padaryti per trumpą

padaryti kiek ilgesnį, padidinti trukmę
nutrum̃pinti, sutrum̃pinti
padaryti kiek trumpesnį, pamažinti trukmę
Jam pačiam (Dievui) liuosa arba prailginti, arba nutrumpinti, arba duoti, arba atimti gyvenimą žmogui brš.
Menas prailginti gyvenimą – tai menas jo nesutrumpinti rš.

bi̇̀ginti, -ina, -ino tr. trumpinti, smailinti: Bi̇̀gino bi̇̀gino, kol visai nubigino tą virbalą bedroždamas Jrb.
nubi̇̀ginti tr. Jrb nutrumpinti: Betašinėdamas, bedailindamas visai nubi̇̀ginai tą kuolą Gs. Nugi čia kas dabar nubi̇̀gino (nulaužė) paskutinį peilį! Klvr.

×bi̇̀cinti (-yti), -ina, -ino žr. bičinti.

×išbi̇̀cinti tr. išmokyti, išmiklinti: Mama taip išbi̇̀cino, kad ji šluoja i šluoja po dešimts kartų kambarį Jnš.

×nubi̇̀cinti
1. tr. nusiaurinti, nutrumpinti: Kad jau ir nubi̇̀cinai tas kelines – su jom kap koks pakiepkojis Gs.
2. refl. nusigyventi: Jau jis visai nusibi̇̀cino su tais mainikavimais Gs. Jonas daug gėrė, kol nenusibi̇̀cino Grš.

×užbi̇̀cinti tr. pakurstyti: Ugnį užbi̇̀cykit, greičiau išvirs runkeliai Jnš.

trum̃pinti (-yti K; R, MŽ, N), -ina, -ino tr. KBII191, K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; SD164, H, R, MŽ, Sut, N, M, LL67, L
1. mažinti ilgį: Kas ilgas, tą trum̃pink J. Plaukus trum̃pinti DŽ. Arklio uodegą reik trum̃pint LzŽ. Jei voras trumpina siūlus, bus audra arba lietus MTtV21(Pn). Baigus formuoti vainiką, skeletinių šakų viršūnės daugiau netrumpinamos rš.
| refl. tr., intr. Sut, K, KŽ: Nesa nutrumpintas kūne dabar didžiaus trumpinas, priėmęs teipajag kūno appjaustymą DP421.
ǁ mažinti atstumą, nuotolį: Motina nuolat patarinėjo trumpinti žingsnį, dažniau minti kojomis rš. Keikdami ir trumpindami kelią, broliai pasileido daržais atgal rš.
2. mažinti kiekį, apimtį, tūrį, sudėtį: Ir šnekamojoje kalboje kartais trumpinami kai kurie ilgesni žodžiai, dažniausiai sudurtiniai KlK6,39. Naujoviškos dainos, kurios paprastai yra labai ilgos, dažniausiai trumpinamos rš. Režisierius gali trumpinti, pergrupuoti scenas, žinoma, laikydamasis autoriaus idėjos, pagrindinių charakterio bruožų J.Gruš. Ikirašytiniu laikotarpiu visas šias žodžių formas imta trumpinti rš. Kožna merga porcijas trum̃pina: po gnybuką, po gnybuką – anai ir yra End. Anose dienose pradėjo trumpint Viešpats Izraelį Ch2Kar10,32.
| Dieve mano, prašau tavę, trum̃pyk mano ašaras! VD318. Anys patys lietuviam trum̃pina kalbą (neleidžia lietuviškai kalbėti) Žrm.
| refl. tr.: Trum̃pintis pavardę NdŽ.
