teismo ar valdžios nuosprendžiu išsiųsti kitur gyventi

trėmi̇̀mas sm. (2) DŽ, trė́mimas (1) → tremti:
1. Ser.
2. DŽ, NdŽ Mačiau, trėmimuos klykia kūdikėliai, tuo džiūgauja per prievartą minia A.Mišk. Kražiuose buvo trėmimas katalikystės V.Kudir.
3. NdŽ tremtis: Gavo dešimtį metų trėmi̇̀mo Mrk. Po kalėjimo ma[n] buvo trėmi̇̀mas uždėta Pjv. Aristides dėl savo dorybės trėmimu pasmerktas S.Dauk. Jo trėmimo metai buvo pasibaigę ir dabar jau nevaržomas kur norėdamas galėjo keliauti rš.
4. KII208 → tremti 4.
5. [K], DŽ, KŽ → tremti 6.
ištrėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1 → ištremti:
1. SD411, N, L, Rtr Po ištrėmimo mūsų pirmųjų tėvų iš rojaus, pradėjo jiems gimti vaikai BsPII96. Persekiojimą arba ištrėmimą drin jo kęst turėjo DP418. Akis mūsump prigręžki ir Jėzų, pagirtąjį vaisių įsčių tavų, mumus po tam ižtrė́mimu parodyk DK63.
2. S.Dauk, M.Valanč, M, L, NdŽ, KŽ, LTEIV566 Šešiavilkiai ir Vidmantai labai giliai dėjosi sau širdin ištrėmimą mylimųjų žmonių Vaižg. Smerkė persekiojimus, ištrėmimus ir žudynes J.Jabl.
| J. Jablonskis nenorėjo mesti [A. Juškos] žodyną redaguoti, bet persekiojimai ir ištrėmimai trukdė jam dirbti LKV252.
3. tremtis: Ir tu matai tenai balčiausius kalnus, ir tu mini šią ištrėmimo žemę B.Braz. Sudie, mano brangasai broli, mano ištrėmimo drauge Š. Arijus galėjo pagrįžti iš ištrėmimo vietos Gmž. Bet čia vieta ištrėmimo, vieta prispaudimo rš.
4. išnaikinimas: Visos šiandien randamos Žemaičių dainos nėr ankstybesnės už paskutiniąsias kares švedų su lenkais, kurios baisingu Žemaičių žemės par badą ir marą ištrėmimu yra minėjamos S.Stan.
nutrėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1 → nutremti:
1. Sut.
2.
ǁ TTŽ Nutrėmimas – tai nuteistojo pašalinimas iš jo gyvenamosios vietos ir priverstinis apgyvendinimas tam tikroje vietoje rš.
patrėmi̇̀mas sm. (2); Q563, R, MŽ, Sut, N atmetimas: Nes jei patrėmimas jų yra suderinimas svieto, kas gi bus priėmimas, net atgijimas iš numirusių BtPvR11,15. Jei vietoj patrėmimo to pasaulio didesnį geidimą… juose išvysi, žinokig, jog falšyvieji pranašai… žadėjo tatai…, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Čia gali bylotis apie meilę dangaus ir apie patrėmimą tų žemėjų daiktų DK51.
pérsitrėmimas sm. (1), parsitrėmimas Sut → pertremti 1 (refl.).
pratrėmi̇̀mas sm. (2) → pratremti 1: Tatai pratrėmimas alba vangstymas Dovydo MT182.
susitrėmi̇̀mas sm. (2); Sut → sutremti 5 (refl.).

trėmi̇̀mas sm. (2) DŽ, trė́mimas (1) → tremti:
1. Ser.
2. DŽ, NdŽ Mačiau, trėmimuos klykia kūdikėliai, tuo džiūgauja per prievartą minia A.Mišk. Kražiuose buvo trėmimas katalikystės V.Kudir.
3. NdŽ tremtis: Gavo dešimtį metų trėmi̇̀mo Mrk. Po kalėjimo ma[n] buvo trėmi̇̀mas uždėta Pjv. Aristides dėl savo dorybės trėmimu pasmerktas S.Dauk. Jo trėmimo metai buvo pasibaigę ir dabar jau nevaržomas kur norėdamas galėjo keliauti rš.
4. KII208 → tremti 4.
5. [K], DŽ, KŽ → tremti 6.
ištrėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1 → ištremti:
1. SD411, N, L, Rtr Po ištrėmimo mūsų pirmųjų tėvų iš rojaus, pradėjo jiems gimti vaikai BsPII96. Persekiojimą arba ištrėmimą drin jo kęst turėjo DP418. Akis mūsump prigręžki ir Jėzų, pagirtąjį vaisių įsčių tavų, mumus po tam ižtrė́mimu parodyk DK63.
2. S.Dauk, M.Valanč, M, L, NdŽ, KŽ, LTEIV566 Šešiavilkiai ir Vidmantai labai giliai dėjosi sau širdin ištrėmimą mylimųjų žmonių Vaižg. Smerkė persekiojimus, ištrėmimus ir žudynes J.Jabl.
| J. Jablonskis nenorėjo mesti [A. Juškos] žodyną redaguoti, bet persekiojimai ir ištrėmimai trukdė jam dirbti LKV252.
3. tremtis: Ir tu matai tenai balčiausius kalnus, ir tu mini šią ištrėmimo žemę B.Braz. Sudie, mano brangasai broli, mano ištrėmimo drauge Š. Arijus galėjo pagrįžti iš ištrėmimo vietos Gmž. Bet čia vieta ištrėmimo, vieta prispaudimo rš.
4. išnaikinimas: Visos šiandien randamos Žemaičių dainos nėr ankstybesnės už paskutiniąsias kares švedų su lenkais, kurios baisingu Žemaičių žemės par badą ir marą ištrėmimu yra minėjamos S.Stan.
nutrėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1 → nutremti:
1. Sut.
2.
ǁ TTŽ Nutrėmimas – tai nuteistojo pašalinimas iš jo gyvenamosios vietos ir priverstinis apgyvendinimas tam tikroje vietoje rš.
patrėmi̇̀mas sm. (2); Q563, R, MŽ, Sut, N atmetimas: Nes jei patrėmimas jų yra suderinimas svieto, kas gi bus priėmimas, net atgijimas iš numirusių BtPvR11,15. Jei vietoj patrėmimo to pasaulio didesnį geidimą… juose išvysi, žinokig, jog falšyvieji pranašai… žadėjo tatai…, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Čia gali bylotis apie meilę dangaus ir apie patrėmimą tų žemėjų daiktų DK51.
pérsitrėmimas sm. (1), parsitrėmimas Sut → pertremti 1 (refl.).
pratrėmi̇̀mas sm. (2) → pratremti 1: Tatai pratrėmimas alba vangstymas Dovydo MT182.
susitrėmi̇̀mas sm. (2); Sut → sutremti 5 (refl.).

trėmi̇̀mas sm. (2) DŽ, trė́mimas (1) → tremti:
1. Ser.
2. DŽ, NdŽ Mačiau, trėmimuos klykia kūdikėliai, tuo džiūgauja per prievartą minia A.Mišk. Kražiuose buvo trėmimas katalikystės V.Kudir.
3. NdŽ tremtis: Gavo dešimtį metų trėmi̇̀mo Mrk. Po kalėjimo ma[n] buvo trėmi̇̀mas uždėta Pjv. Aristides dėl savo dorybės trėmimu pasmerktas S.Dauk. Jo trėmimo metai buvo pasibaigę ir dabar jau nevaržomas kur norėdamas galėjo keliauti rš.
4. KII208 → tremti 4.
5. [K], DŽ, KŽ → tremti 6.
ištrėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1 → ištremti:
1. SD411, N, L, Rtr Po ištrėmimo mūsų pirmųjų tėvų iš rojaus, pradėjo jiems gimti vaikai BsPII96. Persekiojimą arba ištrėmimą drin jo kęst turėjo DP418. Akis mūsump prigręžki ir Jėzų, pagirtąjį vaisių įsčių tavų, mumus po tam ižtrė́mimu parodyk DK63.
2. S.Dauk, M.Valanč, M, L, NdŽ, KŽ, LTEIV566 Šešiavilkiai ir Vidmantai labai giliai dėjosi sau širdin ištrėmimą mylimųjų žmonių Vaižg. Smerkė persekiojimus, ištrėmimus ir žudynes J.Jabl.
| J. Jablonskis nenorėjo mesti [A. Juškos] žodyną redaguoti, bet persekiojimai ir ištrėmimai trukdė jam dirbti LKV252.
3. tremtis: Ir tu matai tenai balčiausius kalnus, ir tu mini šią ištrėmimo žemę B.Braz. Sudie, mano brangasai broli, mano ištrėmimo drauge Š. Arijus galėjo pagrįžti iš ištrėmimo vietos Gmž. Bet čia vieta ištrėmimo, vieta prispaudimo rš.
4. išnaikinimas: Visos šiandien randamos Žemaičių dainos nėr ankstybesnės už paskutiniąsias kares švedų su lenkais, kurios baisingu Žemaičių žemės par badą ir marą ištrėmimu yra minėjamos S.Stan.
nutrėmi̇̀mas sm. (2) DŽ1 → nutremti:
1. Sut.
2.
ǁ TTŽ Nutrėmimas – tai nuteistojo pašalinimas iš jo gyvenamosios vietos ir priverstinis apgyvendinimas tam tikroje vietoje rš.
patrėmi̇̀mas sm. (2); Q563, R, MŽ, Sut, N atmetimas: Nes jei patrėmimas jų yra suderinimas svieto, kas gi bus priėmimas, net atgijimas iš numirusių BtPvR11,15. Jei vietoj patrėmimo to pasaulio didesnį geidimą… juose išvysi, žinokig, jog falšyvieji pranašai… žadėjo tatai…, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Čia gali bylotis apie meilę dangaus ir apie patrėmimą tų žemėjų daiktų DK51.
pérsitrėmimas sm. (1), parsitrėmimas Sut → pertremti 1 (refl.).
pratrėmi̇̀mas sm. (2) → pratremti 1: Tatai pratrėmimas alba vangstymas Dovydo MT182.
susitrėmi̇̀mas sm. (2); Sut → sutremti 5 (refl.).

trem̃ti, trẽmia, trė̃mė J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, trémti, trẽmia, trė́mė K.Būg, J.Jabl, LVIV230, NdŽ; M
1. tr. R, MŽ, K, L, FrnW, KŽ varyti lauk, šalinti, stumti, blokšti: Trem̃ti nuo savęs NdŽ. Žemaičiai susitarė kryžokus ir kitus meldžionis tremti laukon S.Dauk. Viešpatys visoki, ant žmonių susimilkiat, kunigump žmones… tremkiat Mž11. Vaikų tavo niekada nuog savę netremki PK113. Mane iš mano tėvo namų trėmė CII564. Tenai atėjo, graudimais ir žaibavimu žmones anas baidydamas ir nuog savęs juos tolyniui tremdamas DP31–32. Tremk nuog kaimenės tavo vilkus SE173.
| prk.: Vai nebark, žentau, dukrelės, netremk iš razumėlio KrvD247.
ǁ baidyti: Greičiau tremk, kad žuvys negrįžtų Btr.
2. tr. J.Jabl, KŽ varyti, blokšti į kokią vietą: Ir trėmė (viršuje įdėjo) jį surištą ing kratą BBEz19,9. Ponas užmuša ir vėl atgaivina, tremia ingi peklą ir išvadžioja MP71. Kas paguos, kas užjaus tą, kur pats save tremia rš.
| refl.: Joms (vėlėms) nėra reikalo tremtis kur toliau, į tyčia padaromą vėlyną Vaižg.
ǁ teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu siųsti į kitą gyvenamąją vietą: Trẽmia iš krašto DŽ1. Tiej žmones buvo tremti̇̀ Mrc. Kas buvo ne į akį, tą trė̃mė Vrb. Mušė ir trėmė lietuvių knygnešius į Sibirą rš. Už tavo [, tėvyne,] vardą tremia, už tavo maldą šaudo B.Braz.
3. tr. CII567, N, BzBkIII121 minti, stumti (koja), trempti: Taip sako Viešpats – tremk (kapanuok) su kojomis CII566.
4. tr. KBII162, KGr327, KII207 naikinti, griauti: Aukštink bažnyčią, tremk peklos galybę A.Baran.
5. tr. JI342, Gmž, NdŽ, KŽ, Jnšk drausti, neleisti, trukdyti: Aš jį tremiù, neleidžiu eiti, sulaikau J.
6. tr. DŽ, NdŽ tramdyti, raminti: Aš ne kiršinu, bet tremiu Jnšk.
ǁ DūnŽ maldyti (skausmą).
7. intr. delsti, vilkinti, atidėlioti: Trė̃mė trė̃mė i vis tiek ištekė[jo] Klt.
◊ netrem̃s dóbilo ilgai negyvens, greit mirs: Žiemą menkos sylos žmogus netrems dobilą, t. y. nesulauks J. Ans jau nebetrems [dobilo], nebstos į kojas Plt.
atitrem̃ti, ati̇̀tremia, ati̇̀trėmė tr.
1. BzB274, OGLII331, FrnW išvaryti, pašalinti, atstumti: Atvarinėju, atatremiu SD1110. Kaip tamsybę nuog šviesybės attrėmė mūsų piktybes MŽ354. Pone Jėzau, ranka Tavo mus apginki, nuogi meilės Tavo neattremki Mž448. Ir turėtų mąstymas jų nuog piktybės žmogų draust ir attremt SPI158. Viešpatie, Tu ne atàtremi nusidėjusių, bet labiaus juos vadini DK150. Jei kas pikto yr, atatrémk nuog dūšios Tavos DP37. [Kristus] liepia mumus ateit savęsp, bet nė vieno netęsia ponevaliai ir nė vieno nóttremia DP327. O tu ižgi malonės savo neattremsi nuogi veido manęs gailinčio PK57. Ką gi nori padaryt, mielas brolau, idant atatremtum bei tą teip morną rėdytoją nuog save MP169. Anoji (pagonė) teip ne kartą nemaloniai attremtà, vienok seka DP115. Duktė Siono, attremk baimę savo, pažink atentį štai Karalių tavo SGI104. Nesa tariausi nuog tavo akim attremtas (trem prirašyta paraštėje vietoje pabraukto stum) ir tavo šventą bažnyčią daugiaus neregėsiąs BBJon2,5. Negu nupelnytumbime drin to nemeilingumo, idant mus amžinai pamestų ir atatremtų̃ nuog savęs DP95. Tu esi pamestas, attremtas, todrin nepridera, idant tu mielaširdystę Dievo apturėtumbei SE60. Ans nepapeikia maldos pakarnųjų, niekad nottrėmęs est maldų manųjų KN18.
2. Dgl teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu atsiųsti į kitą gyvenamąją vietą: Mes čia esam atitremti̇̀ iš Suginčių, kumet milioracija ejo Ktk.
įtrem̃ti, į̇̃tremia, į̇̃trėmė tr. įvaryti, įstumti: Kas tatai girdėjo, idant kuris ižg tų evangelistų veliną būtų išvaręs arba ištrėmęs? Greičiaus septynis piktesnius ing kurį įtrėmė DP228.
ǁ įkalinti: Moteriškė labai graudinosi, kad žmonių nebuvo namie, nes tuokart būtų liepus apgaviką išmesti arba kalėjiman įtremti rš.
ištrem̃ti, i̇̀štremia, i̇̀štrėmė tr. FrnW, NdŽ, KŽ, ištrémti, i̇̀štremia, ištrė́mė Š, J.Jabl, KŽ; M, L
1. H184, Sut, N, [K], K.Būg, Rtr, OGLIII320 išvaryti, išstumti: Išvarau, ištremiu SD411. Ponas ištrėmė tinginį iš namų savo laukan J. Ateidavai ties jų namais elgeta grynu, ligonimi, nuogu, o jie tave arba ištrėmė, arba ižlojojo DP16. Christus žydus su jų prakėmis botagu ižtrė́mė iž bažnyčios DP572. Ieva per lapumą ir nepaklusnumą tapė Dievui iždirgusia ir ištremta ižg rojaus DP440. Mane su moterimi ir vaikais užmuš alba iš karalystės šios ištrems BPI110. Adomas, norėdamas didžiuoti, iš rojaus tapo ištremtas BPII427. Ir ištrėmei ranka savo visus pahonis, idant vierni čia būtų pasodinti ant jų vietos PK71. Tavęsp mes, Ievos sūnūs, ištremti šaukiame SGI21. Margiris, Pilėnuose stovėdamas, matė gaisrus, bet negalėjo priešų ištremti J.Balč. Juozą, kai pasenės, ištrems iš dvaro, galės keliauti krepšius persisvėręs LzP.
| prk.: Per visąnakt beldės beldės ir i̇̀štrėmė mane iš miego Vs. Ale! kelsi [miegantį], kad ištremtái iš miego Lp. Mane kap iš vakaro i̇̀štremia iš miego, tai paskui visą naktį blaškaus Rdm.
| Išbarė, ištrėmė iš galvelės razumą LTR(Srj). Teskundės graudžiai, jog dažnai ir tankiai užmiršo Viešpatį Dievą savą, turėdamas Jį ižšauktą ir ižtrémtą iž širdies savos DK124. Teip bažnyčia daro, kad iž kūno veliną ižtremt nori SPII56. Veliną… ižg namų širdies mūsų karšta ir nepaliaubančia malda ižtrė́mėme DP124.
