Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (22)
nusiteĩkti
noskaņoties
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nusiteikti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - išsiderinti
sugi̇̀ž‖ti
1
Reikšmė
Apibrėžtis
pradėti rūgti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Pienas ~o.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
blogai nusiteikti, suniurti
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Ko slankioji ~ęs?
šveñtišk‖as
1
Reikšmė
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
~a nuotaika.
2
Reikšmė
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
~ai apsirengti, pasipuošti, nusiteikti
kalbõs mókymosi stratègijos
Apibrėžtis
Bet kurie veiksmai, kuriuos atlieka mokinys, siekdamas gerinti savo ↗tikslinės kalbos mokėjimą. Kalbos mokymosi strategijos gali būti susijusios su kokia nors konkrečia užduotimi, pvz., įsiminti žodį, arba su kalbos mokymosi procesu apskritai, pvz., plėsti žodyną, tikrintis pažangą. Kalbos mokymosi strategijos iš pradžių gali būti sąmoningi veiksmai, tačiau pamažu, dažnai kartojant, jie gali tapti automatiško mokymosi elgesio dalimi. Esti įvairių kalbos mokymosi strategijos klasifikacijų. R. Oxford (1990) klasifikacijoje skiriamos tiesioginės kalbos mokymosi strategijos, taikomos naujai kalbinei medžiagai apdoroti, ir netiesioginės kalbos mokymosi strategijos, taikomos visam mokymosi procesui tvarkyti. Tiesioginės kalbos mokymosi strategijos apima įsiminimo, ↗kognityvines strategijas ir ↗kompensacines strategijas, o netiesioginės kalbos mokymosi strategijos – afektyviąsias, socialines ir metakognityvines strategijas. Kalbos mokymosi strategijos neatskiriamos nuo ↗komunikacinių strategijų, pvz., afektyviosios strategijos, padedančios mokiniui pozityviai nusiteikti kalbos atžvilgiu, gali stiprinti jo mokymosi motyvaciją ir palengvinti sąveikos su gimtakalbiais proceso valdymą. Ugdant mokinių ↗strateginę kompetenciją, svarbu eksplicitiškai mokyti mokinį valdyti kalbos mokymosi procesą, treniruojant taikyti kuo įvairiausias kalbos mokymosi strategijas, pratinti stebėti ir analizuoti savo paties mokymosi procesą.
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
anglų kalba - language learning strategies
prancūzų kalba - stratégies d'apprentissage, f, pl
rusų kalba - стратегии овладения языком
vokiečių kalba - Lernstrategien, f, pl; Sprachlernstrategien, f, pl
regetònas
Apibrėžtis
Iš Puerto Riko kilęs Lotynų Amerikos šokių muzikos stilius, jungiantis Karibų ritmus ir hiphopo, repo kt. šiuolaikinių šokių elementus.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Regetonas
Tai itin seksualus Lotynų Amerikos šokis vedamas "reggaeton" muzikos stiliaus. Dažniausiai šokamas po vieną, jis yra vienodai populiarus tarp merginų ir vaikinų. Tiesa, pastarieji yra linkę kur kas ilgiau stebėti kaip jį šoka kiti prieš tai kai patys nusprendžia jį išbandyti :)
Regetono repeticijose reikėtų nusiteikti fiziškai išsikrauti, priversti judėti net pačius mažiausius ir slapčiausius raumenis bei nesivaržyti tikrai seksualių judesių. Ir visiškai nesvarbu, ar Jūs vyras, ar moteris, ar Jums 15 metų, ar jau per 30, ar esate šokę anksčiau, ar ne - regetono šokių pamokos suteikia galimybę susipažinti su savo kūnu taip, kaip dar niekada anksčiau nesate to darę.
REGETONAS - kubietiškos salsos ir šiuolaikinės muzikos mišinys. Šis šokis - gracingi, plastiški judesiai, atliekami panaudojant strip aerobikos elementus...
Pirmiausia – REGGAETON
Lietuviškai jį turbūt pavadintume Regetonu. Kiek supratau tai iš Puerto Riko salos atbangavęs stilius, kuris sumaišė ir hip-hopą ir gal rapʼą ir visą kitą šlamštą. Fu, nemėgstam mes šitų melodijų, bet kadangi Lotynų Amerika (ypač paaugliai) vien jomis ir gyvena, tai būtinai su šiais bumčikais turite susipažinti ir jūs.
Regetonas – ekspresija, plastika, aistra, užvedanti muzika. Tai puikus energijos ir fizinio krūvio užtaisas tiems, kas ieško alternatyvos sporto klubui ar aerobikos treniruotėms. Regetono šokis „Perreo“ yra stipriai įtakotas hip hopʼo, Jamaikos dancehallʼo ir kitų šokių stilių, pasižymintis seksualiais, plastiškais ir kartu greitais kūno judesiais. Užsiėmimų metu kuriamos naujos choreografijos, kurios palaipsniui sudėtingėja, mokoma plastikos, pajausti ir išmokti valdyti savo kūną skambant lėtai ir greitai regetono muzikai.
Regetono muzika atsirado Panamoje 1970-aisiais. [...] Prieš šį stilių pavadinant regetonu, jis buvo vadinamas „ispanų regiu“. Kai kas regetoną vadina Lotynų hip hop‘u, tačiau ištiesų šis stilius turi savo labai savitą ritmą, žinomą kaip „dembow“.
Regetonas paprastai šokamas poroje, tačiau šokimas po vieną sparčiai išpopuliarėjo. Praktikoje tai yra improvizacinis šokis, todėl labai populiarus klubuose ir vakarėliuose, ypatingai vertinamas Lotynų Amerikos kultūros ir muzikos gerbėjų.
"Reggaeton" repeticijose reikėtų nusiteikti fiziškai išsikrauti, priversti judėti net pačius mažiausius ir slapčiausius raumenis bei nesivaržyti tikrai seksualių judesių skambant populiariausiems regetono ritmams.
Jei norite pasijusti išskirtiniai ir seksualūs šokių aikštelėje - salsa/reggaeton užsiėmimai kaip tik Jums! Jau antrąjį sezoną iš eilės pristatant regetono ir salsa regetono šokių pamokas pastebėjome, kad ši kultūra tiesiog įtraukia kone kiekvieną pabandžiusį tai padaryti. Ir visiškai nesvarbu, ar Jūs vyras, ar moteris, ar Jums 15 metų, ar jau per 30, ar esate šokę anksčiau, ar ne - reggaeton šokių pamokos suteikia galimybę susipažinti su savo kūnu taip, kaip dar niekada anksčiau to nesate darę.
Tai naujausias Lotynų Amerikos ir hip hopʼo šokių “mixʼas“, gimęs kaip muzikos stilius Lotynų Amerikoje 1990 metais. Kaip šokis jis sparčiai paplito nuo 2004 m. Dažniausiai yra šokamas po vieną ir sulaukia stipraus susidomėjimo ne tik tarp merginų, bet ir tarp vaikinų. Regetono repeticijose reikėtų nusiteikti fiziškai išsikrauti, priversti judėti net pačius mažiausius ir slapčiausius raumenis bei nesivaržyti tikrai seksualių judesių!
Visiškai su tokiais šokiais nesusidūrę žmonės turi progą sužinoti, kaip šokama salsa, bačata, regetonas, merengė, ir patys prisidėti“, – privalumus vardijo V.Orlovaitė.
Šokis Reggaeton "PERREO" (poroje)
Paprastai Regetonas yra šokamas poroje, bet taip pat ir SOLO. Nebūtina turėti partnerį, jei norite šokti šį šokį. Pirmiausia, išmokę pagrindinius judesius po vieną, poroje būsite šokių aikštelės valdovai. [...]
Regetonas daugiausiai paplitęs jaunimo tarpe, jis yra vienas iš energingiausių ir išraiškingiausių šokių pasaulyje.
Pabandykime įsivaizduoti - karščiu alsuojanti Kuba, regetono rimtai, aistringi kūnai ir ypač seksualus šokis didelėje šokių aikštelėje, kai visų veidus puošia neregėtos šypsenos, atsipalaidavimas ir šokio laisvė.
Kristina - viena pirmųjų Reggaeton'o interesančių Lietuvoje, Regetoną šokanti jau ketvirtus metus, taip pat žinių bei patirties pasisėmusi Argentinoje. Kris mokymo metodai yra dinamiški, nevengiama Regetoną "miksuoti" su kitais šokių stiliais, taip paįvairinant ir suteikiant įvairių šokių prieskonių. Treniruotėse būna karšta! Pirmiausia mokomės atsipalaiduoti, išlaisvėti, išreikšti save regetono judesiais, temperamentu (juk kiekvienas jį turime, tik ne visada atskleidžiame), statome įvairiausius šokių numerius, vėliau pasirodome renginiuose, konkursuose, turnyruose. Galiausiai tai tampa mūsų gyvenimo dalimi. Ar yra kas nors geriau, nei šokti taip, kad kraujas virtų tiek Jums, tiek žiūrovams? :)
Labai smagios Indance studijoje būna salsos ir regetono treniruotės. Regetonas tai išvis super! Fizinis krūvis ne mažesnis negu sporto klube, labai tvirina kojas ir pilvo presą.
Pietų Amerikos gamta susižavėjusi dainininkė to paties negalėjo pasakyti apie vietos gyventojų muzikinį skonį.
„Labai daug salsos, tango – tai tikrai nebloga muzika.
Bet jie turi tokį klaikų žanrą „reggaeton“, kurio dainos skamba kiekviename žingsnyje. Išūžė galvą.
rei̇̃ki
Apibrėžtis
Japonų alternatyviosios medicinos metodas, pagrįstas tam tikrų kūno energinių taškų masažu ir dvasine praktika.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Lemtingas įvykis paskatino iškeisti verslą į reiki ir padėti žmonėms [antraštė]
[...] Reiki – gydymas universaliąja, arba kosmoso, energija. Įvaldęs šį iš Rytų kilusį gydymo metodą, žmogus tampa tarsi laidininku ir gali tą energiją naudoti savigydai padėdamas sau ar artimiesiems įveikti įvairius negalavimus.
Išvertus iš japonų kalbos, „rei“ reiškia Dievą, absoliutą, o „ki“ – gyvybinę energiją. Šis neišsenkamas šaltinis patenka per žmogaus čakras, energinius kanalus, aurą, pasiekia širdį, pripildo visą organizmą ir išeina per delnus. Delnai – pagrindinis kanalas šiai energijai tekėti.
Praktikuojant reiki, delnai tampa jautrūs ir jais žmogus gali pajusti, kurioje vietoje yra negalavimas. [...]
Reiki – tai Japonijoje sukurtas gydymo ir relaksacijos metodas, pripildantis žmogų universalios gyvybinės energijos. [...]
Reiki seanso metu klientas patogiai guli ant masažinio stalo – ant nugaros, vėliau ant pilvo. [...] Klientui rekomenduojama užsimerkti – užmerkus akis daugiau energijos teka į vidų. Seanso metu skamba tyli, rami muzika, patalpoje gali būti garinami malonūs aromatai – visa tai padeda žmogui atsipalaiduoti, nusiteikti poilsiui. Seanso metu nešnekama – patirti įspūdžiai aptariami pabaigoje. Reiki energija teka per visus audinių sluoksnius į giliausio poreikio vietas. [...]
Reiki praktikas seanso metu stovi arba sėdi šalia stalo ir laiko rankas ant kliento kūno – tam tikrose vietose, kuriose gausu energetinių taškų, kanalų arba ties kliento čakromis. Skirtingai nuo įprastinio masažo, Reiki seanso metu praktiko plaštakos nejuda, bet „ilsisi“ specifinėse, fiksuotose kūno pozicijose. Pamažu perkeldamas delnus iš vienos padėties į kitą, Reiki praktikas „pripildo“ kliento kūną ir energetinę sistemą universalios gyvybinės energijos.
„Kai įsisavini reiki, supranti, kad gydydamas kitą, gydai ir save“, – teigia reiki specialistė. [...]
Reiki seansą Vaiva pradeda nuo galvos, tiksliau, nuo minčių apraminimo, nes du mūsų smegenų pusrutuliai dirba skirtingai, todėl protas nuolat ginčijasi su intuicija, sąmonė su pasąmone. Rengiamės kur nors eiti ir jaučiame, kad jokiu būdu neturime to daryti. [...] Įsisavinus reiki, daugiau klausome intuicijos, esame laisvesni spręsti, rinktis.
Labai būtų smagu, jei parašytum, kaip surasti gerą mokytoją, labai baisu patekti į kokio šarlatano rankas. Domiuosi REIKI, noriu 1 pakopos. Dar skaičiau įvairiuose forumuose, kad kartais mokytojai tik atveria kanalą, o daugiau nieko nepamoko, reikia kreiptis į kitą mokytoją, nes pradedančiajam reikia pagalbos, tai juk dar ir kainuoja...nors pinigai nesvarbiausia...
Norint tapti meistru reikia pereiti tris pakopas, kurių pirmojoje susipažįstama su Reiki energija, išmokstama gydyti save bei kitus rankų uždėjimu. Antrosios pakopos metu išmokstama siųsti energiją per atstumą, harmonizuoti santykius. Perėjus trečiąją pakopą tampama Reiki meistru, kai suteikiama teisė mokyti kitus bei inicijuoti, t.y. atverti bei suaktyvinti energetinius kanalus. [...]
Įvairiose šalyse veikiantys Reiki meistrai bei pasekėjai sudaro visą judėjimą, kuris, nors ir neturintis aiškios organizacijos ar hierarchijos, yra apibrėžiamas kaip dar viena Naujojo amžiaus religinio judėjimo dalis ir tokiu būdu tampa religijos mokslų objektu. Vis dėlto patys šio judėjimo pasekėjai bei rašytinių šaltinių autoriai nėra linkę jo vadinti religiniu, o veikiau senovės Japonijos gydymo menu.
Reiki - tai natūralaus gydymo metodas, kai gydoma rankomis tekančia gyvybine energija. Žodis Rei reiškia Dievą, Ki -gyvybinę energiją. Šis metodas siejasi su bibline stebuklinga Jėzaus Kristaus rankų gydomąja galia. Šio metodo atradėjas yra japonų teologas dr. Mikao Ūsui. Tačiau dr. Mikao Ūsui tik atrado tai, kas buvo seniai surašyta rankraščiuose, kruopščiai išsaugotus vienuolių. Jis perskaitė daugybę rankraščių sanskrito kalba, kol atrado aprašytus ritualus, kaip kreiptis į Dievą ir nukreipti dieviškąją energiją į rankas.
Manoma, kad reiki energija yra veiksmingiausia gyvybės energija (ji labiausiai vibruojanti). Teigiama, kad ji turi beveik dieviškų galių ir apima viską šiame pasaulyje, kur dėl atskirtumo jausmo kyla įvairiausios problemos ir sutrikimai. Reiki energija neskirstoma į teigiamą ir neigiamą, tačiau gydymo seanse dalyvaujantys žmonės patys priima energiją taip, kad jos poveikis būtų teigiamas.
Reiki - žinomas ir populiarus gydymo metodas visame pasaulyje. Daugelyje šalių tai yra vienintelis "nemoksliškas" metodas, kurį leista naudoti gydymo įstaigose. Medicinos darbuotojams netgi rekomenduojama naudoti Reiki, kad galėtų efektyviau padėti ligoniams ir sau. Reiki terapija pastaraisiais metais tapo ypač populiari besigydančių vėžį žmonių tarpe. Pasak Reiki žinovų, ši terapija gali sustiprinti vaistų poveikį, padeda greičiau atsigauti po operacijų ir rekomenduojama tiems, kuriems stipriai pasireiškia nemalonūs pojūčiai vėžio gydymo metu.
Reiki yra paprastas ir efektyvus metodas, naudojamas dėl sveikatos, geros savijautos, atsipalaidavimo, regeneracijos ir atsigavimo, praktikuojamas uždedant rankas ir liečiant save ar kitus žmones. Japonijoje tai tradicinis metodas, čia jo yra mokoma daugelyje skirtingų mokyklų. Reiki (išvertus iš japonų kalbos „universali gyvybinė energija") naudojama ne tik dėl sveikatos ir geros savijautos, tai energijos harmonizavimo technika-tiksliau energijų-gaunančiojo (kliento ar paciento) ir praktikuojančiojo. Kitame lygmenyje, jei praktikuojantis Reiki yra dvasinis ieškotojas, tai gali jį ar ją palaipsniui atvesti į tai, kas vadinama išsilaisvinimu, realizacija ar prabudimu. [...]
Reiki praktikuojantis ne pats sukaupia ir atiduoda savo energiją, bet prisijungia prie energijos šaltinio ir tampa tarpininku, Visatos energijos tekėjimo kanalu. [...]
Mokėjimas gydyti perduodamas per iniciacijas iš Reiki meistro mokiniui. Egzistuoja 3 Reiki praktikavimo lygiai: I pakopa, II pakopa ir Meistro pakopa.
Žodžiu Reiki taip pat vadinamas natūralus gydymo metodas, kurį galime naudoti atskirai ir kartu su kitomis gydymo sistemomis.
Šitoje knygoje Paula Horan, patyrusi Reiki meistrė, praktikuojanti Reiki visame pasaulyje, tiksliai aprašo, kaip veikia Reiki energija, kaip galime ją panaudoti ir ką galime pasiekti su jos pagalba. Iš tiesų Reiki yra būdas rasti ryšį su savo pačių vidinėmis gydomosiomis galiomis ir kartu subtiliąja energija, persmelkiančia visą vidinį ir išorinį pasaulį. Kiekvienas iš mūsų gali išmokti, kaip įgauti šios energijos sąmonę ir panaudoti jos galias savo bei artimųjų gerovei.
Reiki – tai vienas iš alternatyviosios medicinos gydymo būdų, skirtas dvasiniam, fiziniam tobulėjimui bei psichinei, emocinei ir fizinei žmogaus sveikatai atstatyti. Paprastais žodžiais sakant, reiki specialistas yra tarsi laidininkas, padedantis žmogui, kuriam trūksta energijos. Ne tik jo fiziniam kūnui, bet ir energetiniam. Kuomet kurioje nors konkrečioje kūno vietoje žmogui trūksta energijos, jaučiamas silpnumas, kartais skausmas ar liga, Reiki gydovas padeda nukreipti gyvybinę energiją į tas vietas. Per šiuos masažus žmonės dažniausiai užmiega, nes atpalaiduojami įtempti taškai ir stiprinami nusilpusieji.
ištiẽkti
Apibrėžtis
tiẽkti, -ia, -ė tr.
1. I, FrnW, KŽ aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną rš. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą Š. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą tiekti S.Dauk. Intendantūra kariuomenei tiekia aprangą ir kitus reikmenis rš. Tiekia šapelis prie šapelio medegą del mokslo apie praeitę A1884,74.
| prk.: Žvėrys tiẽkia žmogui mėsos, kailių, taukų NdŽ. Šuliniui vandenį tiẽkė šaltinis DŽ. Tas malūnas tiẽkė visam miestui miltų KŽ. Elektros energiją tiẽkia artimiausioji elektrinė BŽII152. Tiekti tinklui elektros VĮ. Mokykla tiekė mokiniams liūdesį, ne ką kitą M.Katk. Mokslą tiẽkė KŽ.
^ Balta tiekta, juodu siekta. Kas ją sodino, tas gerai žino (raštas) LTsV658(Rm).
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. Rtr, NdŽ ruošti, gaminti, daryti, taisyti: Žolės nėr, vėl reiks tiẽkti Erž. Eita kiaulėms lapų tiẽkti Pj. Nebreik ne kinkymų betiẽkti gaspadoriuo tam Pln. Muno pačios tiekti̇̀ raiščiai išsibengė Dr. Iš tų pačių lunkų vijo teip pat virves ir numų padargą tiekė S.Dauk. Jei tokia duobė tiekama yra vienai tiktai žiemai, tad pašalius jos išstato mietais S.Dauk. Kamgi turi žmonės dėl ponų neapmokami už savo prakaitavimą tiekti ir taisyti kelius? A1883,219. Žydai jau taisės Jį (Jėzų) sugauti ir tiekė dėl Jo kryžių M.Valanč. Dėl to jau ne slapta, bet regėtinai Dovydui smertį tiekė S.Stan.
| refl. tr.: Padargus iš medžio tiẽkdavosi DŽ1. Vakarais vėjas šniūrus, tiẽkas šiokius netokius pabūklus BM306(Pvn).
3. NdŽ taisyti, siūti: Ana tiẽkė sau drabužius par žiemą J. Mama mun kailinius tiẽka Vkš. Senovė[je] kaip ir šiandien daugio[je] vieto[je] [motriškosios] pačios numie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė S.Dauk.
4. DŽ, NdŽ ruošti (kraitį), kaupti, krauti: Savo dukterie kraitį tiekiáu KlvrŽ. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiuo tiekė S.Dauk.
5. S.Stan, JI417, J.Jabl, Rtr, NdŽ, Grd, Rs, Rdn, KlvrŽ, Trk ruošti valgių, vaišių, virti, gaminti, taisyti: Nètiekiau daugiau valgio dėl svečių, tik pautienę J. Šeimininkė tiẽkia pietus DŽ1. Veselei iš paskutinės turi kuo geriau tiẽkti DūnŽ. Senoji vakarienę tiẽkė KŽ. Jovalą tiẽkti JI119. Mums reik ugnies sau valgius ir gėrimus tiekant S.Dauk. Jokio kito geresnio ar skanesnio valgio jis savo vaikams netiekdavo A.Vien. Ji svečių neišleido be vakarienės, kurią tiekė tarnai, valgomajame skambindami indais LzP. Kur tiekėma Velykas mokytojui ŽCh254.
