Rasti išteklių įrašai (9)
paláipio‖ti
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
paláipioti
Lietuvių–latvių žodynas
pasikárst‖yti
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
połazić
Lenkų–lietuvių žodynas
pakāpelēt
Latvių–lietuvių žodynas
połazikować
Lenkų–lietuvių žodynas
nuláipioti
^ Nelaipiok aukštyn, kiti nutvers už kojos! LTR(Rz), Sch85. Ant patalinko medžio visos ožkos láipioja Ds. Bėda, kad šuva medžiais nelaipioja Lp. Bėdos ne tvorom laipioja, bet žmonėm LTR(Kp). Be kojų, be rankų po medžius laipioja (apynys) Skr.
1 apláipioti tr. Š laipiojant apeiti: Jis aplaipiojo visą namą rš.
1 atsiláipioti Š laipioti iki nebenorint, prisilaipioti.
1 įsiláipioti Š įsitraukti į laipiojimą.
1 išláipioti
1. intr. vienas po kito visiems išlipti: Sudėjau kačiokus anderėn, ir vėl išláipiojo Ds.
2. tr. laipiojant išvaikštinėti, iššliaužioti: Vaikai išláipiojo visus palėpius Š. Perėjau visus klonius ir kalnus išlaipiojau, pasiekdamas ledus rš.
| Čia tu medžio nerasi, kad nebūt mano išláipiotas Ds. Visus savo laukų nuovalėlius buvo nutupinėję, visus medelius aplankę ir išlaipioję Vaižg.
1 nuláipioti intr. visiems nulipti: Nulaipioję [vaikai] žaidė po aslą: prieš krosnį šildėsi, ant žemės raitėsi Žem.
1 paláipioti intr. kiek laipioti: Paláipiok tu man daugiau medžiuos, tai atimsiu kelnes, ir vaikščiok nuogas! Ds.
1 prisiláipioti tr., intr. laipioti iki nenorint: Prisiláipioji po trešnes, prisikarstai, kol tas uogas nuskabai Als. Jau gana dirbau pulką metelių, prisinešiojau naują grėblelį, prisilaipiojau kalno smiltelę (d.) Vlkš.
1 užláipioti intr.; LL175 visiems užlipti.
Lietuvių kalbos žodynas
karstỹklė
Priešmokyklinėms grupėms, kadangi vaikų motorika jau labai tvirta, galima planuoti sūpynes bei karstykles.
Sykį, kai dar tik žydėjo ta rūgstanti obelis, sėdėjome karstyklių viršuje, spjaudydami saulėgrąžas kalbėjomės apie šį bei tą, apie visiškus niekus, o kai vyresni broliai ar sesės praeidami klausdavo, ką veikiam, kalbam, – sakydavom, – kalbam apie gyvenimą.
Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos dešimtmetis auklėtinis svajoja apie sveikatingumo parką, kuriame būtų sūpuoklių, karstyklių, lipynių ir kitokių pramogų vaikams.
Cat Scratcher karstyklė - tikras džiaugsmas jūsų katei! Didelė, tačiau kompaktiška, suteikianti galimybę pagaląsti nagučius ir pažaisti.
Pastebėkime, ką iš mūsų, tėvų, girdi hiperaktyvus vaikas: „Liaukis triukšmavęs“, „Nebėgiok, nugriūsi ir užsigausi“, „Pasėdėk ramiai“, „Neskriausk broliuko“. Tai yra taip vadinamos „stop“ komandos. Jos vaikui nusako, ko jis neturi daryti. Tačiau nepadeda suprasti, ką daryti jis turi. Pavyzdžiui, pamatę, kad vaikas nori pajudėti ir pradeda nesaugiai bėgioti, galime pasiūlyti – „Gali palaipioti karstykle“ (jei tik yra galimybė, namuose reikėtų įrengti saugią karstyklę, suteikiančią galimybę pajudėti), arba „Apsirenk, eisime pabėgioti į kiemą“.
Pasak projekto dalyvių, [...] buvimo gamtoje malonumą jie pajuto praktiškai: kopė į kalnus, [...]patys savo rankomis įrengė naują stovyklavietę, maudėsi arbatos šiltumo ežere, išbandė medžiuose įrengtas karstykles, irstėsi valtimis, daug šoko, dainavo, žaidė ir tiesiog smagiai leido laiką gamtoje.
