Rasti išteklių įrašai (10)
papramogáuti
išpramogáuti intr. BŽ442 praleisti kurį laiką pramogaujant.
papramogáuti intr. kiek pasilinksminti: Vasarą miestų puošmena yra parkai, kur kiekvienam malonu pasivaikščioti, pailsėti, pasvajoti, papramogauti sp.
papramog‖áuti
darbãdienis (1)
1
Reikšmė
2
Reikšmė
pači̇̀linti, pači̇̀lina, pači̇̀lino
Paklausti, kas labiausiai Pripetėje patinka, daugelis nelegaliai ją lankančiųjų visuomet atsako: valandėlę „pačilinti“ ant šešiolikaaukščio pastato stogo.
autokoncer̃tas
Nors masiniai renginiai Lietuvoje vis dar uždrausti, išradingi lietuviai randa būdų, kaip papramogauti ir koronaviruso akivaizdoje. Vilniaus oro uostas virto didžiule autokino sale, kurioje gali apsilankyti bet kuris kokybiško kino pasiilgęs žmogus. Taip pat sumanūs lietuviai pirmieji Europoje sugalvojo rengti ir autokoncertus bei virto pozityviu pavyzdžiu kitoms valstybėms. [...]
Tiesa, autokinas – ne vienintelė pramoga, kuria galime pasimėgauti. Savo automobiliuose jau galime klausytis ir koncertų. Saugi autokoncertų aplinka sukurta Paluknio aerodrome, panašiai, kaip ir kinomanai, koncertų mėgėjai į sceną žiūri iš automobilių, o garsą klauso per radiją. Tokius koncertus lietuviai pasiūlė pirmieji Europoje.
airsòftinis, airsòftinė
Savaitgalį žaisti šratasvydį prie Nemenčinės susirinkę vyrai tikriausiai nesitikėjo, kad papramogauti su „airsoftiniais“ ginklais rankose taip ir nepavyks.
Kiekviena komanda turi po vieną airsoftinį (šratasvydžio) ginklą su trisdešimt šovinių.
Greitai paaiškėjo, kad ginklai – tik „airsoftinės“, plastikiniais šratais šaudančios tikrų ginklų kopijos, o patys kovotojai – žaisti ar treniruotis susirinkę šratasvydininkai. Tačiau – su rusiško pavyzdžio uniformomis, be to, namuose nelegaliai laikantys tikrus ginklus ir, kaip pranešė policija, galimai savadarbius sprogmenis.
Airsoftinis automatas MP5K PDW
Vaikai turėjo galimybę pademonstruoti savo taiklumą šaudant iš šratasvydinių (airsoftinių) automatinių šautuvų, kulkosvaidžių, mėtant granatas į taikinius. Mažieji kariai maskavosi veidus, susipažino su patrulio ekipuote.
Kaip teigia Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, atvykę pareigūnai sulaikė 12 vyrų su automatiniais ginklais, dalis jų vilkėjo rusiško tipo maskuojančiais kombinezonais ir Rusijos kariuomenės desantininkų marškinėliais.
Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo airsoftiniai ginklai, kurie savo išvaizda niekuo nesiskiria nuo tikrų ginklų. Vyrai su savimi turėjo po kelis ginklus, kai kurie buvo su optika, galimai savadarbius sprogstamuosius įtaisus.
aerorõgės
Kai nuvykome į sodybą, spaudė šaltukas, - termometras rodė daugiau nei 10 laipsnių šalčio. Kad nesušaltume, šeimininkas p. Gedvilas iš karto pasiūlė pašėlti pusnyse - savo šėliones pradėjome nuo aerorogių.
Aerorogės – naujas būdas pramogauti [antraštė]
Ieškote naujų būdų kaip papramogauti žiemą? Galime jums pasiūlyti išbandyti aeroroges.
Tėvas dalyvaudavo žirgų lenktynėse ant užšalusio Obelių ežero, su kumele Aiva lėkdavo tamsiu ledu, kartą laimėjo antrąją vietą, nors įdomiausia šventės dalis būdavo po žirgų lenktynių, kai ant ledo išvažiuodavo vadinamosios aerorogės, keisti agregatai, primenantys lėktuvus, tik be sparnų, su didžiuliais propeleriais gale [...].
