Rasti išteklių įrašai (11)
paprakaitúoti
paprakait‖úoti
1
Reikšmė
2
Reikšmė
pasviedrēt
pasviedrēties
pasvīst
iesvīst
kráuti batèrijas
Ekipa krovė baterijas [antraštė] „Treniravomės sunkiai ir dar teks paprakaituoti, kad sezonas būtų sėkmingas“, – paskutinę stovyklos Druskininkuose dieną Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkams sakė treneris Draženas Anzulovičius.
užprakaitúoti
1. J, Vlk išskirti prakaitą, kaisti: Staigiai krintant kūno temperatūrai, paprastai ligonis gausiai prakaituoja rš. Kraujais prakaituoja A.Baran.
| tr.: Jis kruviną prakaitą prakaitavo brš.
^ Mala prakaituodamas, valgo smaguriuodamas TŽV600. Dirba prakaituodamas – gyvens nedejuodamas KrvP(Drsk). Rankums prakaituojant, pilvas spakainas LTR(Vdk).
| refl.: Po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623.
2. prk. iš visų jėgų, sunkiai, su prakaitu dirbti: Dvi dienas talkoj prakaitavaũ Sdk. Jūs lengviau dirbat, nereikia prakaitúot Dbč. Dirbsi, prakaitúosi ir čėso turėsi Smal. O mes, vargšai darbinykai, dirbam prakaitúojam Pnd. Moteriškė per ištisą dieną prakaitavusi darže rš.
^ Graži diena smarkiai prakaituoja, apsiniaukusi – tinginiuoja KrvP(Stk).
3. trauktis drėgme, rasoti: Žmonės ten greitai nyko ir džiūvo, o sienos tai prakaitavo V.Krėv. Šveicariškas sūris prakaitúoja Db.
apsiprakaitúoti, apsiprãkaituoti KI218 apsipilti prakaitu, suprakaituoti: Sviestavičius tampriai žingsniavo priešakyje, visas apsiprakaitavęs Vaižg. Arklys iš ryto sušilęs ir apsiprakaitavęs BsMtII61.
atprakaitúoti intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaitúosi! Sb.
išprakaitúoti
1. intr. Dkš visam suprakaituoti, sukaisti: Aviečių [arbatos] išgėrei, išprakaitavai̇̃ atsigulęs – i sveikas ant rytojaus Rs.
| refl. NdŽ.
ǁ Š apsipilti prakaitu: Išprakaitãvęs veidas NdŽ.
2. tr. išskirti į paviršių (skystį): Bitys vašką išprakaituoja ir korius budavoja Rdž.
ǁ išskirti tam tikrą kiekį prakaito: Karštą dieną prie sunkių darbų visa mūsų oda gali išprakaituoti net ligi 10 litrų prakaito per dieną rš.
| prk.: Išprakaitavaũ tame gyvenime daug (prakaitų) (sunkiai prisidirbau, pavargau) J.
3. tr. prk. sunkiai padaryti, uždirbti: Išprakaitúotas skatikas, prakaitu pelnytas BŽ411. Tas, kurs atvežė knygas, gal ne vieną straipsnelį pats išprakaitavęs, ką jis veikia? Pt.
nuprakaitúoti
1. intr. būti prakaito nupiltam: Ksaveras buvo visas nuprakaitavęs, raudonas Vaižg. Jis skubėjo visur, tapšendamas savo didelėm, negražiom kojom, spinduliuodamas nuprakaitavusiais šlakais J.Balt.
| refl.: Šoko ir dainavo iki aušros nusidirbę, nusiprakaitavę darbininkai rš. Kãsas kaipo skruzdėlės po šiūkus nusiprakaitavę ir nuilsę rš.
2. tr. įvaryti į prakaitą: O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde I.Simon.
3. tr. Vl sunkiai, su prakaitu nudirbti: Kas nudirba, kas nuprakaitúoja tuos laukus par vasarą?! Vlkj.
paprakaitúoti intr.
1. kiek prakaituoti: Prieš gulimą karštos arbotos su medum išgėriau, tai naktį gerokai paprakaitavaũ Ut.
