Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (5)
paplaukýti
įsiplaukýti
Apibrėžtis
plaukýti, plaũko, plaũkė žr. 1 plaukioti:
1. K Kiek yra žuvelių vandenyje plaukančių, dar daugiau gėlelių lankoje žydinčių J.Jabl. Plaũko an vietos Dl. Žiūrėk, kaip jis plaũko Nm. Nemokė[jo] plaukýt ir panėrė Grv. Gylė̃, kur arkliai plaukýdavo Dglš. Žąsų, gulbių pulkų pulkai po Lėvenį plaũko (d.) Kp. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51. Kasg tenai bus gulėt anoj liepsnoj ir plaukyt ežere … ugnies? DP11. Naromis plaukau SD195.
| Tu neplaukýk po visą bliūdą (nemaišyk su šaukštu)! Ob.
| tr.: Aš juoduoju [žirgu] tamsią naktį josiu, o marguoju mareles plaukysiu TDrIV17.
| prk.: Griekuose plaukyt MP191.
^ Gale lauko ežerėly antinėlis plauko (lempos dagtis) LTR(Antz).
| refl.: Aš plaukaũs po vandenį kaip žuvis J. Pyliai plaũkos po tą duburkį tokį Vkš.
| prk.: Plaukos raškažiūs kaip sūris svieste Sim.
ǁ Ė tas mano baltas kvietkelis pačioj gylelėj plaũko (d.) Dglš. Plaukys mano vainikėlis ant čysto vandenėlio! JD57. Pas jus upeliai vandenėlio, o iš pakraštėlio žali maurai plauko JV322.
^ Kap kokion sriubon kirvį anmeti – kirvis plaukyt (apie prastą, liesą sriubą) Grv.
| refl.: Šienas plaũkos ant pievos – taip patvino J.
2. Upėmis plauko greitieji garlaiviai J.Balč.
3. Sugrįžus an upę, sėdos geldon ir plaukydama šaukė BsPII229. Seniau žmonės plaukydavo laivėmis rš.
4. Žiūrėk, karvė jau po avižas plaũko Mlt. Pasileidę gyvuliai plaũko po vasarojų, po rugius Ėr.
| Kur tu pasidėsi, vaikeli, kad teip plaukai̇̃ po balą?! Upt.
5. Višta ir iš laktos išskrenda garsiai rėkdama, o aras ir padangėse tyliai plauko rš.
| Žibuoklių kvapas ore plauko, nors pievoj jų ir nematyti K.Bink.
^ Gale lauko blynas plauko (mėnulis) Mrk.
6. tr. maudyti, plukdyti: Ans buvo šunį plaukýti Kin.
7. refl. Kos95 maudytis: Lietuviai važiuo[ja] į Palangą plaukýtis J. Ans par dieną bent dešimtį kartų eita plaukýties Slnt. Girdėm arklius, patys plaũkėmos Mžk. Plaũkės ežere – i pagargaliavo į galą Šts. Ar dabar tik teparejo mama plaũkusys? Sd. Žmonys neturia kame plaukyties M.Valanč. Per vieną (kartu) visi plaukos M.Unt.
◊ ãšarose plaukýti gailiai verkti: Kas adyna, kas minutė ãšaros plaukýsi, savo mielai motinėlei nepasisakysi (d.) Šmn.
kai̇̃p po svi̇́estą plaukýti gerai gyventi: Ažu šitokio darbinyko išejus, tai kaip po svi̇́estą plauki̇̀s Užp.
apiplaukýti tr. Š apiplaukti.
atsiplaukýti Š lig soties plaukyti.
įsiplaukýti Š įsismaginti plaukyti.
išplaukýti
1. tr. Š plaukiant pabūti, išplaukioti: Kad aš būčia pilkoja antelė, išplaukyčia giliąsias mareles LTR(Slk). Jis gerai žino šias vietas – visos sietuvos, duburiai išplaukyti, nuo mažų dienų tinklu išnaršyti rš.
2. intr. kurį laiką praleisti plaukant: Aš pasiversiu marių žuvele ir išplaukysiu per vasarėlę (d.) Kp.
3. refl. Š iki soties plaukyti.
4. refl. išsimaudyti: Išsiplaukýs liuob po Ventą – raudonas kaip vėžys Krš. Sumaniau upėje išsiplaukyti LTR(Kltn). Pranašas liepė jam septynis kartus išsiplaukyti upė[je] Jordono M.Valanč.
◊ ãšarose išsiplaukýti graudžiai apsiverkti: Motyna dėl jo ašarose savo išsiplaukytų Žem.
nusiplaukýti nusimaudyti: Rąžė[je] galėsi nusiplaukýti Krtn. Nusiplaukýsma liuob, nė pirties nereik Užv. O aš į tą pieną nusiplaukiau ir teip puiki pastojau BsMtII186.
paplaukýti intr.
1. paplaukioti: Ežere paplaukýt gražu – [v]anduo švarus Km.
| refl.: Aš pasiplaukýsiu, pasimudruosiu su marių žuvelėm (d.) Dkšt.
2. pasivažinėti vandeniu: Jis mėgo paplaukyti po ežerą rš. Eidami į mokyklą vaikai nutarė po pamokų paplaukyti lankoje ant lyčių rš.
| refl.: Pana įsėdo pasiplaukyti su juo LTR.
