1 sakýti, sãko, sãkė
1. tr., intr. SD285, H, K, J, L žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma R367. Į akis sakau R173. Uks miks nebtura nieko besakýti J. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint Dkš. Ar aš tau nesakiaũ, ar aš nekalbėjau? JV661. Sakýkit tep, kap aš sakýsiu Ūd. Ką tu kalbi – ne teip sakái! Krtn. Sakyk ir galvok, ką sakai LTR(Vdkt). Sako kaip iš rašto J.Jabl. Nieko nesãko, ale ausys dreba (bijo) Rš. Tamstai nieko nesakaũ, ale viešnią prašom išgert! LKT249(Rz). Sako ir jį esant bartą, buvus bartą J.Jabl. Jisai sãkė, kad gerai gyvena Šlu. Kiti pradėjo jam sakýtien, kad tavo tėvą primušė Kp. Aš tau nesakaũ, kas manę myli Rod. Kaip ėmė, teip ir visus, nėr man ko sãko Grv. Juk aš anam liuob sakýsu: jei nori, i eik Lkv. Kad diedukai paskeltų, sakýtų: dangus čia ar pekla? Mlt. Ažmiršau [lietuviškai kalbėti], ale suprantu, ką sakai̇̃ Dbg. Ar jis sãko lietuviškai, ar moka? Drsk. Anas ką sãko, aš negirdžiu Aps. Balsas iš kalno sakąs į anus Jzm. Anas jam sãko: met' per langą Smal. Aš sakaũ – ką gi tu dirbi? Zt. Nabašninkė! – sako apie ją Rapolas, bet sako, žinoma, kai ji negirdi J.Balt. Rodyk širdį, sako – burokas Vel. Gerai sakai̇̃, teip ir padarysiu Sb. Gerai mano tėvas amžinatilsį sakydavo: kiaulių neganęs, kunigu nebūsi J.Jabl. Juokus tik sãkot – nuo tokio alaus galva nesvaigs Krkn. Ir parnešei navynėlę, tik nelabai gerą, sãkė tavo mergelę ryto vinčiavosią JV345. O tu, sãko, bjaurybe, muno aveles išvedei iš kūtės Lk. Kap arkliais arsim, duonos nebus, sakýdavo Kb. Aš jo pabijo[ja]u, jam nei žodžio nesakiaũ Slk. Boba sãko kiškiuo (ps.) LKKIX194(Dv). Matušele, nebsakýk, širdies muno nebgriaudink (d.) Gršl. Kad susbarus, tai pirktum žodį, sakytum Dglš. Kaimynai aną stačiai iškernojo, sakydamys, kad godas anam par akis paržėlęs MitI68(Klp). Sakyk, ar tu ten buvai? J.Jabl. Sakyk gi, kad sakai! Grž. Sãkai, mano baltas kvietkeli, prie kam mane palieki (d.) Dglš. Sãkai, kad kur išejus Dsn. Sãkaite, ką turit Lnt. Sãkaite ačiū Grv. Nesakyk, tu visada gražiai dainuoji, – nuoširdžiai pagyriau K.Saj. Už ką gi man dabar moki? – I nesakýk! Tiek vargai, padėjai… Mžš. Potam tesãkai, ką noria Nmk. Ką tu sakai̇̃ ant mano bulvių? LKKIX154. Jaunam reikia apsipuošt, aš nieko nesakaũ Mžš. Nei juoda, nei balta, nieko nesãkė Prng. Muno Saliunė sakýs: ta avis bliauna i bliauna Slnt. Ant ryto pirmininkas man nė žodžio nesãko (nesikalba, pyksta) Sk. Nieko nesakyk atgal LKGII452. Anas sãkąs neregėjo jo turguj Švnč. Ana sakanti, kad tu šelma J. Jau buvo sakañt, kad eis gryčion, al tu atėjai – i nebėjo Mžš. Tai sãkąs du stikliuku tegėrė Pnd. Tai jau aš sakiau: – Oi, likit sveikos, žaliojos rūtelės LTR(Trak). Arklys i sako: – Aš tau padėsu, ka būs bėda (ps.) Lpl. Anies i saką, kad šite negalė[jo] būt Dglš. Negaliu būt tai nesakęs R377. Alvytė džiaugėsi nematyta gėle, o tėvo žodžiai apie vilką liko jai kaip nesakyti MPas. Kada bus sakomieji matematikos egzaminai? VĮ. Eikigi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Ir sakoma buvo, jis yra sudraskytas BB1Moz44,28. Meldžiamas, sakykiem, kuo tave gal rišti? BBTeis16,10. Šitai jumus pirm sakiau VlnE130. Aš esmi jumus sakęs VlnE191. Bei anys man sakys: – Koksai jo yra vardas? BB2Moz3,13. Neregėsit manęs nuog dabar, iki sakyste: – Pašlovintas būk, kursai ateit vardana pono VlnE16. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų SPI257.
| Tas katinas su koja šiam [šuniukui] kabarkš, nieko nesakýdamas Žd. Pempė sako: gyvi gyvi, o kas mane gal padyvyt – kiaušiniai sudėti, vaikai išperėti Sk. Varnos kar kar sãko Šlčn. Ką sakė apynelis, į lovelę guldams? D16.
| prk.: Nieko nesakanti frazė rš. Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gangreit galėtų permesti arklį per stogą J.Dov. Daug motinai sakė jo žvilgsnis J.Balč. Daug sakančiomis akimis jis pažvelgė į visuotinėje tyloje nurimusį Radušį ir kitus draugus rš. Man maišosi jausmai, ir nieko nebesako protas V.Myk-Put. Ką batai sãko, a geri? Krš. Nu pieno mun pilvas labai sãko (paleidžia) Krš. Petras taip nutaisė berakinėdamas laikrodį, kad nė klibt nebesako (sustojo, nebetiksi) rš.
^ Sakyk sakęs! Šts. Sakýk sakýdamas, ką dabar bedarysiu Skd. Sakydamas sakyk, ko belauki! Slnt. Jis savo grūdais apsėjo svetimą žemę, na, sakyk ką nesakęs… J.Avyž. Kad buvo bulbos didelės, tai nė[ra] kaip žmogu[i] sakýt! Mžš. Nėr ko sãkai Lkv. Muno tėvas, nebėr ko nė besakýti, už visus geresnis Vkš. Tu tada apkūlei mane – buvai geras peštukas, nėra ko sakyti J.Avyž. Eik eik, ką i besakýti! (sakoma stebintis) Kv. Gražūs tie dalykai, ką besakysi! J.Jabl. Ką ir sakyti, jaunas, visokių niekniekių pilnas rš. Ką te sakyt – mergytė kaip lėlytė Vb. Vienog, uzdamu sãkant, tikram lietuviuo maž tėra abejotinų vietų tamstos dainų surinkime Jn. Ne jumi sãkant (nesinori tai sakyti) Dbč. Maži vaikai, maži vargai, kaip tas kad sakė K.Saj. Liežuvis, kaip sakoma, ne botagas K.Saj. Kap sãko, Dievas davė dantis, duos ir duoną Grv. Kitam nesakyk savo bėdos – tau nebus lengviau An. Pradėjau, taip sakant, naują gyvenimą I.Simon. Al už visus viršesnis lakštingalės balsas: pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus A.Baran. Kaip tai sakyti, tik aš vienas namie Krkl. Savo pirštų darbas, kaip čia sakýt: savais pirštais padarydavom ir nešiodavom LKT306(Skm). Žodžiu sãkant, man visa sopa Ps. Trumpai sãkant DK88. Ir aš, tikrai sakant, ne visa buvau supratęs J.Jabl. Apskritai sakant, leidinio kalba neprastesnė už geresnių to amžiaus raštų kalbą J.Balč. Tiesa sakant, aš ten radau dar vieną brangenybę A.Vencl. Jis tikras kiaulė, anot Jurgio besakant Dr. Kap tus sakė, bus tep Sn. O teip jau tokį paprastą audeklą tai, gali sakýt, kožna žėdna mokėjo Mšk. Mes visi, galiam sakýt, sveiki, krutam Mžš. Durnas nesupras, o razumnas nesaki̇̀s Trgn. Matai, neperšokęs nesakýk op Skdt. Jeigu pradėjai muštis, nesakýk, kad nedužas (nestiprus) Grv. Nesakyk važiuosiu, neturėdamas arklio LTR(Šmk). Kitam Pone Dieve padėk nesakyk (anksti kelkis dirbti) Štk. Kai du sako, kad naktis, trečias turi eiti gulti LTR(Krž). Daug sakýt, nebūt ko klausyt Rm. Daug sakýt, maža klausyt Mlt. Nėr nei kas sãko, nei kas klauso (atsiliepiama apie blogus darbus) Sld. Sakė pasakė: nei vežt, nei nešt PPr412. Et, sakė pasakė, ir nebliko S.Dauk. Sakė susakė i nieko nepasakė Prng. Sakė pasakė – teip i eina pletkai VšR. Sakė pasakė, akį prarakė, gyvačių maišiukas (sakoma apie daug kalbančius) LTR(Vdk). Sãko pasako, pašmukšt į žaką Jrk122. Sãko sãko, pašlumšt į žaką, kaip įkišo – ir užrišo Pgr. Besko sako: marga marginė B302. Ką sakei̇̃? – Katę kasei (taip atsakoma į dažną klausimą „ką sakei?“) Snt. Ką sakai? – Akys kaip guzikai LTsV851(Vlkv). Ką sakai̇̃? – Kankalą su barškalu! Krž. Ką jūs sãkote! (sakoma stebintis) BŽ108. Sakyk tu man (stebintis), jūrininku sumanei tapti! P.Vaičiūn. Be dvasios, be kvapo, teisybę sako (laikrodis) Sim. Vienas sako – pūskim, antras sako – stovėkim, trečias sako – bėkim (vėjas, akmuo, vanduo) Lg. Vienas sãko – man dieną geriau, kitas sako – man nakčia geriau, o trečias sako – man vis vientara (lova, durys, langai) Dv.
| refl.: Ir dabar verkauna, nereikia [žodžių] sakyt, patys sãkos Kls. Anam vis antreip sãkos Šts. Jiedu par amželį ant vienas kito pikto žodelio nesisakydami pargyvenę LMD(Sln). Su kitu nigdi nesisakýtum žodžio Ut. Anas, kap sakýtis, tai jau per senas Dv. Mun laišką rašant, kaip sakýte sãkos žodžiai Šts.
ǁ tarti: Būdavo, keturinį gieda keturiosa: viena vieną žodį sãko i sãko, kita – kitą sãko i sãko LKT337(Rš).
| refl.: Kartą nesãkos [priedainis] kukū, kartą sãkos Rod.
ǁ modal. žymi atpasakojamąją kalbą: Sakaũ, kokios tos mergelės: žino, ka geria, i eina [už girtuoklių] Vdk. Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž. Vienai gražiai siuvu, kitą suklostau – sakau, trečioji maniškė bus P.Cvir. Sakaũ, papjausme i suvalgysme šitą gaidį LKT340(Vdš). Tai, sakai, bus atsikandę tos laimės… rš. Sãko, žiemą reikia lašiniai valgyt Pls. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Sãko, baisiniai aržuolai čia augo LKT206(Sg). Sãko, tu už žemės kabinkis, žemė už tavę kabinsis Mžš. Sãko, draugėj blogai, ale ir be draugės negerai LKT363(Rdš). Obalys nuo obelės, sãko, netoli terieda Mžš. Tas aičvaras būna, sãko, toks juodas katinas LKT266(Brž). Lakštingėlė labai gražiai čilba, sãko, dvylika balsų turi LKT225(Gg). Kas valgo supelijusią duoną, tai, sako, perkūno nesibijos LTR(Auk). Tu, sako, sergąs šiandien, ar tiesa? J.Jabl. Sãko, žąsys jau nededa Klvr. Sãko, susimalęs duonai maišą OG410. Žmogus parej[o] namo i nusgandęs porą mėnasių, sãkė, sirgo Vlk. Su Mauliene tarėms eit pažiūrėtų, ale, sãkom, nusiplūksma Slm. Dabar, sakova, tai jau bus! J.Bil. Sakiaũ, mirsiu Lp.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Kad, sakýk, ne žmona, tai jis nė kapeikos neturėtų Mžš. Sakýk, mirtis tai mirtis, ale ta baimė Lnkv. Bet kuo tada, sakyk, tikėti? J.Marcin. Kad aš, sakysime, nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? Vaižg. O ar, sakysime, numiręs negali antrą kartą gimt? J.Marcin.
ǁ modal. vartojama prieš pavyzdžių nurodymą: Iš daugiau naudingų kalbos mokslui darbų galima paminėti kelius vertimus, sakysim, iš Smailso J.Balč.
ǁ modal. vartojama tam tikram atsargumui reikšti apibūdinant kalbamą dalyką: Jis, žmogus, neblogas. Kaip man, sakyčiau, net per geras K.Saj. Tai labai savotiškos, sakyčiau, archaiškos žuvys T.Ivan. Tada durimi kad dav[ė] ir pats per kluonieną, sakýtume, kap griausmas nulėkė LKT390(Kb). Sakytumei, jos susirinko čia iš visos Lietuvos Blv. Sakyt, visi metai, kaip nesimatėme J.Paukš. Dešim dūšių, sakýt, gyvena Dbč. Jau mano, sakýt, augime tep buvo Krn. Šienas, sakýt, visas buvo pernakt sušertas LKT386(Drsk). Ne tam tyčia, sakýt, namas rengtas, tai nekas mokyklai Zp. Ir prie cementinio tilto, sakýtie, daug darbo Klvr. Geras kelias, sakýti, vieškelis Dr. Ir gyvent nėr kur, sakýt Krkn. Sakýtienai, maži buvom, ir tai to nebuvo Sdk. Teip, sakýtienai, visi susrinko Ds. Kokie velniai, nesãkant, tie girtūkliai! Šts.
ǁ modal. nustebimui reikšti: Vėjas, šalta – lekia nuogas! Tai, sakaũ! Mžš. Mūsų aliai vyšnelę špokai nulesė. – Sakyk! Vel. Sakýk, koks išaugo! NdŽ.
ǁ modal. lyginimui reikšti: Nėr jam laiko! Sakýtum rugiapjūtis, darbai kokie! Mžš. Bet arklys tik suprunkštė, tik papūtė karčius ir kai ėjo iš daržinėlės, teip ir išėjo sakytum vėjas LTR(Dkk). Petras mojavo dalgiu sakytum plunksnele ir ėjo toli visų priešakyje J.Balt. Džiaugiasi, sakýtumei pakėlė jį į karalius Sl. Sakýtum ir tu te buvai, kad teip viską žinai Lkm.
2. tr. Sdk, Km, Grž sekti, pasakoti (pasaką): Man šitą pasaką da bobutė sãkė Pb. Sakýdavo pro velnius ir velniukus LKKVII203(ČrP). Ilga ta meliodija – nusibos man besãkant Rz. Pasakų nesakýdavo, tik giesmes giedodavo Dglš. Auklėtoja lietuviškai pasakas sakýdavo A.Baran. Sekmę seku, sekmę sakau SD5.