^ Tiek (vaišink) žentą ragaišiu ST245.
| refl. tr., intr. NdŽ: Kitą kartą žmonys priš Kalėdas tiẽkės Yl. Kaip bengas užsakai, tiẽkas veselei Vkš. Tiekės į tą veselę abejūse numūse S.Dauk. Besergant dar ligonie, tiekės jau į budynę, darė alų, midų S.Dauk. Jau dideliai taip, kaip veselė[je] tiẽkės, tik spėti virti Lc. Tiẽkties nieko nètiekiaus, o jūso nelaukiau Slnt. Ką tu nori, tą tu tiẽkis Bt. Ta čia liūbam jau tiẽkties an tų devynių strovų Skd. O kas bagoti, tiẽksias: dirbs alų, keps pyragus Lpl. Gumbienė pradeda krikštynoms tiekties Žem.
6. NdŽ pirkti, įgyti, įtaisyti, parūpinti: Ko nora, to tiẽka, o tims (vaikams) ragai auga Krš. Ta močiuka skurlelio nė kokio tai siratai nètieka Žr. Elgdamos žmonių papročiu nė kurpių vaikui tiekė, nė naginių raukė M.Valanč. Daba gauni radiją tiẽkti Ms.
| prk.: Jau daugiau veizėkiat, nebtiẽkiat [vaikų] End.
| refl. tr. NdŽ, DŽ: Pernai tiekiáus karvikę, senąją vesu šalin Jdr. Pradėjo visi tiẽkties gelžinius daiktus Šv. Muno tas palitas po bieso, reiks tiẽkties naujį End.
| prk.: Noriat pykiat, noriat netiẽkiatės jų (vaikų) Krž.
7. refl. DŽ, NdŽ, KŽ, End rengtis, ruoštis, ketinti, žadėti ką daryti: Ana tiẽkės atnešti dešrų J. Ir aš tatai tiekúos virti [lapynės], bet vis neprisitieku Plt. Igaunis (pavardė) tiẽkias kirst tuos krūmus nuo mūsų griovio Jnš. Jis jau tiẽkias į Kauną važiuot pas daktarų Skr. Tiekiaus tiekiaus ir nenuvažiavau Kv. Tiekiáus tiekiáus vis nueiti i neprisitiekiau NmŽ. Vytautas tiekėsi Lietuvą vėl atskirti galutinai nuo lenkų A1883,109. Vytenis po savo iškėlimo visuotiniai tiekės lenkams atmonyti S.Dauk. Buvo lietuviai besitieką traukti iš visos galios priš miečeivius S.Dauk.
^ Tiẽkias kai varna į dausas Vdžg. Juo ilgiau tiekýs, juo sunkiau atrodo Vvr.
8. tykoti, taikytis, laukti; sekti: Pūčką užsiliodavęs vagius tiẽkęs (tekęs) KŽ.
| refl. TDrVII275, LTR(Klp): Katė tiekės, tiekės ir capt [pelę] Prk. O Juris jau tiekiasi prie mamuko lovos. Kaži, ką jis dabar nori pavogti I.Simon. Svetimasis tiekėsi jam 50 žingsnių paskui LC1887,24.
aptiẽkti, -ia, àptiekė tr. ruošiant valgį apipilti: Aptieksi verdančiu vandeniu grikus ir kepsi pyragą Šts.
atitiẽkti, -ia, ati̇̀tiekė tr., attiẽkti
1. atiduoti: Mortele, tu duok [antklodę], aš tau attiẽksu Slnt.
2. refl. tr. pasiekti, paliesti: O ana tik stalo pakojas galia atsitiẽkti Klk.
įtiẽkti, -ia (į̇̃tiekia), į̇̃tiekė tr.
1. Š, NdŽ, Trš įtaisyti, įgyti, nupirkti, parūpinti: Naujų nebį̇̃tieka arklių, seniejai išdvasiojo Šv. Dar paprašys, ka anam uošvis karvę įtiẽktum Trk. Papunali, įtiẽk mun naujus batus Slnt. Kaip bereik įtiẽkti akinius, dar ka galėčiu matyti Rt. Motyna tevie buvo įtiẽkusi karvę, kam pardevei?! Dov. Kitą kartą kaip kas galėjo įtiẽkti mašinelę Bdr. Geriau būtumi naujos gadynės [avilius] įtiẽkusi DūnŽ. Muno prieteliai, klausykiat munęs ir šiaudinius aulius sau įtiekiat S.Dauk. Pirma pentinų nežinoję, bet pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekę sau ir pentinus uolektinius S.Dauk.
^ Kito į̇̃tiektas daiktas visumet pigus Vvr.
| refl. tr. BzF187, Š, DŽ, KŽ, Trk, Krt, Lks: Teip pat įtiekties repleles patogias ant paėmimo ir parveizėjimo anų dalių žiedinių P. Aš įsi̇̀tiekiau šunį piktą, t. y. pirkau arba užauginau (užsiauginau), o tu sau ašvienius gražius J. Parvažiavo įvairių prekių įsitiẽkęs J.Jabl, NdŽ. Tu gali ir kitus daiktus įsitiekti TP1881,21. Įsitiẽkę visi elektrines radijas Šv. Abudu dirba – i savo numą įsi̇̀tiekė Plng. Buvau įsitiẽkęs i budinkelius, i žemės pustrečio aktaro Kl. Įsi̇̀tiekiau šiltus kailinius Grdm. Vargau, kol arklį įsi̇̀tiekiau Jdr. Neįstengė karvių įsitiẽkties Prk. Jau geras vaikis turėjai būti, ka laikrodį galėjai įsitiẽkti Lkž. Norėjom bičių įsitiẽkti Šlu. Kas jas (bites) tiktai įsitieka, tas vienu metu kartais nu jų trilinkai atgauna, kiek jam kaštavo S.Dauk. Paskiaus stojo į bernus, įsitiekė sau šaudyklę ir vėl šventomis dienomis nuvijo paukščius M.Valanč. Daugybė pasižadėjo tokias lapines kepures įsitiekti A1885,236.
| Todėl mes, lietuviai, turiam įsitiekti savo raštženklius Jn. Lietuvių kalbos mokslo buvau priverstas įsitiekti pats, jau suaugęs Vd.
| prk. End, Šv: Įsi̇̀tiekė vaiką – i po mandrystės DūnŽ. Įsitiẽk da kokius penkis vaikus Jdr.
2. Gršl įsteigti, įkurti: Vyskupas į̇̃tiekė stacijų vietas Šts. Tuokart pat Stanislovas Janovyčia Kęsgailis pas Kražių bažnyčią įtiekė altoriją, katrai pavedė visą Vaiguvą M.Valanč. Į̃tiekė Žemaičių Kalvarijos atlaidus tokie karštie Šts.
| refl. tr.: Blezdinga atlėkdavo iš Daukantų dvaro, kame ji pastogėje buvo įsitiekusi lizdelį rš. Valsčionys, panorėję įsitiekti tokią mokyklą, turi prašyti per prigovorą TS1901,2-3.
3. įduoti, įteikti: Į̃tiekė i mun abrinuką kaip jaučio akį Trk. Šitai, muno myli susiedai, čia aš jums įtiekiau gražią knygelę S.Dauk. Ištraukė tris žuveles ir į̇̃tiekė karaliuo (ps.) Žr.
4. refl. įeiti, įlįsti, įsigauti: Vaikezai įsi̇̀tiekė į motynos uždorį Klp. Tuo tarpu įsitiekė Marė vėl į vidų ir atsigulė ant šiaudinio I.Simon. Palengvu įsitiekiausi į savo kamarelę LC1886,2.
ištiẽkti, -ia, i̇̀štiekė tr.
1. NdŽ, Trk, Lk, Šauk pagaminti valgių, priruošti, išvirti: Po šliūbo – geriejai pietai, labai ištiektà būdavo Rdn. Papjauk avį ir ištiek S.Dauk. Nagi ir matysiu, kaip jis man tuos pietus ištieks Žem.
| Par krikštynas stalai visi ištiekti Šts.
2. ištaisyti, išruošti, suruošti: Tasai ištiekė pakastynes broliui savo ir neilgai karaliavo S.Stan.
| refl. BŽ85: Išsi̇̀tiekėm, nenorėjom [vestuvėse] apsijuokti Rdn. Rado jaunikaitį stoviantį, kaipo būt į kelią išsitiekusį S.Stan.
3. nupirkti, įtaisyti, parūpinti: Jei sau visa ko gailias, ko benorėti, idant jiems (vaikams) ką duotum ar ką ištiektum Jzm. Dar ir trūbus ištiekė par laidotuves Šts.
| refl. tr.: Išsitiẽkęs gyvolius iš to aukso Jdr. Tokiais yra visi tie, kurie tokius drabužius ištiekas, kokių to paties stono žmonys neužžyvo[ja] P.
4. refl. BŽ85 susitvarkyti, išsipuošti: Priš karą išsi̇̀tiekiau [sodybą] Krš. Ale išsitiẽkusi, ale išsitiẽkusi, eik tu, eik, visi dyvijos! Trk.
5. refl. išslinkti, išeiti: Apyvakary, bet saulė dar nebuvo nusileidusi, išsitiekiau iš namų I.Simon. Lėnė, po marškiniais ir basa, tyliai tyliai išsitiekė į priebutį I.Simon.
nutiẽkti, -ia, nùtiekė
1. tr. BzF187, KŽ, Plik nutykoti, sugauti: Vagį bevagantį nū̃tiekiau Prk. Višta, kur pasikavojusi deda, reik nūtiẽkti Prk. Katė nutiekė pelę Prk.
2. refl. Š, KŽ nusiduoti, nusisekti, nusitikti: Mano darbas man yra pasisekęs, nusitiẽkęs KI511. Alus nenusi̇̀tiekė KI521. Nenusitiẽkęs alus KI239.
3. refl. nusiteikti: (Gerai) nusitiẽkęs KI109. Ji šiandie labai gerai buvo nusitiekusi Vaižg. Nenusitiẽkti KII61.
4. refl. nueiti, nuslinkti: Taigi nusitiekiau į aną daržo kampą ir sprandą ištiesusi žiūrėjau, kas ten padėta I.Simon.
patiẽkti, -ia (pàtiekia), pàtiekė
1. tr. NdŽ, Plv, Gršl paduoti, pateikti: Patiẽkti daug naujų prekių DŽ1. Ko apyskaitą patiẽkti BŽ108. Kam ieškinį patiẽkti KŽ. Žinių patiẽkti KŽ. [A. Becenbergerio 70 metų] sukaktuvėms buvo paruoštas tam tikras šventinis spaudinys, kuriam patiekė straipsnių 27 mokslo vyrai K.Būg. Skaičių mokinių patiẽkti KŽ. Patiẽkti vakarienę DŽ1. Veselė parvažiavo, jaunoji pàtiekė stalą Bdr. Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių rš. Gal pageidauja [svečias], kad jam kambarin būtų patiekti valgiai ir gėrimai V.Krėv. Patiekti, pristatyti I. Vakare aš žolių pàtiekiau [kiaulėms], parankiojusi aplei bulbes Skdv.
| Kam viežlyba motė patiekta esti, ta yra mielesnė už brangiausius žemčiūgus VlnE144.
| refl. KŽ.
ǁ ko nors parūpinti: Bitelės mums patiẽkia vaško ir medaus NdŽ. Dominikonys pripirko gan kningų ir patiekė reikalingas mokslinyčiai pabūkles M.Valanč. Matušele, duok man ką nor, patiek man jupelę ar skepetelę M.Valanč.
| Išsimanė dar mūro bažnyčią jiems patiekti M.Valanč.
| refl. tr. NdŽ: Ką pasitieksime, tai ir turėsime Vaižg. Vytautas nenorėjo, kad valdystė Lietuvos panyktų: jis pasitiekė pats palikti karalium A1884,69(J.Šliūp).
2. tr. SGI154, DŽ1, Akm pataisyti, paruošti, parengti: Aš tau patiẽksiu tinkamesnį guolį NdŽ. Patiẽkti sąskaitą NdŽ. Bet vieni ir antri nežinodami, kaip tą žolę (tabaką) reik taupyti ir gerbti bei patiekti, tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas per veltui prapula S.Dauk. Grūdus obulų, grūšų, vyšnių ir slyvų reik sėti į dirvą, tam patiektą S.Dauk. Mes buvom laikyti kaip avys, užmušti patiektos VlnE146.
| refl. tr., intr. Sut, NdŽ, KŽ, Krš: Ana pasi̇̀tiekė sau obalių J. Pasitiek – aš šiandien būsiu pas tave J.Jabl. Tus marškinius, viską turėjom pasitiẽkti, verpti, austi Jdr. Pasitiek drauge keliauti Bru. Lietuvės visos geros šeimininkės, – turėjo visa to pastitiekusios ne tik visam amžiui, dar ir vaikams kraičiui Vaižg. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug M.Katk. Žemaitis jau nebeprisileido [velnio] – pasitiekė švęsto vandens ir tuočės drąsiai pradėjo šnekėti ps.
| Rado visą savo giminę ir gentis pasitiekusius pirmiau mirti nekaip vergais krikščionių lenkų tapti S.Dauk.
3. tr., intr. Sut, Š, DŽ, Sd paruošti, pagaminti (valgį), sutaisyti (vaišes): Jei patiẽksi jam gerus pietus, tai jis atvažiuos pas tavęs J. Prastas vaišes tepatiekė ana J. Buvo patiekti̇̀ penki valgiai NdŽ. Ką patiekei pietums? Rs. Esi privalgęs šiandien, didliai skaniai patiekiau Trk. Ne an kožno žygio (karto) pàtiekiu valgyti Grd. Sėmeninę reik patiẽkti [per gavėnią] Vkš. Pinikes liuob patiẽkti ir omama (senelė) Klp. Ana neturėjo iš kur ten patiẽkti mun Varn. Patiekiau vaišes dėl tavęs S.Stan. Bėda, kol patiekiau, bėda, kol sukviečiau, dar didesnis rūpesnėlis, kad reik išvaryti JD1557. Buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas S.Dauk. Didžią ugnį sukurti ir pietus patiekti liepė I. Rasi ir alkani este, reik patiekti valgį M.Valanč. Nieko skanesnio nepatiekė ir vakarienei A.Vien. Štai pietus mano patiekiau GNMt22,4.
| Jovalo nėra kada patiekti Žem.
^ Duoną vienas surieksi, bet vienas nepatieksi S.Dauk.
| refl. tr., intr. DŽ, I: Nepasitiekiau nieko dėl svečio J. Sočia tura turėti visko pasitiẽkusi Nv. Mes pasi̇̀tiekėm, mes i suėsiam Trk. Mergelės pačios pasi̇̀tiekia, vyrams išvirk, paduok Grd. Gerų šeimininkių yr, pasi̇̀tieka i skaniai, i gražiai, i švariai Yl. Kūčias pasi̇̀tiekėm Vdk. Daba, kad jau yr koks balius, jau gerai pasi̇̀tieka, stalai lūžta Trkn. Pasitiẽkčiau [kastinio], ka turėčiau iš ko Pj. Ateik, ka gerai būsiam pasitiẽkę Slnt. Aš čia pasi̇̀tiekiau tokį didelį balių Šts.
4. tr. įgyti, įtaisyti: Skiautes sumazgęs, patiekiau ilgą juostą IM1863,24. Reik turėti ar ypačiai patiektą gelželę dėl iškėlimo kelmo S.Dauk. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti S.Dauk.
| refl. tr.: Kas turėjo kokį pasitiẽkęs vežimą, su tokiu važiavo Kv. Tą pamokęs pasitiekti sau stakles, nytis, skietą ir kitus prie audimo reikalingus padargus BsMtII15. Įsakė jų (medžio taurių) vietoj patiekties stiklo taures M.Valanč. Norint gi kokį daiktą pasitiekti, reikia darbo A1884,218.
| prk.: Gerai bent, kad vaikus myli, kodėl gi pagalios savo nepasitieki? Vaižg.
5. tr. pasiūti, pasiūdinti: Patieksiu sau batus J. Tėvas patiekė jam margai dryžą jupilelę M.Valanč. Jai ir miego tankiai trūksta, jeigu prispiria reikalas kokį drobužį patiekti Žem.
| refl. tr.: Nėra mudos anam drabužį pasitiekti, nuperki klumpius, veizėk jau ir nudrengęs Vvr. Pasitiekė sau šikšnų krepšį, visas ubago pabūkles ir vaikščiojo kur tinkamas M.Valanč. Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės M.Valanč.
6. tr. VlnE136 pasakyti.
7. tr. pačiupti, sugauti: Pàtiekiau vagį belendant pro langą Vvr. Valkiokis tu čia, ka aš patiẽksu, tuokart doros nebūs Vvr.
pértiekti tr. perduoti, perteikti, išdėstyti, išsakyti: Istorinė medžiaga pertiekta teisingai, įdomiai rš.
pratiẽkti, -ia, pràtiekė tr. NdŽ
1. NdŽ kiek paruošti.
| refl. NdŽ.
2. DŽ praskaldyti: Bernas išejo medžių duonai pratiẽkti Ll.
3. refl. NdŽ ketinti, rengtis ką padaryti.
pritiẽkti, -ia (pri̇̀tiekia), pri̇̀tiekė tr.
1. I, NdŽ, KŽ parūpinti, prikaupti atsargų, daug įsigyti: Pastatė tus trobesius ir pritiekė plytų ketamai statyti bažnyčiai M.Valanč.
| refl. tr. J, DŽ, NdŽ, Krkl: Prisi̇̀tiekė galybę visokių daiktų Vvr. Prisitiektumei medegos visam amžiui Žem.
2. NdŽ atlikti išankstinius darbus, ko nors priruošti, pritaisyti.
| refl. tr. S.Stan: Prisitiẽksi kiaulėms lapų, lapų prisiskinsi jau šventai dienai Kv. Motriškosios verpas linus, vilnas; dar anos tus darbus dirba ir dienos mete, kad prisitiẽktum gijų pavasariuo austi BM306(Pvn). Nutekėdama turėjo didelį kraitį ir visokių drobužių daugybę buvo prisitiekusi Žem.
3. I, Skr, Als prigaminti, privirti, priruošti (valgio): Ana pri̇̀tiekė valgius svečiams J. Pri̇̀tiekta visokių valgių Krž.
| refl. tr. KlvrŽ: Veselę kelti, turi prysitiẽkti Vn. Visa ko prisi̇̀tiekėm Užv.
4. refl. DŽ, Žv, Kv, Plt, Štk, Tv tinkamai nusiteikti, prisirengti ką daryti: Visa bėda, kol prisitiẽks, t. y. prisirengs dirbti lovas J. Kol tas peselis prisi̇̀tieka, kitas jau seniai tą darbą atliekta Vvr. Neprisi̇̀tiekiau nupirkti, o dabar negal begauti Šts. Nėkaip negaliu prisitiẽkti pas ano nueiti Trkn. Nėkaip neprisi̇̀tieku parsinešti žolių Krtn. Kol aš prisitiẽksiu eiti uogauti – nė uogų nebliks Kl. Kol prisitiẽksi važiuoti, i žiema ateis End.
^ Nėkaip neprisi̇̀tieka kaip senas su jauna žanyties End. Neprysi̇̀tieka kai senas šikti (vlg.) Vn.
5. refl. TDrVII192 tyliai prieiti, prislinkti, prisėlinti: Pikčiurna prisitiekė arčiau I.Simon. Ji prisitiekė prie to paties lango, prie kurio klausydavosi motina Kūnelienė I.Simon.
6. I nutykoti, nusaugoti.
sutiẽkti, -ia, sùtiekė tr.
1. NdŽ, KŽ suruošti, surengti: Eikite nuog manęs prakeikti ing ugnę amžiną, sutiektą velniui Pron.
| refl. NdŽ: Idant prideriai susitiektumiam Pron.
2. pagaminti, pataisyti (ppr. valgį): Namie [karalius] teip pat liepė sutiẽkti visokių valgių del veselės BM284(Erž).
| Sutiẽkti (sutaisyti) reik vaistų Šts.
| refl. tr.: Viešnė liuob susitiẽks (išsikeps) pyragus ir vaišins gaspado[je] Šts.
3. NdŽ sukrauti (ppr. kraitį), sukaupti: Žentas tėvų sutiektą kraitį pragėrė Ggr. Rado didžią daugybę aukso ir sidabro sutiekto senasis rikis S.Dauk. Kunegams sutiekė didžias algas M.Valanč. O ką sutiekei, kieno bus? GNLuk12,20.
| refl. NdŽ.
4. surinkti, sutelkti, sukviesti, suspiesti: Naujus pulkus, nu vaideliotų (žynių) sutiektus, reikėjo vesti S.Dauk.
| refl. tr.: Susitiekė talką ir išvežė mėšlus Šts.
užtiẽkti, -ia, ùžtiekė tr.
1. žr. patiekti 3: Užtiẽkti pietus kalėdninkams Šts.
| Viešnė turėjo stalą užtiẽkti Šts.
2. užprašyti: Ùžtiekė muzikantus šokiams Šts.
3. KŽ netikėtai rasti, užklupti.
4. refl. I.Simon tyliai užslinkti, užlipti.
1. I, FrnW, KŽ aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną rš. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą Š. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą tiekti S.Dauk. Intendantūra kariuomenei tiekia aprangą ir kitus reikmenis rš. Tiekia šapelis prie šapelio medegą del mokslo apie praeitę A1884,74.
| prk.: Žvėrys tiẽkia žmogui mėsos, kailių, taukų NdŽ. Šuliniui vandenį tiẽkė šaltinis DŽ. Tas malūnas tiẽkė visam miestui miltų KŽ. Elektros energiją tiẽkia artimiausioji elektrinė BŽII152. Tiekti tinklui elektros VĮ. Mokykla tiekė mokiniams liūdesį, ne ką kitą M.Katk. Mokslą tiẽkė KŽ.