Savo jėgas galima bus išbandyti atrakcionuose, dalyvauti rogučių slalome, pasivažinėti aerorogėmis, pamėginti suvaldyti jėgos aitvarą.
Savadarbės aerorogės šliuožia tik sodybos teritorijoje.
Anūkų raginamas, pernai per 20 dienų sukonstravo aeroroges. Išbandžius jas ant Tulnikių užtvankos ledo, konstruktorius įsitikino, kad jos pavyko neblogai. Su motociklo "Ural" varikliu pasiekdavo 57 km per val. greitį.
Tokios aerorogės, šarvuotos ir su kulkosvaidžiu bokštelyje, buvo naudojamos Antrojo pasaulinio karo metais. Labai populiarios aerorogės buvo Tolimojoje Šiaurėje.
Po sudėtingo trejų metų darbo šilutiškis Feliksas Kairys sugebėjo pasigaminti aeroroges. [...]
Pasiekti didesnio greičio nebandyta, nes aparatas neskirtas ledui, o ir ledo plotas nebuvo didelis. Be to, aerorogės neturi tokių stabdžių, kurie leistų veiksmingai jas stabdyti. Aerorogės pagamintos iš įvairių aviacinių atliekų, gautų aerodrome.
Pensininko užsiėmimas niūrią žiemą – aerorogių konstravimas [antraštė]
Pensininkas kartu su vaikystės draugu niūrias ir ilgais žiemos dienas kaime praskaidrina ne niurzgėdami prie televizoriaus, o konstruodami. Technikos pasaulyje aerorogės nėra naujiena, įvairiausi jų modeliai seniai gaminami, tačiau 70 metų bernatoniečio rankų darbo kūrinys išsiskiria techniniais sprendimais ir savita išvaizda.
įli̇̀nksminti
1. Mž47, R, K daryti linksmą, smaginti, džiuginti: O taip jau linksmina mane lakštingalos skaidri daina E.Miež. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Gromatelę rašysiu, tave jauną linksminsiu TDrIV162(Prng). Vynas žmogų linksmina rš. Nėr kam linksmint širdelės A1884,258. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai DP550.
| Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmyk K.Donel.
2. SD30, R373 guosti, raminti: Aniemus išsigandus …, pradest … juos linksminti bylodams: pakajus jumus BPII36.
| refl. R174.
3. refl. SD394, R, J džiaugtis, būti linksmam: Žalčio rūmuose visa ko pilna, dirbti nereikia, tik ganykis ir linksminkis! rš. O kad gaučiau tą vaikelį sau už prietelelį, li̇̀nksminčiaus, tiešyčiaus par visą amželį Krtn. Idant ir kiti linksmintųs su linksminančiais, o raudotų su raudančiais DP335. Apturėjęs … džiaugsmą, linksmindamais sako M.Valanč. Telinksminis šventas! DP47. Linksminkiatėse ir džiaukiatėse teisieji Mž467. Jobas linksminasi ir bylo[ja] BPII12.
| Todėl mano širdis linksminasi, ir mano liežuvis džiaugiasi SkvApD2,26.
4. refl. LL6 linksmai leisti laiką būryje dainuojant, šokant, pramogaujant: Net man senam linksma, kai jaunimas linksminasi Dkš.
5. refl. LL47 puotauti, ūžti: Par tris naktis linksmindamos gėrę S.Dauk.
atli̇̀nksminti
1. tr. padaryti vėl linksmą: Akis nušluostai verkiančias ir mus atlinksmini prš.
2. refl. Š, Lp iki valios linksmintis.
3. refl. atsidžiaugti (už kitą): O linksma [mergina] – ir už tave atsilinksmintų (žmona tapusi)! Lp.
