Rasti išteklių įrašai (53)
padarytas bet kaip
scattershot
1
Reikšmė
2
Reikšmė
brūkšnỹs
Rašomas prieš tiesioginę kalbą, pavyzdžiui,
– Jonai, kur eini?
– Namo.
Vartojamas vietoj to, kas nepasakyta, bet numanoma iš konteksto, pavyzdžiui,
Jonas ėjo namo, o Jonienė – iš namų
ir kitais panašiais atvejais. Abipus brūkšnio paliekamas tarpas.
Brūkšniu skiriami skaičiai, kai nurodomas intervalas, pavyzdžiui,
2003–2005 m.
Šiuo atveju abipus brūkšnio tarpai nepaliekami.
Brūkšnio plotis turėtų būti lygus raidės N pločiui. Todėl jis truputį per trumpas kaip tradicinis kalbos skyrybos ženklas, bet lietuvių kalboje ir kitose kalbose šiam tikslui pradėtas vartoti dėl to, kad ilgasis brūkšnys dabartinių kompiuterių šriftuose yra padarytas per ilgas.
avilỹs
1. SD379, R, K, Nmn bet koks padarytas bičių būstas: Lietuvos sodybų bitynuose [buvo] sutinkami trijų tipų aviliai: kelminiai (loveliniai, kaladiniai, stuobriniai), šiaudiniai ir rėminiai rš. Pagavau bites, bet neturiu ãvilio suleist Rm. Ant bičių ãvilio maukna eglės uždėta J. Įkelk aviliùką į medį, gal spiečius ateis Rm. Kai dar piemenim buvau, dirbdavau laukinėm bitėm avilėliùs Grž.
^ Fabrikas ūžia kaip avilys rš. Ką dideli, tai dideli burokai – kai aviliai̇̃ Trgn. Suputęs kai avilys N.
ǁ Vlk kelminis bičių būstas: Aviliuosè laikom bites, ne skrynutėse Mrc. Skrynelėj geriau bites sužiūrėti negu avilỹ Gg.
2. bičių šeimyna: Mūsų šiemet aštuoni aviliai gerai atlaikė [žiemą], o du išmirė Sml. Vienas avilys spietė Dkš.
3. prk. apie storą, pilvotą žmogų: Kur anas nueis – itokis avilỹs Arm. Net žemyna dreba, kap eina avilỹs Arm.
rankom(is)
kaip (kai, kap, lyg, lýgiai, tarýtum) atbulõm (atgrùbusiom, atpakaliõm, atšùtusiom, atžagariõm, ne [su] sàvo, nesavõm, nesavomìs, sugrùbusiom, supùvusiom, [su] svetimõm, šaltõm) rañkom(is) (rañkoms); kaip (lyg) ãtgalia (ãtpakalia, atpakalià, ãtžaragia) rankà
1. Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulõm rañkom (nenoromis, negrabiai). Mrj. Koks te darbas: dirba kaip atbulom rankom. LVP 409 (Sk). Paveikslai kažin kaip išmėčioti, kaip ãtgalia rankà sukabinti. Vb. Kaip tu dirbi – kai atgrubusiom rankom. LVP 409 (Sk). Lyg atpakaliõm rañkom dirbtas darbas. Mlt. Ir padirbai gi kaip atpakalià rankà. Pl. Ką čia glėzoji lyg atšùtusiom rañkom?!. Mlt. Padarei kaip atžagariõm rañkom. Jrb. Dirba lyg ãtžagaria rankà. Gs. Dirba kaip ne su sàvo rañkom. ZnŽ II 522 (Snt). Dirba kaip ne sàvo rañkom. Šmn. Tu dirbi kaip ne sàvo rañkoms. Rs. Dirba kaip ne su sàvo rañkoms. Tv. Dirba kaip nesavõm rañkom. Ds. KrvP (Dkk). Dirba kai ne su sàvo rañkom. Čk. Darbą dirba per prievartą, tai lyg nesavomis rankomis. Vaižg. Per dieną jis lyg pamišęs slankiojo, lyg nesavom rankom dirbo, nesavais nasrais valgė. Vaižg. Tas krepšas padarytas kaip sugrubusiom rankom. LVP 409 (Sk). Pataisė, ale kaip sugrubusiom rankom: nė durelių neįdėjo, katiliuką atbulai įmūrijo. LVP 409 (Kair). Jo darbas niekam netinka – dirba kaip svetimõm rañkom. Jnš. Dirba kaip su svetimom rankom. KrvP (Mrj). Kur ėjo Juza, vis tarytum svetimom kojom, ką dirbo, lyg svetimom rankom. J.Balt. Dirba kaip šaltõm rañkom, atgrubnagis toks. Ob.
