr. veržti, įsirėžti (ppr. apie virvę, drabužį): Rankas ir kojas pjovė virvės rš. Pjauna pečius, tokia plona virvė rš. Autai stori pjáuna kojas Lz. Suknutė par pečius siaura, pažastis pjáuja Skr. Aš užsikabinau [maišą], teip pjáuna pažastis Slm.
| refl.: Plonas pantis, arkliui į kojas pjaunas Lš. Ratai pjáunas žemėn Lp.
4. tr. peiliu žudyti: Teip rėkė, teip šaukė, lyg būtum buvęs pjáunamas Slnt. Kitą rytą Benius išėjo į gimnaziją, lyg pjauti vedamas J.Avyž. Kas tave pjáuna (ko rėki kaip pjaunamas)?! Slnt.
| refl.: Kas to jauno vyro do mintis buvo, kad pjóvėsi Skr. Pjáunas tarp savęs – kiek svieto išsipjaus! Krš. Aštuonias valandas pjovės, ne kovės S.Dauk.
ǁ peiliu žudyti mėsai, skersti: Ryto[j] senę avį pjaũs Pc. Pjaujama avis R. Pjautina avis H, N. Menu, baronėlį kap pjóvė Grv. Pjáusim, pjáusim baroniuką Dbg. Nepjáukiam kraliko – kurgi kailį dėsme! Mžš. Močiutė pjóvė pilką antelę JD277. Paršų pjautąją dieną buvo ir kalėdninkai Šts. Arklys par torą kaip pjaunamasis iššoko Šts.
^ Ožkelė tyli nepjaunama PPr272. Nepenėjęs gyvolio, nepjausi, o papjovęs taukų negausi VP33. Devyni vyrai gaidį pjovė LMD.
ǁ prk. marinti, galabyti: Taigi tuose marų metuose ne viena liga žmones pjovus LTsIV691.
5. tr. užpuolus kandžiojant žudyti, draskyti (apie plėšriuosius gyvūnus): Neėda katinas tų kurmių, o pjáuna vis tiek Trk. Strielčius nėjo vilko šaut, vilkas nėjo ožkos pjaut LB131. Lapė vištas pjáuna Vkš. Žąsis kai pjáuna lapė, tai eilioj sukrauna Ob. Gera katė vis žiurkes pjáuna Dkš. Tikrai, seni žmonės kalbėdavo, kad vilko pjautinas gyvulys kažkokį ženklą turi V.Krėv.
^ Kur vilkai vaikus veda, ten nieko nepjauna LTR(Klvr). Niekumet artimoji lapė žąsų nepjáuna Plt. Kur anie (šeškai) laikos, ten nepjáuna Brs. Gi žiūriu žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną! J.Jabl.
6. tr. pulti kandžiojant (ppr. apie šunis): Šuo pjáuna kiaulę narsiai J. Kur aš eisu – šunys pjáuna KlvrŽ. Šuniukas mane pjóvė, o dabar nepjáuna Rs. Tas šuva savo [žmogaus] nepjáuna Rm. Šuva nepjáuja mane Lkč. Ka pjáuna, ka pjáuna tas Rudis tą žmogų! Trk.
^ Paskutinį šunys pjauja B. Gera šunims senas pjauti, kai akmenio nesuranda KrvP(Ds). Mesk šunį in kiaulės, kad nepjáuna! Krok. Šuva kalės nepjauna LTR(Srj). Nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja DP529.
pjautinai̇̃ adv.: Pjautinai pjauna kits kitą J.
ǁ gilti: Kuisiai, bimbalai pjáun J. Uodai labai pjáuna gyvulius miške Ėr. Jei vasarą vabalai gyvulius pjauna, bus lietaus Škn. Tegul mes vargstame, tegul mus utėlės pjauja V.Kudir. Pjáuna kaip pasiutusios tos musys Pp.
| refl.: Bitys tos pjáunas pasiutusiai Erž.
7. refl. R201 rietis, kandžiotis: Šuva … puolė ant gyvatės ir pradėjo su ja pjáutis BM150. Atbėgę vilkai prie trobelės ėmė su šunimis pjautis LTR(Rk). Jau paaugs anys (šernai), vienas su kitu pjáunas Pb. Vieno kiemo šunys nesipjauna Vdk. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei vienas B. Dviem šunim besipjaunant, katinas mėsą pagrobė KrvP(Mrc). Du kiškiu pjaujas, o baltas kraujas bėg (du girnų akmenys ir miltai) B.
8. tr. raižyti, varstyti, diegti: Man pilvą didei skaust, pjáuja, mane gumbas pjáuja KI566. Ji vis skundžiasi, kad ją gumbas pjáuna Alv. Nuo uogų man ėmė vidurius pjauti Pn. Rėmuo pjauna Šts. Rėmuo pjauja mane N. Pjáuna mane gyvą liga Dglš. Beeitant pradėjo širdį pjáuti Vn. Skauda strėnas, kap peiliu pjáuna Mrj.
9. tr. varginti, kankinti: Tie kalnai (važinėjimas kalnais) tai pjáuja arklius Gs. Pjáuna arklius toks kelias Ėr. Kosulys pjáuna Ps, Mrj. Pjáuja miegas (labai norisi miego) Grš. Mane vakar miegas pjóvė Mrj. Einu gult, miegas pjautè pjáuna Mrj. Mane šiandie silpnumas pjáuna Dkš. Jau mane pjáuja žiovulys (pradėjau labai dažnai žiovauti) Gs. Kur dėsis paukšteliai, šalčio pjaunami, – lenda kur beįmanydami! Jnš. Visą naktį baisūs sapnai pjóvė Užp. Pačią, vaikus darbais pjauni J.Paukš. Visokie rūpesčiai pjáuna žmogų Ėr. Pjauna skola kaip dalgis Rz.
^ Tas kūlimas žmonis pjáuna be peilio Užv. Taip sakydamas, mane be peilio pjáuni Mrj.
ǁ gadinti, kenksmingai veikti: Nepjáuk tamsta širdies su tais vaistais Lnkv. Naminė taboka pjautė pjáuna sveikatą Ukm.
ǁ kenkti, ėsti: Pjóvė ją, skundė – tai žmogus! Jrb.
10. tr. neduoti ramybės, barti, priekaištauti, erzinti, pajuokti: Pjáuna aną [vyras], kam brangiai mokėjo Krš. Nesiliauja Laužada pjovęs manęs dėl to arimo rš. Pamatys kas su vaikiais, pjáus kaip kipšai, neduos ramybės Krš. Paskum tėvas pjóvė muni visus metus kaip koks pjūklas Vdk. Jis jąją pjáuna kaip medžio pjūklu J. Dėl tos panos tu mane pjáuni ir pjáuni Lkš.