^ Ìštrėmė kaip Bičkų iš peklos Plng.
| refl. prk.: Kai išsi̇̀trėmiau, tai jau nebeužmigsiu Lp.
2. S.Dauk, I, J, Š išvaryti į kokią vietą: Kur juos tremia, ištrėmė? J.Jabl. Pavargėlis palikau, ištremtas į svetimą šalį M.Valanč. Tą karalių numeta nuo sosto, ištremia pasvietin Blv. Jonas … vienok ir plaktas buvo su kitais apaštalais ir spirgytas aliejuje ir po tam ižšauktas ir ištrémtas ing salą Patmą DP485.
| refl.: Bene patsai Dievulis atsiuntė iš Lietuvos savo angelą manęs, gera valia iš savo tėvynės išsitrėmusio, nuramintų ir paguostų?! Vaižg.
ǁ KlvrŽ, Pns teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu išsiųsti (ppr. terminuotai) į kitą gyvenamąją vietą: J. Jablonskis … dar tą pačią vasarą buvo ištremtas iš Lietuvos į Pskovą be teisės lankytis lietuvių gyvenamose vietose LKV251. Vaikinas i̇̀štremtas penkiems metams Jrb.
nutrem̃ti, nùtremia, nùtrėmė tr.
1. Sut, N, [K], FrnW, KŽ nuvaryti, pašalinti, atstumti: Jau pradžioje XIII am. Lietuva turi galinčių, kurs, nutrėmęs namie pakerštingus kuningaikštėlius, pasivadino didžiu kuningaikščiu A1883,223. O čystybę gausiu nutrėmęs didžiausią bjaurybę SGII7. Nutremk… nuog manęs žaltį piktąjį KN224.
2. nuvaryti, nublokšti (kur): Užtatai nùtrėmė juos V. Dievas pragaran A.Baran. Aš tau padėjau nugalėt titanus – tavuosius priešus – ir juos nutremt į Tartaro gelmes V.Myk-Put. Galop Dievas pabudęs ir nutrėmęs velnią pragaran TŽV636(Rm). Kada nutrėmė visus (nusidėjusius angelus) į pragarą, jau norėjo šv. Mykolas uždaryt [duris] BsMtII5-6(Snt). Žinoma yra legenda, kad šv. Petras nutrėmęs žemėn Simoną magą, kai šis bandęs pakilti į dangų SkvApD8,24(komentarai). Iš tos pryžasties paliko [angelai] atstumtais ir nutremtais į pragarą M.Valanč. Atsidavimas tiems pageidimams ir aukštos kilties vyrą nutremia pragaran TS1899,5.
ǁ Š teismo nuosprendžiu ar kokiu nutarimu (ppr. terminuotai) išsiųsti į kitą gyvenamąją vietą: Jis buvo nùtremtas DŽ1. Nusmerktieji nutremiami į paskirtas tam vietas Db.
3. sudrausti, neleisti: Ana jį nùtrėmė, kad jis ten negali lankytis ir pašalpos gauti J. Keliaujant brolis trokšdamas norėjo atsigertiena iš pėdo arklio, bet sesuo nutrėmė jį nuo šio Gmž(Krd).
4. įveikti, sutramdyti, atblokšti: Kaip parnešė vaistų, nùtrėmė ligą iš pirmo karto Užv. Jėzau, marą nuotremk, tave mes meldžiam Mž427. Argu tatai ne didė galybė vienoje adynoje teip sunkią ligą ir pačią giltinę nutremt? DP368. Visas džiaugsmas jaunikaičio su sykiu nutremtas buvo Ns1849,2.
^ Žalnieriai kaip nutremti stovėjo ir nežinojo nei ką veikti Ns1858,2. Antrasis pasiliko … ant krantos lyg nutremtas besiveizdįs LC1886,35.
| refl. N.
patrem̃ti, pàtremia, pàtrėmė tr.
1. Q562, B, Sut, N, [K], NdŽ, KŽ išvaryti, pašalinti, atstumti: Nepatremk mane mano senystėj, neprastok, kad pasilpstu prš. Kas nenor nuog Dievo amžinai pàtremtas būtie? Bru. Viešpatie, nemipatremk nuog tavęs KlM166. Kaip jis griešnus priėmęs, nei vieną nepatrėmęs Ns1858,1. Jei tu mane patremsi, o kas mane priglobs? DK136. Christus veliną patrė́mė DP110. Id velns iž rūstybės savo nespaudytų vaikų tavo, bataig patremtas pabėgtų, peklona savo nueitų PK20. [Herodas] bijojos, jeib tas jį iš karalystos nepatremtų BPI105. Turėdami tą piktą bei limpančią ligą, buvo nuog kitų žmonių patremiami, iš miestų ir kiemų išvaromi BPII385. Šita piktenybė didesnė yra nei antra, kurią tu man darei, jog mane patremi BB2Sam13,16. Argu patrėmė Dievas žmones savo BtPvR11,1.
2. nuvaryti kur, nublokšti, įstumti (į kokią vietą): Anys ing tamsybes amžinas, tatai esti ing amžiną pražudymą bus patremti BPII466.
3. N, KŽ patrempti, paneigti: Kieno lūkestį patrem̃ti KII93.
| refl. N, MTtIX95(Gdž).
ǁ paniekinti, pažeminti: Kap ji vyrą pàtrėmė, tai tep vaikai ją Rdm. Ta patremtoji moteriškė Genovaitei valgį į kalėjimą atnešė rš.
4. NdŽ sudrausti: Ans tave patrems nuo vagystos, t. y. paveiks J.
pértremti tr.
1. sutrukdyti, sustabdyti: Aš anus bedirbant pártrėmiau, t. y. partraukiau J. Oi mano vyras nemyli, kai anam kas pértremia kalbą! Vdš. Vagį pértremk, ir tai jam išgąsčio gana Trgn.
| refl. Sut.
2. sutramdyti, numalšinti: Gal ligą pártremti su vaistais Lk. Neipártrema (nebepartremia) to augimo skausmo i vaistai DūnŽ.
pratrem̃ti, pràtremia, pràtrėmė tr.
1. Q564,566, Kos35, TŽI348(I) pavaryti, išguiti.
2. sutrukdyti, sustabdyti: Pratrė́miau vagius šiąnakt, t. y. nuginiau šalin J.
| refl.: Vagis, balsą išgirdęs, prasitremia, t. y. pameta vogti J.
pritrem̃ti, pri̇̀tremia, pri̇̀trėmė tr.
1. NdŽ daugelį ištremti.
2. NdŽ pripildyti tremtinių, ištremtųjų.
sutrem̃ti, sùtremia, sùtrėmė tr. NdŽ, sutrémti, sùtremia, sutrė́mė J.Jabl(Vlkv)
1. NdŽ suvaryti kur, sublokšti.
2. J.Jabl, Rtr, NdŽ, Skr sudrausti, sulaikyti: Sutrė́mė jį, t. y. sulaikė, kad neitų J. Sutremk, kas baras J. Sutremk, kad jis kitaip dirbtų, ne taip J. Buvo ir ji ėmus šnekėt, bet tėvas sùtrėmė Gž. Duokite jau jūs, nuobradai, nors kveptelt žmogui! – sutrėmė dainoriaus bendras V.Piet.
| refl.: Susitrė́mė nuo gėrimo arelkos pabūgęs ligos J. Barbutė susitrėmus, dargi kiek šyptelėjus tarė S.Čiurl.
3. Rtr, Ser, KŽ sutramdyti, nuraminti, numaldyti.
4. A.Baran sutrypti kojomis, sutrempti: Geriau tave, bernužėli, perkūnas nutrenktų, negu mano vainikėlį po kojom sutremtų LTR(Kz). Šeimininkas nueina į tvartą, ogi žiūri – žąsys užmuštos ir sutremtos žemėje MPas.
ǁ sutrenkti, sumušti: Abudu teip sveiki, tiktai broliui galvą sutrėmė V.Piet.
ǁ paniekinti, pažeminti: Neįsivaizdink manęs, drauge, kaipo žmogaus nupuolusio, gyvenimo sutremto ir dėl to dvasia suirusio V.Myk-Put. Tu nori sutremti tiesas prigimimo V.Kudir.
5. A.Baran, KŽ įveikti, sutriuškinti: Prieš jo galybę nei viena tauta nei skėsterti negalėjo, nes jis visus sumušo ir sutrėmė A1883,201. Visi jos priešininkai paliko sugėdinti, nužeminti ir sutremti Sz. Atėnai ne dėl to vien yra garbinamys, jog Kserkseso galybę sutrėmė S.Dauk. Žinojo, kad Lietuvoje reikia sutremti lietuviškąją dvasią V.Kudir.
6. refl. Sut, A.Baran sunerimti, susirūpinti: Nusigandę tad ir susitrėmę, tikėjos Dvasią regį SPII248.
užtrem̃ti, ùžtremia, ùžtrėmė tr.
1. pasiųsti: Po tam užtrėmė į vainą aną (virėją) karalius S.Dauk.
2. J sulaikyti, sutrukdyti.
| refl.: Šnekėjo šnekėjo, susigailino ir užsi̇̀trėmė kalba Klvr.

vèžti, vẽža, vẽžė
1. tr. SD1194,196, SD399, H, H176, R, R151, MŽ, MŽ200, Sut, KBII162, K, D.Pošk, M, LL278, L, Rtr, ŠT66, BŽ61, FrnW, KŽ, LKT100(Užv), Žlb, End, Rsn, Klp, Žeml, Šl, Gsč, Škn, Skrb, Sdb, Pc, Pn, Jdp, Km, Lel, Aps, Dbg, LKKXVIII164(Zt), Plm, Iš, Klvr, Snt, PnmŽ, Jd, Raud važiuojama priemone gabenti: Vèžti malkas, smėlį, žvyrą NdŽ. Vèši lig pat tamsios nakties praktį Bdr. Imte šituos sienojus i vèžte! LKT348(Švnč). Kėlėm daug [kiemą]: šitan galan gryčios tai vẽžė žemių ir žvyro Slm. Vèš mėšlus laukon iš kūtės Yl. Seniau, matai, mėšlavežtis būdavo po sėjos, pavaserį, po sėjos – an pūdymų vèždavo Kpr. Rudenį kas dėsis: ir bulba kast, ir mėšlas vèžt Alz. Pūdymus paliksma, mėšlus vèšma, kartoti liūbam pūdymus Kl. Po savaitę, po dvi tus mėšlus vèši Bdr. Didžiausios talkos liūb bus, mėšlus ka vèš Tl. Atvažiavo mėšlo vežtais ratais J.Jabl. Vedu parejov mėšlus vẽžusiu Als. Seniau mėšlo nèvežei – rugių nepjausi, pasėjai be mėšlo, tai nieko nėr Rk. Kad i mėšlo buvo vežtà, o ne par smarkūs miežiai – lytaus nebuvo Erž. Ir greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom, mėšlą vèžt, užkrėst, užart, grūdelius barstyt K.Donel. Šventoj dienoj trąšas vẽža Klt. Aš vežiaũ javus namolei J. Prieš vẽžant rugiai reikia išvalyti klaimas Š. Šienas jau vèžtinas DŽ1. Ir dobilai yra vežti (vežtini) J.Jabl(Žem). Tu parvažiavai rugius vežant J.Jabl(Grš). Javus vẽžam į klojimus, o šieną – į daržines LKT108(Tt). I pjovei, i grėbei, i vežei̇̃, i viską dirbai Žr. Yra arklys duotas, vẽžam dobilus Dgp. Važiuoja šieno iš balų namo vèžt LzŽ. Namuos šieną vẽžam ir duodam karvei iš katuko Šmn. Padžiūsta savaitę gubõs, i veži̇̀ [rugius] Kp. Praputa vė[ja]s tą šienelį – visi bėga ano vèžti Klk. Kap pradėj[o] lyt, tai per septynias savaites, – nei rugių namie nèvežė – supuvo Pv. Ka jau lauke šlapi̇̀ a koki̇̀, negal vèžti vasarojaus Nv. Gal rugius vẽžę atvažiuoja? Mlk. Miškai būdavo vežami̇̀ par žiemą Sk. Nuo pusės dienos žmonės važia[vo] vèžt medžio Ign. Pasikinkė arklį i išvažiavo miškan miško vežt Brž. Vežė, kirto biržium baisiausium, gerąjį mišką iškirto Grz. Kai kirto mišką ir Antalieptėn vẽžė, tai padvada padvadą stūmė Slk. Anas tada miške patrūko vèždamas medžią Klt. Mumiem, vyram, malkas iš miško vèžt, o jumiem, moterim, tom malkom pečius kūryt Lš. Mano gaspadorius, kai pradėjo bičiulis musytie, kai pradėjo prašytie, prižadėdamas talkon atvažiuotie malkų vežtų, ir su visu nusilesė Sz. Surovę vẽža mirkyt [linus] Vdn. Linus vẽža į sodželkas, merkia vandenin, užslegia šakom Šmn. Išmirkai [linus], ištrauki, pakloji, suemi, veži̇̀ jaujon, išmini, išmynęs išbrauki Č. Tuos [linų] pėdus suriša in didelius kūlius ir vẽža an pievos, kloja Kpč. Linus vẽža [kloti] prie medžio, kur dirvonai, pieskynai Grv. Spalis atsistovi, atšoksta, tai jau vėl pėduos geruos [suriša], tada vẽža, mina Žb. Vèšma [grūdus] į malūną, susimalsma, pyrago išsikepsma Kv. Malūnan vẽža tik duonai malti, o girnom visiem gyvuliam Krč. Po tam Riešėn vẽžė [malti], te buvo an upės melnyčia Pb. Prisikasė bulvių vežt parduot Grž. O ans vèš parduoti, grūdai puikiausiejai, gražiausiejai Varn. Vèždavom parduot uogas: ir vyšnių, ir braškių vèždavom turgun Kp. Mes tuos obuolius supurtydavom, vèždavom targavot į Pasvalį Ps. Tai ką su obuoliais darysta, Zarasuos vežtà? Ob. Kiaušiniai kermošiun vèžt reikia Pb. Rudenį būrai vẽžė parduoti ropes (bulves), grūdus, žąsis, pyles Klp. Kiaules laikydavo, tai vèždavo parduot Rokiškin stotin Jž. Vežčiant parduot visus paršus, kad sau nereikt LKKVII191(Krs). Linus vèždavo Panevėžin, mokesčius apmokėdavo Antr. Vẽžė parduot linus an nakties LKKII225(Lz). Vẽžėm Marcinkonyse parduot malką Rud. Prisikertam prisikertam ir vẽžam [medžių] į turgų Grz. Tada jau kiek turėjau [pinigų], jau pieną vẽžėm Kp. Saldumų nemėgstu, kam tu veži̇̀, vaikel, kam man reikia Žl. Įdavė piningų, ka batus parvežtų, – po šiai dienai anus vẽža Pp. Duona gatava, ir krautuvėn nèveža rugienių miltų [naminei duonai kepti] Alz. Vẽžė [pamestinuką] par kiemais, penėjom po dvi dienas Grv. Jau muni tevežiẽ, kur noria Nmk. Važiuotumėm, ka tik kur vèžtum LKT110(Kltn). Kaipgi čia mašinoj galėsiu aš žūt': važiuoju ir man ramu, bet tik man’ vẽža Aln. Seniukui kunigą vežė, buvom laukt Jnšk. Kai jos tėvas mirė, tai aš daktarą vežiaũ Mlk. Jį buvo vežą̃ ligoninėn Rš. Dvylika vaikų užaugom i nė vieno in daktarą nèvežė Klt. Tik muni vèžk numie, aš mirsu Yl. Antrą dieną jie tapė į ligoninę vežti̇̀ Plšk. Vẽžė in didesnius doktorius Vilniun – atgavo Švnč. Tą trobą vẽžė į muziejų, toki ana sena buvo Šts. Žmona buvo iš Veršių vežtà Žg. Miškan paspjaut vèždavo kiaulę ir stogan sukišdavo po gabaliuką (per Didįjį karą) Žl. Veži̇̀t (vežkit) jį nutapyt (nuskandinti) Lz. Kryžių tai vešiù savo apierai [į Kryžių