3. refl. Trš pasimaudyti: Ana sirgdama pasiplaũkė ir susirgta (?) mirė J.
◊ po ãšaras pasiplaukýti graudžiai apsiverkti, pralieti graudžias ašaras: Po ašarėles pasiplaukysi ir motinėlei nepasakysi LTR(Ds).
suplaukýti
1. intr. nuplaukti ten ir atgal: Par kiek laiko suplaukai̇̃ iš vienos pusės kiton? Ds.
2. tr. subraidyti, sušliaužioti: Avižos žąsų suplaukýtos Grg.
1. K Kiek yra žuvelių vandenyje plaukančių, dar daugiau gėlelių lankoje žydinčių J.Jabl. Plaũko an vietos Dl. Žiūrėk, kaip jis plaũko Nm. Nemokė[jo] plaukýt ir panėrė Grv. Gylė̃, kur arkliai plaukýdavo Dglš. Žąsų, gulbių pulkų pulkai po Lėvenį plaũko (d.) Kp. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51. Kasg tenai bus gulėt anoj liepsnoj ir plaukyt ežere … ugnies? DP11. Naromis plaukau SD195.
| Tu neplaukýk po visą bliūdą (nemaišyk su šaukštu)! Ob.
| tr.: Aš juoduoju [žirgu] tamsią naktį josiu, o marguoju mareles plaukysiu TDrIV17.
| prk.: Griekuose plaukyt MP191.
^ Gale lauko ežerėly antinėlis plauko (lempos dagtis) LTR(Antz).
| refl.: Aš plaukaũs po vandenį kaip žuvis J. Pyliai plaũkos po tą duburkį tokį Vkš.
| prk.: Plaukos raškažiūs kaip sūris svieste Sim.
ǁ Ė tas mano baltas kvietkelis pačioj gylelėj plaũko (d.) Dglš. Plaukys mano vainikėlis ant čysto vandenėlio! JD57. Pas jus upeliai vandenėlio, o iš pakraštėlio žali maurai plauko JV322.
^ Kap kokion sriubon kirvį anmeti – kirvis plaukyt (apie prastą, liesą sriubą) Grv.
| refl.: Šienas plaũkos ant pievos – taip patvino J.
2. Upėmis plauko greitieji garlaiviai J.Balč.
3. Sugrįžus an upę, sėdos geldon ir plaukydama šaukė BsPII229. Seniau žmonės plaukydavo laivėmis rš.
4. Žiūrėk, karvė jau po avižas plaũko Mlt. Pasileidę gyvuliai plaũko po vasarojų, po rugius Ėr.
| Kur tu pasidėsi, vaikeli, kad teip plaukai̇̃ po balą?! Upt.
5. Višta ir iš laktos išskrenda garsiai rėkdama, o aras ir padangėse tyliai plauko rš.
| Žibuoklių kvapas ore plauko, nors pievoj jų ir nematyti K.Bink.
^ Gale lauko blynas plauko (mėnulis) Mrk.
6. tr. maudyti, plukdyti: Ans buvo šunį plaukýti Kin.
7. refl. Kos95 maudytis: Lietuviai važiuo[ja] į Palangą plaukýtis J. Ans par dieną bent dešimtį kartų eita plaukýties Slnt. Girdėm arklius, patys plaũkėmos Mžk. Plaũkės ežere – i pagargaliavo į galą Šts. Ar dabar tik teparejo mama plaũkusys? Sd. Žmonys neturia kame plaukyties M.Valanč. Per vieną (kartu) visi plaukos M.Unt.
◊ ãšarose plaukýti gailiai verkti: Kas adyna, kas minutė ãšaros plaukýsi, savo mielai motinėlei nepasisakysi (d.) Šmn.
kai̇̃p po svi̇́estą plaukýti gerai gyventi: Ažu šitokio darbinyko išejus, tai kaip po svi̇́estą plauki̇̀s Užp.
apiplaukýti tr. Š apiplaukti.
atsiplaukýti Š lig soties plaukyti.
įsiplaukýti Š įsismaginti plaukyti.
išplaukýti
1. tr. Š plaukiant pabūti, išplaukioti: Kad aš būčia pilkoja antelė, išplaukyčia giliąsias mareles LTR(Slk). Jis gerai žino šias vietas – visos sietuvos, duburiai išplaukyti, nuo mažų dienų tinklu išnaršyti rš.
2. intr. kurį laiką praleisti plaukant: Aš pasiversiu marių žuvele ir išplaukysiu per vasarėlę (d.) Kp.
3. refl. Š iki soties plaukyti.
4. refl. išsimaudyti: Išsiplaukýs liuob po Ventą – raudonas kaip vėžys Krš. Sumaniau upėje išsiplaukyti LTR(Kltn). Pranašas liepė jam septynis kartus išsiplaukyti upė[je] Jordono M.Valanč.
◊ ãšarose išsiplaukýti graudžiai apsiverkti: Motyna dėl jo ašarose savo išsiplaukytų Žem.
nusiplaukýti nusimaudyti: Rąžė[je] galėsi nusiplaukýti Krtn. Nusiplaukýsma liuob, nė pirties nereik Užv. O aš į tą pieną nusiplaukiau ir teip puiki pastojau BsMtII186.
paplaukýti intr.