Katė prasimerkusi, .... aikštelėje, buvo suręstos, iš nužievintų rastų, karstyklės ir nameliai.
Praėjusį sekmadienį su šeima teko pabuvoti Pažaislio muzikos festivalyje Kaune, jachtklube ("Johanno Strausso muzika ant vandens..."). [...]. 10-15minučių paklydinėjus šiaip ne taip su seserimi radome 'vietą' - vaikų žaidimams skiroje aikštelėje, ant karstyklių (išsėdėti ten daugiau nei valandą tikrai ne pats patogiausias varinatas).
Prisipažįstu, gerokai nustebau Liusei pakvietus mane šiandien čia dalyvauti. (Pasirodo, būsimos liudytojos duktė šįryt nukrito nuo karstyklės ir dabar vaikų ligoninėje laukia operacijos, o Liusė norėjo išgirsti moterišką nuomonę.)
organizacija ragina atsisiųsti naująją „Firefox“ interneto naršyklės versiją – kaskart pasiekus tam tikrą atsisiuntimų skaičių, pandų jaunikliai sulaukia dovanų, pavyzdžiui, anksčiau jie gavo karstyklę.
tai beveik visi "miegamieji" raj tokie...pavargę...net suoliuku nėra daugumoj :oh , anytos darželis ir iš tokių...tai vaikai nieko, tiesiogine to žodžio prasme lauko karstyklių neturi....baisu
Įvairaus sudėtingumo karstyklės, čiuožyklos ir perėjimai neleis nuobodžiauti nei mažesniems, nei vyresniems vaikams.
treniruoklis-karstyklė
Tinka vaikams nuo 3-jų metukų iki kol nusibosta,montuojama patalpoje kurios aukštis apie 210 cm + -10cm.Gręžti į lubas ar grindis nereikia.Patikima tvirta konstrukcija.Kaina 200lt.
Baltieji rūmai nuo šiol turės savo žaidimų aikštelę. Iš mokyklos grįžusios Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Baracko Obamos dukros Malia ir Sasha šią savaitę sode, be kita ko, išvydo čiuožynę, sūpynes bei karstykles.
Gal kas žinote kur būtų galima nusipirkti tokią karstyklę-draskyklę?
Ar jums pabodo apdraskyti baldų apmušalai? Šios 44 cm ir 105 cm aukščio kačių karstyklės apsaugos Jūsų baldų apmušalus, kilimus ir kitus paviršius nuo natūralaus Jūsų katės noro braižyti ir draskyti. Nuo šiol Jūsų katė galės „pagaląsti“ savo nagus į įvairių faktūrų Cat scratcher tree karstyklės paviršių! Be to, katė galės jaukiai ilsėtis užlipusi ant karstyklės bei žaisti su minkštais žaisliukais, kurie prie karstyklės pritvirtinti guminėmis juostelėmis.
Kettler kombinuotos karstyklės pagamintos iš tvirto metalinio rėmo, dengto poliesteriu. Karstylės neblunkančios ir atsparios temperatūros svyravimams, todėl gali būti laikomos lauke ir žiemą. 6 vietose tvirtinasi žemėje, t.y. betonuojasi. Karstyklės susideda iš horizontalių ir vertikalių kopėtėlių, lipimo virvės, sūpuoklių.
Fizinio krūvio trūkumas taip pat įtakoja svorio priaugimą, todėl skatinkite savo katę užsiimti aktyvia veikla ir taip sudeginti kuo daugiau kalorijų. Tam gali padėti žaidimai, kuriuose naudojami įvairūs žaislai, pavyzdžiui, lazdelė su virvele. Taip pat galite investuoti į specialias karstykles ar kačių treniruočių įrangą, taip paskatindamas ją laipioti, šokinėti ir mankštintis.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
sukárstyti
1. džiaustyti; kabinėti: Mama rūbus kársto OG343. Ką čia tas sruogas kárstai žmonėm ant akių! Lnkv. Merga kárstė ant vyčių skalbinius Lzd. An šakelių, an lapelių kasnykai karstyta (d.) Kls. Ginklus karstė ant sienų rš.
| Moterys ant ausų auskarus karsto rš.
2. žudyti pakariant: Pradėjo sukilėlius šaudyti, karstyti Žem.
