kiek lepinti

1 lẽpinti (-yti), -ina, -ino tr. K; SD249, R daryti lepų, išlepusį; gadinti nuolaidžiavimu, perdėtu rūpinimusi, paikinti, dykinti: Savo sūnaus nelẽpink, t. y. lepniai neaugink, tai turėsi vietą name J. Nelepina vaikų savų didingas mūsų laikas E.Miež. Kaip tu čia gali dejuoti, pats būdamas visų lepinamas J.Jabl. Oi augin, lẽpin močiutė dukrelę kaip darže lelijėlę (d.) Zp. Ji augydama, ji lepydama abiem žadėjo po tris skryneles RD122. Didžturis lepino kūną savą švelniuose ir putluose rūbuose DP272. Lepinsiegu sūnų, ižgandins tavę, o jei žaisi su sūnumi, nuliūdins tavę DP65.
| prk.: Sausis lepino žiemą ūkanotomis šiltomis dienomis rš.
^ Lepinamam vaikui ragai dygsta PPr152. Vaiko nelepink, bet prie darbo pratink LTR(Jnš). Nelepink vaikus: su rykšte nenuvarysim į kapus, su pyragu neparvadinsim ST591.
lepintai adv.: Minkštai, su gėrium, lepintai, mėgiai SD137.
| refl. SD249: Nuotakos negeidė jų turtūse tižti ir lepinties S.Dauk. Dar kurį laiką lepinosi ta gaivinančia ryto nuotaika V.Myk-Put. Numetęs kuprinę, nusivilkęs švarkelį ir pamirkęs kojas vėsiame upelio vandenyje, sėdėdamas pavėsyje, ilsėjaus ir lepinaus rš.
1 įlẽpinti tr.; N visaip, labai lepinti: Ir įlẽpina gi motyna savo vienatūrį sūnelį Š.
| refl. Š.
1 išlẽpinti tr. K; SD318, R374, B padaryti išlepusį: Mamytė išlepino, ir nematei nei vargo, nei ašarų – nieko rš. Tačiau mūsų svečiai ne toki išlepinti buvo P.Cvir. Mate, neišlẽpink savo vaikų J. Ir iš mažumos išlepino prie tinginiavimo BM189.
| refl. tr., intr. K: Išsilẽpinai vaiką, tai dabar džiaukis Š. Taukinės lempos šviesa aplink skleidė tokią šilimą, jog mes tiesiog išsilepinome rš.
1 palẽpinti tr. šiek tiek lepinti, pamylėti geresniais valgiais ir pan.: Aš tave palẽpysiu Lp. Jei nori palepinti savo skonį, tai gerk kavą, arbatą rš.
| refl.: Tėvams išvažiavus, vaikai pasilẽpino Vlkv.
| tr. prk.: Ausis pasilepinčiau gimtine kalba Vaižg.
1 užlẽpinti tr. per daug išlepinti: Užlẽpinai vaiką lepniai augindama – nū pačiam nebėra vietos J.

→ bukti 1: Tánkus plaukų̃, mui̇̃lo, ódos slúoksnis, padeñgiantis peiliùką jaũ põ pirmų̃jų skuti̇̀mosi kar̃tų, yrà pagrindi̇̀nė jõ buki̇̀mo priežasti̇̀s.

→ bukti 2: Atmintiẽs [pójūčių] buki̇̀mas progresúoja.

→ bukti 3: Pradė́jus jaũsti buki̇̀mo ar̃ degradãcijos póžymius, tèks prisiver̃sti pérskaityti knỹgą, nuei̇̃ti į̇̃ teãtrą ar̃ dár kai̇̃p palẽpinti si̇́elą.