1. paplaukioti: Ežere paplaukýt gražu – [v]anduo švarus Km.
| refl.: Aš pasiplaukýsiu, pasimudruosiu su marių žuvelėm (d.) Dkšt.
2. pasivažinėti vandeniu: Jis mėgo paplaukyti po ežerą rš. Eidami į mokyklą vaikai nutarė po pamokų paplaukyti lankoje ant lyčių rš.
| refl.: Pana įsėdo pasiplaukyti su juo LTR.
3. refl. Trš pasimaudyti: Ana sirgdama pasiplaũkė ir susirgta (?) mirė J.
◊ po ãšaras pasiplaukýti graudžiai apsiverkti, pralieti graudžias ašaras: Po ašarėles pasiplaukysi ir motinėlei nepasakysi LTR(Ds).
suplaukýti
1. intr. nuplaukti ten ir atgal: Par kiek laiko suplaukai̇̃ iš vienos pusės kiton? Ds.
2. tr. subraidyti, sušliaužioti: Avižos žąsų suplaukýtos Grg.
ahoi
Apibrėžtis
Jaustukas dėmesiui atkreipti; atitinka lietuvišką ei.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Ahoi!
Šiandien buvo talka. Ir mano kritiškas požiūris į šitą sovietinių laikų palikimą kiek pasitaisė... :D
,,Laba diena“, „Ahoi“, „Hej“ und „Bienvenue“
Ulrichas Hauschildas, Bonos miesto meras, oficialiai atidarė renginį ir pasveikino svečius iš 23 Europos šalių.
Budinčioji Rolanda su „Julių“ Juliumi smaginasi reklamos temomis:
– Ahoi! Iš kurgi ta akinamai baltų dantų krūva?
– Tai pono Bebro dantys. Jie balti todėl, kad medžių graužikas naudojo naujausią dantų pastą.
Ahoi, piliečiai. Dalyvauju gitarastų konkurse, prašau už mane prabalsuoti :)
Ahoi, ponas bebre :)
O kuris čia tas bebras - ar tas didelis ar ten kur toliau tas mažiukas juodas? :)
Kai ranka moja, tai sako "ahoi" :)
Ahoi, gerieji Žmonės, esu katinas, kuris mano, kad jau atėjo laikas Jums prisistatyti. Bazilijus. Globėjos Anželikos dažnai vadinamas tiesiog Baziumi.
Einam išsipirkti tos siusiojimo/kakojimo kortelės, pakeliui ant pirso prie mūsų prišoka toks vienarankis piratas, visas ginkluotas, balta skara ir baltais marškiniais, ir rėkia "AHOI!!!" Ahoi tau ir Aloha sakom, bet kam taip rėkti iš pat ryto? Paskui pamatom, kad jo darbas toks. Eurosojūzas kai kuriuos žvejus iš jūros verslo išpirko, ir apmokėjo kompensacijas už žvejybinių laivų perdirbimą į pseudo burlaivius - girdyklas. Tas piratas ir dirba ten šaukliu, savo Ahoi nuo pat ryto kviesdamas smagiai sau paplaukyti ir išgerti.
Aš skambinu į “Informacijos amžių“.
“Ahoi, pone bebre! - sako “Informacijos amžius“. - Išsišveisk dantis, prisigerk alaus, paimk, nuvalyk ir išmesk!“
numáudyti
Apibrėžtis
máudyti, -o, -ė tr.
1. R51, K kišti, nardinti į vandenį ką, norint nuplauti, plukdyti: Motina maudo vaiką rš. Jis máudo arklius Lėvo (Lėveny) J.
^ Varna maudoma nebus balta LTR(Nj).
ǁ refl. SD84, R, KI168 įlindus į vandenį, plaukioti, plautis, pūškintis: Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo į ežerėlį maudytis LTR. Neik į prūdą máudytis: prigersi – nė lapė nelos Grš. Nueinu, įsibrendu, būdavo, máudaus, plaunuos Rs. Kambariai maudytis turėta visų pompėjiečių A.Vien. Vaikai … dažnai … maudydamies skęsta DP221. Eketėje tik velniai maudosi KrvP(Dg). Gulbės suėjo upėn maudytųs Vb.
| Jei anksti pavasarį juodvarniai maudosi, bus šilta Škn.
| prk.: Anksti rytą saulė rasoje maudosi J.Jabl. Saulė paraudusi, į marias nusileisdama, maudosi B.Sruog. Lietuvos laukai maudosi saulės spinduliuose P.Cvir. Žemai ties upe palinkę alksniai maudėsi vandenyje rš. Visas pasaulis maudėsi vaivorykštės spalvose rš.
ǁ refl. voliotis, plunktis (smėlyje, dulkėse, purvyne): Vasarą ir kiaulė maudosi Vdk. Žvirbliai čirpsi, maudosi smėly J.Jabl.
2. refl. prk. murgdytis, klampoti: Pavasarį ir rudenį, važiuodami į miestą, žmonės maudosi po purvyną Jnš. Ratai maudosi, iššokdami iš vienos pravėžos kiton rš.
3. prk. apgaudinėti, išnaudoti: Visi mus, biednus mužikėlius, máudė Rod.
