pasikviesti nuolatos gyventi

kviẽsti, kviẽčia, kviẽtė tr. K, Dkš, Rmš; R76,158 prašyti, vadinti: Skirtą valandą visi kviestieji svečiai buvo vietoje T.Tilv. Niekas jo nekvietė pietų nei vakarienės P.Cvir. Išsimanė vadinti pas savęs ant pietų didžiūnus atvažiavusius, o negebančių važinėties (neturinčių arklių) niekuomet nekvietė M.Valanč. Kviẽtė ir mane svečiuos Lel. Parašė laišką, kviečiantį ir daugiau brolių nuvažiuoti Grž. Mažai savų turim, reiks kviẽst talką Jnšk. Jis ateina nèkviestas KBI57. Nekviestam nėra vietos Pnd. Atjojo ponas karužin kviesti KlvD246. Ne vienas ižg visų anų kviestųjų neragaus večerijos manos DP274.
^ Jei nekvieti̇̀ prie bliūdo, nesiūlyk ir šaukšto Trgn. Nèkvietamas svetys į užpečkį betįsina par veseliją J. Nekviesti svečiai sodinami už krosnies B. Nekviečiamas atėjo, nevaromas išeis Grž. Nekviestam po suolu KlvK25. Nekviestam nėr suolo B. Kvietęs į talką, gavau malką VP27, J.
| refl. tr., intr.: Išleisdamas juos, vėl kviečiasi kitą vakarą ateiti P.Cvir. Darbo buvo tiek, jog abu jie nuolat kviesdavosi senį Kirdą patalkininkauti J.Balt. Anys seniai̇̃ vieni kitų nebeskviẽčia Ds. Seniau Tupikuos buvo dvidešimt keturi gaspadoriai ir visi kviẽsdavosi (vieni kitus užsiprašinėdavo į svečius, svečiuodavosi) Gs.
atkviẽsti, atkviẽčia (àtkviečia), àtkvietė tr.
1. pakviesti: Atkviesdavo į Taučius vyresnįjį Jokūbą ir jaunesnįjį Jokūbą Vaižg. Atàkvietė tą patį ir liepė razdalyt žąsį Dglš. Užpyko pirklys, atkvietė policiją ir liepė tą žmogų suimti BsPII113. Ir aš tave atkviẽsiu in baliaus Tvr. Tu dabar jo ir su pyragu iš Kauno nebeatkviẽsi Ds.
| Išsirink patį aukštąjį kalnelį ar piliakalnį ir pasiieškok tokio žodžio, kurs atkviẽstų (iššauktų) bent vieną milžino dvasią Vaižg.
| refl. tr. Š: Atsi̇̀kvietė uošvį ir geria Lkm.
2. refl. tr. Sut atsilyginti kvietimu, kviesti kvietusįjį.
įkviẽsti, įkviẽčia (į̇̃kviečia), į̇̃kvietė tr.
1. K paprašyti, įprašyti, kad įeitų: Į̃kvietė ing vidų J.Jabl. Eik, įkviẽsk svečią vidun, kogi ten kieme tokiam šalty kalbasi?! Š. Neį̇̃kviečiau į ratus sėsti Ėr.
| refl. tr. K: Kad nori su vaikais pažaisti, tai įsikviẽsk juos pas save vidun, o pats neik kieman Š. Ievutė įsikvietė Petrą į vidų ir supažindino su broliu rš.
^ Apsiriko kap velnias, šventą Morkų peklon įsikvietęs KrvP(Al).
2. paprašyti, paraginti: Visi šičion netoli gyvenantieji širdingai įkviečiami LC1878,23. Apsisteliuokite visi „Lietuvišką Ceitungą“, ant to širdingai jus įkviečiam LC1878,37.
iškviẽsti, iškviẽčia (i̇̀škviečia), i̇̀škvietė tr.
1. paprašyti ateiti, atvykti: Jis mus pats iškvietė – laišką atsiuntė A.Vien.
| refl. tr.: Vakar Žilaičiai įgėrę grįžo iš turgaus ir išsikvietė Ginkų taikytis P.Cvir. Jį išsikvietęs pagalbininku žandarų viršininkas P.Cvir. Šeimininkė, išsikviẽtus kai kuriuos svečius kitan galan, gardžiau pamylėjo Š.
2. išprašyti lauk: Iškviẽskit, vaikai, šunį iš pirkios Š.
| prk.: Atadainuoja pulkas panelių – iškvies kvietkelius iš pradalgėlių LTR(Kp).
^ Kviečiai duoną iškviečia (kviečių daug sėsi – duonos neturėsi) LTR(Rm).
nukviẽsti, nukviẽčia (nùkviečia), nùkvietė tr. kviečiant nuvesti: O po tam abu tiesiog už stalo nukvietęs, … atnešė valgių K.Donel.
| refl. tr.: Nusikvietė mane į savo bendrabutį, kur radau daugiau jo tautiečių Šlč.
pakviẽsti, pakviẽčia (pàkviečia), pàkvietė tr.
1. SD183,394, R114, K, S.Stan paprašyti, pavadinti, pašaukti ką kur atvykti, dalyvauti: Kaipo mano senas prietelis, pakvietė mane pas save pietų Blv. Jau blynai iškepė, eik pakviesk tėvą valgyt Dbk. Visus prietelius bičių ant šio surinkimo pakviečia LC1883,5. Pakvietė žvirblis visus paukštelius, ei dzium, dzium S.Dauk. Pakviesčiau į pamerges … zylelę JV963. Pakviesk kaimynus ant pokylio, ant prašmintinio J. Jūs, medų išimdamys, svetimas bitis į savo aulį pakvietat S.Dauk. Kvieste pakviečiau B. Svečias į svodbą pakviestas R207. Svodzba, tiesa, yra gatava, bet pakviesti nebuvo vertais Ch1Mt22,8. Žmuo nekuris padarė večeriją didę ir pàkvietė tūlą DP274. Ir nusiuntė tarną savo metu večerijos bylot pakviestiemus, idant ateitų DP274. Tada pakvietė Laban visas žmones to kampo ir pakėlė svodbą BB1Moz29,22. Girdėjome didį įžūlumą, ne meilumą pakviestųjų svečių DP278.
| refl. tr. K: Jis pasi̇̀kviečia dar du tę buvusius svečius (ps.) Rmš.
2. pasiūlyti, paraginti: Visus … buvo pakvietęs su visu pamesti svaiginamuosius gėrimus Vaižg.
3. pranešti, pateikti: Navyną pakviẽsiu Snt.
parkviẽsti, parkviẽčia (par̃kviečia Skr), par̃kvietė
1. R žr. pakviesti 1: Aš vos par̃kviečiau svetį prie savęs J.
| refl. tr.: Ir sumanė šiokiu ar tokiu būdu parsikviesti Gailiūnų šeimą į dvarą sau už kumečius A.Vien. Sekminėms Gerulevičiai nutarė parsikviesti namo sūnų A.Vien. Toliau parsikvietė savo tėvus ir laimingai karaliavo BsPIV82. Ar nelaimę nori parsikviesti savo galvai! V.Krėv. Gavo … apreiškimą parsikviesti tave į savo namus SkvApD10,22.
2. refl. tr. parsisiųsdinti: Turėjau iš pradžių „Aušrą“, o dabar jos visai neparsikviečiau, nės man nepatinka V.Kudir.
prikviẽsti, prikviẽčia (pri̇̀kviečia), pri̇̀kvietė tr.
1. įprašyti ateiti: Vos pri̇̀kviečiau ją par kvieslį J.
2. refl. tr. BŽ264 susikviesti daug: Visokių bobų prisikvietė pilną trobą I.Simon. Kukuliai nesuprato, jog galima prisikviesti padėjėjų Vaižg.
3. pavadinti, pakviesti: Vyresnybė turi valią prikviesti sviedkus brš.
sukviẽsti, sukviẽčia (sùkviečia), sùkvietė tr.
1. R76, K suprašyti, suvadinti: Kas juos čia sukvietė? J.Jabl. Vieną kovo mėnesio rytą lyg sukviestos gūrino į meisterio namus bobelės P.Cvir. Jis sukvietė par kvieslį daug svečių prie savęs J. Sukviesiu kaimynus, visus giminėles NS516. Sùkvietė visus paukštyčius, … tiktai nekvietė pelėdą vieną Sch17. Broleliai sukviẽs svotbelės pulkelį JV408.
| refl. tr. K: Susi̇̀kviečiau svetelius JD898. Susi̇̀kvietė talką, pardien ir iškūlė Ds. Tos pelės susikvietė daugybes pelių, tai tos pelės po vieną grūdą išėmė iš varpų ir supylė ant klojimų čystus grūdus BsPIII193. Susikviesk, sūneli, savo draugalėlius JV499.
2. refl. tr. vieniems kitus kviečiant susirinkti: Aš nežinau, kokie tie giminės – nesusikviečia Pl. Nugi dabar, naštas vargų visas nusikratę, jau pasilinksminkim bensyk, česny susikvietę K.Donel.
užkviẽsti, užkviẽčia (ùžkviečia), ùžkvietė tr.; N iš anksto pakviesti, užprašyti: Ana užkvietė svečius, t. y. užvadintie J. Ùžkvietė, užprašė, nuejom, ir išvarė Ds. Štai, tamstos sesuo, girdėjau, užkvietusi felčerį, skiepys Jonuką Blv. Bet neužkvietė mane nakvynėlės NS1072. Skomiosp užkvietė tave DP200. Ažukviečiu SD437.
| refl. tr.: Nepažinojo nei paties Pilėno, nei jo užsikviestųjų svečių rš. Paskui užsikviečiau jį į save rš. Ažsi̇̀kviečiau kūmą pasišnekėt, pasitart Ds.