kalną] Rk. Sveikatą va prikišiau kolkoze, dešims metų vežiaũ pašarus Kp. Kam ana (duktė) šituos vaikus čia vẽža, nedabosiu aš jų! Klt. Ar tą maišą nešte nešim, ar vežtè vèšim? Ėr. Jeigu veži̇̀ arkliu katiną, arklys labai prakaituoja (priet.) Sld. I Morė buvo, kad vẽža, ana sukas su tokiu bizūnu Gršl. Pajauniai raiti jodavo, pamerges vèždavo Antr. Seniau vèždavo marčią apgaubę, nerodydavo Brž. Jau po pintuvių vẽžė kraitį Bdr. Ir šieniką, būdavo, prikiša gatavai kraičvežiam vèžtų Pnd. Prosas ranko[je], ans (siuvėjas) i eina į kitą kiemą, o daba aną reik vèžti Krp. Kiaules vẽža, gyvulius varosi [pabėgėliai], – baisus daiktas! Kpč. Pieną statėm, o daba nėr kam vèžt KzR. Vežỹ (vežk), kad veži̇̀ Mlk. Pinigų neturiu, traukinys nevèš dykai Žl. Jug neužmušai da, kur tu muni veži̇̀ daba į tus kapus?! Varn. Žmogus, nieko iš jo nėr, susenėjo, ir vežk duobėn Ant. Vèšiam į Béržorą laidoti Plt. Negi būdavo su kuo vẽža? Č. Visi kalkes pildavom vagonuos, vèždavom va ir mašinom, net nugaras praėsdavo Sb. Vèždavo šieną su laivėm Slč. Atsivedė arklį malkom vèžt Mžš. Nėr arklių vèžt Nmč. Mėšlai stovi nevežti̇̀ NdŽ. Nuo ežių pradėjo vèžt akmenis Smal. Oi, kiek čia akmenų yr, aš vežiaũ, aš vežiaũ, žinai, nu daikto Kal. Tie [šiaudų] kūgiai pūna, mėšlan vẽža Rod. Susrinkit daiktus, katrus vežtàt Ob. Atvažiuoja, prisdeda nešulius ir vẽža Srj. Tada medis buvo dovanai – kas norėjo, tas vẽžė Dbč. Kas norėjo, važiavo, pjovė, vẽžė, kiek tik reikėjo Yl. Anglių galėjai kalnus vèžti, nu daba, veizėk, nėr Yl. Pamatis vẽžant i sulaikis Mžš. Viską, kas ūky buvo, grūdus, gyvulius vẽžė išvežė Nm. Kad mañ miestan kas vèžt, aš tai nevažiúočia, aš nenoriu Pl. Raudojau raudojau, kai vẽžė ganyt Kpr. Arklys dar nevežamas (nekinkomas) N. Ratais vežamas daiktas R13, MŽ17. Aš su karu nevèšu durpas Vlkv. Jau ir jo mergos vẽžamos (suaugusios, gali tekėti) Krd. Kitas nèvežamas (netinkamas parduoti), kitas šioks, kitas toks [paršelis] Trk. Obulų nebėr vežamų – nebvažiuojam į Palangą Šts. Atliks šienas tai dienai, kai bus nevežamà (lietinga) Kp. Šiandien meisos vežamà diena – turėtų būti krautuvė[je] meisos Vkš. Jei par sapną mėšlą veži, – reikės vežt greit numirėlis LTR(Paį). Kai veža pirmą vežimą javų į klojimą, įsideda į vežimą tris akmenus LTR(Bsg). Dargi ana sako karaliu: – Vèžk tu savo dukterį kur girion Zt. Vèš broleliai aukštan kluonan žaliąjį šienelį (d.) Grš. Vež žalį šienelį, žalias raskileles, vež ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Girelė[je] kirto, pagirė[je] tašė, ant vieškelelio vežė StnD21. Jau mergytei kunigą vẽža, – bernytis nevierija JD457. Ar tu jau verki, ar tu jau neverki, jau mes tavę vèšma į svečių šalelę JD551. Šalin varo muni jauną, šalin veža muno kraitelį, – to liūdžiu StnD18. Vež kraitelį per laukelį, ė mañ jauną į vargelį – to liūdžiu LTR(Grv). Važiuoju laukeliu aš trečiuoju, sustinku dukrelę jau vežančią (vežamą laidoti) (d.) Msn. Čerška barška skrynelės, vieškelėliu vežančios LTR(Lš). Skryneles veža, kelelis dunda, motulė gailiai verkia LTR(Mrk). Vèžk, sako, sa dukrelę miškan, nekoj ją vilkai suėda (ps.) Žrm. Vežk mane jauną pas anytėlę, ba man nusibodo pas motinėlę LTR(Ūd). Oi vèžkit vèžkit atgal pas močiutę, kur mane močiutė gražiai užaugino DrskD55. Kukū, jūs ne marčiutę vežat, ale baltą avelę LTR(Kur). Kad tavę vèžt ko toliausia, kad neatmytai namučių! Drsk. Šešiais žirgeliais brikužė vẽžė aukselį cidabrėlį JV1050. Atvažiuoja kupčiai, kupčeliai ir visi bajorai, atveža, vẽža mergelėm baltą, bieliavą Aru8(Grv). Bet vežimai, žmones vežantieji, yra pagal gražumą trejopi, būtent: vežimai pirmosios, antrosios bei trečiosios klasės Kel1853,139. Ir vaikai Izraelio vežė Jokūbą savo tėvą su savo vaikeliais ir motermis ant vežimų, kurius faraonas siuntęs buvo jo vežtų BB1Moz46,5. Kaip jus Dievas paieškos, tada vežkiat mano kaulus iš čia BB1Moz50,25.
| prk.: Kiek vaikų ana (mamos skara) matė, kiek vaikų vẽžė krikštyt Dgč.
| impers.: Tą debesį ant mūso vẽža – rasi i lys Kl.
^ I didžiuojas kaip subinės į turgų vẽžamos Kl. Veža kaip velnias savo močią LTR(Gdr). Neturėdamas arklio, nenorėk vẽžamas Db. Nevežk tėvą į girią – patį išveš LTR(Zp). Nevežk medžių į mišką LTR(Šd). Sunku šieną vežt, bet lengva žiemą pešt Tr. Vasarą vežimais veža, žiemą saujelėm išnešioja LTR(Aln). Ne čėsas roges kaustyt, kada reik mišką vèžt Ps. Atabulą tik in kapus veža Lš. Kas avižas veža, tas šieno neėda Lk. Kiek neša, tiek vẽža (apie mažą vežimą) Bsg. Verčiau du vèžti negu vieną nešti Krž. Daug vežimu vẽža (sakoma per daug norinčiam) Mrj. Pats pėsčias eina, o panaberiją vežte veža Sln. Kas mėšlą vẽža į lauką, o tu veži̇̀ į namus Jnš. Vežė trobai – privežė pirkiai (pirkelei) J.Jabl. Kur bus vẽžama, tę važiuosiu Vlk. Koc in akėčių, abi veža Vrnv. Vež’ mane nor an šluotos (bet kaip) Rš. Ka te (į miestą) manęs i negyvos nevèžt Klt. Keturkampė poduškelė – šimtas arklių neveža (šulinys) LMD(Šlv).
vežtinai̇̃ vežtinõs, vežtinõ: Girtą vežtinai̇̃ parvežė Jn(Sv). Nu, kad artie, neštinai, ka toliau jau buvo, ta jau vežtinai̇̃ Als. Vẽžėm vieną sykį į bažnyčią, vežtinõs vẽžėm Lks. O ana iš toliau atvažiuos vežtinõs vežti Akm. Kas vežtinõ, kas naštom nešė burokus Dglš.
^ Lomoj gulėjęs, vežtinai parėjęs, išsijotas ir ant stalo dedamas (molio puodas) LTsV592(Sk).
| refl. N: Vežuosi eldija, iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Važta (ratais) vežtis SD265. Visa vestuvė vẽžasi į aną šalį, kad tik geriau [pasirodytų] Kdn. Javai jau vežasi į ten BIV215(Grl). Šįmet kviečiai sausi vežėsi Pš. Jeigu šienas nesivèš, maž ir važiuosma Kupiškin Kp.
ǁ refl. tr. Š gabenti su savimi, pas save, sau; imti kartu kur važiuojant: Jis vẽžasi akmenis iš lauko NdŽ. Kaladelėm supjovė malkas – mašinon dėk i vèžkis Klt. Atvažiuojte ir vežtiẽs [obuolių] Švnč. Duoda mun tą krestį vèžties numien Varn. Jei ir davė vèžtis, tai iš ko čia vèšies Graž. Kur anie vèšias, anie netura kur dėti Gršl. Senus namus griaus ir vèšis malkom Krs. Reikėjo kūrinti, malkas vèžties iš miškų Vgr. Vẽžas bobutė rogelės[e], prisikrovus šakų, pušinių šakų Dj. Su tačke vẽžasiam burokus Vad. Su saimi vẽžas patalą LzŽ. Norėjome, kad tėvas ir mus vèžtųsi NdŽ. Vežiẽs (vežkis) tą vaiką miestan, te jį galas! (labai išdykęs) Ml. Kur važiuos tėvukas, į jomarkus kokius, – visur muni vèšias Žlb. O ka į vakarelius vẽžas, irgi blogai y[ra], išlaidingai yr Krt. Kai vaistus suleido, atsigavau jau, sako, vèšmės Kupiškin Šmn. Seną žmogų i vèžkies atgal (niekas negydo) Klm. Pajaunių vèždavos daug [jaunikis], o pamergių mažiau Kp. Kai nuoteką vẽžas ženykas in save, nesisėda, išvažiuoja nuoteka vežime stovėdama, kad visos išvažiúot (visos kaimo merginos ištekėtų) Dg. Kas nori, in Stakliškes vẽžas [laidoti] Stk. Susdėk sa visa kas ir véžkis Rdš. Vẽžės jie knygas [į Sibirą] – mokinsis [lietuviškai] Kpr. Kai atstoja jom (kanapėm) žievė jau, keli, sustatai gubelėm, išdžiūna, veži̇́es namo Zr. Sakė, kad ans piningų vẽžęsis Mžk. Gerokai, sako, i turto veždavęsys Erž. Į svotą liuob vèžties didį kukulį pyrago, čvertikę pupikių ir kitko Klp. Būdo, mes kvietinius pyragus vẽžamės, ė stepurkiniai (Stepurkiškės kaimo gyventojai) – grikines babkas Švnč. Vežiaus tris litrus spirito, maniau, gal išpirksiu vyrą Gdr. Tam tikri [elgetos] būdavo, kur su arkliu važiuodavo ir paršiuką vèždavos Grz. Šunio galėtų su savimi nevežties Vaižg. Abu važiuoja ir muzikontą vẽžas Pb. Paršnekėtojį vẽžės, gerai rušiškai (rusiškai) nesupranta Pj. Ūkininkai turėjo vèžties pusę kiaulių atgal Plšk. Aš būčiau ir namo vẽžusys, tik ma[n] neina apsikraut Smln. A grėblį, a pavalką kokį padirba, ans tujau vẽžas parduoti Varn.
^ Vẽžas pasisodinęs kaip velnias močeką Ktk.
ǁ priverstinai imti kortų pluoštą: Vèžk namo (lošiant vežimą, kvailį) Pns.
2. tr. Yl, Sn, Graž, Alk, Vl, Kpr, Sug prievarta gabenti į kitą kraštą, tremti: Tujau apsiautė vèžti į Rusiją ir išvežė vieną pačią Kal. Atejau tarnavus, pradėjo žmones vèžtien [į Sibirą] PnmR. Sako, kad jus šiąnakt vèš, – dūkstam ir bėgam iš namų Kč. Kai pradėjo žmones vèžt, pradėjo kavotis, bėgiot, – tada ir prasidėjo pekla Skp. Sugreibė, vẽžė išvežė, i ne šiandieną nėkas nežino Sd. Vẽža tėvus, vẽža brolį, vẽža su šeima vaikus jojo Gž. Vẽžė geriausius žmones, tai baisus daiktas, tep nèvežė kokių durnių Vžn. Katrie šeimynas samdė, tai tuos vẽžė Jž. Sugauna, tai mat Sibiran tuoj vẽža Kp. Prie savietais aš buvau vežamà, prisejo slapstyteis Sld. Visi, ne tik buožės, tie vežami̇́ejai buvo pasitaisę; čia nežinojai, a čiups, a ne Krš. Kap akmuoj buvau (sustingusi), kap vẽžė Rtn. Kelininkai jau matėm, kaip vẽžė, kaip varė būriais Als. Mus griebė iš darbo i vẽžė į Rusiją Trg. Daba nevèš į Cibirą – pėsčius nuvarys pasilsėdami Krš. Nėkas nėko nebibijo, kur veš, ar į Žagarę (juok.) Krš. Čia visi biedni buvo, neturėj[o] ko vèžt, kabino, ką seniūnu buvai Drsk. Vien mūsų kaimo penkius išvežė, o tenai trisdešium šeimų mum vẽžė [į Sibirą] Kp. Tus Juoza buvo papuolęs, vẽžtas Azr.
3. tr., intr. N, KŽ, DŽ1, Vž, Bsg, Pnm, Ck tempti, traukti, vilkti (ppr. vežimą, krovinį): Ar stengs arkliai sunkį vežimą vèžti? J. Arklys vẽža, kiek patęsia LzŽ. Arklys, nori ka būt drūtas, gražus – tai duok jam kisieliaus avižų, tai jis i vẽža Plv. Ėdrus arklys gerai vẽža Pln. Niūksi niūksi, o arkliai kap nèveža, tep nèveža Gs. Arklys prunkščia, nèveža Str. Jaučiai su sprandu vèždavo Jrb. Anys (veršiai) dužiau (stipriau) vẽža kap arkliai Pst. Vežimas, kurį garas vẽža, vadinas garvežys JI416.
| Kunigas nenorėjo vieno arklio vežamas pri ligonio, vis reikalavo poros arklių Šts. Daba tu muni vèžk teip, aš pavargau Als. Kaip arkliui vèžt sunešė – septynius maišus Klt. Nukerta berželius, prikrauna žolės ir vẽža vežtè, vẽža žmogus savimi Žb. Par pievas, būdavo, vẽža par [v]andenį karves an žabų Tj. Tu gi vežęs vežęs gauni pasilsėti (apie žirgelį) NS1042(Ppl). Jis liepė duot jam tik tą kumelaitę, kur vandenį veža LTR(Mrc). Tada anas paėmė atkinkė kumelelę, an vežimo uždėjo, ė pats veža vežimą LMD(Tvr). Ir skrenda žvirbliai, vẽža niekotelę (ps.) Mlk.
| Drasko, kanda, vẽža (viską tampo) – negaliu su juo (jaunu šuniuku) Kvr. Vẽža tave tas šuo dvilinką, nesutvarkai jo Šmn.
| prk.: Tas šniūras išsitempė ir nèveža ratelio Brb. Paprastas ratinis [traktorius] du plūgu tik vẽža Aln.
^ Traukia dvasią, kaip vežimą veža (sunkiai kvėpuoja) Ėr. Einu, kap vežimą vežù (sunkiai) Švnč. Ką vežiman indeda, tą arklys vẽža Aln. Kumelei ką indeda, tą ana vẽža Ut. Vienas vẽža, kita męža (nesutardami dirba) Ar. Kas vẽža, tam ir krauna JT364. Kas vẽža, an to ir krauna Dgč. Kas vẽža, tą ir plaka NdŽ, LKT156(Grz), Dkš. Kap tik, sako, vẽža, tai ir botagu muša, o kad nèveža, tai ir nevaro Al. Kuris vẽža, tą ir ragina Šlu. Par daug ir arklys nèveža Dbk. Ką šeria, tas ir veža LTR(Km). Svetimas arklys pusę vežimo teveža Vdk. Arkliui nesunku avižos vežt Vl. Ne ratai arklį, bet arklys ratus veža TŽIII379. Bepigu šoniniams, kad ieninis vẽža NdŽ. Rogėm važinėtis visi nori, o roges vèžt nė vienas nenori Ar.
ǁ įkirtus, įkabinus traukti: Tai kauptukas: vèžk įsireižęs Jrb.