3. P, DŽ mažinti trukmę (apie dieną, naktį, amžių ir pan.): Saulė kaip kasmet – grįžta ir tuoj pradeda trumpinti dieną, ilginti naktį, bet dar nedaug I.Simon. Kol žmogus jaunas, nieko nesupranta – trum̃pina savo gvvenimą Dgč. Kam tu ma[n] gyvenimą trum̃pini?! Jrb. Trum̃pina degtinė gyvenimą Kpč. Kam aš amžių trum̃pinsiu, jos vaikus dabosiu! Klt. Ligos amžių trum̃pina PnmA. Pavalgius ka už stalo sėdi, amžį trum̃pini Gs. Aš atsigulęs, gaidelių paprašęs, kad giedotų anksti ryto, trumpytų naktelę LTR(Lp). Oi gaidžiai gaidžiai, gaideliai raibiejai, jūs giedokit ir sustokit, trumpykit naktelę LB130. Šviesi šaudyklė, aukso kulkelė trum̃pin mano amželį JD1257.
| refl.: Jau trum̃pinasi dienos DrskŽ. Kai neišleidi svečio per duris, diena trumpinas LTR(Vlkv). O amžius jau vis trum̃pinas Rs. Už stalo nesėdėk pavalgęs – amžis trumpinas Šn.
ǁ kokiu nors būdu daryti įdomų, neprailgstantį (ppr. apie laiką, dieną, naktį ir pan.): Nesudėdami bluosto, trumpiname šnekomis neilgą balandžio naktį rš. Tose sueigose laikas trumpinamas vintu, tuščiais pasikalbėjimais ir gausiai apkrautu valgomuoju stalu Pt.
^ Daina dieną trum̃pina, daina darbą lengvina Pc; KrvP(Mrk), LTR(Šl).
aptrum̃pinti tr. apmažinti ilgį: Reik kasas aptrum̃pint LzŽ. Braškių šaknų galus [diegiant] reikia truputį aptrumpyti rš.
nutrum̃pinti (-yti; Q7) tr. K; SD164,167,185, SD339, R, MŽ, Sut, N
1. DP421 pamažinti ilgį, padaryti ne tokį ilgą: Nutrum̃pink kirkotį – ilgas labai J. Arkliui uodegą per daug nutrumpinai NdŽ. Plaukus biškį teip nutrum̃pinau Trk. Aš ėmiau tą bantą (gipsą nuo kojos), nupjoviau, nutrum̃pinau i partvėriaus iš naujo Bdr. Nutrumpintagu ir maža tapo ranka mano, idant negalėčia ižpirkt SPI241. Nesa jo ranka nenutrumpyta, kad jis tave negalėtų gelbėti brš.
| refl. tr., intr. K.
2. Ds per daug sumažinti ilgį: Nutrum̃pinti rankoves DŽ1. Sijoną baisiai nutrum̃pino, kur dabar tokį dėsi! Grž. Tura neteisingas buožes, nutrumpintus mastus P. Kad nenutrum̃pint arba nenuilgint rūbų,… prisiėmė ant saũ primieruot BM37(An).
3. pamažinti apimtį: Tankiai nutrumpindavo pakūtą nusidėjusims brš. Girdėjome prideramą žodžiui nutrumpintam lekciją, kurį padarė Dievas ant žemės DP421.
^ Baugštam arkliui (žirgui B515) nutrumpyk abraką B634.
4. CI22, SE240, Ev, BtMt24,22, Ch1Mt24,22 pamažinti trukmę (apie dieną, naktį, amžių, laiką ir pan.): Dėlei išrinktųjų bus tos dienos nutrumpintos MT236. Taipag mano dienas vargais nutrumpino SGII57. Jam pačiam liuosa arba prailginti, arba nutrumpinti, arba duoti, arba atimti gyvenimą žmogui brš. Kad iš savo skūpumo amžiaus nenutrumpintum brš.
| refl.: Ant žiemos smarkums su šalčiais vėl pasibaidė ir ilgų nakčių tamsybės jau nusitrum̃pin K.Donel. Ir teip dar nusitrumpino [laikas], tiktai tepasiliko viena suvisu minutė DS146(Šmk). Tam nuositrumpina amžius, kurs nekenta sudraudimo P.