^ Didžių vagių niekas nekušina, mažuosius karsto J.Jabl.
3. refl. laipioti: Basas bėgiojau po minkštą žolelę, karsčiaus obelimis A.Vien. Mokytojas palikdavo valandėlei studentus karstytis po suolus P.Cvir. Geriau tvirtais ir plačiais laiptais, o ne kopėčiomis karstytis J.Dov. Kárstos kaip ožka po medžius Up. Kogi karstais ant dangčio, dar nudribsi! Rk. Ko karstaisi po obelis? Brt. Vaikai kárstos ant torų kaip pašėlę Up. Ko karstotės kaip aitvarai po tvoras?! Ds. Kur tę kárstais, da galvą nutrūksi! Paį, Jnšk. Voverė gerai moka po medžius karstytis Pn. Antanas išvien karstosi ir karstosi po medžius Grš. Ko kárstaisi lyg višta su pirmu kiaušiniu?! Dkš. Berniukas, aklai klausydamas, karstėsi bažnyčios palubiais P.Cvir. Kur tu čia kárstais ant šėpos?! Ds. Ko ten karstais stogais?! Pp. Tai jau karsteisi po medžius, kad susidraskei Šn. Taip ir plėšo drabužius, tvoromis besikárstydamas Sdb. Nesikárstyk palei tvoras J.Jabl. Nekarstykis po medžius, iškrisi Užv, Sd. Kárstykis kárstykis po obelį: ar nenuslauši sprandą! Kvr. Nesikárstykit an žardo, da nuluš! Ds. Nebūtų ji nieku būdu karsčiusis po tas vinkšnas rš. Prižadėk daugiau nesikarstyti pro langus rš. Karstykis tu dabar per šituos kalnus Ds. Pradėjome lipti, karstydamiesi nuo vieno ant kito akmens rš. Kieme jį pasitiko ir karstėsi ant krūtinės šuo rš. Vesk tu itą karvę ingi veršius, ko ana karstos (šokinėja) po skatynas Arm.
4. refl. keliauti, trankytis, bastytis: Kame tu kárstais, kad tavęs negal sulaukti pri pusdienio? Skd. Kur karsteis visą pavakarę, kad namie nebuvai? Vkš. Taip ir reik, kogi karstos po visas gegužines! Vkš.
5. refl. išdykauti, siausti: Ko tu kárstais, a neisi pri darbo? KlvrŽ. Ko čia kárstotės? J.Jabl. Nusiramink, nekarstykis, o gausi diržų! Plt. Liaukis kárstytis, o ne – tai gausi su šluota! Ms. Su parakais karstos, bet tebėr nagus nenusivartaliojęs, nenusišavęs Šts.
ǁ vargti: Su žiburiu karstaus, pusryčius virdama Šts.
6. adyti: Karstomoji adata G89.
◊ šuni̇̀s kárstyti versti kaltę, šmeižti: Ko ana ant tavęs neprikalba, šunis karsto Skd.
apkárstyti tr.
1. Š apdžiaustyti; apkabinėti: Apkárstau tvorą skalbiniais K. Aš apkársčiau visas kartis drabužiais J. Apkarsto suolus drabužiais, nė atsisėst nėra kur Srv. Visas tvoras apkárstėm žlugtu Ds. Apkarstyčiau jį ginklais: aukso kardą prie šalies, vilyčią ir templę už diržo P.Cvir. Jis visas ordinais apkárstytas BŽ574.
| prk.: Kalbą apkarstyti svetimais žibučiais rš.
| refl.: Savanoriai, apsikarstę granatomis, sulipo į platformas rš. Vyrai apsišarvoję, apsikarstę kardais A.Vien. Apsikarstęs visokiom zabovom ir vaikščioja po kaimą Vv. [Naštomis] apsikarstęs negal greitai ir pigai kelio savo baigt SPI315. Moteris apsikarsčiusi papuošalais rš.
2. prk. apvilkti, aprengti: Neturiu kuomi vaikus apkarstyt B.
| refl.: Apsikarstė visokiais ryzais ir mano, kad gražu Upt. Jis apsikárstęs visokiais varvalais Jrb.