4. prk. mušti: Máudė tai máudė per ausis, kad net braškėjo Mrc.
◊ ãšarose máudytis Mrc labai verkti, gausias ašaras lieti: Akys mano, maudykitės ašarose! brš.
áukse (tur̃tuose) máudytis labai daug turėti aukso, turtų: Ansai, nenaudėlis, maudosi turtuose kaip inkstas taukuose rš. Vieni maudos aukse, turtuose, vyne, o kiti – ašarose ir kraujuose Mrc.
kraujujè máudyti žudyti, kraują lieti: Tai tas kelias, kuriuo šimtmečiais traukdavo plėšrūs arabų, persų, romėnų ir turkų grobikai, maudydami kraštą kraujuje ir gaisrų liepsnose sp.
kraujujè máudytis būti žudynių kaltininku: Kareivių, darbininkų ir valstiečių kraujuje maudėsi sostas rš.
prakaitè máudytis sunkiai dirbti, prakaituoti: Aš per visądien máudžiaus prakaite Arm.
nórs máudykis daug: Pieno – nors máudykis Dbk.
apmáudyti tr.
1. Nč, Pls, Dsm, Sv apgauti: Durną žmogų kožnas apmáudo Ds. Tie senesnieji tai moka apsisaugoti, o mane, kaip naujoką, tai ir apmaudo rš.
2. apmušti, apdaužyti: Pritykojo, apmáudė parausiuos, ir kam tu pasiskųsi Ds. Aš tau kap apmáudysiu snukį, tai kap matai nustosi išsidarinėjęs! Nmn.
atmáudyti
1. refl. Š maudytis iki valiai, iki nebenorint.
2. tr. apmušti, apdaužyti: Ot ir gavai, ot ir atmáudė bernas snukį Ds.
įmáudyti
1. refl. išsimaudyti: Kap išsviedžiau taũ (dat. sing.) iš karabliaus, tai ansimaudei lig kaklie Grv.
2. tr. apgauti: Nepristok tu jo, ba jis tave įmaudys Vrn.
3. tr. Grv įskųsti.
išmáudyti tr.
1. Š nuplauti vandenyje: Arklius išmaudė upokšny A.Vien.
ǁ refl. įlindus į vandenį, paplaukyti, pasiplauti, pasipūškinti: Ka tę būt kur išsimáudyt! Vlkv. Jei pirm gegužės išsimaudysi, būsi sveikas par visus metus Prk.
2. refl. išsivolioti kokiame skystyje: Išsimaudė kaip girtas klane TŽV599.
ǁ perlyti, peršlapti: Ar gerai išsimáudėt, kol parėjot iš svečių? Ar.
3. Ign prk. apgauti: Ką tau duot už tavo gudrumą, kad tu išmáudei poną? (ps.) Rmš.
numáudyti tr.
1. K įkišus į vandenį ar liejant vandeniu nuplauti, nuprausti: Numáudyk kūdikį J. Pala, ateisiu tavo vyro numaudyti P.Cvir. Reikėtų visą kūną nors vieną kartą per savaitę gerai numaudyti Vd. Išpers rūbus savo ir numaudys kūną savo gyvu vandeniu Ch3Moz15,13.
| refl. tr., intr.: Nebuvau nusimáudęs kūną, tai nenorėjau eit pas daktarą Gs. Išpers rūbus savo ir nusimaudys vandeniu Ch3Moz15,7.
| prk. Nusimaudyk saulės spinduliuose, ir tau atrodys, jog pajaunėjai rš.
2. Ml prk. apgauti, apmauti: Jį tas sukčius baisiai numáudė – iš ko jis dabar ir begyvens Kp. Saugokis, kad nenumáudyt, bo paskum verksi kruvinom ašarom PnmR. Numáudė žmogų ir da džiaugias Trgn. Na, kaimyne, ir numáudei mane! Skr.
ǁ aplošti (kortomis lošiant): Tas jau nebeloš: vakar jį visai numáudė – tris tūkstančius pralošė Vad. Vyrą numáudė, be cento paleido! Ėr.
3. refl. nuvykti per pusnis: Sniego priversta, vos nusimáudėm ant Panevėžį Ėr.
pamáudyti tr. panardinus į vandenį paplauti, paprausti: Norėjos … vandenyje pamaudomas BPI144.
ǁ refl. įlindus į vandenį, pasiplauti, paplaukioti, pasipūškinti: Ar jau pasmáudėt? Ds.
| prk.: Iškasė duobę kitam, daba tegu pati pasimáudo (pavargsta, pakenčia) Pn.
pérsimaudyti per daug maudytis: Nesveika per daug persimaudyti rš.
primáudyti
1. refl. maudytis iki valiai: Vasarą žmonės gana prisimaudo rš.
2. tr. privarginti: Primáudė gerai procentais Ad.
sumáudyti tr. apgauti, priveikti ką: Mañ su šitais miežiais tai visiškai sumáudė, nebebus iš ko nuspirkt ir sėklai Užp. Kur tau, sumáudė: turės išmokėt penkis šimtus litų Rdm.
užmáudyti tr. maudyti iki negyvumo: Būna taip, kad [meškėnai savo vaikus] tol maudo, kol užmaudo sp.