11. refl. bartis, ginčytis, nesutarti: Dievaž, nesinorėtų pjautis su Petruliais, visgi jie, uogele, mano šiokia tokia giminė V.Krėv. Pjóvės pjóvės abudu, ale aš nebesikišiau Kp. Kas čia dabar mylisi – visi pjaunasi Ėr. Skieskitės su tėvais – kam pjáuties! Grdm. Ko ten reik pjáuties kiaurai – negaliat būti geruojuo! Trk. Pykstas su ta dukteria ant vietos, pjáunas, lovo[je] gulėdama Trk. Susidėjo dančius, ka galėtų su marčia pjáutis (juok.) Krs.
| prk.: Jo galvoje pjovėsi, ūžė šimtai viena už kitą piktesnių minčių J.Avyž.
^ Pjaunas kaip katė su šuniu LTR(Pšl). Pjaunas kaip katės maiše Šmk.
12. refl. prk. nesiderinti, nesutarti: Šitos spalvos nesipjáuja Kt. Gražūs balsai, nesipjáuja Kt.
13. intr. Kv smogti, mušti: Ka pjóvė ans mun į murzą, net akys pažaliavo! Mžk. Nu, ka pjáusu par dugną bobai, tei žinos pliotkus nešioti! Krš.
14. tr. LTI513 smarkiai groti: Muzikantai pjaun kazoką, mūsų mergos gražiai šoka (d.) Alv.
15. intr. Up greitai važiuoti: Pjáuna su dviračiu, kad nė velnias nesugins Bt. Kur tu pjáuni tokiu bjauriu keliu su dviračiu?! Dr.
ǁ refl. smarkiai sklisti, veržtis: Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais rš.
◊ ei̇̃ti (nuei̇̃ti) šuni̇̀ms šė́ko pjáuti LTIII461(Tvr) niekais virsti: Gyvenimą paskandino skolose ir pats nuėjo šunims šėko pjauti Žem.
óžius pjáuti Skr vemti: Negalėjau žiūrėti, kaip jis pjovė ožius rš.
apipjáuti
1. tr., intr. peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: Aplink ką pjauti, appjáuti KII255. Apipjovė aplink pirštą Ps. Kamblį appjáunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas Rud. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti keturius plačius diržus rš.
ǁ pjūklu iš visų pusių nupjauti (papentį): Visur priversta apipjautų ir neapipjautų medžių, pabėgių, lentų A.Vien.
2. tr. SD203 pjaunant pamažinti, patrumpinti, dalį nupjauti: Paukščiui sparnus appjáuti KI216. Ana apskus galvą savo ir apipjaus nagus savo Ch5Moz21,12.
3. tr. pjaunant atskirti: Appjáuna mėsą, visą, kokia yra an lašinių, visą minkštimą Lz.
4. tr. pjaunant apibarstyti: Visą lovį pjaulais apipjovei Vb.
| refl. tr.: Apsipjóviau kepurę pjuvenom Ėr.
5. tr. Pc nupjauti dalgiu didumą (javų ar šieno): Rugiai jau buvo apipjáuti, o kviečių tę nesėja Ss. Apipjóvę vasarojų, važiuosma vilnų karšt Sdk. Kad nors bent kiek pievas apipjaut, tai pradėtumėm rugius Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas verks, kol mes nedaugį apsipjáusim Arm. Jau šiap tep apsipjoviau rugius, dar̃ galėsiu nor kiek sliptert Nč.
ǁ refl. baigti pjauti: Šįmet apsipjóvėm jau Prn.
ǁ nupjauti dalgiu aplinkui: Apipjauk aplink kelmą Kp. Lauko kampai apipjaunami dalgiais J.Krišč.
6. tr. įveikti, pralenkti pjaunant javus ar žolę: Vis tiek tu manęs neapipjausi Kp. Aš apipjáudavau savo žmoną Dgč.
7. tr. Plv, Klp aprieti: Mūs karves apipjóvė čia toks pasiutęs šuva Alk. Tas šuniukas apipjovė tam gaspadoriui visus gyvulius BsPIV283.
8. tr. įveikti kandžiojant, puolant: Žilukė deglukę appjóvė Lp.
9. refl. apsibarti, susivaidyti: Aš dėl jo apsipjóviau su gerais žmonėmis Kp. Apsipjóvęs su visais kap šuo Nč.
atpjáuti
1. tr. SD216, K peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjóviau galą rąsto J. Lašinių du kilogramu atpjóvė Erž. Valgyk, atpjaũs duonos Nmč. Atpjóviau duonos plutą Grv. Nešk drobę atpjóvęs nuog galvos ik kelių Kls. Milo kąsnys tokis atpjáuta Btrm.
^ Atpjauto daikto nebeprilipdysi Ds.
| refl. tr.: Šitų lašinių turėsiu ir aš kiek atsipjauti J.Jabl. Peilis be kriaunų – atsipjausiu lašinių LTR(Švnč). Užsiugdei, pasipjovei [paršą] – atsipjáusi Klt.
ǁ atidalyti, atskirti, atrėžti: Ta muno pasoginė žemė: tėvas kerčią atpjóvė Rdn. Tęnai buvo granica atpjautà (išvesta) Nmč.
2. tr. nupjauti: Ana ažumigo, anos ėmė ir atpjóvė galvą jai Dv. Aš atpjóviau virvelaitę, kad tas šunaitis pabėgt Rdš. Da atpjaũs sau pirštą [su pjautuvu pjaudama rugius] Rod. Jam koją atpjóvė JnšM. Atpjáutas arklys (nupjauti pančiai) – pavogė Grz.
| prk.: Išejo šienaut pievų, tai karvėm atpjóvė pieną (mažiau žolės, todėl ir pieno sumažėjo) Arm.
| refl. tr., intr.: Boba trupino batvinius ir atsipjovė nykštį LTsIII354. Per apipjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūno DP54.
3. tr. išpjauti dalgiu, nušienauti, kad nekliudytų: Pievas atpjovė, gal vėžauti Šts. Prieš rugiapjūtę pievų [parugėje] neatpjóvė Ds. Tu kelelį par pievą atpjáuk Srv.
| refl. tr.: Reik atsipjáuti kelią – reiks važiuoti Pc.
4. tr. nupjauti dalgiu tam tikrą plotą (javų ar šieno): Lig sniedonei jau atpjovėm rugių gerą barą Ukm.
5. intr. atsilyginti darbu per javų pjovimą: Dėkui, tėveli, až dovaneles: kad gerai būsiu, – tanciais atšoksiu, kad blogai būsiu, – rugiais atpjausiu Švnč.
atsipjautinai̇̃ Kaimynai pas vienas kitą eina rugių pjauti atsipjautinai̇̃ Krtn. Atsipjautinai̇̃ talkinėtis Brs.
6. tr. Skd, Up, Pc, Užp atšipinti, atbukinti: Peilį atpjóviau į kaulą Skdv. Pjaustyk čia visokius velnius – atpjáusi peilį! Trk. Pjūklą atpjóvėm į ąžuolą Skdv. Palik antežius – dalgę atpjáusi Sdk.
| refl. Slnt, Kv: Dalgis jau atsipjóvė – reikės iškalti Skdv. Atsipjáuna dantaičiai, negal beįkąsti Nt.
7. tr. Lš nuvaryti stumiant, kandžiojant: Atpjóvė paršiuką kiaulė nuog lovio Lp.
