nusibaigti

su vargu nuvykti

apie gyvulius – netekti gyvybės

2 bùrti, bùria, bū́rė
1. tr. DŽ telkti į krūvą, būrį, į bendrystę: Jis aplink save būrė visą apylinkės jaunimą rš.
| refl.: Burkimės į kooperatyvus sp. Paukščiai bùrias (būriuojasi) – bus ruduo Ds.
2. tr. painioti, velti, narplioti (ppr. siūlus, virves): Kam siūlus buri̇̀, ar darbo neturi? Ds.
| prk.: Visaip bùria bùria [tą bylą], nežinia, kaip ir pasibaigs Pnd.
| refl.: Bùrias ir bùrias, suknelę siuvant Ds. Jeigu, kai siuvi ką, siūlai burias, tai tą rūbą vogs kas LTR(Ds).
3. intr. spirti, spardyti, kabaruoti: Šuo, nutvertas už galvos, tik kojom bùria Brt. Avis pjaujama kojom bùria Lp.
| refl.: Vaikaitis, išsivystęs iš vystyklų, bùrias kojelėm Rod. Bùrias kojom kap gaišdamas Rod. Jis visom keturiom bùriasi (ginasi, nesiduoda) Vlkv.
4. tr., intr. mėtyti, svaidyti: O bùria, o bùria vaikai akmenais [vilką] Lp. Kad ėmė bùrt akmenais, ledva parbėgau namo Kč.
◊ [su] kójomis bùrti stipti: Kumelė jau būrė su kojomis ir dantis iššiepė rš.
2 atbùrti, àtburia, atbū́rė tr. atpainioti, atnarplioti: Susibūrė siūlai, negaliu jokiu būdu atbùrt Km.
| refl.: Bevejant [siūlai] ir atsibūrė Ds.
2 ×dasibùrti, dasi̇̀buria, dasibū́rė (hibr.) prisiirti: Ledva dasburė [prie kranto] Vrn.
2 įsibùrti, įsi̇̀buria, įsibū́rė įsivelti, įsipainioti: Šaka įsibū́rė tinklan, ir žuvis išbaidė Š.
2 išbùrti, i̇̀šburia, išbū́rė tr.
1. išpainioti, išnarplioti: Kas čia begali šituos siūlus išbùrt Užp.
| refl.: Supainios visus taip, kad ir išsiburti nebegalėsime rš.
2. išspardyti, išversti: Kap pradėjo dūkti, tai visus šiaudus iš lovos išbū́rė Lš. Arklys išbū́rė šieną, neduok kito, tai suės ir išbùrtą Rtn. Išbū́rė bulbas iš vežimo Lp.
3. refl. išdvėsti, nusikapstyti: Paskutinė vištelė išsibūrė Rod.
4. refl. išsiirti: Išsibùrk ant krašto Nč.
2 nubùrti, nùburia, nubū́rė
1. tr. nuspardyti, numesti, numėtyti: Aš tep neramiai miegu, kad kaldrą visados nùburiu po kojom Vrn. Kap ėmė nūnai, tai visus šaukštus nuog stalo nubū́rė [vaikas] Lp. Vaikas vaiką nubū́rė nuo suolo Vlk.
| refl.: Vaikas nusbū́rė lopšy Knv. Paklode užklojau, tai kap tik užmigo, tai ir nusbū́rė Nč.
2. refl. menk. mirti: Ot negadnas žmogus buvo, ale jau nusbū́rė Pls.
2 pabùrti, pàburia, pabū́rė intr. pasispardyti: Jis tik kojom pabū́rė, ir atliko (išgaišo) Plv.
◊ kójomis pabùrti nusikapstyti, mirti: Eik eik prie arklių, kap spirs, tuojau pabùrsi kójom! Dkš. Tavo spaudėjai jau pabūrė kojomis rš.
2 pribùrti, pri̇̀buria, pribū́rė
1. tr. sukaupti, sutelkti: Dangus kap puodu apsivožęs, gal lietaus pribur̃s Rod.
ǁ pripilti: Va, kiek bulbų pribū́riau prijuostėn Vlk.
2. refl. prisidėti, prisijungti: Gal ir kareivių kiek prisiburs prie mūsų rš.
3. refl. pareiti, sugrįžti: Kad nor namopi kap greičiausia prisbū́rus Vlk.
2 subùrti, sùburia, subū́rė
1. tr. sutelkti į būrį, į bendrystę: Greitu laiku buvo suburtas aktyvas sp. Gerumu subūrė, piktumu išvaikė KrvP(Žr).
| Žiūrėk, ir jie suburs (sutaisys) vestuves LTR(Ds).
suburtai̇̃ adv.: Lenkų liaudis gyveno nesuburtai, išskydus rš.
| refl.: Apie Liudą susibūrė merginos J.Avyž. Ir cigonai susibū́rė, miške ugnį susikūrė J. Susibùrkim į krūvą, geriau seksis dainuoti Vv.