2. Jnš prk. sunkiai, smarkiai, prakaituojant padirbėti: Brolio tai paprakaitúota gerai – šitiek žemių išvaryta (išrausta, iškasta)! Slm. Paprakaituosim, padirbėsim ir turėsim duonos rš. Girnom plonai nesumalsi, gerai nepaprakaitavęs Rdm.
pérprakaituoti intr. KI322 išprakaituoti.
priprakaitúoti intr. prisigerti, prisisunkti prakaito: Vasarą rūbai greit priprakaituoja rš.
suprakaitúoti intr.
1. M, LL310 apsilieti prakaitu, sukaisti: Ligonis serga, suprakaitãvo DŽ.
| prk.: Tegu tabakas suprakaitúoja (sušyla gulėdamas krūvoje), paskui ant šniūro suversim Skr.
| refl. K: Diktai susiprakaitúojas, kol nueinas Krš.
2. refl. susitepti prakaitu, pasidaryti nešvariam nuo prakaito: Įsidėjau i kitą skepetaitę, sakau, gal ta susiprakaituõs Jrb.
3. apsitraukti drėgme: Žiūrono stiklai suprakaitavo rš.
užprakaitúoti tr. Pbs sunkiai uždirbti, užvargti: Mano užprakaitúoti pinigai visi prapuolė Ėr.
prakaitúoti
1. J, Vlk išskirti prakaitą, kaisti: Staigiai krintant kūno temperatūrai, paprastai ligonis gausiai prakaituoja rš. Kraujais prakaituoja A.Baran.
| tr.: Jis kruviną prakaitą prakaitavo brš.
^ Mala prakaituodamas, valgo smaguriuodamas TŽV600. Dirba prakaituodamas – gyvens nedejuodamas KrvP(Drsk). Rankums prakaituojant, pilvas spakainas LTR(Vdk).
| refl.: Po tuo sunkumu prakaituotis ir teip daug vargų kęst privertė DP623.
2. prk. iš visų jėgų, sunkiai, su prakaitu dirbti: Dvi dienas talkoj prakaitavaũ Sdk. Jūs lengviau dirbat, nereikia prakaitúot Dbč. Dirbsi, prakaitúosi ir čėso turėsi Smal. O mes, vargšai darbinykai, dirbam prakaitúojam Pnd. Moteriškė per ištisą dieną prakaitavusi darže rš.
^ Graži diena smarkiai prakaituoja, apsiniaukusi – tinginiuoja KrvP(Stk).
3. trauktis drėgme, rasoti: Žmonės ten greitai nyko ir džiūvo, o sienos tai prakaitavo V.Krėv. Šveicariškas sūris prakaitúoja Db.
apsiprakaitúoti, apsiprãkaituoti KI218 apsipilti prakaitu, suprakaituoti: Sviestavičius tampriai žingsniavo priešakyje, visas apsiprakaitavęs Vaižg. Arklys iš ryto sušilęs ir apsiprakaitavęs BsMtII61.
atprakaitúoti intr. sunkiai atidirbti, atvargti: Jau mes savo atprakaitãvom, lai kiti dabar prakaituoja! Grž. Už tai tu man dabar atprakaitúosi! Sb.
išprakaitúoti
1. intr. Dkš visam suprakaituoti, sukaisti: Aviečių [arbatos] išgėrei, išprakaitavai̇̃ atsigulęs – i sveikas ant rytojaus Rs.
| refl. NdŽ.
ǁ Š apsipilti prakaitu: Išprakaitãvęs veidas NdŽ.
2. tr. išskirti į paviršių (skystį): Bitys vašką išprakaituoja ir korius budavoja Rdž.
ǁ išskirti tam tikrą kiekį prakaito: Karštą dieną prie sunkių darbų visa mūsų oda gali išprakaituoti net ligi 10 litrų prakaito per dieną rš.
| prk.: Išprakaitavaũ tame gyvenime daug (prakaitų) (sunkiai prisidirbau, pavargau) J.