2 ×rõdyti, -ija (-yja K, -o), -ijo (-yjo, -ė) (brus. paдзiць, l. radzić)
1. intr. R, N, K patarti: Rodiju SD313. Aš tau rodiju, t. y. duodu rodą J. Kaip žinai sau, aš tai tau nerõdiju šiandie važiuot Lkm. Bet aš jums nerõdiju gyventi visiems viename šmote BM352(Vkš). Tai jau nerõdiju aš jum abiem važiuot Ob. Jai rõdė žmonės, kad duot ežiko kraujo – perstos gert Rod. Seniejai rodijo karaliui, idant paklausytų žmonių S.Stan. Tai gal sveikas ir man nerodyji čion užsilikti? V.Piet. Jo pulkavedžiai jam stačiai rodyjo pasiduoti V.Piet. Daktarai sergančio ligonio nesigailėjo, jam iš širdies nerodijo Tat. O teip rõdijuot: nė vienas gailėjimo nuodėmių neilgink arba notguldinėk DP165. Šitą lobį rodijo V[iešpats] Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525. O teip linkiuot, arba rodijuot, žmogau krikščionie, jei tau ižganymas meilu, idant būtumbei akylus DP514. Viešpatis nė vieno neverčia, bet linki, arba rodija, tiektai DP512.
| refl.: Ką dūksėdamies rodomis mūsų, o ne rodydamies Dievo darome, tai mumus ant pikto išeit DP620.
ǁ intr., tr. linkėti, norėti ko: Kurie ieško dūšios mano, … pikt man rodija Mž470. Nerõdyč ir savo neprieteliui tokio padėjimo Skdt. Rodysiu apie gerą PK92.
2. intr. BtMt26,4 tartis: Nueję tada farizeušai rodijo, kaip jį prigautų kalbesyje VlnE126.
| refl.: Rodykis su rokmonu žmogumi, tai neklysi J. Anies da čia ilgai rõdijos OZ48. Tada tas bernas rõdijos su gaspadoriu, kad ką nors iš tų javų išmislyti BM221(Jsv). Rodykiamos apei išganymą dūšios mūsų P. Nueję tada farizeušai rodijos, kaipo jį galėtų prigaut kalboj Ch1Mt22,15.
ǁ refl. šnekučiuotis: Vyrai sustoję rõdijos Grg.
3. tr. informuoti ką kur esant (paprastai pirktiną daiktą, darbo vietą ir panašiai), rekomenduoti: Ans mun rõdija, kur karvę pirkti Lkv. Mun vienas žmogus rõdijo, kad čia galį gauti pirkti miežių KlvrŽ. O ana kad rõdija, kad rõdija, kad giria šitą muliorių Lel. Jis man rodijo gerą piemenį Pc. Man vietą rodija į Paventies dvarą už gaspadorių LzP. Ma[n] čia aną metą rõdyjo gerą vietą Jrb.
ǁ piršti: Noriu jums rõdyti merginą Srd. Jonui Meidūčią rõdija Sdk. Nejok bagotos panaitėlės, kur žmonės rodijo LTR(Ob).
4. tr. skatinti išeiti: Aš pradėjau rõdyt juos abu namo Sb.
5. tr. vesti, kreipti kur: Velinas nuodėmėsp rõdija DP109.
2 ×atrõdyti tr. M
1. patarti atvykti; atsiųsti: Pradėjo žmogus klaust naktigulto, tai ant mumį atrõdijo Sb. Mane čion tavo brolis atrodijo BsMtI141.
ǁ patarti kur pirštis: Kas jį ir atrõdijo iš teip toli? Ds.
2. pranešti, nurodyti ką dingusį kur esant: Tamjam, kursai man šitus daiktus atgautinai atrodija, aš tvirtai pažadu viršuojį atlyginimą nuo dešimt reichsmark[ių] LC1878,8. Ją (pabėgusią kumelaitę) man atrodijančiam pažadu atlyginimą LC1883,43.
3. atmesti: Vokiečių karo dūma atrodyjo kuršių prašymą prš.
4. SD1108 atkalbėti: Negali labai nei prirodyt, nei atrodyt Krok.
2 ×darõdyti tr., intr. patarti ką daryti: Bočia darõdijo sūnu[i]: nulup' (nulupk) strieką, perkul' (perkulk) šiaudus, rasi rugių (ps.) Lz.
ǁ patarti kur pirštis: Aš atėjau pas tave, motinute, čion man darodijo, ar negalėčiau aš jūsų būt žentu? BsMtI51.
2 ×įrõdyti tr.
1. įsiūlyti, parekomenduoti: Teta įrõdijo tekėti už pikto vyro J. Mane čia įrõdijo pažįstami, ir apsilikau Šn. Kas taũ įrõdijo tokion geron vieton tarnaut? Ob.
ǁ patarti kur eiti: Jis senį keikiąs, kad į tokias pelkes įrodijęs LTR(Sln).
ǁ pripiršti: Inrodyk man mergą Lp. Visi kaip supuolė ir įrõdijo: gerai bus, bagotas, ne girtuoklis Ds.
2. Š įvadinti, įkalbinti kur įeiti: Įrodyk šunį gryčion – reikia lakt duot Ds.
2 ×išrõdyti tr.
1. Svn išraginti, išprašyti: Led ne led tėvą išrõdijo iš namų – teip nenorėjo važiuot Sdb. Led išrõdijau vaiką namo eit – neina, ir tiek Užp.
ǁ išvaryti, iškrapštyti: Nenorėjo eit, led išrodijau iš gryčios Ėr. Jau kai jis ateina, tai sunku ir išrõdyt Pnd. Kad nebūt geruoju paklausęs, jį būt vyrai už kalnieriaus išrõdiję namo Pnd. Jau ir moterėlės jį pro duris išrodyja prš.
^ Pažadėjai – tei patiešijai, o nedavei – tei neišrodijai LMD(Rs).
2. įkalbėti kitur išeiti: Ir anksčiau jis ūkyje nebuvo karštas: atėjo mat užkuriom, tėvų išrodytas, o iš tikrųjų kitą mergą buvo nusižiūrėjęs rš.
2 ×nurõdyti; N
1. tr. įkalbėti nueiti: Kaip čia [padarius], kad anas te nurõdijus, ką sakytų? Sdk. Jis mane į gerą vietą nurodijo Lkš.
ǁ kur nupiršti: Kaži kur į dzūkus nurõdijo, nežinau nė kur Dkš.
2. refl. tr. parsikviesti: Nusirõdijo mane namo, sakau, gal jau ką svarbaus pasakis Ds.
ǁ refl. tr. nusivilioti: Kad aš nusirõdyč šitą šunį pas saũ, tai anas tikrai paprastų Ds.
2 ×parõdyti; M
1. tr., intr. patarti: Kas ką parõdijo, tas tuo gydom Antr. Ir mum da kad kas būtų parõdiję rūgščia trint Sdk. Bet našlė parodijo pakart jos vyrą numirusį to vieton BsPII259.
2. tr., intr. pasakyti ką kur esant, parekomenduoti: Man tas tamstos pažįstamas parodijo, tai aš ir nuejau Dbk. Parõdijo vienas kitas, anie i susirado Vdk. Susiedka parõdijo, ka čia yra paršiukų Erž. Aš jai i parõdijau tą butą Rd. Aš jam parõdijau tą slūgą J. Parõdijo gaspadorių, i atlikau tarnaut Str.
ǁ parekomenduoti pirštis: Parõdijau ant senos mergos, tai kad užpyko Ds. Žmogus pažįstamas parõdijo, kad te i te yra merga Rš.
3. refl. pasitarti, pasikalbėti: Pats nieko neišmanau, o nėra su kuo pasirodija Svn. Pasrõdijom, pasiniūkėm mes abu Aps.
ǁ refl. tr. pasiteirauti, pasiklausti patarimo: Reik[ia] pasirodyti spaviednyką, kaip turi paprovyti artimą tavo, piktai darantį P.
2 ×parsirõdyti tr. parsikviesti: Parsirõdijau jį gyvulių pažiūrėt Ds.
ǁ parsigabenti surastą klausinėjant: Buvo parsirõdijęs mergelką pačiai pri rankų Krš.
2 ×prirõdyti
1. tr. N, An, Pjv, Vkš įteigti esant gerą, parekomenduoti: Prirõdijau jam ištikimą žmogų J. Kvietė prirodyti jiems vaikinus, norinčius to amato išmokti Pt. Gal žinai kokių šnekių bobikių, prirõdyk Žlp. Ka tu prirõdytumi mun gerą vaikį Plt. A negali prirodyti, kur gerą ožką pirkti Slnt. Ben[e] žinai, kur pievas rendavoti, prirõdyk mun Lkv. Ans mun dideliai gerą darbą prirõdijo Trk. Skaitykite tuos raštus, kuriuos prirodys jums geri žmonės rš. Prirõdijo per žmones, ir atvažiavo [piršlėm] Ds.
ǁ pripiršti: Kas tau šitą mergą prirõdijo? Švnč. Jei geras ėsi, prirõdyk ma[n] bagotą mergą Jrb. Prirõdyk man kur gerą bernioką Skdt. Aš tau duosu daug raudonųjų, kad tu man ją prirodytum už moterį BsPIV210.
2. intr., tr. patarti, kaip daryti, pamokyti: Vienas kaimynas prirodijęs [, kaip atsikratyti aitvaru], sako: – Kaip da sykį parneš, tai tu visus tuos lunkus išversk ant kiemo BsPIII274. Daba mokslas viską prirõdo Jrb.
2 ×surõdyti
1. tr. duoti patarimą, patarti: Surõdijo radiją pirkt Dglš. Jos surõdytas aš te ejau Dglš. Sukusijo, surõdijo seną pačią imti (d.) Slk.
2. intr. sutikti (kalba, veiksmais): Anidvi surodija, t. y. rodą braukia J.
3. intr. sutarti, susikalbėti: Bet surodiję nupirko tais sidabrinykais už algą neteisiąją dirvą puodžiaus VlnE199.
| refl. Q78, H161, R, Sut, N: Surinkime susirodyjimą laikyti, susirõdyti KII221. Gaspadorius su bernu susrõdijo jo pačią pataisyt Prng. Vaikis su merga pirma susirodijo, t. y. susimokė ir padavė užsakus ant žanyklės J. Lauksu, kol rasi sugrįš, ir tada su juom susirodysiu TŽVI420. Susirodijo žydai tarp savęs jį užmušti VlnE144. Suderėjo (paraštėje susirodijo) jį užmušti BB1Moz37,18. Ir susirodiję pirko už juos dirvą puodžiaus ant pakasimo svetimiems BtMt26,7. Susirodykite dabar, ką mes darysim RB2Sam16,20.
4. tr. supažindinti, suvesti (piršlybų reikalais): Surõdyk juos į draugę Gs. Ak aš jus ir surõdijau, būtumėt ir po šiai dienai vienas kito nepažinę Ds.
2 ×užrõdyti M
1. tr., intr. Lkv, Ob skundžiant pranešti, įduoti: Gaudentas užrõdyjo policijai, kad jie degtinę verda Skr. Užrodyta buvo, kad aš knygnešys Kdn. Turbūt kas užrõdijo, kad Petrai turi ginklą Up. Gal velnias jį čia užrõdijo! Sb.
2. tr. pasakyti ką kur esant, parekomenduoti: Aš jum užrõdysiu seną žmogų, tai papasakos gražiai KzR. Aš tau užrõdysiu tokį meistrą Gg. Susiedas prašė užrõdyt kupčių – nori karvę parduot Lel. Nu, bernai, man berną kur užrodykit Lp. Užrodyk, dėde, jauną ir turtingą mergaitę – bus kviečių pūras Srv. Užrõdijau merginą Rs.
3. intr. patarti, kaip daryti: Užrõdijo šituo keliu, vos neprigėriau važiuodamas Ds. Užrodyk tu jam, tegu nueina pas tą žmogų Al.