1 lẽpinti (-yti), -ina, -ino tr. K; SD249, R daryti lepų, išlepusį; gadinti nuolaidžiavimu, perdėtu rūpinimusi, paikinti, dykinti: Savo sūnaus nelẽpink, t. y. lepniai neaugink, tai turėsi vietą name J. Nelepina vaikų savų didingas mūsų laikas E.Miež. Kaip tu čia gali dejuoti, pats būdamas visų lepinamas J.Jabl. Oi augin, lẽpin močiutė dukrelę kaip darže lelijėlę (d.) Zp. Ji augydama, ji lepydama abiem žadėjo po tris skryneles RD122. Didžturis lepino kūną savą švelniuose ir putluose rūbuose DP272. Lepinsiegu sūnų, ižgandins tavę, o jei žaisi su sūnumi, nuliūdins tavę DP65.
| prk.: Sausis lepino žiemą ūkanotomis šiltomis dienomis rš.
^ Lepinamam vaikui ragai dygsta PPr152. Vaiko nelepink, bet prie darbo pratink LTR(Jnš). Nelepink vaikus: su rykšte nenuvarysim į kapus, su pyragu neparvadinsim ST591.
lepintai adv.: Minkštai, su gėrium, lepintai, mėgiai SD137.
| refl. SD249: Nuotakos negeidė jų turtūse tižti ir lepinties S.Dauk. Dar kurį laiką lepinosi ta gaivinančia ryto nuotaika V.Myk-Put. Numetęs kuprinę, nusivilkęs švarkelį ir pamirkęs kojas vėsiame upelio vandenyje, sėdėdamas pavėsyje, ilsėjaus ir lepinaus rš.
1 įlẽpinti tr.; N visaip, labai lepinti: Ir įlẽpina gi motyna savo vienatūrį sūnelį Š.
| refl. Š.
1 išlẽpinti tr. K; SD318, R374, B padaryti išlepusį: Mamytė išlepino, ir nematei nei vargo, nei ašarų – nieko rš. Tačiau mūsų svečiai ne toki išlepinti buvo P.Cvir. Mate, neišlẽpink savo vaikų J. Ir iš mažumos išlepino prie tinginiavimo BM189.
| refl. tr., intr. K: Išsilẽpinai vaiką, tai dabar džiaukis Š. Taukinės lempos šviesa aplink skleidė tokią šilimą, jog mes tiesiog išsilepinome rš.
1 palẽpinti tr. šiek tiek lepinti, pamylėti geresniais valgiais ir pan.: Aš tave palẽpysiu Lp. Jei nori palepinti savo skonį, tai gerk kavą, arbatą rš.
| refl.: Tėvams išvažiavus, vaikai pasilẽpino Vlkv.
| tr. prk.: Ausis pasilepinčiau gimtine kalba Vaižg.
1 užlẽpinti tr. per daug išlepinti: Užlẽpinai vaiką lepniai augindama – nū pačiam nebėra vietos J.

Vieta, kur kaupiami kulinarijos receptai (aplankas, interneto svetainė ar pan.).

mãginti (-yti), -ina, -ino tr.
1. kelti norą, masinti: Mãgink, kad jamui pamėgtum mokslas J. Pažiūrėti obuolys buvo labai gražus, baltai raudonas, ir kiekvieną magino J.Balč. Mãginte pamagink, jei nenoria prastai valgyti J.
| refl.: Ans mãgindamos pasimagino gert arielką, būvant pravare J.
ǁ pratinti kuo geru, lepinti: Mãgyk karves dobilais, tai šiaudų ir neės Ig.
2. vilioti, traukti: Vyrai mergas, mergos vyrus mãgina (stengiasi vieni kitiems įtikti) J.Jabl. Kuo tu mãgini tą tinginį rytais (kad keltųsi)? J.Jabl. Juos magino jo turtai J.Balč. Mãginti žaisti BŽ152. Dailininko paveikslai magino žiūrovus rš. Ristieji bėgūnai žiūrovams akis magino rš. Drugelius magino lempų šviesa rš.
įmãginti tr. BŽ139 įkvėpti norą, paskatinti, įstalginti, įaistrinti: Jis užčiuopė bendrąją nuotaiką ir įmagino visus iš karto rš.
| refl.: Kap įsimãginom „bobą mušt“ (žaisti tokį vaikų žaidimą), tai ir vakaras užpuolė Gs.
pamãginti tr. pamasinti, sukelti norą: Pamãgink, jei nenoria prastai valgyti J. Pamagink, kad pamėgtų J. Tu valgydamas ir mane pamãginai J.Jabl.
| Savo puikiu stilium taip pamagina skaitytoją, kad jis skaito su smagumu rš.
| refl.: Pirmiau kratėsi, bet vakar ėmė ir pasimãgino stiklelį išgerti J.Jabl.
ǁ papratinti kuo geru, palepinti: Pamãgino jį gardžia duona, dabar nenori prastos valgyti Ss. Pamãginai veršius su šiltu gėrimu, tai dabar negers šalto Gs. Pamãginai mane su pyragu kaip mažą vaiką Pkr. Pamãginai žąsis in javus, o dabar išganyt nebegali Št. Kai tik pamãginau karves su burokais, jau šiaudų ir nebeėda Žg.
| refl.: Pasimãgino lyg kiaulė į bulves Vv. Karvė pasimãgino į burokus, nebeatginsi Srv. Pasimãginę jie dabar tep gyvęti, kitap jau jiem sunku Šn.
prasimãginti pasiblaškyti, pasismaginti: Rasi išvažiavo kur prasimagint Pš. Valstiečiai galės prasimaginti mėgėjų artistų vaidinimu rš.
sumãginti tr. sukelti norą, suvilioti: Tu mane tik sumãginai, o neduodi Nm. Tu valgydamas ir mane sumãginai Sdr. Buvo sumagintas, troško išaiškinti paslaptį V.Kudir.