^ Kas sãkė, tam žvakė, kas klausė, tam šūdina mente per ausį (pasakos pabaiga) Rod.
ǁ deklamuoti (eiles): Pri eglikės eilikes sãkė ir saldainių gavo Krš. Vaikai moka [eilėraščių], bet anie draudas sakýti LKT66(Ms). Iš galvos sakyti B178.
ǁ tr., intr. pasakoti (kokį įvykį): Sakė ir nusakė vienan galan LTR(Ds). Visa pasakiau, neturiu jau ko sakýt Dbg. Senovės žmonys sakỹs – tai tę kyštelėjo, tai tę brakštelėjo LKT215(Mšk). Mano baba sakýdavo, kaip ją ponas mušė LKT259(Jnšk). Kad ji man kelis kartus visaip sãkė: vienąkart taip, kitą – kitaip Rm. Teip sãkė mu[n], nė aš buvau, nė aš mačiau Vdk. Sakýtai, kap dešras šetkavoja, tep polką šoka Rod. Sakiaũ, sakiaũ i da nuo motinos (apie motiną) nepasakiau Sk. O ką vedvi besakýsva? Rt. Atsisėdo bernelis ant didžio akmenėlio, porino savo darbelius, sakė visus savo vargelius V.Krėv. Tik žinau, ka tėvelis sakýdavai, ka Jonišky labai daug suvažiuodavai [į jomarkus] Mšk. Kas jau labai iškalbingas, tai iš galvos sãko Lnkv. Sakýdavo racijas [per vestuves], mezliavas mesdavo, guogių prieidavo Antr. Sakydamas greičiau sakyk ir mūsų ilgiau nebevargink! J.Balč. Neturiu tėvelio vargeliam sakýtie, nėr tikros motulės niekam patiešytie (d.) Ck. Važiuos motinėlė tavę prilankyti, nespėsi motinėlei vargelių sakýti (d.) Kp. Aš pažinau svainiuką nesakytą, aš pažinau čigonėlį nerodytą NS659.
| refl.: Kiti sakos, kelmus imdami, radę ir [pilies] pamatus Jrk109. Tai tiek aš težinau, kiek pirmiau, kai sakýdavaisis tėveliai Mšk.
3. tr. tvirtinti, teigti: Leidinio pratarmėj redakcija sako: „Šis hidronimų vardynas yra norminamasis“ KlbX281(J.Balč). Sãko visą girią žinąs OG403. Onut, sakei̇̃ gersianti to aliuko Vdžg. Nuo rudenio, sakė, mokysis, paskui dirbs KlbIV84(Mlk). Sako ans tame dvare nebebūtis J. Tai aš sakaũ: ma didžiai bjauru, ka sukeikia ant gyvolio Pgg. Aš gi tau sakaũ, kad nieko nebus KlbIII19(Lkm). Sakoma, jog didelę nelaimę visada pasitinka nuojauta sp. Tep visi sãko: kranklys krankliuo akių nelesa LKKXIII128(Grv). Sakė neverkiant mano panelę – kod[ėl] skruosteliai raudoni? LTIII416(Sln). Sakė kalne rugelius, o pakalnėj kvietelius NS775. Tada apie jį Raštas teip sako MP68. Numanymą sakau SD402. O kolgi sãko, kad boba, ožka ir višta tai durnos? Ktk. Mat, sãko: kad girtas nebagotas, tai ir dvės – neturės Pl. Ji sãkant, kad čia jos namai Dkš. Sãkę tie žmonys, kad čia niekas negali gulėt, čia baugina Grd. Sako ir jį buvus pavargus J.Jabl. Mun širdis gela, kaip sakýte sãko, ka nebė[ra] ne tos karvės, ne piningų Trk. Sakyte sakiau OsG56, CII356. Ir sakęs sakysiu par tamstą nei vieną dailiaus nepadarysiant Blv. Iš tiesos iš tiesos sakau tau, mes kalbam, ką žinome VlnE82. Jei eš sakyčio, eš nepažįstu jo, tada būčia melagiu VlnE53.
| refl.: Sakausi valgęs R. Dabar tep sakai̇̃si, kad mane imt nori (d.) Smn. Tu sakei̇̃s nenori valgyt Erž. Sãkės, ka ten nusipirkęs mašiną Trk. Sakosi turįs CII356. Kaimynas sakėsi čia kirvio buvęs atėjęs J.Jabl. Jauna marti … baras ant girtų kraitvežių ir sakos jau į vargą įpuolusi StnD29(prierašas). Nusipirko čia tokį laužą – apsipirkęs sãkos žmogus Trš. Jis sakýdavosi, kad šimtą vestuvių atgrajijęs Krs. Jis sakės tą pasaką iš knygelės skaitęs Vb. Jis sakosi daug žinąs J.Jabl. Tu, piršliukai, tikras melagėli, sakeisi, gyreisi daug sūnelių turįs JV764. Sakei̇̃s, mergužėlė, neraudojusi JV170. Sãkosi pakelčiąs … akmeną, kad galėčiąs apglėbti MitII257(Šd). Antanas sakės esąs tenai visų mylimas J.Jabl. Sãkės einąs pavargūliais LKT105(Lkv). Tie sakės girdėjusys Staponą kalbant priš Dievą M.Valanč. Jei sakomės griekų neturį, tada prigaunamės patys BPII491.
4. tr. nurodyti, aiškinti; mokyti: Ką tu anims padarysi, a tu drįsi ką sakýti? Gršl. Mat, ir priežodis sãko: nevalgęs pareisi par du laukus, o nuogas – nė dviejų žingsnių Mžš. Nė vienas nesãko, kodėl iš ožkos pieno sviesto negal padaryt Skr. Jau daugiau jam nebesakýsiu Grž. Ar sakai̇̃, ar nesakai̇̃ – jis vis savo Dkš. Kiek jai nesakýk – ana vis savąją Mlk. Sãko nesãko – jam vis tiek Mžš. Jam sakyk nesakyk – guli prisprogęs, ir tiek J.Jabl. A jam sãkęs, a nesãkęs, jis maurina purvinom kojom, i tiek Sk. Tu jai sakýk, ar tu sienai sakýk LKT312(Rk). Ar anam, ar tai sienai sakái, vis tas pats NmŽ. Ar sakęs, ar šunim lojęs – neklauso, ir tiek LTR(Lnkv). Tiek anam sãkęs, tiek nesãkęs: pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina Jnš. Patsgu nuog savęs tatai kalbi alba tau kiti yra sakę apie mane? VlnE200. Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt Vln7. Yra septynios knygos, sakančios apie padorį elgimos brš. O jei jautis pirm buvo dūręs, ir ponui jo tatai buvo sakyta, bei jis jo nesuvokė BB2Moz21,29. Sakaimig dabar, kurie vėl (dar kiti) yra reikiami daiktai krikščioniui? AK57. Sãkai man kitas gamtas, kurios pridera gerump darbump DK103. Sãkaimi vėl (dar), kas tai yra Jėzu Christas? AK8.
^ Ką kunigas sako – klausyk, ką daro – nedaryk LTR.
| refl.: Pirma sakei̇̃s man, bylodamas „Tėve mūsų“, su Dievu kalbąs DK65-66.
5. tr., intr. H, I skelbti, dėstyti, perteikti žodžiu: Mūsų liaudis nugalėtoja, liaudis kūrėja sako visam pasauliui: mes nenorime karo A.Vencl. Ant piliakalnio šurmuliuoja žmonės. Kažkas pasistojęs sako tenai kalbą J.Balt. Tokie bajorukai eidavo į miestą i sakýdavo prakalbas Nmk. Paskaita bus sakoma š. m. sausio mėn. 17 d. prš. Garbinkiat Viešpatį …, sakykiat žmonėsu darbus jo Mž521. Sakau žodį Dievo, mokiu, kalbu apie Dievą žmonėmus SD87. Šis gi tiesos mums sakomasis žodis turėtų nūn mums visiems iš tikro džiaugsmu būti MTVIII. Daiktus žemiškus sakiaũ jumus DP452. Sakysiu gėrybę tavo PK89. Šitie yra žodžiai, kurius tu vaikamus Izrael sakysi BB2Moz19,6. O ateję sakykit kalbėdami: karalystė dangaus prisiartino Ch1Mt10,7. Jei kunigai tingėtų tą mokslą patys sakyti, jūs galėsit ūkiūsu žmones mokinti Mž11. Išguldė jiemus visą raštą, kuris apie jį buvo sakytas BPII23. O jeigi sakytumbei priebuvime mokytų ir išmintingųjų žmonių, tenai gali išmintį savo parodyti Vln3-4. Liepdamas jiems sakyt … labai linksmą naujieną PK171. Apaštalai kad norėjo eit sakytų Evangelijos per visą pasaulį DK24. Trumpas ir prastas išguldymas Evangelijų, sakomųjų bažnyčioje BP(titulinis.psl.).
^ Kunegas du kartu pamokslą nesako D(166psl.).
| refl.: Sakos čia daugel daiktų, kurie prisidavė toj kelionėj Ch4Moz(turinys).
ǁ skelbti (užsakus): Užsakus sakýdavo bažnyčio[je]: suskaitydavom an ražančiaus poterėlių, kiek porių Ps. Girdžiu – panelę sako bažnyčioj, aš neberimstu nei savo gryčioj LTR(Skp).
6. tr. perduoti žinią, pranešti: Apsakau, sakau nuo ko R254. Par radiją sãkė lietų Ktk. Aš tau pasakau, bet tu nesakyk Sim. Ką sakýsi, kad atėjai? Dkš. Tą patį vakarą Marijona išėjo, niekam nieko nesakiusi J.Marc. Muni baudžia, kad aš nesakýč Erž. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus StnD7. Nesakýkit mano tėvui skendus dėl vainiko žaliųjų rūtelių JD516. Tai karaliūnaitei jis savo paslapčių nesakė LTR(Kt). Laižyk, tik niekam nesakyk Pšl. Niekam nesakykite regėjimo I. Sakė jiems bernelį gražų gulintį ant kietų ėdžių Mž188. Apaštalams tatai skelbkiat, Jėzų kėlusį sakykiat Mž278. Bet eikiat ir sakykiat jo pasiuntiniams ir Petrui, jog jis pranoks jus ingi Galilėją VlnE56. Anielas panai sakė jį žmogum stosiantį PK152. Sakýkite tieg dukteri (orig. dukteriu) Siono DP2.
7. tr., intr. liepti: Ar sakei̇̃ malkų atnešt? Sdk. Kol žodžiais sãkė, niekas neklausė; kai raštiškai parašė, tuoj išsinešdino Vdn. Pasigailėjęs užsikėliau jį ant pečių ir pernešiau į kitą pusę, sakydamas dabar lipti žemėn J.Balč. Ji (žmona) i volku muša [vyrą], i sãko per kačergą šokinėt Vlk. Jonas padarė kaip sakomas J.Jabl. Aš tau nesakiáu ir nėkumet nesakýsu, kad eik ir vok Slnt. Man ir nesãko; kad ir sakýt, aš nedarytau Asv. Tiek aš suprantu ir nesakomas (nesakytas) J.Jabl. Besakomas neklauso M.Unt. Sakomas eik Slnt. Eik šalin sakytas Bdr. Kas yr, ka sakýtas neklausai?! Dr. Šalta, nesusipranta užsivilkti nesakýtas Pc. Ir bylojo jis: – Jaunikaiti, tau sakau, kelkisi! VlnE113. Eikigi, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Ir nedarė, kaip jomus karalius Egipto sakęs buvo BB2Moz1,17. Procesija vedė sakytą karalaitę dėlei slibinų LTR(Pšl).
8. tr. laikyti kuo, būti kokios nuomonės apie ką: Senobės lietuviai, vieros nežinodami, visus medžius sakýdavo, kad iš žmonių išaugę arba persimainę BM456. Ar jau nebesakysi meitėlio ažu ožką? BsPII262. Jis bylojo jiemus: – Kuo sakot jūs mane santį? VlnE156. Klausė pasiuntinius savo, bylodamas: – Kuo žmonės sako santį sūnų žmogaus? MPIII30. Mes, kurie jį Dievu santį sãkome DP80. Tą žmogų sakom velino apsėstą BPI280.
| refl.: Ans sakos esąs gaspadoriumi J. Vadinas, sakosi krikščionimi OsG158. Christus … sakosi esąs galva mūsų MP161. Sakei̇̃s, mergužėlė, nerūpestinga. Ko eidama svyravai? JV170. Tikėjos Dieviep, tegelb jį dabar, jeigu jį myli. Sakės nes sant sūnumi Dievo Ch1Mt27,43.
ǁ tr., intr. vadinti kuo: Tas upelis … paprastai sakomas Juoda KlbX281(J.Balč). Nesakýk jam ubagu, ba bais negerai Trgn. Kas blogai dirba, sãko lebeda Lk. Kam sakei ją tavo seserį BB1Moz12,6. Pagirta yra motina jo, kurią pagirtą sako visos tautos DP121.
| refl. tr.: Meldžiama, sakykiesi mano seserį, jeib man geresnia (geriau) būtų dėlei tavęs BB1Moz12,13.
ǁ manyti: Negaliu pasakyt, sakýč, kad balti šitie bokštai Mlt. Niekais leidau, sakiaũ – praeis ta liga Erž. A jau šlami (taisaisi), sakiaũ, gal da miegi? Mžš. Sakiaũ, kad paskutiniai šalčiai, bet, žiūrėk, dar pasirodė Lp.
9. tr. blogai, nepalankiai apie ką kalbėti: Oi berneli muno, oi jaunasis muno, sakė tavi, berneli, žirgelį pragėrus D25. Sãkė mane šiokią, sãkė mane tokią, sãkė mane ilgai miegant, darbelio nedirbant JD306. Sakė tave jauną didį girtuoklelį KlpD13.
^ Kas pats tokiuo esti, tai ir in kito teip sako Ds. Negali sakýt, gyvena gerai LKT253(Ėr). O žmona jo nebloga, negali sakyti V.Bub. Neblogai gyvena – neseka sakýt Pls. Gera moterėlė, nieko negali sakýt ant jos Mžš. Nėr kas sãko apie Burbą, geras buvo Dglš. Pats šika ant tako ir ant kito sako LTR(Grk).
ǁ skųstis, dejuoti: Dėl akių nieko negaliu sakýti Kl. Su galva nieko nebsãko – sveikesnis Krš. Pargėlė dantys, nieko nebsãko Krš.
ǁ bartis, priekaištauti: Ar tau mama nieko nesaki̇̀s, kad tu išeisi? Sb. Jeigu turi darbadienį vieną kitą, tai nieko nesãko Mžš.
ǁ prieštarauti: Jei būtinai panorėtute ne viename numeryje spausdinti, nieko nesakyčiau J.Jabl.