3. refl. vienam po kito užsikarti kur, apsikabinėti, apsirangyti: Išvyk vištas iš gryčios, apsikarstė raganos ant langų Srv. Žalčiai vieni apsikarstė ant vartų, kiti užsirangė ant lėlelių BsPIII317.
4. refl. apkeliauti, apsitrankyti: Visus pašalius apsikárstė, kur tik kokią mergą nugirdo Skd. Veizėk, kur ans jau neapsikárstė Skd. Palango[je] gimusi, bet apsikársčiusi visur Krtn.
įsikárstyti įlipti: Įsikárstė į pačią viršūnę Lnkv.
iškárstyti tr.
1. išdžiaustyti; iškabinėti: Marti iškárstė visus drabužius J. Kaimo mergelės tai darbinykės: jos plonai skalbė ežeruosa, o iškarstė pasvirniuosa (d.) Sn. Baltinius išskalbus iškarstė ant tvoros Mrj. Lauke buvo iškarstytas tinklas rš.
| refl.: Išsikárstė ledinės (lytys) pakraščiais upio J.
| prk.: Jau visos mergos išsikárstė (ištekėjo) Lp.
2. Š išžudyti pakariant: Reikia iškárstyt šunis, kad nebūt nė vieno sodžiuj Ėr. Vyresnybė Vilniuj visus žmogžudžius iškarstė M.Valanč.
3. refl. išsilaipioti: Vos tik inėjom riešutynėn, tuoj visi berniokai išsikarstė po lazdynus Š. Po visus medžius išsikarstė, o ką rado? Lnkv.
4. refl. kurį laiką karstytis: Ateina išsikarstęs perdien miške, paskui valgyt bliauna Ds.
nukárstyti tr.
1. nudžiaustyti; nukabinėti: Ryzais nukarstė statinius Lnkv. Sienos buvo nukarstytos daiktais rš. Aš nukárstyčia tvoreles juostelėm Ad.
| Vėjas rudeniu nukarstė jau medžius sp.
2. numėtyti, nudraskyti (kabančius, padžiautus daiktus): Vėjas žlugtį nuo tvorų nukarstė rš.
3. refl. aplipti, apstoti: Visi vagonų laipteliai buvo nusikarstę žmonių rš.
4. refl. nusvirti: Urvai ir bedugnės granito uolynus išvarstė, o aštrios skeveldros viršum pro kraštus nusikarstė V.Myk-Put.
pakárstyti tr.
1. KI589, N padžiaustyti; pakabinėti.
2. išžudyti pakariant: Budelis šunis pakarstė J.
3. refl. palaipioti: Aš tau paskárstysiu ant tvorų! Ds. Einam, vaikai, į mišką po medžius pasikarstyti rš. Pasikarstėm su juo apie kelis stačius uolų kriaušius Šlč.
pérsikarstyti sugaišti kiek laiko karstantis, išsitrankyti: Pársikarstėm su maliniu visą savaitę, kol sumaldinom Krtn.
prikárstyti tr.
1. pridžiaustyti; prikabinėti: Pilnas tvoras prikárstė marškinių Ds.
| Prikarstyta pilnos sienos visokių paveikslų Gs. Prikárstėm lašinių visur Lp.
| refl.: Per nedėlią spalių, voratlankių visos kertės prisikarsto Srv.
2. refl. prisilaipioti: Prisikarstei jau perdien, eik gult! Ds. Dar tau negana, per dieną neprisikárstei po medžius? Lnkv.
3. refl. prisitrankyti: Prisikárstė, kol vyrą gavo ta paplaka Šts.
sukárstyti tr. sudžiaustyti; sukabinėti: Sukarsčiau rūbus an tvoros Tvr. Galėtų ligi ryto išdžiovinti šlapius skalbinius, sukarstytus ant ištiestos virvės rš.
| refl. tr.: Kam čia dabar tuos ryzus susikárstei ant tako?! Kp.
užkárstyti tr.
1. užkabinėti: Jis žvilgterėjo pro langą, drabužiais užkarstytą rš.
| refl.: Visi pašaliai užsikarstė rūbais Ds.
2. sudžiaustyti, sukabinėti: Užkarstyk ant tvoros rūbus Ds.
3. refl. užsirioglinti, užlipti: Užsikarstė jie (velniai) ant krosnies, ant langų S.Nėr.
Lietuvių kalbos žodynas