4. įstengti, tęsėti (ką daryti); sunkiai, su įstanga kam vykti: Veži kaip paštos arklys LTR(Rs). Per dieną vẽžėm, o pavalgyt gailisi Dkš. Par Tadeušą tai Bronia visą šitą darbą vẽžė Slk. Kol jaunas – lakstai, paskiau tai užsikrauni šeimą, darbus, tai veži̇̀ Ssk. Tep man vis reiks vèžt, iki kojas užversiu Gs. Anas vẽža iš visų sylų, ale ir jo visa liks kitiem Dgl. Žmogus ne geležinis, kiekgi tu veši̇̀! Grv. Nu tai tą ir darydavo, kaip katras sugebėdavo, kaip kieno sveikata vèždavo Aln. Nebeilgam senelė: vẽža ir vẽža iš krūtinės Sdk. Silpna jau mano kaimynėlė: tik vẽža o vẽža, net sunku žiūrėt Lkč. Kiba jis jau tę tep gerai mokinosi – trejetukais sau vẽžė, ir tiek Prk. Ana jau vẽžė šimtuo paskutinius metus (ėjo šimtuosius metus) Sd. Jau devintą dešimtį metų vežù Bgt. Antrą šimtą gyvent linki, o galva nèveža Ppl. Jau manęs kojos nèveža Dglš. Prastai jo galva vẽža Rmš. Labai mano galva nebèveža Aln.
| Šešta diena kap tik vežù (vos laikausi) Mrj.
5. smarkiai, intensyviai ką daryti (barti, apkalbėti, mušti, valgyti ir kt.): Vẽža vaikams: ko neveizat motinos?! Rdn. Vẽža mun į akes: tavo vaikai pupas vogė! Krš. Moma kai pradėjo vèžt ir šią, ir tą Slk. Žmona vyruo tik vẽža, tik vẽža, tik vẽža, o tas tylia, klausos, ale nėko nesako Varn. Žiūrėk, jis tau jau ir vẽža Mrj. Viską išsipasakojo, bobos i vẽža pridėdamos Krš. Mano boba liežuviu gerai vẽža, niekas jos neapūturs Ml. Vèžk lazda per galvą Plv. Kailin vẽža dykam kap katram Drsk. Kap aš ją vežiaũ (plėšiau) nuo sienos, kap traukiau snukin tuoj [nepadoria] nuotrauka Srj. Vẽža į savi košę dideliausiais šaukštais Šts. Kad pradės vežt dažinį – bematant iškabino Antš. Jisai arielką kaip pasileidęs ant girtybės šiaučius veždavo Tat. Kai tik kris į lovą, tuoj ir pradeda vežt (knarkti) Ds. Jis veža (orą gadina) kaip lukutis – nosį reikia turėt užsiėmus Ėr. Kap inviręs vaškas, per daug vẽža (storai tepa marginant kiaušinius) Rdm. Tai vẽža, kap pirštu Rdm.
◊ arkliai̇̃ (arklỹs) nèveža (nevèžtų) labai daug: Turtų buvo – arkliai̇̃ nèvežė Lb. Kiek primeluoja, kiek priloja – arklỹs nevèžt Švnč. ×
kadõkėje vẽžamas labai silpnas: Mano metų kai sulauksi, tai kadõkėj vežamà būsi Rš.
mui̇̃lą vèžti
1. Gž nespėti, atsilikti: Ar sunkiau, ar lengviau – jis vis mui̇̃lą vẽža Gs. Kur aš spėsiu su jais, – vežù sau mui̇̃lą, ir gana Grš.
2. tinginiauti: Kitus ragina dirbt, o pats mui̇̃lą vẽža Prn.

nei̇̃ nèšti, nei̇̃ vèžti; nei̇̃ vèžti, nei̇̃ nèšti Trgn, Užp, Lkš nevykusiai, netikusiai (pasakyti): Kad pasakė – nei̇̃ nèšt, nei̇̃ vèžt Dbk. Sakė pasakė – nei̇̃ vèžt, nei̇̃ nèšt Imb. Pašnekėjai – tai nei vežt, nei nešt Ktk.
nórs kubilai̇̃s vèžk labai daug: Pieno – tai nors kubilais vežk Sv. ×
pãpą vèžti NdŽ su nuvargusiu arkliu važiuoti.
púodus vèžti
1. toks žaidimas: Atgiedam rožančių, litaniją, tai tada púodus vẽža Skp.
2. būti nėščiai, artigalei: Jau jy veža puodus, tuoj sugrius pečius (pagimdys) Kb.

[nórs] veži̇̀mą (vežimù) vèžk Ms labai daug: Senybinių daiktų nórs vežimù vèžk da Adm. Riešutų – tai nors vežimu vežk A.Vien. Dar tik vienąkart tinklą užmetė, o žuvų tai vežimu vežk Lš. ×
viksvàs rūrà vèžti Ds bezdėti.
[nė̃] vyžà (vỹžoj, vỹženoje) nèvežamas (vẽžamas) Pnd prastas, niekam vertas: Jau tokia dvibambė, vyžà nevežama Ds. Teip išdirba, kad žmogus nė vỹžoj nèvežamas Grš. Plauni plauni visą dieną, a rytą nebūsi vỹženo[je] vežamà Ms.
antvèžti, añtveža, añtvežė (ž.) tr.; S.Dauk, M
1. kur ko užvežti: Ka añtveži mėšlo, dešimteriopa nauda KlbX118(Krtn).
2. daug suvežti, privežti, pateikti: Yr antvežę stiklinių uzbonų Šts.
apvèžti, àpveža (api̇̀veža r.), àpvežė (api̇̀vežė r.) tr.
1. Sut, K, J, LL117, Š, Rtr, BŽ299, KŽ, DŽ1 vežant apsukti aplink: Aplink api̇̀vežiau, [našlės kraičio] kubilus atavežiau namo vė Švnč.
2. vežant į daugelį vietų nugabenti: Važiuokim su manim, tai visur apvešiù Asv. Už tuos pinigus visur mus àpvežė Kč. Ana pilna ligų bu[v]o, kur aš nesu apvẽžęs Sd.
ǁ važinėjant aplankyti daugelį: Buvo apvežę, apvažioję visus daktarus, bet nepagijo Šts. Kiek buvau daktarų apvežusi, bet nėkas nepagydė Dr.
3. N, Rtr, OG95, DŽ, KŽ, Rnv, Kl atvežus apipilti, apiberti, apskleisti, apkrėsti: Apvežėm visą lauką mėšlais MŽ213. Mėšlais àpvežiau daržus, lauką J. Lauką trąšom api̇̀veža Švnč. Puvėsais àpvežė visur, pagerėjo žemė Rdn. Nelabai daug [obuolių], neprižiūrim, reikia mėšlo apvèžt, o kas [tai darys] – nėra kas api̇̀veža Šmn. Bulbom žemės daug palikta, ale mėšlu neapvešmà visos: šiemet gyvulių mažiau laikėm Skdt. Mėšlą vežė vežė ir neapi̇̀vežė visos dirvos Krs. Su trim vežimais mėšlo aš ir àpvežiau visą žemę, – tiek te to daržo ir tėr Skrb. Ka mėšlus apvèš, pradės pūdymus arti Tl. Turbūt reik apvežti mėšlus bulbėms Žem. Gera žemė, o dar apveža Šts. Rudinį nukasus bulves ar kitas daržo žoles nuėmus, vėl reik kaip galint giliai suarti kaip jei pirmu, tad apvežti mėšlais, kurius tujau reik aparti, idant par žiemą po žeme supūtų S.Dauk. Reikia stengtiesi kuo daugiausiai, nors plonai lauką mėšlu apvežti A1884,79. Visus kelius ūkininkai turi sulyginti, žvyru apvežti Pt.
| refl. tr., intr. Š, KŽ: Kaip dirva apsi̇̀veža, liuob kapstys Kl. Petras mėšlą apsi̇̀vežė, gal jau i apsiarė Mžš.
ǁ refl. atvežus aplink supilti, sudėti: Apsivežęs, apsidėjęs materijolais, žada statyties Šts.
4. refl. tr. daugmaž, beveik viską suvežti: Jau malkų visi apsi̇̀vežė Rmš. Kad nelytų, apsivežtų žmonys rugius Ggr.
atvèžti, àtveža (atàveža r.), àtvežė (atàvežė r.) tr.
1. SD1151, SD309, R, R200,209, MŽ, MŽ266, Sut, N, K, J, M, L, LL199, Š, Rtr, ŠT288, BŽ44,425, DŽ, KŽ, Plng, Nv, Šd, Krkn, Dj, Dgp, Aps, Pst, JnšM, Vdn, Bgs, Ssk, Rmš, Rdš, Pls, LKKXI164(Zt) važiuojama priemone, vežant atgabenti: Pirmažolės gražiõs atàvežė vežimą Klt. Jie sekmadienį àtvežė vežte ligonį Rm. Pridoniej[i] skrynią, šėpą àtveža jaunosios LzŽ. Įkraudavo akminų tiem vyrai, kraitį àtveža – pusė akminų Žg. Atàvežė akmenis keturius – bus namo kertės LKT258(Ps). Tris viedrus [alaus] atàvežė, i po viedrui atàveža [į vestuves] Pb. Vėl lauksiu mažų veršelių atàvežant, vėl visą dieną fermo[je] sėdėsiu Krs. Tai tada atàvežam [linų] ir klojam an dirvos Jdp. Nurauni šituos linus, suriši pėduos, atàveža namuos, klojiman Kp. Kada vienas [kaimynas] beigia [minti], tada kitas àtveža vežimą linų Sn. Kas pirma atàvežė, tas pirma ir mals Skrb. Atàvežam kluonan i kuliam Dsn. Maišą didelį prikišo [vilnų], àtvežė čia ir uždėjo ten an grėdų Mšk. Atvèžkit kunigą – atàvežė, nupirkit grabą – atàvežė, prie langui pastatė Rk. Dėkui už roges, atàvežiau, padėjau te, kur buvo Kp. Kad sudegtai jūs ugnia: mane čia gyvos neatvèš! Tvr. Gyva, dar neàtvežė į Raudėnus (nelaidojo), nėko nežinom Rdn. Atàvežė cukrų, apvynių – daryk alų! Sug. Atvèž’ samanų, nėr ko pozan dėt Švnč. Puvėsių kokių atàvežė kūrent Klt. Malkų gi reikia, o kas gi man atvèš? Aln. Žmonys rudenį kartais atvèždavai gyvas [avis] ir parduodavai LKT152(Žg). Dvejetas vaikiukų, pas mum atàvežė lig mokyklai [pabūti] Ob. Tujau vaikus sukriaunu ir àtvežu Trk. Nigdi neveža, kad atvežtų̃ [marčią] nors pažiūrėt Alks. Ačiui atvẽžę Jrb. Nenugriovėm [namo], tai atàvežė su traktorium Kp. Kiek kelio atàvežta ir pirkta, pinigai mokėta Žl. Mūsų žuvys gardesnės kaip atàvežtos iš jūros Žl. Čia šitas galas [gryčios] va lig pusei tai iš pandėliečių atàvežta, čia vienas galas tebuvo Pnd. Nežinau, iš kur atàvežė tą bobą Pb. Iš atvežtų kiaulių nei pusės nepaimdavo Plšk. Vieną dieną paprašai [dujų], kitą atàveža Vj. Atvèždavo viso [žydai]: silkių atàvežė, žuvies Skp. Buvau duonos – atàvežta gerų miltų, itų gerųjų, brangųjų Švnč. Vėl atvežė miltus, nežinau ar imt Lt. Ka buvo atvežtà, maišą [miltų] papuolė nusipirkt Vdk. Da gerai, kad atàveža duonos, kad tik gauni Ad. Atvežtà i stovi brangiausia dešra, niekas jos neperka Klt. Pyko došijos, kam jam malkų neatàvežė Dglš. Kviesliai jaunajai vištą perekšlę atàvežė, kvakšia kieme Slm. O mano pusbrolis nuog sodžiaus navet nei pieno neàtvežė Sn. Pusbrolio duktė Zarasuos gyvena, i kad ko reikia, atàveža Dgč. Atàvežė man gi mielių daug Mlk. Mama, a noriat, aš atvèšiu medaus? Trk. Vaikai atvèžtum iš Klaipėdos pylaičių, vištų, ir ėdu sau Jdr. Man vaikai to sūrio atàveža Akn. Suknytę vokietys atàvežė, tai visi komuniją prejo [su ja], ir vis an šventoriaus apsivilkdavo Rk. Praitą rudenį ji i beatvežañti tą medžiagą Vdžg. Atàvežė didelį butelį, abu kad linksmi – dantys nebepasikavoja Dkk. Ir, kad mes apalpę bei vaitodami dirbom, tuo tavo tarnas mus gaivyt atvèždavo bačką K.Donel. Atvažiuosiu aš in tave nedėlios rytelį, aš atvešiu vainikelį žalių rūtų pintą LTR(Tvr). Atvažiuoja kiau kiau diedo duktė, atàveža kiau kiau man bandelę (ps.) Mlk. Kūną jo varniškiai atvežusys į Kražius palaidojo sklepe jezavitų bažnyčios M.Valanč. Atvešim pirmus vaisius žemės mūsų ChNe10,35.
| Būtų gerai, kad būtūt atvẽžęs lietaus Drsk. Atàvežėm lietaus, senučiut! Krns.
| prk.: Va laisvę kokią ruskiai atàvežė: kai vežė žmones, upeliai ašarų bėgo Šmn.
^ Vienas atvažiuoja pirkt, kitas àtveža parduot Sk. Kai nusėsi (mirsi), velnias karietą atvèš Grk.
| refl. tr. K, Š: Senelis knygnešys buvo, eidavo atsivèžtų Prūsuos knygų Kp. Manę čia atsi̇̀vežė mažutę Ad. Pas tus ūkininkus atsivèš duonos kepti Krt. Atsivežkis drauge ir savo župonę N. Negi atsivèžtat Aušrytę? Ob. Atsi̇̀vežė grašių ir guliavoja su visais LzŽ. Paržiem turėjo savo bobos senelį atsivẽžęs Krs. Tą savo motinelę ans (Valančius) atsi̇̀vežė: vargšelė, teip paprasta buvo Kal. Tegul pasikelia Jateiką ir važiuoja daktaro atsvèžt Aln. Marti stalą užkloja savo atsi̇̀vežta staltiese Grl. Jeigu valgysi su pienu, atvažiuos Gavėnas, atsivèš ilgą peilį (gąsdina vaikus, nesilaikančius pasninko) Kp. Aš, atvažiuodama į dvarą, visuomet atsivežu dėžę knygų V.Myk-Put.
^ Atvažiuoja, sako, jaunamartė, atsi̇̀veža savo darbą (auginti kūdikį) Švnč.
atsivežtinai̇̃ adv.: Atsivežtinai talkinėties Brs.
2. parvežti, pargabenti: Pirma da namo atàveža Kp. Dabar gal jau vėl namo atàvežtas iš ligoninės Krs. Kap poną atàvežė nat namo Švnč. Kad tik duos arklį, galės ir atvèžt Mlk. Arkliu tai da in keturius kartus nelabai atveši̇̀ Slk. O tai nuo kapų gi atàvežė, namie gi davė [šermenų] pietus Rk. Kas te jį atvèš, šitą šieną, sugrėbt sugrėbiau! Klt. Lėkė su arkliu miškan šieno atvèžtų Pl. Medis reikia pirkt ir atvèžt nėra kaip Nmč. Nusipirko penkius viščiukus, čebatan susikišęs ir atàvežė Slm. Išgerdavo [vyras], ale tik gulinčio nė karto neatàvežė Pl. Nuvežė sveiką, atàvežė su grabu Rk. Važiuoja atvèžtų plytų Sur.
| refl. tr.: Vieną bakanėlį [duonos] atsi̇̀vežiau, ir pakanka Skrb. Nuvežiau turgun malkų vežimą, atgalio atsi̇̀vežiau – niekas neperka Klt. Du dideliu vežimu šieno karvytei atsi̇̀vežiau GrvT54. Da tą didelį medžią atsi̇̀vežiau, sūnus pamačijo inkelt Švnč. Netoli [malkos], ale gi kad purvynai, ir mat reikia jėgos atsivèžt Slm. Tai aš miežių nuspirkau du maišu, atsi̇̀vežiau Ml. Iš miško ar malkų atsivèžt, ar ką… atsi̇̀vežu i pati, diedas arklį pakinko Klt. Tai mes nusipirkom va iš žmogaus, atsi̇̀vežėm ir pasistatėm [pirtį] Č. Būdo, kvartuką (prijuostę) atsiveža iš Latvijos až metų, i tai, sako, gerai (apie samdinio atlyginimą) Švnč. Burokus ravi ir nori, kad atvèžt žolę tą Zt.
3. tempiant, traukiant atgabenti: Vežimą arklys kap tik atàvežė Prng.
4. refl. KŽ įsteigti: Vilniuje, Kaune ir Gartene (Gardine) atsiveža naujos tiesdarymo, arba sūdo, vietos A1883,144.
◊ pãpą atsivèžti atvažiuoti jau privargusiu arkliu: Važiavom važiavom ir pãpo (popo) neatsi̇̀vežėm NdŽ.