10. tr. prisipažinti: Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina LTR(Ds). Sakykite dabar, ar ne tiesą pasakiau? K.Donel1. Jei žvilga žiedeliai, nereikia žvilgytie; kad nori, tai myli, nereikia sakytie DrskD12. Kam nesakei man ją tavo moterį esančią? BB1Moz12,6. Sakykiem, ką padarei? BB1Sam14,43. Po prisiega Dievo gyvojo idant mumus sakytumbei VlnE197.
| refl. tr., intr.: Ar paklydau aš savo gyvenimo kelyje, nesisakysiu Vaižg. Ne toks aš durnas – sakytis J.Balt. Kaipgi aš sakýsiuos, jeigu nepaėmiau Sb. O aš bijau sakýtis [daktarui], ką sopa Kp. Tu nesakáis mums teisybės Krg. O jei nevedęs, sakýkies mumus JV760. Kitas kad i lietuvis – nesisãko Slk. Nėkumet nesakýčios savo amžė[je], ka aš nemačiau Gršl. Ką čia mums bijot metus sakýties: juk jau netekėsim daugiau Jrb. Kai moma ilgai nesisãko [laukianti kūdikio], ilgai vaikas neūtura Lb. Nesisakyk čia buvęs Sln. Kas atsitiko – nesisakė, nes anam buvo gėda MPs. Bijo būt viena, tik nesisãko Klt.
ǁ refl. garsintis: Tegu kitas giria, kam čia dabar reik pačiam sakýtis Jrb. Ką darys karalius, jis nesisãko, kad karalius, i eina LKT263(Ul). Ana, kur einanti ar iš kur pareinanti, nesãkos Lkv. Ji tada pradėj sakytis, kad jos ketvirta dalia, kap pirmiau buvo [dalys] LKT234(Nmj). Ka jie nieko nesãkės aplei vestuves Erž. Noriu noriu ženytis, tik nenoriu sakytis LTR(Grk).
ǁ refl. išpažinti: Nusidėjęsis tesakais, ką padaręs DP122. Toksai pražengimas yra … vertas, idant jo visados sakýtųs DK124.
11. tr. vartoti kalboje (žodį, formą ar konstrukciją): Žemaičiai naudininkui irgi senovės lytį tebesako: ãkmenie, dùkterie J.Jabl. Tie žodžiai ne visi ir ne visur sakytini J.Jabl. Kam tas mūsų žmonių nesakomasis kalbos posakis reikėjo kišti į mūsų rašomosios kalbos žodyną? J.Jabl.
| refl.: Yra teip pat žodžiai, kurie vienlykė[je] tesakos S.Dauk.
12. tr. palikti po mirties: Kam gi mes atsakysim tuos namus? – Kam nori, tėvai, tam sakýk, man jų nereiks Str.
13. refl. tr. prenumeruotis: Tegu sãkosi laikraštį par mokyklą Mžš.
◊ nė̃ [pùsės] žõdžio nesakýti nepriekaištauti: Dar kiek paskui ryšiais išnešiojai. Niekas tau nė žodžio nesakė Žem. Jis jam nė̃ pùsės žõdžio nesãko Mžš.
širdi̇̀s sãko nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti Pt.
1 antsisakýti (ž.) tr. pasirinkti, pasiskirti: Tokią bjaurią pavardę antsisãkiusi: Šatrijos i dar ragana (apie M.Pečkauskaitės slapyvardį) Šts.
1 apsakýti tr. Š, NdŽ; MŽ25, N
1. Q33, SD228 papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities Mair. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą Žem. Tik anas gali gerai tau visa apsakýt Dv. Tenai jum apsaki̇̀s tokie senesni žmonys RdN. Gaspadorius vis teip apsãkė, kaip buvo BM175(Jnš). Nebėr senų žmonių, kad kas daug žinotų, apsakýtų Kp. Gražiai apsãko – klausaus, liežuvį pasidėjusi Krš. Ans tau must visas naujynas apsãkė KlvrŽ. Apsakiaũ visą ką Mšg. Mažiukai bėgo savo motinoms ką girdėję apsakytų J.Jabl. Elenytė apsakė visą gyvenimą savo LTR(Slk). Sūnus apsãkė savo visą bėdą BM151(Kri). Apsakýk, ką matei J. Apsakė, kiek pikta datyrė Žemaičių šalis M.Valanč. Apsakýk, ką anie uždirba Rdn. Tylioj nakty ji (namų ugnelė) apsakys tau slėpinius taip tavo, kaip visų ir mūsų amžių Vd. Nemokėsiu tau, broleli, nė apsakyti ką matęs J.Jabl. Padėk, Dieve, man rašytie, aiškiai apsakýtie DrskD255. Piemenys …, nuėję miestan, vis apsakė tatai BtMt8,33.
| refl. tr., intr. SD228: Nuėjo jaunikaitis pas vilką ir viską apsisakė LTR(Rk). Tas žmogelis jam savo reikalą apsisakęs LMD(Sln). Tėvuo bliaudamas apsisakiau visus savo vargus Šts.
| Toj knygoj apsisako stebuklingi darbai ChJoz(įžanga).
ǁ refl. tr. ištarti, pasakyti: Kol dviejų žodžių neapsisãkėt, tai nepažinau Lz.
2. apibūdinti, išreikšti: Apsakėme jaunimą ir jaunųjų apsėjimą (d.) Nm. Paskui jis apsakė vilkišką gyvenimą BsPIV106. Apsakęs obelį, aš apsakiau beveik visus mūsų medžius ir krūmus rš. Yra tai keisti žodžiai, kuriais kalbąsis žirgas apsako smertį savo raitininko StnD24(paaiškinimas).
^ Kokia ta kelionė buvo, sunku apsakyti LzP. Kiek esu nukentėjusi nu bobų [plepalų], sunkiai galiu apsakýti Krš. Naktį kaip lijo, baisu apsakýti Krš. Baisus ligonis, kad nėr kaip apsakýt LKT277(Tr). Kai pridėjo visokių valgymų, gėrimų, rūtelėm, mirtų šakelėm padabino, nu gražumėlis stalo – nėr kaip ir apsakýt Skrb. Nė kaip žmogu[i] apsakýt (labai blogai) Rm. Kokios mandrybės yra pasauly, tai jau nebegal apsakýt LKT245(Lg). Pirmu ka plėšėm velėnas, negalėjo nė apsakýti, kiek piktžolių Klk. Aš negaliu nė apsakýti, kaip ten pasakas pasako[ja]! Ll. Čia liek, čia diek, čia bulbes laužyk – nu tų darbų neapsãkom Trk. Kaip bjaurios šių laikų mados, žmoguo apsakýti negal Rdn.
3. SD220,323, H, K paskelbti, pagarsinti: Apsakau, žinomą padarau R234. Prekė tų knygučių buvo apsakyta „Garse“ ir kitur daug mažesnė TŽVI413. Kryžokai apsakė tą karę visai Europai BM105(Sb). Apsakau kam karionę SD417. Kanados valdžia apsakė didį karą varnoms prš. Apsakys pagonims sūdą BtMt12,18. Vienok neapsakyki, kad gesina kitur šventas jau Lietuvos ugnis Vd. Jau varpininkas apsakė kalėdninkus Pln. Jau mano vardužėlis bažnyčio[je] apsakýtas JV23. Apisakau jumus didį džiaugsmą Ch1Luk2,10. Per prarakus plačiai apisakė mumus …, tas est sūnus mielas PK178. Apsakau … didį džiaugsmą jumus SE19. Aš apsakaũ tau džiaugsmą K. Apsakau ženklus ir stebuklus BBDan3,32. Kaip skaisčios yra kojos tų, kurie pakajų apsako, kurie ger apsako VlnE136. Apsãkė mums Viešpatis, kas yra valia jo DP528. Nusiuntė manę, idant Evangeliją apsakýčia DP19. O noris anielas iš dangaus mums ką kit nuo to, kas parašyta, apsakytų, netikėkime SE111. Esmi … seniai per pranašus apsakytas MP174.
apsakýtinai
| refl. SD234, SE165, K, P: Apsisãkė, ka važiuos, ale nevažiuoja Krn. Nesnori visiem apsisakýt Ktk. Per jį apsisako jumus atleidimas griekų Ch1ApD13,38. Tikėjimas jūsų apsisako po visą svietą GNPvR1,8. O aniemus pavadintiemus jau apisakos, jog niekad neturi paragaut večerios jo MTP231.
4. Q79, R, Sut, I duoti žinią, pranešti: Apsakau, duomi žinią SD238. Aš jums noriu didelę naujieną apsakyt BsPI25. Aš tikt vienas beišsprukau, idant tau tai apsakyčio M.Valanč. Jiedu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur esąs kitam sviete BsPIV29. Ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122. Paslėpk praguituosius ir neapsakyk bėgančius CII33.
| refl.: Nei vienas netur pasidrąsinti neapsisakydamas su vežimu pravažiuoti prš.
5. nusakyti (būsimus dalykus), pranašauti: Prarakauju, apsakau, pranašauju R397. Kikilis ateinantį orą apsako Nm. Apsãkė, kas būs, kur būs – viskas išsipildė Krš. Tu esi mums svieto galą apsakęs prš.
6. refl. pasireikšti, pasirodyti: Liga apsisako staigiu skaudėjimu žemai pilve dešinėj pusėj po greito ėjimo Vd. Velei žmonėm apsisakė pasiutinis šuva Lz. Kap tiktaik išvažiavo girion, tėp užžvengė pisorio arklys – potem apsisãkė ir kiti arkliai Aru48(Zt). Až kiek čėso apsisãkė zmeja su šešiom galvom (ps.) Lz.
7. refl. pasipasakoti, prisipažinti, pasisakyti: [Senelis] apsisakė, kad jo žmona liepė mainyt karvę BsPII101. Būdamas nuvargęs ir nuilsęs toj blogoj kelionėj, apsisakau tiesiai, jog vasarą išėjom, o žiemą tedaeinam į tą linksmą ir veselną vietą LTsIV718. Bet mūsų karaliūnas Jonas neapsisako taip, kaip anam buvo MPs. Sakom, apsisakýtum ir mes, kad litvinai Zt. Apsisakaũ jums šiandieną, jog esmi čystas A.Baran. Kam tu tylomis pabėgai ir vagikšnai išėjai ir man neapsisakei BB1Moz31,27. Kristus apaštalams savo apsisako, jog … turės kentėti ir mirti BPII72.
ǁ refl. SD348, MŽ26 pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Apsisakýk, kas tu par tokia esi? Prk. Jis apsisãkė esąs pirklys NdŽ.
8. refl. Sut išpažinti religiją: Dovydas giria tus, kurie Dievu liudijas ir apsisako brš. Kurie nopsisako …, neturi būt … prileisti tosp šventosp sprovosp PK209.
9. refl. pasižadėti: Paskiaus abudu apsisakė linksmai kentėsiančiu, ką tikt Viešpats daleis M.Valanč.
ǁ pažadėti atvykti: Svečių apsisãkė KI75.
10. refl. N pareikšti nusistatymą: Apsisakau prieš ką SD291. Apsisakau kam esąs neprietelium SD214. Vyskupai apsisakė už apaštolišką mokslą Gmž.
11. apkalbėti: Bernyti jaunasis, tu neverts nieko: pragėrei žirgaitį ir tymo balną. – Mergyte jaunoji, mane apsakė KlvD317. Mislija, jog tas žmogus iš tiesų teip nedoras, kaip jį apsakė apmeluotojus A.Baran.
12. R20,30 įvardyti, nurodyti: Prašom apsakýt, kaip kokis daiktas vadinasi JnšM. Jonas išėjęs ir sutikęs apsakytąjį žmogų MPs. Kožnas tur visą turtą tikrai apsakyti prš(1715m.). Jis samdo berną ir apsako savo visus darbus Sln.
| refl.: Tame paguldyme apsisako patamkai Adomo Ch1Krn1(turinys).
13. įspėti, sulaikyti: Ginu, apsakau nuog pikto SD3513.
1 atsakýti NdŽ
1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję BM14(Skp). Kiti nepažįsta (nesupranta), tai nieko ir neatsãko Nmč. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka Plng. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato J.Bil. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų J.Gruš. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai Kdn. Tie atsakė labai didę daugybę sančią BB1Mak5,38. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena DP478. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį DP204. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus Ch1Sam28,15. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite VlnE198. Atsakykiatėm, prašau P. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai J.Jabl.
| Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą rš.
| prk.: Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys rš.
| refl. Ser: Tie atsisãkė, ka nieko nematėm Btg. Tie (paukščiai) visi atsisakę nė vienas niekur [jos brolių] nematę, nė vienas nieko nežiną J.Jabl. Ar šitaipo byskupui atsisakai? BPI372. Ir jo broliai negalėjo jam atsisakyti, teip nusigando po jo veido BB1Moz45,3. Teip galime klaustis, kas šitomis dienomis tarp krikščionių destis. Atsakytis gali teip SPI365.
2. tr., intr. reaguoti žodžiu ar raštu į kreipimąsi ar veiksmą: Na, ir ką tu jam tan žodin atsakei? Ds. Kap jis pasakė „labas“, tai aš nei juoda, nei balta neatsakiaũ Pv. Aš atsakiaũ jiem, kad tu negalėsi nuvažiuoti Krs. Keli balsai iškrikusiai atsakė į sveikinimą J.Avyž. Seniau oracijos buvo prisakomos ir atsãkomos Ds. Siuntė vyras mane mestie, aš atsakiaũ, kad nemoku DrskD232. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydamas nepasižeistum, liuob atsakyti: – O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos M.Valanč. Ponas atasakė: – Tu nežinai darbų mano PK181. Tada atsakė visos anos žmonės vienu balsu Ch2Moz24,3. Bet atmisakė antru kartu iš dangaus balsas BtApD11,9. Ką turiu atsakyti barančiam mane BBHb2,1. O šimtininkas atsakydamas tarė: – Viešpatie, neesmi vertas BtMt8,8. Nežadžia geras, kuris ižgirdęs piktą žodį nuog artimo prieš save ištarytą, notsako nieko SPII55.
| Steponas retai rašė Vaciui laiškus ir labai trumpus, Vacys ir į tuos ne visus atsakydavo V.Bub. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl.
| refl. SD1110: Padėkojo, o tas irgi moka gražiai atsisakýt (atsakyti į padėką) Plv. Sako, jei par miegą pašaukia, tai nereik atsisakyti LTR(Vdk). Ir atsisakė jauna mergelė, po svirną vaikščiodama: – Neparduok žirgą nei tymo balną, aš būsiu audėjelė StnD1. O kita vištaitė atsisakė: – Mes negersim [v]andenio, mes pienelį gersim LKKII218(Lz). Tu mūsp neažūtariji, tu mūsp neatsisakai̇̃ (rd.) Lz. Yra tokis žmogus, ką neatsisãko nei žodžio Trak.
| prk.: Atsisakė mano dalia anoj pusėj krašte marių LTR(Mrk).
ǁ pasiaiškinti, pasiteisinti: Notsakai nieko ant to, ką tie ant tavę kalba DP158. Klausė Jėzų bylodamas: – Neatsakei tu top nieko, jog tie prieš tave liudij? VlnE196.
| refl.: Kristus ant to jų lojojimo atsisako bylodamas BPII323. Turiu po akim tavo atsisakyt BtApD26,2.
