Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (5)
nevikriai judėti
barge
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vežti barža; vežti laivu
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sunkiai judėti; nevikriai judėti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - atsitrenkti; susidurti
atkebeldúoti
Apibrėžtis
kebeldúoti, -úoja, -ãvo intr., kèbelduoti, -uoja, -avo
1. nevikriai eiti; šlubuoti: Kebeldúo[ja] kūdikis, kad eina rėplomis, arba ubagas su krukiais po pažastėmis J. Kèbelduoja kaip koks kebelda Rs. Žiūri – iš antro galo sodžiaus siuvėjas šlubas gatve bekebelduojąs Žem.
2. judėti, krutėti, kabalduoti: Keblus daiktas vežant, nešant kebelduo[ja] – kebeldai, kebeldai J.
atkebeldúoti intr. kebelduojant ateiti: Atkebelduoja žilaūsis senis rš.
įkebeldúoti intr. kebelduojant įeiti: Senė įkebeldavo į pirkią rš.
1. nevikriai eiti; šlubuoti: Kebeldúo[ja] kūdikis, kad eina rėplomis, arba ubagas su krukiais po pažastėmis J. Kèbelduoja kaip koks kebelda Rs. Žiūri – iš antro galo sodžiaus siuvėjas šlubas gatve bekebelduojąs Žem.
2. judėti, krutėti, kabalduoti: Keblus daiktas vežant, nešant kebelduo[ja] – kebeldai, kebeldai J.
atkebeldúoti intr. kebelduojant ateiti: Atkebelduoja žilaūsis senis rš.
įkebeldúoti intr. kebelduojant įeiti: Senė įkebeldavo į pirkią rš.
įkebeldúoti
Apibrėžtis
kebeldúoti, -úoja, -ãvo intr., kèbelduoti, -uoja, -avo
1. nevikriai eiti; šlubuoti: Kebeldúo[ja] kūdikis, kad eina rėplomis, arba ubagas su krukiais po pažastėmis J. Kèbelduoja kaip koks kebelda Rs. Žiūri – iš antro galo sodžiaus siuvėjas šlubas gatve bekebelduojąs Žem.
2. judėti, krutėti, kabalduoti: Keblus daiktas vežant, nešant kebelduo[ja] – kebeldai, kebeldai J.
atkebeldúoti intr. kebelduojant ateiti: Atkebelduoja žilaūsis senis rš.
įkebeldúoti intr. kebelduojant įeiti: Senė įkebeldavo į pirkią rš.
1. nevikriai eiti; šlubuoti: Kebeldúo[ja] kūdikis, kad eina rėplomis, arba ubagas su krukiais po pažastėmis J. Kèbelduoja kaip koks kebelda Rs. Žiūri – iš antro galo sodžiaus siuvėjas šlubas gatve bekebelduojąs Žem.
2. judėti, krutėti, kabalduoti: Keblus daiktas vežant, nešant kebelduo[ja] – kebeldai, kebeldai J.
atkebeldúoti intr. kebelduojant ateiti: Atkebelduoja žilaūsis senis rš.
įkebeldúoti intr. kebelduojant įeiti: Senė įkebeldavo į pirkią rš.
kukštúoti
Apibrėžtis
kukštúoti, -úoja, -ãvo tr., kūkštúoti
1. dėti, krauti į kukščius: Tų dobilų dar vežti negalės, bet kukštúoti jau galės Kal.
2. storai rengti, vynioti, tūloti: Kūkštuoti vaiką Varn.
| refl.: Kad aš atsikėliau, ans jau seniai susirietęs kukštãvos (siaustėsi, supstėsi drapanomis, kad šilčiau būtų) Varn.
3. prižiūrėti, globoti: Veršį ar jautį kukštúoti Šts.
4. refl. J.Jabl, BŽ14,66, NdŽ judėti, krutėti, bruzdėti.
5. refl. pamažu tvarkytis, krapštytis, kuistis: Motyna tuo tarpu su mažuoju vaiku kūkštavosi Žem. Palikau besikukštúojančiu – besitaisančiu vežimą J. Boba su savo ryšeliais kūkštãvos po vežimą Šv. Daugiausia jis kukštuojasi apie senelę: pirmasis jos padėjėjas rš. Ką tu čia kukštúojys (storai apsirengęs, nevikriai dirbi) – nusisiausk tus kailinius! Lkv.
apkukštúoti tr. storai aprengti, aptaisyti: Apkūkštúo[ja], aptaiso vaikus ir išleida į lauką Užv.
išsikukštúoti šiaip taip išsirengti, išsikuisti: Ar tu šiandien išsikūkštúosi, ar ne?! Šv.
nukukštúoti tr. nuglamonėti: Nubučiuo[ja], nukukštúo[ja] vaiką guldydama Ggr.
sukukštúoti tr. sudėti, sukrauti į kukščius: A sukukštavái šieną? Slnt. Sukukštúosiam šį vakarą visą lauką Kal.
| refl. tr.: Visus dobilus susikukštãvom – galės lyti, nėko neiškadys Kal.
1. dėti, krauti į kukščius: Tų dobilų dar vežti negalės, bet kukštúoti jau galės Kal.
2. storai rengti, vynioti, tūloti: Kūkštuoti vaiką Varn.
| refl.: Kad aš atsikėliau, ans jau seniai susirietęs kukštãvos (siaustėsi, supstėsi drapanomis, kad šilčiau būtų) Varn.
3. prižiūrėti, globoti: Veršį ar jautį kukštúoti Šts.
4. refl. J.Jabl, BŽ14,66, NdŽ judėti, krutėti, bruzdėti.
5. refl. pamažu tvarkytis, krapštytis, kuistis: Motyna tuo tarpu su mažuoju vaiku kūkštavosi Žem. Palikau besikukštúojančiu – besitaisančiu vežimą J. Boba su savo ryšeliais kūkštãvos po vežimą Šv. Daugiausia jis kukštuojasi apie senelę: pirmasis jos padėjėjas rš. Ką tu čia kukštúojys (storai apsirengęs, nevikriai dirbi) – nusisiausk tus kailinius! Lkv.
apkukštúoti tr. storai aprengti, aptaisyti: Apkūkštúo[ja], aptaiso vaikus ir išleida į lauką Užv.
išsikukštúoti šiaip taip išsirengti, išsikuisti: Ar tu šiandien išsikūkštúosi, ar ne?! Šv.
nukukštúoti tr. nuglamonėti: Nubučiuo[ja], nukukštúo[ja] vaiką guldydama Ggr.
sukukštúoti tr. sudėti, sukrauti į kukščius: A sukukštavái šieną? Slnt. Sukukštúosiam šį vakarą visą lauką Kal.
| refl. tr.: Visus dobilus susikukštãvom – galės lyti, nėko neiškadys Kal.