8. refl. pjaunantis, pešantis ateiti: Šunes atsipjóvė iki stubai Gs.
◊ rugiai̇̃s (kviečiai̇̃s) atpjáuti po smer̃čio Grk, Grg niekada neatsilyginti, negrąžinti skolos: Aš tau po smerčio kviečiais atpjausu LMD(KlvrŽ).

×dapjáuti (hibr.) tr. peiliu pribaigti: Dapjóvė karvę ir pardavė Kb. Musinom dapjáut teluką Rud.
įpjáuti
1. tr., intr. SD439, R115, K peiliu įrėžti: Inpjáuk kiek pagalį, ir nulauši Ds. Tarnas … inpjovė savo rankos pirštan ir savo krauju patepė BsPII302. Neįpjáuk man rankos Š. Inpjáuta buvo, al[e] išgijo, tik rantas liko Šlčn. Rumbas, anpjáuta buvo Pb.
| prk.: Veidas siauras, ilgas, nusmailusiu smakru. Ir akys siauros, įpjautos įstrižai J.Balt.
^ Širdis gela kaip įpjautà Šts. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, būs širdis kaip įpjautà [motinai] Rdn.
| refl. tr., intr.: Kad darbininkai pas ją dirba, tai tik bijok, kad ji į pirštą neįsipjautų duoną beriekdama (tokia šykšti) I.Simon. Neinsipjaũ piršto! Dsn. Vaikai … peiliu ne vieną kartą impjaujas DP222.
ǁ intr. galėti, pajėgti pjauti: Eisiu savo medkotį pasimt, su tum neįpjáunu Erž.
ǁ tr. SD161 įręsti, įrėžti (ženklą): Su peiliu įpjáuk ženklą J. Raštas … įpjautas ant toblyčių Ch2Moz32,16.
2. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Pasdairau – po berželiu sėd[i], nė vieno pėdo neinpjóv[ė] Lz. O da neįpjóviau pusę pradalgėlės, tai aš radau didį radinėlį JD47. Y[ra] jau rugių įpjautų, o dar kame šventa Ona Šts.
3. intr. pajėgti smarkiai pjauti dalgiu: Atrodo ne kažin kas per vyras, bet jis įpjauja Žvr.
4. refl. pjaunant javus ar šieną, įeiti, įžengti: Įsipjóvėm į sodną ir ilsamos pjovėjai sugulę Dr.
5. refl. tr., intr. pjaunant javus ar šieną įsismaginti, įsinašinti: Įsipjóvę vyrai (šieną), nė pusryčio nebenori eiti Š.
6. refl. veržiant įsirėžti, įsispausti: Pančiai arkliui į gyvą kaulą įsipjóvę Alk. Diržai giliai įsipjovė į švelnias mergaitės rankas ir kojas rš. Vėzas iš impato kap ansipjovė akmeninian kalnan, tai kalnas aždrebėjo AruP86(Lz).
7. tr. įvarginti, iškankinti: Aš karo lig čia (ligi kaklo) įpjáuta Vn. Tos dalys (pasogos) įpjóvė visus Vn. Įpjáuna tas tolumas nu kelių, ale kur nupulsi, kas lauk[ia]… Pp.
8. refl. įkyrėti, įgristi: Įsipjóvė tas karas lig kaulo Pj. Meisteriui galutinai įsipjauja tuščia šneka P.Cvir. Įsipjóvė su toms skundoms lig kaklo Jdr.
9. refl. įsipykti, įsivaidyti: Jie taip įsipjóvė, kad negali vienas kito matyt Plv.
10. intr. uždėti, priteisti (baudą): Atsekė rasoms, suėmė – teismas metus ir įpjovė už miško vogimą Ggr.
išpjáuti
1. tr. K pjaunant pašalinti: Patepė išpjautą vietą gydomu vandeniu, ir žaizda užgijo J.Jabl. Kap tu jo (plauko) neišpjáusi, tai anas numirs (ps.) Grv. Žuvies žiaunos išpjaunamos rš. Iš žyvato motinos išpjautas B.
^ Šogeris buvai, šogeris būsi – daba nė su peiliu nebišpjáus Trk. Ne su peiliu anam neišpjáusi, ką žino Šv. Stovi jautis išpjautais šonais, pro nugarą dūmai rūksta (namas) Pnd.
| refl. tr.: Ėmė išsipjovė iš visų smakų galvų liežuvius, susidėjo in krepšį BsPIV277.
| Ji būt vaikų turėjus, ale išsipjóvė juos Skr.
ǁ N iškastruoti: Reikės netrukus jau ir paršelius išpjáuti Up.
2. tr. Grš kurį laiką pjauti pjūklu: Pusę vasarelės išpjóviau malkas Vn.
3. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti: Išpjovė medį ir įmetė jį ten Ch2Kar6,6. Aš išpjausiu šmaikščią rykštę Pb. Išpjáuta dabar miškai, nėra grybų, uogų Pst.
| refl. tr.: Paėmė išsipjovė gerą aliksninę lazdą BM209. Juk ją (lazdą) gali iš kiekvieno krūmo išsipjauti J.Balč. Išsipjóvę linkių, rytoj eisime jau prie rugių Š.
4. tr. pjaunant pjūklu išilgai rąsto pagaminti (lentas): Ei pakirs pakirs žalią skrobluželį, išpjaus baltas lenteles RD149.
ǁ sunaudoti lentoms, lentų gaminimui: Išpjáusma rąstą į lentas Grd.
5. tr. pjūklu pjaunant uždirbti: Roną (rąstą) pjaunant galėjo išpjáuti rublį par dieną Šts.
6. tr. SD410,419 pjaustant, pjaustinėjant padaryti: Stiklus vakar išpjóvė, šiandien deda langus Krš. Padavė jam taurę, išpjautą iš vieno smaragdo J.Balč. Aštriu peiliu ar specialia formele išpjauti tešlainius sp.
7. tr. peiliu ar pjūklu padaryti (skylę, griovelį): Atkalčių viduryje išpjauta širdis (širdies formos skylė) I.Simon.
| refl. tr.: Langą jaujo[je] buvo išsipjovę Krs.
ǁ Jrb stipriai spaudžiant įrėžti, išgremžti: Lytus, sunki vežimai išpjovė provėžas giliausias keliūse Šts.
8. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną), nušienauti: Vincukas pievą išpjóvė i šieną suvežė Krš. Išpjaũs visas balas Strn. Visas šienelis išpjáutas, lyna Krš. Pieva išpjauta, šienas į kupečius sudėtas BM227. Jau pieva išpjautà ir išvežta Krš. Su skrudėlytėm išpjáuna pievą [taupus ūkininkas] Imb. Išpjoviau pievelę dobiluotą NS139. Du barus išpjovė LTR. Aure liūnai visi išpjauti̇̀, šiandien veža šieną Rm. Per dieną pjovė, nieką neišpjovė, šviesų dalgį sulaužė N253.
| refl. tr.: Duoda tą daubikę mun išsipjáuties Pvn. Iš tos ganyvos reikia išsipjáut šienas Ob.