ǁ prieštarauti, atsikalbinėti: Tam nebuvo kap atsakýt, išgėrė ir numirė LKT382(Lp). Tokia tyki: sakyk, ką nori – neatsakys Vdžg. Žodžio neatsako, duoda, skolina, mylia visus Šts. Aš jau nesu barusys su savo marčia, nesu nė žodžio atsãkiusi Ms.
| refl. LL300, Š: Vaikai, ar klausote gimdytojų, ar neatsisakote prieš anus? brš.
ǁ atkirsti: Ot atsakė – kai varlę ažantin ažumetė! Ml.
ǁ refl. pasakyti atsisveikinant: Dabar ūkininkas atsisako savo pačiai ir sūnui sudiev Sln.
ǁ refl. sugrįžti atgal, atsimušti (apie garsą): Miške šauk – ima ir atsisãko Lš. Kai vyrai pūtė, tai vis kožną sykį arčiau atsisakė SI280.
ǁ refl. ketinti, grasinti: Jonas tėvūnas su Adomu, Tverų tėvūnu, Stankevičiu atsisakė išgysiančiu dominikonis iš Raseinių M.Valanč. Šitai Ezavas atsisako, jog tavi užmuš I.
3. intr. tam tikrais veiksmais ar elgesiu reaguoti į kokį veiksmą ar elgesį: Į policijos vykdomus Gorkio persekiojimus buvo atsakoma demonstracijomis LKI132. Į šūvius atsakė šūviu rš. Į partijos, Tarybų valstybės rūpinimąsi kaimo darbo žmones atsako pasiaukojamu darbu (sov.) sp. [Gediminas] žiūri į rankas, dedančias valgį ant stalo, ramia šypsena atsako į šypseną J.Avyž. Atsakomasis veiksmas SkŽ51.
4. intr. Srv, Mlt, Trgn perduoti kalbas apkalbėtam asmeniui, persakyti ką sužinojus: Aš jai kaip draugei pasakiau, o ana ir atsãkė Jonienei, to dabar baisiausia pyksta Dbk. Motriškai sunku iškentėti neatsãkiusiai Krš. Ką tik prieš jį pakalbi, ji tuoj jam atsãko Rm. Neiškenčiau, susbarau, tai atsakýta, supinta liežiuviai Rš. Tik tu jai neatsakýk atgal, ką aš tau apie ją pasakiau Jrb.
^ Seniai sakoma: kaltas ne kas pasakė, ale kas atsãkė Krš.
5. intr. būti atsakingam, įpareigotam užtikrinti kokią veiklą: Aš atsakaũ už šitą darbo barą DŽ1. Jis duoda apyskaitą globos įstaigoms (apylinkės teisėjams) ir atsako už nuostolius EncIX175. Mun reikėjo atsakýti už viską: i tą duoną minkyti, i kepti Ms. Kožnas atsãko ažu saũ KlbIII19(Lkm). Su manim nesirūpink, aš už save atsakaũ Ėr. Aš neatsakaũ až save, kas bus toliau Užp. Tai mano tokia nuomonė, ir aš tik už ją atsakau V.Kudir. Ar tu labai atsakýtum už savo brolius, seseris? Mžš. Aktai, kurie išeina karaliaus vardu, turi būti pasirašyti vieno ministerio, ir tuomet tasai ministeris yra už tai atsakomas A.Janul. Už save atsakąs, sveiko proto LL150. Kas čia yra atsakomasis redaktorius? J.Jabl.
atsakýtinai atsakytinai̇̃; Ser: Jis atsakytinai̇̃ atsakė, kad padarysiąs J.
6. intr. gauti atpildą, nukentėti už kokį veiksmą: Karalius pasišaukė jį pas save ir pasakė, kad jis turės atsakyti savo galva, jei per vieną dieną neras kaltininko J.Balč. Savo galva atsakote už juos J.Gruš. Visuomet juk taip būna, kad už valdovų darbus mes atsakom savo kailiu V.Krėv. Kuriam daugiaus yra duota, daugiaus ir atsakyti reiks P. Prieš Dievą atsakýsi OG104. Atsakytinas M.
^ Truks laikys – ponas (Maušius Vlkv) atsakys! Alk. Už durną galvą rankos ir kojos atsãko Lp. Jei akys nematė, kišenė atsakė Šts. Protas pasako, kaulai atsako LTR(Grk).
7. tr., intr. atstoti ką trūkstamą, kompensuoti: Daba, žinai, mašinais, macakletais, jeraplanais, tai kuo [važinėja], o tada arklelis viską atsãkė Šl. Pas mus kačerga viską atsãko Prl. Šiemet rugiai buvo menki, tai viską bulvės atsako Lš. Daktaras liepė nuo mėsos prisilaikyt – pienas atsãko Jsv. Geras megztukas už du atsãko Mrj. Dabar javai, lašiniai atsãko (už juos galima ką kita gauti) Ėr.
ǁ Ds, Mžš atsilyginti: Už dėkui neatsakýsi, reiks litra statyt Ktk.
ǁ patenkinti, atsikratyti: Tokio šunio su samtiniu bliūdeliu neatsakýsi Ds.
8. tr., intr. SD1106, Q620, R36, BŽ326 nesutikti ką daryti, ką suteikti; duoti neigiamą atsakymą, nutraukti susitarimą, atmesti: Atsakau kam ką SD210. Ji prašė, ka aš jai užgyvęčiau daržą, o aš atsakiaũ Jrb. Kai jau sausai atsaki̇̀s, nebeisiu Sdk. Tą kambarį atsãkė, eik kur nori Krš. Nuo to laiko ir atsãkė butą, ir karvės nebeleido gurban Kp. Niekam neatsako pagalbos, kas jo šaukiasi bėdoj J.Balč. Jeigu taisantis eit sėt užėjo ubagėlis, tai jokiu būdu neatsakyk išmaldos LTR(Kp). Atsakom joms tos alužnos M.Valanč. Aplinku ežerą ribokai atsãkė gaudyt Knv. Nėščiai moteriai ko nors prašant, negalima esą atsakyt: žiurkės daug turto sugadinsiančios LTR(Srj). Tavo prašymas atsakytas rš. Karalius taigi prižadėjo nieko jai neatsakyti, noriant ir pusę karalystės prašytų S.Stan. Pirma prižadėjo būt par vaiką, in rytojaus atsãkė Ktk. Merguta atsakė bernui [,atvažiavusiam pirštis] Lz. Buvo suvisu jam atsakýta Dbg. Atsakau stačiai B. Išeiki, tetušėl, svečiam atsakyti …, vartus uždaryti NS331. Penkiems šešiems atsakiau, mylimojo nebgavau KlpD51. Ar čia man eiti, ar atsakyti [piršliams], nebeišmanau, kaip padaryti LTR(Ob). Atsakiaũ pieną, daugiau nebeneš Ktk. Iš ligoninės atsãkė – nepastaisis Klt.
^ Nei prisakė, nei atsãkė Str. Nei prisakyta, nei atsakýta Azr. Šiemet piemenam tarnai atsakyta (sakoma, kai jaunesnis vyresnį pasiunčia) LTR(Mrc).
| refl. intr. tr. Q47: Nu jo visi daktarai atsisãkė, jau mirs Šts. Atsisakyt slūžbos OsG158. Atsisakyti urėdą, iš urėdo, nuo urėdo N. Atsisakau iš slūžbos R38. Atsisakau nuo slūžbos, nuo gyvatos R35. Visi [baudžiauninkai] kaip vienas atsisakė nuo lažo ir nuo visokių prievolių V.Myk-Put. Neatsisakiáu nu darbo, kokį tiktai kas besakė Als. Būdavai, paduos gromatą vidurnaktį, ir nešk – neatsisakysi Sln. Kieliškėlis buteliuką parsimušęs plaka, buteliukas atsisãkė: anė vieno lašo (d.) Čb. Aš atsisakiau savo močiutei, o aš nuo pusės jau vasarėlės: ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę R177. Jei eisiu eisiu, atsisakysiu, atsisakysiu mielai matutei. Žiūrėka, motinėl, sau dukterėlės NS331. Bernaiteli, kodė taip atsisakei man kitaip: suvytenai vainikelį žaliam rūtų daržely (d.) Dglš.
| Gaidžiui degtukai lūžinėjo ir atsisakė degti I.Simon. Jau svaigsta galva, ir kojos tarnaut atsisako V.Myk-Put.
ǁ refl. R10, LL300 pareikšti nenorint, nemėgstant, neimsiant: Tėvas buvo ir buteliuką pastatęs, bet aš atsisakiau – negeriąs A.Vien. Vaikinas atsisakė nerūkąs ir neėmė papiroso J.Jabl. Dėl akių atsisãkė algos Ktk.
^ Kad akys i mato, širdis atsisãko Bsg. Atsisako kaip ubagas nuo sviesto LTR(Kz).
9. refl. R atsižadėti ko, nebereikšti pretenzijų: Atsisakaũ nuo ko K. Atsisakyti nuo tolesnės kovos, nuo tolesnių ginčų LL288. Vis nuo savo negali atsisakýt Grž. Atsisakau provai savo R56. Kad jų šitas mokinys nuog lauko neatsisãko Lp. Atsisakýta jau nuo visa ko (artėja senatvė) Klt. Jei tinka kavalierius, važiuosi į ūkvaizdžius, o jei netinka, atsisakýsi, i viskas Trk. Jis nuo žemės atsisãko, nenoria būti prie žemės – knygom vis apsidėjęs sėdi Jnšk. Aš norėč nuo giminių atsisakýt (atsiskirti), ale man nuobodu Rd. Paeina tas laikas, kad reiks atsisakýt nuo to balto svieto Krm.
| Boba vėjo pučiama, o neatsisakai̇̃ karvės (nori vis laikyti) Alks.
^ Neatsisãkai nuo terbos ir nuo turmos Dsn.
ǁ nustoti laikytis ankstesnių pažiūrų, metodo: Šiuolaikinis menas, poeto supratimu, atsisako nuogo fotografiškumo rš.
10. intr. pavargti, nebepajėgti, paliegti: Pusdienį šieną papjovė ir atsãkė Up. Pradės jau atsakýt tos milžėjos: jau penktas metas, kai melža tos pačios Šmk. Jeigu tą darbą patrauktum savaitę, tai ir atsakýtum visai Skr. Tokį darbą dirbdamas, greit atsakái Up. Kojos jau šį rudenį atsakýt pradėjo Vdžg. Širdis yr atsãkiusi, pasibengusi Šv. Vieną galą gydo, kitas atsãko Rdn. Jau muno sveikata suvisam atsãkė Vvr. Viskas muno atsãkė Vdk. Visai atsakiaũ, koją skauda – nė krust Snt. Atsãkė visai Žąsytėnė: be lazdos nepavaikščio[ja] Šv. Žiemą aš jau visai buvau atsãkiusi Skr. Arkliai jau visai atsãkė Rs.
| refl.: Par šventes buvo taip nusigėręs, kad i kojos atsisãkė Vkš. Atsisãkė sąnariai visi nu darbo Vdk. Pinigų norint, gali žmogus greita atsisakýt Krok.
ǁ pasidaryti netinkamam, susidėvėti: Mano batai jau visai atsãkė, reik pirkt naujus Jrb. Brika visai atsãkė, reiks naują dirbdinti Ll.
| refl.: Jau mūs tvartas atsisãko Rdm. Šita suknelė jau visai atsisãkius Krok. Paskui stabdžiai atsisakė – ir vėl sustojom rš.
11. intr. pastipti, nudvėsti: Jau bėris atsãkė, gali eit užkast Alk.
| refl. Žž: Jau mano šitas širmasai dvėselena atsisãkė, jau ir skūrą nulupiau Švnč. Šimo tekis išguldytas atsisãkė Kls.
ǁ numirti, nusibaigti: Jeigu visą suimtų [skausmai], tai tuo atsakýtum Plv.
×12. (l. odkazać) tr. Sn, Ign palikti, paskirti kam po mirties: Bobutė mirė, skarą man gražią atsãkė Ad. Kam gi mes juos atsakýsim, tuos namus? Str. Gerk, kol gerias, ba kai numirsi – visa atsakýsi Rod. Daiktus, ant to testamento atsakytuosius, turi afieravoti WP128. Tėvainumop gyvatos amžinos testamentu atsakei̇̃ DK142.
×13. (sl.) refl. atsidurti, pakliūti: Palauk, atsisakýsi tu mano rankosna, paminėsi! Prng. Kap duosiu, tai net trečioj žemėj atsisakýsi! Dsn. Anys sėdos ir kap žodžiu atsisakė prie ožiukui TDrIV219(Prng).
14. intr. atitikti, derėti: Raitelis buvo dailus vyras, ir jo drabužiai visai atsakė arklio gražumui J.Balč. Ogi ir stovyla mano argi ne atsakanti drabužiams?! Žem. Užimsite atsakančias jūsų išgalėms vietas žmonių draugijoje Jn. Kitose tarmėse jiems galės atsakyti truputį kitokios vardų lytys K.Būg. Čia vėl nėr ko stebėtis: raštai atsako žmonių jausmams V.Kudir. Reikia visur būti su protu, jei nori būti atsãkomas (jei nori visur įtikti) Bsg.
atsakýtinai adv.: Raštininkai turėjo atsakytinai kalties naujus žodžius rš.
atsãkomai
◊ nùgara (káilis) atsakỹs gausi mušti: Nedrįsk valkioties, atmink, nugara tavo atsakys Žem. Kaip tu nori, tavo paties kailis atsakys: kad neklausysi, gausi nuo tėvo KlK10,40(Tl).
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, sukriošti: Tie seniai visi atsãkę nu krỹžiaus Grd.
nuo šáukšto atsisakýti menk. mirti: Vakar du nu šáukšto atsisãkė Šv.
pi̇̀nigus atsakýti numirti: Jau pi̇̀nigus atsãkė Lp.
1 ×dasakýti (hibr.)
1. tr. Dglš pasakyti, nurodyti: Aš jam dasakýtau akysna Arm. Nedasakýsi nūnai, kiek man metų Šlčn. Mergužėle mano, liūdna širdis tavo, pasakyk dasakýk, per kur juos inleisi? DrskD118.
2. tr. įrodyti: Nėra sviedkų – nedasakýsi Pls. Kuo jis dasakis? Vrn.
3. intr. suspėti kur ateiti, dalyvauti: Aš negaliu vienas visur dasakýt: i melnyčion, i girion, i an rinko Prng. Anas žmogus sumanus, kur reikia, te dasaki̇̀s Prng.
4. intr. prilygti: Kap mūs širmis an ejimo, tai jam nei jokis arklys nedasakis Švn.
5. intr. Lp įkyrėti (ppr. kalba).
| refl.: Jau jiej seniai sakės ir dasisãkė Pv.
1 įsakýti NdŽ
1. tr., intr. SD187, SD164,317, H160, MŽ, N, Sut liepti: Įsakýk bernui, kad taip padarytum J. Vaikis padarė, kaip buvo įsakytas J.Jabl. Ir teip jo visos klauso, jog, ką įsakytos, tujau nudirba S.Dauk. Juk mes darom, kas mums įsakyta V.Krėv. Greitas kitiems įsakyti, bet pamėgink pats kitų paklausyti KrvP. Jaunam kareivėliui namo jot įsãkė JD1122. Tai mokyta močios dukrelė, įsakyta mielo tėvelio NS705. O motinos įsakantis tonas vis dėlto jį kiek įbaugino I.Simon. Todėlei klausyk, manas sūnau, mano balso, ką aš tau įsakau BB1Moz27,8. Tatai intisakau BzB164(MP26). Insakaũ jumus, idant mylėtumbitės bendrai DP528. Padarė teipo, kaipo įsakė jam Ch1Mt1,24. Įsakomasai vekselis rš.
