tikdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. tikti.
patikdinė́ti
1. žr. patikti 2: Tada eima toliau, patikdinė́ja mergaitę LzŽ.
| refl. tr.: O broliai skrenda raiti ir pastikdinė́ja viedmą iš karietos Dv. Aš tik einu patamsiai per medžią – ažna pastikdinė́ja vilkas Rod. Eima da eima – pastikdinė́ja kiškį Lz. Jau eima dviejuosa – pastikdinė́ja šalną (ps.) Lz.
2. žr. patikti 3: Patikdinė́ja tėvas, moma, ažu stalo pasodina [per vestuves] Dv. Patikdinė́ja lietuviai, kap nuvažiuojam Arm.
| refl. tr. LzŽ: Tėvas pasitikdinė́ja su duona ir druska LKKIX204(Dv). Pasitikdinė́ja vartuosa tėvas Dv.
sutikdinė́ti
1. iter. dem. sutikti 6: Viršininkas mane pradėjo dažniau ir meiliau kalbinti, netikėtai koridoriuje sutikdinėti rš.
| refl.: Mudu dažnai susitikdinėdavome rš. Vieno laukdama, su kitu susitikdinėji rš.
2. žr. sutikti 6: Einu pagal kluonus ir satikdinė́ju vieną žmogų Zt. Satikdinė́ja anys mane ir klausia, kur eini Zt. Satikdinė́ja tą žmogų, kad pilnavoja girias LD438(Zt).
| refl. tr. Drsk, Al: Sustikdinė́ja kitą tokį kap anas LzŽ. Merguta eima per medelį – sustikdinė́ja ją lokys (ps.) Lz. Eina visi trys keliu ir sustikdinė́ja mešką Dv. Diedukas eina eina medžiu – ažna sustikdinė́ja vilką Rod. Eima ir vėl kelian – sustikdinė́ja tą seną diedą Lz. Jau svietą susitikdinė́jom einant namo Dv.
3. iter. dem. sutikti 7: Senoji su Kazimieru nebeturėjo kada pasitraukti iš tarpuvartės, tik sutikdinėjo visus, tik sveikinosi ir tik ašarojo J.Balt.
4. žr. sutikti 7: Lauktuvių prašo, sutikdinė́ja kūmus Lz.
| refl. tr.: Bočia su moma sustikdinė́ja su duona ir druska jaunąjį Lz. Kaimyno gal nuvažiavo sustikdinė́t? Str.
užtikdinė́ti iter. dem. užtikti 6: Kur tau bus geri javai, kad per visą vasarėlę lietai užtikdinė́jo Nč.

×trõpyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. trafić, brus. тpaпiць) KBII193, Rtr, LVIV227, NdŽ, KŽ; Q403,528, R, R29,354, MŽ38,91,474, N, M
1. tr., intr. Kos56 kliudyti, užgauti, pataikyti: Jis su akmeniu medį trõpyjo KII234. Netrõpyk į langą Kal. Trõpyjo į gyslę nervinę, užtai teip skaudėjo (leidžiant vaistus) Sdb. O tas balkis buvo teip taisytas, kad jaunikius turi tropytie [krisdamas], o marčias turi gyvas palikti BsMtII182(Klp).
| Tą medį saulė labai trõpyja KI156.
| Kam ta burta tropija tas tur būt prarytas BsMtII230(Klp).
| prk.: Tai mane tropijo R167, N. Jis tuom žodžiu jaučias trõpytas KII235. Er ne teipo yra, jog mano žodžiai ir mano provos, kurias aš per mano tarnus prarakus prisakiau, jūsų tėvus tropijo BBZak1,6. Malda netropijanti, nuoprosna R135, MŽ179. Ot! tropijo dalgis į akmenį, – juokėsi Antanas Žem.
ǁ kliudyti taikantis: Kam reik badyti, jeigut netrõpiji? Slnt. Ei trõpyk trõpyk mane, šaudyklėli, į raibąsias plunksnužėles JD131.
ǁ atsekti, nepaklysti vykstant: Klausė, ar trõpysiu pas juos ateit Všt. Ilgai ieškojo, o vis tiek netropijo įeiti Kv. Kai išeinu iš mašinos, nebežinau, kur eitie, pasklausiu, tada trõpiju Lel. Ar jis trõpys nueit, juk labai sutemo Rg. Trõpijom [nueiti] šunio balsan Str. O kad mes paliksim jauniausią brolelį, netrõpysim kelelį JD399. Užlijo lietus, užtemė tamsus, netropis žirgelis viešo kelelio TD73. Netropijau in dvarelį, patropijau in darželį LTR(Upn). Tę krykštė narstė raiba antelė netrõpijus pulkelį (d.) Klvr.
2. tr., intr. R115, MŽ150 gerai, tinkamai, norimai, laiku ką padaryti; pataikyti: Jis trõpijo gero[je] valando[je] pasėti miežius J. Gerai, kad tropyjai parvažiuot Graž. Trõpijau [ateiti] ant pat pietų Kv. Matai, kaip trõpijom duobę iškast Slm. O tai gerai, sesužėlė, trõpyjai, kad vynines obalėles sodinai JV1005.
3. intr., tr. įtikti: Do jai sunku trõpyt Dglš. Kai bernu tarnavo, anas jiem labai trõpijo Ktk. Ir karvių aš jam netrõpydavau perkelt Trgn. Dabar marti tvarko [namus], aš jau nebetropiju, žinai, kaip senas žmogus… Rk. Nemokėsiu, netrõpysiu kaip reikia padėkavoti A.Baran. Dabar mokytam netrõpytum ir par gryčią pereit Skdt. Didis tavo pulkelis, maža mano dukrelė, nemokės netropys žodužėlio kalbėtie LB71.
4. tr. gauti tinkamą: Ui ui ui, Dievai, Dievuliau mano, netrõpyjau bernelio JV799. Ak tu Dieve, Dievulėliau, netropijau mergužėlę, išsirinkau tinginėlę BsO164. Netropijai martelės: nei audėjėlė, nei verpėjėlė, nei šieno grėbėjėlė NS586(Vb).
5. žr. užtropyti 3: Aš jį čia trõpyjau KII235. Bekeliaudamas tropyjo jisai vieną malūną MitVI14. Dieneles trotyjau, vargelį trõpyjau JV112.
^ Nu vilko bėgdamas ant meškos tropijo LMD. Tropysi kertę B472, MŽ32.
6. refl. impers. R, R152,421, MŽ75,202,226,571, N atsitikti, pasitaikyti: Negali žinoti, kaip galia tropyties NmŽ. Aš kai obuolius susapnuoju, tai blogai trõpysis Str. Man pačiam tas trõpijas Rsn. Retai tokių trõpijas, retai tokių atsitikimų yr Km. Tai retai tropijasi Tat. I viseip trõpijos, visokių vargų Yl. Trõpijas ton ūlyčion ateit čigonui BM5(Kp). Andai trõpyjos, kad aš, į baudžiavą jodams, kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių K.Donel. Tropytisi Q528. Ir nusidavė (tropijos) tą lauką būti Boas, kursai nuog giminės Elemelech buvo BBRut2,3. Ir kad mi tai (tropijos), jog Motina Viešpaties ateit manęsp Ch1Luk1,43. Tropijuos po Dievu esant PrLXVII24, N. Trõpyčiaus mirti – ką jūs darytumėt Klp.
^ Duona ne marti, viseip tropijas LTR(Slk). Po Dievu ėsant visaip tropijas MŽ. Ir šoną užgulant iškada gal tropytis MŽ.
7. refl. impers. atsirasti, būti atvejui, progai: Man kartą tropijos eiti į Papilę Sln. Daugiaus jos (gyvatės), anė jai pavėdžių gyvačių nesitropijo matyt BsPII117(Srd).
8. refl. atsitiktinai, netikėtai atsirasti: Duona sena ir nekiek, sako gi, kai duonos nekiek, tai i svečias trõpijas Švnč. Ale niekad ji niekad nesitrõpija man Brt. Ir anudu ejo į bažnyčią susivinčiavot ir trõpijos anudums svotas MitII42(Krg).
^ Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis PrLXVII19, B360.
9. tr. būti linkusiam, mėgti: Sūnai trõpija abudu išgert, i šitas nespjauna Slm. Jau ir visos trõpija pameluot, ale Šidlauskienė tai labiausia Slm.
10. intr. atitikti: Vardas ne tas pats, netrõpyja KII387.
11. intr. impers. tekti, atsitikti, pasitaikyti: Vienam kartą trõpyjo par girią keliauti, ir bekeliaujant jis sutiko vieną vokietį MitVI54. Ir tropijo ing tą pūstynę tos girios atrasti gražų nedidelį dvarelį DS63(Rs).

×atitrõpyti tr.
1. parinkti tinkamesnį, geresnį: Attropijau valandėlę meilingą, kad prigydžiau obelėlę vyningą d.
2. atitikti: Jie užsiprašydavo dvigubai; jei tu žinai tą kainą, atitrõpijai, tai greičiau sutinka Snt.
3. refl. impers. N atsitikti: Gyvenime viseip atsitrõpija Ob.
4. refl. impers. būti, tiktis progai, atvejui: Atsitropyjo tau ten beesant, beviešiant pasipažinti su tavo brotu J.

×įtrõpyti
1. tr. taikantis įkišti: Ale kaip tą žaltį įtrõpijai į tą butelką Trk.
2. intr. Ktk pasistengti, kad įlįstų, įtiktų: Įtrõpyk į vidų daržinės įvažiuoti J.
3. intr. R421, MŽ571, N, K atsitikti, įvykti.
4. intr. įtikti: Negal jam niekaip intrõpyt Kr.

×nutrõpyti
1. intr. nusitaikyti: Ka trenkė nutrõpijęs! Vvr.
2. tr., intr. R, MŽ, N nutaikyti, tinkamai parinkti: Nutrópijau į gerą laiką nueiti J. Gerai nutrõpijo kelią, ka į trečią dieną numus tik rado (iron.) Kv.
3. refl. impers. pasisekti: Dideliai gerai man šį kartą nusitropijo J.Marc.

