padaryti atrodantį mažiau metų
paséndinti
padaryti atrodantį daugiau metų
Džiaugsmas atjaunina, vargas pasendina LTR.
Kalbama, kad mokslininkai atradę būdą, kaip senus atjauninti, o jaunus pasendinti rš.

séndyti, -o, -ė NdŽ, Klvr žr. sendinti:
1. Valgykit, svotuliai, nespjaudykit ir mūsų dukrelės nesendykit (d.) Vlk.
2. Mat ilgi andarokai séndo Mžš.
3. refl. Dabar visi séndosi Ėr.
4. tr. laikyti senu: Séndo séndo – nei aš čia tokia sena, nei ką Pc.
nuséndyti žr. nusendinti 1: Nusendžiau uošvelę belankydamas LTR(Trak).
paséndyti J, NdŽ žr. pasendinti 1.
suséndyti žr. susendinti 1: Suséndei arklį, suséndei, kas dabar jį pirks? Pc.

séndinti (sę́dyti Skr), -ina, -ino NdŽ caus. senti.
1. Šts daryti seną: Metai nelaukia, visus lygiai sendina rš. Kaip tau atrodo – ašaros nesendina moters? J.Gruš.
2. daryti vyresnio, senesnio išvaizdos: Vyrą labai séndina užsiūginta barzda ir ūsai Skrb. Jos tokia kukli, lygi, sendinanti šukuosena rš.
^ Juokas žmogų jaunina, pyktis séndina Snt.
3. refl. daugintis metus: Séndinos kiti vyrai po karo Grd. Séndintis mažai kas séndinas, dažniau jauninas Sb.
4. daryti senstantį, neleidžiant vesti ar tekėti: Kam séndini mergą, lai teka J. Neséndinsu [dukters], ka atsitiks koks, i leisu DūnŽ.
| refl.: Ko tu séndinys (nevedi), ko pačios neieškais? DūnŽ.
nuséndinti
1. L25 caus. nusenti.
2. tr. pripažinti senu: Aš esu nuséndyta, nebeisiu ravėti Bdr.
3. refl. pasidaryti nebetinkamam, pasenti: Krikščioniškasis tikėjimas nenusisendina, reikia tiktai jį suprasti J.Šliūp.
paséndinti caus. pasenti.
1. DŽ padaryti seną: Paséndino pačią J.Jabl(Šl). Rūpestis paséndino ją kokiu dešimtmečiu NdŽ. Pasendino mane buvę tamsios gyvenimo sąlygos sp.
2. padaryti vyresnio, senesnio išvaizdos: Jis buvo jaunas, bet akis ir kiek padiržusias lūpas bemat pasendindavo liūdesys sp.
| refl. tr., intr.: Save pasiséndinai, tuos ūsus užsiauginęs Rs.
3. refl. pasidauginti metus: Nenorėjo būt pašauktas, tai pasiséndino Sb. Anie ėmė i pasiséndino par keturius metus Vkš.
4. NdŽ padaryti pasenusį, neleidžiant tekėti ar vesti: Tu mane visai pasę́dinai, no visų jaunikių gynei, o daba nimi (neimi) Jrb.
5. padaryti, kad atrodytų senas, nebenaujas: Baudžiavos laikais žmonės tyčia pasendindavo naujas knygas rš.
6. refl. tr. padaryti nebešviežią: Sviesto pasidirbau, kai turėjau iš ko, kaži, a nepasiséndysiu Erž.
praséndinti tr. NdŽ padaryti seną, neleidus tekėti ar vesti.
priséndinti tr. padaryti seną: Pakankamai prisendinti kandidatai į grabą B.Sruog.
suséndinti caus. susenti.
1. padaryti seną: Sveikatingos, sočiai mitusios žemaičių moterys nuo 20 ligi 50 metų palieka kuone tokios pat, nenudėvėtos, nesusendintos, lygaus veido Vaižg.
^ Nebučiuok rankos – susendinsi LTR(Ds).
2. refl. tr. laikyti save senu: Teip savi jau susiséndino, ka, rodos, nieko i nereikia Rs.
3. NdŽ, Aln padaryti susenusį, neleidžiant vesti ar tekėti: Ir patys susenėjo, ir ją (seserį) suséndino Aps. Nu ką ans dirbs vienas, ka ana (motina) numirs, paskiau ka suséndys su visu Žeml.
4. padaryti nebešviežią: Laikė laikė kiaušinius ir suséndino DŽ1.
užséndinti tr. padaryti seną: Užsendintas LL184.

