Švedijoje kilęs judėjimas, prilyginantis save religijai, propaguojantis neribojamą dalijimosi kopijuojama informacija (ypač internetine) laisvę.

Speciali patalpa, kur galima anonimiškai atnešti ir palikti nenorimą auginti naujagimį (kartais ir gyvūną), kad juo skubiai pasirūpintų budintis personalas.

1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.

1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.

1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.