– Kiek žinau tie brangieji ir vertingieji atarai, arba seniausi pasaulio kvepalai, pagaminti Indijoje, keliauja į gana turtingas, apie kvapus išmanančias ir jų tradicijas turinčias šalis kaip Japonija ar arabų šalys. Kaip čia nutiko, kad jų prireikė ir lietuviams, nes nemažai tokių atarų pasiekia ir mus?
– Na, gal nekukliai nuskambės, bet aš juos ir atvežiau į Lietuvą. Prisimenu, kai prieš daugelį metų pirmąkart pauosčiau ataro, supratau, kad turiu jį surasti. Nors nežinojau, kur jo ieškoti ir kas tai yra tie tikrieji, gerieji kvapai.

VĮ Turto banko generalinis direktorius, dalyvaudamas metinėje PuRe-Net organizacijos konferencijoje, kartu su JAV, Kanados, Olandijos, Danijos, Estijos ir kitų šalių atstovais, pasirašė Skaitmeninio statinio informacinio modelio (BIM) susitarimą.

Pastatą Alytaus rajone „prikėlę“ KTU studentai: BIM technologija yra statybų ateitis [antraštė]
Pasak jos, statinio informacinio modeliavimo kompetencijos į studijų programas palaipsniui integruojamos nuo 2013 metų. „BIM technologija bus neatsiejama architektų, statybos ir pastatų inžinerinių sistemų inžinierių darbo dalimi ir tam ruošiame savo studentus“, – teigia L. Stasiulienė.

BIM (Building Information Modeling) – tai skaitmeninė pastato technologija, kai statinys „iškyla“ 3D formatu kompiuteryje – ne popieriuje ar kokioje nors plokštumoje. BIM modelis leidžia valdyti visą statinio informaciją visais jo gyvavimo etapais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo. Kuriant pastatą išsamiai matyti visos smulkiausios jo detalės ir itin svarbu tai, kad statinio modeliavimas vyksta realiu laiku. Su BIM dirba visi statybų dalyviai ir pokyčius ar naujus sprendimus mato realiu laiku. Kitaip tariant, jei projektuotojas atliko korekciją, kur bebūtų inžinierius, prisijungęs prie sistemos tai mato. BIM technologija jau seniai naudojasi pažangiausios pasaulio šalys – nuo Didžiosios Britanijos iki Skandinavijos šalių. Gerąją patirtį stengiasi įsidiegti ir Lietuva.

Lietuva rengiasi rimtiems statybų pokyčiams: nuo 2020 m. laukiama BIM metodų taikymo proveržio [antraštė]
BIM (Building Information Modeling) – tai skaitmeninė pastato technologija, kai statinys „iškyla“ 3D formatu kompiuteryje – ne popieriuje ar kokioje nors plokštumoje. BIM modelis leidžia valdyti visą statinio informaciją visais jo gyvavimo etapais – nuo pirminės projekto koncepcijos iki jo nugriovimo. Kuriant pastatą išsamiai matyti visos smulkiausios jo detalės ir itin svarbu tai, kad statinio modeliavimas vyksta realiu laiku. Su BIM dirba visi statybų dalyviai ir pokyčius ar naujus sprendimus mato realiu laiku. Kitaip tariant, jei projektuotojas atliko korekciją, kur bebūtų inžinierius, prisijungęs prie sistemos tai mato. BIM technologija jau seniai naudojasi pažangiausios pasaulio šalys – nuo Didžiosios Britanijos iki Skandinavijos šalių. Gerąją patirtį stengiasi įsidiegti ir Lietuva.

Statybų sektoriaus pokyčiai pastaruosius penketą metų suteikia joms naują kvėpavimą, keičia jų spartą ir kokybę, tobulina projektavimo, technologinių sprendimų grandis. Dar ne visuotinai, bet vis plačiau pažangiausių rinkos dalyvių pripažįstamų ir naudojamų pokyčių vardas – BIM.

5G arba Fifth generation (liet. Penktoji karta), IMT-2020 – už 4G (LTE) pažangesnė mobiliojo ryšio technologija, planuojama sukurti iki 2020 metų. Kol kas nežinomos specifikacijos, jos nėra paskelbtos telekomunikacijų standartizacijos institucijos oficialiame dokumente. Mobiliojo ryšio standartus aprašanti ir tvirtinanti Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (TTS) apibrėžė „penktosios kartos“ mobiliojo ryšio technologiją. 5G technologiją jau kuria Pietų Korėja, Europos šalys, ES, Kinija ir JAV.

5G internetas ir jo protėviai (4G, 3G ir 2G) – kaip keitėsi interneto greitis? [antraštė]
Šiandien, pasaulyje vis platesniu mastu įdiegiamas 5G internetas, kurio dėka, didelės raiškos filmą ar kompiuterinį žaidimą galime atsisiųsti vos per kelias sekundes. [...]
5G (penktosios kartos) internetas ir mobilusis ryšys atėjo su trenksmu, pasiruošęs eliminuoti visas minėtasias kliūtis. Šis tinklas nurungė absoliučiai visus savo oponentus ar “protėvius“ prognozuodamas neįtikėtiną interneto greitį – idealiomis sąlygomis 10+ Gbps (gigabaitai per sekundę) – bei praktiškai neegzistuojantį vėlavimo parametrą – 1 milisekundė.

5G reikš didesnę spartą? Tai – tik ledkalnio viršūnė [antraštė]
5G – tai penktosios kartos mobilusis ryšys. [...]
Bet kam to 5G reikia? Juk dabar kuo puikiausiai veikia ir 4G ryšys, ar ne? Taip, šiandienai 4G ryšio visiškai pakanka, bet pasaulis ruošiasi ateičiai – o ji bus tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai intensyvesnė ir reikalaus galingesnio ryšio nei turime dabar.