įli̇̀nksminti
1. tr. padaryti linksmą, pralinksminti: Pats neįlinksmėjęs, ir kitų negali įli̇̀nksminti Š. Vandenukas, ir šitep inli̇̀nksmina! Lp. Pasaulį įlinksmino DP502. Įlinksmysi visą surinkimą dangaus MP248. Įlinksmink šią dieną dūšią VoK49.
| refl.: Ten dabar įlinksminsis širdis DP215. O tavimp įsilinksmins dvasia manoji DP432.
2. refl. Š, LL260 būti apimtam linksmumo, įsitraukti į linksmumą: Ji buvo taip įsilinksminusi, kad nieko nematė ir negirdėjo Mš. Žvėrys ir gyvuliai įsilinksminę visai užmiršo vilką P.Cvir.
3. refl. prk. kiek apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų, įsigerti: Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon. Kai aš nuejau, jau visi besą įsilinksminę Brs.
išli̇̀nksminti
1. tr. Š, BŽ482 padaryti linksmą, džiūgaujantį.
2. žr. įlinksminti 2 (refl.).
3. refl. iki valios linksmintis: Gana jau išsilinksminom, linksmas dienas pragyvenom Bs.
nuli̇̀nksminti tr.
1. SD327, J, Kp padaryti linksmą, pradžiuginti: Visus nulinksmina dainuodamas Lp. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų, nulinksmina V.Kudir.
| Špėliai (muzika) ir ma[n] širdį nuli̇̀nksmina Gs.
| refl. M: Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti (= nuvyti), padarė balių, tikėdamas nusilinksminti BsPIII22. Tas žmogus nusilinksminęs tuo sugrįžo in stubą Brt. Gerai, kad kitas, ir varguos būdamas, gali nusili̇̀nksminti (neliūdėti, linksmas būti) Gs.
2. SD377 nuraminti, paguosti.
3. prk. apsvaiginti svaigiaisiais gėrimais, nugirdyti: Moteris labai nuli̇̀nksmino vokiečius Tršk.
| refl.: Mūsų svečiai jau tiek nusili̇̀nksmino, kad nebepastovi ant kojų Alvt.
pali̇̀nksminti tr.
1. R126, K, Ds padaryti linksmą, pradžiuginti: Miela tamstos gromata … labai mane palinksmino LTI424. Nepalinksmins tie paukšteliai, liūdna yra ši dienelė D32. Gentys … norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Meilingi tai, palinksminąjie žodžiai DP2.
| Vynas palinksmina širdį žmogaus DP522. Aukso trimitėlės … širdelę palinksmins JD642.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Jis savo darbą daina pali̇̀nksmina BŽ434. Ką darysi su jaunais: nori paskutines dienas (prieš tekėdama) palinksminti Žem.
2. CII599, N nuraminti, paguosti: Tas mus palinksmins mūsų rūpestyje BB1Moz5,29.
3. refl. LL148 papramogauti: Prašė, kad leistų jam pasilinksmyt Ss.
prali̇̀nksminti tr. padaryti linksmą, pradžiuginti: Nebeturėjau drąsos ją nors keliais užuojautos žodžiais pralinksminti rš.
| Gal ne vienam žmogui suspaustą širdį pralinksmina BM23.
| refl.: Josiu in mergelę, in mielą širdelę, ten prasili̇̀nksminsiu Tvr.
prili̇̀nksminti tr.; rš iki valios linksminti.
| refl.: Prisilinksminęs aš atsiguliau ir išmiegojau lig saulės tekėjimo J.Balč.
suli̇̀nksminti tr. J padaryti linksmą: Šita netikėta pabaiga labai sulinksmino Keidošius V.Piet.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Sulinksminkiam Velykas, – sakė seniejai. Ir bildino, šaudė Velykų rytą Šts.
užsili̇̀nksminti prk. įsigerti: Jis kai užsili̇̀nksmina, tai būna šnekus ir meilus Alk. Matyt buvo, kad abudu jau užsilinksminę V.Kudir.
išli̇̀nksminti
1. Mž47, R, K daryti linksmą, smaginti, džiuginti: O taip jau linksmina mane lakštingalos skaidri daina E.Miež. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Gromatelę rašysiu, tave jauną linksminsiu TDrIV162(Prng). Vynas žmogų linksmina rš. Nėr kam linksmint širdelės A1884,258. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai DP550.
| Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmyk K.Donel.