2. Imi kap atbulõm rañkom. KzR. Ima atodurom, kap ne sàvo rañkom. Dkšt. Šitam atpūvanagiui nebe pirmoja puodelis sudaužyt: ima kai ne sàvo rañkom. Trgn. Ką tu čia žabarioji (grabalioji) lyg ne sàvo rañkom?!. Snt. Kaip nesavomis rankomis padavė puodelį arbatos. (rš). Neši kaip atbulom rankom – dar sukulsi puoduką. LVP 409 (Sk). Lyg nesavom rankom paėmė kerdžius Girda duoną, atsiriekė, pabandė valgyti, bet tuoj ir vėl padėjo šaukštą atgal. J.Balt. Ema lýgiai supùvusiom rañkom! Žiūrėk, kad nenulėkt!. Skdt.
markizètės
dėkis markizetes tokios užuolaidos prisitvirtina prie rėmo kaip roletai bet paslankesnės užuolaidų salonuose turėtų parodyti ...
Balkono durys ir langas dengti markizetėmis.
"Bet kai pasako, kad reikia pinigų, tai ir taip duodi, ir neša vaikai tuos pinigus" Esminė frazė! Dabar auklėtojos reketuoja, kad pavasario saulė akeles žlibina, naujų markizečių reik. Spaudžia nešt po 50 lt, o vaikai po kelių mėnesių iš viso iš darželio išeina, mokyklon šuoliuos.
Ir, žinoma, "Dailininkė" - fotografija, kuria pamatęs pradžioje pamaniau, kad tai "Photoshop" pagalba padarytas konstruktas, tačiau įsižiūrėjus beliko tik stebėtis siurrealistiniu rakursu, puikiu markizečių fono ritmikos ir laisvos paveikslų plokštumų plastikos deriniu, vientisu įstabios melsvos ir mėlynos spalvų koloritu.
žaliuzės, romanetės, markizetės, roletai, lauko aliumininės fasadų konstrukcijos, didmeninė prekyba
serumúoti, serumúoja, serumãvo
Mažyles po kelių dienų reikės serumuoti, jei jos išgyvens. Reikalinga parama – apie 40 lt.
Jeigu tai parvas skiepyti negalima, reikia serumuoti visus neskiepytus gyvunus. Ar tikrai buvo padarytas parvo testas? Mazyliai visa laika buvo su mamyte toje malkineje, vezami su skolinta masina kur jokio parvo niekada nera buve, ir isvis gyvunai neveziojami.
Maras net ir sveikus kačiukus gali labai greitai nuvaryti į kapus. Pati tai mačiau ne kartą. Nesvarbu, kad iš pažiūros sveikas gyvūnas, bet maras savo darbą padarė beveik visus kartus. Liko gyvi tik tie kurie buvo paskiepyti arba serumuoti.
Šuneliai dabar narve pas vieną labai gerą merginą, kurios namuose, deja, yra buvęs parvo virusas. Kito varianto nebuvo. Sutarėme, kad šuniukai pabus iki savaitės, kol veiks serumas. Taigi, turime kelias dienas rasti jiems kitą prieglobstį. Reikės ir vėl serumuoti. Labai jaudinamės dėl jų, bet kokia kaina siekiame išsaugoti tas trapias gyvybes.
Bet kokiu atveju, kiekvienas padeda taip, kaip gali. Vieni aukoja, kiti vežioja, treti serumuoja, ketvirti globoja....ir kiekvienas šioj grandy yra REIKALINGAS.
naũjas
1
Reikšmė
palaĩkis
kuris jau padėvėtas
Rado – palaikiai [batai] numesta, naujais apsiauta ir išeita Ktk.
Niekas nesiuva lopo iš naujo milo ant palaikio drabužio, antraip lopas atplėštų nuo jo gabalą, ir skylė tik padidėtų NT.