×patrõpyti K, NdŽ, KŽ
1. intr. pataikyti: Gal patrõpyti į mažą pirštelį, ot šaudo! Trkn. Kulkos, kaip šavė, patrõpijo į puoduką, ausį i numušo Rdn. Patrõpijo į kriauklų tarpą i papjovė Lnk. Patropijo kaip žabalis [v]andenin Ds.
| tr.: Krygužėje buvau, šūvužį šoviau, patrõpyjau mergelę LB54.
ǁ kliudyti taikantis: Į sykį patropijo MŽ, N. Jis už sykį patropijo jam į galvą J. I nepatropyjau pro šalį NmŽ.
2. tr. gerai pataikyti, sugebėti, pajėgti: Nieko, nieko, ale i ji patrõpija pasakyt, ka nori Rd. Nepatropijo atdaryti tikrąsias duris į lauką, atdarė duris į trobą BsPII5(Kl). Su šaukštu nepatropijo valgį pasemti Ns1832,11-12. Išmeta iš seklyčios ir antrą sykį, kad nepatrõpyja atsakyti suolsėdžiui JR27. Jei gerai patropysu padirbti, paskuo i kitims padirbsu Žr.
3. tr. pataikyti į laiką: Šitai i patrõpijau an pietų Tl. Vėl nepatrõpijau ateit Jnš.
4. intr. pakliūti, atsidurti kur: Prie našlės į nakvynę patrõpyjo Jrk14. Netropyjau į girelę, patrõpyjau į darželį JV604.
5. tr., intr. Užp įtikti: Ar patrõpiji jam dirbt? Skdt.
6. tr. pasistengti (ką padaryti): Ale ka ir patrõpijai pasakyt žodį riebų Jnšk.
7. žr. užtropyti 3: Jis patrõpyjo jąją dar su tuom daktaru Pgg.
8. refl. impers. Krs pasitaikyti, atsitikti: Kitą sykį ir šiaip pasitropija, ir taip N. Pasitrõpijo, kad važiavo vienas klierikas BM17(Skp).
9. refl. K atsitiktinai, netikėtai pasitaikyti, įvykti, atsirasti, tekti: I pasitrõpijo vieną kartą pas tą kunigą atvažiuoti ano pažįstamas Als. Bet ten pasitropijęs būti cigonas, tas ir pavogęs vieną vinį Sln. Nepasitropijo jai geras žmogus (vyras) Šln. Vienas žmogus pasitropijo man ant kelio BsMtII228(Klp). Kokia vasara pastropis, tokia ir nauda bus Vj.
^ Pasitrõpijo kaip aklai vištai grūdas Vvr.
10. intr. būti linkusiam ką daryti: Ale ana patropija viseip Krtn.
11. intr. kiek susiderinti: Ka pramoksti kulti [spragilu], nėko vieto[je], tik reik patrõpyti Krš.

×pritrõpyti
1. žr. užtropyti 3: Girti žvirbliai rods ne tankiai pritropyjami prš.
2. refl. N atsitikti: Prisitrõpijo jam toks atsitikimas J. Ko verki? Ar tau vėl kokia nelaimė prisitropijo? DS290(Rs).

×sutrõpyti
1. intr. sutaikyti, suderinti: Nesmagu, kap nesutrõpysi – vienas sau, kitas sau Ml.
| refl.: Susitropijova abudu susieiti J.
2. tr. LTR(Tlž) sutikti, sueiti: Kad sutrõpydavo, pabausdavo Smln.
| refl. N, K: Su kuomi susitrõpyti KII382.

×užtrõpyti tr. NdŽ; R
1. Vvr, Sl užkliudyti: Lįsk į pastogę, kad lytus neužtrõpytų Rsn.
2. parinkti tinkamesnį, geresnį: Kam užtrõpija vaistus, [tas] pagyna, kam neužtrõpija, nepagyna Akm.
3. Mž31 užeiti, užtikti: Čion vogė jis pirmą sykį, ale prie to jį užtrõpyjo KII358. Tikt aš tave užtropysiu kartą bevagiantį N. Lakstė vanags skraidydamas, užtrõpyjo kiškį JD193. Skalikai jo užtropijo pėdsakus RD201.

×trõpyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. trafić, brus. тpaпiць) KBII193, Rtr, LVIV227, NdŽ, KŽ; Q403,528, R, R29,354, MŽ38,91,474, N, M
1. tr., intr. Kos56 kliudyti, užgauti, pataikyti: Jis su akmeniu medį trõpyjo KII234. Netrõpyk į langą Kal. Trõpyjo į gyslę nervinę, užtai teip skaudėjo (leidžiant vaistus) Sdb. O tas balkis buvo teip taisytas, kad jaunikius turi tropytie [krisdamas], o marčias turi gyvas palikti BsMtII182(Klp).
| Tą medį saulė labai trõpyja KI156.
| Kam ta burta tropija tas tur būt prarytas BsMtII230(Klp).
| prk.: Tai mane tropijo R167, N. Jis tuom žodžiu jaučias trõpytas KII235. Er ne teipo yra, jog mano žodžiai ir mano provos, kurias aš per mano tarnus prarakus prisakiau, jūsų tėvus tropijo BBZak1,6. Malda netropijanti, nuoprosna R135, MŽ179. Ot! tropijo dalgis į akmenį, – juokėsi Antanas Žem.
ǁ kliudyti taikantis: Kam reik badyti, jeigut netrõpiji? Slnt. Ei trõpyk trõpyk mane, šaudyklėli, į raibąsias plunksnužėles JD131.
ǁ atsekti, nepaklysti vykstant: Klausė, ar trõpysiu pas juos ateit Všt. Ilgai ieškojo, o vis tiek netropijo įeiti Kv. Kai išeinu iš mašinos, nebežinau, kur eitie, pasklausiu, tada trõpiju Lel. Ar jis trõpys nueit, juk labai sutemo Rg. Trõpijom [nueiti] šunio balsan Str. O kad mes paliksim jauniausią brolelį, netrõpysim kelelį JD399. Užlijo lietus, užtemė tamsus, netropis žirgelis viešo kelelio TD73. Netropijau in dvarelį, patropijau in darželį LTR(Upn). Tę krykštė narstė raiba antelė netrõpijus pulkelį (d.) Klvr.
2. tr., intr. R115, MŽ150 gerai, tinkamai, norimai, laiku ką padaryti; pataikyti: Jis trõpijo gero[je] valando[je] pasėti miežius J. Gerai, kad tropyjai parvažiuot Graž. Trõpijau [ateiti] ant pat pietų Kv. Matai, kaip trõpijom duobę iškast Slm. O tai gerai, sesužėlė, trõpyjai, kad vynines obalėles sodinai JV1005.
3. intr., tr. įtikti: Do jai sunku trõpyt Dglš. Kai bernu tarnavo, anas jiem labai trõpijo Ktk. Ir karvių aš jam netrõpydavau perkelt Trgn. Dabar marti tvarko [namus], aš jau nebetropiju, žinai, kaip senas žmogus… Rk. Nemokėsiu, netrõpysiu kaip reikia padėkavoti A.Baran. Dabar mokytam netrõpytum ir par gryčią pereit Skdt. Didis tavo pulkelis, maža mano dukrelė, nemokės netropys žodužėlio kalbėtie LB71.
4. tr. gauti tinkamą: Ui ui ui, Dievai, Dievuliau mano, netrõpyjau bernelio JV799. Ak tu Dieve, Dievulėliau, netropijau mergužėlę, išsirinkau tinginėlę BsO164. Netropijai martelės: nei audėjėlė, nei verpėjėlė, nei šieno grėbėjėlė NS586(Vb).
5. žr. užtropyti 3: Aš jį čia trõpyjau KII235. Bekeliaudamas tropyjo jisai vieną malūną MitVI14. Dieneles trotyjau, vargelį trõpyjau JV112.
^ Nu vilko bėgdamas ant meškos tropijo LMD. Tropysi kertę B472, MŽ32.
6. refl. impers. R, R152,421, MŽ75,202,226,571, N atsitikti, pasitaikyti: Negali žinoti, kaip galia tropyties NmŽ. Aš kai obuolius susapnuoju, tai blogai trõpysis Str. Man pačiam tas trõpijas Rsn. Retai tokių trõpijas, retai tokių atsitikimų yr Km. Tai retai tropijasi Tat. I viseip trõpijos, visokių vargų Yl. Trõpijas ton ūlyčion ateit čigonui BM5(Kp). Andai trõpyjos, kad aš, į baudžiavą jodams, kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių K.Donel. Tropytisi Q528. Ir nusidavė (tropijos) tą lauką būti Boas, kursai nuog giminės Elemelech buvo BBRut2,3. Ir kad mi tai (tropijos), jog Motina Viešpaties ateit manęsp Ch1Luk1,43. Tropijuos po Dievu esant PrLXVII24, N. Trõpyčiaus mirti – ką jūs darytumėt Klp.
^ Duona ne marti, viseip tropijas LTR(Slk). Po Dievu ėsant visaip tropijas MŽ. Ir šoną užgulant iškada gal tropytis MŽ.
7. refl. impers. atsirasti, būti atvejui, progai: Man kartą tropijos eiti į Papilę Sln. Daugiaus jos (gyvatės), anė jai pavėdžių gyvačių nesitropijo matyt BsPII117(Srd).
8. refl. atsitiktinai, netikėtai atsirasti: Duona sena ir nekiek, sako gi, kai duonos nekiek, tai i svečias trõpijas Švnč. Ale niekad ji niekad nesitrõpija man Brt. Ir anudu ejo į bažnyčią susivinčiavot ir trõpijos anudums svotas MitII42(Krg).
^ Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis PrLXVII19, B360.
9. tr. būti linkusiam, mėgti: Sūnai trõpija abudu išgert, i šitas nespjauna Slm. Jau ir visos trõpija pameluot, ale Šidlauskienė tai labiausia Slm.
10. intr. atitikti: Vardas ne tas pats, netrõpyja KII387.
11. intr. impers. tekti, atsitikti, pasitaikyti: Vienam kartą trõpyjo par girią keliauti, ir bekeliaujant jis sutiko vieną vokietį MitVI54. Ir tropijo ing tą pūstynę tos girios atrasti gražų nedidelį dvarelį DS63(Rs).

×atitrõpyti tr.
1. parinkti tinkamesnį, geresnį: Attropijau valandėlę meilingą, kad prigydžiau obelėlę vyningą d.
2. atitikti: Jie užsiprašydavo dvigubai; jei tu žinai tą kainą, atitrõpijai, tai greičiau sutinka Snt.
3. refl. impers. N atsitikti: Gyvenime viseip atsitrõpija Ob.
4. refl. impers. būti, tiktis progai, atvejui: Atsitropyjo tau ten beesant, beviešiant pasipažinti su tavo brotu J.

×įtrõpyti
1. tr. taikantis įkišti: Ale kaip tą žaltį įtrõpijai į tą butelką Trk.
2. intr. Ktk pasistengti, kad įlįstų, įtiktų: Įtrõpyk į vidų daržinės įvažiuoti J.
3. intr. R421, MŽ571, N, K atsitikti, įvykti.
4. intr. įtikti: Negal jam niekaip intrõpyt Kr.

×nutrõpyti
1. intr. nusitaikyti: Ka trenkė nutrõpijęs! Vvr.
2. tr., intr. R, MŽ, N nutaikyti, tinkamai parinkti: Nutrópijau į gerą laiką nueiti J. Gerai nutrõpijo kelią, ka į trečią dieną numus tik rado (iron.) Kv.
3. refl. impers. pasisekti: Dideliai gerai man šį kartą nusitropijo J.Marc.