×davèžti, dàveža, dàvežė (hibr.) tr.; D.Pošk, devèžti, dèveža, dèvežė
1. refl. nusigabenti, nuvežti: Dàsvežė pas tą Varnelį (pavardė) Dv.
2. privežti: Dèvežė ligi keliuko, negaliu toliau važiuoti: vemu, mirštu Krž.
įvèžti, į̇̃veža, į̇̃vežė tr.
1. SD1198, SD408, S.Dauk, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, ŠT47, BŽ44,425, DŽ, NdŽ, KŽ, Als, Šmn, Gs važiuojama priemone, vežant įgabenti: Įvèžk vežimą javų į jaują J. Šešius vežimus [šieno] vakar invežėm, o da septyni kūgiai sužardyta Slk. Buvo šieno muno jau įvežta [į daržinę] Bdr. Šieno da neiñvežėm nė saujos Tr. Tos velkės kada stovia, neįveža į vietą Grz. Per naktį iñvežė daugel žuvies Dbč. Pirmuosius rugius iñvežė, apimušė kiek ir padeda apačion, kad pelės netačytų Aps. Miežių daba mažai į turgų į̇̃veža Jrb. Nakčiai savo dviratį, būdavo, įvežu į virtuvę arba net į kambarį A.Vencl.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ: Paskutinį šieną insi̇̀vežiau Aln. Mes nuo kiemo turiam gražaus šieno įsivẽžę Krs. A[r] Kazio įsi̇̀vežta jau atolas? Mžš. Vos spėjau vieną vežimą klojiman įsivèžti, kaip prapliupo lyti Š.
2. nuvežti, nugabenti: Ką suėst reikia vaikam invèžt LKKXXIX184(Lz).
3. L, KŽ importuoti: Įvežami̇́eji muitai NdŽ. Kiekis gali būti bendro pobūdžio, kai valdžia nustato bendrą kiekį įvežtinų tam tikros rūšies prekių LEVIII437. Iš mūsų krašto į Vokietiją į̇̃vežė kiaules Plšk.
| Bananų plantacijose daugiausia dirba įvežti negrai LEVIII300. Bijojo, kad rusų daug neintvèžt Brš.
| refl. tr.: Sėklos įsivežamos iš kitų valstybių rš.
4. refl. įgusti, įprasti vežti: Šitie arkliai jauni, dar neinsivẽžę Gdl.
| prk.: Iš pradžios buvo sunku mokytis, bet paskui insi̇̀vežiau Mrj.
išvèžti, i̇̀šveža, i̇̀švežė
1. tr. SD1204, SD422, R364, Sut, N, K, M, L, LL271,298, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ, Žlb, Plt, Klk, Ėr, Skrb, Pnd, Č, Dgč, Vdn, Mlk, Plm, Nmn, Vžn važiuojama priemone, vežant išgabenti: Jau i̇̀švežėm trąšas an lauko LzŽ. Trąšas i̇̀švežė ne in akėtos žemės Klt. Ìšvežiau visas trąšas, eisiu pakratysiu LKKXIII22(Grv). Trys kartai reikdavo suart ir mėšlas išvèžt Alz. Jei mėšlo yr, liuob i rudinį išvèš Kl. Ant lauko išvežus reikia mėšlą tuojaus iškratyti ir priarti A1884,78. Nusikasėm jau [bulves], mėšlus jau i̇̀švežėm, tik nekratytas Kpr. Ką priešpiet i̇̀šveži [mėšlo], po pietų apart reikia Erž. Par tris dienas i̇̀šveža [mėšlą]: kaip katro mėšlo, kaip katro žemė, – tik duodas duodas Slm. Mėšlų krūva šitai, nėr kas išvežą̃s Rt. An lauko i̇̀šveža linus ir kloja Nmč. Balos buvo, šlapia, arklys lenda, su arkliu neišveši̇̀ šieno Svn. Sienojus i̇̀švežė iš miško ir apipjovė Pl. Kraitį i̇̀šveža, būdavo, prieš veselios penktadienį Slm. [Kada] jau išbrauktas pluoštas [linų], suriša ir i̇̀šveža žydu[i] parduot Kp. Liuob po kelis vežimus išvèš parduoti [linų] Kl. Visą mišką išvèš taip veždami Kv. Da ka ben duona būt mado[je]: duona baisiausi, o gerūsius grūdus išvèš žydams KlvrŽ. Savo [sviesto] nedarydavo, i̇̀šveža, būdavo, visą pieninėn Jž. Geruosius grūdus pyliavon i̇̀švežė, valdžiai Kp. Jum (kolūkiečiams) tas kas liks – gerojį grūdą i̇̀šveža, o mum tiktai šiukšlės PnmR. Neišveši rekviziciją, būsi nubaustas Rm. Abidvi karvi prisiriškiat pri vežimo ir į Mažeikius išvèžkiat Šv. Kiek tas katinas daug suėda, reikia išvèžt į mišką Bgt. Vaiką vieną teturi, i tas i̇̀švežtas pas motiną Rm. Susirgo ir i̇̀švežė ligonijoj Dgp. Kad bei̇̀švežė į Salantus, mirė tą pačią naktį Gršl. Prisiskambino greitąją, i̇̀švežė visą mėnesį Krš. Nuo savęs i̇̀švežiau, nebturiu J. Klojimas sudegęs, pirtis išardyta, išvežtà Kp. Gavėnai pečiuj puodus išvarto, mėsą atradę i̇̀šveža paėmę, kur išvirta Skp. Vokyčiai žąsis ir tą kiaulę i̇̀švežė mums Šv. Ìšvežė jau Bijeikienelę, amen, po visam (apie laidotuves) Rdn. Nu žmonis i̇̀švežė į tą karą, visus vyrus Šts. Ka matai, ans buvęs i̇̀švežtas į akrūtus, ir ans išbuvęs dvidešimti penkis metus Jdr. Sulig pasakymu jį suėmė ir išvežė Lnkv. Ìšvežė mažą kaip šunioką, ir ganyk Šmn. Giružė[je] buvau, medužius kirtau, tris sienužes i̇̀švežiau JV51. Oi tetuši tetušeli, kaip mes išvešma dukrelės kraitelį (d.) S.Dauk. Vai, n’išvežami jos didi kraiteliai, neišvaroma jos jaunos pasogėlė LLDII218(Šn). Ne tau paimtie mano jauna dukrelė, ne tau išvežtie jos margosios skrynelės LLDII212(Srj). Vidury nakties gaideliams giedant išvèš mūsų seselę JV866. Atjos raitų pulkas ir jaunas bernelis, išvèš tave, seserėle, svetimon šalelėn DrskD56. Įsodino į karietą ir i̇̀švežė Vilniaus miestą JV311. Išvežiema svočios pilvelį, pavertiema galu laukelio NS749(Ppl). Paimk mano vargelius ir išvèžkie laukelin (d.) Tvr. Išvežkai tu savo dukterį miškan ir palik LTR(Ob). Išvèž’ tu ją medžian ir svied’ (ps.) Lz. Karalius prisakė senų žmonių nelaikyt, išvèžt miške, palikt (ps.) LKT382(Lp). Apsikuopus aplink save [kalvėje] bent kartą ir surinkus išvežti [laužą], keletas litų kristų kišenėn, ir vietos kalvėje atsirastų daugiau M.Katil. Vieną sykį Adomas Gorskis be žinios mokslinyčios pardėtinio, pagavęs savo žmogų Kražiūse mokantis, išvežė į Beržėnus M.Valanč. Kiek metų dabar V. Dievas daro dirvose ir daržuose mūsų, kad ižg vieno grūdo užauga mumus kiek dešimtų, o ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, tiekas vežimų rugių namuosn suvežame DP297.
| prk.: Mergiotės nemėgdavo, kai margu arkliu važiuoja: sako, vestuves i̇̀šveža Kp.
^ Iž (už) pinigus ir an to svieto i̇̀šveža Btrm. Iki galo jeigu gydys, šaltą išvèš (numarins) Pn. Kad tau išvèžt atžagarią! Vrnv. Kertėj trupinys, neišvèš jo nei arklys (krosnis) JT273.
išvežamai̇̃ adv.: Pernykščių velėnų yr dar neišvežamai̇̃, ar pusantro vežimo Šts.
išvežtinai̇̃ adv.: Paėmė dirbt šešius hektarus žemės išvežtinai̇̃ (išsiveš visą derlių) Km.
| refl. tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Lk, Šl, Sdb, Brž, Rk, Švn: Kaip reiks mėšlas išsi̇̀vežt, kad nebus su kuo [talkai] alaus užraugt? Mžš. Mes su savo arkliais ir įsidirbom, ir mėšlą išsi̇̀vežėm Skr. Prieš šventes išsi̇̀vežėm mėšlą, bulbas nuarinėjom Krs. Nu išsi̇̀vežės pilniausią bortavinę mašiną su kaupu prisikrovę ir bulbių, ir javų Akm. Aš iš numų išsi̇̀vežu kiaušių Trk. An žiemos tai daugiausia žentas išsi̇̀veža [obuolių], nu kur aš padėsiu? Kp. Anas važiav[o] i ją išsi̇̀vežė Ad. Viską, kas lindo į lagaminą, išsivežė A.Vien. Taisyklėse, matyt, nustatytos tiktai išsivežtino maisto ir pašaro normos rš. Stasys atvažiavo i išsi̇̀vežė pas saũ pažiūrėt naujo buto Mžš. Va, išsivèžkit parodyt, ba tokių [linų] turiam Pl. Būdavo, ateina ir nusdūrė, ir išsi̇̀vežė [kiaulę], su šautuvais ateina ir išsi̇̀veža Jž. Tiktai kelmai likę, o daugiau visa iškirsta, medžiai išsi̇̀vežta Sb.
išsivežtinai̇̃ adv.: Išsivežtinai pardavė Zr. Fabrikas kalkių purvą atiduoda išsivežtinai̇̃ rš.
ǁ iškelti (kitur gyventi): Buvau aprašyta išvèžt, apkainavo mane sausinimo (melioracijos) skyrius penkis tūkstančius Dg. Senas [gryčias] gi nugriovė ar sukūrino, ir šeip, ir teip, o statos jau mūrus – nebeišveši̇̀ Pl. Ìšvežė mūs žmones in Lietuvą Pns. Visą šį Klaipėdos kraštą buvo išvẽžę Vlkš.
2. tr. kurį laiką vežti, vežioti: Va jų Vaclovas dvidešimtį dienų i̇̀švežė su juoj (arkliu) medžią Lp. Da išvešim tą savaitę pieną [į pieninę] ir nustosim Trs. Išvežiau metus pienus, ir pajuto kišenė – du šimtai litų atliko Šts. Pieninėn vežam [pieną], tik nedaug šiemet viškai, telioką auginam, tai nedaug tei̇̀švežėm Šmn.
3. tr. apkloti, apibarstyti kuo vežamu: Visas laukas i̇̀švežta trąšom Klt.
4. tr. Vkš, Lž, Akm, Varn, Lg, Sb, Kpr, Skp, Pns, Vlk, Graž, Brb prievarta išgabenti, iškelti į kitą kraštą, ištremti: Ìšvežė Cibiran, nu po karo, kaip jau vežė visus Kp. Seseris až brolį Sibyriun i̇̀švežė Dglš. Vos pagijo kalėjime, beišvežė į Cibiriją Ggr. Jis norėjo, kad aš į Siberiją i̇̀švežtas būčiau Plšk. O jeigu paėmė, įsvadino į vežimą, i̇̀švežė ir i̇̀švežė an penkiolekos a an kiek metų Als. Ažliko, i nei̇̀švežė jos [į Sibirą] Rš. Katrie žmonės pasistatė trobas, tai i̇̀švežė tuos Kp. Vežimas tada prasdėjo, tavę neišvèš [, jei stosi į kolūkį] Kkl. Mano tėvus, mano mamą i̇̀švežė, mat sūnus krautuvę turėjo Jž. Mūsų kaimo, Miliūnų, nieko nebuvo i̇̀švežta, čia visi mažažemiai Pl. Ìšvežė geruosius, kokie gi beliko žmonės? Č. Bijau niūktie (kalbėti), kad manę neišvežtum̃p Aps. Vyrų daug i̇̀švežė į Rusiją, kame padoresnis ūkininkas, visus i̇̀švežė Kl. Buvo labai didelis ūkinykas, o kokia jo ūkė – kap neišvèš?! Paž. Už tą šnekėjimą must pri baltųjų meškų nebišvèš Kl. Reikia kiaulės liuobtien, karvės melžtien – žmonės jau išvežti̇̀ PnmR. Už žemę mus išvẽžę buvo Grd. Indavė ir i̇̀švežė Sn. Kur tu išsislapstysi, paėmė ir išvežė [į Sibirą] Škn. Anys geri, tie žmonės, buvo, i̇̀švežė juos, anys normos neišpylė Rk. Jiej buvo išvežti̇̀, čia jų nepriėmė, Klaipėdon ir apsigyveno Kpč. Nogarde bit du trys kuplonai, tai nė vieno negirdėt, i̇̀švežė Zt. Matai, išvežti̇́esiams turės atlyginti. Kas galėjo pamanyti?! Krš. Už kokios nakties apsiaus kareiviai, sugaudys ir išvèš Nv. Metus suklaidinom, kad ne tus, kad neižvežtų̃ Drsk. Vyras atvažiavo kaip aręs, tai nusiavė, numetė nagines, tai teip ir i̇̀švežė basą [Sibiran] Kp. Vaikas iš mažo buvo nukankytas: išvežti̇̀ buvom Sn. Šventino kryžių išvežti̇́esiams, minios buvo suplūdusios Krš.
| Bijojo, kad neišvežtų̃ Vokietijon, tai mane išleido pas seserį Kučgalin Kpr. Norėjo muni į Vokytiją išvèžti, į darbus Varn.
ǁ prk. ištuštinti (namus) tremiant: O tie tėvai irgi buvo tokiame išvežtamè ūkė[je] Krt.
5. tr. L, KŽ, DŽ1 eksportuoti: Išvežami̇́eji muitai NdŽ. Nebuvo galiama visą mėsos perteklį į užsienį išvèžti Plšk.
6. tr. ištraukti, ištempti: Tinklu i̇̀šveža baisiausias krūvas žuvų Klt. Kai ana pavadino vardu, tai paėmė až kojų ir i̇̀švežė iš papečio Slk.
ǁ išlupti, iškabinti: Anas (varnas) i̇̀šveža šituo snapu kai lopeta rugius (tik pasėtus) iš žemės Klt. Kad būtų pamaniusi, kad kryžiuotis, tai ir kitą akį būtų išvežusi, mat pažino, kad žemaitis, tai ir pasigailėjo A.Vien.
7. tr. svorio jėga išstumti, išplėšti: Ìšveža sniegas dangsčio lapus (šiferį), kai didelis Klt.
8. intr., tr. DŽ pajėgti vežti, patraukti: Arkliai tiek nei̇̀šveža, kiek jaučiai Vdn. Kiek pergyveni, i arklys neišvèš Dglš. Kad ir storai leidžia [ariant], arkliai i̇̀šveža Gs. Vežimas įklimpsta in balą tokią, ir n’i̇̀šveža arkliai (ps.) Ss. Sustojo mašina, mat silpna srovė, – nebei̇̀švežė Slm. Apie Vilkaviškį ir Alvitą pro tuos riebius molynus buvo slidoka, bet naujas motoras ir pro čia gerai išvežė Šlč. Anas pasistatęs katilą rūsy, tai visą namą išveža (pajėgia apšildyti) Aln.
| Vos buvo galima išvežti šukas – tokios storos kasos rš.
9. tr., intr. prk. pajėgti, įstengti, ištesėti (ką padaryti), ištverti, ištempti: Gavo žemės šmotą iš valdžios – nei̇̀švežė (nepajėgė prasigyventi) Tr. Gal iki pietų išvèšiu, o po pietų eisiu gult Gdl. Nežinau, kaip reiks išvèžti egzeminus Krtn. Ar užteks sveikatos ir ištvermės, ar išvešiu aš studijas iki galo? rš. Regina kad šituo plonu [balsu] paeitų, Valė šituo neišvèš Grš. Aukštai paėmęs dažnai ir pats nebei̇̀šveža Ds.
ǁ tr. įstengti gyventi, išgyventi: Serga tėtukas, vargiai šią žiemą išvèš Kt.
◊ ant lúobo išvèžti palaidoti: Išvežė senį ant luobo Kb.
į šárkos bažnýčią išvèžti palaidoti: Ryt rytą iš Jokūbo kiemo išvežė į šarkos bažnyčią Juozuką LzP.
óžius išvèžti išvemti: Bariaus, kad negert; óžius išvèš ir vėl geria Rūd.
veži̇̀mais (vežimù) neišvèši (neišvèžtum) labai daug: Knygų tų jų – veži̇̀mais neišveši̇̀ LKKXIII138(Grv). Knygų, tai dar tėvas sakydavo, vežimù neišvežtái Brš.
paišvèžti, pai̇̀šveža, pai̇̀švežė (dial.) tr.
