dingi̇̀mas sm. (2) → 1 dingti 1: Ir jis skaudžiai kenčia dėl sūnaus dingimo I.Simon. Regimieji žiedų dingimai kadaise labai klaidino Galilėjų P.Slavėn.
padingi̇̀mas sm. (2) → 1 padingti 1: O tos ilgos ir baisios žiemos padingimas tenusidavė, žemės ašiai vėl kitaip krypstant Vd.
pradingi̇̀mas sm. (2) → 1 pradingti 1: Po to piningų pradingi̇̀mo ans daugiau nebepasirodė Vvr.