1. R51, K kišti, nardinti į vandenį ką, norint nuplauti, plukdyti: Motina maudo vaiką rš. Jis máudo arklius Lėvo (Lėveny) J.
^ Varna maudoma nebus balta LTR(Nj).
ǁ refl. SD84, R, KI168 įlindus į vandenį, plaukioti, plautis, pūškintis: Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo į ežerėlį maudytis LTR. Neik į prūdą máudytis: prigersi – nė lapė nelos Grš. Nueinu, įsibrendu, būdavo, máudaus, plaunuos Rs. Kambariai maudytis turėta visų pompėjiečių A.Vien. Vaikai … dažnai … maudydamies skęsta DP221. Eketėje tik velniai maudosi KrvP(Dg). Gulbės suėjo upėn maudytųs Vb.
| Jei anksti pavasarį juodvarniai maudosi, bus šilta Škn.
| prk.: Anksti rytą saulė rasoje maudosi J.Jabl. Saulė paraudusi, į marias nusileisdama, maudosi B.Sruog. Lietuvos laukai maudosi saulės spinduliuose P.Cvir. Žemai ties upe palinkę alksniai maudėsi vandenyje rš. Visas pasaulis maudėsi vaivorykštės spalvose rš.
ǁ refl. voliotis, plunktis (smėlyje, dulkėse, purvyne): Vasarą ir kiaulė maudosi Vdk. Žvirbliai čirpsi, maudosi smėly J.Jabl.
2. refl. prk. murgdytis, klampoti: Pavasarį ir rudenį, važiuodami į miestą, žmonės maudosi po purvyną Jnš. Ratai maudosi, iššokdami iš vienos pravėžos kiton rš.
3. prk. apgaudinėti, išnaudoti: Visi mus, biednus mužikėlius, máudė Rod.
4. prk. mušti: Máudė tai máudė per ausis, kad net braškėjo Mrc.
◊ ãšarose máudytis Mrc labai verkti, gausias ašaras lieti: Akys mano, maudykitės ašarose! brš.
áukse (tur̃tuose) máudytis labai daug turėti aukso, turtų: Ansai, nenaudėlis, maudosi turtuose kaip inkstas taukuose rš. Vieni maudos aukse, turtuose, vyne, o kiti – ašarose ir kraujuose Mrc.
kraujujè máudyti žudyti, kraują lieti: Tai tas kelias, kuriuo šimtmečiais traukdavo plėšrūs arabų, persų, romėnų ir turkų grobikai, maudydami kraštą kraujuje ir gaisrų liepsnose sp.
kraujujè máudytis būti žudynių kaltininku: Kareivių, darbininkų ir valstiečių kraujuje maudėsi sostas rš.
prakaitè máudytis sunkiai dirbti, prakaituoti: Aš per visądien máudžiaus prakaite Arm.
nórs máudykis daug: Pieno – nors máudykis Dbk.
apmáudyti tr.
1. Nč, Pls, Dsm, Sv apgauti: Durną žmogų kožnas apmáudo Ds. Tie senesnieji tai moka apsisaugoti, o mane, kaip naujoką, tai ir apmaudo rš.
2. apmušti, apdaužyti: Pritykojo, apmáudė parausiuos, ir kam tu pasiskųsi Ds. Aš tau kap apmáudysiu snukį, tai kap matai nustosi išsidarinėjęs! Nmn.
atmáudyti
1. refl. Š maudytis iki valiai, iki nebenorint.
2. tr. apmušti, apdaužyti: Ot ir gavai, ot ir atmáudė bernas snukį Ds.
įmáudyti
1. refl. išsimaudyti: Kap išsviedžiau taũ (dat. sing.) iš karabliaus, tai ansimaudei lig kaklie Grv.
2. tr. apgauti: Nepristok tu jo, ba jis tave įmaudys Vrn.
3. tr. Grv įskųsti.
išmáudyti tr.
1. Š nuplauti vandenyje: Arklius išmaudė upokšny A.Vien.
ǁ refl. įlindus į vandenį, paplaukyti, pasiplauti, pasipūškinti: Ka tę būt kur išsimáudyt! Vlkv. Jei pirm gegužės išsimaudysi, būsi sveikas par visus metus Prk.
2. refl. išsivolioti kokiame skystyje: Išsimaudė kaip girtas klane TŽV599.
ǁ perlyti, peršlapti: Ar gerai išsimáudėt, kol parėjot iš svečių? Ar.
3. Ign prk. apgauti: Ką tau duot už tavo gudrumą, kad tu išmáudei poną? (ps.) Rmš.
numáudyti tr.
1. K įkišus į vandenį ar liejant vandeniu nuplauti, nuprausti: Numáudyk kūdikį J. Pala, ateisiu tavo vyro numaudyti P.Cvir. Reikėtų visą kūną nors vieną kartą per savaitę gerai numaudyti Vd. Išpers rūbus savo ir numaudys kūną savo gyvu vandeniu Ch3Moz15,13.
| refl. tr., intr.: Nebuvau nusimáudęs kūną, tai nenorėjau eit pas daktarą Gs. Išpers rūbus savo ir nusimaudys vandeniu Ch3Moz15,7.
| prk. Nusimaudyk saulės spinduliuose, ir tau atrodys, jog pajaunėjai rš.