×patrõpyti K, NdŽ, KŽ
1. intr. pataikyti: Gal patrõpyti į mažą pirštelį, ot šaudo! Trkn. Kulkos, kaip šavė, patrõpijo į puoduką, ausį i numušo Rdn. Patrõpijo į kriauklų tarpą i papjovė Lnk. Patropijo kaip žabalis [v]andenin Ds.
| tr.: Krygužėje buvau, šūvužį šoviau, patrõpyjau mergelę LB54.
ǁ kliudyti taikantis: Į sykį patropijo MŽ, N. Jis už sykį patropijo jam į galvą J. I nepatropyjau pro šalį NmŽ.
2. tr. gerai pataikyti, sugebėti, pajėgti: Nieko, nieko, ale i ji patrõpija pasakyt, ka nori Rd. Nepatropijo atdaryti tikrąsias duris į lauką, atdarė duris į trobą BsPII5(Kl). Su šaukštu nepatropijo valgį pasemti Ns1832,11-12. Išmeta iš seklyčios ir antrą sykį, kad nepatrõpyja atsakyti suolsėdžiui JR27. Jei gerai patropysu padirbti, paskuo i kitims padirbsu Žr.
3. tr. pataikyti į laiką: Šitai i patrõpijau an pietų Tl. Vėl nepatrõpijau ateit Jnš.
4. intr. pakliūti, atsidurti kur: Prie našlės į nakvynę patrõpyjo Jrk14. Netropyjau į girelę, patrõpyjau į darželį JV604.
5. tr., intr. Užp įtikti: Ar patrõpiji jam dirbt? Skdt.
6. tr. pasistengti (ką padaryti): Ale ka ir patrõpijai pasakyt žodį riebų Jnšk.
7. žr. užtropyti 3: Jis patrõpyjo jąją dar su tuom daktaru Pgg.
8. refl. impers. Krs pasitaikyti, atsitikti: Kitą sykį ir šiaip pasitropija, ir taip N. Pasitrõpijo, kad važiavo vienas klierikas BM17(Skp).
9. refl. K atsitiktinai, netikėtai pasitaikyti, įvykti, atsirasti, tekti: I pasitrõpijo vieną kartą pas tą kunigą atvažiuoti ano pažįstamas Als. Bet ten pasitropijęs būti cigonas, tas ir pavogęs vieną vinį Sln. Nepasitropijo jai geras žmogus (vyras) Šln. Vienas žmogus pasitropijo man ant kelio BsMtII228(Klp). Kokia vasara pastropis, tokia ir nauda bus Vj.
^ Pasitrõpijo kaip aklai vištai grūdas Vvr.
10. intr. būti linkusiam ką daryti: Ale ana patropija viseip Krtn.
11. intr. kiek susiderinti: Ka pramoksti kulti [spragilu], nėko vieto[je], tik reik patrõpyti Krš.

×pritrõpyti
1. žr. užtropyti 3: Girti žvirbliai rods ne tankiai pritropyjami prš.
2. refl. N atsitikti: Prisitrõpijo jam toks atsitikimas J. Ko verki? Ar tau vėl kokia nelaimė prisitropijo? DS290(Rs).

×sutrõpyti
1. intr. sutaikyti, suderinti: Nesmagu, kap nesutrõpysi – vienas sau, kitas sau Ml.
| refl.: Susitropijova abudu susieiti J.
2. tr. LTR(Tlž) sutikti, sueiti: Kad sutrõpydavo, pabausdavo Smln.
| refl. N, K: Su kuomi susitrõpyti KII382.

×užtrõpyti tr. NdŽ; R
1. Vvr, Sl užkliudyti: Lįsk į pastogę, kad lytus neužtrõpytų Rsn.
2. parinkti tinkamesnį, geresnį: Kam užtrõpija vaistus, [tas] pagyna, kam neužtrõpija, nepagyna Akm.
3. Mž31 užeiti, užtikti: Čion vogė jis pirmą sykį, ale prie to jį užtrõpyjo KII358. Tikt aš tave užtropysiu kartą bevagiantį N. Lakstė vanags skraidydamas, užtrõpyjo kiškį JD193. Skalikai jo užtropijo pėdsakus RD201.

×trõpyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) (l. trafić, brus. тpaпiць) KBII193, Rtr, LVIV227, NdŽ, KŽ; Q403,528, R, R29,354, MŽ38,91,474, N, M
1. tr., intr. Kos56 kliudyti, užgauti, pataikyti: Jis su akmeniu medį trõpyjo KII234. Netrõpyk į langą Kal. Trõpyjo į gyslę nervinę, užtai teip skaudėjo (leidžiant vaistus) Sdb. O tas balkis buvo teip taisytas, kad jaunikius turi tropytie [krisdamas], o marčias turi gyvas palikti BsMtII182(Klp).
| Tą medį saulė labai trõpyja KI156.
| Kam ta burta tropija tas tur būt prarytas BsMtII230(Klp).
| prk.: Tai mane tropijo R167, N. Jis tuom žodžiu jaučias trõpytas KII235. Er ne teipo yra, jog mano žodžiai ir mano provos, kurias aš per mano tarnus prarakus prisakiau, jūsų tėvus tropijo BBZak1,6. Malda netropijanti, nuoprosna R135, MŽ179. Ot! tropijo dalgis į akmenį, – juokėsi Antanas Žem.
ǁ kliudyti taikantis: Kam reik badyti, jeigut netrõpiji? Slnt. Ei trõpyk trõpyk mane, šaudyklėli, į raibąsias plunksnužėles JD131.
ǁ atsekti, nepaklysti vykstant: Klausė, ar trõpysiu pas juos ateit Všt. Ilgai ieškojo, o vis tiek netropijo įeiti Kv. Kai išeinu iš mašinos, nebežinau, kur eitie, pasklausiu, tada trõpiju Lel. Ar jis trõpys nueit, juk labai sutemo Rg. Trõpijom [nueiti] šunio balsan Str. O kad mes paliksim jauniausią brolelį, netrõpysim kelelį JD399. Užlijo lietus, užtemė tamsus, netropis žirgelis viešo kelelio TD73. Netropijau in dvarelį, patropijau in darželį LTR(Upn). Tę krykštė narstė raiba antelė netrõpijus pulkelį (d.) Klvr.
2. tr., intr. R115, MŽ150 gerai, tinkamai, norimai, laiku ką padaryti; pataikyti: Jis trõpijo gero[je] valando[je] pasėti miežius J. Gerai, kad tropyjai parvažiuot Graž. Trõpijau [ateiti] ant pat pietų Kv. Matai, kaip trõpijom duobę iškast Slm. O tai gerai, sesužėlė, trõpyjai, kad vynines obalėles sodinai JV1005.
3. intr., tr. įtikti: Do jai sunku trõpyt Dglš. Kai bernu tarnavo, anas jiem labai trõpijo Ktk. Ir karvių aš jam netrõpydavau perkelt Trgn. Dabar marti tvarko [namus], aš jau nebetropiju, žinai, kaip senas žmogus… Rk. Nemokėsiu, netrõpysiu kaip reikia padėkavoti A.Baran. Dabar mokytam netrõpytum ir par gryčią pereit Skdt. Didis tavo pulkelis, maža mano dukrelė, nemokės netropys žodužėlio kalbėtie LB71.
4. tr. gauti tinkamą: Ui ui ui, Dievai, Dievuliau mano, netrõpyjau bernelio JV799. Ak tu Dieve, Dievulėliau, netropijau mergužėlę, išsirinkau tinginėlę BsO164. Netropijai martelės: nei audėjėlė, nei verpėjėlė, nei šieno grėbėjėlė NS586(Vb).
5. žr. užtropyti 3: Aš jį čia trõpyjau KII235. Bekeliaudamas tropyjo jisai vieną malūną MitVI14. Dieneles trotyjau, vargelį trõpyjau JV112.
^ Nu vilko bėgdamas ant meškos tropijo LMD. Tropysi kertę B472, MŽ32.
6. refl. impers. R, R152,421, MŽ75,202,226,571, N atsitikti, pasitaikyti: Negali žinoti, kaip galia tropyties NmŽ. Aš kai obuolius susapnuoju, tai blogai trõpysis Str. Man pačiam tas trõpijas Rsn. Retai tokių trõpijas, retai tokių atsitikimų yr Km. Tai retai tropijasi Tat. I viseip trõpijos, visokių vargų Yl. Trõpijas ton ūlyčion ateit čigonui BM5(Kp). Andai trõpyjos, kad aš, į baudžiavą jodams, kaip šaltyšiui reik, įdrožiau tinginį Slunkių K.Donel. Tropytisi Q528. Ir nusidavė (tropijos) tą lauką būti Boas, kursai nuog giminės Elemelech buvo BBRut2,3. Ir kad mi tai (tropijos), jog Motina Viešpaties ateit manęsp Ch1Luk1,43. Tropijuos po Dievu esant PrLXVII24, N. Trõpyčiaus mirti – ką jūs darytumėt Klp.
^ Duona ne marti, viseip tropijas LTR(Slk). Po Dievu ėsant visaip tropijas MŽ. Ir šoną užgulant iškada gal tropytis MŽ.
7. refl. impers. atsirasti, būti atvejui, progai: Man kartą tropijos eiti į Papilę Sln. Daugiaus jos (gyvatės), anė jai pavėdžių gyvačių nesitropijo matyt BsPII117(Srd).
8. refl. atsitiktinai, netikėtai atsirasti: Duona sena ir nekiek, sako gi, kai duonos nekiek, tai i svečias trõpijas Švnč. Ale niekad ji niekad nesitrõpija man Brt. Ir anudu ejo į bažnyčią susivinčiavot ir trõpijos anudums svotas MitII42(Krg).
^ Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis PrLXVII19, B360.
9. tr. būti linkusiam, mėgti: Sūnai trõpija abudu išgert, i šitas nespjauna Slm. Jau ir visos trõpija pameluot, ale Šidlauskienė tai labiausia Slm.
10. intr. atitikti: Vardas ne tas pats, netrõpyja KII387.
11. intr. impers. tekti, atsitikti, pasitaikyti: Vienam kartą trõpyjo par girią keliauti, ir bekeliaujant jis sutiko vieną vokietį MitVI54. Ir tropijo ing tą pūstynę tos girios atrasti gražų nedidelį dvarelį DS63(Rs).

×atitrõpyti tr.
1. parinkti tinkamesnį, geresnį: Attropijau valandėlę meilingą, kad prigydžiau obelėlę vyningą d.
2. atitikti: Jie užsiprašydavo dvigubai; jei tu žinai tą kainą, atitrõpijai, tai greičiau sutinka Snt.
3. refl. impers. N atsitikti: Gyvenime viseip atsitrõpija Ob.
4. refl. impers. būti, tiktis progai, atvejui: Atsitropyjo tau ten beesant, beviešiant pasipažinti su tavo brotu J.

×įtrõpyti
1. tr. taikantis įkišti: Ale kaip tą žaltį įtrõpijai į tą butelką Trk.
2. intr. Ktk pasistengti, kad įlįstų, įtiktų: Įtrõpyk į vidų daržinės įvažiuoti J.
3. intr. R421, MŽ571, N, K atsitikti, įvykti.
4. intr. įtikti: Negal jam niekaip intrõpyt Kr.

×nutrõpyti
1. intr. nusitaikyti: Ka trenkė nutrõpijęs! Vvr.
2. tr., intr. R, MŽ, N nutaikyti, tinkamai parinkti: Nutrópijau į gerą laiką nueiti J. Gerai nutrõpijo kelią, ka į trečią dieną numus tik rado (iron.) Kv.
3. refl. impers. pasisekti: Dideliai gerai man šį kartą nusitropijo J.Marc.