2
Reikšmė
sẽnas
kuris jau prieš kiek laiko atsiradęs, padarytas
Naujas peilis seną varo B.
Naujos krosnies su kaminu taip ir nestatė, paliko senąją, iš akmenų sukrautą kampe ugniavietę Bor.
Naująsias lentas sukrovė ant senųjų Sb.
Naujesni rūbai – šventadieniai, senesni – šiokiadieniai Rod.
Ant naujo blizgio lydekos geriau kanda, kaip ant seno Kin.
Senąją stubą nugriovėm, pasistatėm naują Lkš.
Palauk, kol naują sutversi [namą], seną suardęs Btg.
Mano seni nutryti (nutrinti) drabužiai, reikia naujų Jrb.
Reikia prie senų batų aulų prisiūti naujas galvas Ds.
Pats nenusiskriaudė – sau nagines naujais įklotais susilopė, o mun visur senus įdėjo Vkš.
Tvorą seną išdraskyk, o naują užtverk J.
Kas vakaras man reikia sėdėti ant suolo prie sausų beržinių balanų glėbio ir uždeginėti naują balaną, kai sena sudega rš.
Senąjį drabužį galime lopyti, bet jis naujas netaps rš.
Kad bitės naują avilį pamiltų ir naujajam šeimininkui dosniai medų neštų, senajam dovanodavo drobės stuomenį, lašinių paltį, tris rinkes dešrų (Trejybės ženklas) rš.
Nauji pavalkai, o seni kamantai Anč.
Gerai naujoj pirkioj gyventi, bet senoje jaukiau ir dūšiai geriau KrvP. Švnč.
Kuo naujas puodas prisigeria, tuo ir senas atsiduoda flk.
Kuo nauja statinė prisiraugia, tuo ir sena atsiduoda Mrj.
Naujas žiuponas – senos skylės Mrc.
Sena skylė, nauja siūlė B. Sim.
Senas uzbonėlis, kas metai naujas uždangtėlis (ežero ledas) flk.
Seni kaulai – naujos žarnos (staklės ir audeklas) flk. 2 kuris kitoks, negu anksčiau buvęs
sẽnas
kuris toks pat, kaip anksčiau buvęs
Žmogus – nuo amžių sena ir kiekvieną kartą nauja tema Gruš.
Gal aš tada suprasiu ir tą naują, taip sunkiai tavo kuriamą tėvynę. Jei nesuprasiu, tai senojoj mirsiu Marcin.
Tai buvo sodas, po kurį galima buvo vaikščioti ir vis ką nauja rasti, o paskui džiaugtis, kad sugrįžai į senąsias vietas Mš.
Jie be atodairos naikina senąją kultūrą, atidykindami vietą naujajai kultūrai Vaižg.
[Visuomeniniai lūžiai] į bendrinę kalbą atneša daugybę naujų reiškinių, o dalį senųjų reiškinių ima kitaip vertinti rš.
Visi kaimai, dvarai ir miestai parems sukilėlius taip, kad jie išjudins ir pakreips senąjį gyvenimą į naujas vėžes Mač.
Gyvenimas plaukė senom ir naujom vagom vagelėm rš.
Senas naują pelno LTR. Žg.
Senos žinios neįdomios jauniems, naujos – neįdomios seniems Čapk. 3 kuris neseniai ar nepakankamai pažįstamas
sẽnas
kuris nuo anksčiau žinomas, pažįstamas
Mes prarandame senus draugus, o nauji netikri Avyž.
Čia daugiausia privežta naujų [žmonių], senųjų mažai bėr Skp.
Seno draugo nepeik, nauju nesigirk, tada pagirsi, kada nelaimėj ištirsi LTR. Vl.
Todėl parašyta, kad senąjį žmogų reikia nusivilkti, o naująjį apsivilkti; arba: kam patiko senasis gyvenimas, tas jį praras; bet kas jo šalinosi, įgis jį kaip naują ŠR. 4 kuris eina iš eilės, kitas
sẽnas
kuris jau praėjęs, buvęs
O senai dienai naujas rytas tiesia ranką – nei pasivyt, nei suturėt jau jų netenka... Braz.
Senus metus palikom, naujus sutikom Ėr.