šnẽkinti (-yti K), -ina, -ino K caus. šnekėti.
1. N, K, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, M.Valanč, Žem, Pv, Bb traukti į šneką, kalbinti: Aš jį šnẽkinau, ale jis nieko neatsakė J. Šnẽkinau – nešneka Dkš. Matai, kaip senūsius dabarčiuos jau pradėjo šnẽkinti Lpl. Tėvai vien lietuviškai šnẽkino savo vaikus, nemokino vokiškai Žgč. Ko tyli šnekinamas – kiaulė, i ta sukriuksėtų! LTR(Vdk). Vaikas verkia, ar negali šnẽkyt? Srj. Kiekvienas žmogus turi būti šnekinamas jam atitinkamai Vd. Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neįšneko BsPIV99. O ir atejo jaunas bernytis, kalbina, šnekina meiliais žodukais RD128. Mano motynėlė, mano širdelė, susirinko didelis pulkelis – nė vieno nešnẽkini, nė vieno nekalbini JDI180.
| refl.: Jis lengvai šnẽkinasi NdŽ.
2. NdŽ, DŽ1, KŽ, A1884,143 kalbinti ką daryti, kviesti, šaukti kur: Šnẽkina ją praustis, maudytis Mrc. Kalbin šnekin bernužėlis į svetimą šalelę LTR(Nm).
| Aštuoniolektus bengė, ims šnẽkinti į karūmenę Rdn.
| refl. tr.: Mes šnẽkinomės vairuotoją, kad pavėžintų Mrj.
ǁ merginti: Reik bandyti, reik šnẽkinti mergą Jdr.
| refl.: Jau jis seniai prie jos šnẽkinosi, dabar ir susiženijo Gs.
apšnẽkinti tr.
1. LMD(I) sulaikyti, nutildyti šnekantį.
2. suderėti, sutarti: Vieną čia bobą apšnẽkinau eiti ravėti Pvn.
atšnẽkinti tr. įtikinti ko nedaryti, atšnekėti: Da gali jį atšnẽkyt nuo tos mergos Jrb.
įšnẽkinti tr.
1. N, K, KI74, KŽ kreiptis į ką, užšnekinti.
2. Ns1860,1, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Bgt įprašyti šnekėti, prašnekinti, priversti kalbėti: Tylintį žmogų įšnẽkink J. Ligonio negalėjom įšnẽkyt Dkš. Daba n'įšnẽkysi jos: tylia, kai užsiūta LKT178(Jrb). Kad kas mano dukterį inšnekys, tai bus mano žentas (ps.) Brt.
| refl. tr.: Jis kalba nenoriai, reikia jį insišnẽkyt Stk.
3. Rs šnekant įteigti, įtikinti ką padaryti: Nenorėjo eiti, o veizėk, ir įšnẽkino End.
iššnẽkinti tr.
1. Rtr, KŽ įtraukti į šneką, prašnekinti: Šnekina šnekina [senutę] – nieko nebiššnẽkina Grd. A begal ką iššnẽkyti tokius senus! Vn.
2. Rtr, KŽ kurį laiką šnekinti: Visą kelią iššnẽkinau savo kaimynę, nedaviau snausti Š.
nušnẽkinti tr.
1. Užv šnekinant numaldyti, nuraminti, nukreipti mintis, maloniai nuteikti: Jis prieinamas, jį galima nušnẽkyt PnmA. Ana taip verkė, kad aš vos vos nušnẽkinau Up. Traukė ją prie savęs – šildė, stengėsi nušnekinti, pralinksminti J.Paukš. Niekas manę nenušnẽkina Jz.
2. šnekinant nuvesti, nuvilioti: Ir staiga jam kilo mintis: nušnekinti į šalį Karšį, nusivesti jį atgal į kopas rš.
| refl. tr.: Kol aš ją nusišnẽkinau! Rs.
pašnẽkinti tr.
1. N, KI74, K, DŽ1, NdŽ, KŽ, Skrb, Ėr, Lpl įtraukti į šneką, pakalbinti: Nėr kam nė ateit, nė pašnẽkyt Bgt. Jisai pats mani pašnẽkino, aš nebūč nė arty ėjus Jrb. Seną juo reik pašnẽkinti, nulenkti Krš. Matai, kur žmogus: i pašnẽkina, i nebijo Lkv. Dar norėjau pašnekinti, bet mano davatkėlė nuskubėjo į bažnyčią Žem.
| Aš, pasiprašęs balso nuo viršininko, maždaug tokiais žodžiais pašnekinau susirinkimą A1885,26.
| refl. tr.: Eik, pasišnẽkyk kaimynę Prn.
2. Skr, Nv kreiptis kviečiant ką daryti: Jis ją pašnekins, bene tekės už jįjį, t. y. pamėglaus J. Pašnekino buhalteriu būti, nesibaidžiau V.Bub.
parsišnẽkinti tr. šnekinant parsikviesti, parsivilioti: Parsišnẽkino namo vaikus Rmš.
péršnekinti tr. įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: Teisingas tarnas tavo pasiliko teisus ir nepáršnekinamas BM315(Vn).
prašnẽkinti tr. Š, DŽ, NdŽ, Vž priraginti šnekėti, prakalbinti: Jo nė prašnẽkinti negali – tyli, ir gana DŽ1. Toks nedrąsus – kol aną prašnẽkini! Krš. Kai ji (anyta) supyksta, tai tu kažin ką daryk ir jos neprašnẽkinsi Šn. Mes aną prašnẽkinsma, tą paną Žr. Užsinešės (pasipūtė), neprašnẽkinama Krš. Tėveli mano, saulelė leidžias, o aš savo tėvelio neprakalbinu, neprašnẽkinu JD1183.
| Moksliškai prašnẽkinti lietuvį patuolaik retai kas drįso KŽ; A1884,281.
| prk.: Lempikė šiandie kaži ko užsiožiavo, i niekaip neprašnẽkinau (negalėjau uždegti) Lk.
prišnẽkinti tr. NdŽ šnekant įtikinti ką daryti, prikalbinti: Geras vaikesas, prišnẽkinamas, nulenkamas Krš. Na, ir tą jaijai pasisekė prišnekintie V.Piet.
| refl. tr. Rs: Iš ūkės tokią mergelką buvo prisišnẽkinęs Kv. Jis (vaikas) čia jau prisišnekino šunį LTR(Ldvn).
sušnẽkinti tr. NdŽ užšnekinti, pakalbinti: Jei tamista nori ką gero apie Varnius išgirsti, tai sušnekink kokį žilą senelį TS1897,2.
užšnẽkinti tr.
1. Jrk57, L, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Glv įtraukti į pašnekesį, užkalbinti: Pats daktaras muni užšnẽkino Vkš. Eina nosę užrietus – užšnẽkyt baisu Mžš. Dėdina niekad nepraeis pro šalį manęs neužšnẽkinus Skrb. Kai ateis, tai ažušnẽkink Sdk. Užšnekyti [ligoniai] iš netyčių lietuviškai paraudonuoja lyg šutytas vėžys V.Kudir.
| refl. tr. NdŽ: Jie pirmi mus užsišnẽkino Dkš.
ǁ merginti: Lig jauną vaikiai pradėjo užšnẽkinti (giriasi senutė) Grd.
2. Ser šnekinant užgaišinti.
3. refl. tr. Jrb užsiprašyti: Užsišnekina gerą meistrą, pats užbaigt žadėdamas rš.

šnẽkinti (-yti K), -ina, -ino K caus. šnekėti.
1. N, K, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, M.Valanč, Žem, Pv, Bb traukti į šneką, kalbinti: Aš jį šnẽkinau, ale jis nieko neatsakė J. Šnẽkinau – nešneka Dkš. Matai, kaip senūsius dabarčiuos jau pradėjo šnẽkinti Lpl. Tėvai vien lietuviškai šnẽkino savo vaikus, nemokino vokiškai Žgč. Ko tyli šnekinamas – kiaulė, i ta sukriuksėtų! LTR(Vdk). Vaikas verkia, ar negali šnẽkyt? Srj. Kiekvienas žmogus turi būti šnekinamas jam atitinkamai Vd. Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neįšneko BsPIV99. O ir atejo jaunas bernytis, kalbina, šnekina meiliais žodukais RD128. Mano motynėlė, mano širdelė, susirinko didelis pulkelis – nė vieno nešnẽkini, nė vieno nekalbini JDI180.
| refl.: Jis lengvai šnẽkinasi NdŽ.
2. NdŽ, DŽ1, KŽ, A1884,143 kalbinti ką daryti, kviesti, šaukti kur: Šnẽkina ją praustis, maudytis Mrc. Kalbin šnekin bernužėlis į svetimą šalelę LTR(Nm).
| Aštuoniolektus bengė, ims šnẽkinti į karūmenę Rdn.
| refl. tr.: Mes šnẽkinomės vairuotoją, kad pavėžintų Mrj.
ǁ merginti: Reik bandyti, reik šnẽkinti mergą Jdr.
| refl.: Jau jis seniai prie jos šnẽkinosi, dabar ir susiženijo Gs.
apšnẽkinti tr.
1. LMD(I) sulaikyti, nutildyti šnekantį.
2. suderėti, sutarti: Vieną čia bobą apšnẽkinau eiti ravėti Pvn.
atšnẽkinti tr. įtikinti ko nedaryti, atšnekėti: Da gali jį atšnẽkyt nuo tos mergos Jrb.
įšnẽkinti tr.
1. N, K, KI74, KŽ kreiptis į ką, užšnekinti.
2. Ns1860,1, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Bgt įprašyti šnekėti, prašnekinti, priversti kalbėti: Tylintį žmogų įšnẽkink J. Ligonio negalėjom įšnẽkyt Dkš. Daba n'įšnẽkysi jos: tylia, kai užsiūta LKT178(Jrb). Kad kas mano dukterį inšnekys, tai bus mano žentas (ps.) Brt.
| refl. tr.: Jis kalba nenoriai, reikia jį insišnẽkyt Stk.
3. Rs šnekant įteigti, įtikinti ką padaryti: Nenorėjo eiti, o veizėk, ir įšnẽkino End.
iššnẽkinti tr.
1. Rtr, KŽ įtraukti į šneką, prašnekinti: Šnekina šnekina [senutę] – nieko nebiššnẽkina Grd. A begal ką iššnẽkyti tokius senus! Vn.
2. Rtr, KŽ kurį laiką šnekinti: Visą kelią iššnẽkinau savo kaimynę, nedaviau snausti Š.
nušnẽkinti tr.
1. Užv šnekinant numaldyti, nuraminti, nukreipti mintis, maloniai nuteikti: Jis prieinamas, jį galima nušnẽkyt PnmA. Ana taip verkė, kad aš vos vos nušnẽkinau Up. Traukė ją prie savęs – šildė, stengėsi nušnekinti, pralinksminti J.Paukš. Niekas manę nenušnẽkina Jz.
2. šnekinant nuvesti, nuvilioti: Ir staiga jam kilo mintis: nušnekinti į šalį Karšį, nusivesti jį atgal į kopas rš.
| refl. tr.: Kol aš ją nusišnẽkinau! Rs.
pašnẽkinti tr.
1. N, KI74, K, DŽ1, NdŽ, KŽ, Skrb, Ėr, Lpl įtraukti į šneką, pakalbinti: Nėr kam nė ateit, nė pašnẽkyt Bgt. Jisai pats mani pašnẽkino, aš nebūč nė arty ėjus Jrb. Seną juo reik pašnẽkinti, nulenkti Krš. Matai, kur žmogus: i pašnẽkina, i nebijo Lkv. Dar norėjau pašnekinti, bet mano davatkėlė nuskubėjo į bažnyčią Žem.
| Aš, pasiprašęs balso nuo viršininko, maždaug tokiais žodžiais pašnekinau susirinkimą A1885,26.
| refl. tr.: Eik, pasišnẽkyk kaimynę Prn.
2. Skr, Nv kreiptis kviečiant ką daryti: Jis ją pašnekins, bene tekės už jįjį, t. y. pamėglaus J. Pašnekino buhalteriu būti, nesibaidžiau V.Bub.
parsišnẽkinti tr. šnekinant parsikviesti, parsivilioti: Parsišnẽkino namo vaikus Rmš.
péršnekinti tr. įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: Teisingas tarnas tavo pasiliko teisus ir nepáršnekinamas BM315(Vn).
prašnẽkinti tr. Š, DŽ, NdŽ, Vž priraginti šnekėti, prakalbinti: Jo nė prašnẽkinti negali – tyli, ir gana DŽ1. Toks nedrąsus – kol aną prašnẽkini! Krš. Kai ji (anyta) supyksta, tai tu kažin ką daryk ir jos neprašnẽkinsi Šn. Mes aną prašnẽkinsma, tą paną Žr. Užsinešės (pasipūtė), neprašnẽkinama Krš. Tėveli mano, saulelė leidžias, o aš savo tėvelio neprakalbinu, neprašnẽkinu JD1183.
| Moksliškai prašnẽkinti lietuvį patuolaik retai kas drįso KŽ; A1884,281.
| prk.: Lempikė šiandie kaži ko užsiožiavo, i niekaip neprašnẽkinau (negalėjau uždegti) Lk.
prišnẽkinti tr. NdŽ šnekant įtikinti ką daryti, prikalbinti: Geras vaikesas, prišnẽkinamas, nulenkamas Krš. Na, ir tą jaijai pasisekė prišnekintie V.Piet.
| refl. tr. Rs: Iš ūkės tokią mergelką buvo prisišnẽkinęs Kv. Jis (vaikas) čia jau prisišnekino šunį LTR(Ldvn).
sušnẽkinti tr. NdŽ užšnekinti, pakalbinti: Jei tamista nori ką gero apie Varnius išgirsti, tai sušnekink kokį žilą senelį TS1897,2.
užšnẽkinti tr.
1. Jrk57, L, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Glv įtraukti į pašnekesį, užkalbinti: Pats daktaras muni užšnẽkino Vkš. Eina nosę užrietus – užšnẽkyt baisu Mžš. Dėdina niekad nepraeis pro šalį manęs neužšnẽkinus Skrb. Kai ateis, tai ažušnẽkink Sdk. Užšnekyti [ligoniai] iš netyčių lietuviškai paraudonuoja lyg šutytas vėžys V.Kudir.
| refl. tr. NdŽ: Jie pirmi mus užsišnẽkino Dkš.
ǁ merginti: Lig jauną vaikiai pradėjo užšnẽkinti (giriasi senutė) Grd.
2. Ser šnekinant užgaišinti.
3. refl. tr. Jrb užsiprašyti: Užsišnekina gerą meistrą, pats užbaigt žadėdamas rš.