1 páikinti (-yti), -ina, -ino tr.
1. K lepinti: Gimdytojai kaip įmanydami stengėsi kūdikį paikinti P.Cvir. I mumis páikina visus Kin. Nepáikyk ma[n] vaiko! KzR. Karalius nemėgsta paikinti savo valdinių J.Jabl. Didelėj valioj augintas, iš jaunų dienų paikintas KrvP(Klm).
^ Ir gera motina savo vaiką paikina KrvP(Nm).
| refl.: Jis namie páikinasi: ilgai miega, gardžiai valgo ir darbo bijo Snt.
2. I daryti užsispyrusį, atkaklų.
3. Pgg gadinti, vesti iš kelio: Neduok jam visa, ko jis nori – nepáikink jo Vrb. Tėvas páikina vaikus – liepia neklausyti J. Valdžia jūsų vaikų nepaikina, bet gero mokina rš.
^ Eik sau šunų lodinti, o ne žmones čia paikinti! KrvP(Krsn). Laikymas negeras piningų ir gerus paikina VP28.
4. suvedžioti, atkalbinėti, sukti galvą: Kam páikini mergą, t. y. sakai, kad netekėtum! J. Kaimynas páikina man šeimyną Sr.
5. kurstyti, kad neklausytų, priešintųsi: Vytenis ėmė žadinti ir paikinti prūsus, idant keltumias pryš kryžeivius, savo kraugerius S.Dauk.
6. peikti, niekinti: Ana páikina mano vyrą, t. y. pavert į niekus J. Žmonės pradėjo jaunąjį paikinti Vvr. Kitsai koks galvočius skaitys, bet viską paikins – neišmanydami ir nemokėdami rašą visus niekus Žem.
7. NdŽ vadinti paiku, kvailu (barant): Páikinu tus, kur taip gera Šv.
1 išpáikinti tr.
1. J, Vlkv, Sg išlepinti: Su tokiu išpáikintu vaiku gyva bėda – jam viskas negerai! Slv. Mus čia išpaikino: viskuo aprūpina rš.
2. J sugadinti, išdykinti, išvesti iš kelio: Tu jį labai išpáikinai: dabar jis nė vieno neklauso Vrb. Tas bjaurybė mūsų Petrelį visai išpáikino! Brs. Jūs tik išpaikinate vaikus, taip augindami rš. Gražios moteres tūlą išpaikino CI321.
^ Girk vaiką rečiau, pabark dažniau – barimu nepagadinsi, gyrimu tik išpaikinsi KrvP(Skd). Geras drabužis blogo žmogaus nepataisys, doro neišpaikys KrvP(Trg).
| refl.: Joneli, tu baisiai išsipáikinęs! Alk. Paikinte išsipáikino – prykabės ėmė ieškoti Šv. Teip labai valnai gyvendamas labai išsipaikino, pražudė žmogišką dorą BsMtII35.
3. Als išpeikti: Jeigu man Magdutės nebūtų išpáikinę, jau būčiau seniai vedęs NmŽ.
4. MitI18, KII304 sukvailinti, apgauti, galvą apsukti.
| refl.: Jis davėsi išsipáikinti KI227.
1 papáikinti tr.
1. palepinti: Reik mažytę trupučiuką papáikinti Alk.
| refl. Gl: Palagninkė (gimdyvė) pasipáikino keturias nedėles J. Miela nors kurį laiką pasipaikinti sveiku maistu rš.
2. KI227 sukvailinti, apgauti: Gražybė tave prigavo (paraštėje papaikino) BBDan13,56.
3. paiku pavadinti: Draugai aną papáikina, ka klauso pačios Šv.
1 supáikinti tr.
1. sukvailinti, suglumyti, suklaidinti: Tavo grožis supaikino mane rš. Jie ne vieną yra supaikinę ir nuvarę į pikčiausią bėdą A1885,23. Supaikino tuštybė mane, pigios garbės užsimaniau V.Kudir. Veselė surengta, o jis, išsivedęs lauka[n], supáikino ją, kad ji neitų už jo Jrb.
2. sukurstyti: Rymojo visas gimines, pagonų apvergtas, supaikinti prieš kryžeivius S.Dauk.