Čir čir! – sakė vienas žvirblis kitam, – tai tau ir nauji metai! Juk jie daug prastesni už senuosius Balč.
Sėti į naują mėnesį. Į seną netinka prš.
Dailūs raštai yra mokytų vyrų sudėti ant paveikslo raštininkų senosios ir naujosios gadynės A. 5 kuris turi nedaug metų, jaunas
sẽnas
kuris turi daug metų, pagyvenęs
Seną žmogų ramink, naujį... gaivink Mž.
rankdarbi̇̀nis, rankdarbi̇̀nė
Per Šv. Velykas Naujosios Akmenės centrinę aikštę puošė du žmogaus ūgio rankdarbiniai margučiai.
Sukurti šventinę nuotaiką sumanė Akmenės krašto artrito bendrija.
Apie trisdešimt jos narių kūrė margučius. Jiems karkasas padarytas iš vielinės tvoros, paskui suformuotas storas popierinis sluoksnis, o paskui jis išpuoštas karpiniais, piešiniais.
Čia rasite mažiau žinomų, o gal ir visai nežinomų mažų leidyklėlių produkciją, taip pat galite įsigyti ir įvairių rankdarbinių papuošalų, suvenyrų.
Kažkuriais metais esu rankdarbines dovanas nuo vasaros pabaigos pradėjus ruošti Kalėdoms, bet apie perkamas dovanas taip iš anksto vis neišeina pagalvot.
Rankdarbinis Natūralios Odos Unisex Diržas
Iškilo klausimas - o iki kelintos valandos Gariūnuose šeštadienį galima rasti visus rankdarbinius prekiautojus?
Mano kūrybinei betvarkei žymiai sudėtingiau – biuro baldai turi būti tinkami ir patogūs ne tik man pačiai, bet ir klientui. Sau ką – kaip ir mokinukui – tinkamas stalas, kėdė ir spinta dokumentams ir – kaip ir puiki darbo vieta. Tiesa, rankdarbinė veikla, kuriai vis pritrūkstu laiko ir tikiuosi, kad pradėjus Mildai eiti į mokyklą – ją pavyks dar labiau išplėtoti – reikalauja dar daugiau įvairių „pasidėjimų“, dėžių ir dėželių siūlams, skiautėms ir mylimai siuvimo mašinai.
mano mergina jau didelė, tai nostalgiškai atrodo tokie mažučiai rankdarbiniai drabužiukai
„Dovilė, pasisavindama nors savo pačios inicijuotą, vis dėlto svetimą turinį ir dalyvavusių žmonių avatarus, ryžtingai žengia žingsnį į nepaprastai smagų meninio nusavinimo lauką. Pasisavintą turinį ji kruopščiai pertapo, faktiškai išsiuvinėja, šitaip „Princesei“ suteikdama dar daugiau – rankdarbinio princesiškumo“, – parodos atidaryme sakė menotyrininkas Ernestas Parulskis.
Na, nesikuklink, juk esi profesionalus muzikantas, baigęs Juozo Gruodžio muzikos technikumą... Bet esi ir poetas: kiek žinau, rašai eiles. Ar nemanai išleisti jas atskiru tomeliu?
[...] Žinai, tas tavo siūlomas „tomelis“ turi savitą fonetinį minkštumą, tokį į maldaknygės pusę. Padarysiu, kaip sakai, tik netiražuosiu, įrišiu tau vienetinį rankdarbinį egzempliorių monochrominėmis eilėmis išeiliuotą išbūtą.
kirvis
dù kirvùkai septyniasdešimt septyneri (77) metai: Ir man du kirvukai suėjo. Mrj.
kir̃vį apsėdìnti griežtai atsakyti: O tau – kirvį apsėdino! Nelįsk, kur nereikia!. Prng.
kir̃vis atitìko kótą Btg., Škn. apie vienodo charakterio žmones, turinčius kokių nors tarpusavio ryšių:
kirviù įkir̃sti apie nepakeičiamą tvirtinimą: Jis žinojo gaspadoriaus būdą: pasakė – kirviu įkirto. Mont.
kir̃vis į̃mesta apie neskanią sriubą: Liesi batviniai ir negardūs – kirvis inmesta. Grv.
kirvẽlį išnèšti
1.pabėgti iš tarnybos: Sunku būdavo Vilkams išlaikyti tarnautojus – nemaža jų išnešdavo kirvelį nesulaukę metų pabaigos. rš. Stonio piemuo vakar išnešė kirvelį. Kp. Ir aš savo gyvenime išnešiau kirvelį vieną. Sl.