šnẽkinti (-yti K), -ina, -ino K caus. šnekėti.
1. N, K, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, M.Valanč, Žem, Pv, Bb traukti į šneką, kalbinti: Aš jį šnẽkinau, ale jis nieko neatsakė J. Šnẽkinau – nešneka Dkš. Matai, kaip senūsius dabarčiuos jau pradėjo šnẽkinti Lpl. Tėvai vien lietuviškai šnẽkino savo vaikus, nemokino vokiškai Žgč. Ko tyli šnekinamas – kiaulė, i ta sukriuksėtų! LTR(Vdk). Vaikas verkia, ar negali šnẽkyt? Srj. Kiekvienas žmogus turi būti šnekinamas jam atitinkamai Vd. Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neįšneko BsPIV99. O ir atejo jaunas bernytis, kalbina, šnekina meiliais žodukais RD128. Mano motynėlė, mano širdelė, susirinko didelis pulkelis – nė vieno nešnẽkini, nė vieno nekalbini JDI180.
| refl.: Jis lengvai šnẽkinasi NdŽ.
2. NdŽ, DŽ1, KŽ, A1884,143 kalbinti ką daryti, kviesti, šaukti kur: Šnẽkina ją praustis, maudytis Mrc. Kalbin šnekin bernužėlis į svetimą šalelę LTR(Nm).
| Aštuoniolektus bengė, ims šnẽkinti į karūmenę Rdn.
| refl. tr.: Mes šnẽkinomės vairuotoją, kad pavėžintų Mrj.
ǁ merginti: Reik bandyti, reik šnẽkinti mergą Jdr.
| refl.: Jau jis seniai prie jos šnẽkinosi, dabar ir susiženijo Gs.
apšnẽkinti tr.
1. LMD(I) sulaikyti, nutildyti šnekantį.
2. suderėti, sutarti: Vieną čia bobą apšnẽkinau eiti ravėti Pvn.
atšnẽkinti tr. įtikinti ko nedaryti, atšnekėti: Da gali jį atšnẽkyt nuo tos mergos Jrb.
įšnẽkinti tr.
1. N, K, KI74, KŽ kreiptis į ką, užšnekinti.
2. Ns1860,1, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Bgt įprašyti šnekėti, prašnekinti, priversti kalbėti: Tylintį žmogų įšnẽkink J. Ligonio negalėjom įšnẽkyt Dkš. Daba n'įšnẽkysi jos: tylia, kai užsiūta LKT178(Jrb). Kad kas mano dukterį inšnekys, tai bus mano žentas (ps.) Brt.
| refl. tr.: Jis kalba nenoriai, reikia jį insišnẽkyt Stk.
3. Rs šnekant įteigti, įtikinti ką padaryti: Nenorėjo eiti, o veizėk, ir įšnẽkino End.
iššnẽkinti tr.
1. Rtr, KŽ įtraukti į šneką, prašnekinti: Šnekina šnekina [senutę] – nieko nebiššnẽkina Grd. A begal ką iššnẽkyti tokius senus! Vn.
2. Rtr, KŽ kurį laiką šnekinti: Visą kelią iššnẽkinau savo kaimynę, nedaviau snausti Š.
nušnẽkinti tr.
1. Užv šnekinant numaldyti, nuraminti, nukreipti mintis, maloniai nuteikti: Jis prieinamas, jį galima nušnẽkyt PnmA. Ana taip verkė, kad aš vos vos nušnẽkinau Up. Traukė ją prie savęs – šildė, stengėsi nušnekinti, pralinksminti J.Paukš. Niekas manę nenušnẽkina Jz.
2. šnekinant nuvesti, nuvilioti: Ir staiga jam kilo mintis: nušnekinti į šalį Karšį, nusivesti jį atgal į kopas rš.
| refl. tr.: Kol aš ją nusišnẽkinau! Rs.
pašnẽkinti tr.
1. N, KI74, K, DŽ1, NdŽ, KŽ, Skrb, Ėr, Lpl įtraukti į šneką, pakalbinti: Nėr kam nė ateit, nė pašnẽkyt Bgt. Jisai pats mani pašnẽkino, aš nebūč nė arty ėjus Jrb. Seną juo reik pašnẽkinti, nulenkti Krš. Matai, kur žmogus: i pašnẽkina, i nebijo Lkv. Dar norėjau pašnekinti, bet mano davatkėlė nuskubėjo į bažnyčią Žem.
| Aš, pasiprašęs balso nuo viršininko, maždaug tokiais žodžiais pašnekinau susirinkimą A1885,26.
| refl. tr.: Eik, pasišnẽkyk kaimynę Prn.
2. Skr, Nv kreiptis kviečiant ką daryti: Jis ją pašnekins, bene tekės už jįjį, t. y. pamėglaus J. Pašnekino buhalteriu būti, nesibaidžiau V.Bub.
parsišnẽkinti tr. šnekinant parsikviesti, parsivilioti: Parsišnẽkino namo vaikus Rmš.
péršnekinti tr. įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: Teisingas tarnas tavo pasiliko teisus ir nepáršnekinamas BM315(Vn).
prašnẽkinti tr. Š, DŽ, NdŽ, Vž priraginti šnekėti, prakalbinti: Jo nė prašnẽkinti negali – tyli, ir gana DŽ1. Toks nedrąsus – kol aną prašnẽkini! Krš. Kai ji (anyta) supyksta, tai tu kažin ką daryk ir jos neprašnẽkinsi Šn. Mes aną prašnẽkinsma, tą paną Žr. Užsinešės (pasipūtė), neprašnẽkinama Krš. Tėveli mano, saulelė leidžias, o aš savo tėvelio neprakalbinu, neprašnẽkinu JD1183.
| Moksliškai prašnẽkinti lietuvį patuolaik retai kas drįso KŽ; A1884,281.
| prk.: Lempikė šiandie kaži ko užsiožiavo, i niekaip neprašnẽkinau (negalėjau uždegti) Lk.
prišnẽkinti tr. NdŽ šnekant įtikinti ką daryti, prikalbinti: Geras vaikesas, prišnẽkinamas, nulenkamas Krš. Na, ir tą jaijai pasisekė prišnekintie V.Piet.
| refl. tr. Rs: Iš ūkės tokią mergelką buvo prisišnẽkinęs Kv. Jis (vaikas) čia jau prisišnekino šunį LTR(Ldvn).
sušnẽkinti tr. NdŽ užšnekinti, pakalbinti: Jei tamista nori ką gero apie Varnius išgirsti, tai sušnekink kokį žilą senelį TS1897,2.
užšnẽkinti tr.
1. Jrk57, L, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Glv įtraukti į pašnekesį, užkalbinti: Pats daktaras muni užšnẽkino Vkš. Eina nosę užrietus – užšnẽkyt baisu Mžš. Dėdina niekad nepraeis pro šalį manęs neužšnẽkinus Skrb. Kai ateis, tai ažušnẽkink Sdk. Užšnekyti [ligoniai] iš netyčių lietuviškai paraudonuoja lyg šutytas vėžys V.Kudir.
| refl. tr. NdŽ: Jie pirmi mus užsišnẽkino Dkš.
ǁ merginti: Lig jauną vaikiai pradėjo užšnẽkinti (giriasi senutė) Grd.
2. Ser šnekinant užgaišinti.
3. refl. tr. Jrb užsiprašyti: Užsišnekina gerą meistrą, pats užbaigt žadėdamas rš.

šnẽkinti (-yti K), -ina, -ino K caus. šnekėti.
1. N, K, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, M.Valanč, Žem, Pv, Bb traukti į šneką, kalbinti: Aš jį šnẽkinau, ale jis nieko neatsakė J. Šnẽkinau – nešneka Dkš. Matai, kaip senūsius dabarčiuos jau pradėjo šnẽkinti Lpl. Tėvai vien lietuviškai šnẽkino savo vaikus, nemokino vokiškai Žgč. Ko tyli šnekinamas – kiaulė, i ta sukriuksėtų! LTR(Vdk). Vaikas verkia, ar negali šnẽkyt? Srj. Kiekvienas žmogus turi būti šnekinamas jam atitinkamai Vd. Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neįšneko BsPIV99. O ir atejo jaunas bernytis, kalbina, šnekina meiliais žodukais RD128. Mano motynėlė, mano širdelė, susirinko didelis pulkelis – nė vieno nešnẽkini, nė vieno nekalbini JDI180.
| refl.: Jis lengvai šnẽkinasi NdŽ.
2. NdŽ, DŽ1, KŽ, A1884,143 kalbinti ką daryti, kviesti, šaukti kur: Šnẽkina ją praustis, maudytis Mrc. Kalbin šnekin bernužėlis į svetimą šalelę LTR(Nm).
| Aštuoniolektus bengė, ims šnẽkinti į karūmenę Rdn.
| refl. tr.: Mes šnẽkinomės vairuotoją, kad pavėžintų Mrj.
ǁ merginti: Reik bandyti, reik šnẽkinti mergą Jdr.
| refl.: Jau jis seniai prie jos šnẽkinosi, dabar ir susiženijo Gs.
apšnẽkinti tr.
1. LMD(I) sulaikyti, nutildyti šnekantį.
2. suderėti, sutarti: Vieną čia bobą apšnẽkinau eiti ravėti Pvn.
atšnẽkinti tr. įtikinti ko nedaryti, atšnekėti: Da gali jį atšnẽkyt nuo tos mergos Jrb.
įšnẽkinti tr.
1. N, K, KI74, KŽ kreiptis į ką, užšnekinti.
2. Ns1860,1, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Bgt įprašyti šnekėti, prašnekinti, priversti kalbėti: Tylintį žmogų įšnẽkink J. Ligonio negalėjom įšnẽkyt Dkš. Daba n'įšnẽkysi jos: tylia, kai užsiūta LKT178(Jrb). Kad kas mano dukterį inšnekys, tai bus mano žentas (ps.) Brt.
| refl. tr.: Jis kalba nenoriai, reikia jį insišnẽkyt Stk.
3. Rs šnekant įteigti, įtikinti ką padaryti: Nenorėjo eiti, o veizėk, ir įšnẽkino End.
iššnẽkinti tr.
1. Rtr, KŽ įtraukti į šneką, prašnekinti: Šnekina šnekina [senutę] – nieko nebiššnẽkina Grd. A begal ką iššnẽkyti tokius senus! Vn.
2. Rtr, KŽ kurį laiką šnekinti: Visą kelią iššnẽkinau savo kaimynę, nedaviau snausti Š.
nušnẽkinti tr.
1. Užv šnekinant numaldyti, nuraminti, nukreipti mintis, maloniai nuteikti: Jis prieinamas, jį galima nušnẽkyt PnmA. Ana taip verkė, kad aš vos vos nušnẽkinau Up. Traukė ją prie savęs – šildė, stengėsi nušnekinti, pralinksminti J.Paukš. Niekas manę nenušnẽkina Jz.
2. šnekinant nuvesti, nuvilioti: Ir staiga jam kilo mintis: nušnekinti į šalį Karšį, nusivesti jį atgal į kopas rš.
| refl. tr.: Kol aš ją nusišnẽkinau! Rs.
pašnẽkinti tr.
1. N, KI74, K, DŽ1, NdŽ, KŽ, Skrb, Ėr, Lpl įtraukti į šneką, pakalbinti: Nėr kam nė ateit, nė pašnẽkyt Bgt. Jisai pats mani pašnẽkino, aš nebūč nė arty ėjus Jrb. Seną juo reik pašnẽkinti, nulenkti Krš. Matai, kur žmogus: i pašnẽkina, i nebijo Lkv. Dar norėjau pašnekinti, bet mano davatkėlė nuskubėjo į bažnyčią Žem.
| Aš, pasiprašęs balso nuo viršininko, maždaug tokiais žodžiais pašnekinau susirinkimą A1885,26.
| refl. tr.: Eik, pasišnẽkyk kaimynę Prn.
2. Skr, Nv kreiptis kviečiant ką daryti: Jis ją pašnekins, bene tekės už jįjį, t. y. pamėglaus J. Pašnekino buhalteriu būti, nesibaidžiau V.Bub.
parsišnẽkinti tr. šnekinant parsikviesti, parsivilioti: Parsišnẽkino namo vaikus Rmš.
péršnekinti tr. įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: Teisingas tarnas tavo pasiliko teisus ir nepáršnekinamas BM315(Vn).
prašnẽkinti tr. Š, DŽ, NdŽ, Vž priraginti šnekėti, prakalbinti: Jo nė prašnẽkinti negali – tyli, ir gana DŽ1. Toks nedrąsus – kol aną prašnẽkini! Krš. Kai ji (anyta) supyksta, tai tu kažin ką daryk ir jos neprašnẽkinsi Šn. Mes aną prašnẽkinsma, tą paną Žr. Užsinešės (pasipūtė), neprašnẽkinama Krš. Tėveli mano, saulelė leidžias, o aš savo tėvelio neprakalbinu, neprašnẽkinu JD1183.
| Moksliškai prašnẽkinti lietuvį patuolaik retai kas drįso KŽ; A1884,281.
| prk.: Lempikė šiandie kaži ko užsiožiavo, i niekaip neprašnẽkinau (negalėjau uždegti) Lk.
prišnẽkinti tr. NdŽ šnekant įtikinti ką daryti, prikalbinti: Geras vaikesas, prišnẽkinamas, nulenkamas Krš. Na, ir tą jaijai pasisekė prišnekintie V.Piet.
| refl. tr. Rs: Iš ūkės tokią mergelką buvo prisišnẽkinęs Kv. Jis (vaikas) čia jau prisišnekino šunį LTR(Ldvn).
sušnẽkinti tr. NdŽ užšnekinti, pakalbinti: Jei tamista nori ką gero apie Varnius išgirsti, tai sušnekink kokį žilą senelį TS1897,2.
užšnẽkinti tr.
1. Jrk57, L, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Glv įtraukti į pašnekesį, užkalbinti: Pats daktaras muni užšnẽkino Vkš. Eina nosę užrietus – užšnẽkyt baisu Mžš. Dėdina niekad nepraeis pro šalį manęs neužšnẽkinus Skrb. Kai ateis, tai ažušnẽkink Sdk. Užšnekyti [ligoniai] iš netyčių lietuviškai paraudonuoja lyg šutytas vėžys V.Kudir.
| refl. tr. NdŽ: Jie pirmi mus užsišnẽkino Dkš.
ǁ merginti: Lig jauną vaikiai pradėjo užšnẽkinti (giriasi senutė) Grd.
2. Ser šnekinant užgaišinti.
3. refl. tr. Jrb užsiprašyti: Užsišnekina gerą meistrą, pats užbaigt žadėdamas rš.