2. Ml prk. apgauti, apmauti: Jį tas sukčius baisiai numáudė – iš ko jis dabar ir begyvens Kp. Saugokis, kad nenumáudyt, bo paskum verksi kruvinom ašarom PnmR. Numáudė žmogų ir da džiaugias Trgn. Na, kaimyne, ir numáudei mane! Skr.
ǁ aplošti (kortomis lošiant): Tas jau nebeloš: vakar jį visai numáudė – tris tūkstančius pralošė Vad. Vyrą numáudė, be cento paleido! Ėr.
3. refl. nuvykti per pusnis: Sniego priversta, vos nusimáudėm ant Panevėžį Ėr.
pamáudyti tr. panardinus į vandenį paplauti, paprausti: Norėjos … vandenyje pamaudomas BPI144.
ǁ refl. įlindus į vandenį, pasiplauti, paplaukioti, pasipūškinti: Ar jau pasmáudėt? Ds.
| prk.: Iškasė duobę kitam, daba tegu pati pasimáudo (pavargsta, pakenčia) Pn.
pérsimaudyti per daug maudytis: Nesveika per daug persimaudyti rš.
primáudyti
1. refl. maudytis iki valiai: Vasarą žmonės gana prisimaudo rš.
2. tr. privarginti: Primáudė gerai procentais Ad.
sumáudyti tr. apgauti, priveikti ką: Mañ su šitais miežiais tai visiškai sumáudė, nebebus iš ko nuspirkt ir sėklai Užp. Kur tau, sumáudė: turės išmokėt penkis šimtus litų Rdm.
užmáudyti tr. maudyti iki negyvumo: Būna taip, kad [meškėnai savo vaikus] tol maudo, kol užmaudo sp.
užmáudyti
Apibrėžtis
máudyti, -o, -ė tr.
1. R51, K kišti, nardinti į vandenį ką, norint nuplauti, plukdyti: Motina maudo vaiką rš. Jis máudo arklius Lėvo (Lėveny) J.
^ Varna maudoma nebus balta LTR(Nj).
ǁ refl. SD84, R, KI168 įlindus į vandenį, plaukioti, plautis, pūškintis: Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo į ežerėlį maudytis LTR. Neik į prūdą máudytis: prigersi – nė lapė nelos Grš. Nueinu, įsibrendu, būdavo, máudaus, plaunuos Rs. Kambariai maudytis turėta visų pompėjiečių A.Vien. Vaikai … dažnai … maudydamies skęsta DP221. Eketėje tik velniai maudosi KrvP(Dg). Gulbės suėjo upėn maudytųs Vb.
| Jei anksti pavasarį juodvarniai maudosi, bus šilta Škn.
| prk.: Anksti rytą saulė rasoje maudosi J.Jabl. Saulė paraudusi, į marias nusileisdama, maudosi B.Sruog. Lietuvos laukai maudosi saulės spinduliuose P.Cvir. Žemai ties upe palinkę alksniai maudėsi vandenyje rš. Visas pasaulis maudėsi vaivorykštės spalvose rš.
ǁ refl. voliotis, plunktis (smėlyje, dulkėse, purvyne): Vasarą ir kiaulė maudosi Vdk. Žvirbliai čirpsi, maudosi smėly J.Jabl.
2. refl. prk. murgdytis, klampoti: Pavasarį ir rudenį, važiuodami į miestą, žmonės maudosi po purvyną Jnš. Ratai maudosi, iššokdami iš vienos pravėžos kiton rš.
3. prk. apgaudinėti, išnaudoti: Visi mus, biednus mužikėlius, máudė Rod.
4. prk. mušti: Máudė tai máudė per ausis, kad net braškėjo Mrc.
◊ ãšarose máudytis Mrc labai verkti, gausias ašaras lieti: Akys mano, maudykitės ašarose! brš.
áukse (tur̃tuose) máudytis labai daug turėti aukso, turtų: Ansai, nenaudėlis, maudosi turtuose kaip inkstas taukuose rš. Vieni maudos aukse, turtuose, vyne, o kiti – ašarose ir kraujuose Mrc.
kraujujè máudyti žudyti, kraują lieti: Tai tas kelias, kuriuo šimtmečiais traukdavo plėšrūs arabų, persų, romėnų ir turkų grobikai, maudydami kraštą kraujuje ir gaisrų liepsnose sp.
kraujujè máudytis būti žudynių kaltininku: Kareivių, darbininkų ir valstiečių kraujuje maudėsi sostas rš.
prakaitè máudytis sunkiai dirbti, prakaituoti: Aš per visądien máudžiaus prakaite Arm.
nórs máudykis daug: Pieno – nors máudykis Dbk.
apmáudyti tr.
1. Nč, Pls, Dsm, Sv apgauti: Durną žmogų kožnas apmáudo Ds. Tie senesnieji tai moka apsisaugoti, o mane, kaip naujoką, tai ir apmaudo rš.
2. apmušti, apdaužyti: Pritykojo, apmáudė parausiuos, ir kam tu pasiskųsi Ds. Aš tau kap apmáudysiu snukį, tai kap matai nustosi išsidarinėjęs! Nmn.
atmáudyti
1. refl. Š maudytis iki valiai, iki nebenorint.
