„Nedaug, bet ypatingo lakumo smėlio, mano „mėgstamų“ „fešfešo“ dulkių ir pabaigai – akmenų, kurie nepalieka šansų sveikiems ratams. Neįsivaizduoju kaip reikėjo važiuoti tą atkarpą ir nepažeisti ratų. Nemažai kasėmės, keitėm vieną pramuštą ratą, paskui pastebėjom, kad turim lengvai pažeistą padangą, kuri leidžia orą, tad teko ir ją pasikeisti. [...]“, – po finišo pasakojo p. Vanagas.

Ekipažai susidūrė su beveik visomis įmanomomis stichijomis – liūtimis, potvyniais, dykvietėmis, beprotišku karščiu ir „fesh fesh“ smėlio dulkėmis ir audromis.

Priešpaskutinę Dakaro ralio dieną varžybų organizatoriai suteikė galimybę dalyviams pasimėgauti smėliu, o žiūrovams – išskirtiniais vaizdais. Automobiliai startavo po keturis vienu metu, o po trumpos kelionės kietesniu grindiniu jų laukė daugiau nei 300 km kopų, itin minkšto smėlio ir klastingųjų „fešfešo“ dulkių. Daugybė ekipažų patyrė nuotykių – vieniems jie pabaigė visą maratoną, kitiems tik atėmė keliolika minučių laiko.

– Kokia šįmet jūsų laukia trasa?
– Paprastai kai kurie gabaliukai visuomet lieka kaip pėdsakas, bet aišku, yra daug naujų atkarpų, naujų trasų. Taip daro, kad nesikartotų, žmonės neįprastų. 70 proc. trasos būna kita. Ji gali būti 10 km į šiaurę ar į pietus, bet ji bus kitokia. Kadangi vyksta tose pačiose vietose, vistiek įsivaizduojame, kur bus akmenys, uolos, smėliai, vadinamas „fešfešas“ – dulkės. Kai esi pasiruošęs, lauki iššūkio – tas pats. Nieko nebijome.

„Diena iš dviejų dalių. Pirma dalis buvo bekelėje. Aš lyg ir bekelės specialistas, bet kažkokiu būdu sugebėjau sėsti dešimčiai minučių “fesh feshe“. Ir Vaidas mus tada aplenkė, ir padovanojom dešimt minučių tiems, kas mus vejasi. O pakui viskas buvo gerai, jokių bėdų.

„Desertui buvo daug fešfešo – gavom į ausis, į nosį, burną ir į akis. Nemažai akmenų – matomų ir nelabai. Skaudu buvo mums, automobiliui – kad ir kaip saugojom, bet vis tiek minus du ratai. [...]“, – prisiminė šturmanas Saulius Jurgelėnas.

Lenktyniniams automobiliams matomumo trukdžiais tapę priešininkų ir jų pačių keliami fešfešo debesys, į vientisą ir klastingą kūną susiliejantys ir po truputį nykstantys kopų viršūnių kontūrai bei jų ribose įrengti punktai 2018-iais ir 2019-iais pareikalavo nemažai aukų.

Nelengva trečia Dakaro diena: laukia startas su sunkvežimiais, klampus „fesh-fesh“ ir akmenys [antraštė]
Didžioji dalis šiandien lenktynininkų laukiančio greičio ruožo – bekelė. Važiuoti teks smėliu, tačiau kopų šiandien žadama ne tiek ir daug. Kur kas labiau lenktynininkams reikėtų susirūpinti tuo, kad bus itin klampių smėlio dulkių, vadinamojo „fesh-fesh“.

“Tai buvo vienas ilgiausių greičio ruožų per mano karjerą. Esu važiavęs ilgesnius, bet šis tikrai patenka į dešimtuką. Jis buvo įvairus – labai techniškas ir greitas: šiek tiek ralio tipo keliukų, labai daug raižytų kanjonų, “fesh-fesh“ smėlio dulkių, akmenų, išdžiūvusių upių vagų“, – pasakojo Lietuvos lenktynininkas.

„Fesh-fesh“ vadinamas smėlis Dakare: kas yra ši gamtos išdaiga? [antraštė]
Dauguma Dakaro fanų dažnai girdi iš lenktynininkų ir TV komentatorių lūpų apie klastingą smėlį (dulkes) „fesh-fesh“.

Peru gamta išties įspūdinga: milžiniškos kopos, vandenynas, kalnai. Ir vienas aštriausių šio patiekalo prieskonių yra fešfešas („fesh-fesh“). Kas tai yra, niekas dorai taip ir negali paaiškinti. Iš arabų kalbos atėjęs terminas reiškia tiesiog molio dulkes. Na, bent jau į smėlį jis tikrai nepanašus – nei išvaizda, nei fizinėmis savybėmis. Gerokai smulkesnis, lengvesnis, klampesnis. Į šią frakciją galima smigti iki juosmens. Po ja galima nepastebėti tūnančių akmenų.

Svarbiausios sąvokos, kurias turi žinoti kiekvienas Dakaro gerbėjas: ne tik bivakas ir fešfešas [antraštė]
Fešfešas (angl. Fesh-fesh) yra smėlio dulkės, panašios į miltus. Tokios dulkės lemia, kad per lenktyninių bolidų sukeltus „debesis“ matomumas – beveik nulinis. Be to, jei automobilis pasidenges vadinamuoju fešfešu sušlampa, toks vandens ir dulkiu mišinys gali patekti į net į mažiausius automobilio tarpelius ir angas, ten sukietėti, o tai gali lemti automobilio gedimus.