įsãkančiai adv.: Motina įsakančiai prašneko rš.
įsakýtinai
įsãkomai adv.: Įsãkomai pabrėžti LKGII518.
2. tr. SD405, H177, LL323 nurodyti, nustatyti (tvarką, reikalavimus): Žmonėms buvo įsakęs žvirblių galvomis ir mokesčius mokėti J.Jabl. Įsakė, kad valsčius kas metą kunegui piltum pyliavą ir suneštum rinkliavą M.Valanč. Iš valdžios buvo įsakýta, kokį įrankį turėti, gaisruo atsitikus Lpl. O ką čia daba velnią ištaisysi: jug ka jau Dievas taip įsãkė, reiks taip i daryti Lk. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą BB2Moz15,25. Tatai darysime, ką mumus Viešpatis įsãkė DP188. Visokius gerus darbus įsako SPII156. [Geri darbai] mumus liepti ir įsakyti est dešimtyje prisakymų Dievo DK73. Nusižengė, nepranešęs iš anksto įsakytąja tvarka rš.
3. intr. Q141, K įkalbėti, įprašyti, įtikinti: Vai aš insakiau savo berneliui rudenužyj atjotie BsO60. Kuris laikas, ir dar jo nėra namie, nors vakar gerai įsakiau, kad anksti parjotų V.Krėv. Tau negalima nieko insakýt, tu vis savo ir savo Vdn. O taip yra įsakýta, mūso žmonys kalba Kv. Reikėjo sakyti, ale ką tokiai žioplei įsakýsi! Krš. Par laiką gal anai įkaliavoti, įsakýti Trk. Įsakė, kaip kaltais įkalė M.Valanč. Šitai aš tau insakiau, idant būtumbei drąsus ir nenusiminęs BBJoz1,9.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia, įsisako Vd. Įsisakýčiau savo broleliams, kad mane atlankytų JD1167.
4. tr., intr. pasakyti, nupasakoti: Kas čia jum insãkė, kad čia gyvenu? Dglš. Insakyk gerai, pro ką te in jus eina, gal ir rasiu Trgn. Jis būt insãkęs, kad būt parvežęs Lp. Anas insaki̇̀s jumiem visa Lz. Bei jis insakė jiemus vis, ką ponas su juo kalbėjęs buvo BB2Moz34,32. Vai tėvuli, tėvuli, kad neįsakai, kada pareisi, katruoj keleliu (rd.) TŽI280(Mrs).
| refl. tr.: Tai jau ir pati įsisakė, kod esanti nedora mergelė Vd.
5. tr., intr. I, Š, Alk, Kl sugebėti gerai, gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti: Kumelį nuo kumelės būt atkalbėjęs, – toks įsakąs buvo Dr. Koks ans buvo vykęs kunigas, kaip ans liuob pamokslus įsakýs Grg. Nė par kiek kame nebėr tokio įsãkančio kunigo Gršl. Jau mūsų senis klebonas pamokslo neįsãko Srd.
6. refl. NdŽ įsitraukti, įsismaginti sakyti: Kai įsisãkė, tai pusantros valandos sakė kunigas pamokslą Š.
7. refl. Sn, Kt, Krsn, Prl įgristi, įkyrėti: Jau kap man insisãkė šįmet tos žąsys: daugiau niekap nelaikytau Rdm. Tą vasarą jos man sakės ir insisãkė, tegul jas galas! Pv. Jau jis man insisãkė ik gyvam kauli Mrc. Man įsisãkė tas nakties darbas Klvr. Kap jau insisãko, tai mislini: eisi, kur akes neša Lp.
8. refl. atsimokėti už negerą darbą, nedovanoti: Anas mane pomėtis (atsimins), kap aš jam insisakiaũ Arm. Palauk, aš jam insisakýsiu ažu itą mušynę Arm.
◊ kur̃ vélnias (giltinė̃) įsãkė nežinia kur (eina, išvažiavo): Išvažiavo, kur̃ vél[nia]s įsãkė Ggr. Eit, kur̃ gi̇̀ltinė įsãkė Slnt.
1 išsakýti NdŽ
1. tr. R46, Sut, N, K, M, Š, Ser išpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos Lz. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm? Trgn. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai nebelinksmūs MPs. Jis visą dvarystą išsakýdavo Rm. Visus savo vargus išsãkė Rod. Nei liežuvis išsakyti gal, nei plunksna aprašyti SGI140. Sunku išsakyti, kas dėjosi jos širdyje TS1902,1. Išsãko, taip i taip buvę, vis iš kningų, kur surašyta Krš. Tas vėl šį tą sakinėja, sakinėja, nieko neišsako (nepaseka pasakos), ir gana BsPII92. Kol išsakė, ir užgiedojo gaidys SI123. Ma[no] tėvas buvo geras, nė išsakýt, nė pamiršt negaliu Btrm. Kas gal gyvenimą jo išsakyti BPI418.
ǁ atvirai pasakyti viską: Kad galėčio atminti, ką pradėjęs kalbėti, lig galo išsakýti, tad kas kita Sd. Ją kap primygs, visus galus išsaki̇̀s Ml. Laimingas jautės, visa tai išsakęs T.Tilv. Našlelės žodeliai išsakýti, našlelės paduškos išgulėtos (d.) Ad. Jėzus, išsakęs tus prisakymus savo dvylika mokytiniams, išėjo iš ten toliaus mokyti BbMt11,1. Išsakysiu tad Ponui savam didį krūpavimą mano PK99.
| refl. tr., intr. Š, BŽ85: Saliutė vis labiau nerimavo – ją ėmė noras išsisakyti, išsilieti J.Paukš. Žmogui išsisakyti yra būtina T.Tilv. Išsibliovė, išsisãkė [pati] tam seniuo ir jaunikliuo Grv. Kai išsisãko piršlys savo [gėrybes], klausia tėvų, ar duos pasogos arklį pakinkytą Skdt.
2. tr. SD417 nurodyti, nusakyti, išdėstyti, išskaičiuoti: Nemoku tą gatvę išsakýti, kur anie gyvena Krš. Bobutė pamatė ir gerai išsakė ponui, kur paslėpti pinigai Pn. Negalės nei rykštelės išsakyti pradėjimo WP142. Idant išsakytumbiau visas garbes tavo ūlyčiosu Mž521. Dievo nė vienas niekadais neregėjo, viengimis sūnus, kursai yra prieglobstyje tėvo, tasai išsakė MT1. Atversiu priežodžiuose nasrus manus, ižsakýsiu uždengtus daiktus nuog pradžios pasaulio DP87. Išsakysiu daiktus paslėptus nuog pradžios svieto BtMt13,35.
3. tr. išreikšti žodžiais: Savo mintis, jausmus, norus kalba išsakome J.Jabl. Ir mes vėl tylime nerasdami tinkamų žodžių susikaupusioms per daug metų mintims išsakyti sp. Dienų trumpumas, nakčių ilgumas – neišsakytas visiem ilgumas LTR(Kz). Beveliju jausti sutrynimą širdies, nekaip mokėti ją žodžiais išsakyti M.Valanč. O kasg išsakys, koksai tatai gerbimas bus DP491. Darbus jo rankų išsako dangaus stiprybė Mž173. Girdėjo neišsakytus žodžius, kurių nedera žmogui kalbėt Ch12PvK12,4.
neišsakýtinai adv., neižsakytinai SD191: Bet koks neišsakytinai didis buvo jo nusižeminimas Kel1881,49.
4. tr., intr. sugebėti gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti, dėstyti, perteikti žodžiais: Kad mokytas būt buvęs, tai pamokslą būt labai išsãkęs Krs. Kitas labai gražiai išsãko [oraciją per vestuves] Jnšk. Išgieda jis geriau, negu išsako S.Čiurl.
5. tr. ištarti, iškalbėti: Nė žodžio nebišsakė ir susmuko S.Dauk. Anas sunkiai ūtura, neišsãko gerai Ml. Nebeišsãko, kas yr Imb. Kad tu „Jezus“ neišsakýtai, kap tu negalėjai jam žodelio pasakyt Rod.
| refl.: To žmogaus kažkaip dyvinai pavardė išsisako Vvr.
6. tr. Q255 prisipažinti, pasisakyti: Nuodėmes ižpažint ir ižsakyt SPI159. Ižsãkęs pirm kunigui visus pražengimus savus DK100. Dievui nuodėmes savas ižsakys DP574. Savo prastojimus po akimis Bažnyčios išsakydlavo MT141.
| refl.: Ne gana po Dievo akim ir kunigo ižsakýtis nuodėmių, bet reikia ant to gana daryt kiekvienam DP574.
ǁ refl. prasitarti: Neišsisãko, ką anas buvo vogt Dglš. Ką jūs girdėjot, niekam neišsisakýkit Tvr.
7. refl. atsisakyti, atsižadėti: Tu pirmai išsisakei̇̃ šito šniūrelio [žemės], dabar i vė su akėčia lendi Ml. Nuog tokių tėvų išsisakýk ir eik žusirišęs akis kraštan svieto Dbč. Reikia iš darbo išsisakýt Dglš.
8. refl. išsiginti: Dabar išsisakė, ką neturi pinigų Tvr.
9. tr. paskelbti: Karę jiems išsakė S.Dauk.
1 nusakýti Š, NdŽ; Ser
1. tr., intr. nupasakoti, apsakyti: Ir Ona nusakė visa, ką mačiusi ir girdėjusi Vaižg. Viską nusakiáu, kaip buvo Krš. Nebeatamenu visko nusakýt kaip reikia Km. Anas pasaką gražiai nusãko Ml. Ir kaip jis visa nusako – ot kalbočius! Svn. Ans senesnis, ano paklausk, daug nusakýs Krš. Mūsų senutė nusakýdavai apie lažus LKKV164(Grz). Svietas jau buvo nusakęs, kad ligonas nė musų nebepasigynio[ja], o dėlto išgijo Šts. Nusãko kaip te buvęs Sv. Matai, anas nusakýt moka gerai: kad nusakis, tai, regis, tikrai te teip ir buvo Skdt.
^ Velnias nėr teip baisus, kaip nusãko Krd.
| refl. tr., intr. NdŽ: Žmogus nusisakė visa savo bėdą nuo pradžios liki galui BsPII182. Žinai, boba: sustiko kitą tokią ir nusisãkė visa Sv. Kaip anas nusisãko, tai pas juos viso kalnai Ds. Nusisakaũ, kad dėl momos verkiu, bet ne dėl dainų Trgn. Nusisãkė eisiąs mokinties Vilniun Užp.
ǁ perdedant nupasakoti: Gal ir nusãko, ale ir iš tikro geras jų arklys Trgn. Tu jau per daug nusakai: nei taip buvo, nei niek Ds. Ta Jonienė kad nusãko, tai nusãko, tik tu klausyk jos! Sml. Oi nusãko senis – virsti iš juoko Dbk. Melagius buvo žmogus, bet nusakyt tai mokėdavo LTR(Dkk).
ǁ tr. K paskelbti.
2. tr. išreikšti, apibūdinti: Visa tai galima buvo dešimtim žodžių nusakyti rš. Petrui ėmė rodytis net įdomu, kaipgi tie žemaičiai šį ar tą dalyką nusako Vaižg. Tavo veiksmai nusako tavo vertę rš. Tam gražumui nusakyti jai trūko žodžių J.Balč. Kretingiškiuose ši mįslė – pilnas puodas mėsos, abu galu kiauru – nusako žiedą rš. Jeigu arklys buvo baltas, tai ir nusãko, koks jis buvo Pl. Baranauskas atskleidė sunkiai suvokiamus ir dar sunkiau nusakomus vidinius žmogaus ryšius su gamta rš. Koks gražumas to bernioko: čiupryna šviesi, kakta plati, nu, bet tokie dalykai nenusãkomi, reikia pačiai pamatyt Skrb. Ant jo didelės, mašinėle kirptos galvos kėpsojo sena, nenusakomos spalvos veltinė skrybėlė J.Avyž. Taip nusako, kad visi supranta Tsk.
3. tr. nurodyti, išdėstyti, paaiškinti: Paprastai liaudies pasakose veiksmo vieta nenurodoma arba nusakoma labai trumpai: „viename krašte“, „vienoje karalystėje“ rš. Stengiausi vieną kitą mažmožį tiksliau nusakyti J.Jabl.
| Kaip nusakei̇̃, teip ir gersiu [vaistus] Aln. Kirtis nusako kartais ir žodžio reikšmę KlbII6. Jis nusãko visa, kur kas padėta Slm. Anas man gerai nenusãkė, tai nežinau, kada pas jį nuvažiuot Ml.
| Nusakomieji sakiniai dažniausiai žymi priežasties-padarinio santykius: pagrindinis dėmuo iškelia tam tikrą reiškinį, o šalutinis jį paaiškina, nusakydamas iš jo plaukiančius padarinius LKGIII836. Brūkšnį vartojame kartais ir nusakomajame sakinių sujungime dvitaškio vietoje J.Jabl.
^ Durnas durnam kelio nenusakis LTR(Rm).
ǁ nustatyti: Gyventojai mokėjo tam tikrus papročio nusakytuosius mokesčius rš.
ǁ intr. kalbėti, patarti: Tėvas teisingai nusãko, turi klausyti Krš.
4. tr. iš anksto pasakyti, numatyti: Nusakiaũ teisybę, ir stojosi taip J. Aš nusakiaũ, kad taip bus blogai, ir įvyko J. Buvo nusakę, kad pintuvės būs su trūbais, o kaip reik – nė kokių Šts. Orai pasikeitė greičiau, negu spėjo pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos piemuo rš.
ǁ atspėti: Jagu man susės šeši, tai iš akių aš kaltąjį nusakýsiu Slm.
5. intr. klaidingai nupasakoti: Sakė sakė ir nusãkė Vj. Bobos kelio neklausk: sako sako – nusãko velniai žino kur KzR. Per kitus pasakysi, tai į šoną nusakýsi Prn.
6. intr. ką bloga pasakyti: Kodėl kiekvienas ant jos tep nusãko? Gs.
7. refl. suversti kaltę kitam: Vienas ant kito nusisãkė, o kalto nerasi Tvr. Jis išdaužė langą, bet nusisãkė Trgn.
8. refl. nusistatyti, pasižadėti: Aš nusisakiaũ, kad tylėsiu ir nė žodžio nesakysiu Skr.
