parvykti plaukiant

1 bėgomis nusigauti, tekinomis pasišalinti
parbė́gti
bėgomis parsigauti, tekinomis grįžti atgal
Vaiko kojos greitos – tuoj nubėgs ir parbėgs Plv. 2 nuplaukti
parbė́gti
parplaukti
Rytą su garlaiviu nubėgo, vakare parbėgo Nd.

1 laivúoti, -úoja, -ãvo intr. J plaukyti laivu: Pavasario laikelyj, kad laivužiais laivuosim KlvD28. Rašto žinioms, kad lietuviai laivavo, pritaria ir Mažosios Lietuvos pajūrio dainos prš.
1 išlaivúoti intr. išplaukti laivu: Sutvarkė laivus, sudėjo sužeistuosius ir taip išlaivavo namo rš.
1 parlaivúoti intr. parplaukti (laivui): Ir parbėgo laivužis, parlaivavo valtužis RD104.
1 pralaivúoti tr. praplaukti laivu: Pasidaro nepralaivuojamos sraujynės (arba slenksčiai) Vr.

1 plauki̇̀mas sm. (2) → 1 plaukti:
1. SD255, K Nepralenks jųdviejų (bebro ir ūdros) plaukime ir nardyme nei žąsis, nei antis, nei naras, nei kitas vandens paukštis Blv. Sportinis plaukimas STŽ.
2. Sut, BtApD21,7 Pagedus orui, reikėjo dėl atsargumo laivo plaukimą priturėti J.Balč.
3. → 1 plaukti 6: Greitumo debesys taip pat nevienodi: vieni eina greitai, kitų beveik nežymu plauki̇̀mo Grž.
4. → 1 plaukti 8: Vieškely tas pats kariuomenės plaukimas Pt.
1 atplauki̇̀mas sm. (2); Sut → 1 atplaukti 2: Masinis mitingas prieš Amerikos atominio povandeninio laivo atplaukimą įvyko Jokosukos miesto parke sp.
1 įplauki̇̀mas sm. (2)
1. Sut → 1 įplaukti 1.
2. → 1 įplaukti 8: Mokesčių įplaukimas TTŽ.
1 išplauki̇̀mas sm. (2)
1. NdŽ → 1 išplaukti 1.
2. → 1 išplaukti 4: Vokiečių okupacinė valdžia registravo kiekvieną žvejo išplaukimą rš.
3. NdŽ → 1 išplaukti 5.
4. pinigų išsieikvojimas, išleidimas: Kapitalų išplaukimas ETŽ.
1 nuplauki̇̀mas sm. (2) NdŽ→ 1 nuplaukti 1.
1 parplauki̇̀mas sm. (2) → 1 parplaukti: Grįš tik rytojaus dieną po jų parplaukimo rš.
1 pérplaukimas sm. (1); SD298, N → 1 perplaukti 1.
1 praplauki̇̀mas sm. (2) NdŽ → 1 praplaukti 1.
1 priplauki̇̀mas sm. (2)
1. Sut → 1 priplaukti 1.
2. → 1 priplaukti 6: Nuo nevienodo sulos priplaukimo paeina ir nevienodas žiedų storumas A1884,59. Arterijų sienos darosi trapios ir negali išlaikyti smarkesnio priplaukimo kraujo V.Kudir.
1 suplauki̇̀mas sm. (2)
1. → 1 suplaukti 5: Nors laikas ir labai neramus, o žmonių suplaukimas kasmet nemažas rš. Palango[je] plikių suplauki̇̀mas Krš.
2. → 1 suplaukti 6: Lėšų suplaukimas sp.
1 užplauki̇̀mas sm. (2)
1. → 1 užplaukti 1: Užplauki̇̀mas ant seklumos NdŽ.
2. → 1 užplaukti 6: Trakų tauta visiškai išnykusi per … užplaukimą … barbarų A1884,229.

2 מėgliúoti, -iúoja, -iãvo intr. KII180, K, Rtr, NdŽ, KŽ, NmŽ; N, L plaukti laivu su burėmis, buriuoti: Šėpis žėgliúoja iš šišion šalin KI27. Kad mes žėgliúojam į mares, ans plauka paskuon Kin. Pietus pavalgęs gali žėgliúoti Dov.
| refl.: Visur tykà, žėgliãvos gana puikiai Rsn.
ǁ tr. kreipti bures: Ant kur žėglius žėgliuosiu KlvD32.
2 ×apžėgliúoti tr. K, KŽ apiplaukti: Šiporiai esą ir Afriką apžėgliavę prš.
2 ×atžėgliúoti intr. K, KŽ atplaukti: Šėpis atžėgliúoja KII180.
2 ×įžėgliúoti intr.
1. K, KŽ įplaukti: Mislijama, kad tai Klaipėdos akrūtas „Emma Johanna“ būsiąs, kursai šiose dienose įžėgliavo LC1887,50.
2. refl. įsipainioti: Arklys vadžiosna insižėgliãvo Prng.
2 ×išžėgliúoti intr. KI615, K, BzB290, KŽ išplaukti: Vėjas yra geras ir šį vakarą … akrūtas išžėgliuos į jūrą LC1887,40. Po trijų mėnesių išžėgliavom ant ekrūto iš Aleksandrijos BBApD28,11.
2 ×nužėgliúoti
1. intr. K, KŽ nuplaukti: Kol jie nužėgliãvo, žiobrius buvo pardavę Rsn.
2. tr. nuimti (malūno sparnų) drobę: Vėjas kyla, man rodos, reik nužėgliúoti sparnus Bgt.
2 ×pažėgliúoti intr. K, KŽ išplaukti: Šalin pažėgliãvęs KI27. Pažėgliavo jie namon žemininkų šauniai išjuokti LTR(Klp). Po šimts pypkių sukeikę, pažėgliavo jie namon TDrVII112(Klp).
2 ×paržėgliúoti intr. K parplaukti: Jie norėjo … jūrėmis atgal namon paržėgliuoti LC1880,50.
2 ×péržėgliuoti tr. perplaukti: Jūres péržėgliuoti KI322.
