Autobusan įlipėlis (įlipėlė) akimis sugriebia tuščią sėstinąją vietą ir, vedamas ketinimo ją tuojau užimti, iriasi artyn. Tuo metu akimojiškai nužvelgia ir blyksniškai „įvertina“ savo būsimą susėdovą (susėdovę). Tą sekundės dalį klasifikuoja šio keleivio (keleivės) simpatiją ar antipatiją, naudodamasis primityviausia etikečių klijavimo metodika, brūkšteli charakteristiką – geras, doras, tvarkingas, apsileidęs, prie pinigo, galą su galu duriantis, suktas, nevykėlis, kriošena, davatka, inteligentas, klerkas.