×patrõpyti K, NdŽ, KŽ
1. intr. pataikyti: Gal patrõpyti į mažą pirštelį, ot šaudo! Trkn. Kulkos, kaip šavė, patrõpijo į puoduką, ausį i numušo Rdn. Patrõpijo į kriauklų tarpą i papjovė Lnk. Patropijo kaip žabalis [v]andenin Ds.
| tr.: Krygužėje buvau, šūvužį šoviau, patrõpyjau mergelę LB54.
ǁ kliudyti taikantis: Į sykį patropijo MŽ, N. Jis už sykį patropijo jam į galvą J. I nepatropyjau pro šalį NmŽ.
2. tr. gerai pataikyti, sugebėti, pajėgti: Nieko, nieko, ale i ji patrõpija pasakyt, ka nori Rd. Nepatropijo atdaryti tikrąsias duris į lauką, atdarė duris į trobą BsPII5(Kl). Su šaukštu nepatropijo valgį pasemti Ns1832,11-12. Išmeta iš seklyčios ir antrą sykį, kad nepatrõpyja atsakyti suolsėdžiui JR27. Jei gerai patropysu padirbti, paskuo i kitims padirbsu Žr.
3. tr. pataikyti į laiką: Šitai i patrõpijau an pietų Tl. Vėl nepatrõpijau ateit Jnš.
4. intr. pakliūti, atsidurti kur: Prie našlės į nakvynę patrõpyjo Jrk14. Netropyjau į girelę, patrõpyjau į darželį JV604.
5. tr., intr. Užp įtikti: Ar patrõpiji jam dirbt? Skdt.
6. tr. pasistengti (ką padaryti): Ale ka ir patrõpijai pasakyt žodį riebų Jnšk.
7. žr. užtropyti 3: Jis patrõpyjo jąją dar su tuom daktaru Pgg.
8. refl. impers. Krs pasitaikyti, atsitikti: Kitą sykį ir šiaip pasitropija, ir taip N. Pasitrõpijo, kad važiavo vienas klierikas BM17(Skp).
9. refl. K atsitiktinai, netikėtai pasitaikyti, įvykti, atsirasti, tekti: I pasitrõpijo vieną kartą pas tą kunigą atvažiuoti ano pažįstamas Als. Bet ten pasitropijęs būti cigonas, tas ir pavogęs vieną vinį Sln. Nepasitropijo jai geras žmogus (vyras) Šln. Vienas žmogus pasitropijo man ant kelio BsMtII228(Klp). Kokia vasara pastropis, tokia ir nauda bus Vj.
^ Pasitrõpijo kaip aklai vištai grūdas Vvr.
10. intr. būti linkusiam ką daryti: Ale ana patropija viseip Krtn.
11. intr. kiek susiderinti: Ka pramoksti kulti [spragilu], nėko vieto[je], tik reik patrõpyti Krš.

×pritrõpyti
1. žr. užtropyti 3: Girti žvirbliai rods ne tankiai pritropyjami prš.
2. refl. N atsitikti: Prisitrõpijo jam toks atsitikimas J. Ko verki? Ar tau vėl kokia nelaimė prisitropijo? DS290(Rs).

×sutrõpyti
1. intr. sutaikyti, suderinti: Nesmagu, kap nesutrõpysi – vienas sau, kitas sau Ml.
| refl.: Susitropijova abudu susieiti J.
2. tr. LTR(Tlž) sutikti, sueiti: Kad sutrõpydavo, pabausdavo Smln.
| refl. N, K: Su kuomi susitrõpyti KII382.

×užtrõpyti tr. NdŽ; R
1. Vvr, Sl užkliudyti: Lįsk į pastogę, kad lytus neužtrõpytų Rsn.
2. parinkti tinkamesnį, geresnį: Kam užtrõpija vaistus, [tas] pagyna, kam neužtrõpija, nepagyna Akm.
3. Mž31 užeiti, užtikti: Čion vogė jis pirmą sykį, ale prie to jį užtrõpyjo KII358. Tikt aš tave užtropysiu kartą bevagiantį N. Lakstė vanags skraidydamas, užtrõpyjo kiškį JD193. Skalikai jo užtropijo pėdsakus RD201.

