Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (3)
paibelis
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
paĩbelis (jo...)nemãtė tiek to: Paibelis jų (spiritistų) nematė, gana!. Šein.
eĩk po paĩbelių toks keiksmas: Eikit po paibelių. Taip mane supykdė, kad trenkiau duris ir išėjau.... Švaist.
kad (tave...)kur̃ paĩbelis paim̃tų nevilties, pykčio šūksnis: A, kad tave kur paibelis paimtų! – net už galvos berniokas stveriasi [išmetęs į vandenį miltus]. Šein.
tráuk (tave...)paĩbelis toks keiksmas: Trauk tave paibelis!. Všk.
tegù (tave...)paĩbelis nepiktas keiksmas: Tegu jį paibelis, keliauk tu žmogus tokį kelią!. Šk.
Frazeologijos žodynas
pei̇̃belis
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
×pei̇̃belis sm. (1) Grž, Brž žr. paibelis 1: O kad juos pei̇̃belis paimtų! Pn. Pei̇̃belis žino! Ds. Pei̇̃belis nerinks! Ds.
Lietuvių kalbos žodynas
rąžýtis
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
rąžýtis, rą̃žosi, rą̃žėsi Bgs, Šl, Grv, Žgč, Kv, rą́žytis, -osi, -ėsi Rdn; N, Sut, M
1. raivytis, tampytis: Barbė lovoje dar rąžėsi, žiovavo Žem. Išlipa mieguistas iš lovos ir rą̃žos vidur gryčios Ps. Bobos šiandiej rą̃žos, mat, vakar veselijoj buvo Slm. Paibelis čia dabar tau yr – rąžai̇̃s visą rytą Ut. Nesrąžýk taip, dar suplėšysi žiponą Avl. Ko dabar rą́žais kaip miegalis! Krš. Rą́žosi, lyg būtų neišsimiegojęs Krtv. Negražu pri svetimo žmogaus taip rą́žytis, Petriuk Užv. Nors par stalą (už stalo) nesrąžýk – negražu Ds. Nesirą́žyk kaip katinas, iš pelenų išlindęs Jnšk. Nesirąžyk pavalgęs – susmirsi LTR(Jnš). Kad katė rą̃žosi ir ant žemės guli, bus šiluma J. Kai rąžai̇̃s, tai augi Ob.
| Jis išsitempė (persislėgo) (paraštėje rąžės) ant vaiko po tris kartus ir meldėsi BB3Kar17,21.
2. prk. spyriotis, nenorėti ką daryti: Jegu anai (žmonos) pusei kur reiks, tai ir miego, ir pagirių nėr, nesirą̃žo Slm.
išsirąžýti Š užtektinai rąžytis: Visas Ontės pastamentas atminė tik ką išjungtą seną bulių, dar neišsirąžiusį Vaižg. Tinginys kol atsikelia, kol išsirą́žo, kol išsikrapšto, kol išsižiovauja, tai ir pusryčio metas Š. Kol neišsirą́žė, nepakrutėjo Krš.
nusirąžýti žr. išsirąžyti: Katinas nusirą̃žė, nusirą̃žė Lnkv.
ǁ prk. menk. numirti: Kai nusirąžýsiu, tai tada nebedirbsiu Krs.
pasirąžýti Ps, Užp; N šiek tiek rąžytis: Išėjęs ant prieklėčio, saldžiai pasirąžė A.Vien. Tingiai pasirąžęs, išėjo ir jis Vaižg. Pasirą́žyk dar ilgiau, pavesk tu mune į zlastį! Krš. Vedžiau kumelę iš gurbo, terpudury pasirą̃žė, pasirą̃žė ir nudvėsė Ds. Leiste (leiskite), tegu ana (mergaitė) pasrą̃žo Švnč. Kad katras pasrą̃žė, tam kad kirs [diržu] ČrP. Smertis pasrąžė, o jos – tik vieni kaulai ir skūra LTR(Dkk).
| prk.: Prieš auštant padvelkė vėjelis ir pasirąžė giria A.Vien.
1. raivytis, tampytis: Barbė lovoje dar rąžėsi, žiovavo Žem. Išlipa mieguistas iš lovos ir rą̃žos vidur gryčios Ps. Bobos šiandiej rą̃žos, mat, vakar veselijoj buvo Slm. Paibelis čia dabar tau yr – rąžai̇̃s visą rytą Ut. Nesrąžýk taip, dar suplėšysi žiponą Avl. Ko dabar rą́žais kaip miegalis! Krš. Rą́žosi, lyg būtų neišsimiegojęs Krtv. Negražu pri svetimo žmogaus taip rą́žytis, Petriuk Užv. Nors par stalą (už stalo) nesrąžýk – negražu Ds. Nesirą́žyk kaip katinas, iš pelenų išlindęs Jnšk. Nesirąžyk pavalgęs – susmirsi LTR(Jnš). Kad katė rą̃žosi ir ant žemės guli, bus šiluma J. Kai rąžai̇̃s, tai augi Ob.
| Jis išsitempė (persislėgo) (paraštėje rąžės) ant vaiko po tris kartus ir meldėsi BB3Kar17,21.
2. prk. spyriotis, nenorėti ką daryti: Jegu anai (žmonos) pusei kur reiks, tai ir miego, ir pagirių nėr, nesirą̃žo Slm.
išsirąžýti Š užtektinai rąžytis: Visas Ontės pastamentas atminė tik ką išjungtą seną bulių, dar neišsirąžiusį Vaižg. Tinginys kol atsikelia, kol išsirą́žo, kol išsikrapšto, kol išsižiovauja, tai ir pusryčio metas Š. Kol neišsirą́žė, nepakrutėjo Krš.
nusirąžýti žr. išsirąžyti: Katinas nusirą̃žė, nusirą̃žė Lnkv.
ǁ prk. menk. numirti: Kai nusirąžýsiu, tai tada nebedirbsiu Krs.
pasirąžýti Ps, Užp; N šiek tiek rąžytis: Išėjęs ant prieklėčio, saldžiai pasirąžė A.Vien. Tingiai pasirąžęs, išėjo ir jis Vaižg. Pasirą́žyk dar ilgiau, pavesk tu mune į zlastį! Krš. Vedžiau kumelę iš gurbo, terpudury pasirą̃žė, pasirą̃žė ir nudvėsė Ds. Leiste (leiskite), tegu ana (mergaitė) pasrą̃žo Švnč. Kad katras pasrą̃žė, tam kad kirs [diržu] ČrP. Smertis pasrąžė, o jos – tik vieni kaulai ir skūra LTR(Dkk).
| prk.: Prieš auštant padvelkė vėjelis ir pasirąžė giria A.Vien.
Lietuvių kalbos žodynas