patrum̃pinti tr. K, NdŽ; Lex2, Q2, MŽ, Sut, N
1. Žlb pamažinti ilgį: Plaukus patrum̃pinti DŽ. Patrum̃pyk kiek savo andaroką JT175. Ažneš kriaučiop kelines patrum̃pint LzŽ. Reiks patrum̃pyt tą palitą par kokią plaštaką Jrb. Pavasarį patrumpinamos visų pasodintų skiepų šaknys rš. Rugpjūčio pabaigoje ūglių viršūnės patrumpinamos, kad subręstų rš. Išdalyk dabar tus likusius trupučius tarp išalkusiųjų, juk tavo ranka nėra patrumpinta brš.
| refl. tr., intr. Sut, K: Gema Sūnus Dievo mažu vaikeliu, ir patrum̃pinasi ir žeminas, kiek primano DP42.
^ Pasitrum̃pyk padelkas (nustok liežuvauti) ir nelakstyk po kaimą Vlkv.
ǁ pamažinti (atstumą, nuotolį): Gali … patrum̃pint tolumą kelio DP36.
2. NdŽ per daug pamažinti ilgį: Patrum̃pinai drabužį siuvant J.
| refl. tr.: Pasitrum̃pinau pirkdama palitą Šts.
3. pamažinti kiekį, apimtį: Lygiai tokiu balsu, tik patrum̃pinta [daina] Ad. Daugiau naujadarų atsiranda, kai atskiri dainos žodžiai įvairiai patrumpinami LKXI123. Paženklinimas patrumpintų žodžių prš. Teikis tu patsai sopulius jos patrumpinti brš. Patrumpink vargą, atskubink džiaugsmą amžiną brš. Reikalingumas tokios paskaidos dygsta … iš noro apsakinėtojo patrumpinti savo darbą A1884,220. [Viešpats] davė … patrumpintą žodį ir zokoną patrumpintą DP529. Jei brukanu būsi, jei sargumi, jei budrumi, didumą nuodėmių patrum̃pysi DP35.
| prk.: Reta kada vaikai patrumpina momai žingsnius (padeda dirbti): dėl vaikų momai vis tie žingsniai Ml.
| refl.: Prisakymas Viešpaties … stebuklingai patrumpintis teikės per įkūninimą savą DP529.
4. Mž475, BtMr13,20, P, Trk, Ėr įamžinti trukmę: Patrum̃pino darbo laiką DŽ1. Gal dabar metai patrum̃pinti – teip greit praejo? Žl. Vaina jam patrum̃pino amžių Dglš. Par nežmonišką su kitais apsiejimą įvaro į ligas ir gyvenimą jų patrumpina M.Valanč. Ak, pragyskit, jūs gaideliai, patrumpinkit šią naktelę KlpD15. Sugiedokit, mieli gaideliai, patrum̃pykit man šią naktelę JT269. Prašyčiau Dievo per visą dieną, kad patrumpintų tamsią naktelę DvD159. O jei nebūtų patrumpintos tos dienos, tada nebūtų išganytas nė vienas žmogus VlnE129.
| refl. tr., intr.: Anė į galvą neįsileisk minties pasitrumpinti gyvenimą – saugokis ir manyti Žem. Kas labai mokinas, galvas suka suka, tas ir amžių pastrum̃pina Strn. Metai bezbažnųjų (bedievių) pasitrumpins P.
pritrum̃pinti tr. NdŽ; LL195, L3
1. Yl pamažinti kiek ilgį: Paaugus užsimezgusiems moliūgų vaisiams, patartina pritrumpinti tų virkščių viršūnes rš. Labai apsisukdavo galva [kuliant linus su rulia] ant vieną pusę, tai tada vieną valktį pritrum̃pini kitos pusės, vieną atleidi ir tada apgręži an kitą pusę, matai, kad galva neapsisukt Skp. [Grėblio] kotas reikia pritrum̃pint Dglš. Užėjo toks austras pritrumpinta koja – prie Viazmos, girdi, bolševikai pertraukę J.Avyž.
2. mažinant apimtį (ilgį, dydį ir pan.) padaryti su kuo vienodą: Žemės gavo Jonas Černiauskas, beje, pritrumpinęs savo pavardę ligi Černiaus ir tuo susilietuvinęs J.Balt.
