pamasažuoti

liežuviu pabraukyti

menkai pavalgyti

apnešioti, apdėvėti

kiek patrinti, pabraukyti

brūki̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no tr. braukyti.
pabrūki̇̀nti tr. pabraukyti: Pabrūki̇̀na petelnę su lašiniais ir kepa blynus Šts.

grabulióti, -iója, -iójo tr. graibyti.
apgrabulióti, -iója, -iójo tr., intr. Klt apgraibyti, pabraukyti.
sugrabulióti intr. šiaip taip, prastai ką atlikti: Sugrabulioju aš da ir lenkiškai Švnč.

brū̃kioti, -ioja, -iojo tr.
1. braukyti, trynioti, brūžuoti: Kas ten ką kamarelėj brū̃kio[ja]? Skd.
| Užlaidos nebrū̃kiojamos stova pakabintos, dėl to ir yr kaip naujos Lkž.
2. refl. kaišytis: Kas nesibrūkio[ja], tas ir eina kleckinoms padelkoms Brs.
nusibrū̃kioti nusibraukyti, nusibrūžuoti: Nusibrū̃kio[ja] avys su lenciūgu, o sako „laumės kerpa“ Šts.
pabrū̃kioti
1. tr., intr. pabraukyti, patrynioti: Pabrū̃kiok tam arkliuo par papilvę, ir išsitaisys gumbai Skd.
2. refl. tr. pasikaišyti: Pasibrū̃kiojau sijoną iki pat kelių, kad nenusitaškyčiau Skd.
3. intr. šnek. pavalgyti: Skaniai pabrū̃kiojau parpalynės Žeml.
prisibrū̃kioti tr. šnek. prisikimšti, prisivalgyti: Skanios putros pilną pilvą prisibrūkiojo Plik.
subrū̃kioti tr.
1. subraukyti, subrūžuoti: Subrū̃kiok šniūrą Žd.
2. suarti: Subrū̃kiojo visus pūdymus, kad ir motriška Šts.

brū̃kioti, -ioja, -iojo tr.
1. braukyti, trynioti, brūžuoti: Kas ten ką kamarelėj brū̃kio[ja]? Skd.
| Užlaidos nebrū̃kiojamos stova pakabintos, dėl to ir yr kaip naujos Lkž.
2. refl. kaišytis: Kas nesibrūkio[ja], tas ir eina kleckinoms padelkoms Brs.
nusibrū̃kioti nusibraukyti, nusibrūžuoti: Nusibrū̃kio[ja] avys su lenciūgu, o sako „laumės kerpa“ Šts.
pabrū̃kioti
1. tr., intr. pabraukyti, patrynioti: Pabrū̃kiok tam arkliuo par papilvę, ir išsitaisys gumbai Skd.
2. refl. tr. pasikaišyti: Pasibrū̃kiojau sijoną iki pat kelių, kad nenusitaškyčiau Skd.
3. intr. šnek. pavalgyti: Skaniai pabrū̃kiojau parpalynės Žeml.
prisibrū̃kioti tr. šnek. prisikimšti, prisivalgyti: Skanios putros pilną pilvą prisibrūkiojo Plik.
subrū̃kioti tr.
1. subraukyti, subrūžuoti: Subrū̃kiok šniūrą Žd.
2. suarti: Subrū̃kiojo visus pūdymus, kad ir motriška Šts.

val̃koti, -oja, -ojo, válkoti; Kos58
1. žr. 1 valkioti 1: Padėk, neval̃kok [žaislo], – sutraukysi, ir bus po gražumų Slm.
^ Val̃ko[ja] kaip katė pūslę DūnŽ.
2. žr. 1 valkioti 6: Kitą kartą jug tokias motriškas par kiemus val̃kojo nu kits kito – nėkas neužjautė Ms.
3. žr. 1 valkioti 7: Visur tą švarką val̃koji Trk.
4. žr. 1 valkioti 9 (refl.): Kur val̃kojais tiek ilgai? Lnkv. Jis teip ir válkojas be darbo RdN. Naktimis nėkas liūb neval̃kosias – tik po talkų Jdr. Tingia dirbt, vis val̃kojas po namus, palei uogas vaikščioja Slm. Val̃kojos kelias naktis Šts. Darbo laikas, o jūs válkojatės Brž. Val̃koties, liuožti labiáu tinka tokims vaikesams Krš.
| Dujen val̃kojosi vilkai vasarą Ėr.
5. refl. žr. 1 valkioti 10 (refl.): Nereikia val̃kotis po šlapius dobilus – ir nesušlapsi Slm. Nėko nebdirbu, tik po trobą val̃kojuos Krš. Nepratusi be kelnių val̃koties – ka nesusirgtum Ms. Išsinėręs (pusnuogis) taip i val̃kojas Krš. Led val̃kojas, sirginėja J.Jabl(Pšl). Toki čia ta liga – jug negulu, val̃kojuos Trk.
| Katinas válkojas apie duris Ps.
ǁ Grybių negi pripilta – toli val̃kotis reikia Pnd. Val̃kokis val̃kokis po girią – i nieko nėr Lnkv.
^ Valkojas kaip šuo peršautas Pšl.
ǁ Par Kalėdas, pirmąją dieną ne pas kaimynus val̃koties KlvrŽ. Tokie čia valkatos, ko čia milicija val̃kosias tvarkyti Krš.
◊ su liežùviais val̃koti apkalbinėti: Val̃kojo su liežùviais, skųsti ėmė Krš.
úodegą val̃koti stengtis įtikti, įsiteikti: Ji val̃koja úodegą kaip lapė Skrb.
antsival̃koti (ž.) tr. valkiojantis įsitaisyti, įgauti: Mergėms visai neleis eiti – ko, vaiką dar antsival̃kosi! Jdr.
apval̃koti žr. 1 apvalkioti 1: Apval̃kotą dviratį begavau pirkti Šts.
| refl. prk.: Sena atrodo vagul to vyro, apsival̃kojusi Trk.
išval̃koti
1. žr. 1 išvalkioti 4: Viską išval̃kos, išvogs – nėko gero čia nebūs Rdn. Veizėk [viščiukus], neleisk katinuo išval̃koti Rdn.
2. refl. žr. 1 išvalkioti 11 (refl.): Buvau stipra – visur išsival̃kojau, apsipirkau Krš.
nuval̃koti
1. žr. 1 nuvalkioti 4: Nė[ra] teip jau dar nuval̃kotas [paltas] Trk.
| prk.: Atveža nuval̃kotą kiną, kur mieste dešium metų rodžia – ir eilė Slm.
2. refl. menk. šiaip taip, pamažu valkiojantis nusibaigti: Sena, taip i nusival̃kosu Krš.
paval̃koti
1. refl. žr. 1 pavalkioti 9 (refl.): Senas ko benori: pasival̃kojys, neguli i Dievuo giesmę giedok Jdr. Aštuoniasdešimt penkių metų, o pasival̃ko[ja] Krš.
2. tr., intr. pavedžioti, pabraukyti: [Burtininkė] paval̃koja pirštu – ir sveikas Kpr.
prasival̃koti žr. 1 pravalkioti 6 (refl.): Kai dirba, tai ir Petras padirba, ale teip tai dažnai prasival̃koja su vaiku Slm.
susival̃koti žr. 1 suvalkioti 1 (refl.): Žmogų dar samdysiu tus budinkus suardyti, i susival̃kojau Sd.