skri̇́eti, -ja (skrẽja OGLIII215), -jo (skrė́jo OGLIII215) NdŽ, skriẽti, -ja (skrẽja Jn, Š, NdŽ, Kv, Rt, -na [K], Dsn; M, -mia Grv), -jo (skrė̃jo Š, NdŽ, skri̇̀nė Dsn, -mė Grv) K, Š, NdŽ, Vvr; L
1. intr. K, DŽ suktis, judėti ratu: Ana skrieja, t. y. sukasi ratu šokdama J. Aš skreju, t. y. einu aplinku J. Čia tai susivažinėja žolė: su motociklu jis, būdavo, skri̇́eja skri̇́eja Slm. Žemė sukasi aplink ašį, skriẽja aplink saulę BŽ306. Trečią parą skrieja kosminis laivas „Vostok-6“ sp. Elektronai skrieja aplink branduolį kaip planetos aplink saulę K.Daukš.
ǁ sroventi, tekėti aplinkui, cirkuliuoti: Kraujas gyslose skriẽja BŽ306.
ǁ tr. sukantis daryti ratą: Vainiką skrieju (šoku ratelį) R348, MŽ465.
2. tr., intr. R, N, K daryti apskritimą, apvaliai brėžti, rėžti: Senis kubilui dugną skrieja Vl. Girnas skrieju J. Skri̇́eti ratą NdŽ. Kur skriejau su skrituliu, ten paliko brėžis ant lentos užbrėžtas J. Skri̇́eti sparnu (apie gaidį) NdŽ.
ǁ tr. gydyti burtais, vedžiojant pirštu apie skaudamą vietą: Jis mokėjo skriet rožę Kp.
3. tr. riesti, supti, gaubti: Tarpurievė tamsiu ruožu skrieja rievę Mt.
| refl. K: Tarpurievės skriejasi lygiais apskritimais Mt.
4. intr. vaikštinėti aplink ką nors, sukiotis domintis, tykojant: Va, žiūrėk, jau skri̇́eja bobos apie sodelį Slm. Gaidys skri̇́eja aplink vištą Sb. Aš manau, kad jis daugiau apie ją neskriẽs (nesimeilins) Vl.
| Pradėjau skriet (dairytis, domėtis) aplink tą arklį, ale kad brangus Kp.
| refl.: Be vieno paliovimo [piktoji dvasia] skriejasi kaip ir levas staugdamas WP79.
5. intr. K skristi: Bitis skrieja J. Skriejo gulbė, t. y. į šalį palėkė J. Skrieja ratu didelis paukštis Kp. Jau gal kokį paukščiuką vanagas pamatė, kad skrieja ties rugiais toj pačioj ir toj pačioj vietoj Antš. Jeigu gandras aukštai skrieja, nemosuodamas sparnais, tai prieš pagadą LTR(Grk). Ir plaukte plaukiau, ir skrietè skriejaũ – nepriplaukiau dvarelio (d.) Snt. Iš čia tie vabalai skriẽ[ja] į ten Nmk.
| prk.: Leisti savo mintims laisvai skrieti J.Jabl. Sakyti! Nesakyti! – skriejo mislys per Danylos galvą V.Piet. Iš ten skriejo geros žinios J.Dov. Širdis prie tavęs skri̇́eja (veržiasi) NdŽ.
6. intr. greitai judėti oru, erdve: Dangumi skrieja supleišėję, greiti debesys J.Dov. Debesyse skriejo ryškiai šviečiantis mėnulis rš. Kaukdamas skriejo vėjas rš. Jos kaselės, rodos, skriejo kartu su vėju rš.
7. intr. sklisti oru (apie garsą): Riksmas skriejo iš už stačios kalvos J.Dov. Pirmininko žodžiai skriejo kažkur pro šalį rš.
8. greitai, skubinai eiti, bėgti, važiuoti, plaukti: Ne tiek ėjo, kiek skri̇́ete skri̇́ejo NdŽ. Kur tu dabar skrieji, dūkrele, šilkais šnabždėdama? Jrb. Kur tu vėl skri̇́eji? Alk. Mikė skriejo tekinas pro duris M.Valanč. Basa ji skrieja pavasario žolynu J.Gruš. Pratinos, kaip mešką ar šerną, ant savęs skrejant, vienu smūgiu nublokšti S.Dauk. Bėgdama per laukus, ne vienus kiškius išbaidė: skriejo po vieną į krūmus pasislėpti Žem. Greitasis traukinys skrieja lygiais jau ištuštėjusiais Suvalkijos laukais A.Vien. Tuo tarpu laivas skriejo per vandenyną J.Balč. Tegu skrieja baltos burės su raudona vėliava (sov.) sp.
| Vienas paskui kitą atgal skriejo telegrafo stulpai (važiuojant taip rodėsi) rš.
^ Šaukant ir vilkas skreja į mišką VP44.
ǁ refl. NdŽ bėgti lenktynių.
9. intr. prk. greitai eiti, bėgti (apie laiką): Štai kaip laikas bėga, tiesiog skrieja laikas, nesuspėji apsidairyti rš. Įvykiai skriejo žaibo greitumu rš.
10. intr. sklisti, lėkti tolyn, į šalis: Iš bokšto kibirkštys skrieja ir skrieja P.Vaičiūn. Skri̇́ejančios žarijos NdŽ.
11. intr. eiti paskliundomis, mėtytis, sklembti: Šlajos skrieja N. Mašina pradėjo į šoną skri̇́et Jrb. I brikas skriẽ[ja] Erž.
| refl.: Šlajos skriejas N.
12. refl. brautis, lįsti, dangintis: Ak tu, gyvate, kur tu čia skrieni̇́es in avižas! Tvr. Ko tu skriemi̇́es kitan kieman? Grv. Nesavo[ji] jį te nešė: reikė jam te skriẽties! Dsn.
13. tr. mesti kuo, baidyti, kad nuskristų: Ei metė, skriejo mane (gegelę) motinėlė aukselio obuolėliu LMD(Snt). Ei nemesk, neskriek manę, motynėle, iškados nepadariau JV826.
14. intr. driektis: Skrieja kadugys pažeme, t. y. nukirstas atželia J.
◊ rãtą skri̇́eti meilintis: Skrieja ratą apie mergą kaip ir gaidys Pnd.
apskri̇́eti, -ja (àpskreja Grd), -jo, apskriẽti K; L
1. tr. K, DŽ1 apsisukti ratu: Šita žemė didžiojoj erdvėj vienų metų bėgyje apskrieja saulę Vd.
2. tr. N, K, Š, Ser, DŽ apvaliai aprėžti, apibrėžti aplink: Dugną kubilo apskri̇́ek J. Apskri̇́ek į skridinį lentą su peiliu, t. y. apgriežk, apibrėžk ir padirbsi dugną dėl kibiro, dėl kubilo J. Su kuriuo apskrieji, tas skriestuvas LKKXII172(Ak?). Apvalinu, apskrienu SD223. Apskrienamas, apiskriestinas SD223.
| refl. tr. K: Reik su šermukšniniu medžiu kaip užsiekiant su ranka ratą apsukui save apsiskrieti LMD(Sln).
ǁ tr., intr. apvesti kuo apie skaudamą vietą (gydant burtais): Kad naujikaulis auga, reikia su nabašnyko kauleliu apskri̇́et, i nebeaugs Žml. Dedirvines reikia apskriet su duona ir atiduot avim LTR(Vb).
3. tr. R377, N apriesti, apsupti, apgaubti: Pumpurai apgaubti lukštais ir apskrieti siaurais lapų pėdais Mt. Madonos veidas apskrietas monumentaliu apsiausto siluetu rš.
| prk.: Nusitikinčiūsius ing Viešpatį susimylimas apskries Mž467.
4. greitai apeiti, apibėgti, apvažiuoti aplink ką: Ans apskri̇́ejo apie trobą, t. y. apibėgo J. Žvangindamas geležiniu antkakliu, šuoliais apskriejo kiemą rš.
ǁ tr. einant iš visų pusių apsupti: Siekiasi apskrieti priešą ir užpulti ant jo iš užpakalio V.Piet.
5. greitai apeiti, apibėgti daug vietų: Visus kaimynus apskriẽti NdŽ. Greit jau apskri̇́ejai visur Grd. Iki jūs atsilsėsite, aš kaip matai apskrieju visą miestą! rš.
6. tr. Sut apimti, aprėpti; apžvelgti: Jis apskriejo akimis laukus rš. Lygumos, lygumos, kur tik akimi apskriesi sp.
7. tr. sklindant oru, plačiai pasiekti (apie garsą): Iš arti jo (būgno) garsas nebuvo labai stiprus, bet apskriedavo visą parapiją V.Myk-Put.
ǁ prk. greitai išplisti, pasidaryti žinomam: Mintys apskriejo visą pasaulį sp. Žinia apie kaizerio pabėgimą apskriejo visą valsčių rš.
8. tr. Sut, N duoti definiciją, apibrėžti: Apskrienu, aprašau SD223.
9. intr. aplink apvirti, sukietėti: Neišviręs [kiaušinis], tik baltymas apskriẽjęs Rs.
| refl.: Imk lauk kiaušinį, jau turbūt apsiskriejo Skr.
atskri̇́eti, -ja (àtskreja), -jo intr., atskriẽti, -ja (-na), -jo
1. NdŽ atskristi: Didžiausias varnėnų būrys kaip debesis šiu šiu šiu atskriejo, nusileido Žem. Iš toli laisvas vėjas atskrieja garbanotų berželių kedent J.Marcin.
| prk.: Ir skausmai bei džiaugsmai atskrieja ir briaujas artyn Vd.
2. prk. greitai, skubinai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Vytautas atskriejo, žodžio negalėdamas pratarti S.Dauk. Išvydęs atskrejant į paupį keletą studentelių, klausiau: – Kur skubat, vaikai? M.Valanč. Par dvi valandas ir atskri̇́ejam Panevėžin Krs.
| Atskriejo žiema rš.
3. refl. atsidanginti, atsibrauti: Ir vėl tas ubagas pas mum atsiskriẽna Tvr.
įskri̇́eti, -ja (į̇̃skreja Š), -jo (įskrė́jo) NdŽ, įskriẽti, -ja (į̇̃skreja NdŽ), -jo (įskrė̃jo NdŽ) NdŽ
1. intr. NdŽ, Ser įskristi: O ir įlėkiau, o ir įskrė́jau į močiutės sodelį Š. O aš įtūpiau, o aš įskri̇́ejau į vyriausią vyšnelę JV788. Automatinė stotis „Venera“ įskriejo į Veneros planetos atmosferą sp.
| refl.: O aš įlėkiau ir įsiskri̇́ejau į vyšnelių sodelį JV826.
2. intr. prk. greitai įbėgti: Ir įbėgau, ir įskri̇́ejau į seselių pulką JV558.
3. tr. įdėti, įstatyti ką nuskrietą, apskritą: Reikia kibirui įskri̇́et dugnys Š.
išskri̇́eti, -ja (i̇̀šskreja Š), -jo (išskrė́jo Š) intr. NdŽ, išskriẽti, -ja (i̇̀šskreja NdŽ), -jo (išskrė̃jo NdŽ) K, NdŽ
1. DŽ1 išskristi: Paukščiai išskriejo į pietus, ieškodami šiltesnio oro Žem.
2. DŽ prk. greitai išbėgti: Pamatęs tėvą pareinant, išskriejo lig vartų jo sutikti M.Valanč. Pietums atejus, išskri̇́ejo vaikai (iš mokyklos) namo valgyti Š.
3. refl. BŽ480 išsidriekti: Išsiskriẽjo kadugys pažeme J.
nuskri̇́eti NdŽ, nuskriẽti, -ja (nùskreja NdŽ, -na), -jo (nuskrė̃jo, nùskrinė)
1. intr. DŽ1 nuskristi: O ir nulėkiau, o ir nuskri̇́ejau į močiutės dvarelį, žalių vyšnių sodelį JV816. Mažas greitas naikintuvas nuskriejo pasitikti priešo rš.
| prk. DŽ1: Mintys kažin kur į laukus nuskriẽjo (nuskrė̃jo) NdŽ.
2. intr. greitai nulėkti oru, erdve: Pagelto lapai, regis, nutrupėjo ir, supdamiesi lyg drugiai ore, tolyn nuskriejo E.Miež. Kartas nuo karto ir pro mane nuskrieja tokių skeliaudrų Mš.
3. intr. nusklisti oru (apie garsą): Balsas nuskriejo nuo kauburio į visas keturias šalis rš. Skambėk, daina, nuskriek per kaimus ir miestus rš.
4. greitai nubėgti, nuvažiuoti, nuplaukti: Beregint Sabalis cypdamas sugrįžo ir vėl nuskriejęs lojo M.Valanč. Prancė nuskriejo į Maurus ir perspėjo S.Čiurl. Dvi valtys nuskriejo tolyn rš.
| refl.: Fricas nusiskriejo į tamsiausią kampą staldo LC1883,4. Nusi̇̀skrinė [mergaitė] OGLII328(Tvr).
ǁ pasitraukti į šalį: Ans nuskri̇́ejo iš kelio į pievą, t. y. pasišalino J.
5. intr. nukristi tolyn: Vandenėlio ėjau, vario vartus kėliau, – te nukrito, te nuskri̇́ejo rūtų vainikėlis JV691.
ǁ nuslysti, iškrypti: Į grabę, sako, mašina buvo nuskriẽjus Nmk.
6. tr. R, N, K, Z.Žem nubrėžti skriestuvu, apskritai nurėžti, nuapvalinti: Kibiro dugną nuskriẽti KI37. Skriją nuskriẽti KI217. Aptašo ir nuskrieja ir padaro tą nei vyriškį, nei kokį gražų žmogų RBIz44,13.
| refl. tr. K.
7. tr. nugriebti, nugrieti: Nùskriniau riebumą Dkšt.
paskri̇́eti, paskriẽti NdŽ
1. intr. paskristi ratu: A jam (lėktuvui) daug reik pasukt; paskri̇́eja, i gana Jrb.
ǁ Ser, NdŽ galėti paskristi: Ratai ne sparnai – oru nepaskrieja rš.
2. intr. NdŽ paskristi šalin.
3. intr. pasklembti, paslysti: Dabokis, ka nepaskriẽtum Erž.
4. intr. prk. pabėgti, nudumti: Lapė paskriejo į krūmą M.Valanč.
5. tr. paskleisti: Saulutė išlindo iš po debesio ir po visą pasaulį paskriejo savo šviesą rš.
6. tr. apvesti ratu buriant: Navikaulis vėl labai greit sugyja, kai bent kelis kartus paskrieji numirėlio kairės rankos bevardžiu pirštu LTR(Kp). Paskriejam triskart kviečio grūdą ir buriam Ps.
parskri̇́eti intr., parskriẽti, -ja (-mia), -jo (par̃skriemė) NdŽ
1. Ser, NdŽ parskristi.
2. prk. parbėgti, parlėkti: Pusiaugavėj parskriejo Gustis namon bliaudamas M.Valanč.
3. refl. parsidanginti: An galo jau parsi̇̀skriemė namon Grv.
pérskrieti intr., tr. NdŽ
1. perskristi: Nuo palangės jis per visą kambarėlį perskriejo rš.
| prk.: Per darbininkų veidus perskriejo kreivos šypsenos sp. Sale perskriejo tyla rš.
2. prk. greitai perbėgti, perlėkti: Mergaitė lyg ant sparnų nuskriejo žemyn laiptais, perskriejo tris kambarius ir priemenę S.Čiurl.
praskri̇́eti Š, praskriẽti, -ja (-na Š), -jo (pràskrinė Š) NdŽ
1. intr. DŽ1 praskristi: Baltas paukštis pro tave praskriejo rš.
2. intr. greitai pralėkti oru: Pro veidą praskriejo šaltas vėjo gūsis, nužvarbindamas kūną rš.
3. intr. prk. greitai prabėgti, pravažiuoti pro šalį: Staiga pro mane praskriejo nepažįstamas dviratininkas rš. Netikėtai praskriejo stirna rš.
| Tau gyvenimas – šventė praskriejanti, tavo laimei ir sapno gana! B.Sruog.
4. tr. kiek nugriebti, nugrieti: Truputį pràskriniau [riebumą] Dkšt.
suskri̇́eti
1. tr. sugaubti: Drabužį suskrieja, ir pasidaro skraitas LKKXII172(Ak?).
2. intr. silpnai sustingti: Kodė teip n'ilgai virinai kiaušinius – ką tik suskri̇́eję Stak. Buvo tik suskri̇́ejęs (užsitraukęs) ledas Grš.
| refl.: Duona žalia kai molis, vos kiek plučikė susiskri̇́ejus Skr. Jau ledas ant balučių susiskriejęs – kiek pašals, ir laikys Žvr.
užskri̇́eti NdŽ, užskriẽti, -ja (ùžskreja NdŽ), -jo (užskrė̃jo NdŽ) Š, NdŽ
1. intr. NdŽ užskristi.
2. tr. užstoti, užėjus iš priešakio: Užskri̇́eti kam kelią NdŽ.
3. tr. aprėžti: Užskri̇́eti ratą NdŽ.
4. tr. užbrėžti, nurodyti, nustatyti: Šventasis Raštas negali užskrieti mokslui ribų P.Aviž.
5. refl. apsitraukti paviršiumi: Jau užsiskri̇́ejęs Nemunas su ledu Grdž.

táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L
1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr.
^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn.
| refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin.
2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku[i] maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž.
| refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš.
3. tr., intr. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš.
4. tr. DŽ naudoti (paprastai praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41.
5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet.
| refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371.
ǁ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš.
6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu[i] vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš.
| refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc.
ǁ refl. Rtr stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš.
7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat.
| Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš.
8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk.
| refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk.
9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv.
^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln.
| refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru.
10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub.
| refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš.
11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč.
| Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr.
| refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134.
^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš.
12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk.
| refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk.
ǁ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv.
13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel.
14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk.
15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb).
16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub.
atitáikyti BŽ401, KŽ
1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti Š. Iš rozo to daikto neattáikiau Rdm. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią Pln. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti] J.Balt. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti LTR(Klvr).
2. refl. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Pg. Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau Srv.
3. refl. ppr. impers. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko Skd. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu[i] Nč. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko Srj. Sako, i mun taip atsitáikė Žr. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki V.Piet. Visaip tam sviete atsitáiko Jnšk. Atsitaikė tau nelaimė TS1900,2-3. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų LTII234.
4. refl. impers. Zp, Rūd būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai BŽ521. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius] Sml. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt Rs. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt BsPIII241(Brt).
5. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė Jd. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą Gs. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt Rs. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau BsV257(Nm). Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Pv. Atsitáikė gera palata, geri žmonės Drsk. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius Žem. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria Blv.
6. refl. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės Krš.