3. sumažinti trukmę, padaryti mažesnės trukmės: Oi dukrele, oi vaikeli, pritrumpinai sau viekelį LTR(Glv).
sutrum̃pinti tr. NdŽ; Sut, N, M, LL226
1. sumažinti ilgį: Drabužis kad ilgas, sutrum̃pink J. Pirma pamieruoj, o liš tada sutrum̃pin LzŽ. Per daug sutrum̃pinai – neišteks Dkš. Įsigytus rožių krūmelius reikia gerai apžiūrėti, sužalotas šaknis pašalinti, o labai ilgas sutrumpinti rš. Eikše, eikše, mergužėle, palaikyk žirgelį, kad nešokinėtų, sutrum̃pykie kamanėles, kad nesubraškėtų (d.) Rtn. Bekirpdami susiaurino, besiūdami sutrum̃pino [šniūravonę] JD852.
^ Vyras miršta, motriška sijoną sutrum̃pina Vkš.
| refl. tr.: Paltą pats susitrum̃pinau DŽ1.
ǁ sumažinti atstumą, nuotolį: Norėdamas sutrumpinti kelią, Noreika patraukė paruge J.Avyž.
2. sumažinti ko nors apimtį, sudėtį, kiekį: Trumpiname raštą tiktai žodžių įprastų, dažnai vartojamų, suprantamų ir sutrumpinus skaitytojui J.Jabl. Sutrumpintas tekstas, sutrumpintas vertimas KlK24,32. Jei sutrum̃pinsiav (neilgai kalbėsime), būs trumpa roda Slnt. Jūsų pastabas dėsiu nesutrumpinęs, kaip jūs man jas atsiuntėt, ir ta pačia tvarka A.Baran. Išeitis [, kad kiekviena dainos eilutė turėtų apibrėžtą skiemenų skaičių,] neretai surandama žodį pailginant ar sutrumpinant LKXI122. Sutrumpinta dalyba SkŽ51. Stepono pamokslas yra sutrumpinta žydų tautos istorija SkvApD7,2(komentaras).
sutrum̃pintai adv.: Originale sutrumpinti žodžiai, atvirkščiai, rašomi nesutrumpintai KlbXXVII(1)105. Toliau šį metraščių sąvadą vadinsime sutrumpintai – Lietuvos metraščiu rš. Mes viską sutrum̃pytai daugiau sakom Jrb. Visai kitep iš žiemių [lietuviai] kalba – sutrum̃pytai DrskŽ.
3. DŽ1, Žr, Kš, Žb sumažinti trukmę: Rudens arimas sutrumpina pavasarį lauko darbus sp. Nepilnamečiams sutrumpintas darbo laikas rš. [Liga] atėmė sveikatą, amžį sutrum̃pino KzR. Pats sau gyvenimą sutrum̃pino – gėrė Aln. Aš paprašysiu raibų gaidelių, kad sutrumpintų tamsią naktelę LTR(Upn). Mane jauną amžinai nužudė, mano jaunas dienas sutrumpino V.Krėv.
^ Tokia žmona sakydavo: – Sutrum̃pytos dienos – sutrum̃pytos giesmės Vrt.
| refl. tr.: Sustrum̃pina gyvenimą gerdami Drsk. Tik per savo lokamstvą [žmogus] sau amžių sustrum̃pina Lš.
ǁ padaryti, kad neprailgtų: Dienelę sutrum̃pina, kai ateina kas Trg.
4. tariant mažiau ištęsti, trumpiau ištarti (apie balsius): Prūsai kirčiuotose galūnėse išlaikė baltų ilguosius balsius nesutrumpintus rš. Ypač daug kas nekirčiuotus ilguosius balsius ą, ę, y, į, o, ū, ų be reikalo sutrumpina, tiesiog sulygina su trumpaisiais KlK2,5.

×užtrum̃pinti (sl.) tr. trumpai sujungti: Užtrumpinta apvija SkŽ156. Užtrumpinti pertraukiklio kontaktai sp.