3. tr. prk. sunkiai padaryti, uždirbti: Išprakaitúotas skatikas, prakaitu pelnytas BŽ411. Tas, kurs atvežė knygas, gal ne vieną straipsnelį pats išprakaitavęs, ką jis veikia? Pt.
nuprakaitúoti
1. intr. būti prakaito nupiltam: Ksaveras buvo visas nuprakaitavęs, raudonas Vaižg. Jis skubėjo visur, tapšendamas savo didelėm, negražiom kojom, spinduliuodamas nuprakaitavusiais šlakais J.Balt.
| refl.: Šoko ir dainavo iki aušros nusidirbę, nusiprakaitavę darbininkai rš. Kãsas kaipo skruzdėlės po šiūkus nusiprakaitavę ir nuilsę rš.
2. tr. įvaryti į prakaitą: O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde I.Simon.
3. tr. Vl sunkiai, su prakaitu nudirbti: Kas nudirba, kas nuprakaitúoja tuos laukus par vasarą?! Vlkj.
paprakaitúoti intr.
1. kiek prakaituoti: Prieš gulimą karštos arbotos su medum išgėriau, tai naktį gerokai paprakaitavaũ Ut.
2. Jnš prk. sunkiai, smarkiai, prakaituojant padirbėti: Brolio tai paprakaitúota gerai – šitiek žemių išvaryta (išrausta, iškasta)! Slm. Paprakaituosim, padirbėsim ir turėsim duonos rš. Girnom plonai nesumalsi, gerai nepaprakaitavęs Rdm.
pérprakaituoti intr. KI322 išprakaituoti.
priprakaitúoti intr. prisigerti, prisisunkti prakaito: Vasarą rūbai greit priprakaituoja rš.
suprakaitúoti intr.
1. M, LL310 apsilieti prakaitu, sukaisti: Ligonis serga, suprakaitãvo DŽ.
| prk.: Tegu tabakas suprakaitúoja (sušyla gulėdamas krūvoje), paskui ant šniūro suversim Skr.
| refl. K: Diktai susiprakaitúojas, kol nueinas Krš.
2. refl. susitepti prakaitu, pasidaryti nešvariam nuo prakaito: Įsidėjau i kitą skepetaitę, sakau, gal ta susiprakaituõs Jrb.
3. apsitraukti drėgme: Žiūrono stiklai suprakaitavo rš.
užprakaitúoti tr. Pbs sunkiai uždirbti, užvargti: Mano užprakaitúoti pinigai visi prapuolė Ėr.
antiperspirántas
Vaistinėse ir kosmetikos parduotuvėse siūlomų tepalų, kremų, antiperspirantų sudėtyje yra aliuminio. Ši medžiaga užkemša prakaito liaukas, slopina prakaitavimą ir lėtina bakterijų vystymąsi. Tačiau tokiomis priemonėmis piktnaudžiauti nevertėtų. [...]
Teigiama, kad naudojant įprastus antiperspirantus didėja krūties vėžio rizika.
Efektyvus yra kristalų antiperspirantas. Jis pagamintas iš natūralios medžiagos alūno. Tai – natūralus gamtos produktas, kasamas iš žemės. Dėl poras uždarančių savybių šis antiperspirantas sukuria terpę, kurioje negali daugintis bakterijos, tačiau, kitaip nei sintetiniai dezodorantai, vis tiek leidžia odai kvėpuoti. Alūno kristalas nestabdo prakaitavimo, tad iš organizmo gali pasišalinti druskos ir kitos kenksmingos medžiagos.
Dezodorantas ir antiperspirantas. Ką ir kodėl reikėtų rinktis? [antraštė]
„Dezodorantai naikina bakterijas, antiperspirantai stabdo prakaitavimą. Dezodorantų sudėtyje pagrindinis komponentas yra konservantas – tam tikras antimikrobinis junginys. Tuo tarpu antiperspirantų sudėtyje yra aktyvios druskos, kurios „susiuva“ baltymo makromolekules, tokiu būdu užkimšdamos odos poras ir neleisdamos ištekėti prakaitui. Kadangi žmogus turi prakaituoti, kad neperkaistų jo kūnas, todėl dažnai naudojami antiperspirantai gali pakenkti žmogaus sveikatai. Nuo 1972 m. JAV jie priskiriami bereceptinių vaistų grupei, Japonijoje – pseudovaistų kategorijai“, – paaiškino mokslininkė.
