nurankioti, nugraibyti

mažas burbulas (1 r.): Óro burbuliùkas. Šampãno burbuliùkai.

mažas burbulas (2 r.): Smeigtùkas su auksiniù burbuliukù. Kai̇̃p tuõs susivė́lusius burbuliukùs nuõ megzti̇̀nio nuránkioti?

bendr. šnek. maloninis vaiko, merginos pavadinimas (ppr. kreipiantis): Burbuliùk, nusišypsók mán!

lasióti, -iója, -iójo tr.
1. Š rankioti, rinkti: Pradėjau lasióti tas kanapes Mrj. Mieste vargdienių vaikų lygu tų žvirblių pilkų, kur po sąšlavynus trupinius lasioja LzP. Dailiai lasiók ir išrankiosi Krt.
2. žr. lesioti: Vištyčiai pradėjo lasióti Kltn. Po truputį lasiója dar tie žąsiukai Gs. Vištos grūdus lasioja prie svirno rš.
išlasióti tr. išlesinėti: Miežius pasėjo, neišakėjo, paukšteliai išlasiojo LTR(Sln).
nulasióti tr. nurankioti: Tus saldainius nulasiósiu Krt.
pasilasióti tr. pasirankioti: Nuėjau aš į pagirį šakalių pasilasioti LzP.
prilasióti tr. prirankioti: Rinko [uogas] rinko, prilasiójo, sau bernelį priviliojo LTR(Pp). Kame vienas, kame kitas [medelis] – kol prilasiojo, užėjo naktis rš.
sulasióti tr. surankioti: Viskas kruvinu triūsu uždirbta, sulasiota iš skatikėlių, sutaupyta! LzP.