trum̃pinimas sm. (1) K, Rtr; L → trumpinti:
1. PolŽ280 Yra du genėjimo būdai: trumpinimas ir retinimas rš. Trumpinimas reikalingesnis toms augalų veislėms, kurios formuoja retašakius vainikus, silpnai šakojasi LTEIV44.
2. PolŽ1243 Turėsiu baigti savo gramatikos trumpinimą J.Jabl. Dainų pradžiose veikia teksto ilginimo arba trumpinimo dėsnis, kuris ypač būdingas dainų pabaigoms rš. Mokslinėje ir techninėje terminijoje leidžiama keletas terminų trumpinimo būdų KlK26,32. Ypač žymus žodžio galo trumpinimas žemaičiuose, šiaurės aukštaičiuose rš. Trumpinimo taisyklė SkŽ66.
3. Darbo dienos trumpinimas rš. Gyvenimo trum̃pinimas NdŽ.
4. E santrumpa: Knygos pradžioje pridėta trumpa autoriaus pratarmė, o gale – šaltinių, literatūros ir trumpinimų sąrašas BIX102.
5. (neol.) J.Jabl, Z.Žem mat. prastinimas.
įtrum̃pinimas sm. (1) užkirtimas, įranta, įlaida: Padarė nes aplink namą iš oro įtrumpinimus, kad turėtųs sienose namų Ch1Kar6,6.
nutrum̃pinimas sm. (1); Sut → nutrumpinti.
patrum̃pinimas sm. (1) NdŽ; Lex2, Q2, Sut, N → patrumpinti:
1. Patrumpinimo vietoje turi būti palikta tokia stipri šalutinė šakutė, kuri galėtų reikiama kryptimi toliau augti rš.
| refl. Sut.
2. NdŽ.
3. paprastinimas: Raštinykai dėl patrumpinimo rašto ne visados terašo aiškiai dvibalses ir tribalses S.Dauk.
sutrum̃pinimas sm. (1) PolŽ1243; SD339 Sut, N, M, Blv, LL226 → sutrumpinti:
1. Viena iš veiksmingiausių priemonių medienos brendimui skatinti yra stiebų sutrumpinimas antroje vasaros pusėje rš.
2. Sutrumpinimai ir išbraukimai trečioje redakcijoje yra tikslingi rš. Žodžių sutrum̃pinimas DŽ1.
3. Darbo dienos sutrum̃pinimas DŽ. Gyvenimo sutrumpinimas rš.
4. Kartais kaip baltų – slavų bendrybė nurodomas indoeuropiečių prokalbės ilgųjų diftongų sutrumpinimas abiejose šakose rš.
5. santrumpa: Daliai mano knygų tinka tie sutrumpinimai, kuriuos ras skaitytojas 15 ir 16 puslapyje K.Būg. Iš kur imu pavyzdžius – pasisakau sintaksėje šiais sutrumpinimais J.Jabl. Ženklų ir sutrumpinimų paaiškinimai A.Sal.

ši̇̀kinti (-yti K), -ina, -ino tr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Vkš vlg.
1. caus. šikti 1: Ans vaiką šikina iš vakaro J.
^ Padirbsi, ne šunį šikysi LTR(Šmn).
2. leisti, kad apšiktų: Rūbų an pečiaus musiom neši̇̀kinkit Ds.
3. Kv prk. prižiūrėti, laikyti, sarginti: A trejus metus gavo aną karšinti, ši̇̀kinti Yl. Kad an lovos atsigulsu, a tu muni ši̇̀kysi?! Vn.
ǁ laikyti, auginti (vištas, gyvulius): Kiti liuob ši̇̀kys vištas trobo[je] [per žiemą] Plt.
4. End prk. prisispyrus, piktai klausinėti, kamantinėti, tardyti: Ši̇̀kina muni, a nematęs, kur vagis lėkęs Krš. Ši̇̀kina aną: – Kur piningus dėjai?! Krš.