2 ×pražėgliúoti intr. K, KŽ praplaukti: Žiloje senovėje viens žvejys iš Bardėnų naktyj, dvyliktoj adynoj, pro Rambyną pražėgliuodamas, susimatęs su moterimis panemunyj skalbinį plaujančioms ir meldžiančioms jas su skalbimu ik Ragainės už gerą atlyginimą drauge paimt BsV183.
2 ×prižėgliúoti
1. intr. KI76, K, KŽ priplaukti.
2. tr. pripainioti: Tu nemoki mest an mestuvų, ožkų prižėgliavai̇̃ Ml.
2 ×sužėgliúoti
1. tr. K suglausti (bures).
2. intr. KŽ buriuojant susirinkti į vieną vietą.
3. tr. supainioti: Tai vaikas – siūlus sužėgliãvo, ė dabar narpulk pusę dienos Prng.
| Tu sužėgliavai̇̃ malkas, tai sunku bus išimt Ktk.
| refl.: Siūlai susižėgliãvę i nemožna atnarpult Prng.
2 ×užžėgliúoti tr. uždėti (malūno sparnų) drobes: Užžėgliúok malūną – vėjas silpnas, nesuka Nm.

šniõkšti, -čia (-ta N, -ti), -tė intr.
1. Kos55, K, J, BzF184, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Yl, Rsn, Skr, Gs, Šd aidą kelti, ūžti, siausti, šėlti, šnarėti, šlamėti, gausti (apie vėją, mišką, vandenis ir pan.): Šniõkšta vėjas baisiausis Pvn. Aplinkuo eglės šniõkšta Vkš. Miškas be vėjo šniokščia vasarą prieš lytų Žem. Ir paukšteliai maži ten jau nebečiulbėjo, tik girios liūdnai šniokštė V.Krėv. Šniokščia liepos ir gaudžia drūti ąžuolai V.Myk-Put. Pakilo vėjas, miške medžiai šlama, šniõkščia, net baisu pasdarė Paį. Jūra smarkiai šniokščia lyg šimtas mašinų ateina Tlž. Ežeras buvo tamsus, tiesiog juodas, bangavo, šniokštė – ir tuo savotiškai gražus J.Paukš. Tvanai, vanduo upely bėgdamas šniõkščia J. Vanduo šniokšdamas kris i suks ratą laukinį [malūne] Kl. Oras, lyg sunkiai nuvargęs, šniokštė rš. Pjauna [šieną], kad net šniõkščia Lp. Alutis šniokščia, alutis putoja vidury kiemo kai šaltinėlis LTR(Dkk). Miestas ūžia, kriokia, šniokščia, beldžia be paliaubos, it koks įniršęs, pasakose minimas slibinas Pt. Kada ugnis su vandeniu susieiti – šniokščia SE109.
2. SD1162, SD332, MŽ, Sut, N(Rg), K, DŽ sunkiai, garsiai kvėpuoti, alsuoti, šniokštuoti, šnopuoti: Parlėkė namo, šniõkščia tik paraudęs, šniõkščia tartum parvytas Paį. Jau šniõkščia, nepaeina [senutė] Pv. Ji čia skalbia, čia trina, čia vėl į lovą įvirtus šniokščia Skr. Einu i šniokščiù kai Dubysa Rd. Kapitonas šniõkšta eidamas kaip debesis Žr. Šniõkštė ašvienis pailsęs J. Arklys pradėjo kriokt, šniõkšt, nebeeina Sk. Arkliai veždami net šniõkščia Dkš. Šernai tik šniõkščia po rugius Krsn.
| Tyli visi, tik šniõkščia, rašo Upn.
| O juokas jema šniokštù, negaliu nutūrėti Klk.
| refl.: Sunku nešt, net šniõkščiasi Ėr.
3. BŽ229, DŽ, NdŽ, Vlkv, Pnm, Dkk, Km staigiai, smarkiai lyti, pliaupti, žliaugti: Atsikėliau, ogi lietutis kad šniõkščia, kad šniõkščia! Paį.
4. Ign šnypšti, pūkšti, pūškuoti: Pro šalį pralėkė šniokšdamas ir dundėdamas traukinys J.Bil. Tik daboju – iš po kalno lenda baisionas pečius, kriokdamas, šniokšdamas (apie traktorių) LKT342(Lkm). Virtuvas šniokštė rš.
5. šnypščiant veržtis: Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk rš.
6. šniokštuojant, šniopuojant eiti, bėgti: Išaušo, jau visai šviesu – tik šniõkščia par miežius [šernai] Bsg.
7. prk. barti, šaukti: Šniokštanti̇̀ (mėgstanti bartis) ana boba – peklos pagaikštis Krš. Šniõkšta motyna, nepatenkinta Krš.
apšniõkšti, -čia (àpšniokščia), àpšniokštė tr. Š, KŽ smarkiai aplieti, apipilti: Lukterėjęs vėl pamėginau lipti, ir vėl apišniokštė vandeniu [krioklys] Vr.
atšniõkšti, -čia (àtšniokščia), àtšniokštė intr.
1. Š, KŽ, Vlkv šniokščiant priartėti (apie lietų, bangas ir pan.): Aure, koks lietus atšniõkščia Sb. Kitąsyk ka pasikels prieš lytų vėjas, tai nesuprasi: lyg atšniõkščia, atūžia kas Slv. Baltijos bangos atšniokščia šuoliais sp.
2. KŽ šniokščiant ateiti, atbėgti, atskristi: Atūžia, atšniokščia meška, net medžiai trūksta rš. Apie vidurnaktį jie girdi, kad oru kažin kas atšniokščia LTR(Žg).
| Rodos, koks debesis àtšniokšta (apie pikčiurną) Rdn.
3. šnypščiant atvažiuoti, atpūškuoti: Stotin atšniokštė keleivinis traukinys rš.
įšniõkšti, -čia (į̇̃šniokščia), į̇̃šniokštė intr.
