ךmerlekiúoti, -iúoja, -iãvo (vok. dial. šmerlecksen) NdŽ, FrnW, Brs, šmer̃lekiuoti, -iuoja, -iavo Skr.
1. intr. sukinėtis, landžioti, ieškant ar tikintis gauti skanumynų: Duktė šmerlekiúo[ja] svečių tumpte, aplink gauna skaniau paėsti J. Ko tu čia šmerlekiuoji po šėpą, t. y. smalkstais, grumbais, nori kručiškai ką mesti J.
ǁ tr. siekti, imti ką skanesnį: Smailiža, smagurys, kur prigauna, šmerlekiúo[ja] mėsą iš puodo J.
2. intr. sukinėtis, maišytis, painiotis: Ko čia šmerlekiúojat, vaikai, didžiųjų tarpe? Šts.
3. intr. bendrauti, šlaistytis: Senvaikis, o dar šmerlekiuo[ja] su mergoms Dr. Ans visumet šmerlekiúo[ja] su Karuse Krtn.

×apšmerlekiúoti tr. apžiūrėti, aplandžioti, apšniukštinėti ieškant skanumynų: Jau visus pašalius apšmerlekiãvo Brs.

×iššmerlekiúoti tr. išragauti, išlaižyti: Nespėk padėti medų – ans tuoj ir iššmerlekiúo[ja] Šv.

×nušmerlekiúoti tr. nulaižyti: Nušmerlekiãvo smetoną Varn.

×pašmerlekiúoti intr. skaniai pavalgyti, pasmaližiauti: Svečių tumte mes pašmerlekiúosma, t. y. gausime ėsti geriau J. Ana pašmerlekiúoja vienur kitur, t. y. gauna valgyti J.

×sušmerlekiúoti tr. J suvalgyti, išragauti (gardesnį maistą).