séndinti (sę́dyti Skr), -ina, -ino NdŽ caus. senti.
1. Šts daryti seną: Metai nelaukia, visus lygiai sendina rš. Kaip tau atrodo – ašaros nesendina moters? J.Gruš.
2. daryti vyresnio, senesnio išvaizdos: Vyrą labai séndina užsiūginta barzda ir ūsai Skrb. Jos tokia kukli, lygi, sendinanti šukuosena rš.
^ Juokas žmogų jaunina, pyktis séndina Snt.
3. refl. daugintis metus: Séndinos kiti vyrai po karo Grd. Séndintis mažai kas séndinas, dažniau jauninas Sb.
4. daryti senstantį, neleidžiant vesti ar tekėti: Kam séndini mergą, lai teka J. Neséndinsu [dukters], ka atsitiks koks, i leisu DūnŽ.
| refl.: Ko tu séndinys (nevedi), ko pačios neieškais? DūnŽ.
nuséndinti
1. L25 caus. nusenti.
2. tr. pripažinti senu: Aš esu nuséndyta, nebeisiu ravėti Bdr.
3. refl. pasidaryti nebetinkamam, pasenti: Krikščioniškasis tikėjimas nenusisendina, reikia tiktai jį suprasti J.Šliūp.
paséndinti caus. pasenti.
1. DŽ padaryti seną: Paséndino pačią J.Jabl(Šl). Rūpestis paséndino ją kokiu dešimtmečiu NdŽ. Pasendino mane buvę tamsios gyvenimo sąlygos sp.
2. padaryti vyresnio, senesnio išvaizdos: Jis buvo jaunas, bet akis ir kiek padiržusias lūpas bemat pasendindavo liūdesys sp.
| refl. tr., intr.: Save pasiséndinai, tuos ūsus užsiauginęs Rs.
3. refl. pasidauginti metus: Nenorėjo būt pašauktas, tai pasiséndino Sb. Anie ėmė i pasiséndino par keturius metus Vkš.
4. NdŽ padaryti pasenusį, neleidžiant tekėti ar vesti: Tu mane visai pasę́dinai, no visų jaunikių gynei, o daba nimi (neimi) Jrb.
5. padaryti, kad atrodytų senas, nebenaujas: Baudžiavos laikais žmonės tyčia pasendindavo naujas knygas rš.
6. refl. tr. padaryti nebešviežią: Sviesto pasidirbau, kai turėjau iš ko, kaži, a nepasiséndysiu Erž.
praséndinti tr. NdŽ padaryti seną, neleidus tekėti ar vesti.
priséndinti tr. padaryti seną: Pakankamai prisendinti kandidatai į grabą B.Sruog.
suséndinti caus. susenti.
1. padaryti seną: Sveikatingos, sočiai mitusios žemaičių moterys nuo 20 ligi 50 metų palieka kuone tokios pat, nenudėvėtos, nesusendintos, lygaus veido Vaižg.
^ Nebučiuok rankos – susendinsi LTR(Ds).
2. refl. tr. laikyti save senu: Teip savi jau susiséndino, ka, rodos, nieko i nereikia Rs.
3. NdŽ, Aln padaryti susenusį, neleidžiant vesti ar tekėti: Ir patys susenėjo, ir ją (seserį) suséndino Aps. Nu ką ans dirbs vienas, ka ana (motina) numirs, paskiau ka suséndys su visu Žeml.
4. padaryti nebešviežią: Laikė laikė kiaušinius ir suséndino DŽ1.
užséndinti tr. padaryti seną: Užsendintas LL184.