^ Balta tiekta, juodu siekta. Kas ją sodino, tas gerai žino (raštas) LTsV658(Rm).
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. Rtr, NdŽ ruošti, gaminti, daryti, taisyti: Žolės nėr, vėl reiks tiẽkti Erž. Eita kiaulėms lapų tiẽkti Pj. Nebreik ne kinkymų betiẽkti gaspadoriuo tam Pln. Muno pačios tiekti̇̀ raiščiai išsibengė Dr. Iš tų pačių lunkų vijo teip pat virves ir numų padargą tiekė S.Dauk. Jei tokia duobė tiekama yra vienai tiktai žiemai, tad pašalius jos išstato mietais S.Dauk. Kamgi turi žmonės dėl ponų neapmokami už savo prakaitavimą tiekti ir taisyti kelius? A1883,219. Žydai jau taisės Jį (Jėzų) sugauti ir tiekė dėl Jo kryžių M.Valanč. Dėl to jau ne slapta, bet regėtinai Dovydui smertį tiekė S.Stan.
| refl. tr.: Padargus iš medžio tiẽkdavosi DŽ1. Vakarais vėjas šniūrus, tiẽkas šiokius netokius pabūklus BM306(Pvn).
3. NdŽ taisyti, siūti: Ana tiẽkė sau drabužius par žiemą J. Mama mun kailinius tiẽka Vkš. Senovė[je] kaip ir šiandien daugio[je] vieto[je] [motriškosios] pačios numie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė S.Dauk.
4. DŽ, NdŽ ruošti (kraitį), kaupti, krauti: Savo dukterie kraitį tiekiáu KlvrŽ. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiuo tiekė S.Dauk.
5. S.Stan, JI417, J.Jabl, Rtr, NdŽ, Grd, Rs, Rdn, KlvrŽ, Trk ruošti valgių, vaišių, virti, gaminti, taisyti: Nètiekiau daugiau valgio dėl svečių, tik pautienę J. Šeimininkė tiẽkia pietus DŽ1. Veselei iš paskutinės turi kuo geriau tiẽkti DūnŽ. Senoji vakarienę tiẽkė KŽ. Jovalą tiẽkti JI119. Mums reik ugnies sau valgius ir gėrimus tiekant S.Dauk. Jokio kito geresnio ar skanesnio valgio jis savo vaikams netiekdavo A.Vien. Ji svečių neišleido be vakarienės, kurią tiekė tarnai, valgomajame skambindami indais LzP. Kur tiekėma Velykas mokytojui ŽCh254.
^ Tiek (vaišink) žentą ragaišiu ST245.
| refl. tr., intr. NdŽ: Kitą kartą žmonys priš Kalėdas tiẽkės Yl. Kaip bengas užsakai, tiẽkas veselei Vkš. Tiekės į tą veselę abejūse numūse S.Dauk. Besergant dar ligonie, tiekės jau į budynę, darė alų, midų S.Dauk. Jau dideliai taip, kaip veselė[je] tiẽkės, tik spėti virti Lc. Tiẽkties nieko nètiekiaus, o jūso nelaukiau Slnt. Ką tu nori, tą tu tiẽkis Bt. Ta čia liūbam jau tiẽkties an tų devynių strovų Skd. O kas bagoti, tiẽksias: dirbs alų, keps pyragus Lpl. Gumbienė pradeda krikštynoms tiekties Žem.
6. NdŽ pirkti, įgyti, įtaisyti, parūpinti: Ko nora, to tiẽka, o tims (vaikams) ragai auga Krš. Ta močiuka skurlelio nė kokio tai siratai nètieka Žr. Elgdamos žmonių papročiu nė kurpių vaikui tiekė, nė naginių raukė M.Valanč. Daba gauni radiją tiẽkti Ms.
| prk.: Jau daugiau veizėkiat, nebtiẽkiat [vaikų] End.
| refl. tr. NdŽ, DŽ: Pernai tiekiáus karvikę, senąją vesu šalin Jdr. Pradėjo visi tiẽkties gelžinius daiktus Šv. Muno tas palitas po bieso, reiks tiẽkties naujį End.
| prk.: Noriat pykiat, noriat netiẽkiatės jų (vaikų) Krž.
7. refl. DŽ, NdŽ, KŽ, End rengtis, ruoštis, ketinti, žadėti ką daryti: Ana tiẽkės atnešti dešrų J. Ir aš tatai tiekúos virti [lapynės], bet vis neprisitieku Plt. Igaunis (pavardė) tiẽkias kirst tuos krūmus nuo mūsų griovio Jnš. Jis jau tiẽkias į Kauną važiuot pas daktarų Skr. Tiekiaus tiekiaus ir nenuvažiavau Kv. Tiekiáus tiekiáus vis nueiti i neprisitiekiau NmŽ. Vytautas tiekėsi Lietuvą vėl atskirti galutinai nuo lenkų A1883,109. Vytenis po savo iškėlimo visuotiniai tiekės lenkams atmonyti S.Dauk. Buvo lietuviai besitieką traukti iš visos galios priš miečeivius S.Dauk.
^ Tiẽkias kai varna į dausas Vdžg. Juo ilgiau tiekýs, juo sunkiau atrodo Vvr.
8. tykoti, taikytis, laukti; sekti: Pūčką užsiliodavęs vagius tiẽkęs (tekęs) KŽ.
| refl. TDrVII275, LTR(Klp): Katė tiekės, tiekės ir capt [pelę] Prk. O Juris jau tiekiasi prie mamuko lovos. Kaži, ką jis dabar nori pavogti I.Simon. Svetimasis tiekėsi jam 50 žingsnių paskui LC1887,24.
aptiẽkti, -ia, àptiekė tr. ruošiant valgį apipilti: Aptieksi verdančiu vandeniu grikus ir kepsi pyragą Šts.
atitiẽkti, -ia, ati̇̀tiekė tr., attiẽkti
1. atiduoti: Mortele, tu duok [antklodę], aš tau attiẽksu Slnt.
2. refl. tr. pasiekti, paliesti: O ana tik stalo pakojas galia atsitiẽkti Klk.
įtiẽkti, -ia (į̇̃tiekia), į̇̃tiekė tr.
1. Š, NdŽ, Trš įtaisyti, įgyti, nupirkti, parūpinti: Naujų nebį̇̃tieka arklių, seniejai išdvasiojo Šv. Dar paprašys, ka anam uošvis karvę įtiẽktum Trk. Papunali, įtiẽk mun naujus batus Slnt. Kaip bereik įtiẽkti akinius, dar ka galėčiu matyti Rt. Motyna tevie buvo įtiẽkusi karvę, kam pardevei?! Dov. Kitą kartą kaip kas galėjo įtiẽkti mašinelę Bdr. Geriau būtumi naujos gadynės [avilius] įtiẽkusi DūnŽ. Muno prieteliai, klausykiat munęs ir šiaudinius aulius sau įtiekiat S.Dauk. Pirma pentinų nežinoję, bet pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekę sau ir pentinus uolektinius S.Dauk.
^ Kito į̇̃tiektas daiktas visumet pigus Vvr.
| refl. tr. BzF187, Š, DŽ, KŽ, Trk, Krt, Lks: Teip pat įtiekties repleles patogias ant paėmimo ir parveizėjimo anų dalių žiedinių P. Aš įsi̇̀tiekiau šunį piktą, t. y. pirkau arba užauginau (užsiauginau), o tu sau ašvienius gražius J. Parvažiavo įvairių prekių įsitiẽkęs J.Jabl, NdŽ. Tu gali ir kitus daiktus įsitiekti TP1881,21. Įsitiẽkę visi elektrines radijas Šv. Abudu dirba – i savo numą įsi̇̀tiekė Plng. Buvau įsitiẽkęs i budinkelius, i žemės pustrečio aktaro Kl. Įsi̇̀tiekiau šiltus kailinius Grdm. Vargau, kol arklį įsi̇̀tiekiau Jdr. Neįstengė karvių įsitiẽkties Prk. Jau geras vaikis turėjai būti, ka laikrodį galėjai įsitiẽkti Lkž. Norėjom bičių įsitiẽkti Šlu. Kas jas (bites) tiktai įsitieka, tas vienu metu kartais nu jų trilinkai atgauna, kiek jam kaštavo S.Dauk. Paskiaus stojo į bernus, įsitiekė sau šaudyklę ir vėl šventomis dienomis nuvijo paukščius M.Valanč. Daugybė pasižadėjo tokias lapines kepures įsitiekti A1885,236.
| Todėl mes, lietuviai, turiam įsitiekti savo raštženklius Jn. Lietuvių kalbos mokslo buvau priverstas įsitiekti pats, jau suaugęs Vd.
| prk. End, Šv: Įsi̇̀tiekė vaiką – i po mandrystės DūnŽ. Įsitiẽk da kokius penkis vaikus Jdr.
2. Gršl įsteigti, įkurti: Vyskupas į̇̃tiekė stacijų vietas Šts. Tuokart pat Stanislovas Janovyčia Kęsgailis pas Kražių bažnyčią įtiekė altoriją, katrai pavedė visą Vaiguvą M.Valanč. Į̃tiekė Žemaičių Kalvarijos atlaidus tokie karštie Šts.
| refl. tr.: Blezdinga atlėkdavo iš Daukantų dvaro, kame ji pastogėje buvo įsitiekusi lizdelį rš. Valsčionys, panorėję įsitiekti tokią mokyklą, turi prašyti per prigovorą TS1901,2-3.
3. įduoti, įteikti: Į̃tiekė i mun abrinuką kaip jaučio akį Trk. Šitai, muno myli susiedai, čia aš jums įtiekiau gražią knygelę S.Dauk. Ištraukė tris žuveles ir į̇̃tiekė karaliuo (ps.) Žr.
4. refl. įeiti, įlįsti, įsigauti: Vaikezai įsi̇̀tiekė į motynos uždorį Klp. Tuo tarpu įsitiekė Marė vėl į vidų ir atsigulė ant šiaudinio I.Simon. Palengvu įsitiekiausi į savo kamarelę LC1886,2.
ištiẽkti, -ia, i̇̀štiekė tr.
1. NdŽ, Trk, Lk, Šauk pagaminti valgių, priruošti, išvirti: Po šliūbo – geriejai pietai, labai ištiektà būdavo Rdn. Papjauk avį ir ištiek S.Dauk. Nagi ir matysiu, kaip jis man tuos pietus ištieks Žem.
| Par krikštynas stalai visi ištiekti Šts.
2. ištaisyti, išruošti, suruošti: Tasai ištiekė pakastynes broliui savo ir neilgai karaliavo S.Stan.
| refl. BŽ85: Išsi̇̀tiekėm, nenorėjom [vestuvėse] apsijuokti Rdn. Rado jaunikaitį stoviantį, kaipo būt į kelią išsitiekusį S.Stan.
3. nupirkti, įtaisyti, parūpinti: Jei sau visa ko gailias, ko benorėti, idant jiems (vaikams) ką duotum ar ką ištiektum Jzm. Dar ir trūbus ištiekė par laidotuves Šts.
| refl. tr.: Išsitiẽkęs gyvolius iš to aukso Jdr. Tokiais yra visi tie, kurie tokius drabužius ištiekas, kokių to paties stono žmonys neužžyvo[ja] P.
4. refl. BŽ85 susitvarkyti, išsipuošti: Priš karą išsi̇̀tiekiau [sodybą] Krš. Ale išsitiẽkusi, ale išsitiẽkusi, eik tu, eik, visi dyvijos! Trk.
5. refl. išslinkti, išeiti: Apyvakary, bet saulė dar nebuvo nusileidusi, išsitiekiau iš namų I.Simon. Lėnė, po marškiniais ir basa, tyliai tyliai išsitiekė į priebutį I.Simon.
nutiẽkti, -ia, nùtiekė
1. tr. BzF187, KŽ, Plik nutykoti, sugauti: Vagį bevagantį nū̃tiekiau Prk. Višta, kur pasikavojusi deda, reik nūtiẽkti Prk. Katė nutiekė pelę Prk.
2. refl. Š, KŽ nusiduoti, nusisekti, nusitikti: Mano darbas man yra pasisekęs, nusitiẽkęs KI511. Alus nenusi̇̀tiekė KI521. Nenusitiẽkęs alus KI239.
3. refl. nusiteikti: (Gerai) nusitiẽkęs KI109. Ji šiandie labai gerai buvo nusitiekusi Vaižg. Nenusitiẽkti KII61.
4. refl. nueiti, nuslinkti: Taigi nusitiekiau į aną daržo kampą ir sprandą ištiesusi žiūrėjau, kas ten padėta I.Simon.
patiẽkti, -ia (pàtiekia), pàtiekė
1. tr. NdŽ, Plv, Gršl paduoti, pateikti: Patiẽkti daug naujų prekių DŽ1. Ko apyskaitą patiẽkti BŽ108. Kam ieškinį patiẽkti KŽ. Žinių patiẽkti KŽ. [A. Becenbergerio 70 metų] sukaktuvėms buvo paruoštas tam tikras šventinis spaudinys, kuriam patiekė straipsnių 27 mokslo vyrai K.Būg. Skaičių mokinių patiẽkti KŽ. Patiẽkti vakarienę DŽ1. Veselė parvažiavo, jaunoji pàtiekė stalą Bdr. Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių rš. Gal pageidauja [svečias], kad jam kambarin būtų patiekti valgiai ir gėrimai V.Krėv. Patiekti, pristatyti I. Vakare aš žolių pàtiekiau [kiaulėms], parankiojusi aplei bulbes Skdv.
| Kam viežlyba motė patiekta esti, ta yra mielesnė už brangiausius žemčiūgus VlnE144.
| refl. KŽ.
ǁ ko nors parūpinti: Bitelės mums patiẽkia vaško ir medaus NdŽ. Dominikonys pripirko gan kningų ir patiekė reikalingas mokslinyčiai pabūkles M.Valanč. Matušele, duok man ką nor, patiek man jupelę ar skepetelę M.Valanč.
| Išsimanė dar mūro bažnyčią jiems patiekti M.Valanč.
| refl. tr. NdŽ: Ką pasitieksime, tai ir turėsime Vaižg. Vytautas nenorėjo, kad valdystė Lietuvos panyktų: jis pasitiekė pats palikti karalium A1884,69(J.Šliūp).
2. tr. SGI154, DŽ1, Akm pataisyti, paruošti, parengti: Aš tau patiẽksiu tinkamesnį guolį NdŽ. Patiẽkti sąskaitą NdŽ. Bet vieni ir antri nežinodami, kaip tą žolę (tabaką) reik taupyti ir gerbti bei patiekti, tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas per veltui prapula S.Dauk. Grūdus obulų, grūšų, vyšnių ir slyvų reik sėti į dirvą, tam patiektą S.Dauk. Mes buvom laikyti kaip avys, užmušti patiektos VlnE146.
| refl. tr., intr. Sut, NdŽ, KŽ, Krš: Ana pasi̇̀tiekė sau obalių J. Pasitiek – aš šiandien būsiu pas tave J.Jabl. Tus marškinius, viską turėjom pasitiẽkti, verpti, austi Jdr. Pasitiek drauge keliauti Bru. Lietuvės visos geros šeimininkės, – turėjo visa to pastitiekusios ne tik visam amžiui, dar ir vaikams kraičiui Vaižg. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug M.Katk. Žemaitis jau nebeprisileido [velnio] – pasitiekė švęsto vandens ir tuočės drąsiai pradėjo šnekėti ps.
| Rado visą savo giminę ir gentis pasitiekusius pirmiau mirti nekaip vergais krikščionių lenkų tapti S.Dauk.
3. tr., intr. Sut, Š, DŽ, Sd paruošti, pagaminti (valgį), sutaisyti (vaišes): Jei patiẽksi jam gerus pietus, tai jis atvažiuos pas tavęs J. Prastas vaišes tepatiekė ana J. Buvo patiekti̇̀ penki valgiai NdŽ. Ką patiekei pietums? Rs. Esi privalgęs šiandien, didliai skaniai patiekiau Trk. Ne an kožno žygio (karto) pàtiekiu valgyti Grd. Sėmeninę reik patiẽkti [per gavėnią] Vkš. Pinikes liuob patiẽkti ir omama (senelė) Klp. Ana neturėjo iš kur ten patiẽkti mun Varn. Patiekiau vaišes dėl tavęs S.Stan. Bėda, kol patiekiau, bėda, kol sukviečiau, dar didesnis rūpesnėlis, kad reik išvaryti JD1557. Buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas S.Dauk. Didžią ugnį sukurti ir pietus patiekti liepė I. Rasi ir alkani este, reik patiekti valgį M.Valanč. Nieko skanesnio nepatiekė ir vakarienei A.Vien. Štai pietus mano patiekiau GNMt22,4.
| Jovalo nėra kada patiekti Žem.
^ Duoną vienas surieksi, bet vienas nepatieksi S.Dauk.
| refl. tr., intr. DŽ, I: Nepasitiekiau nieko dėl svečio J. Sočia tura turėti visko pasitiẽkusi Nv. Mes pasi̇̀tiekėm, mes i suėsiam Trk. Mergelės pačios pasi̇̀tiekia, vyrams išvirk, paduok Grd. Gerų šeimininkių yr, pasi̇̀tieka i skaniai, i gražiai, i švariai Yl. Kūčias pasi̇̀tiekėm Vdk. Daba, kad jau yr koks balius, jau gerai pasi̇̀tieka, stalai lūžta Trkn. Pasitiẽkčiau [kastinio], ka turėčiau iš ko Pj. Ateik, ka gerai būsiam pasitiẽkę Slnt. Aš čia pasi̇̀tiekiau tokį didelį balių Šts.
4. tr. įgyti, įtaisyti: Skiautes sumazgęs, patiekiau ilgą juostą IM1863,24. Reik turėti ar ypačiai patiektą gelželę dėl iškėlimo kelmo S.Dauk. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti S.Dauk.
| refl. tr.: Kas turėjo kokį pasitiẽkęs vežimą, su tokiu važiavo Kv. Tą pamokęs pasitiekti sau stakles, nytis, skietą ir kitus prie audimo reikalingus padargus BsMtII15. Įsakė jų (medžio taurių) vietoj patiekties stiklo taures M.Valanč. Norint gi kokį daiktą pasitiekti, reikia darbo A1884,218.
| prk.: Gerai bent, kad vaikus myli, kodėl gi pagalios savo nepasitieki? Vaižg.
5. tr. pasiūti, pasiūdinti: Patieksiu sau batus J. Tėvas patiekė jam margai dryžą jupilelę M.Valanč. Jai ir miego tankiai trūksta, jeigu prispiria reikalas kokį drobužį patiekti Žem.
| refl. tr.: Nėra mudos anam drabužį pasitiekti, nuperki klumpius, veizėk jau ir nudrengęs Vvr. Pasitiekė sau šikšnų krepšį, visas ubago pabūkles ir vaikščiojo kur tinkamas M.Valanč. Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės M.Valanč.
6. tr. VlnE136 pasakyti.
7. tr. pačiupti, sugauti: Pàtiekiau vagį belendant pro langą Vvr. Valkiokis tu čia, ka aš patiẽksu, tuokart doros nebūs Vvr.
pértiekti tr. perduoti, perteikti, išdėstyti, išsakyti: Istorinė medžiaga pertiekta teisingai, įdomiai rš.
pratiẽkti, -ia, pràtiekė tr. NdŽ
1. NdŽ kiek paruošti.
| refl. NdŽ.
2. DŽ praskaldyti: Bernas išejo medžių duonai pratiẽkti Ll.
3. refl. NdŽ ketinti, rengtis ką padaryti.
pritiẽkti, -ia (pri̇̀tiekia), pri̇̀tiekė tr.
1. I, NdŽ, KŽ parūpinti, prikaupti atsargų, daug įsigyti: Pastatė tus trobesius ir pritiekė plytų ketamai statyti bažnyčiai M.Valanč.
| refl. tr. J, DŽ, NdŽ, Krkl: Prisi̇̀tiekė galybę visokių daiktų Vvr. Prisitiektumei medegos visam amžiui Žem.
2. NdŽ atlikti išankstinius darbus, ko nors priruošti, pritaisyti.
| refl. tr. S.Stan: Prisitiẽksi kiaulėms lapų, lapų prisiskinsi jau šventai dienai Kv. Motriškosios verpas linus, vilnas; dar anos tus darbus dirba ir dienos mete, kad prisitiẽktum gijų pavasariuo austi BM306(Pvn). Nutekėdama turėjo didelį kraitį ir visokių drobužių daugybę buvo prisitiekusi Žem.
3. I, Skr, Als prigaminti, privirti, priruošti (valgio): Ana pri̇̀tiekė valgius svečiams J. Pri̇̀tiekta visokių valgių Krž.
| refl. tr. KlvrŽ: Veselę kelti, turi prysitiẽkti Vn. Visa ko prisi̇̀tiekėm Užv.
4. refl. DŽ, Žv, Kv, Plt, Štk, Tv tinkamai nusiteikti, prisirengti ką daryti: Visa bėda, kol prisitiẽks, t. y. prisirengs dirbti lovas J. Kol tas peselis prisi̇̀tieka, kitas jau seniai tą darbą atliekta Vvr. Neprisi̇̀tiekiau nupirkti, o dabar negal begauti Šts. Nėkaip negaliu prisitiẽkti pas ano nueiti Trkn. Nėkaip neprisi̇̀tieku parsinešti žolių Krtn. Kol aš prisitiẽksiu eiti uogauti – nė uogų nebliks Kl. Kol prisitiẽksi važiuoti, i žiema ateis End.