prašýti, prãšo, prãšė
1. tr. SD1140, VlnE71, H, R, K kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašýt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą Bgt. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda Nmč. Nusibodo man belendant į akis i beprãšant Bgt. Pamatė seną senelį, kuris prašė iš kareivio duonos LTR(Aln). Mañ' prãšė nupirkt JnšM. Prašyk, maldauki, ko tiktai nori: šiandie aš nieko neatsakysiu S.Nėr. Gražiuoju prašýk ir gausi daiktą Sv. Prãšaite tėvą lentos Kli. Jisai prãšąs ant aukšto kambario – ženysiąse Jrb. Iš jo ir prašýdamas vandens lašelio negausi BŽ123. Tep jau prãšo gyvu Dievu (labai) Švnč. Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo J.Marcin. Jozefas su Nikodemu … drąsiai ir nieko nebijodamies eit Pilotop prašytų kūno Viešpaties DP182. Ką te, kiaule nebūsi – pats neprašýsi Dglš. Prašančiam duok A.Baran. Anys par man prašė LKKVII203. Aš neprašiaũ jiemp (jų) Zt. Prãšant galima žmogui viską dovanot Ktk. Prašęs neprašęs – nieko negausi Kp. Prašyk neprašęs – nieko nebepriprašysi Grž. Ar prašysi, ar neprašysi – vis jis savo Grž. Aš prašaũ, ale neklauso Eiš. Vis prãšo pas diedą, kad jai nuskintų obuolį LKT376(Mrk). Aš jo prašýte prašáu, ka negertų Vdk. Prašáu geruoju, be atlydos J. Prašyk seną motinėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Neprašaũ, neprašaũ, jaunas berneli, susgrėbsiu, susgrėbsiu žalią šienelį (d.) Švd. Aš prašiau Dievo per visą dieną ūkanotos naktelės BsO66. Prašau aš jus, lietuvinykus ir žemaičius, myluosius brolius ir seseris …, idant tą trumpą mokslą išmoktumbiat Mž39. Jonas … neprašo jo, idant būtų ižleistas iž kalinės SPI34. Aš prašiau susiedėlius, kad pamokytų Nm. Prašysiu gegužėlės, kad nelėktų sodelin LTR(Trak). Prašykimėg teipag Tėvą dangujęjį, idant terp mūsų paplatintų karalystę savą PK18. Kodrinag šventieji … mūsų prãšančių ižgirst neturėtų? DP273. Teprãšai, idant ją (širdį) įmankštint teiktųs DP101. Kiti, man rodos, gali kaip prašę prašyti Blv. Pas Perkūną beliko retoka svečių, ir visi jie prašomomis akimis žiūrėjo į Perkūną, kad daugiau duotų Vaižg. Supyks, ka nesakysi prãšomas Kl. Kas iš tavo gelsvų kasų, ka lopšely valgyt prãšo (apie merginą su vaiku) Sk.
^ Prašyti – ne galvon mušti Tr. Ko šile nėr, to prašo B. Kas skaito rašo, duonos neprašo LTR(Užp). Geriau duoti, neko prašýti Lkv. Kas verkia prašydamas, tas verks ir atiduodamas LMD(Šk). Duok Dieve duotum, ne prašýtum Trgn. Šuva dantų neprašys Sln. Margas nerašytas, dirba neprašytas (genys) LTR(Krtn). Be rankų, be kojų – marškinių prašo (kočėlas) Lnkv.
| refl.: Atejo lapė ir prãšos, kad inleist [į trobelę] (ps.) Lš. Tas prašosi, kad paleistų BsMtII89. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem). Atejo velnias pas tą žmogų ir prašosi už berną priimt SI232. Prašytis, kad mane kas priimtų, negaliu I.Simon. Seneliukas prašosi arklio, kad perneštų jį per upę TŽV637. Ana jamp prãšosi: „Leidž mane“ Lz. Užejo ir prãšosi nakvot Lp. O ar kelužio klausias, ar nakvynužės prašos? JV255. Užėjo pas tokį ūkinyką i prãšosi į nakvynę LKT197(Br). Vaikas ant rankų prãšosi Rs. Ligonis prašėsi daktaro J.Jabl. Po poros dienų nors ir nebesiskundė ji skausmais krūtinėje, bet visa degė kaip ugny, prašėsi tai apkloti, tai nukloti ir lyg pradėjo nukalbėti A.Vien.
| Smerties jau Galena prãšos (jai labai blogai, nebenori gyventi) Dglš.
^ Gimti nesiprašė, mirti nenori KrvP(Ut).
2. tr. kviesti: Prãšo [į vestuves] tik gimines Dv. Prašaũ veseilion ir didelių ir mažų, ir sveikų ir kuprotų Dg. Iš toliau gi neprãšot, savi tik Ps. Važiuoč, ale neprãšė Klt. Katri prašýti ateidinėj[o], katri ir neprašýti ateidinėj[o] Zt. Prašýtų, neprašýtų kap prieina iš visų kraštų, visų kaimų! Žln. Tada jaunoja jau prãšo svečius Grv. Mano sveteliai prašyti, už balto stalo sodinti JV570. Jeigu mūsų sesiulė, prašau dvarelin, jeigu miško paukštelė – skriski miškelin (d.) Slk. Ir išėjo mergužėlė, balta graži lelijėlė, – prašė prašinėjo bernelį seklyčion LTsI269. Prãšo atvažiuot, ale kad vis nedasrengiu Knv. Prãšė: ateikit kada Gg. Jos nereikia daug prašýt Grv. Atlėkė pelėda ir neprašyta (d.) J.Jabl. Atejo žmogui bėda neprašýta Skdt. Mirtis ateina neprašyta Bgs. Šunį teprãšai, o jis i pats nueina į veselę Erž. Nešluoj an kojų mėšlų, ė tai niekas kūmu neprašys Rš. Kiek pamergių, tai tiek prãšo pajaunių JnšM. Prašysma pamergiuos! rš.
^ Kai prašo – eik, kai duoda – imk, kai muša – bėk LTR(Vl). Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis PPr218. Prãšomą visi prãšo NdŽ. Šunį tik reikia prašýt, o kiaulė i pati įlenda Bsg. Neprašýtas atejau, nevarytas ir išeisiu Trgn. Neprãšomas atejo, nevaromas išeis Erž. Ateik neprašomas, išeik nevaromas Grž. Neprašytam nėra vietos Vel. Neprašytam šaukšto nėr LMD(Klvr). Neprašytiems veselninkams da krėslai negatavi LTR(Vdk). Neprašytam suolas netašytas Rod.
ǁ refl. vieniems kitus kviesti į svečius, svečiuotis: Jie prãšosi, baliavoja Ėr. Puikaujas jie, su kaimynais nesiprãšo Srv. Kad ir giminės, bet nesiprãšom Ps. Su jais dabar nuo tų veselijų pradėjom prašýtis Jnšk.
3. tr., intr. NdŽ raginti gerti, valgyti: Sėdas jisai su savo jauna moteraite ir prašo svečių: – Išgerkit, užvalgykit! Alv.
4. intr., tr. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiekgi dabar avižom prãšo an turgaus? Pnd. Kiek rugiam prãšo? RdN. Žmona vyro paklausė, kiek už rugius prašyti LTR. Jis prašė brangiai, o visi siūlė pigiai rš. Ką prašai̇̃ už tą dalgį? Alk. Jis prašė vėl tuos pačius pinigus [už ožką] BsPI16.
ǁ norėti gauti, reikalauti už darbą tam tikro atlyginimo: Didžios algos prašo nušašėlis J.
| refl.: Prašykiasi algos, kurią nori, kaip eš tau duočiau BB1Moz30,28.
5. refl. melsti atleidimo: Jei du sako, kad kaltas, tai ir prašykies Kpr. Šaltis jo prašosi, kad jis jam dovanotų BsMtI135. Nesiprašýk, nedovanosiu! Skr.
6. intr. prk. būti reikalingam ko: Aš žinau, kiek tie laukai prašo (kiek juos reikia tręšti) Prk.
| refl.: Pats matai – laukai grūdo prašosi sp.
ǁ refl. Dkš būti vertam, užsitarnavusiam (bausmės): Vaikas šiandie prãšos diržo (taip elgiasi, kad reikia bausti) Ps. Arklys prãšosi gero botago – lenda ir lenda an gubą Ėr.
ǁ refl. būti tinkamam: Šie eilėraščiai prašyte prašosi dainuojami rš.
7. formos prašyčiau, prašytume, prašome, prašau su bendratimi vartojamos reikšti mandagiam prašymui, raginimui: Prašýčiau dar kartą užeit Šl. Prašýčia ateit vakare Glv. Prašýčia paskolint keleto rublių Rz. Prašytume, kaimynėli, į talką KlK12,31. Kepurę prašau čia pakabinti, ant vagio A.Vien.
ǁ forma prašau paprastai vartojama reikšti oficialesniam kreipimuisi, griežtam reikalavimui: Prašau užpildyti blanką KlK12,32. Prašaũ nekliudyti! NdŽ. Prašaũ išeiti! NdŽ.
ǁ NdŽ forma prašau vartojama perklausti, pageidaujant, kad būtų pakartotas gerai neišgirstas klausimas.
◊ gérti (kõšės Prn) prãšo Ktk apie batus atšokusiais padais: Regi: ta[vo] čebatai kõšės prãšo Grv.
Diẽvo prašýti
1. Bn, Azr melsti, maldinti.
2. dėkoti: Mes jau sudėję rankas tepos Diẽvo prãšėm, ką nejudino nor vaiko Azr.

pil̃vas prãšo KI203 norisi valgyti.
válgyti (ė́sti) neprãšo netrukdo, nekliudo: Ką išmoksi – válgyt neprãšo, in senystės rasi Skdt. Ė́sti tas sijonukas neprãšo, testovie neparduotas Krš.
vienà kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ Ėr sunku eiti.
apiprašýti
1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn.
2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiáu kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts.
atprašýti
1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų Žr.
| Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) BPII83.
| refl. tr. KII352: Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto I.Simon. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti LC1879,8.
2. tr., intr. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai] Ck. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė (ps.) Prng. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut Lp. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs TDrVI139. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų Mž221. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau rš.
| refl.: Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs BsMtI10. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ Prn. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi Srv. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi Plng. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką LTI25(Bs).
3. tr. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio JV583.
| Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims Užv.
4. refl. tr., intr. Q1, B, R3, K melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies brš. Ar atsiprašei jį? J.Jabl. Tai dar atsiprašom savo tėvulį Mrs. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė M.Valanč. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu J.Bil. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką rš. Atsiprašaũ prie ko K. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo BPII54. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo BPII225. Graudena kožną žmogų, idant … atsiprašančiam atleistų BPII285. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos BBPs30,8.
^ Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo (pajuokiant atsiprašymą) Dkš.
ǁ padalyvio forma atsiprãšant vartojama pabrėžti, kad kalbamas dalykas nenusipelno tokio vardo, yra per menkas: Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?! sp.
atsiprãšančiai adv.: Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v]andens tau nepaduos, jei sirgsi Trk.
5. refl. BŽ338 prašyti leidimo pasitraukti, išvykti.
6. refl. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais Žlb. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti Grd.
7. tr. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom Trs. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt Trgn.

