laidotuvės

numirėlio laidojimo apeigos

mirusiojo lydėjimas į kapus: Pagrindi̇̀niai žmogaũs gyvẽnimo virsmai̇̃ yrà krikštỹnos, vestùvės ir̃ lydėtùvės. Veliónio lydėtùvėse dalyvãvo daũg žmonių̃. Retai̇̃ begir̃dime žodžiùs „šer̃menys“, „budỹnės“, „lydėtùvės“, „pakasỹnos“... – vi̇̀skas pavir̃to „láidotuvėmis“.

pokylis, vaišės pakrikštijus kūdikį
budỹnės, šer̃menys
budėjimas prie numirėlio
Visi tie kaimo vyrai ir moterėlės ar tai šurmuliuotų krikštynose, vestuvėse ar budynėse, ar darbus dirbtų, ar tinginiautų – visur jie yra mūsų to meto lietuviško kaimo žmonės Myk-Put.
Užėjo ir šermenis, krikštynas, bet daugiau raudų nei dainų Mač.

1 kūdikio krikštijimo apeigos
láidotuvės, pakasỹnos
laidojimo apeigos
Žemaitė buvo iš tų žmonių, kuriems viskas įdomu, kviesta ar nekviesta ji dalyvaudavo visur – krikštynose, vestuvėse, pakasynose rš.
Tarp savųjų – savi darbai, savas maistas, savi rūbai, savos dainos, savos giesmės, savos krikštynos, savos vestuvės ir laidotuvės rš. 2 pokylis, vaišės pakrikštijus
láidotuvės, pakasỹnos
vaišės po laidotuvių
Patys tėvai, visa visuomenė turi kilti ir keltis, nes jeigu – nuo krikštynų iki pakasynų vis su taurele rankoj – ne tik iki Europos, bet ir nuo savo kiemo patvorio toliau nenueisime rš.
Ar krikštynos, ar pakasynos – vis prašmintinis (pramoga) Škn.
Veselėsu, krikštynosu ir pakasynosu pykdžia tavo sūnų Gmž.

prãšmintinis sm. (1) Krkl, KlvrŽ, Brs, Užv, Als pramoga, pobūvis: Ar krikštynos, ar pakasynos – vis prãšmintinis Škn. Ant prašmintinio ana vaišina svetį J. Rasit neilgai trukę ir kitą prašmintinį iškelsime LzP. Ne laiku čia tau tas prašmintinis užkrito Žem. Nė vieno trečiadienio nepraleido namie: tą dieną buvo turgus miestelyje – girtuoklių prašmintinis LzP. Į tą prašmintinį kaimynus vadina JD1542.

pynė́jas, -a smob. (1), -à (3) Krš, pinė̃jas (2) K
1. kas pina juostas: Spurguotų pynelių pynė́jas BŽ15. Pirmajai pynėjai atsirado jaunikis, ir buvo veselijos, o antrosios juostų pynėjos buvo pakasynos SI126.
2. Vb kas pina vainikus: Dvyleka pynėjų̃ vainikus pynė Užv. Mažos mano seserėlės, vainikėlio pynėjė̃lės LTR(Drsk). Mes nenorim tris šimtus dorelužių, tik mes tenorim tos jaunos pynėjùžės JV1026.
3. kas pina pintines, vyžas ir pan.: Muno sūnus didelis pynė́[ja]s krepšų Vgr. Bet apie ką dainuotai, kad nebūtų mūsų, kareivių? Ar apie vyžų pynėjus?! V.Krėv. Pynėjas šakneles nuskusdavo, bet jų neskeldavo rš. Demblių pynė́jas NdŽ.
išpynė́jas, -a smob. (1) kas išpina, išardo ką supintą: Vainikėlio nuėmėjas ir kaselių išpynėjas LTR(Srj).