Beje, pirmasis dezodorantas prekyboje pasirodė dar 1888-aisiais, o po 15 metų atsirado ir antiperspirantas.
Dezodorantas neutralizuoja kūno kvapą, o jo sudedamosios dalys sustabdo bakterijų augimą.
Antiperspirantas padeda kontroliuoti nemalonų kvapą ir drėgnumą, sumažindamas prakaito tėkmę.
HIMALAJŲ DRUSKOS MUILAS-ANTIPERSPIRANTAS
Natūralios Himalajų druskos muilas veikia kaip antiseptikas, pašalina raginį odos sluoksnį, tinka spuogų, karpų gydymui, nuospaudų šalinimui. Sureguliuoja odos Ph. Kilmės šalis: Pakistanas
Dezodorantai šalina bakterijų, patekusių į prakaitą, sukeliamą nemalonų kūno kvapą. Antiperspirantai susiaurina prakaito liaukas ir lėtina prakaitavimą. Stiprius antiperspirantus patariama naudoti tik tuomet, jei vargina pernelyg gausus prakaitavimas ir išsiaiškinti, dėl ko prakaituojate taip gausiai (plačiau apie tai galite paskaityti čia). Juos tepkite ant sausos, švarios, be jokių žaizdelių odos. Jei pasitepusi antiperspirantu jaučiate, kad peršti ar degina odą, geriau jo atsisakyti. Įdomu tai, kad normalus prakaitavimas yra nepastebimas, o normaliai prakaituojančio visiškai sveiko žmogaus prakaito kvapas beveik nejuntamas. Pirkdama kūno priemonę nuo prakaito, paskaitykite, ar jos sudėtyje nėra triklozano (triklosan), propileno glikolio (propylen glycol), parabenų. Yra dezodorantų – antiperspirantų, apsaugančių kūną nuo prakaitavimo 24, 72 val. ar netgi savaitę.
- Antiperspirantų nepatariama naudoti, kuomet prakaitavimas itin aktyvus: esant fiziniam krūviui, stresui, būnant pirty arba saunoj.
- Net pačius prabangiausius antiperspirantus vakare reikia nusiplauti – oda privalo pailsėti ir pakvėpuoti. Leiskite sau paprakaituoti bent naktį!
Ši priemonė sustabdo žmogaus prakaitavimą. Tai padaro sudėtyje esantis aliuminis ir cirkonis, šios medžiagos užkemša prakaito liaukas taip užkirsdamos kelią prakaitavimui. Tačiau tai nėra taip gerai kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Yra tyrimų, atradusių ryšį tarp antiperspirantų naudojimo ir krūties vėžio. Antiperspirantuose esantis aliuminis gali sukelti pavojų žmonėms, turintiems problemų su inkstais.
Ir dar – akylesni įžiūrės išdavikiškas prakaito dėmes po pažastimis. Jos tai jau tikrai netaps madingos! Atrodo, žvaigždei reikia keisti antiperspirantą.
Kenčiantiems nuo gausaus prakaitavimo rekomenduojame naudoti antiperspirantą, kurio sudėtyje yra aliuminio chlorido ar chlorohidrato (esminės antiperspiranto sudedamosios dalys). Šios priemonės yra vienos veiksmingiausių kovai su prakaitavimu. Neseniai Lietuvos rinkai pristatytas antiperspirantas „Perspi-Guard“ sulaukė didžiulio susidomėjimo ir teigiamų pirkėjų atsiliepimų.
Kokybiškas antiperspirantas gali sustabdyti ar maksimaliai sumažinti prakaitavimą ne kelioms valandoms (kaip įprasta girdėti reklamose), o net kelioms dienoms.
Antiperspirantai yra pirmiausia pasirenkama priemonė norint sumažinti prakaitavimą. Pagrindinė jų sudedamoji dalis yra metalo druskos.