^ Nėkaip neprisi̇̀tieka kaip senas su jauna žanyties End. Neprysi̇̀tieka kai senas šikti (vlg.) Vn.
5. refl. TDrVII192 tyliai prieiti, prislinkti, prisėlinti: Pikčiurna prisitiekė arčiau I.Simon. Ji prisitiekė prie to paties lango, prie kurio klausydavosi motina Kūnelienė I.Simon.
6. I nutykoti, nusaugoti.
sutiẽkti, -ia, sùtiekė tr.
1. NdŽ, KŽ suruošti, surengti: Eikite nuog manęs prakeikti ing ugnę amžiną, sutiektą velniui Pron.
| refl. NdŽ: Idant prideriai susitiektumiam Pron.
2. pagaminti, pataisyti (ppr. valgį): Namie [karalius] teip pat liepė sutiẽkti visokių valgių del veselės BM284(Erž).
| Sutiẽkti (sutaisyti) reik vaistų Šts.
| refl. tr.: Viešnė liuob susitiẽks (išsikeps) pyragus ir vaišins gaspado[je] Šts.
3. NdŽ sukrauti (ppr. kraitį), sukaupti: Žentas tėvų sutiektą kraitį pragėrė Ggr. Rado didžią daugybę aukso ir sidabro sutiekto senasis rikis S.Dauk. Kunegams sutiekė didžias algas M.Valanč. O ką sutiekei, kieno bus? GNLuk12,20.
| refl. NdŽ.
4. surinkti, sutelkti, sukviesti, suspiesti: Naujus pulkus, nu vaideliotų (žynių) sutiektus, reikėjo vesti S.Dauk.
| refl. tr.: Susitiekė talką ir išvežė mėšlus Šts.
užtiẽkti, -ia, ùžtiekė tr.
1. žr. patiekti 3: Užtiẽkti pietus kalėdninkams Šts.
| Viešnė turėjo stalą užtiẽkti Šts.
2. užprašyti: Ùžtiekė muzikantus šokiams Šts.
3. KŽ netikėtai rasti, užklupti.
4. refl. I.Simon tyliai užslinkti, užlipti.
pértiekti
Apibrėžtis
tiẽkti, -ia, -ė tr.
1. I, FrnW, KŽ aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną rš. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą Š. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą tiekti S.Dauk. Intendantūra kariuomenei tiekia aprangą ir kitus reikmenis rš. Tiekia šapelis prie šapelio medegą del mokslo apie praeitę A1884,74.
| prk.: Žvėrys tiẽkia žmogui mėsos, kailių, taukų NdŽ. Šuliniui vandenį tiẽkė šaltinis DŽ. Tas malūnas tiẽkė visam miestui miltų KŽ. Elektros energiją tiẽkia artimiausioji elektrinė BŽII152. Tiekti tinklui elektros VĮ. Mokykla tiekė mokiniams liūdesį, ne ką kitą M.Katk. Mokslą tiẽkė KŽ.
^ Balta tiekta, juodu siekta. Kas ją sodino, tas gerai žino (raštas) LTsV658(Rm).
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. Rtr, NdŽ ruošti, gaminti, daryti, taisyti: Žolės nėr, vėl reiks tiẽkti Erž. Eita kiaulėms lapų tiẽkti Pj. Nebreik ne kinkymų betiẽkti gaspadoriuo tam Pln. Muno pačios tiekti̇̀ raiščiai išsibengė Dr. Iš tų pačių lunkų vijo teip pat virves ir numų padargą tiekė S.Dauk. Jei tokia duobė tiekama yra vienai tiktai žiemai, tad pašalius jos išstato mietais S.Dauk. Kamgi turi žmonės dėl ponų neapmokami už savo prakaitavimą tiekti ir taisyti kelius? A1883,219. Žydai jau taisės Jį (Jėzų) sugauti ir tiekė dėl Jo kryžių M.Valanč. Dėl to jau ne slapta, bet regėtinai Dovydui smertį tiekė S.Stan.
| refl. tr.: Padargus iš medžio tiẽkdavosi DŽ1. Vakarais vėjas šniūrus, tiẽkas šiokius netokius pabūklus BM306(Pvn).
3. NdŽ taisyti, siūti: Ana tiẽkė sau drabužius par žiemą J. Mama mun kailinius tiẽka Vkš. Senovė[je] kaip ir šiandien daugio[je] vieto[je] [motriškosios] pačios numie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė S.Dauk.
4. DŽ, NdŽ ruošti (kraitį), kaupti, krauti: Savo dukterie kraitį tiekiáu KlvrŽ. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiuo tiekė S.Dauk.
5. S.Stan, JI417, J.Jabl, Rtr, NdŽ, Grd, Rs, Rdn, KlvrŽ, Trk ruošti valgių, vaišių, virti, gaminti, taisyti: Nètiekiau daugiau valgio dėl svečių, tik pautienę J. Šeimininkė tiẽkia pietus DŽ1. Veselei iš paskutinės turi kuo geriau tiẽkti DūnŽ. Senoji vakarienę tiẽkė KŽ. Jovalą tiẽkti JI119. Mums reik ugnies sau valgius ir gėrimus tiekant S.Dauk. Jokio kito geresnio ar skanesnio valgio jis savo vaikams netiekdavo A.Vien. Ji svečių neišleido be vakarienės, kurią tiekė tarnai, valgomajame skambindami indais LzP. Kur tiekėma Velykas mokytojui ŽCh254.
^ Tiek (vaišink) žentą ragaišiu ST245.
| refl. tr., intr. NdŽ: Kitą kartą žmonys priš Kalėdas tiẽkės Yl. Kaip bengas užsakai, tiẽkas veselei Vkš. Tiekės į tą veselę abejūse numūse S.Dauk. Besergant dar ligonie, tiekės jau į budynę, darė alų, midų S.Dauk. Jau dideliai taip, kaip veselė[je] tiẽkės, tik spėti virti Lc. Tiẽkties nieko nètiekiaus, o jūso nelaukiau Slnt. Ką tu nori, tą tu tiẽkis Bt. Ta čia liūbam jau tiẽkties an tų devynių strovų Skd. O kas bagoti, tiẽksias: dirbs alų, keps pyragus Lpl. Gumbienė pradeda krikštynoms tiekties Žem.
6. NdŽ pirkti, įgyti, įtaisyti, parūpinti: Ko nora, to tiẽka, o tims (vaikams) ragai auga Krš. Ta močiuka skurlelio nė kokio tai siratai nètieka Žr. Elgdamos žmonių papročiu nė kurpių vaikui tiekė, nė naginių raukė M.Valanč. Daba gauni radiją tiẽkti Ms.
| prk.: Jau daugiau veizėkiat, nebtiẽkiat [vaikų] End.
| refl. tr. NdŽ, DŽ: Pernai tiekiáus karvikę, senąją vesu šalin Jdr. Pradėjo visi tiẽkties gelžinius daiktus Šv. Muno tas palitas po bieso, reiks tiẽkties naujį End.
| prk.: Noriat pykiat, noriat netiẽkiatės jų (vaikų) Krž.
7. refl. DŽ, NdŽ, KŽ, End rengtis, ruoštis, ketinti, žadėti ką daryti: Ana tiẽkės atnešti dešrų J. Ir aš tatai tiekúos virti [lapynės], bet vis neprisitieku Plt. Igaunis (pavardė) tiẽkias kirst tuos krūmus nuo mūsų griovio Jnš. Jis jau tiẽkias į Kauną važiuot pas daktarų Skr. Tiekiaus tiekiaus ir nenuvažiavau Kv. Tiekiáus tiekiáus vis nueiti i neprisitiekiau NmŽ. Vytautas tiekėsi Lietuvą vėl atskirti galutinai nuo lenkų A1883,109. Vytenis po savo iškėlimo visuotiniai tiekės lenkams atmonyti S.Dauk. Buvo lietuviai besitieką traukti iš visos galios priš miečeivius S.Dauk.
^ Tiẽkias kai varna į dausas Vdžg. Juo ilgiau tiekýs, juo sunkiau atrodo Vvr.
8. tykoti, taikytis, laukti; sekti: Pūčką užsiliodavęs vagius tiẽkęs (tekęs) KŽ.
| refl. TDrVII275, LTR(Klp): Katė tiekės, tiekės ir capt [pelę] Prk. O Juris jau tiekiasi prie mamuko lovos. Kaži, ką jis dabar nori pavogti I.Simon. Svetimasis tiekėsi jam 50 žingsnių paskui LC1887,24.
aptiẽkti, -ia, àptiekė tr. ruošiant valgį apipilti: Aptieksi verdančiu vandeniu grikus ir kepsi pyragą Šts.
atitiẽkti, -ia, ati̇̀tiekė tr., attiẽkti
1. atiduoti: Mortele, tu duok [antklodę], aš tau attiẽksu Slnt.
2. refl. tr. pasiekti, paliesti: O ana tik stalo pakojas galia atsitiẽkti Klk.
įtiẽkti, -ia (į̇̃tiekia), į̇̃tiekė tr.
1. Š, NdŽ, Trš įtaisyti, įgyti, nupirkti, parūpinti: Naujų nebį̇̃tieka arklių, seniejai išdvasiojo Šv. Dar paprašys, ka anam uošvis karvę įtiẽktum Trk. Papunali, įtiẽk mun naujus batus Slnt. Kaip bereik įtiẽkti akinius, dar ka galėčiu matyti Rt. Motyna tevie buvo įtiẽkusi karvę, kam pardevei?! Dov. Kitą kartą kaip kas galėjo įtiẽkti mašinelę Bdr. Geriau būtumi naujos gadynės [avilius] įtiẽkusi DūnŽ. Muno prieteliai, klausykiat munęs ir šiaudinius aulius sau įtiekiat S.Dauk. Pirma pentinų nežinoję, bet pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekę sau ir pentinus uolektinius S.Dauk.
^ Kito į̇̃tiektas daiktas visumet pigus Vvr.
| refl. tr. BzF187, Š, DŽ, KŽ, Trk, Krt, Lks: Teip pat įtiekties repleles patogias ant paėmimo ir parveizėjimo anų dalių žiedinių P. Aš įsi̇̀tiekiau šunį piktą, t. y. pirkau arba užauginau (užsiauginau), o tu sau ašvienius gražius J. Parvažiavo įvairių prekių įsitiẽkęs J.Jabl, NdŽ. Tu gali ir kitus daiktus įsitiekti TP1881,21. Įsitiẽkę visi elektrines radijas Šv. Abudu dirba – i savo numą įsi̇̀tiekė Plng. Buvau įsitiẽkęs i budinkelius, i žemės pustrečio aktaro Kl. Įsi̇̀tiekiau šiltus kailinius Grdm. Vargau, kol arklį įsi̇̀tiekiau Jdr. Neįstengė karvių įsitiẽkties Prk. Jau geras vaikis turėjai būti, ka laikrodį galėjai įsitiẽkti Lkž. Norėjom bičių įsitiẽkti Šlu. Kas jas (bites) tiktai įsitieka, tas vienu metu kartais nu jų trilinkai atgauna, kiek jam kaštavo S.Dauk. Paskiaus stojo į bernus, įsitiekė sau šaudyklę ir vėl šventomis dienomis nuvijo paukščius M.Valanč. Daugybė pasižadėjo tokias lapines kepures įsitiekti A1885,236.
| Todėl mes, lietuviai, turiam įsitiekti savo raštženklius Jn. Lietuvių kalbos mokslo buvau priverstas įsitiekti pats, jau suaugęs Vd.
| prk. End, Šv: Įsi̇̀tiekė vaiką – i po mandrystės DūnŽ. Įsitiẽk da kokius penkis vaikus Jdr.
2. Gršl įsteigti, įkurti: Vyskupas į̇̃tiekė stacijų vietas Šts. Tuokart pat Stanislovas Janovyčia Kęsgailis pas Kražių bažnyčią įtiekė altoriją, katrai pavedė visą Vaiguvą M.Valanč. Į̃tiekė Žemaičių Kalvarijos atlaidus tokie karštie Šts.
| refl. tr.: Blezdinga atlėkdavo iš Daukantų dvaro, kame ji pastogėje buvo įsitiekusi lizdelį rš. Valsčionys, panorėję įsitiekti tokią mokyklą, turi prašyti per prigovorą TS1901,2-3.
3. įduoti, įteikti: Į̃tiekė i mun abrinuką kaip jaučio akį Trk. Šitai, muno myli susiedai, čia aš jums įtiekiau gražią knygelę S.Dauk. Ištraukė tris žuveles ir į̇̃tiekė karaliuo (ps.) Žr.
4. refl. įeiti, įlįsti, įsigauti: Vaikezai įsi̇̀tiekė į motynos uždorį Klp. Tuo tarpu įsitiekė Marė vėl į vidų ir atsigulė ant šiaudinio I.Simon. Palengvu įsitiekiausi į savo kamarelę LC1886,2.
ištiẽkti, -ia, i̇̀štiekė tr.
1. NdŽ, Trk, Lk, Šauk pagaminti valgių, priruošti, išvirti: Po šliūbo – geriejai pietai, labai ištiektà būdavo Rdn. Papjauk avį ir ištiek S.Dauk. Nagi ir matysiu, kaip jis man tuos pietus ištieks Žem.
| Par krikštynas stalai visi ištiekti Šts.
2. ištaisyti, išruošti, suruošti: Tasai ištiekė pakastynes broliui savo ir neilgai karaliavo S.Stan.
| refl. BŽ85: Išsi̇̀tiekėm, nenorėjom [vestuvėse] apsijuokti Rdn. Rado jaunikaitį stoviantį, kaipo būt į kelią išsitiekusį S.Stan.
3. nupirkti, įtaisyti, parūpinti: Jei sau visa ko gailias, ko benorėti, idant jiems (vaikams) ką duotum ar ką ištiektum Jzm. Dar ir trūbus ištiekė par laidotuves Šts.
| refl. tr.: Išsitiẽkęs gyvolius iš to aukso Jdr. Tokiais yra visi tie, kurie tokius drabužius ištiekas, kokių to paties stono žmonys neužžyvo[ja] P.
4. refl. BŽ85 susitvarkyti, išsipuošti: Priš karą išsi̇̀tiekiau [sodybą] Krš. Ale išsitiẽkusi, ale išsitiẽkusi, eik tu, eik, visi dyvijos! Trk.
5. refl. išslinkti, išeiti: Apyvakary, bet saulė dar nebuvo nusileidusi, išsitiekiau iš namų I.Simon. Lėnė, po marškiniais ir basa, tyliai tyliai išsitiekė į priebutį I.Simon.
nutiẽkti, -ia, nùtiekė
1. tr. BzF187, KŽ, Plik nutykoti, sugauti: Vagį bevagantį nū̃tiekiau Prk. Višta, kur pasikavojusi deda, reik nūtiẽkti Prk. Katė nutiekė pelę Prk.
2. refl. Š, KŽ nusiduoti, nusisekti, nusitikti: Mano darbas man yra pasisekęs, nusitiẽkęs KI511. Alus nenusi̇̀tiekė KI521. Nenusitiẽkęs alus KI239.
3. refl. nusiteikti: (Gerai) nusitiẽkęs KI109. Ji šiandie labai gerai buvo nusitiekusi Vaižg. Nenusitiẽkti KII61.
4. refl. nueiti, nuslinkti: Taigi nusitiekiau į aną daržo kampą ir sprandą ištiesusi žiūrėjau, kas ten padėta I.Simon.
patiẽkti, -ia (pàtiekia), pàtiekė
1. tr. NdŽ, Plv, Gršl paduoti, pateikti: Patiẽkti daug naujų prekių DŽ1. Ko apyskaitą patiẽkti BŽ108. Kam ieškinį patiẽkti KŽ. Žinių patiẽkti KŽ. [A. Becenbergerio 70 metų] sukaktuvėms buvo paruoštas tam tikras šventinis spaudinys, kuriam patiekė straipsnių 27 mokslo vyrai K.Būg. Skaičių mokinių patiẽkti KŽ. Patiẽkti vakarienę DŽ1. Veselė parvažiavo, jaunoji pàtiekė stalą Bdr. Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių rš. Gal pageidauja [svečias], kad jam kambarin būtų patiekti valgiai ir gėrimai V.Krėv. Patiekti, pristatyti I. Vakare aš žolių pàtiekiau [kiaulėms], parankiojusi aplei bulbes Skdv.
| Kam viežlyba motė patiekta esti, ta yra mielesnė už brangiausius žemčiūgus VlnE144.
| refl. KŽ.
ǁ ko nors parūpinti: Bitelės mums patiẽkia vaško ir medaus NdŽ. Dominikonys pripirko gan kningų ir patiekė reikalingas mokslinyčiai pabūkles M.Valanč. Matušele, duok man ką nor, patiek man jupelę ar skepetelę M.Valanč.
| Išsimanė dar mūro bažnyčią jiems patiekti M.Valanč.
| refl. tr. NdŽ: Ką pasitieksime, tai ir turėsime Vaižg. Vytautas nenorėjo, kad valdystė Lietuvos panyktų: jis pasitiekė pats palikti karalium A1884,69(J.Šliūp).
2. tr. SGI154, DŽ1, Akm pataisyti, paruošti, parengti: Aš tau patiẽksiu tinkamesnį guolį NdŽ. Patiẽkti sąskaitą NdŽ. Bet vieni ir antri nežinodami, kaip tą žolę (tabaką) reik taupyti ir gerbti bei patiekti, tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas per veltui prapula S.Dauk. Grūdus obulų, grūšų, vyšnių ir slyvų reik sėti į dirvą, tam patiektą S.Dauk. Mes buvom laikyti kaip avys, užmušti patiektos VlnE146.
| refl. tr., intr. Sut, NdŽ, KŽ, Krš: Ana pasi̇̀tiekė sau obalių J. Pasitiek – aš šiandien būsiu pas tave J.Jabl. Tus marškinius, viską turėjom pasitiẽkti, verpti, austi Jdr. Pasitiek drauge keliauti Bru. Lietuvės visos geros šeimininkės, – turėjo visa to pastitiekusios ne tik visam amžiui, dar ir vaikams kraičiui Vaižg. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug M.Katk. Žemaitis jau nebeprisileido [velnio] – pasitiekė švęsto vandens ir tuočės drąsiai pradėjo šnekėti ps.
| Rado visą savo giminę ir gentis pasitiekusius pirmiau mirti nekaip vergais krikščionių lenkų tapti S.Dauk.
3. tr., intr. Sut, Š, DŽ, Sd paruošti, pagaminti (valgį), sutaisyti (vaišes): Jei patiẽksi jam gerus pietus, tai jis atvažiuos pas tavęs J. Prastas vaišes tepatiekė ana J. Buvo patiekti̇̀ penki valgiai NdŽ. Ką patiekei pietums? Rs. Esi privalgęs šiandien, didliai skaniai patiekiau Trk. Ne an kožno žygio (karto) pàtiekiu valgyti Grd. Sėmeninę reik patiẽkti [per gavėnią] Vkš. Pinikes liuob patiẽkti ir omama (senelė) Klp. Ana neturėjo iš kur ten patiẽkti mun Varn. Patiekiau vaišes dėl tavęs S.Stan. Bėda, kol patiekiau, bėda, kol sukviečiau, dar didesnis rūpesnėlis, kad reik išvaryti JD1557. Buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas S.Dauk. Didžią ugnį sukurti ir pietus patiekti liepė I. Rasi ir alkani este, reik patiekti valgį M.Valanč. Nieko skanesnio nepatiekė ir vakarienei A.Vien. Štai pietus mano patiekiau GNMt22,4.
| Jovalo nėra kada patiekti Žem.
^ Duoną vienas surieksi, bet vienas nepatieksi S.Dauk.
| refl. tr., intr. DŽ, I: Nepasitiekiau nieko dėl svečio J. Sočia tura turėti visko pasitiẽkusi Nv. Mes pasi̇̀tiekėm, mes i suėsiam Trk. Mergelės pačios pasi̇̀tiekia, vyrams išvirk, paduok Grd. Gerų šeimininkių yr, pasi̇̀tieka i skaniai, i gražiai, i švariai Yl. Kūčias pasi̇̀tiekėm Vdk. Daba, kad jau yr koks balius, jau gerai pasi̇̀tieka, stalai lūžta Trkn. Pasitiẽkčiau [kastinio], ka turėčiau iš ko Pj. Ateik, ka gerai būsiam pasitiẽkę Slnt. Aš čia pasi̇̀tiekiau tokį didelį balių Šts.
4. tr. įgyti, įtaisyti: Skiautes sumazgęs, patiekiau ilgą juostą IM1863,24. Reik turėti ar ypačiai patiektą gelželę dėl iškėlimo kelmo S.Dauk. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti S.Dauk.
| refl. tr.: Kas turėjo kokį pasitiẽkęs vežimą, su tokiu važiavo Kv. Tą pamokęs pasitiekti sau stakles, nytis, skietą ir kitus prie audimo reikalingus padargus BsMtII15. Įsakė jų (medžio taurių) vietoj patiekties stiklo taures M.Valanč. Norint gi kokį daiktą pasitiekti, reikia darbo A1884,218.
| prk.: Gerai bent, kad vaikus myli, kodėl gi pagalios savo nepasitieki? Vaižg.
5. tr. pasiūti, pasiūdinti: Patieksiu sau batus J. Tėvas patiekė jam margai dryžą jupilelę M.Valanč. Jai ir miego tankiai trūksta, jeigu prispiria reikalas kokį drobužį patiekti Žem.
| refl. tr.: Nėra mudos anam drabužį pasitiekti, nuperki klumpius, veizėk jau ir nudrengęs Vvr. Pasitiekė sau šikšnų krepšį, visas ubago pabūkles ir vaikščiojo kur tinkamas M.Valanč. Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės M.Valanč.