×daprašýti (hibr.) tr. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) Imb.
| refl.: Dasprãšė su manim važiuot Rš.
įprašýti
1. tr. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi A.Vien. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti P.Cvir. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman Dglš. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų Dbk. Neinprašai̇̃, kad pastraukt šonan Vlk. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti Vaižg. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų LTR(Šn). Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės BsO335. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut Slm. Inprãšė, kad ateit Dglš. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų Azr. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon Kb. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas KrvP(Lzd). Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti rš.
| refl. R112, Q141: Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę Pl.
2. tr. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun Š. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi rš. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei rš.
3. refl. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion Ds. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą Skdt. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina Vaižg. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Žem. Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti Vkš. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius Krš. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę BsMtI108. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi Brsl. Kole tik insprãšė, gera buvo Dglš.
^ Ašaromis į dangų neįsiprašysi LTR.
4. refl. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą] Lp. Tada insprašiaũ namo padabotie Kli.
5. tr. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos Grd.
išprašýti
1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad operaciją darytų Rm. Išprãšė, paliko dirbti Rdn. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos J.Balč. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Ubagas … turi žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti BPII196.
^ Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) Krd. Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Kb. Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų Šd. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti] Vdš.
| refl. tr., intr. K, Vlkv, Vž: Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) BsPII324.
2. refl. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų J.Jabl. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų Vaižg. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų Vv. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės (d.) Ml. Kol išsiprašė [paleidžiamas], policijantai gerai par ausis išpėrė Šts.
ǁ refl. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) N.
^ Viską išmano, tik lauka[n] neišsiprašo LTR(Erž).
3. tr. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius rš.
^ Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi LTR(Lnkv).
4. tr. N išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų Srv. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A.Vien.
nuprašýti
1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai nenuprašysi Gs.
| prk.: Reikia tą vandenį nuprašyti nuo kalno, reikia kasti ravas rš.
2. intr. labai prašant atkalbėti ką daryti, sulaikyti nuo kokio veiksmo: Vokyčiai ketino Kretingos bažnyčią sumušti; benuprašė, nesušaudė Šts.
3. intr. paprašyti, priprašyti: Jau Salvio nuprašiau, kad jam paskolytų Lp. Kai nuprãšo, tai kitas eina Vlk. Jis melavo, tų sukčių nuprašýtas Alv. Nuprašiaũ, tai neganė panamėj Dkšt. Nuprašiaũ, kad negert arielkos Ign. Kad aš primanytau, tai aš nuprašytau … gegužėlių, kad jos sulėktų TŽI277. Nuglostyk, nuprašýk, ir paklausys Šts.
| refl. N: Negali̇̀ nusiprašyti [, kad paliktų ramybėje] J.Jabl. Reikėj[o] susiedo nusprašýt, tai būt padėjęs padaryt Vlk. Tada ponas nusiprašė bernų, kad jie dabotų (ps.) Rš.
4. tr. išprašyti: Nuprašiáu miežių nu Deveikėnės Jdr.
5. tr. išvaryti: Per dvarelį išleisdama, šatrelį pastūmiau, per laukelį šuneliu nuprašiau (nemylimą išlydint) Nč.
paprašýti
1. tr., intr. H, R, K kreiptis su pageidavimu: Mūsų svečiai paprašė sau vakarienės Blv. Kad dar bepaprašys vandens, tai jau įnešti, pasėmus iš jūros BM375. Valgyt nepaprašýsiu, o rūkyt paprašýsiu Nmč. Tu gali suskalbėtie, tai tu paprãšai valgytie Kli. Ateina, paprãšo darbo – duodi visai dienai Antr. Paprašýsiu pusbrolio – parveš [malkas] Rud. Nueik pas karalių, paprašyk trijų dienų laiko LTR. Jūs paprašykit seno tėvelio, kad jums pasėtų kalne linelių BsO108. Ko paprašiaũ, jis manę visada paklaũsė Kls. Mechaninio cecho vardu žodžio paprašė pamainos meistras rš. Įsidrąsinęs tėvas paprašė sūnaus čebatų, sūnus padovanojo A.Vien. Paprašyčiau seselės šaltinio vandens gerti JD367. Paprašaim šventosios dvasios Mž363. Nėr gi kas paprãšo (ką paprašyti) Tvr. Nueikit an namą ir paprašykit Gg. Nepaprašęs nelauk Grž. Pagiprašykai poną Dievulį, kadgi nupūstų baltą smėlelį (rd.) Jž. Nepyk ant manęs, paprašius vieno daikto Blv.
| refl. tr., intr.: Pasiprašýsiu vienur kitur žiupsnelį druskos Šk. Paėjau tris kilometrus, žiūriu – važiuoja ūkininkas. Pasiprašiau pavėžėti rš. Kad leistų eiti, pasiprašyk J. Pasprãšė, kieman kad paleistų Ad. Užusukiau pakely prie trobos ir pasprašiaũ nakvynėn Sv. Atėjo jaunas žmogus ir pasiprašė priimti javų kulti MPas. Pas karalių nutraukęs, pasiprãšė dukterų pamatyt Jrk131. Pasiprašiau keliom savaitėm atostogų I.Simon. Pasiprašęs padėjimo Dievo, su neprieteliais mušosi S.Stan.
| Tokia mergučė didelė i nepasiprãšo (nepasisako, kad nori eiti laukan, tuštintis) Šmk.
2. tr. pakviesti: Raštininką paprašė vieną valandėlę į raštinę J.Jabl. Paprašiau užeiti kavos puodeliui J.Marcin. Paprašýk kieman (į svečius) Nmč. Paprãšė žmogų galvijam pašert Ut. Kūmosna paprãšė Krs. Padaryva alutį, paprašyva tetušį StnD30. Oi tai tu suprašei visos giminėlės, tiktai nepaprašei̇̃ senos motinėlės (d.) Drsk.
| refl. tr.: Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą J.Jabl(Žem). Nieko neprašė, savus tik kelis pasiprãšė Mžš. Jis pasiprãšė tris mūrinykus, ir tie jam tuojau tą namą pastatė (ps.) Smn. Jo pasiprašýtas draugas ir išvažiuota iš namų Kp. Mergučė susimetrikavo, reiktų pasiprašýt, reiktų butelį išgert Skr.
^ Pasiprašyk kvailį į veselę, tai gausi ir į ausį LTR(Šmk).
3. refl. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiek pasiprãšė, tiek ir mokėjau (nesiderėjau) Krd.

×papaprašýti (hibr.) intr. keliems paprašyti: Mergos papaprãšo kokio žmogaus, kad jaučius išvarytų Dv.
parprašýti tr. parsikviesti: Buvau vaiką parprãšiusi numie – nenorėjo būti Grd.
^ Nevaryk Dievo medžian – paskum neparprašysi J.Jabl.
pérprašyti
1. tr. SD1144, H, Q158, K labai prašant įtikinti, paveikti: Skubinkis, berneli, nešk aukso žiedelį, maž ir pérprašysi jos meilų tėvelį (d.) Sdk. Mes vartelius užversma, matušę parprašysma JD1503. Tėvelį perprašysiu, motulę perkalbėsiu, priims priims mano mergužėlę kaip tikrą dukružėlę LTR(Prl). Dūmoj tėvop grįžti … ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų BPII225. Ir ponas davės perprašyti BB1Moz25,21. Jis nesiduodas perprašyti N.
2. intr. pakartotinai, labai prašyti: Jo prašyk, pérprašyk – neduos! Pbs. Niekap negaliu, kad tu prašysi ir pérprašysi! Lp.
3. refl. atsiklausti: Ka sutikčio Zaborą, pársiprašyčio dar, kumet galės ateiti Šts.
×4. (l. przepraszać) tr. atsiprašyti: Reikia pérprašyt, kad dovanot Lz. Jeigu par metą supykęs yr, ans párprašo Žr. Párprašau svetį, kad mano tokie rykai, tokie dalykai J. Ja jis duosis, tai párprašyk J. Perprašysiu motulę ir jaunas seserėles LTR(Mrk).
| refl.: Tu būk mažesnis, persiprašyk jo, o jis tau dovanos Ašb. Prieš teismą nulėkė i pérsprašė Klt.
praprašýti tr.; N pareikalauti.
priprašýti
1. tr., intr. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt Slm. Priprašaũ, būd[av]o, Antano, tai prikapoja malkos Lp. Visų priprãšo, talką padaro Mrc. Priprašýti iš anksto BŽ163. Įdavė pinigų ir priprašė nupirkti, ko reikia rš. Priprãšė ateit – žadėjaus Ktk. Prašyk – nepriprašýsi, kad ateitų padėt Nmč.
| refl. tr., intr.: Prisprašýsme jį, maž iškas balą Dglš. Nei tu jo dirbt prisprašýsi, nei tu jo valgyt Sld. Par kelis metus neprisiprašaũ Grk. Duoda i pirminykas, negali sakyt, prisiprašai̇̃ Lnkv. Tik tavęs neprisiprašysi, – nenori mums pasakoti J.Bil. Aš moku gražiai prisiprašýti tų vyrų Skr. Nor šunim pavirtęs lok, jo nieko neprisiprašýsi Mrj.
| Tik šeiminykė prisiprãšo prie jos (karvės) – svetimas nepamilš nėkaip Žml.
2. intr. daug, ilgai prašyti: Ejau, paprašiau vieną sykį, antrą – kiek aš galiu priprašýt! Grk.
| refl.: Maistaras kiek prisprãšė, kad tik skųstau! Lp.
3. refl. labai prašius gauti sutikimą prisiglausti, apsistoti, įeiti: Nebeturim kur gyventi, gyvenam prisiprašę par kitą Km. Prisprašė an vieną žmogų ant naktigulto BsPII222. Sargai nenorėjo priimti, bet žmogelis šiaip taip prisiprašė LTR(Pnd). Kap negalėsi, kur pasdėsi tada? Neprisiprašýsi! Nmč.
4. tr., intr. prikviesti: Priprãšė daug svečių Dkšt.
| refl. tr., intr.: Prisiprãšė svečių, o sodyt tai neturi kur Srv.
5. refl. tr. prikalbinti atvykti: Negaliu jo niekaip prisprašýt Ds.

×papriprašýti (hibr.) tr. kelis kartus visiems prašyti: Ot, dėde, tai tave mergos papriprãšė! Dv.
suprašýti tr. K
1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašýt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašýti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašýdavo Antz. Vai ir suprašė visus svetelius, tiktai neprašė vienos pelėdos LTR(Tvr). Didelė veseilia buvo, suprãšė visõs giminė̃s ir dar viso sodžiaus Drsk. Buvo veselia, svečiai suprašýta Ad.
| refl. tr., intr. N: Aš pažįstu gaspadorių, kurs svečius nemyli, susiprašęs svetelių, patsai kampe dyro J. Saldaus alučio pasidarysma ir giminėles susiprašýsma Pnd. Susiprašėm giminėlių sūnelį leisdami LTR(Lp).
ǁ refl. kviestis vienam kitą, svečiuotis: Nors jie ne giminės, bet susiprãšo Šl. Mes su jais susiprãšom Jnšk.
2. B surinkti elgetaujant, prašinėjant: Suprašytos duonos (išmalda) H. Suprašyta duona R.
| refl. tr.: Vilkas taip susiprašė visas keturias kojeles LTR(Ut).
3. refl. savo elgesiu užsitarnauti, susilaukti (bausmės): Susiprašýsi ir tu per ilga [botago], kad da nenurimsi Ds.
4. žr. išprašyti 3:
^ Nevyk Dievo medin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv).
užprašýti
1. tr. N, M iš anksto pakviesti: Užprašýt reikia, tai tada ateis [svečiai] Grv. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt Krm. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman Ob. Stirna visų pirma užprašýta buvo (d.) Ps. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?! LTR(Vdk).
| refl. tr.: Kits kitą užsiprašo ant alaus rš. Ažsiprãšė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) Dglš. Nesamdė, ale tik teip užsiprãšė muzikontus Krs.
2. intr. įprašyti, paprašyti: Duktė užprãšė dažų parnešt Lp.
3. tr. Mžš iš anksto paprašyti, užsakyti: Amiliutė vieną paršą užprašė, liepė užvežt Všn. Užprãšė iš anksčiau siuvėją, kad pasiūtų Jnšk. Mano uogos užprašýtos Ktk. Tą dešimtį literių galėjo mun atnešti: jug aš buvau užprãšęs Pp.
4. tr. paraginti, pasiūlyti (valgyti, gerti): Visi valgė ir gėrė, užprašomi ir raginami šeimininkų M.Katk.
5. refl. nusibaigti, gauti galą prašant: O sūnui tai niekados nedavė skatikėlio, kad jisai prašytų užsiprašytų V.Krėv. Niekad nevirdavau, kad jiej ir užsiprašýtų Klvr.
6. tr., intr. pradedant derėtis, reikalauti už parduodamą daiktą, už darbą tam tikros sumos: Užprašyti moka: keturių dešimtų tūkstančių užprašė A.Vien.
| refl.: Išleidau visus piningus, o tas siuvėjas teip brangiai užsiprãšė Vvr. Užsiprãšė po dvylika, o nupirko už dešimt Všk. Kas jam tiek duos – par daug jau užsiprãšo Všk.
ǁ refl. pareikalauti per didelės sumos: Bijau užsiprašyti, bijau būti brangininkė I.Simon.