1. KŽ sunkiai alsuojant įeiti: Viena moteriškė į̇̃šniokštė kaip beprotė NdŽ.
2. pūškuojant įvažiuoti: Pūkšdamas lyg ežys iš kiemo į džiovyklą įšniokštė nedidelis karjerų garvežiukas rš.
iššniõkšti, -čia (i̇̀ššniokščia), i̇̀ššniokštė intr.
1. Rtr, KŽ kurį laiką šniokščiant lyti, pratalžyti: Visą naktį i̇̀ššniokštė didžiausias lietus Š.
2. Ser kurį laiką šniokšti, sunkiai kvėpuoti.
| refl. LL295.
3. pūškuojant išvažiuoti: Traukinys iššniokštė iš stoties sp.
nušniõkšti, -čia (nùšniokščia), nùšniokštė
1. intr. Š su šniokštimu nuslinkti, nutolti (apie lietų, bangas, vėtrą ir pan.): Lietus nušniokštė, vaivorykštė ežerą aplenkė sp. Buvo taip, tarsi po laukus ir pievas būtų nušniokštusi vėtra, liūtys būtų išplėšę ir medžius, ir pasėlius rš. Nuejo nùšniokštė vilnys par upę Vkš. Varnėnų būrys viršumi galvų nušniokštė į mišką Žem.
2. tr. sunkiai nunešti: Kas nušniõkš tokius sunkius gurbus (pintines) Skr.
3. intr. šniokščiant nuvažiuoti: Traukinys, trumpam stabtelėjęs, nušniokštė tolyn rš. Nùšniokštė nubėgo aštuntukė [mašina] Gs.
pašniõkšti, -čia (pàšniokščia), pàšniokštė intr.
1. NdŽ kiek pasiausti, pašėlti, paūžti (apie vėją, mišką, vandenį ir pan.).
2. NdŽ šniokščiant palyti.
3. NdŽ kiek pašnopuoti: Jis kvėpavo giliai, pašniokšdamas rš.
paršniõkšti, -čia (par̃šniokščia), par̃šniokštė intr. Všv šniokščiant pareiti, parplaukti: Nu ir klauso, girdi, par̃šniokščia vyras Dg. Pareita par̃šniokšta meška Plng. Parplauka smakas, par̃šniokšta par jūrą trims galvoms (ps.) Žr.
péršniokšti žr. prašniokšti 1: Pereina, peršniokščia debesys, nusigaidrija, vėl jūra pamėlynuoja, pažydruoja Žem.
prašniõkšti, -čia (pràšniokščia), pràšniokštė
1. intr. NdŽ prašėlti, prasiausti, praūžti (apie vėją, lietų ir pan.): Po staigaus su perkūnija prašniokštusio lietaus pabudome begulį baloje, peršlapę iš viršaus ir apačios T.Ivan. Tik pràšniokštė lytus, i vėleik atgruma Krš.
2. intr. NdŽ sunkiai kvėpuojant, alsuojant, šnopuojant praeiti.
3. intr. smarkiai prabėgti, praskristi: Ka pràšniokštė vėju vienu pro muni Trkn. Viršum milžinkapio prašniokštė pulkas varnėnų rš.
4. intr. šniokščiant pravažiuoti: Prašniokščia, nubilda ilgas ešelonas rš.
5. intr., tr. NdŽ šniokščiant, sunkiai ištarti(žodį).
sušniõkšti, -čia (sùšniokščia), sùšniokštė
1. intr. NdŽ, KŽ suūžti, sugausti, sušlamėti (apie vandenį, vėją, medį ir pan.): Kai sušniokščia audra, atgyja Baltaragio akmuo K.Bor. Jūra vėl sušniokštė suputojo ir šoko ant salos Mš. Sušniokštė sužaliavo sodyboj medžiai, prisipildė garsaus paukščių ulbėjimo rš. Ryto metą susišaukė atsiskyrėlis visus vėjus: tie supūtė, suūžė, sušniokštė BsPII87(Šl).
2. intr. NdŽ, Švnč pradėti sunkiai, garsiai kvėpuoti, dūsauti, šniokštuoti: Prapuolenis, išlydėjęs žvilgsniu kumečius, kurį laiką dar žiūri į duris, paskui sušniokštęs staigiai pasisuka ir bėga iš salono A.Gric.
3. intr. šniokščiant pradėti lyti: Subildėjo perkūnas, sušniokštė lietus rš.
4. intr. pradėti leisti garus, supūškuoti, sušnypšti: Garvežys vėl sušniokštė visais garais, rengdamasis pajudėti rš.
5. intr. NdŽ šniokščiant susieiti, susirinkti.
6. intr., tr. NdŽ šniokščiant ištarti (žodį), prakalbėti: Išeidamas jis grasinamai sušniokštė rš.
užšniõkšti, -čia (ùžšniokščia Drsk), ùžšniokštė
1. NdŽ žr. sušniokšti 1: Tep ùžšniokštė [vėjas su debesimis], bet nelijo Gs.
2. intr. NdŽ šniokščiant užeiti.
3. tr. NdŽ šniokščiant užnešti.
4. intr. imti bartis, šaukti: Kas nenutiks, užšniõkš, neturėsi vietos Krš.

šniõkšti, -čia (-ta N, -ti), -tė intr.
1. Kos55, K, J, BzF184, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Yl, Rsn, Skr, Gs, Šd aidą kelti, ūžti, siausti, šėlti, šnarėti, šlamėti, gausti (apie vėją, mišką, vandenis ir pan.): Šniõkšta vėjas baisiausis Pvn. Aplinkuo eglės šniõkšta Vkš. Miškas be vėjo šniokščia vasarą prieš lytų Žem. Ir paukšteliai maži ten jau nebečiulbėjo, tik girios liūdnai šniokštė V.Krėv. Šniokščia liepos ir gaudžia drūti ąžuolai V.Myk-Put. Pakilo vėjas, miške medžiai šlama, šniõkščia, net baisu pasdarė Paį. Jūra smarkiai šniokščia lyg šimtas mašinų ateina Tlž. Ežeras buvo tamsus, tiesiog juodas, bangavo, šniokštė – ir tuo savotiškai gražus J.Paukš. Tvanai, vanduo upely bėgdamas šniõkščia J. Vanduo šniokšdamas kris i suks ratą laukinį [malūne] Kl. Oras, lyg sunkiai nuvargęs, šniokštė rš. Pjauna [šieną], kad net šniõkščia Lp. Alutis šniokščia, alutis putoja vidury kiemo kai šaltinėlis LTR(Dkk). Miestas ūžia, kriokia, šniokščia, beldžia be paliaubos, it koks įniršęs, pasakose minimas slibinas Pt. Kada ugnis su vandeniu susieiti – šniokščia SE109.
