pasidurti su pašinu

rakšténti, -ẽna, -ẽno tr. krapštinėti, rakinėti: Ką ten rakšteni̇̀, kur kiši nagus? DūnŽ. Po kiekvieno valgio ans dantis rakštena Krkl.
atrakšténti tr. nugrandyti, nukrapštyti: Augink nagus, kad galėtum purvus nu rietų atrakšténti Lk.
pasirakšténti tr. Varn pasidurti: Pasirakšténti gal kojas, po dyguldagius beuogaujant Lk. Beganydami pasirakšténs po ražienas kojas, ka krau[ja]s bėgs Žr. Neimk, Vyte, [šakalio ] – pasirakšténsi Lk. Pasirakštẽno pirštą, aple lentas trindamos DūnŽ.

1 kriùšti, -a, -o
1. tr. grūsti piestoje, kad nusitrintų grūdų luoba, kad suminkštėtų plunksnos: Kriuštienę kriùšti KI563. Reikia kriùšti miežių, kad norime grucės virti Skr. Mano duona iš nekriuštų grūdų, nesijotų, nenėkotų Vaižg. Iš šoblinių plunksnų (didžiųjų sparno plunksnų) dirba birbynes, o plunksnų galus kriuša į patalynes Šts.
2. tr. grūsti, trinti, smulkinti: Su menturiu košę kriùša Gršl. Ane, eik bulbių kriušti košei Sd. Košę kriuša, katilaitį pavalkūse ar į klumpius įspraudę Šts.
3. tr. K mušti, daužyti, kulti: Girdėti žvangėjimas ir skambėjimas, kaipo kas pagal šalį daužytų ir kriuštų šimtais butilkų ir stiklų srš.
| Čia yr kriuša kriušusi, matyti iš rugių suguldymo Dr.
4. tr., intr. kimšti, murdyti, grūsti; dėti: Į tą vandenį visi rankas kriùša Grk. Kriùša su šluotražiu į akis, mažne ir akis išlėkė laukan Vvr. Kriuša į akis, ir gana Jnš. Nekriùšk taip smarkiai lovos [į kampą] – dar tinką išgriausi! Trg.
| prk.: Kriùšo kriùšo piningą (negailėdamas davė, kišo kam, norėdamas laimėti), o vis tiek nėko gera netura Vvr.
5. tr. grūsti, varyti: Kur kriuši gyvulius į tvartą, ar negali lauke stovėti? Jrb.
| Tėvas nu pat anksto kriùša ir kriùša (liepia, verčia eiti) į turgų – ir gavau eiti Krtn.
6. refl. murdytis, grūstis, spaustis: Ko čia dabar kriušatės kaip gyvoliai? Vdk. Lytys kriùšasi viena į kitą VšR. Prie jo ir kriušas žmonija P.Vaič.
| Galėsi pats kriušties su gyvoliais, ka piemenio nesamdai Šts.
7. tr. Alvt, Gl coire: Šuva kalę kriùša Škn.
1 antkriùšti, añtkriuša, -o (ž.) tr. užgrūsti, uždėti: Antkriùšo viršaitis man ant galvos tus vokyčius maitinti Žr.
1 apkriùšti, àpkriuša, -o tr. K truputį aplink padaužyti.
| refl. K.
1 atkriùšti, àtkriuša, -o tr.
1. kriušant, daužant atidaryti: Vokyčiai atkriušo grabus, Kretingo[je] už altoriaus palaidotus Šts.
2. refl. tr. atsimušti, atsidaužti: Griūdamas nuo tokios aukštybės aš atsikriušau nosį į akmenį Mc.
3. refl. atšipti: Tujau dalgis atsi̇̀kriuša Bdr.
4. prk. atstumti, pašalinti: Vieną bėdą jau atkriušáu Dr.
1 įkriùšti, į̇̃kriuša, -o tr. Š
1. K įmušti.
2. įgrūsti, įvaryti: Į klioštorių įkriušta, zokonišką gyvenimą lig pat smerčio ves P.
| refl.: Įsikriušus grobus maišo, drasko, plėšo rš.
1 iškriùšti, i̇̀škriuša, -o tr.
1. K išmušti, išdaužti, iškulti, išdurti: Aš jam dantis iškriùšiu J, Jn. Tie vaikai su pylyne jau kelintą kartą langą i̇̀škriuša Slnt. Iškriùši langą, nesišmaikštyk! Vkš.
| Seniai jau akį iškriušo, ir dabar žvairas tebėr Rt.
| refl. tr. K: Nurimk, dar dantis išsikriùši! Trg. Par vakarus besiusdami, išsikriùšo langus, dabar stimpa (šąla) Trg.
2. išpliekti, išperti: Kad pavogtum žoles, kvietkas, nugarą iškriùščiau jai, vagilkai J.
3. išmušti, išdaužyti visus: Kriuša iškriùšo žąsyčius: pėpčio[ja] žąsyčiai, šonais išguldyti Lnk.
ǁ sukulti, sugurinti visus: Parvažiavusi radau visus stotkus (indus) iškriuštus Slnt.
4. prk. išvaryti, priversti išeiti: Šįryt nenorint mane vyras iškriùšo į turgų Plt.
| Aš tau naravą iškriùšiu Lkš.