2. tr. supainioti, sudraikyti: Vaikai subū́rė siūlus, kad nė nebegalima atitaisyti PnmR. Subùrkim gerves – pasukim kepurę, ir jos susibur̃s (susimaišys, pakriks) Ds.
| prk.: Byla taip suburta, kad ir suprast nebegalima Pnd.
| refl.: Siūlai sudriko ir susibū́rė Sl.
3. intr. pasispardyti: Gyvulėlis, smūgį gavęs, tik kojom subū́rė, ir atliko Brt.
| refl.: Aš tau kap pritaikinsiu, tai tu nei kojelėm nesusbùrsi Nč.
2 užbùrti, ùžburia, užbū́rė
1. refl. susipainioti, susiraizgyti: Siūlai užsibū́rė, kad ir atburt nebegalima Ds.
ǁ užsikirsti (apie spyną): Spyna užsibūrė, vos atkrapščiau Trgn.
2. intr. menk. mirti: Duok tu jam buože galvon, kad anas ir ažuburtų ant daikto, tokis žmogus Arm.
| refl.: Jau mano diedas žusbū́rė Rod.

kapstýti, kãpsto, kãpstė tr.
1. žarstyti, skleisti, kratyti (mėšlą): Višta kãpsto mėžinį, ieškodama kirmių J. Viena šluoja, kita kãpsto Dkš. Mėšlai vakar liko nekapstyti J.Jabl. Mėšlus reiks dėlto per dieną kapstyti Žem. Kapstykiat mėšlą ploniau – ir taip neužteks visam laukuo KlvrŽ. Ketveriais vežė, o trys kapstytojos kãpstė Brs. Ta geriau kapsto, kuri smulkiau kapsto Plt.
| prk.: Valstietis [prieš kolektyvizaciją] buvo priverstas kapstyti žemę, dirbdamas individualiai senu inventorium (sov.) rš.
^ Mėšlų nekapstęs, taukų nelaižysi TDrVII343.
| refl.: Sąšlavyne kapstėsi kelios juodos kaip anglis kuosos rš. Vištas vadiname kapstomaisiais paukščiais rš. Tuos grūdus rastum dabar tik kapstančiojes(i) vištoj, jos viduriuos J.Jabl.
| prk.: Kapstaus kaip gaidys, o toliau iš mėšlyno negaliu nė žingsnio išsikapstyti J.Avyž.
2. kasti: Kapstýk ugnį su pelenais į ugniavietę J. Plaukdamas su rankomis ir kojomis kapstýk vandenį po savim J.
| prk.: Nepjauni, tik kapstai su dalgiu primuštus prie žemės ir sumintus dobilus rš.
3. refl. sunkiai, vargingai eiti, važiuoti, gyventi ar ką dirbti: Kapstýkis dabar pėsčias per tokį sniegą! Rm. Tokiuo oru laivas tegalėjo iš lengvo kapstytis rš. Ūkanotoje prieblandoje šniokšdamas kapstėsi garvežys sp.
| Daugiau kaip dvi dešimtys milijonų išmėtytų atskirų valstiečių ūkių kapstėsi pavieniui savo ūkiuose rš. Ar dar neturi marčios, da vis viena tebesikapstai? Ds.
4. refl. krapštytis, triūsti, knibinėtis: Jis nusigręžė ir ėmė kapstytis popieriuose rš. Nesikapstýk taip ilgai, dumk į klasę Šk. Kapstos kaip žvirblis šluotoj LTIII461.
5. kaupti: Kap rašysiu, kas kapstys bul'bas? Brsl.
6. refl. baigtis, dvėsti: Kuinas kãpstosi, baigia nusikapstyti DŽ.
apkapstýti tr.
1. apžarstyti, apkratyti kuo: Padėjau votegą arti mėšlo malkos, ėmė ir apkãpstė Yl. Su arklio mėšlais neapkapstys to viso lauko Brs.
| refl. prk.: Su krūkeliu žodžio neištrauksi – sėdi kaip mėmė už pečiaus apsikãpstęs skaruliuose Krn.
2. apkaupti; apkasti: Apkapsto gaspadinė kopūstus savo (apkaupia) J.
| Motina gailiai verkia – jau penktą vaikelį apkapstė (užkasė, palaidojo) Vlk.
3. refl. prk. kiek apsimušti, apsikulti: Apsikapsto savo tarpe, bet gyvena Šts.