2. SD1162, SD332, MŽ, Sut, N(Rg), K, DŽ sunkiai, garsiai kvėpuoti, alsuoti, šniokštuoti, šnopuoti: Parlėkė namo, šniõkščia tik paraudęs, šniõkščia tartum parvytas Paį. Jau šniõkščia, nepaeina [senutė] Pv. Ji čia skalbia, čia trina, čia vėl į lovą įvirtus šniokščia Skr. Einu i šniokščiù kai Dubysa Rd. Kapitonas šniõkšta eidamas kaip debesis Žr. Šniõkštė ašvienis pailsęs J. Arklys pradėjo kriokt, šniõkšt, nebeeina Sk. Arkliai veždami net šniõkščia Dkš. Šernai tik šniõkščia po rugius Krsn.
| Tyli visi, tik šniõkščia, rašo Upn.
| O juokas jema šniokštù, negaliu nutūrėti Klk.
| refl.: Sunku nešt, net šniõkščiasi Ėr.
3. BŽ229, DŽ, NdŽ, Vlkv, Pnm, Dkk, Km staigiai, smarkiai lyti, pliaupti, žliaugti: Atsikėliau, ogi lietutis kad šniõkščia, kad šniõkščia! Paį.
4. Ign šnypšti, pūkšti, pūškuoti: Pro šalį pralėkė šniokšdamas ir dundėdamas traukinys J.Bil. Tik daboju – iš po kalno lenda baisionas pečius, kriokdamas, šniokšdamas (apie traktorių) LKT342(Lkm). Virtuvas šniokštė rš.
5. šnypščiant veržtis: Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk rš.
6. šniokštuojant, šniopuojant eiti, bėgti: Išaušo, jau visai šviesu – tik šniõkščia par miežius [šernai] Bsg.
7. prk. barti, šaukti: Šniokštanti̇̀ (mėgstanti bartis) ana boba – peklos pagaikštis Krš. Šniõkšta motyna, nepatenkinta Krš.
apšniõkšti, -čia (àpšniokščia), àpšniokštė tr. Š, KŽ smarkiai aplieti, apipilti: Lukterėjęs vėl pamėginau lipti, ir vėl apišniokštė vandeniu [krioklys] Vr.
atšniõkšti, -čia (àtšniokščia), àtšniokštė intr.
1. Š, KŽ, Vlkv šniokščiant priartėti (apie lietų, bangas ir pan.): Aure, koks lietus atšniõkščia Sb. Kitąsyk ka pasikels prieš lytų vėjas, tai nesuprasi: lyg atšniõkščia, atūžia kas Slv. Baltijos bangos atšniokščia šuoliais sp.
2. KŽ šniokščiant ateiti, atbėgti, atskristi: Atūžia, atšniokščia meška, net medžiai trūksta rš. Apie vidurnaktį jie girdi, kad oru kažin kas atšniokščia LTR(Žg).
| Rodos, koks debesis àtšniokšta (apie pikčiurną) Rdn.
3. šnypščiant atvažiuoti, atpūškuoti: Stotin atšniokštė keleivinis traukinys rš.
įšniõkšti, -čia (į̇̃šniokščia), į̇̃šniokštė intr.
1. KŽ sunkiai alsuojant įeiti: Viena moteriškė į̇̃šniokštė kaip beprotė NdŽ.
2. pūškuojant įvažiuoti: Pūkšdamas lyg ežys iš kiemo į džiovyklą įšniokštė nedidelis karjerų garvežiukas rš.
iššniõkšti, -čia (i̇̀ššniokščia), i̇̀ššniokštė intr.
1. Rtr, KŽ kurį laiką šniokščiant lyti, pratalžyti: Visą naktį i̇̀ššniokštė didžiausias lietus Š.
2. Ser kurį laiką šniokšti, sunkiai kvėpuoti.
| refl. LL295.
3. pūškuojant išvažiuoti: Traukinys iššniokštė iš stoties sp.
nušniõkšti, -čia (nùšniokščia), nùšniokštė
1. intr. Š su šniokštimu nuslinkti, nutolti (apie lietų, bangas, vėtrą ir pan.): Lietus nušniokštė, vaivorykštė ežerą aplenkė sp. Buvo taip, tarsi po laukus ir pievas būtų nušniokštusi vėtra, liūtys būtų išplėšę ir medžius, ir pasėlius rš. Nuejo nùšniokštė vilnys par upę Vkš. Varnėnų būrys viršumi galvų nušniokštė į mišką Žem.
2. tr. sunkiai nunešti: Kas nušniõkš tokius sunkius gurbus (pintines) Skr.
3. intr. šniokščiant nuvažiuoti: Traukinys, trumpam stabtelėjęs, nušniokštė tolyn rš. Nùšniokštė nubėgo aštuntukė [mašina] Gs.
pašniõkšti, -čia (pàšniokščia), pàšniokštė intr.
1. NdŽ kiek pasiausti, pašėlti, paūžti (apie vėją, mišką, vandenį ir pan.).
2. NdŽ šniokščiant palyti.
3. NdŽ kiek pašnopuoti: Jis kvėpavo giliai, pašniokšdamas rš.
paršniõkšti, -čia (par̃šniokščia), par̃šniokštė intr. Všv šniokščiant pareiti, parplaukti: Nu ir klauso, girdi, par̃šniokščia vyras Dg. Pareita par̃šniokšta meška Plng. Parplauka smakas, par̃šniokšta par jūrą trims galvoms (ps.) Žr.
péršniokšti žr. prašniokšti 1: Pereina, peršniokščia debesys, nusigaidrija, vėl jūra pamėlynuoja, pažydruoja Žem.
prašniõkšti, -čia (pràšniokščia), pràšniokštė
1. intr. NdŽ prašėlti, prasiausti, praūžti (apie vėją, lietų ir pan.): Po staigaus su perkūnija prašniokštusio lietaus pabudome begulį baloje, peršlapę iš viršaus ir apačios T.Ivan. Tik pràšniokštė lytus, i vėleik atgruma Krš.