6. tr. VlnE136 pasakyti.
7. tr. pačiupti, sugauti: Pàtiekiau vagį belendant pro langą Vvr. Valkiokis tu čia, ka aš patiẽksu, tuokart doros nebūs Vvr.
pértiekti tr. perduoti, perteikti, išdėstyti, išsakyti: Istorinė medžiaga pertiekta teisingai, įdomiai rš.
pratiẽkti, -ia, pràtiekė tr. NdŽ
1. NdŽ kiek paruošti.
| refl. NdŽ.
2. DŽ praskaldyti: Bernas išejo medžių duonai pratiẽkti Ll.
3. refl. NdŽ ketinti, rengtis ką padaryti.
pritiẽkti, -ia (pri̇̀tiekia), pri̇̀tiekė tr.
1. I, NdŽ, KŽ parūpinti, prikaupti atsargų, daug įsigyti: Pastatė tus trobesius ir pritiekė plytų ketamai statyti bažnyčiai M.Valanč.
| refl. tr. J, DŽ, NdŽ, Krkl: Prisi̇̀tiekė galybę visokių daiktų Vvr. Prisitiektumei medegos visam amžiui Žem.
2. NdŽ atlikti išankstinius darbus, ko nors priruošti, pritaisyti.
| refl. tr. S.Stan: Prisitiẽksi kiaulėms lapų, lapų prisiskinsi jau šventai dienai Kv. Motriškosios verpas linus, vilnas; dar anos tus darbus dirba ir dienos mete, kad prisitiẽktum gijų pavasariuo austi BM306(Pvn). Nutekėdama turėjo didelį kraitį ir visokių drobužių daugybę buvo prisitiekusi Žem.
3. I, Skr, Als prigaminti, privirti, priruošti (valgio): Ana pri̇̀tiekė valgius svečiams J. Pri̇̀tiekta visokių valgių Krž.
| refl. tr. KlvrŽ: Veselę kelti, turi prysitiẽkti Vn. Visa ko prisi̇̀tiekėm Užv.
4. refl. DŽ, Žv, Kv, Plt, Štk, Tv tinkamai nusiteikti, prisirengti ką daryti: Visa bėda, kol prisitiẽks, t. y. prisirengs dirbti lovas J. Kol tas peselis prisi̇̀tieka, kitas jau seniai tą darbą atliekta Vvr. Neprisi̇̀tiekiau nupirkti, o dabar negal begauti Šts. Nėkaip negaliu prisitiẽkti pas ano nueiti Trkn. Nėkaip neprisi̇̀tieku parsinešti žolių Krtn. Kol aš prisitiẽksiu eiti uogauti – nė uogų nebliks Kl. Kol prisitiẽksi važiuoti, i žiema ateis End.
^ Nėkaip neprisi̇̀tieka kaip senas su jauna žanyties End. Neprysi̇̀tieka kai senas šikti (vlg.) Vn.
5. refl. TDrVII192 tyliai prieiti, prislinkti, prisėlinti: Pikčiurna prisitiekė arčiau I.Simon. Ji prisitiekė prie to paties lango, prie kurio klausydavosi motina Kūnelienė I.Simon.
6. I nutykoti, nusaugoti.
sutiẽkti, -ia, sùtiekė tr.
1. NdŽ, KŽ suruošti, surengti: Eikite nuog manęs prakeikti ing ugnę amžiną, sutiektą velniui Pron.
| refl. NdŽ: Idant prideriai susitiektumiam Pron.
2. pagaminti, pataisyti (ppr. valgį): Namie [karalius] teip pat liepė sutiẽkti visokių valgių del veselės BM284(Erž).
| Sutiẽkti (sutaisyti) reik vaistų Šts.
| refl. tr.: Viešnė liuob susitiẽks (išsikeps) pyragus ir vaišins gaspado[je] Šts.
3. NdŽ sukrauti (ppr. kraitį), sukaupti: Žentas tėvų sutiektą kraitį pragėrė Ggr. Rado didžią daugybę aukso ir sidabro sutiekto senasis rikis S.Dauk. Kunegams sutiekė didžias algas M.Valanč. O ką sutiekei, kieno bus? GNLuk12,20.
| refl. NdŽ.
4. surinkti, sutelkti, sukviesti, suspiesti: Naujus pulkus, nu vaideliotų (žynių) sutiektus, reikėjo vesti S.Dauk.
| refl. tr.: Susitiekė talką ir išvežė mėšlus Šts.
užtiẽkti, -ia, ùžtiekė tr.
1. žr. patiekti 3: Užtiẽkti pietus kalėdninkams Šts.
| Viešnė turėjo stalą užtiẽkti Šts.
2. užprašyti: Ùžtiekė muzikantus šokiams Šts.
3. KŽ netikėtai rasti, užklupti.
4. refl. I.Simon tyliai užslinkti, užlipti.
1. I, FrnW, KŽ aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną rš. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą Š. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą tiekti S.Dauk. Intendantūra kariuomenei tiekia aprangą ir kitus reikmenis rš. Tiekia šapelis prie šapelio medegą del mokslo apie praeitę A1884,74.
| prk.: Žvėrys tiẽkia žmogui mėsos, kailių, taukų NdŽ. Šuliniui vandenį tiẽkė šaltinis DŽ. Tas malūnas tiẽkė visam miestui miltų KŽ. Elektros energiją tiẽkia artimiausioji elektrinė BŽII152. Tiekti tinklui elektros VĮ. Mokykla tiekė mokiniams liūdesį, ne ką kitą M.Katk. Mokslą tiẽkė KŽ.
^ Balta tiekta, juodu siekta. Kas ją sodino, tas gerai žino (raštas) LTsV658(Rm).
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. Rtr, NdŽ ruošti, gaminti, daryti, taisyti: Žolės nėr, vėl reiks tiẽkti Erž. Eita kiaulėms lapų tiẽkti Pj. Nebreik ne kinkymų betiẽkti gaspadoriuo tam Pln. Muno pačios tiekti̇̀ raiščiai išsibengė Dr. Iš tų pačių lunkų vijo teip pat virves ir numų padargą tiekė S.Dauk. Jei tokia duobė tiekama yra vienai tiktai žiemai, tad pašalius jos išstato mietais S.Dauk. Kamgi turi žmonės dėl ponų neapmokami už savo prakaitavimą tiekti ir taisyti kelius? A1883,219. Žydai jau taisės Jį (Jėzų) sugauti ir tiekė dėl Jo kryžių M.Valanč. Dėl to jau ne slapta, bet regėtinai Dovydui smertį tiekė S.Stan.
| refl. tr.: Padargus iš medžio tiẽkdavosi DŽ1. Vakarais vėjas šniūrus, tiẽkas šiokius netokius pabūklus BM306(Pvn).
3. NdŽ taisyti, siūti: Ana tiẽkė sau drabužius par žiemą J. Mama mun kailinius tiẽka Vkš. Senovė[je] kaip ir šiandien daugio[je] vieto[je] [motriškosios] pačios numie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė S.Dauk.
4. DŽ, NdŽ ruošti (kraitį), kaupti, krauti: Savo dukterie kraitį tiekiáu KlvrŽ. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiuo tiekė S.Dauk.
5. S.Stan, JI417, J.Jabl, Rtr, NdŽ, Grd, Rs, Rdn, KlvrŽ, Trk ruošti valgių, vaišių, virti, gaminti, taisyti: Nètiekiau daugiau valgio dėl svečių, tik pautienę J. Šeimininkė tiẽkia pietus DŽ1. Veselei iš paskutinės turi kuo geriau tiẽkti DūnŽ. Senoji vakarienę tiẽkė KŽ. Jovalą tiẽkti JI119. Mums reik ugnies sau valgius ir gėrimus tiekant S.Dauk. Jokio kito geresnio ar skanesnio valgio jis savo vaikams netiekdavo A.Vien. Ji svečių neišleido be vakarienės, kurią tiekė tarnai, valgomajame skambindami indais LzP. Kur tiekėma Velykas mokytojui ŽCh254.
^ Tiek (vaišink) žentą ragaišiu ST245.
| refl. tr., intr. NdŽ: Kitą kartą žmonys priš Kalėdas tiẽkės Yl. Kaip bengas užsakai, tiẽkas veselei Vkš. Tiekės į tą veselę abejūse numūse S.Dauk. Besergant dar ligonie, tiekės jau į budynę, darė alų, midų S.Dauk. Jau dideliai taip, kaip veselė[je] tiẽkės, tik spėti virti Lc. Tiẽkties nieko nètiekiaus, o jūso nelaukiau Slnt. Ką tu nori, tą tu tiẽkis Bt. Ta čia liūbam jau tiẽkties an tų devynių strovų Skd. O kas bagoti, tiẽksias: dirbs alų, keps pyragus Lpl. Gumbienė pradeda krikštynoms tiekties Žem.
6. NdŽ pirkti, įgyti, įtaisyti, parūpinti: Ko nora, to tiẽka, o tims (vaikams) ragai auga Krš. Ta močiuka skurlelio nė kokio tai siratai nètieka Žr. Elgdamos žmonių papročiu nė kurpių vaikui tiekė, nė naginių raukė M.Valanč. Daba gauni radiją tiẽkti Ms.
| prk.: Jau daugiau veizėkiat, nebtiẽkiat [vaikų] End.
| refl. tr. NdŽ, DŽ: Pernai tiekiáus karvikę, senąją vesu šalin Jdr. Pradėjo visi tiẽkties gelžinius daiktus Šv. Muno tas palitas po bieso, reiks tiẽkties naujį End.
| prk.: Noriat pykiat, noriat netiẽkiatės jų (vaikų) Krž.
7. refl. DŽ, NdŽ, KŽ, End rengtis, ruoštis, ketinti, žadėti ką daryti: Ana tiẽkės atnešti dešrų J. Ir aš tatai tiekúos virti [lapynės], bet vis neprisitieku Plt. Igaunis (pavardė) tiẽkias kirst tuos krūmus nuo mūsų griovio Jnš. Jis jau tiẽkias į Kauną važiuot pas daktarų Skr. Tiekiaus tiekiaus ir nenuvažiavau Kv. Tiekiáus tiekiáus vis nueiti i neprisitiekiau NmŽ. Vytautas tiekėsi Lietuvą vėl atskirti galutinai nuo lenkų A1883,109. Vytenis po savo iškėlimo visuotiniai tiekės lenkams atmonyti S.Dauk. Buvo lietuviai besitieką traukti iš visos galios priš miečeivius S.Dauk.
^ Tiẽkias kai varna į dausas Vdžg. Juo ilgiau tiekýs, juo sunkiau atrodo Vvr.
8. tykoti, taikytis, laukti; sekti: Pūčką užsiliodavęs vagius tiẽkęs (tekęs) KŽ.
| refl. TDrVII275, LTR(Klp): Katė tiekės, tiekės ir capt [pelę] Prk. O Juris jau tiekiasi prie mamuko lovos. Kaži, ką jis dabar nori pavogti I.Simon. Svetimasis tiekėsi jam 50 žingsnių paskui LC1887,24.
aptiẽkti, -ia, àptiekė tr. ruošiant valgį apipilti: Aptieksi verdančiu vandeniu grikus ir kepsi pyragą Šts.
atitiẽkti, -ia, ati̇̀tiekė tr., attiẽkti
1. atiduoti: Mortele, tu duok [antklodę], aš tau attiẽksu Slnt.
2. refl. tr. pasiekti, paliesti: O ana tik stalo pakojas galia atsitiẽkti Klk.
įtiẽkti, -ia (į̇̃tiekia), į̇̃tiekė tr.
1. Š, NdŽ, Trš įtaisyti, įgyti, nupirkti, parūpinti: Naujų nebį̇̃tieka arklių, seniejai išdvasiojo Šv. Dar paprašys, ka anam uošvis karvę įtiẽktum Trk. Papunali, įtiẽk mun naujus batus Slnt. Kaip bereik įtiẽkti akinius, dar ka galėčiu matyti Rt. Motyna tevie buvo įtiẽkusi karvę, kam pardevei?! Dov. Kitą kartą kaip kas galėjo įtiẽkti mašinelę Bdr. Geriau būtumi naujos gadynės [avilius] įtiẽkusi DūnŽ. Muno prieteliai, klausykiat munęs ir šiaudinius aulius sau įtiekiat S.Dauk. Pirma pentinų nežinoję, bet pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekę sau ir pentinus uolektinius S.Dauk.
^ Kito į̇̃tiektas daiktas visumet pigus Vvr.
| refl. tr. BzF187, Š, DŽ, KŽ, Trk, Krt, Lks: Teip pat įtiekties repleles patogias ant paėmimo ir parveizėjimo anų dalių žiedinių P. Aš įsi̇̀tiekiau šunį piktą, t. y. pirkau arba užauginau (užsiauginau), o tu sau ašvienius gražius J. Parvažiavo įvairių prekių įsitiẽkęs J.Jabl, NdŽ. Tu gali ir kitus daiktus įsitiekti TP1881,21. Įsitiẽkę visi elektrines radijas Šv. Abudu dirba – i savo numą įsi̇̀tiekė Plng. Buvau įsitiẽkęs i budinkelius, i žemės pustrečio aktaro Kl. Įsi̇̀tiekiau šiltus kailinius Grdm. Vargau, kol arklį įsi̇̀tiekiau Jdr. Neįstengė karvių įsitiẽkties Prk. Jau geras vaikis turėjai būti, ka laikrodį galėjai įsitiẽkti Lkž. Norėjom bičių įsitiẽkti Šlu. Kas jas (bites) tiktai įsitieka, tas vienu metu kartais nu jų trilinkai atgauna, kiek jam kaštavo S.Dauk. Paskiaus stojo į bernus, įsitiekė sau šaudyklę ir vėl šventomis dienomis nuvijo paukščius M.Valanč. Daugybė pasižadėjo tokias lapines kepures įsitiekti A1885,236.
| Todėl mes, lietuviai, turiam įsitiekti savo raštženklius Jn. Lietuvių kalbos mokslo buvau priverstas įsitiekti pats, jau suaugęs Vd.
| prk. End, Šv: Įsi̇̀tiekė vaiką – i po mandrystės DūnŽ. Įsitiẽk da kokius penkis vaikus Jdr.
2. Gršl įsteigti, įkurti: Vyskupas į̇̃tiekė stacijų vietas Šts. Tuokart pat Stanislovas Janovyčia Kęsgailis pas Kražių bažnyčią įtiekė altoriją, katrai pavedė visą Vaiguvą M.Valanč. Į̃tiekė Žemaičių Kalvarijos atlaidus tokie karštie Šts.
| refl. tr.: Blezdinga atlėkdavo iš Daukantų dvaro, kame ji pastogėje buvo įsitiekusi lizdelį rš. Valsčionys, panorėję įsitiekti tokią mokyklą, turi prašyti per prigovorą TS1901,2-3.
3. įduoti, įteikti: Į̃tiekė i mun abrinuką kaip jaučio akį Trk. Šitai, muno myli susiedai, čia aš jums įtiekiau gražią knygelę S.Dauk. Ištraukė tris žuveles ir į̇̃tiekė karaliuo (ps.) Žr.
4. refl. įeiti, įlįsti, įsigauti: Vaikezai įsi̇̀tiekė į motynos uždorį Klp. Tuo tarpu įsitiekė Marė vėl į vidų ir atsigulė ant šiaudinio I.Simon. Palengvu įsitiekiausi į savo kamarelę LC1886,2.
ištiẽkti, -ia, i̇̀štiekė tr.
1. NdŽ, Trk, Lk, Šauk pagaminti valgių, priruošti, išvirti: Po šliūbo – geriejai pietai, labai ištiektà būdavo Rdn. Papjauk avį ir ištiek S.Dauk. Nagi ir matysiu, kaip jis man tuos pietus ištieks Žem.
| Par krikštynas stalai visi ištiekti Šts.
2. ištaisyti, išruošti, suruošti: Tasai ištiekė pakastynes broliui savo ir neilgai karaliavo S.Stan.
| refl. BŽ85: Išsi̇̀tiekėm, nenorėjom [vestuvėse] apsijuokti Rdn. Rado jaunikaitį stoviantį, kaipo būt į kelią išsitiekusį S.Stan.
3. nupirkti, įtaisyti, parūpinti: Jei sau visa ko gailias, ko benorėti, idant jiems (vaikams) ką duotum ar ką ištiektum Jzm. Dar ir trūbus ištiekė par laidotuves Šts.
| refl. tr.: Išsitiẽkęs gyvolius iš to aukso Jdr. Tokiais yra visi tie, kurie tokius drabužius ištiekas, kokių to paties stono žmonys neužžyvo[ja] P.
4. refl. BŽ85 susitvarkyti, išsipuošti: Priš karą išsi̇̀tiekiau [sodybą] Krš. Ale išsitiẽkusi, ale išsitiẽkusi, eik tu, eik, visi dyvijos! Trk.
5. refl. išslinkti, išeiti: Apyvakary, bet saulė dar nebuvo nusileidusi, išsitiekiau iš namų I.Simon. Lėnė, po marškiniais ir basa, tyliai tyliai išsitiekė į priebutį I.Simon.
nutiẽkti, -ia, nùtiekė
1. tr. BzF187, KŽ, Plik nutykoti, sugauti: Vagį bevagantį nū̃tiekiau Prk. Višta, kur pasikavojusi deda, reik nūtiẽkti Prk. Katė nutiekė pelę Prk.
2. refl. Š, KŽ nusiduoti, nusisekti, nusitikti: Mano darbas man yra pasisekęs, nusitiẽkęs KI511. Alus nenusi̇̀tiekė KI521. Nenusitiẽkęs alus KI239.
3. refl. nusiteikti: (Gerai) nusitiẽkęs KI109. Ji šiandie labai gerai buvo nusitiekusi Vaižg. Nenusitiẽkti KII61.
4. refl. nueiti, nuslinkti: Taigi nusitiekiau į aną daržo kampą ir sprandą ištiesusi žiūrėjau, kas ten padėta I.Simon.
patiẽkti, -ia (pàtiekia), pàtiekė
1. tr. NdŽ, Plv, Gršl paduoti, pateikti: Patiẽkti daug naujų prekių DŽ1. Ko apyskaitą patiẽkti BŽ108. Kam ieškinį patiẽkti KŽ. Žinių patiẽkti KŽ. [A. Becenbergerio 70 metų] sukaktuvėms buvo paruoštas tam tikras šventinis spaudinys, kuriam patiekė straipsnių 27 mokslo vyrai K.Būg. Skaičių mokinių patiẽkti KŽ. Patiẽkti vakarienę DŽ1. Veselė parvažiavo, jaunoji pàtiekė stalą Bdr. Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių rš. Gal pageidauja [svečias], kad jam kambarin būtų patiekti valgiai ir gėrimai V.Krėv. Patiekti, pristatyti I. Vakare aš žolių pàtiekiau [kiaulėms], parankiojusi aplei bulbes Skdv.
| Kam viežlyba motė patiekta esti, ta yra mielesnė už brangiausius žemčiūgus VlnE144.
| refl. KŽ.
ǁ ko nors parūpinti: Bitelės mums patiẽkia vaško ir medaus NdŽ. Dominikonys pripirko gan kningų ir patiekė reikalingas mokslinyčiai pabūkles M.Valanč. Matušele, duok man ką nor, patiek man jupelę ar skepetelę M.Valanč.
| Išsimanė dar mūro bažnyčią jiems patiekti M.Valanč.
| refl. tr. NdŽ: Ką pasitieksime, tai ir turėsime Vaižg. Vytautas nenorėjo, kad valdystė Lietuvos panyktų: jis pasitiekė pats palikti karalium A1884,69(J.Šliūp).
2. tr. SGI154, DŽ1, Akm pataisyti, paruošti, parengti: Aš tau patiẽksiu tinkamesnį guolį NdŽ. Patiẽkti sąskaitą NdŽ. Bet vieni ir antri nežinodami, kaip tą žolę (tabaką) reik taupyti ir gerbti bei patiekti, tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas per veltui prapula S.Dauk. Grūdus obulų, grūšų, vyšnių ir slyvų reik sėti į dirvą, tam patiektą S.Dauk. Mes buvom laikyti kaip avys, užmušti patiektos VlnE146.
| refl. tr., intr. Sut, NdŽ, KŽ, Krš: Ana pasi̇̀tiekė sau obalių J. Pasitiek – aš šiandien būsiu pas tave J.Jabl. Tus marškinius, viską turėjom pasitiẽkti, verpti, austi Jdr. Pasitiek drauge keliauti Bru. Lietuvės visos geros šeimininkės, – turėjo visa to pastitiekusios ne tik visam amžiui, dar ir vaikams kraičiui Vaižg. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug M.Katk. Žemaitis jau nebeprisileido [velnio] – pasitiekė švęsto vandens ir tuočės drąsiai pradėjo šnekėti ps.
| Rado visą savo giminę ir gentis pasitiekusius pirmiau mirti nekaip vergais krikščionių lenkų tapti S.Dauk.