1 pasakýti NdŽ; Ser
1. tr. H žodžiu ar raštu pareikšti nuomonę, mintį: Mislį savo dėl ko pasakau R186. Visą tiesą pasakysiu N. Pasakaũ trumpai ir aiškiai, kad ne Klvr. Pasakiaũ, tai kap kirviu įkirsta Plv. Pasãkė, kaip kirviu inkirto LTR(Krn). Ką Matulis pasakýs, tą visi pasakýs Mžk. Ma[n] kas par nosį – aš turiu drąsos i pasakaũ Jrb. Ji kreipiasi į humanitarinių mokslų fakultetą, prašydama pasakyti savo nuomonę dėl to vertimo J.Balč. Jis man balsu ką pasakė J.Jabl. Čia nieko nėra, galiu akis į akį tau pasakýti KlK8,66(Lp). Nesikarščiuok, pasakýt suspėsi Dkš. Kas ką pasãko, ažmirštu Aps. Pasakýta, ir baigta, daugiau neduosiu Jnš. Kad kas būtų pasãkęs, kad iki vakaro gyvensi, būčiau nepatikėjęs Gs. Bet ką pasakydavo, tai būdavo iš širdies pasakyta ir įtikindavo I.Simon. Pasakė kaip šlapias nedega LTR(Rm). Tai kad pasakė: nei vežt, nei nešt Pnd. Pasakýta – kirviu nukirsta Ėr. Man kad gražiai nepasakýta, tai visai nesakyt Trgn. Pasakei̇̃ – nė vienas, nė du Kt. Ka pasãkė, tai pasãkė: nė penki, nė devyni Krž. Vat pasãkė: nei grūsta, nei malta Dglš. Tai kad pasãkė: nei Dievui, nei svietui Krč. Pasakė kaip į stebulę (nušnekėjo) Ėr. Pasakė, kaip lazdon paperdė Žl. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė LTR(Rm). Teisingai žmonių pasakýta: negirk dienos be vakaro Gg. Gerai pasakýta: mažam, kur raudona, ten gražu Kp. Pasakýta yra: alkanam ir nuogam miestas negražus Dg. Seniai pasakýta: kad gaspadorius žinotų, kada vagis ateis, anas nemiegotų Aps. Tu jam taip ir pasakýk į akis Alk. Pasakyk tu jam, kad jis, kvailys, eitų nuo tavęs šalin Plv. Kap misliji, teipo ir pasãkai Aps. Pasakiaũ žuminčioj (padariau užuominą) Rod. Pamisakai, esigu tu krikščionis? AK6. Aš gan nūlaidi esu, ale to pasakýto (tų skaudžių žodžių) niekaip negaliu užmiršti Krš. Tik turėk tokio šieno – pasaki̇̀s (dar mat peiks)! Mžš.
^ Ką negirtas mislija, tai girtas pasãko Ds. Kiti ir juokdamies teisybę pasãko Ds. Žmogus dirbdamas padaro, kalbėdamas pasãko (reikia ir gerų kalbų) Dkš. Greitai gerai nepadarysi ir greitai gerai nepasakýsi Dg. Čia pasãkant, čia paliekant (tegu niekas nesužino, kas buvo kalbėta) Sb. Nu tatai, pasakė – nebliko (niekus pakalbėjo) Plt. Ką jau girtas pasakis, tą nė velnias neišmanis LTR(Ob). Daug sakyta – maža pasakyta LTR. Kaip čia pasãkius – gal ir nieko būtų to mezgėja Vb. Trumpai pasakius, nėra jokios tvarkos Blv. Ir vis tiek šypsojosi Juzukas, tikriau pasakius – šaipėsi J.Balt. Tep pasãkant, biednai gyvenom Rod. Ką tu pasakysi! – stebisi Akvilė J.Balt.
| refl.: Ne tam savo sūnų auginau ir turtą jam kroviau, kad jis kampininko dukterį man į namus parvestų, – skildamas pintį, iš lėto pasisakė Grigas V.Krėv.
ǁ teigti, tvirtinti: Negalima pasakyti, kad visi gyvuliai miegotų naktį Blv. Toj dainoj pasakyta, jog dieveriai marčią virkdė, o pri anytos vartų ji pamatė savo vargą StnD20(pastaba).
ǁ pažadėti: Valdybo[je] nieko gero nepasãko, tik akyse paglosto Jnš. Tėvo prašiau vartelius pataisyt, visą savaitę žada žada, sakau: tavo liežuvis pasakỹs, o mano rankos padarys Snt.
| refl.: Karalius, tą kalbą gerai įsidėjęs, pasisakė užmirštąs visas senas jų kaltybes M.Valanč.
2. tr., intr. K, Kdn pakalbėti, ištarti: Kap man sako, eš žinau, ė pasakýt negaliu Nmč. Aš truputį moku prastai ką pasakýt Pb. Per mus da kitep pasãkai, tai da išjuoks Dglš. Susgauna, pasãko ir tikrą lietuvišką žodį Smal. Jau žodeliai pasakyti, sumainyti žiedeliai LTR(Pnd). Pagisakýk, mielas, nor vieną žodelį LKKVII196. Ir užkrito munie – pati širdis norėjo pasakýti Klk. Kap tik pasakaũ, tai tep i eina ašaros (verkiu) Rš. Būdavo, prieš tėvus i žodelio nepasakai̇̃, ė dabar… Dglš. Žodį pasaki̇̀s, tai kaip nukirsta Ut. Tep pasãkai, kap gerai Lz. Ko čia vis griaudi, neduodi nė žodžio pasakýt Šmn. Kur daug raidžių, i nebipasakáu visų Slnt. Iš mūs niekas nepasãkė nė pusę žodžio LKT202(Kbr). Iš baimės žodžio negalėjau pasakyti Jnš. Seniau jaunimas žodžio bijojo kokio pasakýt Lt. Ir atminė Petras žodį Viešpaties, kurį jam buvo pasãkęs DP159. Pirmiausia ji pasakė jam labą dieną J.Balč. Ir visi, kaip dera kaimo žmogui, nesakė tiesiai, ko atėję, o įeis, pasakys pagarbintą, sustoja prie slenksčio ir stovi J.Balt. Susitikęs tai labas nepasakýčia Vp. Ka jis ma[n] būt dėkui pasãkęs – anė tiek Gs. Pasãkai dėkui Grv. Pasakytų̃bi: – Eima drauge, – ir visa Lz. Šuo ruobas, kelas bėgti, kad pasakaũ uži J. Jis ma[n] čėsą pasãkė (pasveikino „labą rytą“, „labą dieną“…) Smln.
| Kad ta kiaulė būt nors kriukt pasãkius! Všk.
| prk.: Nuimk nuog ùgnės kopūstus, anys tę virė virė ir gana pasãkė (labai suvirė) Arm.
^ Pasakytas žodis yra sidabrinis, o nepasakytas – auksinis LTsV109(Srd).
| refl. tr.: Davė jam (suimtajam) broliu[i] sudieu pasisakýt LKT253(Rm). Susirašinėkiva, meilių žodelių pasisakykiva, tai ir būsiva laimingu Vaižg.
3. tr. Sut pranešti: Pastatykit kvortą arielkos, aš jum gerą navyną pasakýsiu Antr. Kad būtų kas pasakęs – ji namie, būtau sakius – nėra Lt. Tris kilometrus atėjo pasakýt, kad serga Klvr. In krikštynų tai prašo, o kap numiršta, tai pasãko Dv. Kai dažinosi, kad atvažiavo, pasakýk Mlk. Priėjęs tylom pasakė giminėm, kad anas atsivežęs pačią, bet ji nedrįstanti vidun eit – esanti pusnuogė LTsIV278. Diedas žino: su boba kap supyksi, tai gali [kam] pasakýtie LKT336(Rš). Ko nepasakéi? Būtumėm nuvažiavę LKT99(Užv). Seselė pamatė, matušei pasakė StnD8. Jos nueita i pasakýta Dglš. Valgaite ir savo draugam pasãkaite: tepavalgai ir tepamiegti Aps. Tai tu pasakýkie motulei mūs didelius vargelius (rd.) Mrc. Jie nueina neprašyti, nepasakýti Lnkv. Pasakė par burnas pranašų savo brš. Pasakyčiau kaliniams paleidimą BBIz61,1. Potam tapo Jozefui pasakyta BB1Moz48,1. Pasakýkite dukteri Siono: šitai karalius tavas eit tavi romus DP1. Bet saugokitės, štai pasakiau jums pirm visus daiktus Ch1Mr13,23. Jeigu padarysit geradėjystę …, pamisakykit Ch1Moz24,49.
^ Atlėkė paukštis be sparnų, pasakė žinią be liežuvio (laiškas) LTR(Vdk).
ǁ paskųsti: Gerai, neklausai – bus pasakýta ir tėvui, ir močiai Sdk. Aš tavim būvant pasakýčia Strn. Kaip tau negėda – būsi pasakýtas mamytei! Plng. Ievele, ievele, neganyk po pievelę, pasakýsiu ponu[i], nukirs tau galvelę Pls.
ǁ išpranašauti: Išvysite bjaurą išnaikinimą, kursai yra pasakytas nuog Danieliaus pranašo brš.
ǁ paskelbti: Užgimimas tavas … pasakė linksmybę visam pasauliui DP506. Priš Užgavėnes daugiausiai šliūbų: ligi dešimt penkioleka užsakų pasakýdavo kokį sekmadienį Vdk.
4. tr. pateikti žinių apie ką, duoti informaciją, atsakyti, paaiškinti: Aš pasakaũ, kaip y[ra] – nė pridedu, nė atimu Jnš. Jaunesnių paklausi, tai pasaki̇̀s, kap kas vadinasi Dbg. Negaliu pasakýt, kaip kada rados tie lietuviai [Ciskuode] Cs. Paklausk jos, tai pasakỹs kai aguonos grūdą (viską) Lnkv. Galva nebeišneša, ką jau te pasakýsi Šmn. Kataras jūs pasãkėt, kaip tatulį vadintie? Grv. Vyresnį sūnų ir mušė, ir ką nedarė, kad pasakýtų Dgč. Ka būtų dėl to klaususi, būčiu pasãkiusi Trk. Pasakyk, Siguti, kurgi mamytė? Km. Šis laiškas tau pasakys [teisybę] V.Krėv. Aš ratelį (visas ratelio dalis) greit pasakýčia Rmš. Ko tu vaikščioji plika galva, tu man pasãkai Dgp. Pasakýta gi man nuo dieduko, aš atamenu Aps. Ką mažam pasãko, ir neažmirši Ob. Yr aiškiai pasakýta, ir anie žino, kiek reik supilti Slnt. Pasakyk man, ar yra neplyštamas daiktas? J.Jabl. Vargu ar kas pasakytų jo pavardę – Malūno Juozas, ir tiek V.Bub. Pasakyk, mergele, iš kur svečių lauksi? Dkš. Oi tu martelė, tu niūronelė, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. O jūs paukštelės, o jūs paukštytėlės, pasakýkit man teisybę, iš katros šalelės (d.) Kp. Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas gražiai žaliuoja žiemą vasarelę? (d.) Aps. Pasakýkai, panaitėle, ar tu mane myli? (d.) Ds. Pasakýk, berneli, man dalyką šitą, kodėl išsirinkai sau mergelę kitą? DrskD27. Niekas nepasakỹs tą, kas žmogui yra (kokia liga) Jrb. Trūsiau par dieną – negaliu įsakmu pasakýti darbą J. An šitokį žmogų nueik, paklausk, tai nieko tau nepasaki̇̀s LKT355(Nmč). Noris jums pasakyčia, neintikėsit SE254. I pasakýk tu kam (niekas nepatikės), kad aš matydavau [aitvarą]! Pn. Kap tik grieką pasãko, obuolys papt (ps.) Eiš. Prašau tave, pamisakyk, kur anys gano BB1Moz37,16. Meldžiamas pamisakyk, kame tavo didė syla BBTeis16,6. Pamisakyk, meldžiu, visus didžius darbus, kuriuos darė Elisa Ch2Kar8,4.
| prk.: Kitam tie [mechanizmo] garsai – vien burzgimas ir trinksėjimas, o Dainiui jie labai daug pasako V.Bub. Tai ne koks eiliakalys, o vienas tų, kurio jau pats vardas daug ką pasako rš. Ir eigastis daug pasako, kas do žmogus LTR(Km). Ką tos kortos gali pasakýt! Rod.
^ Ausų pasiklausk – pasakys KlK21,70(Jnš). Viską pasako be liežuvio (knyga) Pnd. Be dūšios, be kvapo – teisybę pasako (laikrodis) Jrg.
| refl.: Kad turėčiau „Aušrą“, „Šviesą“, „Varpą“ ir Vilniaus meto laikraščius, galėčiau pasisakyti dabar, ir ką kada skelbęs ar rašęs J.Jabl. Apie … niekybę nuodėmės gali pasakýtis DK93.
ǁ I, Kdn, Smal tiksliai iš atminties nurodyti: Kad, mat, tų metų aš nebegaliu pasakýt Mšk. Koks žodis iš vieno punktelio išsitraukia, iš kito, o visos dainos nepasakýsiu Šmn. Prieš karą, nepasakýsiu dabar kuriais metais, jis pirko Alksnėnuose namus Alk. Nepasakysiu, tris ar keturis rublius mokėjau Kš. Katras [mėnuo buvo], nepasakýsiu tikrai Pb. Nepasakýsiu, kap ana toj upė kur vadinasi Šlčn.
5. tr. išreikšti, apibūdinti: Perkeltinės reikšmės būsimuoju laiku paprastai pasakomas kartojamas, dažninis veiksmas LKGII127. Antano Juškos raštai yra mūsų rašliavoje nepasakomos verčios A1884,421. Gimdytojai … nepasakomas širdperšas patirti tur TP1881,48.
| Nepasakomasis reiškimas (bendratis) LL7. Veiksnį sudaro dažnai ir linksniuojamojo žodžio vardininkas, suvestas su nepasakomuoju veiksmažodžio reiškimu J.Jabl.
^ Gi ir melavimas jo – nebėr kaip žmogui pasakýt! Srv. Jau tu buvai avinas, bet dabar tai nei kaip žmogui pasakyti rš.
nepasãkomai adv.: Ji nepasakomai bijojo vandenų I.Simon. Vertas ir nepasakomai brangus daiktas yra kariauti už savo gimtąją kalbą I.Simon.
6. tr. R201, KI622 papasakoti: Jin pasãkė, kaip buvo Pn. Aš pasakýsiu, kap gyvenau seniau Dbg. Ekšin, ką aš tau pasakýsu LKT102(Vg). Niežti liežuvis pasakýtie GrvT77. Kūmule, mes abi, o Dievas trečias – tau pasakysiu, kad niekas nežinot Rod. Kad nežinau pasakýt nieko Skp. Prašom prašom paklausyti, ką mes turim pasakýti (d.) Šmn. Geriau galiu pasakýt, kap kas parašyt Švnč. Pasãkai tu man, ką regėjai Lz. Kitandie pasãkai tu man, kiek darbo su linais LKT346(Dsn). Tep gražiai nepasakýčia Brš. Nu, pasãkai, ką rašo LKT336(Rš). Jam visa pasakýčiant apie tą paną LKKVII191(Krs). Ko žmonės nepasako, žemė pasako LTR(Vs). Yra ko klausyti, o nėra ko kam pasakyti Sch84.
^ Be burnos, be liežuvio, bet daug ką pasako (knyga) LTR. Kad prakalbėtų, daug pasakýtų (kelias) Ds.
| refl. tr.: Ką ži̇̀nos, pasãkos Pvn.