2. intr. NdŽ sunkiai kvėpuojant, alsuojant, šnopuojant praeiti.
3. intr. smarkiai prabėgti, praskristi: Ka pràšniokštė vėju vienu pro muni Trkn. Viršum milžinkapio prašniokštė pulkas varnėnų rš.
4. intr. šniokščiant pravažiuoti: Prašniokščia, nubilda ilgas ešelonas rš.
5. intr., tr. NdŽ šniokščiant, sunkiai ištarti(žodį).
sušniõkšti, -čia (sùšniokščia), sùšniokštė
1. intr. NdŽ, KŽ suūžti, sugausti, sušlamėti (apie vandenį, vėją, medį ir pan.): Kai sušniokščia audra, atgyja Baltaragio akmuo K.Bor. Jūra vėl sušniokštė suputojo ir šoko ant salos Mš. Sušniokštė sužaliavo sodyboj medžiai, prisipildė garsaus paukščių ulbėjimo rš. Ryto metą susišaukė atsiskyrėlis visus vėjus: tie supūtė, suūžė, sušniokštė BsPII87(Šl).
2. intr. NdŽ, Švnč pradėti sunkiai, garsiai kvėpuoti, dūsauti, šniokštuoti: Prapuolenis, išlydėjęs žvilgsniu kumečius, kurį laiką dar žiūri į duris, paskui sušniokštęs staigiai pasisuka ir bėga iš salono A.Gric.
3. intr. šniokščiant pradėti lyti: Subildėjo perkūnas, sušniokštė lietus rš.
4. intr. pradėti leisti garus, supūškuoti, sušnypšti: Garvežys vėl sušniokštė visais garais, rengdamasis pajudėti rš.
5. intr. NdŽ šniokščiant susieiti, susirinkti.
6. intr., tr. NdŽ šniokščiant ištarti (žodį), prakalbėti: Išeidamas jis grasinamai sušniokštė rš.
užšniõkšti, -čia (ùžšniokščia Drsk), ùžšniokštė
1. NdŽ žr. sušniokšti 1: Tep ùžšniokštė [vėjas su debesimis], bet nelijo Gs.
2. intr. NdŽ šniokščiant užeiti.
3. tr. NdŽ šniokščiant užnešti.
4. intr. imti bartis, šaukti: Kas nenutiks, užšniõkš, neturėsi vietos Krš.

šniõkšti, -čia (-ta N, -ti), -tė intr.
1. Kos55, K, J, BzF184, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Yl, Rsn, Skr, Gs, Šd aidą kelti, ūžti, siausti, šėlti, šnarėti, šlamėti, gausti (apie vėją, mišką, vandenis ir pan.): Šniõkšta vėjas baisiausis Pvn. Aplinkuo eglės šniõkšta Vkš. Miškas be vėjo šniokščia vasarą prieš lytų Žem. Ir paukšteliai maži ten jau nebečiulbėjo, tik girios liūdnai šniokštė V.Krėv. Šniokščia liepos ir gaudžia drūti ąžuolai V.Myk-Put. Pakilo vėjas, miške medžiai šlama, šniõkščia, net baisu pasdarė Paį. Jūra smarkiai šniokščia lyg šimtas mašinų ateina Tlž. Ežeras buvo tamsus, tiesiog juodas, bangavo, šniokštė – ir tuo savotiškai gražus J.Paukš. Tvanai, vanduo upely bėgdamas šniõkščia J. Vanduo šniokšdamas kris i suks ratą laukinį [malūne] Kl. Oras, lyg sunkiai nuvargęs, šniokštė rš. Pjauna [šieną], kad net šniõkščia Lp. Alutis šniokščia, alutis putoja vidury kiemo kai šaltinėlis LTR(Dkk). Miestas ūžia, kriokia, šniokščia, beldžia be paliaubos, it koks įniršęs, pasakose minimas slibinas Pt. Kada ugnis su vandeniu susieiti – šniokščia SE109.
2. SD1162, SD332, MŽ, Sut, N(Rg), K, DŽ sunkiai, garsiai kvėpuoti, alsuoti, šniokštuoti, šnopuoti: Parlėkė namo, šniõkščia tik paraudęs, šniõkščia tartum parvytas Paį. Jau šniõkščia, nepaeina [senutė] Pv. Ji čia skalbia, čia trina, čia vėl į lovą įvirtus šniokščia Skr. Einu i šniokščiù kai Dubysa Rd. Kapitonas šniõkšta eidamas kaip debesis Žr. Šniõkštė ašvienis pailsęs J. Arklys pradėjo kriokt, šniõkšt, nebeeina Sk. Arkliai veždami net šniõkščia Dkš. Šernai tik šniõkščia po rugius Krsn.
| Tyli visi, tik šniõkščia, rašo Upn.
| O juokas jema šniokštù, negaliu nutūrėti Klk.
| refl.: Sunku nešt, net šniõkščiasi Ėr.
3. BŽ229, DŽ, NdŽ, Vlkv, Pnm, Dkk, Km staigiai, smarkiai lyti, pliaupti, žliaugti: Atsikėliau, ogi lietutis kad šniõkščia, kad šniõkščia! Paį.
4. Ign šnypšti, pūkšti, pūškuoti: Pro šalį pralėkė šniokšdamas ir dundėdamas traukinys J.Bil. Tik daboju – iš po kalno lenda baisionas pečius, kriokdamas, šniokšdamas (apie traktorių) LKT342(Lkm). Virtuvas šniokštė rš.
5. šnypščiant veržtis: Sušnypščia, padūksta suplaktas alus, ima šniokšti lauk rš.