1. išvežioti, išgabenti: Buvo paišvẽžę tas krosnis, tai in padmūrauką, tai tę kur Dv.
2. ištremti: Daugelis pai̇̀švežta buvo Str. Pai̇̀švežė gaspadorius sovietai Dv.
nuvèžti, nùveža, nùvežė tr.
1. SD1109, SD443, R, MŽ, Sut, N, K, Š, LL123,316, Rtr, BŽ117,329,573, OG371, KŽ, Sk, Skrb, Antr, Pls, LKKIX200(Dv), Btrm, Dg, LKT207(Graž) vežant nugabenti: Nùvežė in Seinus, dav[ė] vaistų, ir sulaikė kosulį Sn. Druskinykuose nùvežiau [gydyti], tai tę pataisė NdŽ. Nùvežėm doktorop [vaiką] LzŽ. Par jo pečiais visa kas perejo: buvo i sumalta, i nùvežta Klt. Atkirsk [užšalusį] kapčių, pripilk maišus ir nuvèžk Panemuny Svn. Mum mokytis reikdavo važiuot Šimonỹs, tai kur te pulką nuvèš Šimonỹs, tai neleisdavo Kp. Mus vaikus žiemos laike turėjo į mokyklą nuvèžti ir parvežti Plšk. Trys kilometrai až miško – nuvežtų̃be jus Rš. Nuvežtum̃ vieton kaip poną, kur grūsies Užp. Tos[na] sodželkos[na] nùveža, sumeta [linus] ir užkloja Kp. Ponu[i] reikėdavo vis poros arklių nuvèžt ir atvežt Krs. Nùvežė mašina [bažnyčion], ateit atejau (parėjau pėsčia) Aln. Jei jūs norėtūt, kad aš būčiop, tai jūs mane kalmaškelėj nuvežtū̃tbe Aps. Kai kada pakeli ranką, tai mašinos nùveža Mlk. Vežė iš karto [pieną] su arkliais, tai, būdavo, kad kokiam žmogu[i] reikia Pandėlin, tai ateina an tą vežiką ir kad nuvežtų̃, nu ir važiuoja Č. Par dvi mašinas nùvežė šieną Ktk. Jug reik nuvèžti ten, o kame tą važmą gausi LKT58(Ms). Vežė Ukmergėn an daktarą ir nenùvežė, kelionėj mirė Žl. An rytojaus, kai jaunąją nùveža par savę, svotas ardo duoną Grv. An kapinių tai tik vieną [kryžių] nùvežė Jdp. Va pienas nuvèžt reikia an fermą Sb. O žiemą tai dvi ašis medžių iš miško į Gruzdžių kantorą nuvèžt [reikia] Mšk. Kad vėliau, tai ir pinigo turėčiai (turėčiau): nuvèžčiai (nuvežčiau) keletą metarų popiermalkių [parduoti] Žž. Neturiu ko nùveža vaikam Aln. Jei vežimėlį malkos nùveži Lazdijuosa, tai nusperki ką Kpč. Būdavo, iš ko gi litą prasmanysi, nu, braukia linus: du pundelius pasdarė, du pundeliu nùvežė, va po litą gavo Rk. Naktį žvejosi, kad galėtų jau ankstie nūvèžti žuvį į turgų parduoti Klp. Nùvežė rugius, karvę parduodinėt Zt. Ragaišiai būdavo juodi visokie, tai jau kai nuvèždavo turgun paršiukus parduot, tai atveždavo baronkų, pyrago, – oi kad laukdavom tada jau baisiausiai! Kpr. Kab nùvežei in malūną malt metrą (100 kg), tai ir vokiečiam metrą duok Sn. Linus minsi, reik skilas nuvèžti, tujau vaikiukai i nuvèš Rnv. Lapus kur te mesi, atvažiuos sūnus, sakysiu – nuvèžk po krūvelę karvėm Slm. Nuvèšma kai katę maiše Ds. Vyras nùvežtas ant Japonijos sienos Kbr. Nùvežė in gaspadorius mus Germanijon Mlk. Ko tau in kapų? Zara te mus ir teip nuvèš [palaidoti] Slk. Tu vaiko neturėsi, nebūs kas tavi nuvežą̃s į mišką, tu i paliksi, an saulės sudžiūsi (iron. aliuzija į pasaką apie senių vežimą į mišką mirti) End. Nùvežė sūnų vežime inrišę, nùvežė Varėnon, Lydon Eiš. Nùvežė [vaiką] medin ir pakorė po beržu su lopšiu (ps.) LKKII227(Lz). Paskiaus nuvežė kūną į Telšius, o paguldžiusys bernardinų bažnyčio[je] apent budynę su mišiomis laikė M.Valanč. Todėl su lenciūgais jį drūtai surakino ir surakytą taip ant rogių nùvežė sūdyt K.Donel. Jie (turtingojo artimieji) pakėlė pagrabą ir nuvežę į bažnyčią palaidojo po didžiuoju altoriu LMD(Žg). Ir suėmė už rankelių, uždėjo pantelį, ir nuvežė mane vaiskelin kariauti LTR(Pnm).
| prk.: Nùvežė žinią Kaunan Vrn.
^ Šautuvas tai visur nuvèš (privers nugabenti) Pnd. Musėt ne (ar tik ne) žydą kapuosen nùvežė, kad tep ilgai miegi LKKXIII131(Grv). Silkė į dangų nenuveš LTR(Grk). Mañ’ tai Kupiškin ir surišę nenuvèžt Slm.
| refl. tr. Š, KŽ, Yl, Trk, Krs, Azr, Vs: Važiuodamas šienauti nusivežk pietus sau J. Ką mes ten nusivèšim? NdŽ. Nùsvežė ir ją miestan GrvT79. Kad kokia bobelė sūrelį kokį turguos nusivèždavo, tai visas pelnas [iš karvės] Kp. Prisirinktųbe, nusivežtų̃be grybų Klt. Cigonka žudusino avį, vežiman ir nùsvežė Žrm. Ir kartu nusivežė savo paskirtūsius giedotojus, kurie par ištisą didžiąją nedėlę, vis ką reikiant giedodamys Vilniaus bažnyčio[je], labai vilniškiams įtiko M.Valanč. Nusi̇̀vežė, matai, [tarnauti,] tokia buvau nedidelė, nematydavau, ant stalo kas uždėta Kp. Anas itą vaiką ėmė ir nùsvežė su saimi (ps.) Lz. Nùsvežiau dovanų in Ameriką Vrn. Reikia nusvèžt [į svečius] kokio trunksmo (gėrimo) da nors Žl. Kokius maišus nusi̇̀vežei, sumalei i sumokėjai už tą malimą Mšk. O teipos tai čia buvo [pieno] punktas, tai tada nusvèždavom su rateliais pačios Šmn.
| prk.: Malonų įspūdį nusivežė LTI289.
ǁ vežant pašalinti: Oi, jau tas vagis daug nùvežė mano šieno nu pievos NdŽ. Kalnai buvo, nùvežė žvyrą, susmuko [žemė] Krš. Čia gyveno mano sesuva, nùvežė jos namus [melioracija] Brš.
| prk.: Jo (šventojo miesto Jeruzalės) grožybė yra nuvežta BB1Mak2,9.
^ Daug vežimų didelį kalną nuveža PPr109.
ǁ vežant patuštinti: Nuo nuvežto lauko sugrėbti javai yra padraikos Jnš.
ǁ refl. tr. perkelti (ppr. namą): Gryčelę nusivežėm, ir tą skolon tiktai pasiėmę tokio bagočiaus Kpr. Tai da kai medinės [triobos], tai gal nusiveši̇̀, dabar gi mūrai daugiausia Pl.
nusivežtinai̇̃ adv.: Gyvenamąją trobą Raugalis pardavė nusigriautinai ir nusivežtinai Rozenui į miestelį A.Vencl.
2. žr. pavežti 4: Pajėglūs arkliai daug nùveža Dkš.
3. nutremti: Nùvežė tenai (į Sibirą) tuoj: miške išmetė Kp. Nuvežti̇̀ buvom par septynioleka parų vežimo – į miškus Tomsko Grz.
4. Ktk vežant nukloti, apvežti (kuo): Storiausia nùvežė trąšom, do dės i pavasarį Klt. Jis, sako, mėšlu visą lauką nuvežąs Trgn. Kad kasmet teip storai nuvèžtum pūdymą, tai tuoj žemė pasitaisytų Ds. Tiek nuvežus mėšlu, tiek nenuvežus – vis tiek niekas geras ten neauga rš.
◊ į šárkų var̃pinę nuvèžti palaidoti: Šiandien padarysite grabą, rytoj į šarkų varpinę nuvešite LzP.
žỹdą nuvèžti snausti: Kap snaudžia, tai sako – nùvežė žỹdą Kls.
panuvèžti, panùveža, panùvežė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nuvežti: Panuvèžk momai šieno Grv.
2. ištremti: Surašo ir panuvèš Lz.
pavèžti, pàveža, pàvežė
1. tr. K, M, J, L, Š, Rtr, KŽ, DŽ1, LzŽ, Plšk, Yl, Brž, Slm, LKT346(Dsn) nedidelį atstumą vežti: Jis norėjo pavežamas, pavėžinamas J.Jabl. Ans laukia pàvežamas Jn(Kv). Pavèžk tą moteriškę, taip pavargusi atrodo NdŽ. A tris tiligrapštulpius (tarpus tarp telegrafo stulpų) muni pàvežė i prašo lipti laukon: arklys nediktas tesąs, – ot žmogystė buvo (labai šykštus) End. Gali ir žmogų pavèžt Nmč. Kur toliau – pàveža [autobusas], arčiau – dviračiu Ad. Dabar keliai pašalę, tai kur reikia pàveža motociklu Krs. Pavèžk lig keleliu[i] i paleisk: pėsčias parbaigsiu eit Mžš. Privažiavo pri munęs i sako: sėsk, pavèšu Rdn. Ir aš ten pat einu, a tu, ponuli, galėtumi pavèžti po drauge? Lk. Kiek tepàveža, o bilietą pliušyk lig pat Skapiškio Kp. Kūmute, gražute, pavežy tu ė vieną kojelę LTR(Rš). Priejęs pry paskutiniojo purmano tarė: – Pavèžk, žmogau, ir muni (ps.) BM368(Krt).
| refl. NdŽ.
ǁ refl. tr. nedidelį kiekį vežti: Jau biškį pasi̇̀vežėm [žemių] apei trobą, jau molynų nebebūs Trk. Pasivèžti ką, pasiarti arklys auksas Krš.
2. tr. R, MŽ, N nuvežti: Pàveža į tokias duobes, užkasa i parvažiuo[ja] į namus LKT240(Pš). Dabar atsisakyti nebuvo galima, neklausdami į vežimą įmetę pàvežė, o karalius seniai sulauktą svečią prie šalies sodino Jrk140.
| refl. tr.: Tas vagelis tą bakonuką papjovės, grobus išvertė girio[je], i pasi̇̀vežė meisikę End.
3. tr. atvežti: Tada daktarą pàvežė ligoniu[i] Vrn. Keliavežys, pavežęs po trobos angą marčią, pats nušoko nu ratų ir, įsmukęs į trobą, pašoko ant kėdale, abrūsu apdengta, rodydamas, jog negirtu yra S.Dauk.
^ Iš miško paveža medį, pastato, visi žmonys kela kepures (kryžius) LTR(Užv).
4. tr. LL155 ištremti: Iš pirmo meto į Rosiją pàvežtas Plv. Aš jau sena, munęs nepavèš, galiu pliurpti ką noru Krš. Buvau pavežtà Rosijos paveizėti Rdn.
5. tr. R, MŽ, N, Rtr, KŽ, DŽ1, Sb, Ds pajėgti vežti, traukti: Arkliai tą vežimą jau nepàveža K. Visą turtą pàveža tik dvylika arklių NdŽ. Vaikinai vertė gabalus, vos dvejetu tepàvežamus NdŽ. Būdavo, keturi arkliai to nepavèš, ką du jaučiai pàvežė Žr. Ale kiek jis (arklys) sveikatos turia: penki žmonės, šeši nepavèš vežimioko tokio, kaip jisai pàveža PnmR. O tada gi arkliukas, jeigu jis nepàveža drapokėlio, kaip nagu prarėžia, tai niekai tada Plvn. O jo kumelaitė bloga, o tęsia, kiek geras nepavèš LzŽ. Stabčioja stabčioja arklys, nepàveža Klt. Eina, galvą nulenkęs kaip baslys, nepàveža dykų ratų Vdn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepàveža iš vietos, nepatrauka anie Stl. Didiejie kraiteliai nepavežami, bėriejie žirgeliai nenuturimi JV72. Mūsų šaly kad auga rugiai, tai vieną varpą vos šešetas arklių pàveža BM3(Kp). Kur pirm du kuinu lengvai mums pàvežė naštą, jaugi dabar keturiais arkliais pavažiuoti nepigu K.Donel. Kaupo didelio nekrauna, kad arkliui nebūtų sunku, kad dar ir jį pavežtų – nereiktų pėsčiam kėblinti J.Paukš.
| prk.: Aš tiek perskaitęs, kad arklys nepavežtų Všn. Seniau dainų buvo tiek, kad kumeliotė kokia būt nepavẽžus Sld. Pavèžt skietas nemožna, dantes tankūs, o gijos storos Klt.
^ Kas daugiau paveža, tam daugiau padeda PPr196. Keturkampė paduškaitė, šimtas arklių nepaveža (šulinys) Erž. Skrynia nepakeliama, nepanešama ir nepavežama (krosnis) Jrg(Pn). Stovi kampe pumputys – nei panešt, nei pavežt (krosnis) Ml. Šimtas arklių nepavèš, mano tėvas an kupros paneš (tiltas, ledas) JT369.
| refl. NdŽ.
ǁ pajėgti kabinti: Pavèžt kaponę nemožna, šlapia (kasant bulves) Klt.
ǁ (dėl turtinės padėties) turėti galią, teisę, leidimą vežti: Šę važiuojte, svotuliai, šę pagręžte žirgelį: šitam dvarely yra mergelė, – šita mergelė nepaimama, šitais žirgeliais nepavežama (d.) Prng.
6. tr. pakišti, patraukti po kuo: Pardavė tą magaziną, ką ratus pàveža Lp. Mūsų širmis pasibaidė ir nešė mane per tris parapijas ratuos, o ketvirtoj taip ir pavežė po ratais A.Gric.
7. (plg. l. powozić) tr. SD286, N vadelėti.
8. tr. prk. pajėgti ką padaryti: Mes pàvežam, kad ir tiek terandas Žlp.
9. kandžiai pasakyti, parėžti, uždrėbti: Pàvežė teisybę, nū to sykio i nešneka Krš. Pàvežiau aš jam tai pàvežiau, daugiau nelįs jis man akysna Nč. Nu ir pàvežė anas jam kaip silke par dantis Ktk. Būčio gerai pavežusi, kad būt kunigo nebuvę Šts.
10. intr. nepataikyti, sumaišyti (ritmą): Aš kiteip nemokėjau, tik prie keturių [kulti], o kai reikėdavo prie penkių, tai vis pàvežu ir pàvežu Snt.
◊ kai̇̃p pavèžti labai sunkiai, vos vos: Du vežimu atsivežiau šieno kàp pavèžt Klt.
ki̇́ek pàveža labai daug: Bulbų duosme, ki̇́ek pavèšt Krs.
| Linkėjimų klėbiais klėbiais, ki̇́ek pàveži, vaikams ir marčioms End.
nei̇̃ (nė̃) pavèžt, nei̇̃ (nė̃) panèšt nevykusiai, netikusiai (pasakyti): Ot pasakė, nė̃ pavèžt, nė panèšt Žl.

×padvèžti, pàdveža, pàdvežė (hibr.) tr. kiek pavežti, pavėžėti: Pàdveža, kas arklį turi LzŽ. Pàdvežė mašina Zt. Padvèžk mano kojelę (ps.) Lz.
parvèžti, par̃veža, par̃vežė tr.
