kártinimas sm. (1) → kartinti.
apkártinimas sm. (1) → apkartinti 2: Čia jis išliedavo naują savo apkartinimą rš.
atkártinimas sm. (1) → atkartinti: Atkartinimas vartojamas lubinų grūdams rš. Apie lubino atkartinimą sužinome, sukramtę porą grūdų sp.
pakártinimas sm. (1) → pakartinti 2: Mano gyvenimas jūsų gyvenimui būtų pasaldinimas, bet jokiu būdu ne pakartinimas rš.

kártinimas sm. (1) → kartinti.
apkártinimas sm. (1) → apkartinti 2: Čia jis išliedavo naują savo apkartinimą rš.
atkártinimas sm. (1) → atkartinti: Atkartinimas vartojamas lubinų grūdams rš. Apie lubino atkartinimą sužinome, sukramtę porą grūdų sp.
pakártinimas sm. (1) → pakartinti 2: Mano gyvenimas jūsų gyvenimui būtų pasaldinimas, bet jokiu būdu ne pakartinimas rš.