6. šniokštuojant, šniopuojant eiti, bėgti: Išaušo, jau visai šviesu – tik šniõkščia par miežius [šernai] Bsg.
7. prk. barti, šaukti: Šniokštanti̇̀ (mėgstanti bartis) ana boba – peklos pagaikštis Krš. Šniõkšta motyna, nepatenkinta Krš.
apšniõkšti, -čia (àpšniokščia), àpšniokštė tr. Š, KŽ smarkiai aplieti, apipilti: Lukterėjęs vėl pamėginau lipti, ir vėl apišniokštė vandeniu [krioklys] Vr.
atšniõkšti, -čia (àtšniokščia), àtšniokštė intr.
1. Š, KŽ, Vlkv šniokščiant priartėti (apie lietų, bangas ir pan.): Aure, koks lietus atšniõkščia Sb. Kitąsyk ka pasikels prieš lytų vėjas, tai nesuprasi: lyg atšniõkščia, atūžia kas Slv. Baltijos bangos atšniokščia šuoliais sp.
2. KŽ šniokščiant ateiti, atbėgti, atskristi: Atūžia, atšniokščia meška, net medžiai trūksta rš. Apie vidurnaktį jie girdi, kad oru kažin kas atšniokščia LTR(Žg).
| Rodos, koks debesis àtšniokšta (apie pikčiurną) Rdn.
3. šnypščiant atvažiuoti, atpūškuoti: Stotin atšniokštė keleivinis traukinys rš.
įšniõkšti, -čia (į̇̃šniokščia), į̇̃šniokštė intr.
1. KŽ sunkiai alsuojant įeiti: Viena moteriškė į̇̃šniokštė kaip beprotė NdŽ.
2. pūškuojant įvažiuoti: Pūkšdamas lyg ežys iš kiemo į džiovyklą įšniokštė nedidelis karjerų garvežiukas rš.
iššniõkšti, -čia (i̇̀ššniokščia), i̇̀ššniokštė intr.
1. Rtr, KŽ kurį laiką šniokščiant lyti, pratalžyti: Visą naktį i̇̀ššniokštė didžiausias lietus Š.
2. Ser kurį laiką šniokšti, sunkiai kvėpuoti.
| refl. LL295.
3. pūškuojant išvažiuoti: Traukinys iššniokštė iš stoties sp.
nušniõkšti, -čia (nùšniokščia), nùšniokštė
1. intr. Š su šniokštimu nuslinkti, nutolti (apie lietų, bangas, vėtrą ir pan.): Lietus nušniokštė, vaivorykštė ežerą aplenkė sp. Buvo taip, tarsi po laukus ir pievas būtų nušniokštusi vėtra, liūtys būtų išplėšę ir medžius, ir pasėlius rš. Nuejo nùšniokštė vilnys par upę Vkš. Varnėnų būrys viršumi galvų nušniokštė į mišką Žem.
2. tr. sunkiai nunešti: Kas nušniõkš tokius sunkius gurbus (pintines) Skr.
3. intr. šniokščiant nuvažiuoti: Traukinys, trumpam stabtelėjęs, nušniokštė tolyn rš. Nùšniokštė nubėgo aštuntukė [mašina] Gs.
pašniõkšti, -čia (pàšniokščia), pàšniokštė intr.
1. NdŽ kiek pasiausti, pašėlti, paūžti (apie vėją, mišką, vandenį ir pan.).
2. NdŽ šniokščiant palyti.
3. NdŽ kiek pašnopuoti: Jis kvėpavo giliai, pašniokšdamas rš.
paršniõkšti, -čia (par̃šniokščia), par̃šniokštė intr. Všv šniokščiant pareiti, parplaukti: Nu ir klauso, girdi, par̃šniokščia vyras Dg. Pareita par̃šniokšta meška Plng. Parplauka smakas, par̃šniokšta par jūrą trims galvoms (ps.) Žr.
péršniokšti žr. prašniokšti 1: Pereina, peršniokščia debesys, nusigaidrija, vėl jūra pamėlynuoja, pažydruoja Žem.
prašniõkšti, -čia (pràšniokščia), pràšniokštė
1. intr. NdŽ prašėlti, prasiausti, praūžti (apie vėją, lietų ir pan.): Po staigaus su perkūnija prašniokštusio lietaus pabudome begulį baloje, peršlapę iš viršaus ir apačios T.Ivan. Tik pràšniokštė lytus, i vėleik atgruma Krš.
2. intr. NdŽ sunkiai kvėpuojant, alsuojant, šnopuojant praeiti.
3. intr. smarkiai prabėgti, praskristi: Ka pràšniokštė vėju vienu pro muni Trkn. Viršum milžinkapio prašniokštė pulkas varnėnų rš.
4. intr. šniokščiant pravažiuoti: Prašniokščia, nubilda ilgas ešelonas rš.
5. intr., tr. NdŽ šniokščiant, sunkiai ištarti(žodį).
sušniõkšti, -čia (sùšniokščia), sùšniokštė
1. intr. NdŽ, KŽ suūžti, sugausti, sušlamėti (apie vandenį, vėją, medį ir pan.): Kai sušniokščia audra, atgyja Baltaragio akmuo K.Bor. Jūra vėl sušniokštė suputojo ir šoko ant salos Mš. Sušniokštė sužaliavo sodyboj medžiai, prisipildė garsaus paukščių ulbėjimo rš. Ryto metą susišaukė atsiskyrėlis visus vėjus: tie supūtė, suūžė, sušniokštė BsPII87(Šl).
2. intr. NdŽ, Švnč pradėti sunkiai, garsiai kvėpuoti, dūsauti, šniokštuoti: Prapuolenis, išlydėjęs žvilgsniu kumečius, kurį laiką dar žiūri į duris, paskui sušniokštęs staigiai pasisuka ir bėga iš salono A.Gric.
3. intr. šniokščiant pradėti lyti: Subildėjo perkūnas, sušniokštė lietus rš.
4. intr. pradėti leisti garus, supūškuoti, sušnypšti: Garvežys vėl sušniokštė visais garais, rengdamasis pajudėti rš.
5. intr. NdŽ šniokščiant susieiti, susirinkti.
