klaidžiojant

vykstant sugrįžti

bastýtis, bãstosi, bãstėsi
1. šen ten eiti, klajoti, trankytis, valkiotis: Ko tu čia bastai̇̃si be darbo, lyg neturėtum ką veikt! Lkš. Pas mumi vilkai bãstosi Vvs. Žąsinas bãstos po daržą JnšM. Šen lįs, ten lįs – ir bãstos kampas nuo kampo slinkis J. Bãstosi kap koki čigonai – negalėtų vienoj vietoj gyvent Gs. Ir stojos, kad liepė mi Dievas bastytis iš namų tėvo mano Ch1Moz20,13. Bãstosi kap velnias po raistus Rtn. Bãstos kai akis išdegęs OG345.
2. rodytis, vaidentis, bostytis: Ką jis žino, jam tik akyse taip bãstos Krč.
atsibastýti atklysti, atvykti bastantis: Šuo žino, iš kur jis čia atsibãstė Gs. Taip visiems besiskundžiant, vakmistras atsibãstė K.Donel. Jis atėjūnas, atsibãstęs iš svieto pagairės Jnš.
išsibastýti išklaidžioti, apkeliauti: Per trejus metus jis išsibãstė po visus pasaulio užkampius Šl.
nusibastýti nuklysti, nusitrenkti: Jis nusibãstė į miško gilumą Skr.
pasibastýti paklaidžioti, pasivalkioti: Pasibãstė pusę metų po žmones i vė sugrįžo pas tėvus – kur dings! Gs. Kad kas tik pasibastýtų, tai ažkart jį praryčiau (ps.) Ml.
parsibastýti parklysti, parvykti bastantis: Namon išaušus jau vos vos parsibãstė K.Donel. Visą savaitę nebuvo namie, dabar iš kažin kur parsibãstė Kp.
prasibastýti prasivalkioti, praklaidžioti: Prasibasčiaũ pusę dienos po girią Gs.
prisibastýti prisitrankyti, prisivalkioti: Prisibãstė lig soties po svietą J.
susibastýti
1. atklysti, susirinkti bastantis: Žmonės ten gyvenantieji yra iš visų kampų susibastę prš.
2. susivalkioti, susitrankyti: Nekokis bernas, ale jau ir mergina susibãsčius Tvr. Susibãstęs žmogus kai senas pinigas Švnč.
užsibastýti užklysti, užsukti: Pakeliui … jis užsibastęs dar ir prie pono LC1886,46.