prašýti, prãšo, prãšė
1. tr. SD1140, VlnE71, H, R, K kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašýt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą Bgt. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda Nmč. Nusibodo man belendant į akis i beprãšant Bgt. Pamatė seną senelį, kuris prašė iš kareivio duonos LTR(Aln). Mañ' prãšė nupirkt JnšM. Prašyk, maldauki, ko tiktai nori: šiandie aš nieko neatsakysiu S.Nėr. Gražiuoju prašýk ir gausi daiktą Sv. Prãšaite tėvą lentos Kli. Jisai prãšąs ant aukšto kambario – ženysiąse Jrb. Iš jo ir prašýdamas vandens lašelio negausi BŽ123. Tep jau prãšo gyvu Dievu (labai) Švnč. Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo J.Marcin. Jozefas su Nikodemu … drąsiai ir nieko nebijodamies eit Pilotop prašytų kūno Viešpaties DP182. Ką te, kiaule nebūsi – pats neprašýsi Dglš. Prašančiam duok A.Baran. Anys par man prašė LKKVII203. Aš neprašiaũ jiemp (jų) Zt. Prãšant galima žmogui viską dovanot Ktk. Prašęs neprašęs – nieko negausi Kp. Prašyk neprašęs – nieko nebepriprašysi Grž. Ar prašysi, ar neprašysi – vis jis savo Grž. Aš prašaũ, ale neklauso Eiš. Vis prãšo pas diedą, kad jai nuskintų obuolį LKT376(Mrk). Aš jo prašýte prašáu, ka negertų Vdk. Prašáu geruoju, be atlydos J. Prašyk seną motinėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Neprašaũ, neprašaũ, jaunas berneli, susgrėbsiu, susgrėbsiu žalią šienelį (d.) Švd. Aš prašiau Dievo per visą dieną ūkanotos naktelės BsO66. Prašau aš jus, lietuvinykus ir žemaičius, myluosius brolius ir seseris …, idant tą trumpą mokslą išmoktumbiat Mž39. Jonas … neprašo jo, idant būtų ižleistas iž kalinės SPI34. Aš prašiau susiedėlius, kad pamokytų Nm. Prašysiu gegužėlės, kad nelėktų sodelin LTR(Trak). Prašykimėg teipag Tėvą dangujęjį, idant terp mūsų paplatintų karalystę savą PK18. Kodrinag šventieji … mūsų prãšančių ižgirst neturėtų? DP273. Teprãšai, idant ją (širdį) įmankštint teiktųs DP101. Kiti, man rodos, gali kaip prašę prašyti Blv. Pas Perkūną beliko retoka svečių, ir visi jie prašomomis akimis žiūrėjo į Perkūną, kad daugiau duotų Vaižg. Supyks, ka nesakysi prãšomas Kl. Kas iš tavo gelsvų kasų, ka lopšely valgyt prãšo (apie merginą su vaiku) Sk.
^ Prašyti – ne galvon mušti Tr. Ko šile nėr, to prašo B. Kas skaito rašo, duonos neprašo LTR(Užp). Geriau duoti, neko prašýti Lkv. Kas verkia prašydamas, tas verks ir atiduodamas LMD(Šk). Duok Dieve duotum, ne prašýtum Trgn. Šuva dantų neprašys Sln. Margas nerašytas, dirba neprašytas (genys) LTR(Krtn). Be rankų, be kojų – marškinių prašo (kočėlas) Lnkv.
| refl.: Atejo lapė ir prãšos, kad inleist [į trobelę] (ps.) Lš. Tas prašosi, kad paleistų BsMtII89. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem). Atejo velnias pas tą žmogų ir prašosi už berną priimt SI232. Prašytis, kad mane kas priimtų, negaliu I.Simon. Seneliukas prašosi arklio, kad perneštų jį per upę TŽV637. Ana jamp prãšosi: „Leidž mane“ Lz. Užejo ir prãšosi nakvot Lp. O ar kelužio klausias, ar nakvynužės prašos? JV255. Užėjo pas tokį ūkinyką i prãšosi į nakvynę LKT197(Br). Vaikas ant rankų prãšosi Rs. Ligonis prašėsi daktaro J.Jabl. Po poros dienų nors ir nebesiskundė ji skausmais krūtinėje, bet visa degė kaip ugny, prašėsi tai apkloti, tai nukloti ir lyg pradėjo nukalbėti A.Vien.
| Smerties jau Galena prãšos (jai labai blogai, nebenori gyventi) Dglš.
^ Gimti nesiprašė, mirti nenori KrvP(Ut).
2. tr. kviesti: Prãšo [į vestuves] tik gimines Dv. Prašaũ veseilion ir didelių ir mažų, ir sveikų ir kuprotų Dg. Iš toliau gi neprãšot, savi tik Ps. Važiuoč, ale neprãšė Klt. Katri prašýti ateidinėj[o], katri ir neprašýti ateidinėj[o] Zt. Prašýtų, neprašýtų kap prieina iš visų kraštų, visų kaimų! Žln. Tada jaunoja jau prãšo svečius Grv. Mano sveteliai prašyti, už balto stalo sodinti JV570. Jeigu mūsų sesiulė, prašau dvarelin, jeigu miško paukštelė – skriski miškelin (d.) Slk. Ir išėjo mergužėlė, balta graži lelijėlė, – prašė prašinėjo bernelį seklyčion LTsI269. Prãšo atvažiuot, ale kad vis nedasrengiu Knv. Prãšė: ateikit kada Gg. Jos nereikia daug prašýt Grv. Atlėkė pelėda ir neprašyta (d.) J.Jabl. Atejo žmogui bėda neprašýta Skdt. Mirtis ateina neprašyta Bgs. Šunį teprãšai, o jis i pats nueina į veselę Erž. Nešluoj an kojų mėšlų, ė tai niekas kūmu neprašys Rš. Kiek pamergių, tai tiek prãšo pajaunių JnšM. Prašysma pamergiuos! rš.
^ Kai prašo – eik, kai duoda – imk, kai muša – bėk LTR(Vl). Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis PPr218. Prãšomą visi prãšo NdŽ. Šunį tik reikia prašýt, o kiaulė i pati įlenda Bsg. Neprašýtas atejau, nevarytas ir išeisiu Trgn. Neprãšomas atejo, nevaromas išeis Erž. Ateik neprašomas, išeik nevaromas Grž. Neprašytam nėra vietos Vel. Neprašytam šaukšto nėr LMD(Klvr). Neprašytiems veselninkams da krėslai negatavi LTR(Vdk). Neprašytam suolas netašytas Rod.
ǁ refl. vieniems kitus kviesti į svečius, svečiuotis: Jie prãšosi, baliavoja Ėr. Puikaujas jie, su kaimynais nesiprãšo Srv. Kad ir giminės, bet nesiprãšom Ps. Su jais dabar nuo tų veselijų pradėjom prašýtis Jnšk.
3. tr., intr. NdŽ raginti gerti, valgyti: Sėdas jisai su savo jauna moteraite ir prašo svečių: – Išgerkit, užvalgykit! Alv.
4. intr., tr. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiekgi dabar avižom prãšo an turgaus? Pnd. Kiek rugiam prãšo? RdN. Žmona vyro paklausė, kiek už rugius prašyti LTR. Jis prašė brangiai, o visi siūlė pigiai rš. Ką prašai̇̃ už tą dalgį? Alk. Jis prašė vėl tuos pačius pinigus [už ožką] BsPI16.
ǁ norėti gauti, reikalauti už darbą tam tikro atlyginimo: Didžios algos prašo nušašėlis J.
| refl.: Prašykiasi algos, kurią nori, kaip eš tau duočiau BB1Moz30,28.
5. refl. melsti atleidimo: Jei du sako, kad kaltas, tai ir prašykies Kpr. Šaltis jo prašosi, kad jis jam dovanotų BsMtI135. Nesiprašýk, nedovanosiu! Skr.
6. intr. prk. būti reikalingam ko: Aš žinau, kiek tie laukai prašo (kiek juos reikia tręšti) Prk.
| refl.: Pats matai – laukai grūdo prašosi sp.
ǁ refl. Dkš būti vertam, užsitarnavusiam (bausmės): Vaikas šiandie prãšos diržo (taip elgiasi, kad reikia bausti) Ps. Arklys prãšosi gero botago – lenda ir lenda an gubą Ėr.
ǁ refl. būti tinkamam: Šie eilėraščiai prašyte prašosi dainuojami rš.
7. formos prašyčiau, prašytume, prašome, prašau su bendratimi vartojamos reikšti mandagiam prašymui, raginimui: Prašýčiau dar kartą užeit Šl. Prašýčia ateit vakare Glv. Prašýčia paskolint keleto rublių Rz. Prašytume, kaimynėli, į talką KlK12,31. Kepurę prašau čia pakabinti, ant vagio A.Vien.
ǁ forma prašau paprastai vartojama reikšti oficialesniam kreipimuisi, griežtam reikalavimui: Prašau užpildyti blanką KlK12,32. Prašaũ nekliudyti! NdŽ. Prašaũ išeiti! NdŽ.
ǁ NdŽ forma prašau vartojama perklausti, pageidaujant, kad būtų pakartotas gerai neišgirstas klausimas.
◊ gérti (kõšės Prn) prãšo Ktk apie batus atšokusiais padais: Regi: ta[vo] čebatai kõšės prãšo Grv.
Diẽvo prašýti
1. Bn, Azr melsti, maldinti.
2. dėkoti: Mes jau sudėję rankas tepos Diẽvo prãšėm, ką nejudino nor vaiko Azr.

pil̃vas prãšo KI203 norisi valgyti.
válgyti (ė́sti) neprãšo netrukdo, nekliudo: Ką išmoksi – válgyt neprãšo, in senystės rasi Skdt. Ė́sti tas sijonukas neprãšo, testovie neparduotas Krš.
vienà kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ Ėr sunku eiti.
apiprašýti
1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn.
2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiáu kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts.
atprašýti
1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų Žr.
| Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) BPII83.
| refl. tr. KII352: Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto I.Simon. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti LC1879,8.
2. tr., intr. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai] Ck. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė (ps.) Prng. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut Lp. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs TDrVI139. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų Mž221. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau rš.
| refl.: Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs BsMtI10. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ Prn. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi Srv. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi Plng. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką LTI25(Bs).
3. tr. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio JV583.
| Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims Užv.
4. refl. tr., intr. Q1, B, R3, K melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies brš. Ar atsiprašei jį? J.Jabl. Tai dar atsiprašom savo tėvulį Mrs. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė M.Valanč. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu J.Bil. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką rš. Atsiprašaũ prie ko K. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo BPII54. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo BPII225. Graudena kožną žmogų, idant … atsiprašančiam atleistų BPII285. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos BBPs30,8.
^ Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo (pajuokiant atsiprašymą) Dkš.
ǁ padalyvio forma atsiprãšant vartojama pabrėžti, kad kalbamas dalykas nenusipelno tokio vardo, yra per menkas: Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?! sp.
atsiprãšančiai adv.: Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v]andens tau nepaduos, jei sirgsi Trk.
5. refl. BŽ338 prašyti leidimo pasitraukti, išvykti.
6. refl. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais Žlb. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti Grd.
7. tr. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom Trs. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt Trgn.