2.pasprukti: Pasisekė ir tau – išnešei kirvelį. Vb.
kir̃vis kabaliúotų apie tvankų orą: Tai sugadintas oras – kirvis kabaliuotų. Iš.
kir̃vis kabė́tų apie tvankų orą: Gryčioj kirvis kabėtų. Ėr. Ot pabezdėjo – kirvis ore kabėtų!. Pnd. Būdavo, nueisi an juos, tai gal kirvelis kabėtų: smirda, šutai visokie patalo. Mžš.
nórs kir̃vį kabìnk apie tvankų orą: Oras – nors kirvį kabink. Pt. Vyrai kad užsmalina, nors kirvį kabink. Ut. Na ir oras jūsų vagone! Nors kirvį kabink. rš.
kir̃vį kárti apie tvankų orą kambaryje: Pirkioj oras – možna kirvį kart. Pls.
nórs kir̃vį kárk po nósimi apie tvankų orą kambaryje: Kaip kokioj pirkioj, tai nors kirvį po nosim kark. Pls.
kirviù kir̃sti griežtai pasakyti: Kas turi valią ant manęs... mano žodis – kirviu kirsta. Žem.
kir̃vis kliùvo į ãkmenį kiekvienas veiksmas susilaukia atoveiksmio: Nors tu vaiskavas, rokuojies karaliaus žmogus, bet ir jis maskolius... kad nekliūtų kirvis į akmenį. Žem.
kirviù nukir̃sti apie nepakeičiamą tvirtinimą: Pasakyta – kirviu nukirsta. Mont.
kirvẽlį nèšti
1.pereiti tarnauti kitur: Ar paliksi pas mus tarnauti, ar neši kirvelį kur kitur?. Paukš.
2.nešdintis, sprukti: Nesuspėjau nė arčiau prieiti: pamatė mane ir neša kirvelį. Vb. O aš kaip nešiau kirvelį išsigandęs, kad dar vieno bliūdo nereikt išvalgyt. Kp. Tyli, niekam nepasakoja, kodėl paskui, prieš pat karą, atgal kirvelį nešė, kas tenai jam padus pasvilino. Zur.
kir̃vis pakabė́tų apie tvankų orą: Gryčioj kirvis pakabėtų. Kp.
kir̃vį pakabìnti apie tvankų orą: Kad uždūmė pypkoriai, galėtum kirvį ore pakabinti. Gs. Kad atidarei duris, gali kirvį pakabinti. Graž.
kir̃vį pakárti apie tvankų orą: Blogas pirkioj oras – možnėt ir kirvį pakart. Grv.
kirvẽlį parnèšti pabėgti iš tarnybos ūkyje: Tu ką gi dabar? Parnešei kirvelį?!. Balt. Jų nelabai kas samdydavo: pabuvo savaitę ar dvi, žiūrėk, ir parneša kirvelį namo. Krs.
kir̃vį patriñti į ãkmenį truputį padirbėti: Kirvį į akmenį patrynė ir eina švilpaudamas išvertęs krūtinę. rš.
kir̃vį plaũkti išmókyti sakoma apie ką sunkiai išmokstantį: Ką tu išmokysi kirvį plaukti. Pls.
kir̃vis susidū́rė su ãkmeniu interesai susikirto: Vedėjas mėgo savo nustatytą tvarką ir dėl jos nesileido nė į mažiausius ginčus. Šiame taške ir susidūrė kirvis su akmeniu. Andr.
kir̃vis susiriñko ant akmeñs toks tokį sutiko: Abudu pikti – kirvis ant akmens susrinko. Lp.
ant kir̃vių eĩti labai nesutariant muštis: Dar metų nepragyveno, [žentas] su uošviu susimušė, pradėjo eit ant peilių, ant kirvių. Žž.
iš kir̃vio
1.negrabiai, atmestinai: Iš kirvio buvo išdirbę žemę. Krš.