×datáikyti (hibr.)
1. žr. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt Klt. Datáikyk tu žmogus [druskos], bijojau persūdyt Žl.
2. žr. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt Krm.
3. refl. impers. žr. pataikyti 11 (refl.): Ir tam dastáikė jį regėt Dsm.
įtáikyti Rtr; Q143, R, MŽ, N
1. intr. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert Žl.
2. intr. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai… K.Saj. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją Vaižg.
3. intr. Rtr, KŽ įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti Š. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis], neįtáikom Vdžg. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt Žl. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai Rud. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi Mžš. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę Slk. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt Pv. Kas žmonimi intáikys Knv.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži Grdž. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė Mrj. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti Ggr.
4. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus V.Kudir.
| refl.: Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu Žem.
^ Įsitaikė kaip šuo į karietą LMD.
5. refl. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį Krš.
ištáikyti KŽ; LL291
1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš.
2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg.
3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš.
| refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk.
4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk.
5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš.
6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš.
| refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt.
7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put.
nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ
1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš.
| refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
ǁ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn.
2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš.
| refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ.
3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov.
| tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt.
| refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put.
4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš.
5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put.
6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti.
7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk.
patáikyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172
1. intr. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį Lbv. Vaikas man patáikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad patáikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau Aln. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė Nm. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi Lš. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm Krš. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė Krt. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys Slnt. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai Gršl. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos BsPIV113(Brt). Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne rš. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai], ką galia išlošti! Krš.
| prk.: Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti Vaižg.
^ Daug šaudė – mažai pataikė KrvP(Vs). Galvon taikė – uodegon pataikė KrvP(Mrc). Dievas kuo mes, tuo pataikys LTR(Mrj). Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) Vl.
| tr.: Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą LKKIX220(Dv).
ǁ kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė Pt.
2. tr., intr. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit Jrb. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk Trg. Svetimas ateina, vis žodį patáikai Krš. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu Gs. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt LKKXIII139(Grv). Tau ir kąsnelis buvo patáikytas Pc. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų Pnd. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) Mžš. Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Skr. Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja] Slm. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi Svn. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime DP430.
| refl. tr., intr.: Ligonis turi valgį pasitáikyt Rmš. Pastáikai ir valgymą sau Všn. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist Jnšk. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai Dg.
3. intr. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių Prn. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau Vkš. Jis patáikė į pačius pietus NdŽ. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia Jrb. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko Kž. Ant šiltų pėdų pataikė LTR(Grk). Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą J.Balt. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių J.Marc. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo S.Nėr. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti Pt. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti rš. Batelius tai jau patáikėt nupirkti Lkv. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis Všv. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo Jnšk. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta Sb. Jam niekap negali patáikyt Lzd. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit Mrj. Tu jam jau biškį patáikyk Žl. Mokėjau pataikyt jai pasiūti I.Simon. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt LB249. Nepatáikei ką pasakyt, tuo[j] piktumas Jrb. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt Krč. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė V.Kudir. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti Krt.
^ Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei Vkš. Pataikė kap kulka tvoron Nč, Al. Patáikė kai pirštu į dangų Slv. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas Varn. Patáikei kaip su pirštu į akį Skr. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą LTR(Mrj). Patáikė kaip lazda tvoron Sn. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę Snt. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė LTR(Rz). Nuo ko bėgau, in to patáikiau Dv.
| tr.: Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių J.Balč.
4. intr. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė LKT188(Gl). Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų Slnt. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau Brs. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią V.Kudir. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą BsPIV35(Brt). Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį I.Simon.
^ Pataikė kaip aklas duobėn TŽIII378(V.Krėv).
5. intr. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko Slk. Ne pro tas duris patáikė Vvr. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas Pp. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį Gršl. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau Klvr. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti Vkš.
^ Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris rš. Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP(Srj).
| tr.: Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko Žl.
^ Pataikė kai koją čebatan (apie gerą įsikūrimą) Slk.
6. intr. Ppl pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį Skp. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė Pln. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie BsPI17. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti Vkš. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės Jz. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt V.Kudir. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis Ln. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko Mžš.
| refl.: Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu Krš. Eidamas pasitáikyk, kur geriau Vrb.
7. intr. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko RdN. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas P.Cvir.
| refl.: Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt Stk. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man Ukm.
8. tr. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save Plv. Jei gerą patáikytai [vyrą]… Rsn. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį DvD243.
9. refl. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai] Žln.
10. refl. impers. Š, Rtr atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios Rod. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep Kpč. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša Antz. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina Gdž. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt Jnš. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos Skrb. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko Smal. I pasitáikyk tu ma[n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Slv. Man vienąsyk pasitáikė teip LKT184(Raud). Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo Bgs. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit Mšk. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti J.Jabl. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę Ašb.
^ Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko KrvP(Dg). Visai[p] pasitáiko i visai[p] reikia Jrb.
11. refl. impers. Š, Rtr būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt Alv. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja Dg. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą Slv. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis Mlk. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška Dg. Ma[n] tę pasitáikė būt Žgn. Latvijo[je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius Vkš. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst (ps.) LKT155(Žg). Tą vakarą i mun pasitáikė būti Varn. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens Jrb. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti Krš. Nepastáikė jį man suti̇̀kt Lš. Pasitáikys karts i geresnis gauti Brs. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką K.Donel. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus] End. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms Lk. Pasitáikė gerai sudėt audimą Rs. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė K.Donel.
12. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė[jo] vargt Krs. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu Skdt. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų] Ėr. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto Dgp. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens Sg. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę Plt. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam Skd. Gerai, kad geras vyras pasitáikė Srj. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku rš. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda] K.Donel. Tokių daiktų nepasitáikydavai Mšk. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko Krtn. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga Sdb. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo J.Bil. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių J.Avyž. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra rš. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa], nė į burną imt negaliu Erž. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė KlvrŽ. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga Jrb. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė Drs. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys rš. Kita pati pasitaikė ragana BsMtI114(Brt).
^ Gera galva, tik durnam pasitáikė Prn. Aklai vištai grūdas pasitáiko Trk. Pasitaikė kap šun rimbas LTR(Ss). Proga pasitaiko, bet nesikartoja TŽV598(Al).
◊ danti̇̀s ant dantiẽs nebepatáiko sakoma drebant iš šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad danti̇̀s ant dantiẽs nebipatáiko Vvr.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis J.Avyž.
į ši̇̀rdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko KrvP(Pšl).
pratáikyti NdŽ
1. intr. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. tr. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti Š, Rtr, KŽ, DŽ1; R71,416, MŽ94,561, N, LL198, L
1. tr. NdŽ nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą M.
| refl.: Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs J.Balč. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą A.Vien. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis] LTR(Kp).
2. tr., intr. DŽ parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum J. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta Sml. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių Mžš. Jokio ėdimo jai (kiaulei) nepritáikai, velnią ir papjoviau Kpč. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną Nm. Negaliu sau kningos pritáikyti Nt. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo Ps. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose] Kpč. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau KzR. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas], tai būt gerai Pkn. Kai moki [kulti], tada nesunku pritáikyt Vdn. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti Šv. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti] Grnk. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta Blv. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams J.Avyž. Pritáikysu laiko, ateisu Krš. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų rš. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) Prn.
| Dievas Jonošiui žuvį pritáikė KII305.
^ Senam arkliui briko nepritaikysi TŽV604(Ps).
| refl. tr., intr. N, LL314, Rtr, Š, GTŽ: Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi] Kt. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė Mžš. Ans skrynė[je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus Nv. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų Pžrl. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė Drs. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas I.Simon. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti Plšk. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos rš. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui EncIX55. Prisitaikomosios organizmo funkcijos KlK46,41. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą rš. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio I.Simon. Anie neprisitáiko prie mašinos Vdžg. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat A.Vien. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją P.Cvir. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę Sln.
^ Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos PPr409(Btg).
3. tr. panaudoti (paprastai praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje rš. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą rš. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms rš. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika rš. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais LTII442. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai J.Jabl.
4. intr. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką Pc. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta Mžš. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna Rdš. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti] Ėr. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron Vp. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt Krs.
| refl. Š: Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona V.Piet. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt Krk. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt Pv. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus] Bsg. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą BsMtII122(Brt). Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką] Lel. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt Slv. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų] Rdm. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr Ėr. Mes neprisitáikom kept Iš. Dabar tolie vaistinė, kol prisitáikai ateiti Kv. Kada prisitáikai, tada sodini bulbas Dg. Praeitą metą neprisitáikiau prisiskytie Vlkv. Prisitáikiau savo drabužius išsinešti, kumet nė vieno numie nebuvo Vkš.
^ Neprisitaiko kap nuogas triest LTR(Vlkv). Neprisitaiko kai šuo ant rugienos LTR(Šd).
5. intr. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Žmogus, kurs nepritáiko niekam, kitam pikta velija, visur įsikiša, kur nereikia …, tas įžūlas JI676. Nepritáikysi martelei niekada, niekada Bsg.
| refl.: Įžūlas, kurs neprisitáiko J. Prisitáikyk in vaikus i gyvenk Klt. Kai ligoninėj dirbi, vis prie kiekvieno prisitáikai Dg.
6. refl. prisigerinti, įsiteikti: Ta boba prisitáikys prie dėdės, t. y. prisiglis J. Su gerumu būtų prisitáikiusi [prie vyro] kaip norint Krš. Prysitáikė pry ponų, įsitaisė malūną Pj. Merga prisitáiko, ka i labai nenorėtumi Krš. Prisitáikė, o tai jam pirmininkas davė jau tą ganyklą Jrb.
7. refl. prisigretinti: Prisitáikė prie manęs ir pasakė, kad buvau visą laiką skundžiamas Brb.
8. refl. atsitikti: Tiedu medžiodami prisipažino, kas jiems prisitaikė LTR.
9. refl. impers. būti, atsirasti, atsitikti progai, atvejui: Kada pristáikis, užeik pas mus Vrn.
sutáikyti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q654, R, R419, MŽ, L
1. tr., intr. padaryti ar parinkti tinkamą ar tinkamai, suderinti: Medį triobai sutaikyti N. Raštai nesutáikyti [siuvant staltiesę] Rdm. Tei aš parsigandau: kaip tik pašneku, nė lūpų nesutáikau Šmk. Teip sutáikyti [vilko] dantys, ka vienas pro kitą leka (sueina į tarpdančius) Kdl. Kada šokikai gražiai sutaiko mušti plaštakom, labai gražiai atrodo LTR(Auk). Jeigu nesutáikai kult, labai sunku Grz. Sutáikė: vienas girnas an čia traukia, kitas an čia, sumaldavo siekelį iki pusryčių Krč. Žodžius sutaikau CII296. Sutáiko kalbą (taikiai kalba), gal parsivers, gal nebriesias Krš. Mergaitė deda gėlių kesulą. Sutaiko jį taip, kad neatskirsi, kame baigias žalia spalva, o prasideda mėlynoji Blv. I tei[p] vieno amžiaus buvova sutáikę Jrb. O melas ir menas – nesutaikomi dalykai J.Balt. Jėzus Christus sąsparos akmenimi yra, ant kurio cielas budavojimas sutaikytas auga VlnE168.
^ Nesutaiko kaip Kazlai duoną su sula LTR(Mrj).
| refl.: Vienas kela, antras muša, tas kela, tas muša – taip susitáiko Šv. Gruodis susitáiko su gegužiu, sausis susitáiko su birželiu (spėjama apie orą) Grnk. Mano mintys nuo manęs skyrėsi ir su mintim nesusitaikė žodžiai V.Kudir. Gerai, kai jaunieji susitáiko panašaus būdo Mrj. Reiks susitáikyt į porą Bsg. Balsai iš tūkstančių krūtinių susitaikė į vieną darnią gaidą M.Katk.
^ Susitáikė pora pagal Dievo norą Bsg.
2. tr., intr. BzF186, M, LL157 pašalinti nesutarimus, sugerinti, padaryti taiką: Susipešė, tai paskui vos sutáikyt ėjo Slv. Eik, kūma, sutáikyk mano vaikus Kair. Ka tas pantis (mušimas pančiu) teip anudu sutáikė Gd. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas I.Simon. Naujas vyskupas, tokį ermiderį radęs, tarės sutaikysiąs kerštaujančius M.Valanč.
^ Šunio su kate nesutaikysi LTR(Užp).
| refl. Q536, R363,365, N, L, LL157, Š, Rtr, KŽ: Nesustáiko su vyru: pijokas, geria Pv. Koki motriška beprotė: primušo, prispardė, i vėl susitáiko Trk. Tada da susitáikė, pasibučiavo abu ir parėjo namo Krs. O pirma tai paraudojai [vyro] išvyta, i gurbe pabuvai, i vė[l] parėjai, susitáikei Mžš. Kap nori sustáikyt, perka arielką ir gadijasi Grv. Gal susitáikys, gal viskas išeis gerai Krš. Pešas, nesutaria, kol' (kodėl) susitáikyt negãli Smal. Gal susitáikys – dabar taikos eina Vlkv. Broliai ir seniai eina namo linksmi ir susitaikę P.Cvir.
3. refl. Rtr sutikti, neprieštarauti: Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad taip staiga, nelauktai viskas pasisuko nelemta kryptimi rš. Negalėjau jokiu būdu susitaikyti su ta teisybe, kad šiose dienose gali būti toks Naumiesčio pavietis V.Kudir. Susitaikė su tokiu gyvenimu, koks buvo, nes nepajėgė išsikovoti tokio, kokio troško rš. Su Dievo valia susitáikyt reikia Grv.
4. refl. susitarti: Vis nesusitáikė išsidalyt žemės Ps. Mes susitáikėm kartu važiuot Jnšk. Ir su bernu reikia pirma susiderėt, susitaikyt V.Kudir. Tam parėjus namo, kitas eina brolis tarnauti, o nuėjęs susitaikė ant išlygų, kaip anas brolis buvo sutikęs BsPIII86.
5. refl. prireikti, praversti: Mažasai kūlės nepardavė ir vis sakė: – Man susitaikys BsPII171.
6. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Susitáikydavai, kad ponai tarnaites apsiženydavai Mšk.
7. refl. būti, pasirodyti, atsitikti: Pagados susitáikė, ant lauko nudžiūvo [dobilai] Gsč. Ir susitáikyk – keturios Onos! Dg.
užtáikyti KŽ
1. tr. užkliudyti: Tąsyk galėjo ne tik skaudamą vietą ragu užtaikyti, bet ir žarnas paleisti rš.
2. žr. pataikyti 2: Vaistininkas galia geriau užtáikyti vaistus kaip daktaras Kv. Taip užtáikėt vaikuo batelius, taip reikalingi yra Lkv.
3. žr. pataikyti 3: Užtáikiau ateit – an pačių skerstuvių Ul.
4. tr. užeiti, užtikti: Užtáikysi, gausi [krautuvėje] ko, o taip – ne Krš. Neužtáikau, kada būna duonos Kv. Ir aš vienąsyk ėsu tokios žuvies užtáikiusi Vlkv. Kažin ką aš čia užtaikiau? Šlč.

táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L
1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr.
^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn.
| refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin.
2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku[i] maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž.
| refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš.
3. tr., intr. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš.
4. tr. DŽ naudoti (paprastai praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41.
5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet.
| refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371.
ǁ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš.
6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu[i] vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš.
| refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc.
ǁ refl. Rtr stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš.
7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat.
| Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš.
8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk.
| refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk.
9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv.
^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln.
| refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru.
10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub.
| refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš.
11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč.
| Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr.
| refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134.
^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš.
12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk.
| refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk.
ǁ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv.
13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel.
14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk.
15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb).
16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub.
atitáikyti BŽ401, KŽ
1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti Š. Iš rozo to daikto neattáikiau Rdm. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią Pln. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti] J.Balt. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti LTR(Klvr).
2. refl. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Pg. Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau Srv.
3. refl. ppr. impers. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko Skd. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu[i] Nč. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko Srj. Sako, i mun taip atsitáikė Žr. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki V.Piet. Visaip tam sviete atsitáiko Jnšk. Atsitaikė tau nelaimė TS1900,2-3. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų LTII234.
4. refl. impers. Zp, Rūd būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai BŽ521. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius] Sml. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt Rs. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt BsPIII241(Brt).
5. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė Jd. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą Gs. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt Rs. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau BsV257(Nm). Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Pv. Atsitáikė gera palata, geri žmonės Drsk. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius Žem. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria Blv.
6. refl. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės Krš.