3. tr., intr. Sut, Š, DŽ, Sd paruošti, pagaminti (valgį), sutaisyti (vaišes): Jei patiẽksi jam gerus pietus, tai jis atvažiuos pas tavęs J. Prastas vaišes tepatiekė ana J. Buvo patiekti̇̀ penki valgiai NdŽ. Ką patiekei pietums? Rs. Esi privalgęs šiandien, didliai skaniai patiekiau Trk. Ne an kožno žygio (karto) pàtiekiu valgyti Grd. Sėmeninę reik patiẽkti [per gavėnią] Vkš. Pinikes liuob patiẽkti ir omama (senelė) Klp. Ana neturėjo iš kur ten patiẽkti mun Varn. Patiekiau vaišes dėl tavęs S.Stan. Bėda, kol patiekiau, bėda, kol sukviečiau, dar didesnis rūpesnėlis, kad reik išvaryti JD1557. Buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas S.Dauk. Didžią ugnį sukurti ir pietus patiekti liepė I. Rasi ir alkani este, reik patiekti valgį M.Valanč. Nieko skanesnio nepatiekė ir vakarienei A.Vien. Štai pietus mano patiekiau GNMt22,4.
| Jovalo nėra kada patiekti Žem.
^ Duoną vienas surieksi, bet vienas nepatieksi S.Dauk.
| refl. tr., intr. DŽ, I: Nepasitiekiau nieko dėl svečio J. Sočia tura turėti visko pasitiẽkusi Nv. Mes pasi̇̀tiekėm, mes i suėsiam Trk. Mergelės pačios pasi̇̀tiekia, vyrams išvirk, paduok Grd. Gerų šeimininkių yr, pasi̇̀tieka i skaniai, i gražiai, i švariai Yl. Kūčias pasi̇̀tiekėm Vdk. Daba, kad jau yr koks balius, jau gerai pasi̇̀tieka, stalai lūžta Trkn. Pasitiẽkčiau [kastinio], ka turėčiau iš ko Pj. Ateik, ka gerai būsiam pasitiẽkę Slnt. Aš čia pasi̇̀tiekiau tokį didelį balių Šts.
4. tr. įgyti, įtaisyti: Skiautes sumazgęs, patiekiau ilgą juostą IM1863,24. Reik turėti ar ypačiai patiektą gelželę dėl iškėlimo kelmo S.Dauk. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti S.Dauk.
| refl. tr.: Kas turėjo kokį pasitiẽkęs vežimą, su tokiu važiavo Kv. Tą pamokęs pasitiekti sau stakles, nytis, skietą ir kitus prie audimo reikalingus padargus BsMtII15. Įsakė jų (medžio taurių) vietoj patiekties stiklo taures M.Valanč. Norint gi kokį daiktą pasitiekti, reikia darbo A1884,218.
| prk.: Gerai bent, kad vaikus myli, kodėl gi pagalios savo nepasitieki? Vaižg.
5. tr. pasiūti, pasiūdinti: Patieksiu sau batus J. Tėvas patiekė jam margai dryžą jupilelę M.Valanč. Jai ir miego tankiai trūksta, jeigu prispiria reikalas kokį drobužį patiekti Žem.
| refl. tr.: Nėra mudos anam drabužį pasitiekti, nuperki klumpius, veizėk jau ir nudrengęs Vvr. Pasitiekė sau šikšnų krepšį, visas ubago pabūkles ir vaikščiojo kur tinkamas M.Valanč. Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės M.Valanč.
6. tr. VlnE136 pasakyti.
7. tr. pačiupti, sugauti: Pàtiekiau vagį belendant pro langą Vvr. Valkiokis tu čia, ka aš patiẽksu, tuokart doros nebūs Vvr.
pértiekti tr. perduoti, perteikti, išdėstyti, išsakyti: Istorinė medžiaga pertiekta teisingai, įdomiai rš.
pratiẽkti, -ia, pràtiekė tr. NdŽ
1. NdŽ kiek paruošti.
| refl. NdŽ.
2. DŽ praskaldyti: Bernas išejo medžių duonai pratiẽkti Ll.
3. refl. NdŽ ketinti, rengtis ką padaryti.
pritiẽkti, -ia (pri̇̀tiekia), pri̇̀tiekė tr.
1. I, NdŽ, KŽ parūpinti, prikaupti atsargų, daug įsigyti: Pastatė tus trobesius ir pritiekė plytų ketamai statyti bažnyčiai M.Valanč.
| refl. tr. J, DŽ, NdŽ, Krkl: Prisi̇̀tiekė galybę visokių daiktų Vvr. Prisitiektumei medegos visam amžiui Žem.
2. NdŽ atlikti išankstinius darbus, ko nors priruošti, pritaisyti.
| refl. tr. S.Stan: Prisitiẽksi kiaulėms lapų, lapų prisiskinsi jau šventai dienai Kv. Motriškosios verpas linus, vilnas; dar anos tus darbus dirba ir dienos mete, kad prisitiẽktum gijų pavasariuo austi BM306(Pvn). Nutekėdama turėjo didelį kraitį ir visokių drobužių daugybę buvo prisitiekusi Žem.
3. I, Skr, Als prigaminti, privirti, priruošti (valgio): Ana pri̇̀tiekė valgius svečiams J. Pri̇̀tiekta visokių valgių Krž.
| refl. tr. KlvrŽ: Veselę kelti, turi prysitiẽkti Vn. Visa ko prisi̇̀tiekėm Užv.
4. refl. DŽ, Žv, Kv, Plt, Štk, Tv tinkamai nusiteikti, prisirengti ką daryti: Visa bėda, kol prisitiẽks, t. y. prisirengs dirbti lovas J. Kol tas peselis prisi̇̀tieka, kitas jau seniai tą darbą atliekta Vvr. Neprisi̇̀tiekiau nupirkti, o dabar negal begauti Šts. Nėkaip negaliu prisitiẽkti pas ano nueiti Trkn. Nėkaip neprisi̇̀tieku parsinešti žolių Krtn. Kol aš prisitiẽksiu eiti uogauti – nė uogų nebliks Kl. Kol prisitiẽksi važiuoti, i žiema ateis End.
^ Nėkaip neprisi̇̀tieka kaip senas su jauna žanyties End. Neprysi̇̀tieka kai senas šikti (vlg.) Vn.
5. refl. TDrVII192 tyliai prieiti, prislinkti, prisėlinti: Pikčiurna prisitiekė arčiau I.Simon. Ji prisitiekė prie to paties lango, prie kurio klausydavosi motina Kūnelienė I.Simon.
6. I nutykoti, nusaugoti.
sutiẽkti, -ia, sùtiekė tr.
1. NdŽ, KŽ suruošti, surengti: Eikite nuog manęs prakeikti ing ugnę amžiną, sutiektą velniui Pron.
| refl. NdŽ: Idant prideriai susitiektumiam Pron.
2. pagaminti, pataisyti (ppr. valgį): Namie [karalius] teip pat liepė sutiẽkti visokių valgių del veselės BM284(Erž).
| Sutiẽkti (sutaisyti) reik vaistų Šts.
| refl. tr.: Viešnė liuob susitiẽks (išsikeps) pyragus ir vaišins gaspado[je] Šts.
3. NdŽ sukrauti (ppr. kraitį), sukaupti: Žentas tėvų sutiektą kraitį pragėrė Ggr. Rado didžią daugybę aukso ir sidabro sutiekto senasis rikis S.Dauk. Kunegams sutiekė didžias algas M.Valanč. O ką sutiekei, kieno bus? GNLuk12,20.
| refl. NdŽ.
4. surinkti, sutelkti, sukviesti, suspiesti: Naujus pulkus, nu vaideliotų (žynių) sutiektus, reikėjo vesti S.Dauk.
| refl. tr.: Susitiekė talką ir išvežė mėšlus Šts.
užtiẽkti, -ia, ùžtiekė tr.
1. žr. patiekti 3: Užtiẽkti pietus kalėdninkams Šts.
| Viešnė turėjo stalą užtiẽkti Šts.
2. užprašyti: Ùžtiekė muzikantus šokiams Šts.
3. KŽ netikėtai rasti, užklupti.
4. refl. I.Simon tyliai užslinkti, užlipti.
priruõšti
Apibrėžtis
ruõšti, -ia, -ė, rúošti Kl, Lk; SD349
1. tr. DŽ atlikinėti namų apyvokos darbus: Aš pati ruõšdavau galvijus: girdydavau, šerdavau Ob. Aš ruõšiamo darbo (vaikščiodama) negaliu dirbti – sėdėdama da daug pajėgiu dirbti Mrj. Ana ruošia savo ruoštą, t. y. žino savo liuobą, apyvoką J.
| refl. M: Mama ruõšiasi, valgyt verda, o mes tak tak tak su rateliais duodam i duodam (verpiame) Dt. Nugi, daba tam kartu[i] tokia sveikata: gi žinai, kad va po namus ruõštis tai da sveikata LKT251(Sml). I darbai pirma buvo, i ruõštis vė reikėdavai (reikėdavo) Mšk. Sesuo kad ruošiasi, kad ruošiasi po gryčią! Ėr. Ruõštis nekoks darbas, ale kad įskausta kojas per dieną! Pc. Katra (samdinė) ruõšias – teruõšias, o katra audžia – teaudžia (abi keisdavosi kas savaitę) Žml. Eik, vaikeli, ruoštis: pašerk kiaules, pasiliuobk, išvirk Lnkv. Bepiga važinėt, kai namai gerai ruõšias Skr. Gãli ruõšties – ne visai maža Ad. Tam vakare ruošiúos – girdau galvijus, peniu kiaules; daboju – privažiavo kas prie namų Trgn. Antroji vėl kelintą vakarą ruošdamasys pažiūrės, a negaus matyt, koks ans y[ra] LKKXI197(Žg). Moters tiktai apie namus tesiruošia A1885,24. Apsidirbę ant laukų, ruõšias po namus, apie daržus BM153(Jnšk). Ana ruošias apie ūkį savo J. Nuo senobės didžiausia moterų pagarba buvo sugebėjimas apie namus ruošties prš. Šunims nereikia rūpintis šunyčiais – kalių tai darbas su jais ruoštis M.Valanč.
| Pradėjo taip gyvent ir taip ruoštis (kaip tėvas sakė – anksti keltis, daug dirbti), ir viskas buvo gerai Žsl. Jau reikia ruõštis (dirbti, tvarkytis) dabar laukuos, nelaukt bobų vasaros Prnv.
ǁ valyti (javus): Jau pas mus vasarojų ruošia, ė pas jus da rugių nenupjovė Tvr. Nebuvo kas ruošt Msn.
2. tr. Imb, Dglš gaminti (valgį, ėdalą): O aš labai čėso neturiu tavo pasakų klausyti, va reikia baigt abiedas talkai ruošt LTR(Slk). Ruošiù vis [v]andeniu šaltu kiauliui Klt. Agotai įkyrėjo senoviškai ėdalą ruošti rš.
3. DŽ1 refl. taisytis kelionei (ką nors specialiai tam darant ar tik galvojant, ketinant): Malūnan ruõšias važiuot LKKVI280(Dj). Ruoškis važiuoti, jau tavę laukia kiti J. Ruošiaũs ruošiaũs i neprisiruošiau važiuot Dglš. Starkai jau pradėjo sukties, pradėjo kelionėn ruõšties Ob. Anas vis ruošė̃s ligoninėn Str. Vieną kartą pati, kažin kur besiruošdama, užgaišo LTR(Žg). Ruoštė́tės eit! Dglš. Ruõšiasi visi eit namo Vdš. Ruõštumbės, kad žinotum – važiuos miestan kaimynas Dglš. Niekas ir nesruõšia važiuot Dv. Ruõškis, ruõškis, jaunuolyte, reiks tau išvažiuot (d.) Šmn. Reikia į kelionę ruoštis Lnkv. Žmonys, jau seniai sukilę, ruošėsi prie darbo Žem. Ruoškies, broleli, ryt su dalgele lankon šieno šienautie (d.) Tvr. Ruošies važiuot – pagalvok iš vakaro LTR(Km). Nei rugiai krinta, nei kviečiai byra – neruoškis TŽV615. Ruošiasi kaip meška riešutaut LTR(Vdšk). Ruošiasi ruošiasi kaip varna į užmarį lėkti Žgn. Ruošiasi it gervė į dausas PPr412. Ruõšias ruõšias kaip į dilgynes šikt Šd. Ruõšias kaip rugienon šikt Ukm.
4. intr. taisytis ką daryti: Nebekurk, jau ruošia virt Sdk. Ruõšia užvirt puodas Ut.
| refl.: Ruõšieste (ruoškitės) valgyt Ad. Tai ruõškis pamergiuos – sesuo ženijas Ktk. Ar dar aust nesruõšiat? Trgn. Brolis labai perpyko ant raganos ir pradėjo ruoštis jai atkeršyti LTR. Ruõšiasi kap alkanas prie vakarienės Vrn. Ruošias muštis kaip ožys, kuprą pastatęs LTR(Srd). Jos jau džiaugias, tuojaus jos ruõšės taisyti viską Pgg.
| Saulė da tik ruošės tekėt, o jis jau buvo atjojęs atgal LTR(Dkk). Rodos, kad lytaus ruõšiasi LKT202(Kbr). Jau ruõšias beržai, jau lapoja Jnš. Tavo puodelis jau ruõšias virt, daba niekur neik Jnš.
ǁ refl. ketinti, manyti ką daryti: Paurukas buvo linksmas. Sėdėjo, mataravo rankomis, matyt, nė nesiruošdamas miegoti J.Balt.
5. tr. daryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Pūdymus jau ruošia rugiam sėt Vlkv. Tegu jokis kirmis vagoj toj nelieka, kur ruošia artojas sėją V.Myk-Put. Pirtį ruõšėm kurt Dglš. Mergel, mergel, ruõšk pečių kurt Švnč. Netoli muzikanto dvi merginos ruošė stalą P.Cvir.
| prk.: O veiklesnieji, nenustygdami vietoje, leidosi į savo gimtines ruošti dirvos sukilimui V.Myk-Put.
ǁ tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Anas ruošia vežimą: tepa, šieno maišėn deda, valo ratus Lkm. Ruošiant kiekvieną sėjamąją darbui, reikia lygioje aikštelėje iš anksto sureguliuoti noragėlius ir ženklintuvus rš. Pirma sesulė juostelę juosia, antra sesulė kardelį ruošia KrvD62.
6. tr. daryti tinkamos kokybės, šalinant netikslumus, redaguoti: Šimkus dažniausiai pirmasis skaitydavo naujų kūrinių rankraščius, padėdavo rašytojams juos ruošti spaudai rš. Dabar jau ruošiu spaudai antrąjį sąsiuvinį K.Būg.
7. tr. DŽ rengtis vykdyti, organizuoti: Mes puolimui šią naktį nesiruošėm, nejautėm, kad tokį puolimą ruoštų ir priešas rš.
| refl.: Kaimas ruošėsi sėjai rš.
8. tr. rengti, taisyti, kelti (ppr. puotą): Karalius iš to džiaugsmo pradėjo veseilią ruõšt Žln. Ė tan dvare ruõšė balių Ad.
| refl.: Nu, tai jau kad sutinka [tekėti], tai butelį išgeria, pasku jau te ruõšiasis LKT181(Prnv). Ciela savaitė rúošas: gimines prašo, teligramus duoda Lc. Dabar visaką perkamės, ruõšiamės tam baliui Krs. Visą nedėlmetį ruošiamės apie veseliją, t. y. rengiam J.
9. tr. NdŽ teikiamomis žiniomis daryti tinkamą kam: Aukštoji mokykla ruošia kadrus valstybei sp. Tėvas savo sūnų ruõšė į žmones Lnkv. Nebepurkšdavo, kad kaime jau ir plepėjo, jog savanoris pačią į ministerius ruošia P.Cvir.
| refl.: Amalis ruošėsi pasitarimui Vilniuje J.Dov.
10. tr. mokyti tikrinamojo dalyko: Vasaromis [Maironis] ruošdavo į gimnaziją ir kaimynų vaikus rš.
| refl.: Laikas ruoštis egzaminams rš.
11. tr. atlikti mokymosi užduotis, mokytis: Pamokas ruõšti DŽ.
12. intr., tr. RtŽ mokėti, suprasti, sugebėti (ką daryti): Laiškas buvo rašytas lietuviškai, matyti, ne pačiai Volterienei, nes ji lietuviškai „menkai ruošė“ J.Balč. Jis gerai ruõšia vokiškai Lnkv. Nelabai aš ruõšdavau tų pasakų Kvt. Nekokia jo galvelė: nė uždavinių neruõšia Brž. Ji tą darbą ruošia ir netingi Klov. An skaitliukų ji neruõšia Slm. Ans jau ruošia skaityti ant knygos, t. y. moka J. Stasys nelabai moka šokt, o Vilis jau gerai ruõšia Mžš. Pradėjo prašyt vieno strielčiaus, kuris gerai ruõšė šaudyt, … kad ir jį išmokytų teip pat BM165(Pšl). Kas yra gera ir pikta pažinti, skyriaus padaryti nemoka, neruošia SE130. Marškinius nuo svetimos tvoros nudžiauti – o, tą tai jis ruõšia! Sml. Aš tai nelabai bematau skaityt, o tei da neblogai ruošiù Rm.
13. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Mes abudu ruõškim Pnd. Nu, ir ruošia, net ažuspringdamas! Sv. Kad ruõšė, tai ruõšė: bliūdą kaip už ausių išmetė! Užp.
14. refl. vilktis puošniais drabužiais, puoštis: Ruõšias kai svočios Trgn. Velkasi naujais drabužiais, ruõšiasi kaip į balių Jnš.
15. vogti, plėšti: Ruõšė ruõšė pernakt Ds.
| refl.: Apstatė abu galus ūlyčios ir ruõšias Aps.
◊ namõ (gul̃ti) ruõštis taisytis mirti: Reikia namõ ruõštis Dglš. Septyniasdešim išgyvenai – ir ruõškis gul̃t Mžš.
pir̃tį ruõšti NdŽ, DŽ1 ketinti, žadėti mušti: Ruošia jam pirtį Kbr.
apruõšti, -ia (àpruošia), àpruošė tr.
1. LL166, DŽ apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena pati visus namus apruošia K.Kors. Kambarys buvo visai gerai apruoštas, bet senutės nebebuvo J.Balč. Visur visa apruošta ir gryna Mt.
| refl. tr., intr. G77, Š, DŽ: Apšėriau gyvulius, apsi̇̀ruošiau visa Pb. Apsi̇̀ruošiau arklį Ds. Iš vieno galo kol apsi̇̀ruošei, tuoj iš kito [galo] ruoškis Ėr. Rytą reikia jai vienai apsruõšt: ir sau valgyt pramanyt, ir galvijai apeit Trgn. Palauk, tuoj apsruošiù, ir eisma Sdk. Visa ką apsruošus, atsiminė, kad jos vaikas lauke LTR(Slk). Ryte reikia apsruõšt, sunku kur išvažiuot Antr. Kai apsiruõšęs, gal sėdėt LKT242(Lnkv). Aš apsruošiù viską, o anas vis tebežiaumerėja (vaikštinėja be darbo) Skdt. Geras šeimininkas pirmiau apsiruošia savo ūkyje, o tik po to sėda vakarieniauti J.Avyž. Ši apsiruõšus, knygas skaitydavo BM90(Brž). Baigusi apsiruošti, tarnaitė turėjo eiti viena į pirtį SI127.
2. aptvarkyti, parengti kam: Pirminis nudegimo paviršius apruošiamas šiltoje operacinėje rš.
3. refl. apsirengti: I apsiruõšt[ų], i duonos tekt[ų], ale drena burna (prageria) Str. Greičiau apsiruošk: antai marškiniai Ar. Buvo taip apsiruošęs, kaip mūs kampe nešioja rš.
4. Š, Ds šnek. apvogti, apiplėšti: Vagys àpruošė namą BŽ345. Jei nežiūrėsi, tuoj apruõš Ėr. Ateję čystai àpruošė Aps. Api̇̀ruošė kavalierius: atejo ir be kepurių, ir be pirštinių Mlt. Šiąnakt mūsų dėdę vagys api̇̀ruošė Tršk.
| refl.: Niekas nė nematė, kaip ji apsi̇̀ruošė Antš. Ot, apsi̇̀ruošė žmonelė! Ppl. Vienus namus palikom, vagys atėjo ir apsi̇̀ruošė Jnšk. Teip apsiruošė, kad nė lapė nelojo Lnkv.
ǁ apgauti, priveikti: Tris diedus api̇̀ruošė boba Dglš.
5. šnek. suvalgyti (viską): Toks ėdrūnas per nemierą: ką paliksi, tą apruoš Srv. Sėdo ir api̇̀ruošė stalą Ob.
atruõšti, -ia (àtruošia), àtruošė
1. intr. ateiti, atvykti, atskubėti: Atruõš da ir ji kada Ds. Kad atàruošė bent keliuos! Ds.
| refl.: Mes iš vakaro atsi̇̀ruošėm į vestuves Kair. Jie vis anksti atsiruošia Kair. Ir vėl atsi̇̀ruošei! (barasi ant katės) Pc. Su didele iškilme mistras kardininkų ir vyskupai atsiruošė į Lietuvą rš.
2. tr. žinoti, atsekti: Ar tu jau nė dienų nebeàtruoši?! Jnš.
įruõšti, -ia (į̇̃ruošia), į̇̃ruošė
1. tr. atlikti vidaus apdailos darbus, padaryti tinkamą naudotis: Pirkios neiñruošta buvo Kli. Iñruošė namą Vdš. Ponas Tiškus į̇̃ruošė bažnyčią Raudondvary J. Kambarys bent kiek švariau ir puošniau įruoštas, nekaip kiti P.Cvir.