2. tr. apmušti, apdaužyti: Ot ir gavai, ot ir atmáudė bernas snukį Ds.
įmáudyti
1. refl. išsimaudyti: Kap išsviedžiau taũ (dat. sing.) iš karabliaus, tai ansimaudei lig kaklie Grv.
2. tr. apgauti: Nepristok tu jo, ba jis tave įmaudys Vrn.
3. tr. Grv įskųsti.
išmáudyti tr.
1. Š nuplauti vandenyje: Arklius išmaudė upokšny A.Vien.
ǁ refl. įlindus į vandenį, paplaukyti, pasiplauti, pasipūškinti: Ka tę būt kur išsimáudyt! Vlkv. Jei pirm gegužės išsimaudysi, būsi sveikas par visus metus Prk.
2. refl. išsivolioti kokiame skystyje: Išsimaudė kaip girtas klane TŽV599.
ǁ perlyti, peršlapti: Ar gerai išsimáudėt, kol parėjot iš svečių? Ar.
3. Ign prk. apgauti: Ką tau duot už tavo gudrumą, kad tu išmáudei poną? (ps.) Rmš.
numáudyti tr.
1. K įkišus į vandenį ar liejant vandeniu nuplauti, nuprausti: Numáudyk kūdikį J. Pala, ateisiu tavo vyro numaudyti P.Cvir. Reikėtų visą kūną nors vieną kartą per savaitę gerai numaudyti Vd. Išpers rūbus savo ir numaudys kūną savo gyvu vandeniu Ch3Moz15,13.
| refl. tr., intr.: Nebuvau nusimáudęs kūną, tai nenorėjau eit pas daktarą Gs. Išpers rūbus savo ir nusimaudys vandeniu Ch3Moz15,7.
| prk. Nusimaudyk saulės spinduliuose, ir tau atrodys, jog pajaunėjai rš.
2. Ml prk. apgauti, apmauti: Jį tas sukčius baisiai numáudė – iš ko jis dabar ir begyvens Kp. Saugokis, kad nenumáudyt, bo paskum verksi kruvinom ašarom PnmR. Numáudė žmogų ir da džiaugias Trgn. Na, kaimyne, ir numáudei mane! Skr.
ǁ aplošti (kortomis lošiant): Tas jau nebeloš: vakar jį visai numáudė – tris tūkstančius pralošė Vad. Vyrą numáudė, be cento paleido! Ėr.
3. refl. nuvykti per pusnis: Sniego priversta, vos nusimáudėm ant Panevėžį Ėr.
pamáudyti tr. panardinus į vandenį paplauti, paprausti: Norėjos … vandenyje pamaudomas BPI144.
ǁ refl. įlindus į vandenį, pasiplauti, paplaukioti, pasipūškinti: Ar jau pasmáudėt? Ds.
| prk.: Iškasė duobę kitam, daba tegu pati pasimáudo (pavargsta, pakenčia) Pn.
pérsimaudyti per daug maudytis: Nesveika per daug persimaudyti rš.
primáudyti
1. refl. maudytis iki valiai: Vasarą žmonės gana prisimaudo rš.
2. tr. privarginti: Primáudė gerai procentais Ad.
sumáudyti tr. apgauti, priveikti ką: Mañ su šitais miežiais tai visiškai sumáudė, nebebus iš ko nuspirkt ir sėklai Užp. Kur tau, sumáudė: turės išmokėt penkis šimtus litų Rdm.
užmáudyti tr. maudyti iki negyvumo: Būna taip, kad [meškėnai savo vaikus] tol maudo, kol užmaudo sp.
1. R51, K kišti, nardinti į vandenį ką, norint nuplauti, plukdyti: Motina maudo vaiką rš. Jis máudo arklius Lėvo (Lėveny) J.
^ Varna maudoma nebus balta LTR(Nj).
ǁ refl. SD84, R, KI168 įlindus į vandenį, plaukioti, plautis, pūškintis: Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo į ežerėlį maudytis LTR. Neik į prūdą máudytis: prigersi – nė lapė nelos Grš. Nueinu, įsibrendu, būdavo, máudaus, plaunuos Rs. Kambariai maudytis turėta visų pompėjiečių A.Vien. Vaikai … dažnai … maudydamies skęsta DP221. Eketėje tik velniai maudosi KrvP(Dg). Gulbės suėjo upėn maudytųs Vb.
| Jei anksti pavasarį juodvarniai maudosi, bus šilta Škn.
| prk.: Anksti rytą saulė rasoje maudosi J.Jabl. Saulė paraudusi, į marias nusileisdama, maudosi B.Sruog. Lietuvos laukai maudosi saulės spinduliuose P.Cvir. Žemai ties upe palinkę alksniai maudėsi vandenyje rš. Visas pasaulis maudėsi vaivorykštės spalvose rš.
ǁ refl. voliotis, plunktis (smėlyje, dulkėse, purvyne): Vasarą ir kiaulė maudosi Vdk. Žvirbliai čirpsi, maudosi smėly J.Jabl.
2. refl. prk. murgdytis, klampoti: Pavasarį ir rudenį, važiuodami į miestą, žmonės maudosi po purvyną Jnš. Ratai maudosi, iššokdami iš vienos pravėžos kiton rš.
3. prk. apgaudinėti, išnaudoti: Visi mus, biednus mužikėlius, máudė Rod.