×datáikyti (hibr.)
1. žr. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt Klt. Datáikyk tu žmogus [druskos], bijojau persūdyt Žl.
2. žr. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt Krm.
3. refl. impers. žr. pataikyti 11 (refl.): Ir tam dastáikė jį regėt Dsm.
įtáikyti Rtr; Q143, R, MŽ, N
1. intr. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert Žl.
2. intr. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai… K.Saj. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją Vaižg.
3. intr. Rtr, KŽ įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti Š. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis], neįtáikom Vdžg. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt Žl. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai Rud. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi Mžš. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę Slk. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt Pv. Kas žmonimi intáikys Knv.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži Grdž. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė Mrj. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti Ggr.
4. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus V.Kudir.
| refl.: Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu Žem.
^ Įsitaikė kaip šuo į karietą LMD.
5. refl. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį Krš.
ištáikyti KŽ; LL291
1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš.
2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg.
3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš.
| refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk.
4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk.
5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš.
6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš.
| refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt.
7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put.
nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ
1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš.
| refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
ǁ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn.
2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš.
| refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ.
3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov.
| tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt.
| refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put.
4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš.
5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put.
6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti.
7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk.
patáikyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172
1. intr. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį Lbv. Vaikas man patáikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad patáikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau Aln. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė Nm. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi Lš. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm Krš. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė Krt. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys Slnt. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai Gršl. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos BsPIV113(Brt). Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne rš. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai], ką galia išlošti! Krš.
| prk.: Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti Vaižg.
^ Daug šaudė – mažai pataikė KrvP(Vs). Galvon taikė – uodegon pataikė KrvP(Mrc). Dievas kuo mes, tuo pataikys LTR(Mrj). Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) Vl.
| tr.: Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą LKKIX220(Dv).
ǁ kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė Pt.
2. tr., intr. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit Jrb. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk Trg. Svetimas ateina, vis žodį patáikai Krš. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu Gs. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt LKKXIII139(Grv). Tau ir kąsnelis buvo patáikytas Pc. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų Pnd. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) Mžš. Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Skr. Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja] Slm. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi Svn. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime DP430.
| refl. tr., intr.: Ligonis turi valgį pasitáikyt Rmš. Pastáikai ir valgymą sau Všn. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist Jnšk. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai Dg.
3. intr. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių Prn. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau Vkš. Jis patáikė į pačius pietus NdŽ. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia Jrb. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko Kž. Ant šiltų pėdų pataikė LTR(Grk). Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą J.Balt. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių J.Marc. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo S.Nėr. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti Pt. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti rš. Batelius tai jau patáikėt nupirkti Lkv. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis Všv. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo Jnšk. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta Sb. Jam niekap negali patáikyt Lzd. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit Mrj. Tu jam jau biškį patáikyk Žl. Mokėjau pataikyt jai pasiūti I.Simon. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt LB249. Nepatáikei ką pasakyt, tuo[j] piktumas Jrb. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt Krč. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė V.Kudir. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti Krt.
^ Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei Vkš. Pataikė kap kulka tvoron Nč, Al. Patáikė kai pirštu į dangų Slv. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas Varn. Patáikei kaip su pirštu į akį Skr. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą LTR(Mrj). Patáikė kaip lazda tvoron Sn. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę Snt. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė LTR(Rz). Nuo ko bėgau, in to patáikiau Dv.
| tr.: Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių J.Balč.
4. intr. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė LKT188(Gl). Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų Slnt. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau Brs. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią V.Kudir. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą BsPIV35(Brt). Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį I.Simon.
^ Pataikė kaip aklas duobėn TŽIII378(V.Krėv).
5. intr. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko Slk. Ne pro tas duris patáikė Vvr. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas Pp. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį Gršl. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau Klvr. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti Vkš.
^ Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris rš. Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP(Srj).
| tr.: Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko Žl.
^ Pataikė kai koją čebatan (apie gerą įsikūrimą) Slk.
6. intr. Ppl pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį Skp. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė Pln. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie BsPI17. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti Vkš. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės Jz. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt V.Kudir. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis Ln. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko Mžš.
| refl.: Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu Krš. Eidamas pasitáikyk, kur geriau Vrb.
7. intr. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko RdN. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas P.Cvir.
| refl.: Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt Stk. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man Ukm.
8. tr. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save Plv. Jei gerą patáikytai [vyrą]… Rsn. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį DvD243.
9. refl. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai] Žln.
10. refl. impers. Š, Rtr atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios Rod. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep Kpč. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša Antz. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina Gdž. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt Jnš. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos Skrb. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko Smal. I pasitáikyk tu ma[n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Slv. Man vienąsyk pasitáikė teip LKT184(Raud). Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo Bgs. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit Mšk. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti J.Jabl. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę Ašb.
^ Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko KrvP(Dg). Visai[p] pasitáiko i visai[p] reikia Jrb.
11. refl. impers. Š, Rtr būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt Alv. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja Dg. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą Slv. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis Mlk. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška Dg. Ma[n] tę pasitáikė būt Žgn. Latvijo[je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius Vkš. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst (ps.) LKT155(Žg). Tą vakarą i mun pasitáikė būti Varn. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens Jrb. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti Krš. Nepastáikė jį man suti̇̀kt Lš. Pasitáikys karts i geresnis gauti Brs. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką K.Donel. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus] End. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms Lk. Pasitáikė gerai sudėt audimą Rs. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė K.Donel.
12. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė[jo] vargt Krs. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu Skdt. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų] Ėr. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto Dgp. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens Sg. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę Plt. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam Skd. Gerai, kad geras vyras pasitáikė Srj. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku rš. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda] K.Donel. Tokių daiktų nepasitáikydavai Mšk. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko Krtn. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga Sdb. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo J.Bil. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių J.Avyž. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra rš. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa], nė į burną imt negaliu Erž. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė KlvrŽ. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga Jrb. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė Drs. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys rš. Kita pati pasitaikė ragana BsMtI114(Brt).
^ Gera galva, tik durnam pasitáikė Prn. Aklai vištai grūdas pasitáiko Trk. Pasitaikė kap šun rimbas LTR(Ss). Proga pasitaiko, bet nesikartoja TŽV598(Al).
◊ danti̇̀s ant dantiẽs nebepatáiko sakoma drebant iš šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad danti̇̀s ant dantiẽs nebipatáiko Vvr.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis J.Avyž.
į ši̇̀rdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko KrvP(Pšl).
pratáikyti NdŽ
1. intr. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. tr. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti Š, Rtr, KŽ, DŽ1; R71,416, MŽ94,561, N, LL198, L
1. tr. NdŽ nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą M.
| refl.: Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs J.Balč. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą A.Vien. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis] LTR(Kp).
2. tr., intr. DŽ parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum J. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta Sml. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių Mžš. Jokio ėdimo jai (kiaulei) nepritáikai, velnią ir papjoviau Kpč. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną Nm. Negaliu sau kningos pritáikyti Nt. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo Ps. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose] Kpč. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau KzR. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas], tai būt gerai Pkn. Kai moki [kulti], tada nesunku pritáikyt Vdn. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti Šv. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti] Grnk. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta Blv. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams J.Avyž. Pritáikysu laiko, ateisu Krš. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų rš. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) Prn.
| Dievas Jonošiui žuvį pritáikė KII305.
^ Senam arkliui briko nepritaikysi TŽV604(Ps).
| refl. tr., intr. N, LL314, Rtr, Š, GTŽ: Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi] Kt. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė Mžš. Ans skrynė[je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus Nv. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų Pžrl. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė Drs. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas I.Simon. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti Plšk. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos rš. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui EncIX55. Prisitaikomosios organizmo funkcijos KlK46,41. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą rš. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio I.Simon. Anie neprisitáiko prie mašinos Vdžg. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat A.Vien. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją P.Cvir. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę Sln.
^ Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos PPr409(Btg).
3. tr. panaudoti (paprastai praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje rš. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą rš. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms rš. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika rš. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais LTII442. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai J.Jabl.
4. intr. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką Pc. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta Mžš. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna Rdš. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti] Ėr. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron Vp. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt Krs.
| refl. Š: Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona V.Piet. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt Krk. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt Pv. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus] Bsg. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą BsMtII122(Brt). Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką] Lel. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt Slv. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų] Rdm. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr Ėr. Mes neprisitáikom kept Iš. Dabar tolie vaistinė, kol prisitáikai ateiti Kv. Kada prisitáikai, tada sodini bulbas Dg. Praeitą metą neprisitáikiau prisiskytie Vlkv. Prisitáikiau savo drabužius išsinešti, kumet nė vieno numie nebuvo Vkš.
^ Neprisitaiko kap nuogas triest LTR(Vlkv). Neprisitaiko kai šuo ant rugienos LTR(Šd).
5. intr. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Žmogus, kurs nepritáiko niekam, kitam pikta velija, visur įsikiša, kur nereikia …, tas įžūlas JI676. Nepritáikysi martelei niekada, niekada Bsg.
| refl.: Įžūlas, kurs neprisitáiko J. Prisitáikyk in vaikus i gyvenk Klt. Kai ligoninėj dirbi, vis prie kiekvieno prisitáikai Dg.
6. refl. prisigerinti, įsiteikti: Ta boba prisitáikys prie dėdės, t. y. prisiglis J. Su gerumu būtų prisitáikiusi [prie vyro] kaip norint Krš. Prysitáikė pry ponų, įsitaisė malūną Pj. Merga prisitáiko, ka i labai nenorėtumi Krš. Prisitáikė, o tai jam pirmininkas davė jau tą ganyklą Jrb.
7. refl. prisigretinti: Prisitáikė prie manęs ir pasakė, kad buvau visą laiką skundžiamas Brb.
8. refl. atsitikti: Tiedu medžiodami prisipažino, kas jiems prisitaikė LTR.
9. refl. impers. būti, atsirasti, atsitikti progai, atvejui: Kada pristáikis, užeik pas mus Vrn.
sutáikyti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q654, R, R419, MŽ, L
1. tr., intr. padaryti ar parinkti tinkamą ar tinkamai, suderinti: Medį triobai sutaikyti N. Raštai nesutáikyti [siuvant staltiesę] Rdm. Tei aš parsigandau: kaip tik pašneku, nė lūpų nesutáikau Šmk. Teip sutáikyti [vilko] dantys, ka vienas pro kitą leka (sueina į tarpdančius) Kdl. Kada šokikai gražiai sutaiko mušti plaštakom, labai gražiai atrodo LTR(Auk). Jeigu nesutáikai kult, labai sunku Grz. Sutáikė: vienas girnas an čia traukia, kitas an čia, sumaldavo siekelį iki pusryčių Krč. Žodžius sutaikau CII296. Sutáiko kalbą (taikiai kalba), gal parsivers, gal nebriesias Krš. Mergaitė deda gėlių kesulą. Sutaiko jį taip, kad neatskirsi, kame baigias žalia spalva, o prasideda mėlynoji Blv. I tei[p] vieno amžiaus buvova sutáikę Jrb. O melas ir menas – nesutaikomi dalykai J.Balt. Jėzus Christus sąsparos akmenimi yra, ant kurio cielas budavojimas sutaikytas auga VlnE168.
^ Nesutaiko kaip Kazlai duoną su sula LTR(Mrj).
| refl.: Vienas kela, antras muša, tas kela, tas muša – taip susitáiko Šv. Gruodis susitáiko su gegužiu, sausis susitáiko su birželiu (spėjama apie orą) Grnk. Mano mintys nuo manęs skyrėsi ir su mintim nesusitaikė žodžiai V.Kudir. Gerai, kai jaunieji susitáiko panašaus būdo Mrj. Reiks susitáikyt į porą Bsg. Balsai iš tūkstančių krūtinių susitaikė į vieną darnią gaidą M.Katk.
^ Susitáikė pora pagal Dievo norą Bsg.
2. tr., intr. BzF186, M, LL157 pašalinti nesutarimus, sugerinti, padaryti taiką: Susipešė, tai paskui vos sutáikyt ėjo Slv. Eik, kūma, sutáikyk mano vaikus Kair. Ka tas pantis (mušimas pančiu) teip anudu sutáikė Gd. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas I.Simon. Naujas vyskupas, tokį ermiderį radęs, tarės sutaikysiąs kerštaujančius M.Valanč.
^ Šunio su kate nesutaikysi LTR(Užp).
| refl. Q536, R363,365, N, L, LL157, Š, Rtr, KŽ: Nesustáiko su vyru: pijokas, geria Pv. Koki motriška beprotė: primušo, prispardė, i vėl susitáiko Trk. Tada da susitáikė, pasibučiavo abu ir parėjo namo Krs. O pirma tai paraudojai [vyro] išvyta, i gurbe pabuvai, i vė[l] parėjai, susitáikei Mžš. Kap nori sustáikyt, perka arielką ir gadijasi Grv. Gal susitáikys, gal viskas išeis gerai Krš. Pešas, nesutaria, kol' (kodėl) susitáikyt negãli Smal. Gal susitáikys – dabar taikos eina Vlkv. Broliai ir seniai eina namo linksmi ir susitaikę P.Cvir.
3. refl. Rtr sutikti, neprieštarauti: Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad taip staiga, nelauktai viskas pasisuko nelemta kryptimi rš. Negalėjau jokiu būdu susitaikyti su ta teisybe, kad šiose dienose gali būti toks Naumiesčio pavietis V.Kudir. Susitaikė su tokiu gyvenimu, koks buvo, nes nepajėgė išsikovoti tokio, kokio troško rš. Su Dievo valia susitáikyt reikia Grv.
4. refl. susitarti: Vis nesusitáikė išsidalyt žemės Ps. Mes susitáikėm kartu važiuot Jnšk. Ir su bernu reikia pirma susiderėt, susitaikyt V.Kudir. Tam parėjus namo, kitas eina brolis tarnauti, o nuėjęs susitaikė ant išlygų, kaip anas brolis buvo sutikęs BsPIII86.
5. refl. prireikti, praversti: Mažasai kūlės nepardavė ir vis sakė: – Man susitaikys BsPII171.
6. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Susitáikydavai, kad ponai tarnaites apsiženydavai Mšk.
7. refl. būti, pasirodyti, atsitikti: Pagados susitáikė, ant lauko nudžiūvo [dobilai] Gsč. Ir susitáikyk – keturios Onos! Dg.
užtáikyti KŽ
1. tr. užkliudyti: Tąsyk galėjo ne tik skaudamą vietą ragu užtaikyti, bet ir žarnas paleisti rš.
2. žr. pataikyti 2: Vaistininkas galia geriau užtáikyti vaistus kaip daktaras Kv. Taip užtáikėt vaikuo batelius, taip reikalingi yra Lkv.
3. žr. pataikyti 3: Užtáikiau ateit – an pačių skerstuvių Ul.
4. tr. užeiti, užtikti: Užtáikysi, gausi [krautuvėje] ko, o taip – ne Krš. Neužtáikau, kada būna duonos Kv. Ir aš vienąsyk ėsu tokios žuvies užtáikiusi Vlkv. Kažin ką aš čia užtaikiau? Šlč.