ránkioti, -ioja, -iojo; N, Sut, M iter. dem. rinkti:
1. H, R, K, DŽ Jinai ránkio[ja] uogas nuo žemės, varpas, grybus J. Diedukai bra sau pie dirvas ir ránkioja ankšteles Rš. Bulbas nukasi, anies bulbeles ránkios Rš. Aš atsileidusi viena i ránkioju tas bruknes Kl. Vienas žmogus ránkiojo girioj malkas VoL296. Tuodu broliu pyksta, ką tu, sako, čia ránkioji Vž. Ji girion ėjo rankioti žolių Vd. Palaukėliais vaikščiojau, aukso žiedą rankiojau LTR(Mrj). Ir pamačiau mergužę pagirėliais vaikščiojant, uogeles berankiojant KlvD283. Tik po sodelį vaikščiosi, gražius obuolius ránkiosi JV114. Akmenis nuo dirvų rankioja rš.
| prk.: Pergales garbingas apturėjo ir vainikus pergalių nuo neprietelių rankiojo S.Dauk.
^ Ką paberi, tą ránkiok J. Ką sėjėjas mėto, tą pjovėjas rankioja PPr43. Rublius mėtyk, kapeikas ránkiok An.
| refl. tr. K.
2. Vištos ant sėjimų grūdus ránkioja Dkš. Rankioja kaip busilas varles PPr410. Žvirblis grūdus rankioja Pn. Avys varpas ránkioja Dkš. Asiūklius ránkioja karvės Strn.
| prk.: Ji atvertė pirmą puslapį ir, nepaleisdama virbalų, ėmė rankioti žodžius (skaityti) J.Avyž. Penkiolika valandų per parą akimis rankioti raštus ir kablelius, maudytis tame minčių purve! J.Gruš.
| refl. tr.: Aš tau paimčio šluotą, nesuspėtumi kur duris ránkioties Vž.
3. Pirmasis pradėjo rankioti lietuvių daines Pilypas Ruikis D(Xpsl.). Įsakė, kad rankiotum žinias apei senovės darbus ir liežuvį žemaičių M.Valanč.
4. iter. dem. rinkti 5: Augustinas heretikus prilygina kurapkomus, kurios rankioja ing guotą vaikus, kurių nepagimdė DP91.
5. tr. steigti, kurti: Kodrinag Liuteris … sau naują [bažnyčią] ránkiot pradėjo? DP89.
6. tr. vaginėti: Mes, mergele, pas svetimus neiname kiaušinių rankioti Ašb. Blogai – jau dalgeles pradėjo ránkioti: krūmuos pasikabinau, ir nebėr Slm.
| Vaikūzai išsigalvojo pastoti an kelio kapeikas ránkioti Vž.
7. tr. austi:
^ Kuprotas senis tinklą rankioja (voras) LTR(Mrj).
8. tr. prk. vieną paskui kitą marinti: Pasenėjom, pradės po vieną ránkiot jau Mžš.
| refl.: Pati mirė ir vaikai ránkiojas Šts. Seniejai ránkiojas laukan Lnk.
apránkioti
1. R60, K, Š, DŽ iter. dem. aprinkti 1: Aš apránkiojau nuo skiedryno skiedras J. Apránkiok akmenis apie grūšią Mrs. Aprankiojau didumą akmenų Ėr. Jau visas šakas medė[je] apránkiojo (apskainiojo) Skd. Daba jau esam apránkioję, bet da yr uogų Lž.
| refl. K.
2. tr. didumą sužinoti, sugaudyti: Sakai, kalba apie mane… aprankiojai gandus rš.
atránkioti Š iter. dem. atrinkti 1: Atrankiok čia dabar, kas kieno rš.
įránkioti iter. dem. įrinkti 1.
| refl. K.
išránkioti
1. K, Š, DŽ1 iter. dem. išrinkti 1: Vaikai eina mokyklon, tai išránkioja visas kapeikas Pbs. Nė kapeikos, sako, nėkame nebranda, visi [kampai] yra tušti, išránkioti Nv. Čia va laiškų gali būt, tai aš noriu išránkioti [iš sąsiuvinių, duodamų kam skaityti] Kp. Pasuko žiedą, vanduo nuslinko, žuvis išránkiojo (ps.) Lpl. Išgirankiojai visas notreles, visas dilgėles (rd.) LMD(S.Dauk).
| prk.: Mirtis visus išránkios Mrj.
ǁ R49, N Vaikai iš kviečių išránkioja rugius Vaižg. Išránkiok varpas nuo grūdų J.
2. iter. dem. išrinkti 7: Išrankiojo gražiuosius obuolius ir nusinešė rš.
| refl. tr. KI162, Š.
3. refl. iter. dem. išrinkti 11 (refl.): Pagaliau išsirankiojo namo, nes kiekvienam parūpo, jog rytmetį reiks prie darbo stoti Žem.
4. iter. dem. išrinkti 12: Čia išeina rinktinė, rankom reikia išránkioti Rš.
5. tr. prk. išmarinti: Po vieną, po vieną ir išránkios visus – tų senųjų mažai bėra Krš.
nuránkioti K, DŽ1 iter. dem. nurinkti 1: Uogas nuránkioju, nurenku, nuskinu R3. Uogas nū uogynų nurankiok J. Nenuránkiojau skaisčių žiedelių, raudonų obuolėlių Niem33. Varpas nuo dirvos nurinkti, nuránkioti KI202. Nurankiokiat nu kartalių skalbinius Plt.
| refl. tr. DŽ1: Suomiai ant savo akmenynų žemės prisiveža ir sėja; lietuviai akmenis nuo žemės nusirankioja ir sėja Vaižg.
paránkioti iter. dem. parinkti:
1. R36, N, K, DŽ1: Paránkiok pasausių J.
| refl. tr. DŽ: Senutė išėjo į mišką žabų pasirankioti rš.
2. M Parankiok iš po vištų kiaušinius rš. Packavos lakiojo, ožkos parankiojo (d.) DrskŽ. Ė vo kiek paránkiojau OG306. Leido parankioti ir palaidoti jų numirėlius S.Dauk.
pérrankioti iter. dem. perrinkti 1: Žmona priskynė sode kašes agrastų uogienei ir atsisėdusi ėmė jas perrankioti rš.
priránkioti K, I, LL271
1. DŽ1 iter. dem. pririnkti 1: Ažvis geriau, rudenį kad priránkioji spielų spalgenų Ad.
| refl. tr.: Pardien možna tiek i tiek prisránkiot ankščių Rš.
2. refl. tr. DŽ prisilasyti, susiieškinėti: Po šiukšlyną, po skiedryną – vis, mat, prisirankioja (palesa) Grž. Avys ant pagriovių da tos prisiránkiodavo [žolės]: griovių daug buvo, balių daug Mšk.
suránkioti iter. dem. surinkti:
1. R38,420, K, DŽ1, Kin Tilvikas surankiojo daug akmenaičių, ketėdamas juos parduoti (ps.) S.Dauk. Vos besurankiojau savo klumpes su skrybėle M.Valanč.
| Tai norit viską iš žmonių burnos surankioti KlK19,91(Vlkv). Surankiotosios pasakos supažindina mus pirmąkart su ano krašto dialektu BsPII3.
| refl. tr.: Ar birs ar ne, ar šišion ar kitur, broleliai vis dėlto jas (uogas) susirankios Vd. Susiránkioti reikėtų į kokį popierkraštį Lk.
2. Višta suránkiojo visus grūdus J. Levizarius, eidamas aplink dvarą, primėtė šitų raguoliukų, katruos šunys su pagardom išbėgę surankiojo BsPII308.
3. N Vos surankiojo už pigų butą sumokėti nuomą rš. Tai naujai simunarijai pavedė sodą Kujainiūs ir piningus, nu pranokėjų savo surankiotus M.Valanč. Pinigus, iš negeros prekystės surankiotus, žemėspi pabėrė BPII332.
4. LL322 iter. dem. surinkti 6: Sunku šeimyną laiku surankioti rš. Christus … suránkioja vienybėn visas avis DP207.
| refl. DŽ: Po karei visi susiránkiojo (sugrįžo, atsirado) Gs. Dievo namus, kur viernieji katalikai susiránkioja melstųsi, vadiname bažnyčiomis A.Baran.
5. tr. raštus išausti: Mano dukrelė ir aštuonnyčius išaudžia, žvaigždėtas juostas surankioja S.Čiurl.

utinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. K, Rtr, NdŽ, DŽ1, ŠT119
1. Q320, R, R239, MŽ, MŽ319, N, KŽ, Kv, Vkš, Žg ieškoti, čiupnoti renkant utėles: Ana utinė́[ja] galvą jo J. Jis jai davė savo galvą utinė́t Sch122. Nesugriešysi tu, kurs galvą savo duodi motriškosėms utinėti dėdamas galvą ant jų skreito P.
^ Velykų pirmą dieną neik į svečius – duos tau kailinius utinėti Rt. O jeigu nors su reikalu kur nueita, tai atsiprašo, kad neduotų kailinių utinėti Žem. Eisiu pas Abraomą barzos utinė́ti (mirsiu) Vdk.
2. refl. K, NdŽ, KŽ, Žvr, Brs, Šts rinkti sau utėles, utėliauti: Lagery, būdavo, susėdam ratu kieme ir utinė́jamės Lkč. Sklaidys plaukiukus su peiluku ir utinė́sas End.
| Pryš kokį orą teip utinė́jas vištos, a pryš pagadą, a pryš lytų Žr. Tai utinė̃sis dabar čia kaip šuo! Alk.
3. NdŽ prk. ką smulkų rankioti, čiupinėti, krapštinėti: Tos bulbės mažos, utinė́ji utinė́ji… Krš. Utinė́jau utinė́jau tuos akstinukus – tuščia jų tų vištų! Pv.
ǁ refl. gaišti, čiupinėtis: Ko taip ilgai čiupinėjys utinė́jys su tais agrastais, paskubėk Krš. Ką čia aš utinė́suos su tokiais obūleliais, susnos tokie Rdn. Eik greičiau pri šieno, ko čia utinė́jys Vvr.
4. DŽ1 prk. smulkiai klausinėti, kamantinėti.
aputinė́ti tr., intr. aprinkti utėles: Aputinė́ju, apskalbu, o neįtinku vaikams Šts.
išutinė́ti tr. K, J, Š, Rtr, KŽ
1. Škt iščiupnoti ieškant utėlių, jas išrankiojant, išieškoti: Nu, išutinėk mun galvą LTR(Gršl). Taip gerai mun mama vakar galvą išutinė́jo Kv.
| refl. tr. N, K, Rtr, KŽ.
2. refl. Š išsigaudyti utėles: Utys tavi suės, išsiutinėk Pln.
3. Brs prk. išieškoti, iščiupinėti: Išnarstė, išutinė́jo visus pašalius – nerado Sk.
| Rytą pabudęs pamatė, kad viskas jam buvo pavogta – visi daiktai, drabužiai ir kurpės buvo šalin. Šitaip išutinėtas pakeleivis turėjo eiti iki į Krancą prš.
ǁ refl. kuičiantis išsirengti, išsiruošti: Kol ana išsiutinė́[ja] į darbą, baisu baisu! Krš.
4. prk. smulkiai išklausinėti, iškamantinėti: Džekonas bespaviedodamas išutinėja, išnaginėja žmogų LMD(Sd).
nuutinė́ti tr.
1. K, KŽ utėles nurankioti.
| refl. K.
2. prk. smulkius daiktus nučiupnoti: Tokios mažos [bulvės], kol tu nuutinė́ji, kol ką Rdn. Duok, aš tus agrastus nuutinė́su Krš.
pautinė́ti tr.
1. NdŽ, J.Jabl(Srd), Dr, Brs kiek utinėti: Pautinė́k savo vaiką J. Ekšen, aš tau galvelę pautinė́su Šts.
| refl. tr. NdŽ: Nebėr kumet nė galvų pasiutinė́ti Vkš.
2. NdŽ prk. smulkius daiktus rinkti, jų ieškoti.
| refl. tr. NdŽ.
prasiutinė́ti praleisti laiką čiupinėjantis: Po uogelę surankioti, kiek prasilankstyti, prasiutinė́ti turi̇̀! Krš.
priutinė́ti tr. ko smulkių pririnkti: Kol priutinė́ji [uogų] krapšuką, ir nugara įsmilksta Krš.
suutinė́ti tr. prk. ką smulkų sučiupinėti: Tokius guzikelius kaip čia senam suutinė́ti Krš.