5. Kv prk. gąsdinti, bauginti: Ka nutversu, ši̇̀kinsu gerai vaikus Šts. Ar manginęs, ar ši̇̀kinęs, nieko nepadeda: vaikas eita palparybais M.Unt.
^ A mokini, a ši̇̀kini (tas pats, nieko nepaiso) Šll.
ǁ refl. jaudintis, labai bėdoti: Neši̇̀kinkias: užgerk kokių valerijonų – atvėsi Krš.
6. NdŽ prk. gadinti, dergti.
7. NdŽ prk. varyti, ginti (gyvulius).
apši̇̀kinti Dr caus. apšikti 1: Apši̇̀kysi [su arkliu] i nuvažiuosi – gausi pabaudos NmŽ.
išši̇̀kinti tr. vlg.
1. KŽ caus. iššikti 1.
| refl. N.
2. Š, KŽ palaikyti nešertą, nepenėtą: Išši̇̀kink kiaules gerai uždaręs iš bulbių (parsivaręs) J.
3. prk. kurį laiką prižiūrėti, laikyti: Teišši̇̀kina jauną šunį par žiemą J.
4. KŽ prk. leisti išsivadėti.
5. refl. prk. išeikvoti, išsileisti: Vaikams tėvai nedideliai teišsišikina, geriau patys suvarto[ja] Šts.
nuši̇̀kinti tr. vlg.
1. J.Jabl, Grš, Ut, BsPI42(Rg) caus. nušikti 1: Priš guldant vaiką reik numyžinti ir nuši̇̀kinti Vkš.
2. mėšlu nutręšti: Važiuona žmonys su purmankoms nuši̇̀kinti klioštoriaus pūdymus Šts.
3. prk. ką darant nutrumpinti: Nuši̇̀kino – labai strugi plaukai Krš.
paši̇̀kinti tr. vlg.
1. caus. pašikti 1: Paši̇̀kyk vaiką Vlk.
| refl. tr.:
^ Ar nori vaško? – Pasiši̇̀kyk mešką NmŽ.
2. prk. pagąsdinti, paspausti: Žmonys dabar nepasiduoda – nepaši̇̀kinsi Krš.
| Paši̇̀kinsu tavi su giliais (lošiant kortomis) Krš.
péršikinti tr. prk. vlg. užduoti, uždrožti, peršerti: Kai aš jus, vaikai, péršikysiu, paėmęs gerą gramzdinį, tai jūs žinosit! Kt.
praši̇̀kinti caus. prašikti 2: Kas jam pinigų datesės, jeigu jis tokį daiktą praši̇̀kino Švn.
| Praši̇̀kinai (laiku neužbaigei kūrenti) pečių, ir neiškepė duona Šts.
suši̇̀kinti tr. prk. vlg.
1. Dsn, Rk, Sdk pagadinti, sudergti: Suši̇̀kinai kailinius, kriaučiau, kas juos nešios?! Ėr. Dievaliau muno, kaip pasiuvo – tik medžiagą suši̇̀kino! Krš. Tai jau dyselį suši̇̀kinai? Gs. Jei teip lis, mūsų šieną suši̇̀kys Snt.
2. Dglš sutirpinti (sniegą): Saulė sniegą suši̇̀kino – tik putoja Ign. Šitą sniegą kai suši̇̀kins, tai ir [v]andenio bus Trgn.
3. Lnk sugėdinti, suniekinti, sukompromituoti: Su tuo pjovimu Kazį visai suši̇̀kino Alk. Tai tu visiškai jį suši̇̀kinai Mlt.
4. Rdn sudrausti, subarti: Suši̇̀kintų [nedorą kaimyną] milicija – nulūžtų ragai Krš.
5. išgąsdinti: Atvažiavo į Lyduokius vokiečiai ir suši̇̀kino visą kaimą Ldk.
6. apsukti, apgauti: Mane visai jis su kortom suši̇̀kino Žvr.
užši̇̀kinti tr. prk. vlg. nugąsdinti: Rupūžė, ka užši̇̀kino bobas! Krš.