ǁ pasekti (pasaką): Da vieną aš jum pasaką apie vilką pasakýsiu Dgč. Bobut, pasãkai pasaką Str. Jeigu giedot nemokate, tai pasãkaite Ad. O ana pasakė aną pasaką vaikamus žmonių savo ChTeis14,17.
^ Greitai pasaką pasakysi, bet ne taip greitai darbą padarysi LTsV365(Srd).
ǁ padeklamuoti: Pasakýk eilėraštį, katrą prie eglutės sakei Slm.
7. tr. Pb, Žg, Lž, Dkš išdėstyti žodžiu: Bevartydamas savo popierius, užtikau vieno prancūzo prakalbą, pasakytą akademijoje Blv. Paveikslavo, da prakalbą pasãkė [pirmūnams] Gsč. Išnešant kūną iš rūmų, kunegas Tamošius Dobševyčia … pasakė susirinkusims žmonėms gražį pamokslą M.Valanč. Pasakyti prilyginimą I.
8. intr., tr. paliepti: Pasakýk jam, kad tuoj ateit[ų] Dglš. Grįžk atgal ir pasakyk tam aklam elgetai ateiti į mano namus rytoj J.Balč. Kaip jis pasakė, kaip kirviu įkirto, taip ji tikriausiai pildė Žem. Kas pasakýta, turi būt padaryta Zp. Jau tam išdykai nė žodžio nepasakýsi, nieko ans tavęs nepaklausys Vvr. Liepia važiuot jam miške ir parvežt vienam pasakyto storumo medį LTR(Vs). Girdėjot, jog pasakyta yra seniems: neužmuši BtMt6,21.
9. intr., tr. nurodyti, pamokyti, patarti: Led išdrežėjo atžūlai pasakýti, ko virti J. Aš mergiotei pasakýsiu, ką daryt, ir ateisiu Pb. Pasakýk, gegute, kur dabar man eiti (d.) Gg. Oi pasakai man, mano motule, kap man an svieto gyvent LTR(Ad). Ar tu jam pasakýsi – nė balso (nė nemėgink) Jrb. Geriau padaryt, nekaip pasakýt Dkš. Kvailam nepasakýsi PnmA. Pasakýtei kožnas razumnas, tik padaryt ne Sld. Tėvas mirdamas pasãkė vaikui, ka nebūk ponui ištikiamas, nesakyk žmonai teisybės ir svetimo vaiko neaugyk (ps.) Šln. Tu man nepasakýsi! Ss. Mokytojau, pamisakyk, ką aš teipag daryčia MP314.
10. tr. nustatyti: Be daugskaitos linksnių kirčio vietos negali pasakyti, katro jie kirčiavimo KlbX283(J.Balč). Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien.
ǁ paskirti: O kaip jau diena pasakýta buvo prašvitus, štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko K.Donel. Pasilik toje žemėje, kurią eš tau pasakysiu BB1Moz26,2.
11. tr. nepalankiai kalbėti, peikti, prikišti: Nieko negali pasakýt, žmogus buvo geras Skrb. Pasakýt daug kas ką pasãko – ar suvaikysi žmonių kalbas Vb. Išvažiuok pas žmogų [su reikalu], niekas nepasakỹs nieko Kdn. Argi tai yra verta klausyties, ką kas pasakys? Blv. Aš jumes nebjauroju, žodelio nepasakáu Krš. Žodį pasãkė – verki Vdk. Pasakýsi [ką nepatinkama], tai peklą razversi Dglš.
ǁ refl. tr., intr. Žl piktai, vienas kitam priekaištaujant pasikalbėti, pasibarti: Pasisãkė vienas kitam – ir vėl gerai Mrj. Mes kad ir kada ką pasisãkom terp savę, tai niekas nežino Sdk. Ji gera: ir vaikus mylėdavo, ben žodį kokį pasisakýdavom (kartais susikirsdavome) Skp. Pasisakai̇̃ žodį su žmogum (vyru), i vė gerai Jd. Nė vienas kitam žodžio nepasisãkėm Nmk.
12. refl. tr., intr. pasipasakoti: Ji beveik ir neturi žmogaus, kuriam galėtų pasisakyti savo vargus I.Simon. Kiekgi jie pinigų praleido, nepasisakė? A.Vien. Jug broliuo reik senuojuo viską pasisakýti Trk. Nepaleisma tavęs, aiškiai pasisakyk, kame buvęs M.Valanč.
13. refl. tr., intr. R, M, Lk prisipažinti: Jis jai pasisãkė, kad jis ją mylįs KII28. Jis savo meilę jai pasisãkė KII28. Pasisakýk mamai, kad smetoną išlaižei Mžk. Pasisakýsiu žmonai, kur tie piningai Kv. Pasisakýk, ką padirbai, būs geriau – nemušu Krš. Nepaspėjau ineit pirkion, jau ir pasisãkė [,kad sudaužė puodelį] Ktk. Kada Vilius buvo geras, ji (Grėtė) pasidrąsinusi jam ir pasisakė I.Simon. Arti, pasisakiáu, ka nemoku Plng. Aš su žvake nuėjau arklių pašerti, pasisakysiu – jau kiek galva sukosi (buvau įgėręs) J.Jabl.
14. refl. tr., intr. išpažinti: Žinoma, kai kam labai patiko, kad nebereikės pasisakyti kunigui savo nusidėjimų Blv. Visi kalti pasisakýti, kurie nor turėt nuodėmių atleidimą DP204. Jog mes … pasisakýtumbime, ką piktai iž notbojimo darome DP121. Idant vėl teipajag širdimi graudžia nuodėmes mūsų apraudotumbime ir iž jų pakaktinai pasakýtumbimės DP162. Tepasisãkai, jog … neužsilaikė …, kaip priderėjo DK126.
15. refl. pasiskelbti; pasigarsinti, pareikšti: Pasisakau tamstai esąs žemaitis Jn. Pasisãko, kas, – ir įleidžiam Mžš. Atėjo vieną vakarą [vaikinas], pasisãkė, ko atėjęs Mšk. Karalienei … pasisakė karalius, kad jis ženysis kitą pačią BM284(Erž). Bernas pasisakė norįs gauti karališkąją karietą ir ristus žirgus P.Cvir. Tylėjo tylėjo, užraukęs burną – i pasisãkė, kvailiukas Ul. Jie pasisakė, kad radę kaulą ir negalią pasidalyti MPs.
^ Angelu pasisakęs, velniu nepavirsk KrvP(Vlk).
ǁ prisistatyti: Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? O kai tas pasisakė, nenorėjo patikėti V.Bub. Tiems žmonėms pasisakiau, kad aš esantis pirklys J.Balč. Merga pasisakė ėsanti karaliaus duktė LTI23(Bs).
ǁ pasirodyti, pasidaryti žinomam:
^ Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako KrvP(Btg).
16. refl. kng. pareikšti nusistatymą: Jis visą laiką buvo neramus dėl paliktų Anykščiuose savo raštų, kuriuose gan griežtai buvo pasisakyta prieš caro valdžią A.Vien. Užėjus kalbai apie sukilimą, Bytautas atvirai pasisakė sukilimo idėjai nepritariąs V.Myk-Put.
17. intr. ateiti (apie laiką): Paki visus kunkolus suskrausi, tai ir pietūs pasaki̇̀s Trgn. Šite dirbant tau vakaras pasaki̇̀s Krd. Kolei tu itą mierelę išgersi, tai i rytas pasaki̇̀s Dsn. Ir vidunaktis pasãkė, o tėvo vis nėr iš miško Trgn. Trumpa jau nakties, ligi ažmiegi, ir rytas beveik pasãko Vj. Naktis pasãkė, paki pasiekiau namus Klt.
ǁ praeiti (apie laiką): Pusė dienos pasãko, pakol ruošą apeini Trgn.
◊ ámžiną ãtilsį pasakýti laikyti sunykusiu: Studentų judėjimams dabar galima kuone ir amžiną atilsį pasakyti J.Bil.
1 išpasakýti tr.
1. I, M apsakyti, išpasakoti: Aš galėčia jum viską išpasakýt LB268. Negalima išpasakýt, kaip negera man Nmč. Man pasidarė taip baisu, kad ir išpasakyti negalima A.Vencl. Nėr kap išpasãko, kap ingyrė šitą kraštą Str. Išpasakýt negaliu savo vargų Imb. Kas išpasakys, kokį skausmą jautė saviep, matydama myliausį sūnų kybantį M.Valanč. Viso tikro mokslo tu neišmanysi, anei giesme, anei žodžiais neišpasakýsi BM453. Kažkokie neišpasakomi šiurpuliai gyslose rš.
2. išreikšti: Aš išpasakiau savo nustebimą tokiais žodžiais, kad ji susijuokė rš.
3. išdėstyti, išaiškinti: Tai galima išpasakyti trumpais žodžiais A.Baran.
1 papasakýti (dial.) tr. papasakoti: Aš papasakaũ pasaką Kpč.
1 pripasakýti intr. įsakmiai kelis kartus pasakyti: Sakiau ir pripasakiaũ, o vis tiek nepadarė Prn.
1 ×padsakýti (hibr.) LD30(Zt) žr. 1 pasakyti.
1 pérsakyti NdŽ; Ser
1. tr. perpasakoti ką išgirsta, sužinota: Ką mes šnekam, tai jin vis parsãko Vel. Nemoku aš visko parsakýt, ką man dėdina kalbėjo Skrb. Aš jau žinau, man Gasparienė visa pérsakė Sdk. Marikė iš pradžios parsakė vis, ką nu senelio išgirdo Sz. Bobos man viską pérsako Ktk. Eidamos per eilių eiles, žinios dažnai išsikraipydavo, būdavo persakomos kitaip rš. Jį (Jėzų) persakydamas ir išguldydamas WP24. Pérsakykite evangeliją DP225.
ǁ pakartoti pasakytą: Pasigink Petrį ir anam pársakyk, ką nupirkti Vkš. Matydama, kad nesuprato, dar kartą persakė A.Vien. Žinoma, ans persakė savo prižadėjimą MPs.
ǁ iš naujo pasekti: A tą visą pasaką reik pársakyti iš naujo? Všv.
2. intr., tr. Q546, R, Vkš, Sml išversti iš vienos kalbos į kitą: Rusiškai i paskaito, i pársakyti moka Bt. Ką rusiškai sako, lietuviškai pársako Jrb. Kad aš rusiškai mokėjau, tai aš galėjau da kitiems pérsakyti Pgg. Persakau į kitą liežuvį R102, N.
3. tr., intr. Sut papasakoti, apsakyti: Vis jam pársakyk, kaip buvo J. Persakaũ aš tau visą teisybę, kaip būna gyvenime Rz. Ir parsãkė broliam visą šios dienos atsitikimą BM90(Brž). Berniokas buvo atejęs, tai visas navynas pérsakė Sdk. Persakyk man plačiau, aš lig šiol nieko nesupratau Srv. Senutis pársakė apei lažus Užv. Dabar pérsakiau visą senovę Mlt. Mano žmona tik pársakydavo [apie meškininkus] Gsč. Man tas brolis parsakýdavo apie tą seselę Všk. Jis pérsakė, kap sirgęs Mrc. Prosenučiai pársako, jog švedai ant to kalno pakavojo didelius piningus BM263(Šl). Kad ir to marti, kaip parsãko žmonys, an kešenę nedėk Mžš. Kaip mama parsakýdavo, sunku tada jiem buvo gyvent Sdb.
| refl. tr., intr.: Tėvas parsisãko, kokį turėjo arklį Ul. Iš pradžių nenorėjau priimt, ale kai pérsisakė, kas toks, iš kur – ir priėmiau Srv. Ar parsisakė Jonas tau apie savo kelionę? Upt. Parsisakiau, už durų būdamas, visas savo bėdas BsPII104.
4. tr. I, Skdv atkalbėti, kad nedarytų ko nors, išaiškinti, perkalbėti: Kas yr, kad negal pársakyti?! Lkv. Tokį pasiutusį vaiką nė pársakyti negaliu Bt. Vaikas yra pársakomas: neduok – ir nenori Plt. Sakyk, kiek nori – nepársakysi Jdr. Nepársakomas, nepáršnekamas jau toks krupis Krš. Matai, koks ans yr nepársakomas Slnt. Neduok Dieve gyventi su paiku i da nepársakomu žmogu Vvr. Katram daba vaikuon gali pársakyti – dirba savotiškai, i gan Pvn. Ka tau negal pársakyti, tu vis savo i savo šneki Ll. Kas tai žino, koks tai būdas, ja ans nebus koksai dūdas neparsãkomas JV331.
5. intr., tr. per daug, labai daug pasakyti: Verčiau mažiau pasakyt, negu pérsakyt Dkš. Žinai pati, kaip reikėjo man tavęs, sakyta buvo tau ir persakyta J.Balt. Tegu sako pérsako (tegu kalba kiek nori, aš vis tiek neklausysiu) Lp. Kas nedasakyta ir pérsakyta Lp. Dovanokit, tėveliai, kad žodelį pérsakiau (rd.) Dv.
6. intr. pertraukti ką sakantį, sudrausti: Kad svetimas iš kitojo sutvėrimo džiaugiasi, tai reikia tokiam šiaip persakyti: – Ko veizi, nedyvykis! LTR(Klp).
1 prasakýti NdŽ
1. intr. pakalbėti kiek, pratarti: Jis biskį prasãko ir vėl tyli Gs.
2. refl. prasitarti: Tik ir laukia išsižiojęs, kad kas prasisakytų Prng.
3. tr. papasakoti: Tai aš jai prasakysiu visa Nmč.
4. tr. Sut išpranašauti, numatyti: Ir pagimdė sūnų senatuvėje savo, mete, kurį Dievas buvo prasakęs jai Ba1Moz21,2. Pats prasakęs dieną savo smerties, numirė A.Baran.
5. intr. išversti: Aš jum lietuviškai prasakýsiu Nmč.
1 prisakýti NdŽ; Ser
1. tr., intr. SD304, H160, Q71, R, Sut, P paliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiaũ, kad vaikai niekur neitų iš namų Ut. Prisãkė, kad sargai stovėtų KzR. Sūnus paklausė: taip padarė, kaip tėvas prisakė LTR(Ktk). Man visko prisãkė, prireikalavo, aš nevalioju Dkš. Jam prisãko, kad nieko neleist[ų] Lš. Gal tu šitą bernužėlį labai pamylėjai, kad prisakei̇̃ atvažiuotie šitą rudenėlį? DrskD144. Prisãkė mumi šaudyt in viršų Krm. Jeigu tau miela gyvastis, tai išpildyk, ką aš prisakysiu V.Piet. Mirdamas prisakė saugoti tėvynės garbę ir vienybę kaip savo akių šviesą J.Gruš. Nei aš sakau, nei prisakau – ryžkitės LzP. Munie buvo prisakýta auginti veršius Gd. Mūsiemi vaikami prisakýta LKKIII120(Zt). Prisakýtas darbas tęsas tolyn Vn. Kodėlei jūs … prisakytą dienos darbą nenudirbot kaip pirmai? BB2Moz5,14. Kodėl gi darote priešingai, o ne taip, kai prisakyta Sz. Tas vyras mumus drūtai prisakė ir bylojo BB1Moz43,3. O ans jiems prisakė labai, kad to niekas nežinotų Ch1Mr5,43. Jis prisãkė vėjui, ir pastojo tyka KI480. Ir jisai prisakė mumus sakyti žmonėms ir liudyti, jog jisai yra paskirtas nuogi Dievo sūdžia gyvų ir mirusių VlnE57.
| refl.: Prisisakýk, kad užmokėtų išlaidas į teismą važiavimo Šts.