2. SD30, R373 guosti, raminti: Aniemus išsigandus …, pradest … juos linksminti bylodams: pakajus jumus BPII36.
| refl. R174.
3. refl. SD394, R, J džiaugtis, būti linksmam: Žalčio rūmuose visa ko pilna, dirbti nereikia, tik ganykis ir linksminkis! rš. O kad gaučiau tą vaikelį sau už prietelelį, li̇̀nksminčiaus, tiešyčiaus par visą amželį Krtn. Idant ir kiti linksmintųs su linksminančiais, o raudotų su raudančiais DP335. Apturėjęs … džiaugsmą, linksmindamais sako M.Valanč. Telinksminis šventas! DP47. Linksminkiatėse ir džiaukiatėse teisieji Mž467. Jobas linksminasi ir bylo[ja] BPII12.
| Todėl mano širdis linksminasi, ir mano liežuvis džiaugiasi SkvApD2,26.
4. refl. LL6 linksmai leisti laiką būryje dainuojant, šokant, pramogaujant: Net man senam linksma, kai jaunimas linksminasi Dkš.
5. refl. LL47 puotauti, ūžti: Par tris naktis linksmindamos gėrę S.Dauk.
atli̇̀nksminti
1. tr. padaryti vėl linksmą: Akis nušluostai verkiančias ir mus atlinksmini prš.
2. refl. Š, Lp iki valios linksmintis.
3. refl. atsidžiaugti (už kitą): O linksma [mergina] – ir už tave atsilinksmintų (žmona tapusi)! Lp.
įli̇̀nksminti
1. tr. padaryti linksmą, pralinksminti: Pats neįlinksmėjęs, ir kitų negali įli̇̀nksminti Š. Vandenukas, ir šitep inli̇̀nksmina! Lp. Pasaulį įlinksmino DP502. Įlinksmysi visą surinkimą dangaus MP248. Įlinksmink šią dieną dūšią VoK49.
| refl.: Ten dabar įlinksminsis širdis DP215. O tavimp įsilinksmins dvasia manoji DP432.
2. refl. Š, LL260 būti apimtam linksmumo, įsitraukti į linksmumą: Ji buvo taip įsilinksminusi, kad nieko nematė ir negirdėjo Mš. Žvėrys ir gyvuliai įsilinksminę visai užmiršo vilką P.Cvir.
3. refl. prk. kiek apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų, įsigerti: Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon. Kai aš nuejau, jau visi besą įsilinksminę Brs.
išli̇̀nksminti
1. tr. Š, BŽ482 padaryti linksmą, džiūgaujantį.
2. žr. įlinksminti 2 (refl.).
3. refl. iki valios linksmintis: Gana jau išsilinksminom, linksmas dienas pragyvenom Bs.
nuli̇̀nksminti tr.
1. SD327, J, Kp padaryti linksmą, pradžiuginti: Visus nulinksmina dainuodamas Lp. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų, nulinksmina V.Kudir.
| Špėliai (muzika) ir ma[n] širdį nuli̇̀nksmina Gs.
| refl. M: Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti (= nuvyti), padarė balių, tikėdamas nusilinksminti BsPIII22. Tas žmogus nusilinksminęs tuo sugrįžo in stubą Brt. Gerai, kad kitas, ir varguos būdamas, gali nusili̇̀nksminti (neliūdėti, linksmas būti) Gs.
2. SD377 nuraminti, paguosti.
3. prk. apsvaiginti svaigiaisiais gėrimais, nugirdyti: Moteris labai nuli̇̀nksmino vokiečius Tršk.
| refl.: Mūsų svečiai jau tiek nusili̇̀nksmino, kad nebepastovi ant kojų Alvt.
pali̇̀nksminti tr.