9. tr., intr. pajėgti pjauti dalgiu: Negali išpjáut – toki [geri] dobilai Plk. Žolė neišpjaunamà Brt.
10. tr. dalgiu ar plautuvu pjaunant įstengti padaryti tam tikrą kiekį: An dienos boba išpjáuna kapų tris, ir dvi, ir pusketvirtos Lz.
11. tr., intr. kurį laiką pjauti dalgiu (javus ar šieną): Išpjovęs [šieną] lig pusryčių, parėjo valgyti LTsIV225.
12. tr. pjaunant šieną rasti, užtikti: O ir išpjóvė mano žiedužėlį trečioje pradalgužėlė[je] JD994.
13. tr. pjaunant sudildyti: Išpjáutu dalgiu sunku pjauti Šts.
14. refl. išsiveržti į viršų, iššokti: Kap paorėj[o] per pavasarį, tai visos gyslos išsipjovė Arm.
15. tr. išžudyti peiliu ar šiaip kuo aštriu: Visi jie buvo galvažudžių išpjauti S.Dauk. [Žemaičiai] metūse 1409 viena nakčia pagal vokyčius išpjovė ir jų jungą vienkart su katalikų tikėjimu apent atmetė M.Valanč.
| Išpjáuna su pulemiotu kaip avinus [per karą] Grz.
| refl.: Ar tik neišsipjovė? P.Cvir.
ǁ išskersti mėsai: Pašarų nėr – išpjáuna gyvulius Rm. Viską kai šluota šlavė: iššaudė aveles, išpjóvė kiaules Bgs. Papjūvas, papjovykščius išpjáuk J.
ǁ prk. išnaikinti, išmarinti: Metūse 1798 įsisukusios rauplės išpjovė jo visus vaikus M.Valanč. Daug žmonių išpjovė marai A1884,265. Kiek daug ne laike žmonių karštinė išpjáuna! Užp. Jų vaikus vargas ir bėdos išpjaus! Tat.
16. tr. užpuolus kandžiojant išžudyti (ppr. apie plėšriuosius gyvūnus): Žiemą vilkai šunis išpjóvė Všv. Vilkučiams avis išpjovus, avinai skundžias senam vilkui J.Jabl. Žiūro, ka vilko išpjáuta visos avys Brb.
ǁ geliant išnaikinti: Svetimos bitės mūsų aulius išpjauna S.Dauk.
| refl.: Jei ant to avilio įsispiesdavo, kur stipresnės, išsipjáudavo [bitės] Grz.
17. tr. Ad, Krtn, Jnšk išėsti, išrieti, išvaryti: Išpjóvė, turėjo išeiti Vn. Su ta Zose susipyko, ir išpjóvė iš numų Pln. Šogeris buvai ir būsi: jau munęs niekur neišpjáusi! Trk. Priešininkai geidavo prazidentą iš urėdo išpjauti LC1882,23.
paišpjáuti tr. išrėžti: Iš skūros paišpjóviau diržus Lz.
nupjáuti
1. tr. SD385, K peiliu ar kuo kitu aštriu nurėžti, nuręsti: Teko vargšui pirštas nupjauti rš. Liežuvį nupjovė S.Stan. Būtų nupjovę gelsvas kaseles KlvD7. Negalėjo … su šoble tą ragą nupjáut Sch118. Nupjáuk nagus J. Iš nakties varpas nupjovė rugiams Šts. Viršūnė [pušies] nupjauta Rud. Nupjáuk vytelę kiaulei pavaryti Als.
^ Nupjauk man galvą, išimk širdį, duok kalbėt (žąsies plunksna drožiama rašyti) B.
| refl. tr., intr.: [Medžioklis] nuspjovęs savo sidabrinę sagą LTR(Ds). Nusipjauju lazdą N.
^ Bet kaip jau numirė, tada šitie daiktai kaip pjaute nupjaujasi BPII408.
ǁ pjūklu pjaunant, nuleisti nuo kelmo (medį): Gražiai auga jauni ąžuolai, slapčiai nupjaujami prš.
2. tr. pjūklu pjaunant padaryti, pagaminti (lentas): Gerai anam nupjóvė lentas Pvn.
3. tr. dalgiu nukirsti (javus ar šieną): Dvidešim pūdų nupjaũs rugių Nmč. Žmonės rugius nupjovė – teliukus rugienon veda, riša Tvr. Ar tau rugiai, ar šienas, vis, būdavo, su rankom nupjáut Ob. Mūsų rugiai jau nupjauti̇̀ Pš. Rugius talka nupjoviau A.Baran. Pievą nupjauju, nušienauju R8. Visus nupjáutus dobilus sulijo Srd. Kaip mes pareisim …, šienus nupjáusim JD955. Ar biesas nupjaus tokius laukus! Žem. Miežius pjovė vieni dvariškiai, bet nupjautoje dirvoje pluokštai kėksojo nenupjautų varpų Žem. Nupjóviau pievelę su dobilėliu, parvedžiau mergelę su vainikėliu JD361. Dalgelę suleisiu, žolelę nupjausiu LTR(Lp). Rudenį skubėk pjūties laike nupjauti pjaunamąjį i sukrauti kraunamąjį Šts.
^ Be laiko nupjausi – gardžios duonos neragausi KrvP(Mrc). Priežodis sako: „Su saulele rugius nupjovus, bus duonelė balta“ rš. Nėr ko dejuot pjovėjų – rugiai rugius nupjaus (už rugius galima pasisamdyti) Vlk. Nesidžiauk nupjovęs, pasidžiauk kluonan suvežęs TŽV600.
nupjautinai̇̃ adv.: Geriau rugius rišti yr nupjautinai̇̃ pjaunant Lk. Kad pjauna rugius kaip šieną, sako: pjauna nupjautinai̇̃ Lk.
| refl. tr., intr.: Kaip rugius nupjáunas, mėnesį praleida i kula Brs. Iš bėdos nusipjáutumėme bobos rugius Pc. Kai su pjautuvais pjauni, tai gerai nusipjáuna Antr. Kai rugiai nusipjaũs, tada apmažės darbų Mžš. Rugiai nusipjóvė į gerą laiką LKKIX161. Ans sako: Nusipjaukiat, pūrai, – ir nusipjovė (ps.) S.Dauk.
4. tr. peiliu nužudyti: Aš nieko nesu papjovęs, ne vištą, ne veršį, o kiaulę taip nupjáunu, ka nu: ana užduoda tokią zlastį – žviega, bliauna, čypa Vgr.
ǁ Štk prk. numarinti: Pjūtis nupjovė žmogų Ggr. Pjūtis arklį nupjovė Šts. Aš suvalgiau uogų, ir kad ėmė vidurius pjauti, aš tariau, kad nupjáus Rt.
5. tr. Krš, Užv, Kdn, Grš kandžiojant nugalėti, nuvaryti: Tas paršiukas nupjauna muno kiaulelę, apėda aną Klk. Anas paršiukas nupjáu[ja] šitą i storas toks kai reketys Jrb. Mažąjį paršioką ir kiaulė nupjáuna Trgn. Jei nori, kad bitės nuo kitų bičių atimtų medų ir jas nupjautų, leisk jas avilin per vilko gerklę (priet.) MTtII128.