ǁ pakartotinai įsakyti, įkalti, prigrasinti: Ir prisakiaũ nupirkt sietą, ir tai ažmiršo Trgn. Tik prisakýsi, prigrasinsi, kad neik prie ežero, jau vėl, žiūrėk, te sėdi Ds. Visi suėjo krūvon ir prisakė vieni kitiems, kad neprasitartų niekam, kas čia buvo įvykę rš. Išlupė, prisãkė, kad dagiau nebeitų, ir išvarė BM157(Jnšk).
2. tr., intr. H177, [K], Š įpareigoti, nurodyti, kaip elgtis, ką daryti: Teip dabar prisakýta iš valdžios, kad vasaros čėse nebūt gert [svaigiųjų gėrimų] Slm. Prisãkė, kad paršiuką kožnas nusipirktų Dgp. Gulėk – ir daktaras taip prisãkė Skr. Jam tėvai neprisaki̇̀s [kaip gyventi] Žrm. Anys ūmai atstojo nug kelio, kurį aš jiemus prisakiau BB2Moz32,8. Trečias prisakymas prisako švęstie šventas dienas Tat. Ir kaip Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams, suguldė jis kojas savo krūvon ant patalo bei išdvėsė BB1Moz49,33. Tatai jumus prisakau, idant tarp savęs mylėtumbitėsi VlnE177. Tu mums prisakei vienybę, malonę, jeib gyventumbim Mž50. Meilė nug Viešpaties prisakyta yra trejokia P. Mokinkite juos laikyti vis, ką aš esmi jumus priesakęs MT99.
3. intr. Slnt, Cs išaiškinti, įkalbėti, įtikinti: Vaikams negaliu prisakýti, kad po lauką nelakstytų Vkš. Aš viską esu pargyvenusi, mun neprisakýsi Krš. Tu mun neprisakéi ir neprisakýsi! Dr. Gali sprogti – neprisakýsi, neišsiginsi jokia mada Žr. Jauniesiems negali beprisakyti apei baidymus – netika Šts. Dirbi durnai i žinai, ka durnai, vis tiek neprisakýs nė vel[nia]s Trk. Neprisãkomas, dirba savo, i tiek Krš. Ale tikrai ans neprisãkomas Kl.
| refl.: A mažai mes jai prisisãkėm! Lp.
4. intr., tr. prikalbėti, pripasakoti: Visokių žodžių prisãko Rod. Kad norėčiau rieties, kiek aš anai prisakýčiau! Krš. Susėdę seniai visko prisakýdavo Lel. Tiek daug prisãkė, kad net galva sukas Sv. Ana prisaki̇̀s jum visa Aps. Ir dar daugiau žmonės prisako apie tuos vaidenimus LTR(Blnk).
| refl.: Sakiau sakiau sekmę, prisisãkė kelmas Ad.
ǁ daug prisekti (pasakų): Bobutė man daug prisãkė pasakų Š. Nueik tamsta pas Antanaitį, jis tiek ir tiek prisakys pasakų Srv.
5. intr. suminėti, nurodyti ką nors esant: O, pavyzdžių aš tau galiu prisakyti tiek ir tiek rš. Ma[n] vakar Poška prisãkė prisãkė tų karvių (kur yra jų pirkti) Srd.
6. intr. baigti sakyti: Sakė ir neprisãkė lig galui Pnm.
7. intr. Švnč teigiamai atsakyti, prižadėti: Nei prisakýt, nei atsakyt negaliu – nežinau, ką pati pasakys Alk. Nė aš ginsiu, nė prisakýsiu – kap ponas nori, tep daro Dglš. Jei ateisi – prisakýki, neateisi – atsakyki LTR(Ldvn). O ja duosi – prisakýki, ja neduosi – atsakyki JR53. Jis man jau prisãkė, kad duos vieną paršelį Lš.
| refl.: Jau aš šiam vakarui kam kitam prisisakiaũ, pasižadėjau KII304.
ǁ refl. prisipažinti: Nei ginas, nei prisisãko Zr.
8. tr. paskelbti: Meinavimą prisakyti N. Prisakaũ žmogų, išbėgusį nuo mintuvų, kurs minant išeita ir patrunka J. Ką užsakė, ką prisakė šiandien klebonėlis? LzP. Klebonas par pamokslą pasninką prisãkė Ms. Maskoliai turkams karą prisakė Kel1881,128. Kodėl neklausi, kas bažnyčioj buvo prisakyta? Sz. Reik nunešti į kleboniją, kad ant pamokslo kunigas prisakýtum KlvrŽ.
| refl.: Kunigas prisisãkė būsiąs atlaidūse Šts.
9. tr. išpranašauti: Varna smertį prisãko, varna blogą prisãko Pgg.
10. tr. SD277 pavesti: Paduomi, prisakau SD431. Tą tad afektą nopykantos idant nuog jų atimtų ir, atsiuntęs juos nuog savęs, prisakytų juos Christui Jėzui DP18.
1 ×razsakýti (hibr.) tr., intr.
1. ištarti: Tada anys razsãkė: – Tau dovanota, eik Šlčn.
2. pranešti, pagarsinti: Anas kitą tarnybą turi, mum žmones razsãkė Dglš. Kad žinai, reikia visiem razsakýt Nmč.
3. išpasakoti: Ko reikia, vis razsakiaũ Pst. Razsakiaũ visus darbus LD30(Ad). Da apie čigoną razsakýsiu, kap man buvo Aps. Ma gyvenimą razsakýt reikia daug laiko Btrm.
4. Asv paaiškinti, išaiškinti: Sẽniau, razsãk[ai], kokia ita zagadka Lz. Ak, mamute, mano mieloja, dai razsakai mano sapnelį TDrIV10(Tvr).
1 susakýti NdŽ
1. tr., intr. Grv, Jdr pasakyti, pakalbėti: Kaip iš rašto viską susãkė Krš. Petriukas susãkė, kad iš Panevėžio atvažiuos susmetrikavę Slm. Žiūriu – šviesiukė atžiebia an mane. Ką reiks susakýt, jeigu mane prakalbys? Btg. Susakiáu, ka penkioleka rublių atnešu Krš. Ak, praverstų dėlto lietus, – susakė mano tėvas A.Vien. Šiaip taip moka susakyti kelis žodžius lietuviškai rš. Aš susakaũ (diktuoju), jis rašo Ln.
2. intr. Ds, Sdk, Dglš greit pakalbėti, pasakyti: Švepla, o kad da susãko tankiai, tai nieko nepermanai Trgn. Kaip tu čia susakei̇̃, nesupratau Kkl. Kad susaki̇̀s, tai ir suprast nemožna Trgn. Anas susãkė susãkė greitai – aš ir nesupratau Ml.
3. tr., intr. daug pasakyti: Susãkė susãkė, o mano galva silpna – visko nebeatamenu Sb. Visa, kas čia vadovėlyje susakyta, vaikai, man rodosi, negal išeiti kaip reikiant pradedamojoje mokykloje J.Jabl.
4. tr., intr. paaiškinti, nurodyti: Davė rūbus ir susãkė, kap daryt Krn. Ne sykį tėvas mirdamas susakydavo vaikams, pas ką yra jo pinigai: pas tą penki rubliai, pas tą trys …, ir to užtekdavo M.Katk.
5. intr. pranešti, priskųsti: Jau tenai buvo susakýta, ir įrodė viską Rm. Žinomų žmonių buvo susakýta Rm.
6. tr. suminėti, įvardyti: Visų vardus susakė rš. Gydytoju turėtum būti, kad visas ligas susakytum rš. Žymėdamas tą dalyką šitam rašiny, turėčiau jame susakyti daug lyg ne visai reikalingų čia, mano nuomone, mažmožių J.Jabl. Jeigu pradedi juoktis iš to (vaidenimosi), susãko daugalį tokių atsitikimų BM58(Žb).
7. tr. Krtn, Krš, Sug papasakoti, išpasakoti: Aš tamstai visa susakýsiu Ps. Jin kai n[u]eina te, tai susãko viską Bsg. Aš tamstai susakýčio, bet tamstos galva neišneš visos tos istorijos Šts.
ǁ intr. sugebėti gerai pasakoti: Susãkanti motriška y[ra] ta Alčauskienė, y[ra] ko pasiklausyti Šts.
8. intr. paliepti: Susãkė, kad daug prileistų dervos Krn. Susãkė an ryt dienos pjaut Smn.
9. refl. susitarti, susikalbėti: Liuob daug žmonių susisakys eiti veizėti tų stebuklų Trk.
1 užsakýti Š, NdŽ; N, Ser
1. tr., intr. Q43, M, J, P paskelbti, pranešti: Žmonės sujudo ženytis: šiandie penkerius užsakus užsãkė per pamokslą Jnšk. Bažnyčioj užsãko, kad tas ir tas vedasis su tokia ir tokia Krm. Mažulalę šiandien užsãkė bažnyčio[je] Plt. Atjojo bernelis subatos rytą, atrado mergelę jau užsakytą LTR(Brž). Katrą tujai lankei rytas vakarėlis, jau užusakýtas bažnyčioj vardelis (d.) Slm. Kai mane antru užsaku užsãkė, mamelė mirė Skr. Užsakýsiu ant bažnyčios [= bažnyčioje], gal atsiras Skr. Užsakiaũ visam galu[i] sodžiaus, kad neitų [pas sergantį šiltine] Lp. Užsãkė rinkliavą Mžš. Įsakymus apskelbė, šventes užsakė S.Dauk. Vakar užsãkė Žolinę Ėr. Jam reikėjo tad eiti pas tą poną … užsakyti kalėdininkus BsMtII38. Večeria … užsakyta PK203. Tatai patsai ponas Dievas per Mozėšių … visam svietui užsakęs yra BPI177. Ažusakau bylas SD331. Ažusakau tiesos darymą SD57. Ažusakyta tiesa SD57.
| refl.: Nieko tėvam nesisakęs, nei jų pavelijimo ir palaiminimo nepaprašęs, [Petras] ėmė ir užsisakė, su savo tarnaite Verute Vaižg. Toj duktė … tuojaus davė užsisakyt ir ištekėjo BsPIII164. Užsisãkė, kad kelias dienas nebus namie Dgl. Yra užsisãkiusi, žada ateiti Kin. Atvažiuoja pas mane kunigas, užsisakęs, neprašytas M.Katk.
ǁ intr. įpasakoti: Kartais i pameluoja tie senieji, kurie užsakýdavo Žg.
ǁ intr. pakalbėti: Tik teip užusãko, o kai reiks, tai kažin kaip bus Slm.
2. intr. Sut, I iš anksto paliepti, įsakyti: Užsãkė vaikus atvest į mokyklą Upt. Taigi ne kad loska, ale ažusãkė, ir važiuok Sdk. Jau teip negalėdama ejau, o čia da jaują valyt užsãkė Erž. Užsãkę buvo [vokiečiai] sunešt girnas į vieną vietą Kž. Oi ir užsakė in vainelę joti LTR(Ūd). Devė tas velnias tam durniuo broliuo tų piningų, kiek jau ans užsãkė (ps.) Tl. Samuelis buvo užsakęs, idant jo par septynias dienas lauktų S.Stan. Ažusakau, idant iž namų kas neišeitų arba prekių ir daiktų kitų neižgabentų SD3. Dievas užsako neužmušti BPII286.
| refl.: Penktame [įsakyme] ažusakos, adant nieko neteisingai neužmuštume brš.
ǁ nurodyti: Na, tik gerk, gerk tuos vaistus, kaip užsãkė, kol pasveiksi Skr. Ažusakýk, daktare, vaistų – gausiu Adm. Užlaikyk pasnykus, nu Bažnyčios š. užsakytus LKKXV178(17a.ž.tekstas).
3. tr., intr. LL309 pavesti padaryti, užprašyti, kad padarytų, atsiųstų, patiektų: Jau turės dalis pamokėti, po kiek tėvai užsakýs, tiek reiks duoti Tl. Šokiai buvo geri, užsakýsiam muzikantus Skd. Ažusakiaũ meistrui, kad padirbtų stalą Ds. Ažusakė pasiūt čebatus LTR(Slk). Varėnoj žusakiaũ langus Pls. Jums užsakyta sukurti mano tėvo paminklinę skulptūrą J.Gruš. Čia ne ta dvasia, kuri reikalinga mano užsakomam kūriniui P.Vaičiūn. Užsakė visą vagoną grūdų Srv. Petras užsako giros ir šokolado rš.
| prk. Snt: Jau užsakýtas ir trečias [vaikas] – matos Krs.
užsakýtinai adv.: Geležinkelis sprendžia, ar jis gali vežti užsakytinai rš.
| refl. tr.: Užsisako vakarienei keptą vištą rš. Iš anksto užsisakykite medelynuose vaismedžių ir vaiskrūmių sp. Iki šiai dienai dar neatėjo iš Berlyno užsisakytasai popierius K.Būg. Koperatinį numą užsisãkė, jau deda piningus Trk.
| prk.: Sūnų turiat, dabar užsisakýkit dukterį Krs.
4. tr. užprenumeruoti: Užsakýti žurnalą DŽ1.
| refl. tr.: Aš sausio mėnesė[je] užsisakiáu kitą [laikraštį], ir lig šiandien dar neparejo Sd. Pusė Paketurių kaimo užsisakė dabar „Mūsų rytojų“ J.Balt.
5. tr. pakviesti, užprašyti: Ir klebonui malonūs užsakytieji svečiai S.Čiurl.
| refl. tr.: Kas pirmutinis, tai ne paskutinis – aš pirma užsisakiaũ Pranuką [pjauti] Slm.
×6. (l. zakazać) tr., intr. SD429, BPI40, Q544, R, Sut, [K] uždrausti, užginti: Kromnykams … pabučiais ir pakiemiais landinėti užsakyta turėtų būti BzBkII119. Ir užsakė jiemus, idant niekam nesakytų VlnE105. Ažusakydavo nesakyti savo prajėvų kitiemus SPII40. Bet kuo ans labiaus jiems užsakė, tuo daugiaus anys tat našino BtMr7,37. Aprijimą užsakė PK149. Nevaikščiok į vietas užsakytas brš. Suvalgė vaisių, nuog Dievo užsakytą Tat. Jiemus tenai smerčia grasė, užsakydami jiemus sakyt žodžio Dievo MP59. Ir užsakęs jam labai, atprovijo jį tuojs nuog savęs Ch1Mr1,43.
7. tr. SD1166 nuspręsti.
8. refl. prisišaukti, susilaukti apkalbų: Nesakyk an kito nežinodamas: pats an savęs užsisakýsi Vj.