1. R126, K, Ds padaryti linksmą, pradžiuginti: Miela tamstos gromata … labai mane palinksmino LTI424. Nepalinksmins tie paukšteliai, liūdna yra ši dienelė D32. Gentys … norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Meilingi tai, palinksminąjie žodžiai DP2.
| Vynas palinksmina širdį žmogaus DP522. Aukso trimitėlės … širdelę palinksmins JD642.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Jis savo darbą daina pali̇̀nksmina BŽ434. Ką darysi su jaunais: nori paskutines dienas (prieš tekėdama) palinksminti Žem.
2. CII599, N nuraminti, paguosti: Tas mus palinksmins mūsų rūpestyje BB1Moz5,29.
3. refl. LL148 papramogauti: Prašė, kad leistų jam pasilinksmyt Ss.
prali̇̀nksminti tr. padaryti linksmą, pradžiuginti: Nebeturėjau drąsos ją nors keliais užuojautos žodžiais pralinksminti rš.
| Gal ne vienam žmogui suspaustą širdį pralinksmina BM23.
| refl.: Josiu in mergelę, in mielą širdelę, ten prasili̇̀nksminsiu Tvr.
prili̇̀nksminti tr.; rš iki valios linksminti.
| refl.: Prisilinksminęs aš atsiguliau ir išmiegojau lig saulės tekėjimo J.Balč.
suli̇̀nksminti tr. J padaryti linksmą: Šita netikėta pabaiga labai sulinksmino Keidošius V.Piet.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Sulinksminkiam Velykas, – sakė seniejai. Ir bildino, šaudė Velykų rytą Šts.
užsili̇̀nksminti prk. įsigerti: Jis kai užsili̇̀nksmina, tai būna šnekus ir meilus Alk. Matyt buvo, kad abudu jau užsilinksminę V.Kudir.
li̇̀nksminti
1. Mž47, R, K daryti linksmą, smaginti, džiuginti: O taip jau linksmina mane lakštingalos skaidri daina E.Miež. Reiškiu, giedu, linksminu, smūtną žmogų raminu, tiešydamas gražioms giesmelėms A.Strazd. Gromatelę rašysiu, tave jauną linksminsiu TDrIV162(Prng). Vynas žmogų linksmina rš. Nėr kam linksmint širdelės A1884,258. Telinksminieg vėl juos brolių tarnavimai DP550.
| Ne kasdien vis su smalstumais vėdarą linksmyk K.Donel.
2. SD30, R373 guosti, raminti: Aniemus išsigandus …, pradest … juos linksminti bylodams: pakajus jumus BPII36.
| refl. R174.
3. refl. SD394, R, J džiaugtis, būti linksmam: Žalčio rūmuose visa ko pilna, dirbti nereikia, tik ganykis ir linksminkis! rš. O kad gaučiau tą vaikelį sau už prietelelį, li̇̀nksminčiaus, tiešyčiaus par visą amželį Krtn. Idant ir kiti linksmintųs su linksminančiais, o raudotų su raudančiais DP335. Apturėjęs … džiaugsmą, linksmindamais sako M.Valanč. Telinksminis šventas! DP47. Linksminkiatėse ir džiaukiatėse teisieji Mž467. Jobas linksminasi ir bylo[ja] BPII12.
| Todėl mano širdis linksminasi, ir mano liežuvis džiaugiasi SkvApD2,26.
4. refl. LL6 linksmai leisti laiką būryje dainuojant, šokant, pramogaujant: Net man senam linksma, kai jaunimas linksminasi Dkš.
5. refl. LL47 puotauti, ūžti: Par tris naktis linksmindamos gėrę S.Dauk.
atli̇̀nksminti
1. tr. padaryti vėl linksmą: Akis nušluostai verkiančias ir mus atlinksmini prš.
2. refl. Š, Lp iki valios linksmintis.
3. refl. atsidžiaugti (už kitą): O linksma [mergina] – ir už tave atsilinksmintų (žmona tapusi)! Lp.