6. intr. greitai nuvykti, nubėgti: Kai jie nupjaus tolyn, tu atlėk, – sako šuva vilkui (ps.) Rm.
◊ kaip nósį nupjáutas; Žem nusiminęs: Paliko kaip nosį nupjautas po tų žodžių Dr.
panupjáuti
1. tr. pjūklu pjaunant nuleisti nuo kelmo (medį): Mes tas pušis panupjáusim Dv.
2. žr. nupjauti 3: Visi panupjóvė avižas ir pašienavo pievas Dv.
papanupjáuti žr. panupjauti 2: Kap Laurynas, tai bus visa papanupjáuta ir papanurinkta Dv.
papjáuti
1. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjáuk septynias rykštes ir ateik pas mane LTR(Šk). Kad kas tos lovos galą biskį papjáutų – par ilga Jrb.
| refl. tr.: Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir pamokysiu savo martelę D4. Eisiu į beržyną, pasipjausiu beržo rykštę KlvD7. Ta lieknąjį šermukšnį jis kadai kitkart manė pasipjaut meškerei rš.
ǁ peiliu šiek tiek ko nupjauti, pripjauti: Buvai miške ir botagaičių nepapjóvei Ds.
| refl. tr.: Pasipjoviau kadagių kaminui šluostyti Šts. Nuejęs lazdų akėčiom pasipjautų BM67. Aną dieną ėjau vytelių pasipjauti bučiui rš. Pasipjovusi gėlių, mergaitė vėl išėjo iš darželio J.Balč.
ǁ SD263 pjūklu pjaunant nuversti, nuleisti nuo kelmo (medį): Dar vieną uosį turiam papjovę Ktč. Medis koks papjáutas – i liptas Šv.
2. tr. supjauti į dalis, supjaustyti: Į dalis papjauti N. Papjáunam [pušį], paskaldom ir sudedam po siena Dv. Papjáusiu ant lentų sienojus Rod. Daug šį rytą kepalų bus papjauta ant stalų sp.
| Tik papjáuna (sukerpa medžiagą) ir duoda siūt Nmč.
ǁ truputį, dalį nupjauti: Papjóvė galvas [svogūnų prieš sodinimą] Ad.
3. tr. perpjauti: Pripuolęsi papjovė virvę, [pakaruoklė] nukrito dar gyva Žem.
ǁ ne visai nupjauti: Virto papjautos pušys tarsi kokie milžinai rš. Pjautuvu kab pjaunam, tai ir pirštus papjáunam, ir kraujas bėga Lz. Gyslelę papjóvė kokią, i mirė Rdn.
4. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Imk dalgį ir eik vikavižių rytdienai papjauti I.Simon. Prašiau, kad kas mišinio papjáutų – nėr kas papjáuna Antš. Reik prašyt, kad kiaulėm atolo papjáutų Pc.
| refl. tr. Mžš: Einu pasipjáut karvikei šieno LKT104(Pd). Mes pasipjáusiv lanko[je] šienelio, baltųjų dobilėlių JD346. Aš papartėlio nepasipjausiu ir žirgelio nepašersiu (d.) Sn. Ėjau arkliams šėkų pasipjaut BsPI24. Pirminykas davė žmonėm pievų – rytais, vakarais, sako, pasipjáukit Rm.
5. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną): Vartė, kol su rasa, papjautą šieną Vaižg. Avižas papjovė Zt. Jau toli papjóvė rugius nuo miško Rm. Ans eina šieną papjáudamas, žabus pakirsdamas Vgr. Savaitę papjáutas [šienas] išbuvo, gavo lytaus i pašuto Rdn. Lankos gulia papjáutos Skr.
papjautinai̇̃ adv.: Rugius pjauna į eiles kaip šieną, atseit, papjautinai Ggr.
6. tr., intr. galėti, pajėgti pjauti (javus ar šieną): Nemanyk, ir jis neblogai papjauja, kažin dar ar spėtum! Žvr. Parsivedžiau jauną, rugių nepapjáuna JV797. Jonas nepapjáuna – reikės žmogų samdytis Šlv. Kap visai reti, tai nepapjaunami [rugiai] Lp. Ans i su viena ranka papjáuna Krš. Su mašina visai nepapjáusi: vietums išgulusios, o vietums labai daug akmenų Vdk.
7. intr. kurį laiką pjauti dalgiu: Papjóvė kokią valandą ir parejo su dalge Upt. Papjaudavom i penki šeši dalgiai – nuvarai par pusę dienos Grd. Paėmimą papjóvė, ir nori paimt kaip už visą dieną Šmn.
8. tr. SD348, K peiliu ar šiaip kuo aštriu nužudyti: Anas sa[vo] mergos papjáut norėjo Vlk. Šaukė: „Aš tave papjáusuot!“ Vn. Kaunas peiliais, būna, ir papjáuna Rod. Bešienaudamas papjoviau gyvatę Dkš.
| Traukinys žmogų papjóvė (suvažinėjo) Švnč.
^ Visi miega kaip papjauti Ėr. Staiga mirė vyras – kai pjaut papjóvė Erž. Kaip pjáute papjáuna tie vėžiai žmogų Trk. Jis įmanęs kitą nagu papjaũtų Mrj. Papjáuk – nieko nesupranta Nmč. Nevalgo – gali papjáuti Trk.
| refl.: Bobos ko nepasipjóvė Pc. Man geriau su šituo peiliu pasipjaut, o ne tokį gyvulį už vyrą turėt BsMtII100. Galiu jam duoti ar peilį pasipjauti, ar virvę pasikarti KrvP.
ǁ peiliu nužudyti mėsai, paskersti: Papjauti avį J. Ir papjovė veršelį BB3Moz9,8. Papjóviau aš ituos karves, papjóviau telaičius, iš skūros paišpjoviau diržus (ps.) Lz. Papjóvė paršą, nedidelis, ale minkštas Pnd. Papjáuna paršioką, tą suvalgo, tada kitą pjauna Pb. Mes kaip papjaujamos avys rokuojami esme BPII130. Papjaukit antį iškepti ir vištą kur riebią sriubai Žem. Dar didesnis gaidys buvo, ale papjóviau Dt. Avį, žąsį papjauju R9. Šiandiej darbo, kaip kiaulę papjóvus (daug) Šmn.
| refl. tr., intr.: Nė vieną kiaulę da nepasipjóvė Vlkv. Gaspadinė vieną dieną pasipjovė avį vieną DvD264. Pasipjovė vištą kepti J.Jabl. Mėsos mes daug pasipjáudavom, bet mano žmogus nevalgydavo Skr. Tas pęslas pasipjáusias (bus papjautas), mažiau darbo būs Krš. Nelygu gyvolis pasipjauna naginėms: ir šešias vasaras gal išnešioti nagines Šts.
ǁ prk. numarinti: O brolį džiova papjóvė Mrj. Tokius jaunus papjauna džiova I.Simon. Gumbas kone papjovė R.