2.apie fizinį darbą: Keturiolika vaikų turėjo, iš kirvio ir gyveno. Švnč.
iš po kir̃vio prastais įrankiais dirbant: Geras meistras, jam ir iš po kirvio gerai išeina. Dr.
nuo kir̃vio stačiokiškas: Juk ta žemaitiška kalba yra nuo kirvio. Kl.
per kirviùs sunkiai: Jei ir pasiseks, atims – tai tik per kirvius. Mrk.
su kirviù kir̃sk labai kietas: Juokias žmonės: kad atnešė duoną šviežią, tai su kirviu kirsk. Brs.
ne su kirviù nùkertamas apie ilgą, kruopštų darbą: Verpalas yra ne su kirviu nukertamas. Grg.
kaĩp kir̃vis
1.apie nemokantį plaukti: Plaukia kaip kirvis. Aps.
2.apie liesą: Riebus kaip kirvis, apskritas kaip Tauragnas. iron.
3.apie labai prieštaraujantį, besiginčijantį, piktą: Kad tu, Butkau, vis ne kaip žmogus: tai spjaudais ponui kalbant, tai kerties su juo kaip kirvis. Gric. Gavau vyrą kaip kirvį. Dkš.
kaĩp kirviù griežtai, aiškiai (pasakyti): Nukirto žodį kaip kirviu. Rk.
kaĩp kir̃vio kir̃tis apie ką smarkų, griežtą: Būkite kietas kaip plienas, griežtas kaip kirvio kirtis, imkite į nagą, ceremonijų nedarykite, spauskite – štai koks turi būti provincijos mokytojas.... Paukš.
kaĩp kirviù įkir̃sti griežtai pasakyti: Jis pasakė – tai kaip kirviu įkirsta. Mrj. Jeigu išreiškė kur savo nuomonę, – kai jis pasakė, kaip kirviu įkirto, – visur jo viršus, jo teisybė lieka. Žem. Senis jeigu tarė žodį, tai kaip kirviu įkirto. LzP. Jeigu pasakė, kad neleis į šokį, tai kaip kirviu įkirsta. Graž. Kaip anas pasakė, tai kaip kirviu įkirto. Pls.
kaĩp kirviù kir̃sti griežtai pasakyti: Tai kad pasakė: kaip kirviu kirto. Vaižg.
kaĩp kirviù nukir̃sti
1.griežtai pasakyti, nutarti: Pasakė, tai kaip kirviu nukirto. Trgn. Tai mūsų abiejų paskutinis žodis, ponas Puodžiūnai, – kaip kirviu nukirto Papievienė. Vien. Neduosiu, nekinkysiu, neleisiu! – kaip kirviu nukirto Motiejus. Žem. Užrėžė žodį, kad bus kunigas, ir baigta! Kaip kirviu nukirsta!. Švaist. Sau turiu, – kaip kirviu nukirsdavo kalbą kūmas, – bet kitiems – tai ne. Krėv.
2.staiga nutraukti: Čekšt! revoliucija Rusijoje! kaip kirviu nukirto mūsų maršrutą. Žem.
kaĩp kirviù užkir̃sti griežtai pasakyti: Ką pasakė Mackevičius, kaip kirviu užkirto. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs. Myk-Put. Aš jį kaip kirviu užkirtau. Pls. Marti uošvei kaip kirviu užkerta. Rod.
kaĩp iš po kir̃vio nedailiai (padarytas): Pasiuvo batus tikrai kaip iš po kirvio. Paį.
kaĩp su kirviù prastai, atmestinai: Kad pasiuvo suknelę, kaip su kirviu. Varn.
kaĩp kir̃vis su ãkmeniu Pnd. apie besikivirčijančius: Prisiklausė visko, užteko. Dabar jau atsibodo, ėmė kirstis kaip kirvis su akmeniu... Dantinga ir Katrė!. Žem. Toks tas gyvenimas – kaip kirvis su akmeniu. Gr. Nesuteikia – kaip kirvis su akmeniu. Trgn. Gyvena kaimynai kaip kirvis su akmeniu. Ds.
kaĩp su kirviù atkapóti griežtai atsakyti: Jei kartais siuntė ką padirbti, ta kaip su kirviu atkapojo: – Papūsk į nosį!. Žem.
kaip akmuo su kirviu žr akmuo
karo kirvį užkasti žr karas
kaip perkūno kirvelis žr perkūnas