1 nukriùšti, nùkriuša, -o tr.
1. piestoje ar girnomis nutrinti grūdų lukštelį: Nukriùšk miežius, reikia prasimalti miltų Btr. Nukriušk miežius grucei Prl. Nukriùškit rytojui kriuštinių Erž. Ale ot gerai kruopos nùkriuštos: ašakos nerasi Mlt.
2. K numušti.
3. refl. tr. susižeisti, susižaloti: Parejo nusikriùšęs nagus, bjauru ir širdžiai paveizėjus daros Vvr.
4. nudėti kur, nukišti: Kur nukriùšotav tą puodelį? Plng.
5. nuvaryti, nugabenti kur: Jį kaži kur nukriùšo į kitą galą svieto, kad nei negirdėt apie jį nieko Snt.
6. pavogti, nukniaukti: Nukriùšo pieštuką Šts.
1 pakriùšti, pàkriuša, -o tr.
1. pakišti, pagrūsti: Špygą į panosę pakriùšo Vl.
| refl.: Šniaukėjo nosis pasikriùšusi tabokais Šts.
2. refl. tr., intr. pasidurti, prasimušti, susižeisti: Su adatos bule pasikriušáu pirštą, be žiedo siūdama Šts. Kas puikis to vaiko: kad ir nosę pasikriušęs (susikruvinęs), bet puikus Šts. Nagai pasikriuša (pasidaro skaudūs) beravėjant Šts.
3. pakrapštyti: Pakriušk ugnį – juo degs Šts.
4. pavaryti, paginti: Pakriùšk tu tas karves nuo vasarojaus! Skr.
5. prk. užkąsti, pavalgyti: Eik pakriùšk Alvt.
1 parkriùšti, par̃kriuša, -o tr.
1. atkelti, atgabenti, atgrūsti: Neturėjo kur padėti, tai į mūs kraštą parkriùšo Snt.
2. K parmušti.
1 prakriùšti, pràkriuša, -o tr. K pradurti, pragrūsti: Būtų įmaniusi, būtų dangų su pakaušiu prakriušusi, žemę su užpakaliu išgrūdusi S.Čiurl.
1 prikriùšti, pri̇̀kriuša, -o tr.
1. prigrūsti, primurdyti: Visokių gùrvelių po ta lova pri̇̀kriušta Skr. Tu čia be skonio visokių kvietkų prikriušai̇̃, per daug marga Snt.
2. refl. prisigrūsti, prisirinkti: Visa troba žmonių prisikriušo Šk. Kaip bematant prisikriušo pilna salė rš.
1 sukriùšti, sùkriuša, -o tr.
1. sugrūsti, susmulkinti: Barstyti ją reik sukriuštu gipsu S.Dauk. Nebent sukriušti stiklai, cementu maišyti, begali atsispirti to graužėjo ginklui Blv. Sukriùšęs kavą supilk į vandenį Slnt.
2. sutrinti, sumaigyti: Sukriùšk bulves Krtn. Bulves košei sukriušaũ Skd. Negerai bulves sukriušái – vieni kankolai Ms. Jovalą lig karštą sukriùšk Slnt. Pakol tu košę sukriùši, aš nubėgsiu pieno parnešti Mžk.
| refl.: Nešiau – uogos i[r] susikriùšo Krtn. Susikriùšo kiaušiai kiocelė[je] Skd.
3. sumušti, sutriuškinti: Ledai lauką, javus sumušė, sukriùšo KI579. Agramonas (agronomas) pripažino mūsų javus sukriuštus Gršl. Tau reik nosį sukriùšti už patalynės supūdymą Dr. Kad čia tėvas ir dajustų, jųjų kaulus ir sukriùštų JD54.
| refl. tr. K.
4. sudaužyti, sukulti: Jau musintais tu tą puodą sukriušái Slnt. Kaip pasprūdo koja, virsdama visus indus sukriušáu Vvr.
5. sukimšti, sumurdyti: Sukriùšo visus į vieną vagoną kaip silkes Erž. Sukriùšo į krūvą LTR(Jnš). Prilėkė pilnas palocius velnių, ale aš juos visus sukriušau … ing šį maišą BsMtII33. Aš sukriušáu bulves į maišą Krtn.
| Čia tie medžiai per daug sukriušti į daiktą (tankiai susodinti) Pc.
| prk.: Kiek sukriùš piningo į tą žodyną! Krtn.
6. refl. susimušti, susipešti: Taip juodu susikriùšo, kad kraujas iš nosies pradėjo bėgti Šlv.
^ Susimušo, susikriušo naginės su autais LMD.
7. padaryti menką, suvargusį, sukiužusį: Jis tą savo gaspadą tai visai sukriušo Vv. To kaimo vyrai visai sukriušti̇̀, nieko nepadaro, rodos, jų visai nė nebūtų Snt. Kad geresnio vyro negavai, tai už tokio sùkriušto irgi nereikėjo eiti Jrb. Sukriuštas gyvenimas LTR(Jnš).
1 užkriùšti, ùžkriuša, -o
1. tr. užkimšti: Su toms pakuloms užkriùš tą skylę Prk.
2. užvalgyti: Užkriùšo ir nuėjo tįsot Alk.