9. tr. K, Dkš užpuolus kandžiojant nužudyti, sudraskyti: Parėjęs namo, žmogus sužino, kad jo arklys ten pat krūmuose vilko papjautas rš. Siuntė ponas vilką, kad ožką papjautų d. Iš nakties keturios vištos papjáuta Antz. Lapė papjovė visas žąsis, nė vienos nebeliko LTR. Paukščioką papjóvė katė Kp. Šeškus vištas papjóvė Dglš. Varlė papjáudavo kumelę (pavasarį nusilpę arkliai dažnai įklimpdavo į pelkę ir nugaišdavo) Imb.
| prk.: Visi [kareiviai] utėlių papjauti (apnikti, užgraužti), nor semte semk Imb.
^ Daug šunų ir vilką papjauna PPr109. Šimtas varnų ir kumelę papjauna Lkv. Atsimena kap vilkas papjautas avis KrvP(Mrk). Ateit svečias be dantų, papjau[ja] aviną be kaulų (kūdikis ir krūtis) B. Kąsakas kumelę papjóvė (sakoma vis klausiančiam „ką sakai“) Skdt.
| refl. tr.: Pagiriais vilkiščiai vaikščioja: tave pasigaus ir pasipjaus Tat.
ǁ mirtinai sugelti: Anais metais tai man papjovė šunį bitelės Všn. Kaip tikt motina pabengia kiaušelius dėti, tai bitės tus tranus nutvėrusios papjaun S.Dauk.
papjautinai̇̃ adv.: Galvažudžiai vorai pjauna papjautinai Blv.
10. tr. labai suvarginti, nukankinti: Šitokiuo keliu važiuodamas gali ir arklį papjáut Užp. Tos rupūžės avys papjáuna žmogų iki čia (didžiausias vargas vedžioti jas į ganyklą) Skr. Mane bėdos baigia papjáut Sv. Jin vargų papjauta moterėlė Lnkv. Kartais žmogų rūpesčiai papjáuna Mrj. Seniau, būdavo, tos dalios papjáuna žmones Mrj. Baigia papjaut gyvą [darbai] Ds. Bailės papjautas (labai bailus) Dglš.
^ I su liežuviu žmogų gal papjáuti Užv. Čia mane be peilio papjovė, be virvės pakorė KrvP(Kbr). Ji mane be peilio papjáuna savo bumbėjimu Prn. Toks gyvenimas mane be peilio papjáuna Prn.
| refl.: Ji su tuo seniu pasigadino, pasipjóvė (pagadino nervus, sveikatą) Skr.
11. tr. sugadinti: Man senystė gerklę papjóvė, negaliu giedot, nėr balso Ad. Žmonys dabar onaro papjauti̇̀ Dglš. Mielių papjáutas (nusivadėjęs) alus KI239. Uzbonėlis tarė, pusverpėlį barė: „Eik tu laukan iš kamaros, mielių papjautàsis“ JD968.
parpjáuti
1. refl. atšipti, atsipjauti: Piela per daug metų parsipjáuna Prl.
2. tr. visiškai nukamuoti: Parpjaũs arklius [versdami taip sunkiai vežti] Lp. Jis visas ligų parpjáutas Mrj.
pérpjauti
1. tr. pjaunant padalyti į dvi dalis: Perpjaukim tą obuolį pusiau rš.
^ Kaip nori, pjauk – neperpjausi, kaip nori, kirsk – neperkirsi (vanduo) LTR(Srd).
2. tr. K giliai įrėžti, kiaurai perrėžti: Koją párpjovė ligi kaulo Jnšk. Piemuo su peiliu párpjovė sau pirštą J. Kaklą perpjauju, papjauju R11.
| refl. tr., intr.: Išilgai delno pérsipjovė Grž. Nekišk savo nosės, aš [pats] persipjáusiu Slm.
3. tr. Grd, Ldk dalgiu pjaunant užgriebti svetimos dirvos ar pievos: Tu vagis! Perpjovei mano pievą per dvi pradalgi Žem. Kapčių nebuvo, párpjovė ežią, i trukšmas Užv. Jis išmieruos, bet niekieno pievos neperpjaũs Rm.
| refl. Lp.
4. tr. kurį laiką pjauti (javus ar šieną): Visą dieną párpjoviau tą dirvalę Vvr. Párpjausi dvi dieni, o litą tegausi Nt.
5. intr. nustoti raižius, pjovus, kankinus: Parpjovė pjūtis, ir vėl sau sveikas Šts.
piepjáuti, pypjàuti žr. pripjauti 3: Pypjáuk, o su karu parvežk tos žolės Klp.
prapjáuti tr.
1. R pradėti peiliu ar pjūklu pjauti: Prapjáunu paltį lašinių J. Dar yr vienas kepalas duonos neprapjáutas Als. Tiek bijo nu vieno klucį prapjáuti Trk.
2. K peiliu prarėžti, įpjauti.
| refl. tr.: Kad prasipjáusi pirštą, vortinkliu liuob dėti, kad užstabdytų kraują Štk.
ǁ pirmą kartą važiuojant rogėmis per gilų sniegą padaryti provėžas: Kai tik prapjovė provėžas, tai ir geriau važiuot [rogėmis] Gs.
3. pjaunant padaryti skylę, plyšį: Tie maišai dengė visą kūną žmogaus, tikt rankoms, nosei, lūpoms ir akims buvo prapjautos skylės M.Valanč. Žiūro, kad maišas prapjauta ir cukerkų išimta rš.
^ Jos akys kai viksva prapjautos (siauros) Mrc, Sn. Vis tiek tas kačiukas nesveikas – jam akys kaip viksva prapjautos Pc.
4. pradėti dalgiu pjauti (rugius): Dzūkijos valstiečiai stengdavosi savo rugius prapjauti kaimynų nepastebėti rš. Prapjóvė [rugių], tai atanešė surišęs pėdelį mažutį – gaspadoriu[i] pastatė užu stalo Pb. Gervėčių apylinkėse lietuvės moterys, eidamos prapjauti rugių, nešdavosi duonos ir druskos rš.
^ Džiaugiasi, kap rugius prapjovęs KrvP(Mrc).
5. Šv nupjauti kiek javų ar šieno: Vasarojo prapjáus, žąsis ganys Lk. Prapjáus rugių, i kulsi išsiviepęs Trš. Prapjauk šienelio nors pradalgėlį LTR(Kp). Biškį prapjóviau žolės, lei duoda kiauliums Vgr.
| refl. tr., intr.: Prasipjaukiam šieno! Su kuo beprasipjausi, kad dalgis nulūžo Dr. Pakol prasipjáuna, nebuvo niekur rugių pirkt Mrc. Man dalgelė gero plieno, prasipjausiu žalio šieno d.
6. kiek pasismulkinti: Šiečkos reikia kiek prapjáut Švnč.
ǁ supjaustyti kiek malkų: Ka jau reik eiti medžių prapjáuti, ans dyri dyri dyri ir išejo Trk.