×daprašýti (hibr.) tr. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) Imb.
| refl.: Dasprãšė su manim važiuot Rš.
įprašýti
1. tr. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi A.Vien. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti P.Cvir. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman Dglš. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų Dbk. Neinprašai̇̃, kad pastraukt šonan Vlk. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti Vaižg. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų LTR(Šn). Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės BsO335. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut Slm. Inprãšė, kad ateit Dglš. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų Azr. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon Kb. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas KrvP(Lzd). Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti rš.
| refl. R112, Q141: Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę Pl.
2. tr. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun Š. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi rš. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei rš.
3. refl. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion Ds. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą Skdt. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina Vaižg. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Žem. Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti Vkš. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius Krš. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę BsMtI108. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi Brsl. Kole tik insprãšė, gera buvo Dglš.
^ Ašaromis į dangų neįsiprašysi LTR.
4. refl. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą] Lp. Tada insprašiaũ namo padabotie Kli.
5. tr. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos Grd.
išprašýti
1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad operaciją darytų Rm. Išprãšė, paliko dirbti Rdn. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos J.Balč. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Ubagas … turi žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti BPII196.
^ Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) Krd. Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Kb. Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų Šd. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti] Vdš.
| refl. tr., intr. K, Vlkv, Vž: Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) BsPII324.
2. refl. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų J.Jabl. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų Vaižg. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų Vv. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės (d.) Ml. Kol išsiprašė [paleidžiamas], policijantai gerai par ausis išpėrė Šts.
ǁ refl. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) N.
^ Viską išmano, tik lauka[n] neišsiprašo LTR(Erž).
3. tr. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius rš.
^ Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi LTR(Lnkv).
4. tr. N išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų Srv. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A.Vien.
nuprašýti
1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai nenuprašysi Gs.
| prk.: Reikia tą vandenį nuprašyti nuo kalno, reikia kasti ravas rš.
2. intr. labai prašant atkalbėti ką daryti, sulaikyti nuo kokio veiksmo: Vokyčiai ketino Kretingos bažnyčią sumušti; benuprašė, nesušaudė Šts.
3. intr. paprašyti, priprašyti: Jau Salvio nuprašiau, kad jam paskolytų Lp. Kai nuprãšo, tai kitas eina Vlk. Jis melavo, tų sukčių nuprašýtas Alv. Nuprašiaũ, tai neganė panamėj Dkšt. Nuprašiaũ, kad negert arielkos Ign. Kad aš primanytau, tai aš nuprašytau … gegužėlių, kad jos sulėktų TŽI277. Nuglostyk, nuprašýk, ir paklausys Šts.
| refl. N: Negali̇̀ nusiprašyti [, kad paliktų ramybėje] J.Jabl. Reikėj[o] susiedo nusprašýt, tai būt padėjęs padaryt Vlk. Tada ponas nusiprašė bernų, kad jie dabotų (ps.) Rš.
4. tr. išprašyti: Nuprašiáu miežių nu Deveikėnės Jdr.
5. tr. išvaryti: Per dvarelį išleisdama, šatrelį pastūmiau, per laukelį šuneliu nuprašiau (nemylimą išlydint) Nč.
paprašýti
1. tr., intr. H, R, K kreiptis su pageidavimu: Mūsų svečiai paprašė sau vakarienės Blv. Kad dar bepaprašys vandens, tai jau įnešti, pasėmus iš jūros BM375. Valgyt nepaprašýsiu, o rūkyt paprašýsiu Nmč. Tu gali suskalbėtie, tai tu paprãšai valgytie Kli. Ateina, paprãšo darbo – duodi visai dienai Antr. Paprašýsiu pusbrolio – parveš [malkas] Rud. Nueik pas karalių, paprašyk trijų dienų laiko LTR. Jūs paprašykit seno tėvelio, kad jums pasėtų kalne linelių BsO108. Ko paprašiaũ, jis manę visada paklaũsė Kls. Mechaninio cecho vardu žodžio paprašė pamainos meistras rš. Įsidrąsinęs tėvas paprašė sūnaus čebatų, sūnus padovanojo A.Vien. Paprašyčiau seselės šaltinio vandens gerti JD367. Paprašaim šventosios dvasios Mž363. Nėr gi kas paprãšo (ką paprašyti) Tvr. Nueikit an namą ir paprašykit Gg. Nepaprašęs nelauk Grž. Pagiprašykai poną Dievulį, kadgi nupūstų baltą smėlelį (rd.) Jž. Nepyk ant manęs, paprašius vieno daikto Blv.
| refl. tr., intr.: Pasiprašýsiu vienur kitur žiupsnelį druskos Šk. Paėjau tris kilometrus, žiūriu – važiuoja ūkininkas. Pasiprašiau pavėžėti rš. Kad leistų eiti, pasiprašyk J. Pasprãšė, kieman kad paleistų Ad. Užusukiau pakely prie trobos ir pasprašiaũ nakvynėn Sv. Atėjo jaunas žmogus ir pasiprašė priimti javų kulti MPas. Pas karalių nutraukęs, pasiprãšė dukterų pamatyt Jrk131. Pasiprašiau keliom savaitėm atostogų I.Simon. Pasiprašęs padėjimo Dievo, su neprieteliais mušosi S.Stan.
| Tokia mergučė didelė i nepasiprãšo (nepasisako, kad nori eiti laukan, tuštintis) Šmk.
2. tr. pakviesti: Raštininką paprašė vieną valandėlę į raštinę J.Jabl. Paprašiau užeiti kavos puodeliui J.Marcin. Paprašýk kieman (į svečius) Nmč. Paprãšė žmogų galvijam pašert Ut. Kūmosna paprãšė Krs. Padaryva alutį, paprašyva tetušį StnD30. Oi tai tu suprašei visos giminėlės, tiktai nepaprašei̇̃ senos motinėlės (d.) Drsk.
| refl. tr.: Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą J.Jabl(Žem). Nieko neprašė, savus tik kelis pasiprãšė Mžš. Jis pasiprãšė tris mūrinykus, ir tie jam tuojau tą namą pastatė (ps.) Smn. Jo pasiprašýtas draugas ir išvažiuota iš namų Kp. Mergučė susimetrikavo, reiktų pasiprašýt, reiktų butelį išgert Skr.
^ Pasiprašyk kvailį į veselę, tai gausi ir į ausį LTR(Šmk).
3. refl. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiek pasiprãšė, tiek ir mokėjau (nesiderėjau) Krd.

×papaprašýti (hibr.) intr. keliems paprašyti: Mergos papaprãšo kokio žmogaus, kad jaučius išvarytų Dv.
parprašýti tr. parsikviesti: Buvau vaiką parprãšiusi numie – nenorėjo būti Grd.
^ Nevaryk Dievo medžian – paskum neparprašysi J.Jabl.
pérprašyti
1. tr. SD1144, H, Q158, K labai prašant įtikinti, paveikti: Skubinkis, berneli, nešk aukso žiedelį, maž ir pérprašysi jos meilų tėvelį (d.) Sdk. Mes vartelius užversma, matušę parprašysma JD1503. Tėvelį perprašysiu, motulę perkalbėsiu, priims priims mano mergužėlę kaip tikrą dukružėlę LTR(Prl). Dūmoj tėvop grįžti … ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų BPII225. Ir ponas davės perprašyti BB1Moz25,21. Jis nesiduodas perprašyti N.
2. intr. pakartotinai, labai prašyti: Jo prašyk, pérprašyk – neduos! Pbs. Niekap negaliu, kad tu prašysi ir pérprašysi! Lp.
3. refl. atsiklausti: Ka sutikčio Zaborą, pársiprašyčio dar, kumet galės ateiti Šts.
×4. (l. przepraszać) tr. atsiprašyti: Reikia pérprašyt, kad dovanot Lz. Jeigu par metą supykęs yr, ans párprašo Žr. Párprašau svetį, kad mano tokie rykai, tokie dalykai J. Ja jis duosis, tai párprašyk J. Perprašysiu motulę ir jaunas seserėles LTR(Mrk).
| refl.: Tu būk mažesnis, persiprašyk jo, o jis tau dovanos Ašb. Prieš teismą nulėkė i pérsprašė Klt.
praprašýti tr.; N pareikalauti.
priprašýti
1. tr., intr. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt Slm. Priprašaũ, būd[av]o, Antano, tai prikapoja malkos Lp. Visų priprãšo, talką padaro Mrc. Priprašýti iš anksto BŽ163. Įdavė pinigų ir priprašė nupirkti, ko reikia rš. Priprãšė ateit – žadėjaus Ktk. Prašyk – nepriprašýsi, kad ateitų padėt Nmč.
| refl. tr., intr.: Prisprašýsme jį, maž iškas balą Dglš. Nei tu jo dirbt prisprašýsi, nei tu jo valgyt Sld. Par kelis metus neprisiprašaũ Grk. Duoda i pirminykas, negali sakyt, prisiprašai̇̃ Lnkv. Tik tavęs neprisiprašysi, – nenori mums pasakoti J.Bil. Aš moku gražiai prisiprašýti tų vyrų Skr. Nor šunim pavirtęs lok, jo nieko neprisiprašýsi Mrj.
| Tik šeiminykė prisiprãšo prie jos (karvės) – svetimas nepamilš nėkaip Žml.
2. intr. daug, ilgai prašyti: Ejau, paprašiau vieną sykį, antrą – kiek aš galiu priprašýt! Grk.
| refl.: Maistaras kiek prisprãšė, kad tik skųstau! Lp.
3. refl. labai prašius gauti sutikimą prisiglausti, apsistoti, įeiti: Nebeturim kur gyventi, gyvenam prisiprašę par kitą Km. Prisprašė an vieną žmogų ant naktigulto BsPII222. Sargai nenorėjo priimti, bet žmogelis šiaip taip prisiprašė LTR(Pnd). Kap negalėsi, kur pasdėsi tada? Neprisiprašýsi! Nmč.
4. tr., intr. prikviesti: Priprãšė daug svečių Dkšt.
| refl. tr., intr.: Prisiprãšė svečių, o sodyt tai neturi kur Srv.
5. refl. tr. prikalbinti atvykti: Negaliu jo niekaip prisprašýt Ds.

×papriprašýti (hibr.) tr. kelis kartus visiems prašyti: Ot, dėde, tai tave mergos papriprãšė! Dv.
suprašýti tr. K
1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašýt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašýti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašýdavo Antz. Vai ir suprašė visus svetelius, tiktai neprašė vienos pelėdos LTR(Tvr). Didelė veseilia buvo, suprãšė visõs giminė̃s ir dar viso sodžiaus Drsk. Buvo veselia, svečiai suprašýta Ad.
| refl. tr., intr. N: Aš pažįstu gaspadorių, kurs svečius nemyli, susiprašęs svetelių, patsai kampe dyro J. Saldaus alučio pasidarysma ir giminėles susiprašýsma Pnd. Susiprašėm giminėlių sūnelį leisdami LTR(Lp).
ǁ refl. kviestis vienam kitą, svečiuotis: Nors jie ne giminės, bet susiprãšo Šl. Mes su jais susiprãšom Jnšk.
2. B surinkti elgetaujant, prašinėjant: Suprašytos duonos (išmalda) H. Suprašyta duona R.
| refl. tr.: Vilkas taip susiprašė visas keturias kojeles LTR(Ut).
3. refl. savo elgesiu užsitarnauti, susilaukti (bausmės): Susiprašýsi ir tu per ilga [botago], kad da nenurimsi Ds.
4. žr. išprašyti 3:
^ Nevyk Dievo medin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv).
užprašýti
1. tr. N, M iš anksto pakviesti: Užprašýt reikia, tai tada ateis [svečiai] Grv. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt Krm. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman Ob. Stirna visų pirma užprašýta buvo (d.) Ps. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?! LTR(Vdk).
| refl. tr.: Kits kitą užsiprašo ant alaus rš. Ažsiprãšė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) Dglš. Nesamdė, ale tik teip užsiprãšė muzikontus Krs.
2. intr. įprašyti, paprašyti: Duktė užprãšė dažų parnešt Lp.
3. tr. Mžš iš anksto paprašyti, užsakyti: Amiliutė vieną paršą užprašė, liepė užvežt Všn. Užprãšė iš anksčiau siuvėją, kad pasiūtų Jnšk. Mano uogos užprašýtos Ktk. Tą dešimtį literių galėjo mun atnešti: jug aš buvau užprãšęs Pp.
4. tr. paraginti, pasiūlyti (valgyti, gerti): Visi valgė ir gėrė, užprašomi ir raginami šeimininkų M.Katk.
5. refl. nusibaigti, gauti galą prašant: O sūnui tai niekados nedavė skatikėlio, kad jisai prašytų užsiprašytų V.Krėv. Niekad nevirdavau, kad jiej ir užsiprašýtų Klvr.
6. tr., intr. pradedant derėtis, reikalauti už parduodamą daiktą, už darbą tam tikros sumos: Užprašyti moka: keturių dešimtų tūkstančių užprašė A.Vien.
| refl.: Išleidau visus piningus, o tas siuvėjas teip brangiai užsiprãšė Vvr. Užsiprãšė po dvylika, o nupirko už dešimt Všk. Kas jam tiek duos – par daug jau užsiprãšo Všk.
ǁ refl. pareikalauti per didelės sumos: Bijau užsiprašyti, bijau būti brangininkė I.Simon.