4. prk. mušti: Máudė tai máudė per ausis, kad net braškėjo Mrc.
◊ ãšarose máudytis Mrc labai verkti, gausias ašaras lieti: Akys mano, maudykitės ašarose! brš.
áukse (tur̃tuose) máudytis labai daug turėti aukso, turtų: Ansai, nenaudėlis, maudosi turtuose kaip inkstas taukuose rš. Vieni maudos aukse, turtuose, vyne, o kiti – ašarose ir kraujuose Mrc.
kraujujè máudyti žudyti, kraują lieti: Tai tas kelias, kuriuo šimtmečiais traukdavo plėšrūs arabų, persų, romėnų ir turkų grobikai, maudydami kraštą kraujuje ir gaisrų liepsnose sp.
kraujujè máudytis būti žudynių kaltininku: Kareivių, darbininkų ir valstiečių kraujuje maudėsi sostas rš.
prakaitè máudytis sunkiai dirbti, prakaituoti: Aš per visądien máudžiaus prakaite Arm.
nórs máudykis daug: Pieno – nors máudykis Dbk.
apmáudyti tr.
1. Nč, Pls, Dsm, Sv apgauti: Durną žmogų kožnas apmáudo Ds. Tie senesnieji tai moka apsisaugoti, o mane, kaip naujoką, tai ir apmaudo rš.
2. apmušti, apdaužyti: Pritykojo, apmáudė parausiuos, ir kam tu pasiskųsi Ds. Aš tau kap apmáudysiu snukį, tai kap matai nustosi išsidarinėjęs! Nmn.
atmáudyti
1. refl. Š maudytis iki valiai, iki nebenorint.
2. tr. apmušti, apdaužyti: Ot ir gavai, ot ir atmáudė bernas snukį Ds.
įmáudyti
1. refl. išsimaudyti: Kap išsviedžiau taũ (dat. sing.) iš karabliaus, tai ansimaudei lig kaklie Grv.
2. tr. apgauti: Nepristok tu jo, ba jis tave įmaudys Vrn.
3. tr. Grv įskųsti.
išmáudyti tr.
1. Š nuplauti vandenyje: Arklius išmaudė upokšny A.Vien.
ǁ refl. įlindus į vandenį, paplaukyti, pasiplauti, pasipūškinti: Ka tę būt kur išsimáudyt! Vlkv. Jei pirm gegužės išsimaudysi, būsi sveikas par visus metus Prk.
2. refl. išsivolioti kokiame skystyje: Išsimaudė kaip girtas klane TŽV599.
ǁ perlyti, peršlapti: Ar gerai išsimáudėt, kol parėjot iš svečių? Ar.
3. Ign prk. apgauti: Ką tau duot už tavo gudrumą, kad tu išmáudei poną? (ps.) Rmš.
numáudyti tr.
1. K įkišus į vandenį ar liejant vandeniu nuplauti, nuprausti: Numáudyk kūdikį J. Pala, ateisiu tavo vyro numaudyti P.Cvir. Reikėtų visą kūną nors vieną kartą per savaitę gerai numaudyti Vd. Išpers rūbus savo ir numaudys kūną savo gyvu vandeniu Ch3Moz15,13.
| refl. tr., intr.: Nebuvau nusimáudęs kūną, tai nenorėjau eit pas daktarą Gs. Išpers rūbus savo ir nusimaudys vandeniu Ch3Moz15,7.
| prk. Nusimaudyk saulės spinduliuose, ir tau atrodys, jog pajaunėjai rš.
2. Ml prk. apgauti, apmauti: Jį tas sukčius baisiai numáudė – iš ko jis dabar ir begyvens Kp. Saugokis, kad nenumáudyt, bo paskum verksi kruvinom ašarom PnmR. Numáudė žmogų ir da džiaugias Trgn. Na, kaimyne, ir numáudei mane! Skr.
ǁ aplošti (kortomis lošiant): Tas jau nebeloš: vakar jį visai numáudė – tris tūkstančius pralošė Vad. Vyrą numáudė, be cento paleido! Ėr.
3. refl. nuvykti per pusnis: Sniego priversta, vos nusimáudėm ant Panevėžį Ėr.
pamáudyti tr. panardinus į vandenį paplauti, paprausti: Norėjos … vandenyje pamaudomas BPI144.
ǁ refl. įlindus į vandenį, pasiplauti, paplaukioti, pasipūškinti: Ar jau pasmáudėt? Ds.
| prk.: Iškasė duobę kitam, daba tegu pati pasimáudo (pavargsta, pakenčia) Pn.
pérsimaudyti per daug maudytis: Nesveika per daug persimaudyti rš.
primáudyti
1. refl. maudytis iki valiai: Vasarą žmonės gana prisimaudo rš.
2. tr. privarginti: Primáudė gerai procentais Ad.
sumáudyti tr. apgauti, priveikti ką: Mañ su šitais miežiais tai visiškai sumáudė, nebebus iš ko nuspirkt ir sėklai Užp. Kur tau, sumáudė: turės išmokėt penkis šimtus litų Rdm.
užmáudyti tr. maudyti iki negyvumo: Būna taip, kad [meškėnai savo vaikus] tol maudo, kol užmaudo sp.