6. intr., tr. NdŽ šniokščiant ištarti (žodį), prakalbėti: Išeidamas jis grasinamai sušniokštė rš.
užšniõkšti, -čia (ùžšniokščia Drsk), ùžšniokštė
1. NdŽ žr. sušniokšti 1: Tep ùžšniokštė [vėjas su debesimis], bet nelijo Gs.
2. intr. NdŽ šniokščiant užeiti.
3. tr. NdŽ šniokščiant užnešti.
4. intr. imti bartis, šaukti: Kas nenutiks, užšniõkš, neturėsi vietos Krš.

liūliúoti, -iúoja, -iãvo, liuliúoti K
1. intr. banguoti, vilnyti, siūbuoti: Ant vandens vilnys liūliúoja J. Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu Mair. Čia vakar žūdavo dėl vandens stokos augmenija, o šiandien liūliuoja jūros sp. Liūliuoja, ringuoja, čiurlena upeliai per lygias lankas Plv. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos JV78. Naktį jūrės liūliavo, dieną rožės žydėjo JV32. Dūmai liūliuoja pažemiu TDrIV297(Prng).
| Kaip mane vežė vieškelėliu, javeliai liūliavo LTR(Kdn). Prieš mūsų akis pakalnėje liūliavo melsvas miškelis rš. Iš jo mat darbinykas – liūliuoja kaip mendrelė – bet tik diena prastumt An.
| refl.: Vanduo liūliúojas [jūroje] Lkv.
2. intr. dideliam būriui, dideliu būriu judėti, eiti, būti kur: Einam gi, liūliuojam bobos, po septyniasdešim metų turėdamos Rš. Aikštėje liūliavo tikra jūra žmonių galvų rš.
| Jis sumišusiomis akimis apžvelgė visų išėjimų link liūliuojančius savo parapijonis rš.
| Aplink ją visada bernų tik liūliúoja Ml. Dūmų lig žemei, net liūliuoja Sdk. Jų žemė liūliavo varlėmis BBPs105,30.
3. intr. būti bangų supamam, plūduriuojant sūpuotis: Liūliuos liūliuos plunksnužėlės ant jūrelių marelių JV825. Ant to upelio, ant to srauniojo liūliuo[ja] juodas laivelis JV1083. Neverk, dukryte, gavai gražų bernelį: laive sėdėsi, laive liūliuosi, žuveles begaudysi (d.) J.Jabl. Vai čiučiuos, liūliuos mano vainikėliai vis viršuj vandenėlio FM.
| refl.: Ant bangų liūliuojas gulbių pulkelis rš.
ǁ supantis plaukti: Jūrėms marelėms su laivužiu liūliuosim N117.
| prk.: Gyvenimas tekėjo jiedviem, kaip sapnai sapnavos, kaip svajonė liūliavo V.Krėv.
4. intr. būti išsiliejus, tyvuliuoti: Liūliuoja ežeras Lp. Kaip ežeras liuob liūliúoti vanduo Klk. Rytą atsikeliu – gi visos [upės] liūliúoja Dkš. Dirvose vanduo liūliúo[ja] Kv.
5. tr. supti (dainuojant migdančias dainas), čiūčiuoti, migdyti: Niekas taip švelniai nemoka kūdikio liūliuoti, kaip lietuvės rankos S.Nėr. O aš tave liūliuosiu savo giesmėmis J.Balč. Nesupk kūdikį tylomis, liūliúodamas supk, liūliū, liūliū J. Ji mane liūliavo margajam lopšely, ji mane nešiojo ant baltų rankelių LTR. Išgirstu – jau liūliúoja tos laumės vaikelį (ps.) Lnkv.
| Svaigi mergelių daina liūliavo mane į miegą rš. Vienodas garlaivio čiuksėjimas liūliuoja mane miego J.Bil. Po nemiegotos nakties, malonių minčių liūliuojami, ramiai galvomis linguojame rš.
liūliúojamai adv.: Puošnusis vežimėlis, tyliai supdamasis, liūliuojamai rieda, ir vaikas saldžiai miega J.Dov.
| refl. tr.: Tėvas sūnelį auginosi, šilkų lopšelyj liūliavosi KrvD261.
6. tr. supti, linguoti: Supa, liūliuoja bangos valtį, mėto ją, grąžo, o tu, atsidavęs jų valiai, guli aukštielninkas A.Vien.
ǁ vežti supant: Kas jos (karietos) nematė tais laikais, anose smagumo gadynėse, beliūliuojant vieškeliais vyskupą P.Cvir.
7. intr. liumpsėti, linksėti: Liūliúoja žemė pasruvusi, kad eiti J. Kur liūliuojanti žemė, ten apačioj yr vandensmmiltis Skdv.
8. intr. linguoti, dribsėti iš riebumo: Eidamas žmogus riebus, paršai nupenėti liūliúoja kaip kosena, t. y. juda raumens, lašiniai J. Liūliúo[ja] eidama, pilvu varina Rt. Mėsa riebios karvės liūliúo[ja], kad eita J.
ǁ linguojant, palengva, sunkiai eiti: Tai kur liūliúoji? Ds.
9. intr. tinginiauti, dykauti: Svietelis lauke kap bitės darbe, o tu liūliúoji Arm.
atliūliúoti intr.
1. atplaukti supantis: Atliūliuoja laivelis per mareles mėlynas LTR(Ndz). Štai atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta BsPIII520.
ǁ atsklisti, atskambėti banguojant: Iš kažkur atliūliavo muzikos garsai rš.
2. ateiti, atvažiuoti linguojant: Ir Vinca kaip antelė atliūliuoja Sv. Gal jau Jonas ut nuo miško atliūliúoja Sv.
| Atėjo, atliūliavo pilka minia praeivių rš.
3. Š ateiti, dainuojant dainas su refrenu „liūli“: Pulkas sesučių atadainuoja, pulkas sesučių ataliūliuoja LTR(Aln).
įliūliúoti
1. intr. įeiti liūliuojant, linguojant: Įeina martelė, įliūliuoja NS679.
| prk.: Pro atvirą langą įliūliuos alyvų ir žydinčių rugių kvapas rš.