1. SD218, K, M, L, Š, Rtr, KŽ, Plng, Slnt, Lkv, Vg, Nj, JnšM, Krok, Jrb vežant pargabenti namo ar į kieno namus: Važiuosim parvèžt, ką aš esu surinkęs NdŽ. Jis daug išplėšų par̃vežė namoniuo iš svečių kraštų J. Linus par̃vežėm numie Klp. Par̃vežam linus klaiman, nukuliam, galvutes išdaužom Upn. Kaip išmina, suriša tokiuos ryšiuos ir par̃veža namo [linus], sukrauna kai kokion sauson vieton Kp. Tei[p] kai ragų (sušalusių skalbinių) parvèždavo į stubą PnmŽ. Žmogus nuejo, paėmė maišus, iškūlė i par̃vežė grūdus Lc. Vis per neprierangą rugiai liko neparvežti Lš. Jei nelis, per pietus tą šieną parvèšim Lzd. Kap par̃veža pirmą vežimą, beržus iš po lubų išima ir sukloja šalinėn, kur rugius deda, kad pelės neėst Dg. Burokai užaugo, dešimtį vežimų par̃vežėm Als. Pardien po du, po tris vežimus malkų parvèždavom Krs. Du maišu grikių par̃vežė, tai vienos garstyčios Btrm. Mirkydavai, išnešdavai į kūdrą, žalius juos (linus) par̃veži iš lauko i nukarši Mšk. Mažu parvešmà su rateliais [šieną] Kp. O kas tau beduos arklį šienuo parvèžti? Pln. Degtinės parveždavo, alaus padarydavo, mėsų pripjaudavo talkai Žg. Kartais Velykoms, Kalėdoms parvèš [tėvas] miltų, iškeps pyragą Krtn. Parvežk man silkių boselį N. Tat, ką čia par̃vežei, kiškio duonos? Dv. Tu mun parvežk tą skrynelę i tą bačkelę Žeml. Pasikinkyk arklį a į brikelę, a į šlėdales i parvèžk mamai paviržį Bdr. Jei nūbangų parvèši, vedi pabengsiav Krt. Sujuosta viskas, tai ir par̃veža mamai skalbt Vdžg. Nu o silkę jei jau kumet parvèš, tad jau silkę į penkis šmotelius pjaus Krtn. Šarvas (kraitis) anksčiau par̃vežta būna Pns. Vyrai kraitį par̃veža – pusė akminų! Žg. Kai nuoteką parveža namo, tai būna marčios pietūs, tada ir dovanas dalina LKT206(Ig). Kita [svočia] turi pasitaisius pyrago, sūrio, butelį šnapso, kap par̃veža marčią Alv. Po dvyleka arklių sukinkai parvèžt tą garo katilą Grz. Tėvas devė arklį parvèžti dukterie Všv. Močia paprašė, kad jos [vaikus] parvežtų̃ namo Krs. Nepar̃vežėm [tremtinių] kaulų, rūpinomos į kryžių pavardes įrašyti Trš. Išvažiavo Lietuvos palaikyti, i par̃vežė su grabu Krš. Ka par̃vežė [ligonį], nešte įnešė į trobą LKT116(Stl). Par̃vežė nuog baudžiavos [negyvą], kap tą žemę norė[jo] [paimti] Sn. Nakčia par̃vežė nuog stoties tą kunigėlį Sn. Daktarą par̃vežė arkliais, kitąsyk mašinų tiek nebuvo Graž. Reikia važiuoti kunego parvèžti tam ligonie Lk. Parnešė menkai gyvą į trobą aną, nu tujau ans sako: – Tik parvèžkiat munie kunigelį Lpl. Kinkykit, sūneliai, bėrus žirgus, važiuokit žvirblelį parvèžt JD500. Parveža martelę, parvirkdina, jos margas skryneles pargirgždina LTR(Lš). Kelkis kelkis, anytėle, durų atdarytie, par̃veža martelę pečiulių kūrytie DrskD184. Jau jūs, laumės, mano močiutę vežat, jau neparvèšit (rd.) Srj. Ponas pamislijęs: kad ir reikės už vieną obelį rublį užmokėt, bet reik vieną nupirkt ir savo mažajai dukteriai dovanas parvežt Sln(Grz). Sudiev, broleli, broliukai mūsų, ką tu parveši̇̀ iš Varšavėlės? (d.) Pl. Liepas uždraustas, pušis ir drūtmedį vagia, ar, nusišovę su griekais, sau par̃veža briedį K.Donel. Taip beklykaudami, kaip girdit, par̃veža marčią ir su jaunikiu į Krizo įveda butą K.Donel. Furmonas gražiais arkliais parvežė iš stoties poniją į dvarą A.Mišk. Parvežt parveš, bet gerai nebus. Atbuvau jau savo kelionę, žemelė kvepia obuoliais (laikas mirti) V.Bub.
| prk.: Kai parvažiuosit, žiūrės, ką par naujyną par̃vežėt Rsn. Kunigas nenusivylė Skrodskytės kelione. Ji parvežė daug įdomių, svarbių žinių V.Myk-Put.
^ Ka munie tokiai, iš dangaus parvèš šnapšę, maisto, – vis tiek būs (negali nei gerti, nei valgyti) End. Bus ir pyrago, ir botago. Pilną kiaurą maišą parvešiu A.Gric.
| refl. tr. Sut, N, NdŽ, KŽ, Nv, Trk, Vgr, Žl, Strn, Rmš, Vv, Brb, Rod: Vyrai atvažiuoja popiet, an pavakarį, tai tada parsi̇̀veža namo [linus] Kp. Paskui pasidarėm skūnelę šiokią tokią, ka būt kur javai parsivèžt Slv. Naktim naktim važiuodavom, brazdėdavom to šieno parsivèžt, kai pati šienapjūtė Mžš. Išeina su dviračiu, parsi̇̀veža kokios žolytės i pasišeria [ožką] Sdb. Gal duotai arklio molio parsivèžt Pv. Antryt važiuoja sau malkų parsivèžt Lbv. Parsi̇̀vežam pašarų iš tėvo Dv. Mudu sykiu nuvažiavova tų trąšų parsivèžtie Nm. Buvo ans nu to Aginskio parsivẽžęs kelias egles, rąstus kelius Als. Apsiženijau, nuvažiavau parsivèžti savo tos skrynelės Lpl. Buvo toks žmogus, ans parsi̇̀vežė iš Amerikos piningų daugiau kaip proto Žr. Paskui sekė sekė, susekė, parsi̇̀vežė namo tą vilką, nubielijo ir padarė iškamšą Sb. Parsi̇̀vežu tą kiaulę, nupeniu – už penkius šimtus Joniškio mėsininkai nupirko Gsč. Neatvažiavote, būtumėt parsivẽžę bulbų Krs. Vaistų par̃vežės, pagerėjos Krš. Kito[je] klėtė[je] buvo druska vedums, kur buvov parsivẽžusiu Trkn. Nuveždavom į malūną, padirbs kruopas, ir parsivèždavom Krž. Kūlimo laike parsivèždavom didelę mašiną (kuliamąją) LKT218(Bsg). Marčią parsivežu, svodbą keliu R197, MŽ261. Grįžo iš karūmenės ir tą mergą parsi̇̀vežė Rz. Rasim pačią krūme stačią, parsivèšim an dviej ratų DrskD235. Ana įsigijo bėdą: parsi̇̀vežė [anytą], nebeturia kur parvèžt, tenai ji (anyta) ir stovia Všk. Pakinkyk arklius, vedu važiuosiav parsivèžti brolį Brs. O tas ponas ją (savo buvusią žmoną) jau buvo iš miesto parsivežęs į savo dvarą, tiktai laikė nuo visų paslėpęs Sln(Grz). Motinele, kam tokį menką kriaučių parsi̇̀vežei? Pp. Kokią dvidešimtį bobų parsi̇̀veža [talkos] ir pjauna pjautuvais Sn. Treitą metų pabuvęs, parvažiavo į Tytuvėnus ir parsivežė gan žemės, iš vietų, krauju Kristaus apšlakstytų, imtos M.Valanč. Visa ko jie pirkosi miestuose, iš kiekvienos kelionės parsiveždami lagaminus Vaižg. Spaustuvė pradės darbą gal liepos mėnesį, nes iki šiolei dar neparsivežė tam tikrų raidžių iš Berlyno KlbXIV165(K.Būg). Pačius sunkiausius darbus dirbom: būdavo, ir išsukt [pieną], separuot pačiom reikdavo, ir pačiom parsivèžt pienas, – visa ir visa rankom Slm.
| Kai parvažiavo, kiek utėlių parsi̇̀vežė Bsg.
| Šešis septynius rublius par dieną ir parsi̇̀veža [traktorininkai] Kp. Geriems ir derlingiems metams pasitaikius, bernas parsiveždavo 10–15 maišų bulvių rš.
2. Vl žr. atvežti 1: Geležių krautuvė Jonišky buvo viena, tai jau ten į tą krautuvę parvèždavo [daug prekių] Mšk. Nepar̃veža, nėr čia tokių silkių [kaip seniau] Erž. Buvo parvežtà tatai kvietinės šnapšės Sd. I moksleivių čia y[ra] parvežtà padėti Krž. Vokyčiai buvo parvẽžę šešias šeimas į dvarą dirbti Plt. Parveždavo cukro – tokios galvos buvo ilgos Grz. Bet jų (žalčių) iš rozo nebuvo, gal su šienu par̃vežė iš miško Kb.
◊ ką̃ parvèžti labai sunkiai, vos, vos: Du vežimu ką̃ parvèžt par̃vežėm Arm.
paparsivèžti, paparsi̇̀veža, paparsi̇̀vežė (dial.) tr. dažnai, daug sykių parvežti: Javų nepirko, visa paparsi̇̀vežė Dv.
pérvežti K, pervèžti, pérveža, pérvežė Rtr, KŽ
1. tr. SD1146, SD301, R201, MŽ268, Sut, N, L, Š, LL192, Rtr, BŽ353, NdŽ, KŽ, DŽ1 vežant iš vienos vietos į kitą nugabenti: A trūbo nesumušei muno párveždamas? Plt. Iš tę juos čion pérvežė LzŽ. Padėjo pérvežt kaimynus: tai vieno kraulina [daiktus] sustarę, tai kito (kai skirstėsi į vienkiemius) Prl. Gniutulais supresuotą šieną lengviau pervežti rš. Nugi par Velykas, būdavo, mat labai užtvindavo šič to upė, par tiltus nemožnėdavo pereit, tai mat, būdavo, pakinkia [ūkininkas] arklius, pérveža visus jis tenai ir namo vėl jau Pl. Kaulus judinti negerai, kasioti, nepárvežėm [tėvų palaikų iš Sibiro], teilsies tenai Krš.
| refl. tr. SD1146, N, NdŽ: Motka atdavė – pérsivežėm šienus, persivedėm karvę Drsk. Vežant viską galima pársivežti, ale kaip seksias gyventi Krš.
ǁ N, NdŽ perkelti į kitą pusę: Pérvežk mañ’ kitan šonan Aps. Sėsk, mergele, į laivelį, aš pervešiu per jūreles LTR(Grv).
| refl. tr. NdŽ.
2. tr. vežant skersai (ar kiaurai) per ką gabenti: Jei vasaros laike rogėm per miestelį pérvešit, pastatysiu bačkutę alaus Pv.
3. tr. pavežti kiek: In dviračio pérvežė porą kartų gal, pavežiojo da mažutį [sūnų] Aln.
4. tr. į daugelį vietų nuvežti: Per daktarus pérvežė momą Aln.
5. tr. Pžrl nuvežti viršaus: Niekas nežiūri, kad buvo pérvežta, vežk, ir gan Sv. Kas runkelius per normą pérveš, gaus cukraus Plv.
6. uždrožti, sukirsti: Pérvežtum per pečius virveliniu, tai neatadarytų daugiau prieš tėvą burnos! Ds.
pievèžti, piẽveža, piẽvežė (dial.) žr. privežti 1: Pỹvežė tų žagarų Dov. Gatavą nū ūkio pyvèždavo [šieną] Rsn.
pravèžti, pràveža, pràvežė tr. Rod
1. K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 vežant pro šalį gabenti: Vežė ir pràvežė pro namus Rm.
| refl. tr.: Prasivèžti ką su savim NdŽ.
2. M, Š, NdŽ, Rtr, Vkš vežant skersai, kiaurai per ką gabenti: Pro Vilnių jų praveža Rusijon dešimtis tūkstančių A.Sm.
3. NdŽ pradėti vežti (ppr. derlių, mėšlą): Kai trąšas praveža, nieko neskolina, ba niekas nedera Ml.
4. refl. NdŽ įgusti, prasimiklinti vežti (ppr. derlių, mėšlą).
5. kiek išvežti: Jau lentas pràvežė, trečdalis beliko Mlt. Surinko brudus, geležis – maž pravèš Aln.
6. toliau, į šalį pavežti: Pràvežė žmones nuo fronto Ad.
7. NdŽ kurį laiką vežti.
privèžti, pri̇̀veža, pri̇̀vežė tr.
1. S.Dauk, M, Š, Rtr, LL101, NdŽ, DŽ1, Skrb, On, Slk pakankamai, užtektinai, daug atvežti: Privežk molio, akmenų (kūlių) J. Medžiagos, sienojų pri̇̀vežam Btrm. Akmenų privèžt ir fundamentas reikia padėt Nmč. Privežė medžių, pradėjo tašyt, pjaustyt V.Kudir. [Dėdė] namus pradėjo tvarkyt: visokių trąšų privèždavo, mašinų pripirko, kertamų ir grėbiamų Slm. Klojiman pri̇̀vežė bulbų Krs. Rateliais gi kad pri̇̀vežta mėšlo Kp. Malkos dabar privèš an žiemos LzŽ. Aš rytoj privèšu smėlio, kiek dar trūks Lk. Tiek gyvuolių pri̇̀vežė, ka niekas nevalioja pjaut Jrb. Katras pigesnis [arklys], mainydavai, pirkdavai: čigonai tie privèždavai daugybes Mšk. Pri̇̀vežta uogų baisiausia, pilnas turgus Klt. In turgo pri̇̀veža tų vyžų kiek nori Šlčn. Šventas Jonas, Kazimieras – Kamajuos kad privèždavo ratų, šėpų, viso, kas tik yr Rk. Liuob privèš, jau ka jomarkas būs, i tat pardavos jau juo geresnius daiktus Jdr. Silkės buvo iš Žvedijos (Švedijos) privežtà bačkoms Vž. Krūsnis pri̇̀vežta apsiavimo [parduotuvėje] Klt. Labai daug kruopų buvo privẽžę – apsipirko žmonys Mžš. To pieno privèš iš visų, iš kelių kaimų Sd. Vardo dieną pri̇̀veža skarikių, drabužių – tik rėdykis! Jd. Atvažiavo sesuo atslankyt iš Amerikos, pri̇̀vežė dovanų Žl. Būdavo visokių kinų pri̇̀veža, oi, susirenka [žiūrėti] iš visų kampų Šmn.
| prk.: Ir buvo kiek vargo anas privẽžęs Ad.
^ Vežė rūmui, pri̇̀vežė gryčiai JT228.
privežtinai̇̃
| refl. tr. N, NdŽ: Šiaudų prisi̇̀vežiau dvejiem metam Klt. Prisi̇̀vežiau rąstų, padėjau pamatą, pabudavojau trobą LKT112(Klm). Kokių medžių ans visokių prisi̇̀vežas Akm. O jeigu pradėjo rytoj lyt, jeigu aš šieno prisi̇̀vežiau, tai aš galiu megzt bent čielą parą Kp. Ragana nekantanta, kad visa ko prisi̇̀vežė (ps.) Mlk.
ǁ daug atkelti, prikelti (gyventi): Čia daugiausia pri̇̀vežta naujų [žmonių], senųjų mažai bėr Skp. Ãny (rusai) pri̇̀vežta iš Rasiejaus Nmč. Vasarą pri̇̀veža vaikų – judam krutam, žiemą vieni, ramybė Krš.
2. NdŽ pripildyti ką vežant: Stoty buvom buvom, kol pri̇̀vežė pilną [e]šaloną, pririnko, tada jau išvežė [Sibiran] Kp.
| refl. NdŽ.
3. Q648, N, K, LL24,155, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 arti, iki vietos atvežti: Tegu pri̇̀veža lig namų tas knygas Kdn. Daugiaus tas senelis jį privežęs prie to dvaro Sln.
4. priplukdyti prie ko: Privežu, pritraukiu pri kranto laivą R21, MŽ27. Mudu su valčia nulėkėva, pri̇̀vežėva prie krašto [išvirtusius iš valties] Pžrl.
5. R21, MŽ27, Rtr, KŽ, Rsn atvežti, atvežant patiekti, pristatyti: Mes pãts turiam gerų bulvių įsiveist, Genutė ir neprivèš Jrb. Aš vis turėjau privèžt maistą Pgg.
6. suspėti atvežti, dar laiku atvežti: Gerai, ka besuspėjo kunigą privèžti Slnt. Taip staiga mirė, kad nė kunigo nepri̇̀vežė NdŽ. Ne prie mūsų priklausė [ligonis], vežė ir nepri̇̀vežė (mirė) Pv.