7. pjaunant padaryti praėjimą, pravažiavimą: Kelią prapjóvėm pievoj Lp. Aš, rugelius prapjaudama, dobilėlius pamindama, atrasiu kelelį in tėvelį TDrV26.
8. Kš pralenkti pjaunant (javus ar šieną): Esu prapjóvęs visą talką, visus pjovėjus esu prapjóvęs Šts.
pripjáuti tr.
1. JnšM peiliu ar pjūklu prirėžti tam tikrą kiekį: Katilą [obuolių] pripjáusu i suvirinsu obūlynės Krš. Nu pagatavija medy malkos, tę malkų tada pripjáuni, tada praskaldai Lz.
| refl. tr.: Visa ką padariau ir siečkos prispjóviau Grv. Prisipjauti virpstelių rš.
2. Ds, Užp pjaunant patrumpinti: Kad ilgas, pripjáuk Trgn. Dabar i pripjáut redelių nemožna [kai padarei per aukštus] Dglš. Reikia pripjaut ienos šitam arkliukui Sdk.
3. dalgiu prikirsti (javų ar šieno): Gerus rugelius bepjaudama menkų rugelių nepripjovė Rtn. Aš pažiūrėsiu rugių laukely, ar daug pripjovė baltų rugelių (d.) Mrj. Jis pripjóvė šmotą šieno J. Žirnelių pripjóviau kiaulėm Šlčn. Tada pripjáuna saują pirmą [rugių] ir suriš ir atneš gaspadoriu[i] Pb. Jeigu pripjauni paskutinį pėdą pilną, tai daugiau nebepjausi, mirsi (priet.) LTR(Ob).
^ Kad pripjovė – šuniui pasikočioti LTR(Sdb).
| refl. tr.: Dobilo jam te gero buvo, prisipjaũs davaliai Ob.
ǁ refl. iki valiai pjauti (javus, šieną): Aš prisipjóviau lauke rugelių, geltonųjų kvietelių JV494. Aš prisipjóviau lanko[je] šienelio, prisinešiojau plieno dalgelio JD962.
4. refl. pridilti, atbukti: Prisipjóvė peilis, t. y. pridilo J. Ruokaną dieną dalgis neprisipjauna – neapkimba koše Varn.
5. tr., intr. pjaunant dalgiu prieiti, pasiekti: Pardien gal ir pripjáusma lig Vidupievio (pievos vardas) Vb.
pripjautai̇̃ adv.: Kviečius, rugius pjauna pripjautai̇̃, pripjautinai̇̃, prykersmu (pradalgė virsta prie nepjautų) Rt.
pripjautinai̇̃ adv.: Pas mus tik rugius ir pūrus pripjautinai̇̃ tepjauna Brs.
6. I daug priskersti: Vištų pripjáuta priemenėj Bgs.
7. Slnt, Ėr, Ml, Alv pjaunant pribaigti nepagydomai sergantį, dvesiantį gyvulį: Reikės šiame čėse tokią gerą karvę su šviežiu pienu pripjáuti Rdn. Ta karvė bengės, da pripjóvė ir pardavė tą meisą Štk. Gavau pripjáuti veršį, buvo bedvesąs Šts.
8. ne visai papjauti, ne visai nužudyti: Mano kaimyną piktadariai pripjóvė ir paliko pripjáutą (leisgyvį) Mrj.
| Sako, pripjáutas [po operacijos] esąs, vos ne mirštąs Jd.
ǁ užpuolus kandžiojant, draskant ne visai pribaigti: Radau, pripjáutas (dar ne visai vilko papjautas) avis Gs.
9. žr. nupjauti 1: Liežuvį pripjauti bei rankas ir kojas nukirsti BB2Mak7,4. Ausys, nosis jo pripjaujamos BPI190.
10. Ob prierzinti: Tai pripjóvė jį, net nežino, kas daryt! Km.
11. uždėti, priteisti (baudą): Anam pripjóvė tris šimtus rublių pabaudos Krtn.

×razpjáuti (hibr.) Rš žr. perpjauti 1: Bulba razpjauta per pusę Aps.
supjáuti tr.
1. pjaunant susmulkinti, supjaustyti: Malkas supjauti N. Jis paliks tau tas malkas supjauti Grž. Supjovė kaip bematant visus šiaudus BsPIV237.
2. pjaunant sunaudoti: Tie visi medžiai reiks lentõs[na] supjaut, o anie malkos Rk. Visus rąstus į lentas supjovė Pn. Davė mėsos, sako: „Ir tą tik visą ansyk nesupjauk, tai vis galėsi pjaustyt ir pjaustyt“ BsPIV109.
| refl.: Daugiau kaip trečdalis medžio susipjauna į pjuvenas rš.
3. pjaunant pagaminti: Supjáusiu lentas Kb.
| refl. tr.: Aviliui susipjáusiu lentas Ėr. Pasiuntė susipjauti šulų bačkai Vn. Susipjoviau kelias šluotas beržynėly Jnšk. Susipjóvei šluotą beržinę ir parsinešei namo Ob.
4. kuo aštriu sužeisti: Bjauri dabar [linus] rauti: supjáuna, subūna rankas [raunant iš kietos žemės] Krš.
5. dalgiu nupjauti, nukirsti (javus ar šieną): Vyrai paema dalgį šienuo supjáut Klk. Kai supjauna, suriša, gubosna sustato V.Krėv.
| refl. tr.: Susipjóvėm viską – a neims lyt? Gs.
6. dalgiu pjaunant pagaminti tam tikrą kiekį: Su pjautuvu supjóviau šėko dėlei karvės J. Par kėleną gal du vežimu šieno supjauti Sln. Mažai šieno tesupjaudamas, arklių nelaikė M.Valanč. Supjóvėm šešias kapas rugių Ktk. Žolės supjáut reikia kiaulėm Grv. Supjauna visuomet mažiau negu kiti, nors lauko turi tiek V.Krėv. Supjovęs pėdą, tuojau nešė namo gaspadinei S.Dauk. Paskutinį pėdą supjauna didžiausią, tai, sako, – gaspadorius LTR(Auk). Dobilai buvo, kad negali pradalgės supjáuti, turi kirsti aplinkuo Lkv.
| refl. tr., intr.: Susipjovęs esąs tris kupsčiukus Rdn. Susipjaũs ir mūsų šiemet keli vežimėliai šieno Jnšk.
^ Kas verkdamas sėja, tas ant pjūties, susipjovęs pėdą gražių kviečių, nešdamasis džiaugsis Tat.
7. refl. pjaunant prilygti: Dar tu su gerom pjovėjom nesuspjáusi Vlk.
8. refl. Ėr sudilti nuo pjovimo: Jos plieninis pjautuvėlis susipjovė, susipjovė DvD142. Jau mano dalgė visai susipjóvus, tik per colį platumo Alv.
9. sukandžioti: Padabok šunis, kad nesupjautų deglės Žem. Šuo kiaulę supjovė Lp. Svetimi šunys supjóvė mūsų šunuką – neblaka Užv. Ir tu bėgtum, kad šit šuva supjaũt Trgn. Šunys mūsų veršį labai supjóvė Up. Supjaũs kiaulės paršuką Lp.