2. tr. įtaisyti, padaryti: Daigams išauginti kasmet kovo mėnesį buvo įruošiami seklieji mėšlu apšildomi inspektai rš. Yra dar vienas praktiškas būdas kultūrinę ganyklą įruošti – tai jos žolyno suformavimas iš dobilienų rš. Kai sukirsdavo (suręsdavo gryčią), pečių inruõšdavo Dglš. Prieš gyvenamąjį namą įruoštas gražus gėlių darželis rš. Žmogus sodina sodus, įruošia tvenkinius rš. Įruošk paplavų duobę rš. Išvalėme [fabriko teritoriją], užsodinome medeliais, įruošėme sporto aikštyną V.Bub.
| refl. tr.: Įsiruošė savo knygynėlį sp.
3. refl. išsipuošti, gražiai apsirengti: Insiruõšę gi labiausiai visi Kli.
4. refl. įlįsti, įsibrauti: Šeimininkei pirkioj besiruošiant, kiaulė buvo įsiruõšusi palikton atviron maltuvėn Š.
ǁ refl. įsitaisyti: Už pečiaus čirškė šiltai įsiruošęs svirplys P.Cvir.
5. intr. sugebėti, mokėti: Ar jau moka vaikas skaityt? – O, jau gerai įruõšia Š.
išruõšti, -ia (i̇̀šruošia), i̇̀šruošė
1. tr. Š, DŽ sutaisyti kelionei, išleisti kur išvykti, išrengti: A į Vilnių tavi i̇̀šruošė? Ar. Kad vėjulis paskeltų, kad smėlelį nupūstų, man' tėvelis paskeltų, man' vainelėn išruoštų (d.) Prng.
| refl. Š: Brolis išsi̇̀ruošė važiuoti į turgų J. Išsirúošė į kelionę Všv. Tuojau išsiruošim į tėviškę tavo V.Kudir. Greita greita i išsi̇̀ruošė eit Dglš. Lig išsiruošė eit, lig atejo – mano visa gatava Km. Mes da negreit išsiruõšme, da kiaulės nepaliuobtos Jnš. Rytą išsiruošia prie darbo Žem.
^ Anksti ruošės, vėlai išsiruošė KrvP(Ds). Tas į didelę kelionę išsiruošęs (sakoma apie einantį viduriu kelio) LTR(Grš).
2. refl. praleisti kurį laiką ruošiantis: Vakar visą dieną išsi̇̀ruošiau Š.
3. intr. išvykti: Rytą, prieš dieną, ir i̇̀šruošė visi Rm.
4. tr. pataisyti, iškelti: Veselei išruõšt reikia pinigų turėt Trgn. Gaspadoriai pjovėjams turi išruošti gerą balių LTR(Prng). Vilkas sako: – Reikia išruõšt abiedas Kli.
5. tr. šnek. išvalgyti: Vaikai smetoną iš puodynės [neleidžiami] i̇̀šruošė Kp. Kaip matai bliūdą parpelių i̇̀šruošė Užp.
6. išvogti, išplėšti: Turguj jam kišenę i̇̀šruošė Dgl. Ìšruošė viską, nieko nepaliko Ds.
◊ į ámžiną gyvẽnimą išsiruõšti Grž mirti.
nuruõšti, -ia (nùruošia), nùruošė
1. tr. BŽ486,552 nutvarkyti, nuvalyti: Nuruõšk stalą, ir vėl tuoj eisium ant lauko Skrb.
| Papjaunam žąsį, nuruõšiam aną Dglš.
ǁ prk. nuplėšti: Baigi čeverykus nuruõšt Ėr.
2. refl. nusirengti, nusivilkti: Be reikos nusi̇̀ruošei, būtum da malkų atnešęs Rš. Žulikas sako: – Nusruõšk vienamarškinis, grynas vykis bacioną Str.
3. tr. šnek. apvogti, apgauti: Nùruošė ir juos Ds. Kad nùruošė, tai nùruošė Ds.
4. tr., intr. mokėti, suvokti: Jis geriau apie viską nuruošia (turi nuovoką, nusimano) Trs. Eik tu vežimą mint, tu geriau nuruoši Bsg.
paruõšti, -ia (pàruošia), pàruošė
1. refl. kiek eiti ruošą, atlikti namų apyvokos darbus: Aš kai padirbu, pasiruošiù, tai kaip kriste valgymas krenta Pc. Morta padeda ir pasiruõšti Pc.
2. tr. pagaminti, pataisyti (valgyti): Jiem paruošta skaniausia, patalai gražiausi, tik mokykitės, vaikai Dgč. Reikia paruõštie, tada bus gardu Smal. Ji turi vaikučiui paruošti valgyti ir pati kiek pasnausti I.Simon. Kai susitvarkęs išėjau iš savo kampo, vakarienė buvo paruošta P.Cvir.
| refl. tr.: Mes viską pasi̇̀ruošėm ir jau valgysim Krm. Pasruošiù [lauktuvių] – pasdarysiu porą sūrelių Klt.
3. refl. pasitaisyti vykti: Esu jau visai pasiruošęs į kelionę J.Jabl.
ǁ refl. pasirengti ką daryti: Negalima genėt pasiruošusių žydėti krūmelių rš.
4. tr. padaryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Reikia paruošt žemelę iš anksto Klvr. Reikia kviečiam paruošti žemę Kt. Bulbėm sodyt reikia paruõšt laukas Vrn. Jie pàruošė kuparą ir pripylė suodžių (ps.) Žln. Viskas namuose buvo paruošta Naujųjų metų sutikimui rš. Paruõšti stalą BŽ267. O kaip dailiai jos buvęs paruoštas stalas A.Vien.
| prk.: Buvę valdžioje liaudininkai ir socialdemokratai paruošė dirvą fašistiniam perversmui sp.
| refl. intr., tr.: Gerai pasiruošdavo an žiemos Vlkv. Žiemai pasi̇̀ruošėm malkas (nusipirkome, suskaldėme ir sudėjome) Rs. Matarijolą buvau pasiruõšęs tiems tvartukams Erž.
ǁ galutinai sutvarkyti, pataisyti darbui (padargą, įrankį): Javapjūvės turi būti gerai paruoštos, kad darbo metu nesustotų J.Krišč. Vyrai geriau pasislėpė, paruošė ginklus ir laukė tik sutarto ženklo rš. [Motina] rankoj laikė mano drabužius, seniai jau išdžiovintus, išeiti paruoštus J.Balt. Rišamoms vienu metu knygoms reikalingas rišimui detales galima iš karto paruošti rš.
5. tr. DŽ atlikti išankstinius darbus: Užsimojęs parašyti stambesnį poezijos kūrinį, Baranauskas atliko didelį paruošiamąjį darbą rš. Paruošiu savo karžygių būrį, kuriam vadovausiu V.Krėv. Prieš kėlimąsi iš lovos naudinga paruošti ligonį lengva gydomąja fizine mankšta rš. Kiekvienas apsisvarsto, iki trunka paruošiamosios komandos pauzė rš.
| refl. tr., intr.: Reikėjo sutvarkyti mantą, tinkamoj vietoj pastatyti vežimus, pasiruošti nakvynę V.Myk-Put. Šitokiai šventei reikėjo gerai pasiruošti rš. Rengti kelionę į Šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Jam reikia nemaža ir pasiruošti FT.
ǁ refl. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Visą laiką teko budėti ir plaukti visam kam pasiruošus K.Bor. Per ilgas nemigos naktis aš laukiu, mylėt pasiruošus B.Sruog.
6. tr. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, išmokyti: Marijampolės gimnazija ligi pirmojo pasaulinio karo paruošė daug žymių lietuvių kultūriniame gyvenime žmonių V.Myk-Put.
| refl.: Marš, marš pro duris! Man reikia pasiruošti pamokai K.Saj. Mūsų atstovui reikia būti labai pasiruošusiam žmogui rš.
7. tr. sudaryti, sukurti, suformuluoti: Socialdemokratų rateliai siekė paruošti savo programą rš. Prieš pusmetį buvo paruoštas naujos gyvenvietės planas rš.
8. tr. iškelti (pokylį): Gražiai gi paruošė balių Ktk.
| refl.: Labai gražiai pasiruõšę buvo, didelį balių pakėlė Krs.
9. refl. pasiryžti: Supyko žmogus an pono ir pasiruošė jam kaip nors atkeršyt BsPII261.
10. tr., intr. šnek. pavalgyti: Čia da anys pàruošė gerai Ds.
11. refl. pasijudinti: Iš vietos nepasiruoša Prk.
parsiruõšti, -ia (parsi̇̀ruošia), parsi̇̀ruošė parvykti, parvažiuoti: Ale ir mūsų gi neparsiruõšia iš miesto Srv.
praruõšti, -ia (pràruošia), pràruošė intr.
1. praleisti laiką ruošiantis, tvarkantis: Nedaug turim lauko, bet visi praruošiam prie darbo Rm.
| refl.: Netenka radijos ni pasiklausyt: aš prasiruošiù Mžš. Mes su mama taip ir prasiruõšiam po namus Jnšk. Jie vieni prasiruõšia su gyvuliais Jnšk.
ǁ veltui praleisti laiką, pragaišti: Ant to rūkymo praruõšia Ėr.
2. praversti, tikti: Tokiam ore ir pirštinės praruoštų Ėr. Praruoš šiandie i kailiniai Šd. Praruõšia dabar (rudenį) šilima Krkn. Prie ūkės vaikai labai praruõšia Pš. Turi paršą, porą vaikų, motina labai praruõšia namuose Rm. Kai nori valgyti, ir bulbienė praruõšia Srv. Man tos kapeikos išbirs, o jums praruõšia, kai reikia tiek grąžos duoti Pn. Praruõš tas daiktas Šl.
| Miegas visada praruõšia, kaip nuvargsti Rm. Pasilsėk, tau pailsis praruošia Srv.
| refl.: Pasiimk duonos, vaikeli, prasiruõš lig pietų Lg. Da biškį ka būtų lietaus, da prasiruõštų Lnkv.
priruõšti, -ia (pri̇̀ruošia), pri̇̀ruošė
1. DŽ1 tr. daug patiekti, prigaminti: Kiek pyrago prikeptų, visokio pavilgo priruoštų, kiek svečių priprašytų! J.Paukš. Oi, kaip mylėjo, teip jau viso priruošta, kaip didžiausiam boliui Dbk. Kaladnyko su cibuliu, su agurku priruõšia, tai su duona kad privalgom! Kli.
| Primerkta, pri̇̀ruošta kiaulėm Klt.
2. tr. pagaminti (valgį): Ana man priruõšia valgyt Pb. Pri̇̀ruošiau (sutaisiau virti) pietus, tik kurkit [krosnį] Ds. Sugrįžę iš miesto, priruošė vestuvėms pietus ir išsiuntė kvailį svečių kviestų LTsIV301.
3. tr. LL98, Blv atlikti išankstinius darbus: Ta (mergelė) pri̇̀ruošė [krosnį kurti], pakūrė Švnč. O jau pečius buvo priruoštas, iškūrentas (ps.) Žž.
ǁ refl. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Ir Grėtė Karalienė ruošiasi, po teisybei, jau lyg ir prisiruošusi vienam dalykui: kai tik paskelbs varžytines ir atvyks jos varyti, ji kelsis į savo kumetiškę I.Simon. Mūsų bus dalis būt prisiruošus savo pareigai Vd. Kad aš, tamsta, neprisiruošiau prie tos pasakos Jnšk.
4. tr. pataisyti kelionei: Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! Vd. Atėjęs pas arklį, viskas priruošta, tik reik sėst ir jot MPs.
5. refl. prisibausti, prisiversti (ką padaryti): Neprisiruošiù nuvažiuot [į svečius] Strn. Paki prisiruošia paduot Mlt. Vis neprisiruošiu supinti cibulių Ėr. Gerai, apgausiu, ir ne bet kaip apgausiu, tik duok dieną prisiruošt LTsIV235.
^ Neprisiruõšia niekaip, kaip šikt nevalgius Skdt.
6. tr. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą kam: Trečią dieną davė jam anksčiau pietus pavalgyti ir priruošė prie mirties LTR(Mrj). Tos mokyklos priruošia žmones, baigusius vien liaudies mokyklas, prie kvotimų už ištisą gimnazijos kursą Pt.
7. intr. šnek. prieiti: Nežinau, ar priruõšiu Ūd.
suruõšti, -ia (sùruošia), sùruošė tr.
1. pagaminti, patiekti: Suruošė blynų ir išleido dukterį jiem valgyt nunešt LTsIII242(Ml). Liepė suruõšt visą antį Dglš. Cibulių jau suruošiù, ridikeliai da menki Klt. Suruoš' jam pautienę (ps.) Ad. Gaspadinė, suruošus talkai abiedą, išejo tvartan an gyvulius LTR(Slk).
| refl. tr., intr.: Negalim susruõštie valgyt Švnč. Ką susi̇̀ruošė, tą ir nešas krikštynosna Dglš. Karvėm susruošt po viedriukui reikia Klt.
2. atlikti išankstinius darbus: Nu tai jau bus veselija, jau sùruošė, o jy vis rauda Mžš. Vienam ryte atskėliau, suruošiù pečių – beruošdama pradėjau griūt (alpti) Skdt. Skubinkite, kad lig devintos valandos būtų visa suruošta rš.
| refl. tr.: Susiruošk viską gražiai, paskui jau eik Br.
3. DŽ sutaisyti, sutvarkyti (kelionei): Karusę jis tuoj suruošė į kelionę pas savo motiną rš.
| refl.: Rytą susiruošė ir išėjo Ps. Susi̇̀ruošė į tolimą kelionę Jnš. Anas paskinkė arklį ir liepė seseriai susruõšt važiuot Gdr. Iš vakaro kai susruoši, tai ir miegi spakainas KlbIV83(Mlk). Kai atėjo vakaras, ji vėl susiruošė eiti namo J.Balč. Spėriai susiruošė tėvas ir išėjo, kaušą šalto vandens išgėręs J.Balt. Pas Gliaudelius visi jau buvo susiruošę važiuoti A.Vien. Matydamas, kad kitoniško išėjimo nebėr, susiruošė ir išejo peklon BsPII220.
4. DŽ suorganizuoti: Tėvui suėjo penkiasdešimt metų, jo technikumo dėstytojai ta proga suruošė kavutę V.Bub. Tėvas sùruošė balių, suejo visi kaimynai, susėdo Vlk. Didelė gegužinė demonstracija 1902 m. suruošiama Vilniuje rš. Kuokinę suruõšdavo dažnai Prng.
| prk.: Suruõš lietų ant vakaro Vad.
5. refl. tr. juok. susigauti (kūdikį): Benkartą susi̇̀ruošė Varusiotė, ė bernas jos neėmė Dglš.
6. šnek. suvalgyti: Mėsą sùruošėm Pnd. Kad sėda tokie vyrai, tai kaip mat visa suruošia PnmR.
◊ pir̃tį suruõšti primušti, nubausti: Aš suruõšiu tau pir̃tį! Brt. Tėvas paėmė diržą ir suruošė vaikams pirtį Jnš.
1. tr. DŽ atlikinėti namų apyvokos darbus: Aš pati ruõšdavau galvijus: girdydavau, šerdavau Ob. Aš ruõšiamo darbo (vaikščiodama) negaliu dirbti – sėdėdama da daug pajėgiu dirbti Mrj. Ana ruošia savo ruoštą, t. y. žino savo liuobą, apyvoką J.
| refl. M: Mama ruõšiasi, valgyt verda, o mes tak tak tak su rateliais duodam i duodam (verpiame) Dt. Nugi, daba tam kartu[i] tokia sveikata: gi žinai, kad va po namus ruõštis tai da sveikata LKT251(Sml). I darbai pirma buvo, i ruõštis vė reikėdavai (reikėdavo) Mšk. Sesuo kad ruošiasi, kad ruošiasi po gryčią! Ėr. Ruõštis nekoks darbas, ale kad įskausta kojas per dieną! Pc. Katra (samdinė) ruõšias – teruõšias, o katra audžia – teaudžia (abi keisdavosi kas savaitę) Žml. Eik, vaikeli, ruoštis: pašerk kiaules, pasiliuobk, išvirk Lnkv. Bepiga važinėt, kai namai gerai ruõšias Skr. Gãli ruõšties – ne visai maža Ad. Tam vakare ruošiúos – girdau galvijus, peniu kiaules; daboju – privažiavo kas prie namų Trgn. Antroji vėl kelintą vakarą ruošdamasys pažiūrės, a negaus matyt, koks ans y[ra] LKKXI197(Žg). Moters tiktai apie namus tesiruošia A1885,24. Apsidirbę ant laukų, ruõšias po namus, apie daržus BM153(Jnšk). Ana ruošias apie ūkį savo J. Nuo senobės didžiausia moterų pagarba buvo sugebėjimas apie namus ruošties prš. Šunims nereikia rūpintis šunyčiais – kalių tai darbas su jais ruoštis M.Valanč.
| Pradėjo taip gyvent ir taip ruoštis (kaip tėvas sakė – anksti keltis, daug dirbti), ir viskas buvo gerai Žsl. Jau reikia ruõštis (dirbti, tvarkytis) dabar laukuos, nelaukt bobų vasaros Prnv.
ǁ valyti (javus): Jau pas mus vasarojų ruošia, ė pas jus da rugių nenupjovė Tvr. Nebuvo kas ruošt Msn.
2. tr. Imb, Dglš gaminti (valgį, ėdalą): O aš labai čėso neturiu tavo pasakų klausyti, va reikia baigt abiedas talkai ruošt LTR(Slk). Ruošiù vis [v]andeniu šaltu kiauliui Klt. Agotai įkyrėjo senoviškai ėdalą ruošti rš.
3. DŽ1 refl. taisytis kelionei (ką nors specialiai tam darant ar tik galvojant, ketinant): Malūnan ruõšias važiuot LKKVI280(Dj). Ruoškis važiuoti, jau tavę laukia kiti J. Ruošiaũs ruošiaũs i neprisiruošiau važiuot Dglš. Starkai jau pradėjo sukties, pradėjo kelionėn ruõšties Ob. Anas vis ruošė̃s ligoninėn Str. Vieną kartą pati, kažin kur besiruošdama, užgaišo LTR(Žg). Ruoštė́tės eit! Dglš. Ruõšiasi visi eit namo Vdš. Ruõštumbės, kad žinotum – važiuos miestan kaimynas Dglš. Niekas ir nesruõšia važiuot Dv. Ruõškis, ruõškis, jaunuolyte, reiks tau išvažiuot (d.) Šmn. Reikia į kelionę ruoštis Lnkv. Žmonys, jau seniai sukilę, ruošėsi prie darbo Žem. Ruoškies, broleli, ryt su dalgele lankon šieno šienautie (d.) Tvr. Ruošies važiuot – pagalvok iš vakaro LTR(Km). Nei rugiai krinta, nei kviečiai byra – neruoškis TŽV615. Ruošiasi kaip meška riešutaut LTR(Vdšk). Ruošiasi ruošiasi kaip varna į užmarį lėkti Žgn. Ruošiasi it gervė į dausas PPr412. Ruõšias ruõšias kaip į dilgynes šikt Šd. Ruõšias kaip rugienon šikt Ukm.
4. intr. taisytis ką daryti: Nebekurk, jau ruošia virt Sdk. Ruõšia užvirt puodas Ut.
| refl.: Ruõšieste (ruoškitės) valgyt Ad. Tai ruõškis pamergiuos – sesuo ženijas Ktk. Ar dar aust nesruõšiat? Trgn. Brolis labai perpyko ant raganos ir pradėjo ruoštis jai atkeršyti LTR. Ruõšiasi kap alkanas prie vakarienės Vrn. Ruošias muštis kaip ožys, kuprą pastatęs LTR(Srd). Jos jau džiaugias, tuojaus jos ruõšės taisyti viską Pgg.
| Saulė da tik ruošės tekėt, o jis jau buvo atjojęs atgal LTR(Dkk). Rodos, kad lytaus ruõšiasi LKT202(Kbr). Jau ruõšias beržai, jau lapoja Jnš. Tavo puodelis jau ruõšias virt, daba niekur neik Jnš.
ǁ refl. ketinti, manyti ką daryti: Paurukas buvo linksmas. Sėdėjo, mataravo rankomis, matyt, nė nesiruošdamas miegoti J.Balt.
5. tr. daryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Pūdymus jau ruošia rugiam sėt Vlkv. Tegu jokis kirmis vagoj toj nelieka, kur ruošia artojas sėją V.Myk-Put. Pirtį ruõšėm kurt Dglš. Mergel, mergel, ruõšk pečių kurt Švnč. Netoli muzikanto dvi merginos ruošė stalą P.Cvir.
| prk.: O veiklesnieji, nenustygdami vietoje, leidosi į savo gimtines ruošti dirvos sukilimui V.Myk-Put.
ǁ tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Anas ruošia vežimą: tepa, šieno maišėn deda, valo ratus Lkm. Ruošiant kiekvieną sėjamąją darbui, reikia lygioje aikštelėje iš anksto sureguliuoti noragėlius ir ženklintuvus rš. Pirma sesulė juostelę juosia, antra sesulė kardelį ruošia KrvD62.
6. tr. daryti tinkamos kokybės, šalinant netikslumus, redaguoti: Šimkus dažniausiai pirmasis skaitydavo naujų kūrinių rankraščius, padėdavo rašytojams juos ruošti spaudai rš. Dabar jau ruošiu spaudai antrąjį sąsiuvinį K.Būg.
7. tr. DŽ rengtis vykdyti, organizuoti: Mes puolimui šią naktį nesiruošėm, nejautėm, kad tokį puolimą ruoštų ir priešas rš.
| refl.: Kaimas ruošėsi sėjai rš.