7. įstengti kiekvieną kartą nuvežti: Teko ir pėstiem eit [mokyklon], negi visada privèš Svn.
paprivèžti, papri̇̀veža, papri̇̀vežė (dial.) tr. per kelis sykius daug atvežti: Pardovojo tai cukierkas, tai abaronkas paprivẽžę LKKXXIX184(Lz). Papri̇̀vežė [vasarojaus] iš Poškonių, iš Padvarių LKKIX203(Dv).
ǁ per kelis sykius daug atkelti (gyventi): Daug gudų papri̇̀vežta Str.
papaprisivèžti, papaprisi̇̀veža, papaprisi̇̀vežė (dial.) tr. daug atsivežti: Nuvažiav[o] Ašmenon ir visi gazo (žibalo) papapri̇̀svežė Dv.

×razvèžti, ràzveža, ràzvežė (hibr.) tr. išvežti: Ràzvežė šitą suskaldytą akmenį Dglš.

×parazvèžti, paràzveža, paràzvežė (hibr.) tr. visa išvežioti: Kap numirė ana, vaikai visa paràzvežė LzŽ.
ǁ visus iškelti kitur gyventi: Selelė (kaimelis) buvo, al paràzvežė Lz.
suvèžti, sùveža, sùvežė tr.
1. Q648,654, SD462, Sut, D.Pošk, N, K, J, M, LL329,330, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, Lc, Jdp atgabenti vežant į vieną vietą: Kluonuosna suvešime javus J. Pakelia, sùveža kluonan, mina tuos linus Grv. Rugius nupjauna, džiovina, kol anys išdžiūsta, ė tada sùvežam kluonuosan LKT345(Dsn). Oi, būdavo, tik rugius pradėjo suvèžt klojiman, tai tuoj kūlių krėstų, tuoj eina kultų, jau, sakyt, reikia vasarojum atleist klojimas Slm. Statydavom lauke kupetosna, suvèždavom į klaimą [javus] Dgč. Su dalgeliu pjauti, su šake sukriauti, suvèžti į daržines [šieną] Trkn. Rugiai jau nupjauti ir suvežti̇̀ kluonan Užp. Reikė mum vežt medžiai ant Šventosios, ant ledo suvèžt medžiai iš šitos pusės Kp. Nu tai turguj tai sùveža pirkt jau visa Rk. Ten apsukui akminai suvežti̇̀, smalos bačkos Žg. Kunigas žemės neturėjo, parapijiečiai suvèždavo jam [visko] Pin. An lenciūgo sumovė, surakino, spyną uždėj[o], pas seniūną sùvežė [namines girnas] Sn. Visi vaikai buvo suvežti̇̀ vienon vieton Krs. Pareikalauna suvèžt tuos belaisvius Pns. Sùvežė daktarus, iš kur beišmanė Sd. Tai surinkau sėklą, sùvežė žmonės, sudavė, nu kiek katram buvo skirta Pnd. Parvartė, sùvežė šieną, i užsidegė Sdb. Tegu suveža karalius iš visos karalystės geležis LTR(Brt). Ižg vieno maišo sėklos, ant lauko išvežto, kiekas vežimų rugių namuosn sùvežame DP297. Ar sùvežėt mašiną? (vežtą dalimis) Ėr.
| Nemanyk, už pieną per mėnesį sùvežiau (gavau) du šimtus litų Gs.
| refl. tr. Akm: Jie čia visko susinešė ir susi̇̀vežė Rmš. Knygų daug susivẽžę turėjo Smln. Malkas jau susi̇̀vežė, pakluonėn suvežė Krs. Stalai apdėti gerti, valgyti: susivèš susineš žmonys, tas tą atneš, tas tą Trk.
ǁ atkelti į vieną vietą (gyventi): Čianai visi suvežti̇̀ nepažįstami žmonės [dirbti], vienas tiktai koks buvo lietuvis Kp. Sùvežė dvejus trejus vaikus (vaikaičius), nu i duodas, mun galva kelnojas – nebipriimsu Krš. Ir kol’ juos (ligonius) čia sùvežė? Žž.
2. J, L, Rtr, KŽ, DŽ1, LzŽ, Sk, Kvr, Glv, Gs viską parvežti, atvežti: Visą medžią baigiam suvèžtie KlbIX54(Skp). Šienas y[ra] tolie: jei gausiam mašiną, ryto suvèšiam Šts. Mynėjų gerų turim, geri krovėjai, tai mes greit suvešmà [šieną] Plvn. Par tris dienas spėjo šieną suvèžti Tv. Sako, jei sengaly papuola suvèžt – neėda [pelės šieno] Brž. An šventos Onos rugiai būdavo nupjauti ir suvežti̇̀ Alz. Kaip tus rugius sùvežėm, išejom pievos da pjauti Šv. Suvèš javus ir kulia Nmč. Jau kai rugius suvèš, tai tada bus baika Mlk. Svarbiausia suvèžti [rugius], suvẽžus iškulti Bdr. Kai išdžiūsta, sùveža javus, tada nubloškia, iškulia grūdus Jdp. Rugiai buvo sùvežta JnšM. Kaip atsiklojėdavo linai, sùveža, išmina Sdb. Samdyk nupjaut, samdyk suvèžt, padėsiu tris šimtus, ir man šieno bus gana Slk. Jis savo traktoriuku visa ką sùvežė, surūpino Krs. Sulaukęs rudenies, senis viską sùvežė Ker. O dabar atvažiavo kombainas – nupjovė, atvažiavo traktoriai – sùvežė Mžk. Šakas tai atskirai [veždavo], paskiau gi malkos sùvežtos, tai tada žabus vežam Slm. Ar jau sùvežė plytas namui? JT228. Par vieną vakarą sùvežė tą gryčią visą (perkeliant iš vienos vietos į kitą) Skrb. Penki šeši vežė, niekad nesùvežė, kaip svočiutė atėjo, ji viena sùvežė JV708. Kad ir plytos, ir visi dalykai buvo suvežti, mūrininkams beketant pamatams vietą kasti, susistigavojo bernardinai tarp savęs, kame tura stovėti bažnyčia M.Valanč. Paprašėm žmonių, suejo, suvežė [rąstus], pastačiau ir gyvenam Eiš.
| Visus miškus suvèždavo su arkliais Grnk. Ar suveši̇̀ šiandie tą lauką? KlbIII22(Lkm).
^ Šeši žirgai nesuveža, viena boba suveža (siūlų kamuolys) Ck. Kaip suvèši, su pusantro pagalio (spragilu) suduosi, vė lauko išmesi (javus) Brs.
| refl. tr. KŽ, Rud: Gražus oras, dar susivèšit ir rugius NdŽ. Pirmadienį nupjovė, šiandie susivèš [šieną] Erž. Šieną susi̇̀vežėm jau su prietemele Švnč. Tu, sako, dabar mišką esi susivẽžęs, tau tos kumelės nereik Klk. Da aš b[uv]au akminis susivẽžęs, cemento nusipirkęs Kl. Šienautis tai šiemet davė [oras], beveik be lietaus susi̇̀vežėm visą šienelį Grž. Kad ne traktoriuku, būtum nesusivẽžę šieno Pl. Nebejauna, da nieko, pati šieną su rankom susigrėbia ir susi̇̀veža Č. Žmogus su tuo arkliu susi̇̀vežė tąs šakas iš miško, kur kirto Slv.
| Tokį šmotelį pievos jau šiaip ne teip vakar susi̇̀vežėm Krs.
ǁ refl. būti sugabentam: Šiemet taip geras pašaras susi̇̀vežės Vgr. Kad tik rugiai laimingai susivežtų Ds.
pasuvèžti, pasùveža, pasùvežė (dial.) tr. viską (keliems ar per kelis sykius) parvežti: Didžiuliai rugius pasùvežė Dv.
| refl. tr.: Kap, ar javùs iš lauko pasùsvežėt? Dv.
papasusivèžti, papasusi̇̀veža, papasusi̇̀vežė (dial.) tr. visus (per kelis sykius) parvežti: Tai ar sùsvežei? – Papasùsvežiau visus pėdus Dv.
užvèžti, ùžveža (užùveža r.), ùžvežė (užùvežė r.)
1. tr. R, R35, MŽ, MŽ46, D.Pošk, N, K, M, Š, Rtr, NdŽ, KŽ pajėgti vežant nugabenti ant viršaus: Vos traktorius ùžvežė mašiną ant kalno DŽ1.
^ Ko negali prieš kalną užvèžt? (siūlų kamuolio) JT421. Šeši žirgai neùžvežė, viena boba užnešė (siūlų kamuolys) Nm; LTR(Rk).
| refl. K, NdŽ.
2. tr. vežant kur nugabenti (ppr. į tolimą, atokią vietą): Nekana (kažkur) ùžveža ir niekana (niekur) nerodina LKKXVIII164(Zt). Kap àžvežė visais keliais, – ir nežinom kur eit Grv. Mum nėr kuom žuvèžt, kas arkliu pavėžėja Rod. Aš tavę àžvežiau čėslyvan daiktan Lz. Niekali (kadaise) senus žmogus vežė medžian daužtie: pabūsta penkiasdešimt šešiasdešimt metų ir jau anas senas, jo nereikia, – àžveža medžian ir sviema (ps.) Lz. Diedai, ažuvèžk ma[no] dukterį medžian! (ps.) Dv. [Falšyvieji pranašai] tiektai tikruosius piemenis nepaliaudami kolioja, tiektai bažnyčios mokslą gėdina, idant, avis atskyrę šalin nuog piemenų ir išvedę ižg to didžiojo gardo bažnyčios visatimės, galėtų jas užvèžt olosn latriškosn ir kampuosn o šiluosn savuosn DP249.
3. tr. NdŽ, LKKXIV210(Zt), Mžš vežant pro šalį atgabenti: Užvèžkit pas tėvus, sudiev pasakysiu DŽ1. Momą anys in mane ažùvežė Antanè (per šv. Antaną) Klt. Ažùvežė marčią pasrodyt JT430. Vakare ažùvežė peikeną [žvejai] i atadavė Dglš. Kad pagausma pagerai žuvies, tai ažvešmà ir tau Svn. Žùvežė kailius kučnieriuo Dv.
| refl. tr.: Ažsi̇̀vežė mañ Juzė ant savę JT430.
4. tr. LKT189(Vlkj), Krs, Trs atvežus ką ant ko paskleisti, pakreikti, pažerti: Žemę išaria, išakėja, ùžveža mėšlo Nj. Kol ùžveža mėšlo, ten po tus pūdymus tas kiaules i gano Akm. Tris vežimus trąšų ùžvežė in obelų, tai obuolių – šakos linko Klt. Tris mašinas mėšlo ùžvežė – eina bulbės iš proto Krš. Taisys kelius, jei būs šviežiai žvyras ùžvežtas, ui, ka būs skaudžiai eiti basoms End.
| refl. tr.: Noriam mėšlą užsivèžt iš rudens Jrb.
5. tr. SD191, I, NdŽ, PnmA atvežus kuo ką apskleisti, apiberti, apkrėsti: Visą lauką mėšlais ùžvežiau J. Ar užvèš [mėšlu] tą šmotą lig pietų? Pc.
6. tr. Sut, N, NdŽ, DŽ1, Skr, Mšk, Šd, Srv, Skp, PnmR atvežti kokį kiekį (ppr. prekių): Užvežu ko daug SD172. Miltai pasgynėj[o], ir vėl žùveža Pls. Nebeùžveža gerų silkių, stovia kažin kokios žuvys raudonom akim Ps. Ùžvežė į krautuvę gražių bačiukų Krš. Kad ùžveža kada [kokių retų prekių], tai žmonys i čiumpa Mžš. Ančių ùžvežta kažin kiek [į fermas] Dg. Šiemet žuvelių tai daug ùžveža, turbūt iš Latvijos Kair. Daugiau javų ùžvežė ant rinkos, tai pigiau Vel. Šiandie vyšnios visai pigios, matyt, daug ùžvežė Gs. Šiandie in turgų daug paršų ùžvežė Prn.
| Tų kuliganų, rodos, kas ùžvežė i pakratė Krš.
| refl. tr.: Užsi̇̀veža pašarų, kožną dieną nereik vežti [į fermas] Erž.
7. tr. Zt atkelti (gyventi): Čia ùžvežė tokius lenkus Pns. Te ùžvežė iž Lietuvos kelis gyventojus – insigyveno Drsk.
8. tr. Ktk atvežus paskleisti, išplatinti, įdiegti: Bene tik kaime blakės, ir iš miesto gali užvèžt Skr. Cholera buvo iš Rusijos (tada ji ten plėtėsi) užvežta Pt.
^ Dieve duok sveikatą šandaru[i] (žandarui), kap jis Lietuvon bulbų ùžvežė Vlk.
9. tr. Rdm, Lp smarkiai vežant lenkti: Jautis buvo diktas, ans i kumelę užvèždavo Lkv. Bėroji sartąją visuomet ùžveža Jrb.
10. tr. uždirbti ką vežant: Šimtą litų jau ir ùžvežėm Grg.
11. refl. R, MŽ, NdŽ, KŽ, Skrd nuvargti, persidirbti, persitempti (ppr. apie arklį): Kanapinėj plėškėj arklys greit užsi̇̀veža Všt. Išvažiavęs smarkiai nevyk [arklio], kad neužsivèžtų Gs. Arklys užsi̇̀vežė ir parpuolė Mrj.
| Bene tik užsi̇̀vežei belenktyniuodama Erž.
12. smarkiai suduoti, sušerti, uždrožti: Užvèš kada į ausį, ir kas iš to bus? Škt. Aš jai da gerą antausį užùvežiau, vos nenugriuvo Krs. Einančiam vis kas nors atsitikdavo: tai par galvą ažveždavo, tai kepurę nutraukdavo ir medžian inmesdavo LTR(Dkk). Žiūrėk, ma[n] par ranką neužvèžk Skr. Vaikas pats prašosi, kad užvèžtų per kuprą Rmš. Ùžvežė sykį į sprandą, i nuvirto kaip pelų maišas Kv. Kai ùžvežiau par strėnas, tai susirietė vyras Vdk. Rėpsok pri durių, kitą sykį rast da geriau užvèšu Vvr. Kuciną išsilauši, par kiaulę ka užvèši – zvimbdama lėks Krš. Kai su knatiniu užvežiau bėromsioms, tai lėkte iš balos išlėkiau Slv. Kai užùvežė basliu, tai dvi dienas rankos nepakėlė Ldk. Tu nemurmėk, užvèšu iš pagalio, i žinosi! Krš. Pasidirbs žiužį, nu ka kam gerai kad užvèš su tuo žiužiu, ta jau užvèš! Lpl.
13. aštriai pasakyti, į akis išrėžti: Jau jis kai ùžveža ką nor, tai nėr kur akių dėt Btr. Veizėk, Elena tujau vienam ar kitam kokį žodį ir užvẽžusi Vvr. Ùžvežiau jam, kad esi kiaulė Drsk. Ùžvežė gerai tau Amelikė, užvèšu kumet ir aš už tokius liežuvius Krš. Atejus ažùvežė: jūs kas metai neturit duonos Dglš. Jis visiem ùžveža kap botagu Bgt.
| refl.: Je je girdėjau, kad dr. Zaunius šauniai vokyčiams užvežės Kel1932,48.
14. smarkiai pagadinti orą: Katras gi čia teip ažùvežėt? Pnd. Raitės čia, raitės, i ùžvežė Krš. Ale tu ir žuvežei, kad prieg tavim neseka sėdėt Pls. Kad jau ùžvežė katras – nosį riečia Srv. Nu katras gi čia teip užùvežė – visa gryčia pasmirdo Dbk. Cibullaiškių prisiėdęs kad užvèši, ta ir vištos nu laktos ims kraičioti Plt. Kad ùžvežė kalė, po stalu gulėdama! Kb.
| refl.: Kai užsi̇̀vežė, tai nors iš kambario bėk Ml.
15. imti smarkiai ką daryti, persistengti: Nereik užsivèžt Mrj. Išsyk neužsivèžk, ba paskui nepaveši Plv. Tu neužsivèžk šitep (nedainuok per aukštai), daina neskamba Plv.
16. tr. šnek. smarkiai patraukti (dūmo, svaigalų): Užvežė dūmą, kitą, ir svaigsta galva rš.
| refl.: Poną matininką apgirdė ir patys kartu smarkiai užsivežė LzP.
◊ kė̃pį užvèžti labai šiurkščiai, aštriai atsakyti: Tas begėdis žmonių tarpe užvežė tokį kėpį, kad gėda buvo ir klausyti Mžk.
sti̇̀ntas (veži̇̀mą vi̇̀ksvų) užvèžti pagadinti orą: Sti̇̀ntas kad ùžvežė, tai ir nosę gal nuversti Šll. Kad ažùvežė veži̇̀mą vi̇̀ksvų! Ds.