4. refl. apsivalyti: Apsikapstýk, žiūrėk, visas šiaudais aplipęs Sdk.
atkapstýti tr.
1. atžarstyti, atkasti: Atkapstýk žemes ir rasi raktą [paslėptą] Rm.
2. refl. vargingai ateiti, atvažiuoti, atkakti: Šiandien labai blogas kelias, kad vos atsikãpstėm Vp. Kaip ir atskapstei per tokį sniegą? Skdt.
iškapstýti tr.
1. išžarstyti; iškasti (duobę): Kas iškapstė man pasėlio lyses? S.Nėr. Vištos iškãpstė eželę Š. Svetima višta daržą iškãpstė Ėr. Apsidairė ant skiedyno, kad šviežiai iškapstytos skiedos BsPII298.
| Po pušies šaknimis iškapstė kapą, palaidojo draugą rš.
| refl.: Pasakė: „Kapstykitės visi, mėšlai“ – ir išsikapstė (ps.) J.Jabl.
2. iškasti iš kur:
^ Gera galva moka ir iš pelenų auksą iškapstyti Vlk.
3. refl. išsikasti, išsisukti, išsigelbėti: Iš tos ligos dar senis išsikãpstė Š. Šiaip taip par žiemą išsikapstę, sulaukėm pavasario Žg. Sunki liga – nebelabai išsikapstỹs Dbk. Kaip čia dabar iš tos bėdos išsikapstyt? Dgl.
| prk.: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip P.Cvir.
nukapstýti tr.
1. nužarstyti; nukasinėti: Visas žemes nuo lubų nukapstysiu ir į tavo trobą šalčio prileisiu rš. Vaikai su šluotomis nukapstė nuo ledo sniegą rš.
| refl.: Žinai, vaikai – kaip tik atsigula, nusikapsto (nuspardo apklotą) ir miega per naktį nuogi Ob. Miega nusikapstęs kaip ant pečiaus Ds.
2. refl. nusibaigti: Paršelis nusikapstė Rm. Tai ir reiks žmonai nusikapstýt Bgt. Trečia jau diena kaip nusikãpstė J. Greit meitėlis nusikapstė – į pačią širdį jam peiliu pataikė Pgr. Baigia visos vištos nuskapstyt Dbk.
3. refl. vargingai nukakti: Lig pietų nusikapstýsiu an miestą [per purvyną] Ėr. Kažin kaip čia mūsiškės nusikãpstė tokiuo blogu keliu? Srv.
4. refl. prk. nuvargti, nusidirbti: Šiemet per kūlę baisiai nuskapsčiaũ Ut.
pakapstýti tr.
1. pažarstyti; pakasinėti: Ant kalnelio po eglės šaknimis pakapstyk ir viską rasi, ko tik nori LTR.
| refl.: Vištos pasikapsto šiukšlyne rš.
2. refl. tr. pasičiupti, pasigauti sau: Ką nors parveža į krautuvę, anie ir pasikãpsto Šts.
3. refl. pakliuvus į bėdą, pavargti:
^ Bičiulį iš tolo pamatysi, kai bėdoje pasikapstysi KrvP(Vrn).
parsikapstýti vargingai parvykti, parkakti: Led led parsikãpstė namo Kp.
prakapstýti tr.
1. pražarstyti, prakasinėti: Prakãpstė žemę ir įkišė šautuvą Ėr.
2. refl. Ds sunkiai praeiti, pravažiuoti.
prikapstýti tr.
1. prižarstyti, prikasinėti: Vištos prikãpstė grūdų ant pado [klojime] Rm.
| refl. tr.: Toj vištaitė išėjus prisikapstė, prisilesė visokių kirmėlių BsV252.
2. refl. sunkiai prieiti, privažiuoti: Molynais vėlokai prisikapstėm į plentą rš.
sukapstýti tr.
1. sužarstyti, sukasinėti: Skiedras sukapstýk į krūvą J.
2. prk. supjaustyti, subadyti: Sukãpstė visą pilvą su peiliu Šts.
3. refl. sukeliauti, suvažinėti ten ir atgal: Nu, ir greit suskapstei! Dglš.
užkapstýti tr.
1. užžarstyti, užkasioti; užkasti, palaidoti: Užkapstýti ugnelę Varn. Ravint reikia užkapstýt (apkasti, apkaupti) morkas – nebus galai žali Ėr.
| Kai pamirsim, ažkapstỹs Aps.
2. refl. vargingai užlipti, užkopti: Tik tik užsikapsčiau ant vežimo [šieno] Rm.
3. refl. menk. nusibaigti, nudvėsti: Nuo tos degtinės užsikãpstė Ėr.