įli̇̀nksminti
1. tr. padaryti linksmą, pralinksminti: Pats neįlinksmėjęs, ir kitų negali įli̇̀nksminti Š. Vandenukas, ir šitep inli̇̀nksmina! Lp. Pasaulį įlinksmino DP502. Įlinksmysi visą surinkimą dangaus MP248. Įlinksmink šią dieną dūšią VoK49.
| refl.: Ten dabar įlinksminsis širdis DP215. O tavimp įsilinksmins dvasia manoji DP432.
2. refl. Š, LL260 būti apimtam linksmumo, įsitraukti į linksmumą: Ji buvo taip įsilinksminusi, kad nieko nematė ir negirdėjo Mš. Žvėrys ir gyvuliai įsilinksminę visai užmiršo vilką P.Cvir.
3. refl. prk. kiek apsvaigti nuo svaigiųjų gėrimų, įsigerti: Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon. Kai aš nuejau, jau visi besą įsilinksminę Brs.
išli̇̀nksminti
1. tr. Š, BŽ482 padaryti linksmą, džiūgaujantį.
2. žr. įlinksminti 2 (refl.).
3. refl. iki valios linksmintis: Gana jau išsilinksminom, linksmas dienas pragyvenom Bs.
nuli̇̀nksminti tr.
1. SD327, J, Kp padaryti linksmą, pradžiuginti: Visus nulinksmina dainuodamas Lp. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų, nulinksmina V.Kudir.
| Špėliai (muzika) ir ma[n] širdį nuli̇̀nksmina Gs.
| refl. M: Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti (= nuvyti), padarė balių, tikėdamas nusilinksminti BsPIII22. Tas žmogus nusilinksminęs tuo sugrįžo in stubą Brt. Gerai, kad kitas, ir varguos būdamas, gali nusili̇̀nksminti (neliūdėti, linksmas būti) Gs.
2. SD377 nuraminti, paguosti.
3. prk. apsvaiginti svaigiaisiais gėrimais, nugirdyti: Moteris labai nuli̇̀nksmino vokiečius Tršk.
| refl.: Mūsų svečiai jau tiek nusili̇̀nksmino, kad nebepastovi ant kojų Alvt.
pali̇̀nksminti tr.
1. R126, K, Ds padaryti linksmą, pradžiuginti: Miela tamstos gromata … labai mane palinksmino LTI424. Nepalinksmins tie paukšteliai, liūdna yra ši dienelė D32. Gentys … norėjo saldžiai jo palinksminti Mž437. Meilingi tai, palinksminąjie žodžiai DP2.
| Vynas palinksmina širdį žmogaus DP522. Aukso trimitėlės … širdelę palinksmins JD642.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Jis savo darbą daina pali̇̀nksmina BŽ434. Ką darysi su jaunais: nori paskutines dienas (prieš tekėdama) palinksminti Žem.
2. CII599, N nuraminti, paguosti: Tas mus palinksmins mūsų rūpestyje BB1Moz5,29.
3. refl. LL148 papramogauti: Prašė, kad leistų jam pasilinksmyt Ss.
prali̇̀nksminti tr. padaryti linksmą, pradžiuginti: Nebeturėjau drąsos ją nors keliais užuojautos žodžiais pralinksminti rš.
| Gal ne vienam žmogui suspaustą širdį pralinksmina BM23.
| refl.: Josiu in mergelę, in mielą širdelę, ten prasili̇̀nksminsiu Tvr.
prili̇̀nksminti tr.; rš iki valios linksminti.
| refl.: Prisilinksminęs aš atsiguliau ir išmiegojau lig saulės tekėjimo J.Balč.
suli̇̀nksminti tr. J padaryti linksmą: Šita netikėta pabaiga labai sulinksmino Keidošius V.Piet.
ǁ padaryti žadinantį gerą nuotaiką: Sulinksminkiam Velykas, – sakė seniejai. Ir bildino, šaudė Velykų rytą Šts.
užsili̇̀nksminti prk. įsigerti: Jis kai užsili̇̀nksmina, tai būna šnekus ir meilus Alk. Matyt buvo, kad abudu jau užsilinksminę V.Kudir.