^ Eina kai šuva supjáutas Rod.
ǁ Up sugilti: Muni bitys supjóvė – rankos už kokių dešimt minučių suputo Žr.
10. refl. susirieti, susipešti vienas kitą kandžiojant: Šunys susipjóvė K. Daržinėj susipjovė katės rš. Katė ir šuo greit susipjauna rš.
^ Savi šunes susipjovė, jie ir susigerins LTR. Ir dvi bitys vienam dobile susipjáuna Krž. Du kiškiuku susipjovė, balti kraujai bėga (girnos) flk.
ǁ refl. susimušti, susigrumti: Jeigu kas valgo svetimu peiliu, jisai su tuom žmogum susipjauna (priet.) LTR(Auk). Pats Bliukeris pirma jojo, pirma jojo, su prancūzu susipjovė, susipjovė JD1150. Kad mes jojom vieškelaičiu, susipjovėm su maskoliais (d.) Nm.
11. supjudyti, sukiršinti: Pasmaišė kokia te nogla atejuonis ir supjóvė žmones Lkm.
12. refl. smarkiai susiginčyti, susivaidyti: Susipjovė medininkas su sendvariškiais Žem. Taip ir išėjom nuo brolio susipjóvę Skr. Abudu susipjóvė kaip šunys Ėr. Susipjovė kaip šunys dėl kaulo PPr419.
13. refl. prk. neatitikti, nesusiderinti, susikirsti: Kartais liaudies išminties dėsniai susipjaudavo su jo paties pastabomis ir samprotavimais rš.
14. sukirsti kalboje, suniekinti: Nedavė bobos ir išsižiot sekretoriui – ažkart supjóvė Ktk. Niaugi anys mum supjautų?! Sdk. Norėjo ir berniuką vestis, tai aš ją supjóviau Švnč.
15. suduoti, sukirsti: Anas jį botagu supjóvė Lz.
užpjáuti
1. tr. SD430 peiliu užręsti: Čia to[je] vieto[je] reik užpjáut, ba nusmuks [užrišta virvė] Pc. Ažpjáuk botkaitį – ažrašyk, bo vėl botagas nusmuks Š. Rykštės nuo balanų skiriasi, ka galai užpjáuti i siūlukai galuose Prn. Ažupjáuta ravelis ir dirželiu pririšta Arm.
2. tr. peiliu ar pjūklu įpjauti: Šitas rąstas netinka pėdžiai – užpjáutas Slm. Užpjauk tą lentą lig tolei ir daugiau nuskelk kirviu Pc. Kiek užpjóviau mėsos, nukirsk kaulą Ėr.
3. tr. pjūklu pjaunant užversti: Užpjovė medį už kelį, negal bepravažiuoti Dr.
4. refl. tr. nupjovus užsidėti: Užsipjóviau lašinių an duonos ir užėdžiau Krš. Užsipjóvei žolikės, i gyna [žaizda] Grd.
5. tr. pjaunant javus ar šieną uždirbti: Po keturius litus moka ant dienos, tai kiek par nedėlę užpjáus? Užv.
| refl. tr. OG92: Pernai a[r] tris šimtus užsipjóvęs šienu Slnt. Rugiapjūtėj per dieną visą pūdą rugių užsipjáuni Lp. Tu mun pjáusi, aš tau – užsipjáusi dienų Krš.
6. tr. pjaunant javus ar šieną užtikti, rasti: Pjauki, bernyti, žalią lankelę, rasi užpjausi aukso žiedelį N408.
7. tr. Dsm, Žln, Mrc kertant rugius nuvarginti (ranką): Nesiskubyk pjaudama, ba ranką užpjáusi Nč. Pirmądien kap pasipjoviau rugių, tep ir ažpjoviau ranką Lz.
8. refl. pjaunant javus ar šieną nueiti, nutolti: Ir ana užsipjòvė tiek toli, kad jau to vaiko nežiūri Zt.
9. tr. Lp papjauti, nužudyti: Senį „učitelių“ užmušę, užpjovę peiliais LzP. Žmona nori tave ažpjáut Lz. Užmuštų, užpjautų̃ dar nėra nė vieno Dv.
| Ale atsigrįžk, ba da traukinys užpjaũs (suvažinės) Kš. Važiavo Vilniun, ir vieną kumelę mašina (traukinys) ažpjóvė Grv.
ǁ papjauti mėsai, paskersti: Telaitį ažpjáuna an šventės Lz. Eik sugáu baronaitį (aviniuką), ažpjáusim, in ugnies sukepsim ir suėsim Lz.
10. tr. užpuolus kandžiojant nužudyti: Sykį vieną elgetą šunes į smertį užpjovė V.Kudir. Vilkas griebė ožį ir užpjovė LTR(Lp). Mūs pačių telyčaitę vilkai užpjóvė Azr. Darykim kokią rodą su kiaulioku: ag anas ažpjaũs kiauliotę Ktk.
užpjautinai̇̃ adv.: [Javų pelė] pjauna užpjautinai savo vaikus ir patelę Blv. Vienas šuo pjauja užpjautinai, t. y. antsmert, negyvai, o antras užpjaumais, t. y. ne antsmert J. Šuva pjauna užpjautinai̇̃ Ėr.
ǁ užgilti: Sako, ka bitys užpjáuna arklį negyvai Žr. Kai[p] veši dobilus tokiam karšty? Juk vapsos arklius užpjaũs Skr. Būtų uodai užpjóvę Dkš.
užpjautinai̇̃ adv.: [Arklius] vabalai užpjautinai pjauja Žem.
11. refl. Ds negyvai užsikandžioti susiriejus: Sako tos pelės: „Tu mus no smerties išgelbėjai – mes būtume užsipjovę“ (ps.) Brt.
12. tr. Alv suvarginti, užkankinti: Su miško vežimu arklius užpjaũs Jnš. Tie žmonės turi būtie nelabai geri, kad tu teip vargo užpjautas Tat.
^ Jie tokie šykštuoliai, kad be peilio užpjaus šeimyną Jnš.
13. tr. Km, Jnš labai pašiepti, užjuokti: Jei tu mušys ir škandalą kelsi, bobos muni užpjáus Krš. Neduoda ir žodžio veptert, tuoj ažpjáuna Ktk. Sarmatlyvam blogai – ažpjáuna Ut. Tave moterys liežuviais užpjaũs Mrj.
14. intr. Up, Vdk užduoti: Užpjauk gerai arkliams su votagu, kaipmat nuvažiuosi! Varn.
15. tr. smarkiai, daug užpilti: Užpjòvė erbicidu – be bičių palikom Vn.
16. tr., intr. Up smarkiai užgroti: Kad užpjovė muzikantai, langai birb! Dr. Vedum bepareitant užpjovė kapelija rš. Kad užpjóvė ant smuiko, tai kojos pačios linksta Skr. Užpjovė muzikantai maršą rš.
◊ po smerčio su rugiais užpjaus VP38 niekada neatsilygins, negrąžins skolos.