2. rš plg. užliūliuoti 3.
3. tr. prk. įsūpuoti, įsiūbuoti: Ją pagaudavo muzikos ūpas ir įliūliuodavo jauną krūtinę Vaižg.
išliūliúoti
1. intr. išplaukti liūliuojant, siūbuojant: Laivas išliūliavo į Atlanto vandenis rš.
2. tr. išauginti liūliuojant, supant: An rankelių išnešiojai, an baltųjų išliūliavai KrvD117. Į svetimą kraštą plūsta tiek darbinės spėkos, tiek jau išauklėtų ir išliūliuotų žmonių A1884,362.
| prk.: Tu pasisemk tos žemės saują, tos žemės, iš kurios tu išaugai ir tave išliūliavusi giria išaugo sp. Čionai jie augo ir čionai žuvo, juk jūsų vėjas juos išliūliavo A1884,418.
3. tr. išnešti liūliuojant, sūpuojant: Aš pasamdyčiau šiaurų vėjelį ant poros nedėlėlių, kad išpūstų, išliūliuotų žiedelį į kraštelį BsO80.
4. tr. sunkiai, linguojant ką padaryti: Pakol išliūliuoju (ištraukiu) vandenį iš šulnio, tai net rankas pradeda skaudėt Lš. Maušos vaikai mažuteliai penkias knygas išliūliãvo (išmoko) Plš. Eičiau, prašyčiau jaunų brolelių, kad išpjautų lankelę. O ir išpjovė, ir išliūliavo (surado) [žiedą] devintoj pradalgėlėj DvD89.
nuliūliúoti intr.
1. nuplaukti liūliuojant, supantis: Ji, kaip skiedrelė upės vilnyje, nuliūliavo ten, kur visos tėkmės galas Vaižg. Per mėlynąją Jūros upę nuliūliuoja sieliai rš. O pro gelmę tylią kas tave prišauks, – bangos lilio, lilia nuliūliuos, nuplauks rš.
| Slenka šilai ir eglynai, nuliūliuoja neaprėpiami kolūkio vasarojaus laukai J.Balt.
ǁ nuskambėti, nusklisti (garsui) tolyn: Dainuok, o aidas tos dainelės laukais, pušelėms nuliūliuos LTR(Upn). Pašlaitėmis nuliūliavo maloni daina rš.
2. pamažu, sunkiai linguojant, nueiti, nuvažiuoti: Apsiverkus nuliūliav[o] ir nuliūliav[o] namulio TDrIV228(Rod). O aš nuėjau, aš nuliūliavau į didį jaunimėlį JD174. Paki nuliūliúoji (nuvažiuoji), i vakaras Brb.
3. dideliam būriui nueiti: Minia nuliūliavo į aikštę rš.
paliūliúoti
1. intr. pasisupti, paplūduriuoti: Skiedra įkrito į vandenį, paliūliavo paliūliavo, bet nenuskendo Vaižg.
2. tr. pasupti: Paimk vaiką iš lopšio ir paliūliúok, gal neverks Rs. Miegok, mažyte, aš taũ (tave) paliūliuosiu Dglš. Čiūčia liūlia paliūliuosiu, paliūliavus pabučiuosiu LTR(Plv). Prijodams paliūliavo, atstodams bučiavo JD579.
parliūliúoti
1. intr. parplaukti liūliuojant, supantis: Ei pareit pareit mano brolužis, jūružėms parliūliuoja N238.
2. intr. Kv pareiti linguojant, pamažu: Mačiau karvė parliūliúoja, t. y. pareina iš ganyklos J. Kuoselis girtas parliūliãvo namo Rod.
3. tr. nuvarginti supant, liūliuojant: O aš rankeles parliūliavau, o aš kojeles parmynavau LTR(Mrk).
pérliūliuoti intr.; N perplaukti, pervažiuoti liūliuojant.
praliūliúoti tr. praleisti, prašvilpti: Ką gaudavo, tai abudu ir praliūliúodavo Krok.
priliūliúoti intr. prisiartinti liūliuojant, supantis.
| prk.: Ko nuo amžių svietas laukė, geidė, minė, pranašavo, štai artyn jau prisitraukė, jūrėms laiko priliūliavo J.Mač-Kėk.
suliūliúoti
1. intr. subanguoti, suvilnyti: Jūrės marės suliūliavo JV465.
| Alyvos sužydėjo, suliūliavo rš.
| prk.: Visa minia suliūliavo rš. Visa svetainė nubildėjo, suliūliavo P.Cvir.
2. intr. suplaukti banguojant: Visi upokšniai ir srovūs vandens suliūliuoja į vienas marias rš.
3. tr. padaryti, kad imtų banguoti, liūliuoti: Prašyčiau Dievą …, kad atleistų šaunų vėjužėlį, suliūliuotų maružėles JD994.
4. tr. padaryti, kad susvyruotų, susiūbuotų į šalis: O ir užtiko šiaurusis vėjelis, suliūliavo laivelį, išpuolė mergelė JV429.
užliūliúoti
1. intr. užplaukti liūliuojant: Matau užkylant ir užliūliuojant [laivelį] ant prakilno kiemužėlio KlvD32.
2. tr. užsupti, užmigdyti: Motutė vaikelį užliūliavo, užlingavo rš.
| Senąjį jau baigia užliūliuoti kratus autobusas rš. Užliūliuotas marių srauto, aš guliu tylioj kajutėj B.Sruog.
| prk.: Naktis žemę užliūliavo saldžiuoju miegeliu rš. Mano širdį vėjai užliūliuoja P.Vaičiūn.
3. tr. prk. paveikti sąmonę, nuslopinti kokį kieno jausmą: Ponai dabar pažadais užliūliuoja, o tu jiem – savo balsą atiduok! rš. Šiems žmonėms yra svetimas užliūliuojantis nusiraminimas sp.
4. refl. tr. supant ir dainuojant užsiauginti: Oi ūginosi motka dukrelę… Užsiauginus, užsiliūliavus labai toli nudavė (d.) Kb.