8. tr. rengti, taisyti, kelti (ppr. puotą): Karalius iš to džiaugsmo pradėjo veseilią ruõšt Žln. Ė tan dvare ruõšė balių Ad.
| refl.: Nu, tai jau kad sutinka [tekėti], tai butelį išgeria, pasku jau te ruõšiasis LKT181(Prnv). Ciela savaitė rúošas: gimines prašo, teligramus duoda Lc. Dabar visaką perkamės, ruõšiamės tam baliui Krs. Visą nedėlmetį ruošiamės apie veseliją, t. y. rengiam J.
9. tr. NdŽ teikiamomis žiniomis daryti tinkamą kam: Aukštoji mokykla ruošia kadrus valstybei sp. Tėvas savo sūnų ruõšė į žmones Lnkv. Nebepurkšdavo, kad kaime jau ir plepėjo, jog savanoris pačią į ministerius ruošia P.Cvir.
| refl.: Amalis ruošėsi pasitarimui Vilniuje J.Dov.
10. tr. mokyti tikrinamojo dalyko: Vasaromis [Maironis] ruošdavo į gimnaziją ir kaimynų vaikus rš.
| refl.: Laikas ruoštis egzaminams rš.
11. tr. atlikti mokymosi užduotis, mokytis: Pamokas ruõšti DŽ.
12. intr., tr. RtŽ mokėti, suprasti, sugebėti (ką daryti): Laiškas buvo rašytas lietuviškai, matyti, ne pačiai Volterienei, nes ji lietuviškai „menkai ruošė“ J.Balč. Jis gerai ruõšia vokiškai Lnkv. Nelabai aš ruõšdavau tų pasakų Kvt. Nekokia jo galvelė: nė uždavinių neruõšia Brž. Ji tą darbą ruošia ir netingi Klov. An skaitliukų ji neruõšia Slm. Ans jau ruošia skaityti ant knygos, t. y. moka J. Stasys nelabai moka šokt, o Vilis jau gerai ruõšia Mžš. Pradėjo prašyt vieno strielčiaus, kuris gerai ruõšė šaudyt, … kad ir jį išmokytų teip pat BM165(Pšl). Kas yra gera ir pikta pažinti, skyriaus padaryti nemoka, neruošia SE130. Marškinius nuo svetimos tvoros nudžiauti – o, tą tai jis ruõšia! Sml. Aš tai nelabai bematau skaityt, o tei da neblogai ruošiù Rm.
13. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Mes abudu ruõškim Pnd. Nu, ir ruošia, net ažuspringdamas! Sv. Kad ruõšė, tai ruõšė: bliūdą kaip už ausių išmetė! Užp.
14. refl. vilktis puošniais drabužiais, puoštis: Ruõšias kai svočios Trgn. Velkasi naujais drabužiais, ruõšiasi kaip į balių Jnš.
15. vogti, plėšti: Ruõšė ruõšė pernakt Ds.
| refl.: Apstatė abu galus ūlyčios ir ruõšias Aps.
◊ namõ (gul̃ti) ruõštis taisytis mirti: Reikia namõ ruõštis Dglš. Septyniasdešim išgyvenai – ir ruõškis gul̃t Mžš.
pir̃tį ruõšti NdŽ, DŽ1 ketinti, žadėti mušti: Ruošia jam pirtį Kbr.
apruõšti, -ia (àpruošia), àpruošė tr.
1. LL166, DŽ apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena pati visus namus apruošia K.Kors. Kambarys buvo visai gerai apruoštas, bet senutės nebebuvo J.Balč. Visur visa apruošta ir gryna Mt.
| refl. tr., intr. G77, Š, DŽ: Apšėriau gyvulius, apsi̇̀ruošiau visa Pb. Apsi̇̀ruošiau arklį Ds. Iš vieno galo kol apsi̇̀ruošei, tuoj iš kito [galo] ruoškis Ėr. Rytą reikia jai vienai apsruõšt: ir sau valgyt pramanyt, ir galvijai apeit Trgn. Palauk, tuoj apsruošiù, ir eisma Sdk. Visa ką apsruošus, atsiminė, kad jos vaikas lauke LTR(Slk). Ryte reikia apsruõšt, sunku kur išvažiuot Antr. Kai apsiruõšęs, gal sėdėt LKT242(Lnkv). Aš apsruošiù viską, o anas vis tebežiaumerėja (vaikštinėja be darbo) Skdt. Geras šeimininkas pirmiau apsiruošia savo ūkyje, o tik po to sėda vakarieniauti J.Avyž. Ši apsiruõšus, knygas skaitydavo BM90(Brž). Baigusi apsiruošti, tarnaitė turėjo eiti viena į pirtį SI127.
2. aptvarkyti, parengti kam: Pirminis nudegimo paviršius apruošiamas šiltoje operacinėje rš.
3. refl. apsirengti: I apsiruõšt[ų], i duonos tekt[ų], ale drena burna (prageria) Str. Greičiau apsiruošk: antai marškiniai Ar. Buvo taip apsiruošęs, kaip mūs kampe nešioja rš.
4. Š, Ds šnek. apvogti, apiplėšti: Vagys àpruošė namą BŽ345. Jei nežiūrėsi, tuoj apruõš Ėr. Ateję čystai àpruošė Aps. Api̇̀ruošė kavalierius: atejo ir be kepurių, ir be pirštinių Mlt. Šiąnakt mūsų dėdę vagys api̇̀ruošė Tršk.
| refl.: Niekas nė nematė, kaip ji apsi̇̀ruošė Antš. Ot, apsi̇̀ruošė žmonelė! Ppl. Vienus namus palikom, vagys atėjo ir apsi̇̀ruošė Jnšk. Teip apsiruošė, kad nė lapė nelojo Lnkv.
ǁ apgauti, priveikti: Tris diedus api̇̀ruošė boba Dglš.
5. šnek. suvalgyti (viską): Toks ėdrūnas per nemierą: ką paliksi, tą apruoš Srv. Sėdo ir api̇̀ruošė stalą Ob.
atruõšti, -ia (àtruošia), àtruošė
1. intr. ateiti, atvykti, atskubėti: Atruõš da ir ji kada Ds. Kad atàruošė bent keliuos! Ds.
| refl.: Mes iš vakaro atsi̇̀ruošėm į vestuves Kair. Jie vis anksti atsiruošia Kair. Ir vėl atsi̇̀ruošei! (barasi ant katės) Pc. Su didele iškilme mistras kardininkų ir vyskupai atsiruošė į Lietuvą rš.
2. tr. žinoti, atsekti: Ar tu jau nė dienų nebeàtruoši?! Jnš.
įruõšti, -ia (į̇̃ruošia), į̇̃ruošė
1. tr. atlikti vidaus apdailos darbus, padaryti tinkamą naudotis: Pirkios neiñruošta buvo Kli. Iñruošė namą Vdš. Ponas Tiškus į̇̃ruošė bažnyčią Raudondvary J. Kambarys bent kiek švariau ir puošniau įruoštas, nekaip kiti P.Cvir.
2. tr. įtaisyti, padaryti: Daigams išauginti kasmet kovo mėnesį buvo įruošiami seklieji mėšlu apšildomi inspektai rš. Yra dar vienas praktiškas būdas kultūrinę ganyklą įruošti – tai jos žolyno suformavimas iš dobilienų rš. Kai sukirsdavo (suręsdavo gryčią), pečių inruõšdavo Dglš. Prieš gyvenamąjį namą įruoštas gražus gėlių darželis rš. Žmogus sodina sodus, įruošia tvenkinius rš. Įruošk paplavų duobę rš. Išvalėme [fabriko teritoriją], užsodinome medeliais, įruošėme sporto aikštyną V.Bub.
| refl. tr.: Įsiruošė savo knygynėlį sp.
3. refl. išsipuošti, gražiai apsirengti: Insiruõšę gi labiausiai visi Kli.
4. refl. įlįsti, įsibrauti: Šeimininkei pirkioj besiruošiant, kiaulė buvo įsiruõšusi palikton atviron maltuvėn Š.
ǁ refl. įsitaisyti: Už pečiaus čirškė šiltai įsiruošęs svirplys P.Cvir.
5. intr. sugebėti, mokėti: Ar jau moka vaikas skaityt? – O, jau gerai įruõšia Š.
išruõšti, -ia (i̇̀šruošia), i̇̀šruošė
1. tr. Š, DŽ sutaisyti kelionei, išleisti kur išvykti, išrengti: A į Vilnių tavi i̇̀šruošė? Ar. Kad vėjulis paskeltų, kad smėlelį nupūstų, man' tėvelis paskeltų, man' vainelėn išruoštų (d.) Prng.
| refl. Š: Brolis išsi̇̀ruošė važiuoti į turgų J. Išsirúošė į kelionę Všv. Tuojau išsiruošim į tėviškę tavo V.Kudir. Greita greita i išsi̇̀ruošė eit Dglš. Lig išsiruošė eit, lig atejo – mano visa gatava Km. Mes da negreit išsiruõšme, da kiaulės nepaliuobtos Jnš. Rytą išsiruošia prie darbo Žem.
^ Anksti ruošės, vėlai išsiruošė KrvP(Ds). Tas į didelę kelionę išsiruošęs (sakoma apie einantį viduriu kelio) LTR(Grš).
2. refl. praleisti kurį laiką ruošiantis: Vakar visą dieną išsi̇̀ruošiau Š.
3. intr. išvykti: Rytą, prieš dieną, ir i̇̀šruošė visi Rm.
4. tr. pataisyti, iškelti: Veselei išruõšt reikia pinigų turėt Trgn. Gaspadoriai pjovėjams turi išruošti gerą balių LTR(Prng). Vilkas sako: – Reikia išruõšt abiedas Kli.
5. tr. šnek. išvalgyti: Vaikai smetoną iš puodynės [neleidžiami] i̇̀šruošė Kp. Kaip matai bliūdą parpelių i̇̀šruošė Užp.
6. išvogti, išplėšti: Turguj jam kišenę i̇̀šruošė Dgl. Ìšruošė viską, nieko nepaliko Ds.
◊ į ámžiną gyvẽnimą išsiruõšti Grž mirti.
nuruõšti, -ia (nùruošia), nùruošė
1. tr. BŽ486,552 nutvarkyti, nuvalyti: Nuruõšk stalą, ir vėl tuoj eisium ant lauko Skrb.
| Papjaunam žąsį, nuruõšiam aną Dglš.
ǁ prk. nuplėšti: Baigi čeverykus nuruõšt Ėr.
2. refl. nusirengti, nusivilkti: Be reikos nusi̇̀ruošei, būtum da malkų atnešęs Rš. Žulikas sako: – Nusruõšk vienamarškinis, grynas vykis bacioną Str.
3. tr. šnek. apvogti, apgauti: Nùruošė ir juos Ds. Kad nùruošė, tai nùruošė Ds.
4. tr., intr. mokėti, suvokti: Jis geriau apie viską nuruošia (turi nuovoką, nusimano) Trs. Eik tu vežimą mint, tu geriau nuruoši Bsg.
paruõšti, -ia (pàruošia), pàruošė
1. refl. kiek eiti ruošą, atlikti namų apyvokos darbus: Aš kai padirbu, pasiruošiù, tai kaip kriste valgymas krenta Pc. Morta padeda ir pasiruõšti Pc.
2. tr. pagaminti, pataisyti (valgyti): Jiem paruošta skaniausia, patalai gražiausi, tik mokykitės, vaikai Dgč. Reikia paruõštie, tada bus gardu Smal. Ji turi vaikučiui paruošti valgyti ir pati kiek pasnausti I.Simon. Kai susitvarkęs išėjau iš savo kampo, vakarienė buvo paruošta P.Cvir.
| refl. tr.: Mes viską pasi̇̀ruošėm ir jau valgysim Krm. Pasruošiù [lauktuvių] – pasdarysiu porą sūrelių Klt.
3. refl. pasitaisyti vykti: Esu jau visai pasiruošęs į kelionę J.Jabl.
ǁ refl. pasirengti ką daryti: Negalima genėt pasiruošusių žydėti krūmelių rš.
4. tr. padaryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Reikia paruošt žemelę iš anksto Klvr. Reikia kviečiam paruošti žemę Kt. Bulbėm sodyt reikia paruõšt laukas Vrn. Jie pàruošė kuparą ir pripylė suodžių (ps.) Žln. Viskas namuose buvo paruošta Naujųjų metų sutikimui rš. Paruõšti stalą BŽ267. O kaip dailiai jos buvęs paruoštas stalas A.Vien.
| prk.: Buvę valdžioje liaudininkai ir socialdemokratai paruošė dirvą fašistiniam perversmui sp.
| refl. intr., tr.: Gerai pasiruošdavo an žiemos Vlkv. Žiemai pasi̇̀ruošėm malkas (nusipirkome, suskaldėme ir sudėjome) Rs. Matarijolą buvau pasiruõšęs tiems tvartukams Erž.
ǁ galutinai sutvarkyti, pataisyti darbui (padargą, įrankį): Javapjūvės turi būti gerai paruoštos, kad darbo metu nesustotų J.Krišč. Vyrai geriau pasislėpė, paruošė ginklus ir laukė tik sutarto ženklo rš. [Motina] rankoj laikė mano drabužius, seniai jau išdžiovintus, išeiti paruoštus J.Balt. Rišamoms vienu metu knygoms reikalingas rišimui detales galima iš karto paruošti rš.
5. tr. DŽ atlikti išankstinius darbus: Užsimojęs parašyti stambesnį poezijos kūrinį, Baranauskas atliko didelį paruošiamąjį darbą rš. Paruošiu savo karžygių būrį, kuriam vadovausiu V.Krėv. Prieš kėlimąsi iš lovos naudinga paruošti ligonį lengva gydomąja fizine mankšta rš. Kiekvienas apsisvarsto, iki trunka paruošiamosios komandos pauzė rš.
| refl. tr., intr.: Reikėjo sutvarkyti mantą, tinkamoj vietoj pastatyti vežimus, pasiruošti nakvynę V.Myk-Put. Šitokiai šventei reikėjo gerai pasiruošti rš. Rengti kelionę į Šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Jam reikia nemaža ir pasiruošti FT.
ǁ refl. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Visą laiką teko budėti ir plaukti visam kam pasiruošus K.Bor. Per ilgas nemigos naktis aš laukiu, mylėt pasiruošus B.Sruog.
6. tr. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, išmokyti: Marijampolės gimnazija ligi pirmojo pasaulinio karo paruošė daug žymių lietuvių kultūriniame gyvenime žmonių V.Myk-Put.
| refl.: Marš, marš pro duris! Man reikia pasiruošti pamokai K.Saj. Mūsų atstovui reikia būti labai pasiruošusiam žmogui rš.
7. tr. sudaryti, sukurti, suformuluoti: Socialdemokratų rateliai siekė paruošti savo programą rš. Prieš pusmetį buvo paruoštas naujos gyvenvietės planas rš.
8. tr. iškelti (pokylį): Gražiai gi paruošė balių Ktk.
| refl.: Labai gražiai pasiruõšę buvo, didelį balių pakėlė Krs.
9. refl. pasiryžti: Supyko žmogus an pono ir pasiruošė jam kaip nors atkeršyt BsPII261.
10. tr., intr. šnek. pavalgyti: Čia da anys pàruošė gerai Ds.
11. refl. pasijudinti: Iš vietos nepasiruoša Prk.
parsiruõšti, -ia (parsi̇̀ruošia), parsi̇̀ruošė parvykti, parvažiuoti: Ale ir mūsų gi neparsiruõšia iš miesto Srv.
praruõšti, -ia (pràruošia), pràruošė intr.
1. praleisti laiką ruošiantis, tvarkantis: Nedaug turim lauko, bet visi praruošiam prie darbo Rm.
| refl.: Netenka radijos ni pasiklausyt: aš prasiruošiù Mžš. Mes su mama taip ir prasiruõšiam po namus Jnšk. Jie vieni prasiruõšia su gyvuliais Jnšk.
ǁ veltui praleisti laiką, pragaišti: Ant to rūkymo praruõšia Ėr.
2. praversti, tikti: Tokiam ore ir pirštinės praruoštų Ėr. Praruoš šiandie i kailiniai Šd. Praruõšia dabar (rudenį) šilima Krkn. Prie ūkės vaikai labai praruõšia Pš. Turi paršą, porą vaikų, motina labai praruõšia namuose Rm. Kai nori valgyti, ir bulbienė praruõšia Srv. Man tos kapeikos išbirs, o jums praruõšia, kai reikia tiek grąžos duoti Pn. Praruõš tas daiktas Šl.
| Miegas visada praruõšia, kaip nuvargsti Rm. Pasilsėk, tau pailsis praruošia Srv.
| refl.: Pasiimk duonos, vaikeli, prasiruõš lig pietų Lg. Da biškį ka būtų lietaus, da prasiruõštų Lnkv.
priruõšti, -ia (pri̇̀ruošia), pri̇̀ruošė
1. DŽ1 tr. daug patiekti, prigaminti: Kiek pyrago prikeptų, visokio pavilgo priruoštų, kiek svečių priprašytų! J.Paukš. Oi, kaip mylėjo, teip jau viso priruošta, kaip didžiausiam boliui Dbk. Kaladnyko su cibuliu, su agurku priruõšia, tai su duona kad privalgom! Kli.
| Primerkta, pri̇̀ruošta kiaulėm Klt.
2. tr. pagaminti (valgį): Ana man priruõšia valgyt Pb. Pri̇̀ruošiau (sutaisiau virti) pietus, tik kurkit [krosnį] Ds. Sugrįžę iš miesto, priruošė vestuvėms pietus ir išsiuntė kvailį svečių kviestų LTsIV301.
3. tr. LL98, Blv atlikti išankstinius darbus: Ta (mergelė) pri̇̀ruošė [krosnį kurti], pakūrė Švnč. O jau pečius buvo priruoštas, iškūrentas (ps.) Žž.
ǁ refl. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Ir Grėtė Karalienė ruošiasi, po teisybei, jau lyg ir prisiruošusi vienam dalykui: kai tik paskelbs varžytines ir atvyks jos varyti, ji kelsis į savo kumetiškę I.Simon. Mūsų bus dalis būt prisiruošus savo pareigai Vd. Kad aš, tamsta, neprisiruošiau prie tos pasakos Jnšk.
4. tr. pataisyti kelionei: Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! Vd. Atėjęs pas arklį, viskas priruošta, tik reik sėst ir jot MPs.
5. refl. prisibausti, prisiversti (ką padaryti): Neprisiruošiù nuvažiuot [į svečius] Strn. Paki prisiruošia paduot Mlt. Vis neprisiruošiu supinti cibulių Ėr. Gerai, apgausiu, ir ne bet kaip apgausiu, tik duok dieną prisiruošt LTsIV235.
^ Neprisiruõšia niekaip, kaip šikt nevalgius Skdt.
6. tr. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą kam: Trečią dieną davė jam anksčiau pietus pavalgyti ir priruošė prie mirties LTR(Mrj). Tos mokyklos priruošia žmones, baigusius vien liaudies mokyklas, prie kvotimų už ištisą gimnazijos kursą Pt.
7. intr. šnek. prieiti: Nežinau, ar priruõšiu Ūd.
suruõšti, -ia (sùruošia), sùruošė tr.
1. pagaminti, patiekti: Suruošė blynų ir išleido dukterį jiem valgyt nunešt LTsIII242(Ml). Liepė suruõšt visą antį Dglš. Cibulių jau suruošiù, ridikeliai da menki Klt. Suruoš' jam pautienę (ps.) Ad. Gaspadinė, suruošus talkai abiedą, išejo tvartan an gyvulius LTR(Slk).
| refl. tr., intr.: Negalim susruõštie valgyt Švnč. Ką susi̇̀ruošė, tą ir nešas krikštynosna Dglš. Karvėm susruošt po viedriukui reikia Klt.
2. atlikti išankstinius darbus: Nu tai jau bus veselija, jau sùruošė, o jy vis rauda Mžš. Vienam ryte atskėliau, suruošiù pečių – beruošdama pradėjau griūt (alpti) Skdt. Skubinkite, kad lig devintos valandos būtų visa suruošta rš.
| refl. tr.: Susiruošk viską gražiai, paskui jau eik Br.
3. DŽ sutaisyti, sutvarkyti (kelionei): Karusę jis tuoj suruošė į kelionę pas savo motiną rš.
| refl.: Rytą susiruošė ir išėjo Ps. Susi̇̀ruošė į tolimą kelionę Jnš. Anas paskinkė arklį ir liepė seseriai susruõšt važiuot Gdr. Iš vakaro kai susruoši, tai ir miegi spakainas KlbIV83(Mlk). Kai atėjo vakaras, ji vėl susiruošė eiti namo J.Balč. Spėriai susiruošė tėvas ir išėjo, kaušą šalto vandens išgėręs J.Balt. Pas Gliaudelius visi jau buvo susiruošę važiuoti A.Vien. Matydamas, kad kitoniško išėjimo nebėr, susiruošė ir išejo peklon BsPII220.
4. DŽ suorganizuoti: Tėvui suėjo penkiasdešimt metų, jo technikumo dėstytojai ta proga suruošė kavutę V.Bub. Tėvas sùruošė balių, suejo visi kaimynai, susėdo Vlk. Didelė gegužinė demonstracija 1902 m. suruošiama Vilniuje rš. Kuokinę suruõšdavo dažnai Prng.
| prk.: Suruõš lietų ant vakaro Vad.
5. refl. tr. juok. susigauti (kūdikį): Benkartą susi̇̀ruošė Varusiotė, ė bernas jos neėmė Dglš.
6. šnek. suvalgyti: Mėsą sùruošėm Pnd. Kad sėda tokie vyrai, tai kaip mat visa suruošia PnmR.
◊ pir̃tį suruõšti primušti, nubausti: Aš suruõšiu tau pir̃tį! Brt. Tėvas paėmė diržą ir suruošė vaikams pirtį Jnš.
