Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (14)
kiáurmiegis
Kraunama...
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
oneirodi̇̀nija
Kraunama...
Medicinos terminų žodynas
miẽgas
Kraunama...
Atitikmuo (-ys)
Lenkų kalba - sen
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
kíetas miẽgas
saldùs miẽgas
negilùs miẽgas
neramùs miẽgas
miẽgo trū́kumas
miẽgo sutrikìmai
pabùsti ìš miẽgo
nóriu miẽgo
manè ìma miẽgas
ruõštis miẽgui
kalbė́ti per̃ miegùs
miẽgas ė̃mė manè marìnti
nãktį bè miẽgo praléisti
ìš miegų̃ pašókti
priẽš miẽgą
Lietuvių–lenkų žodynas
neramùs
Kraunama...
Atitikmuo (-ys)
Lenkų kalba - niespokojny
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
n. miẽgas
~mì jū́ra
nerãmūs laikaĩ
mán neramù dė̃l vaikų̃
Lietuvių–lenkų žodynas
kiáur‖as
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
skylėtas, prakiuręs, atsivėręs
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
~os alkūnės. ~o maišo nepripilsi.
K. (neužšalęs) ežeras. ~à (atvira) žaizda.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
visas, ištisas
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
~ą naktį nemiegojau.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
neramus (apie miegą)
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Šiąnakt k. miegas buvo, nepailsėjau.
4
Reikšmė
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Batą ~ai̇̃ pradūriau. Lietus ~ai̇̃ perlijo. Aš vi̇̀sa ~ai̇̃ (perdėm) žinau
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
kiáurmiegis
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 kiáurmiegis sm. (1) J, Ms, Slnt neramus, su dažnais prabudimais miegas, pusiaumiegis: Miegas man pabėgo, taip tik kiaurmiegis: čia prisnūsi, čia vėl gyvas Skd. Aš šviežio[je] vieto[je] pirmą naktį kiáurmiegiu temiegtu Plt. Nežinau, kas čia mun buvo, kad visą naktį tokiu kiáurmiegiu miegojau Brs.
Lietuvių kalbos žodynas
kiáurmiegis (1)
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
neramus, su dažnais prabudimais miegas; sin. kiauramiegis: Šią̃ saváitę àš prãktiškai nemiegù, ti̇̀k prisnū́stu tókiu kiáurmiegiu.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Šią̃ saváitę àš prãktiškai nemiegù, ti̇̀k prisnū́stu tókiu kiáurmiegiu.
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
parámdyti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
rámdyti, -o, -ė tr. K, ramdýti, ram̃do, ram̃dė Kv, Skr; Q635, H, R, MŽ550
1. M raminti, guosti: Neramų žmogų, arba kad kas barasi, ramdýk J. Jaunąją ramdžiaũ, kad nebijotų J. Cit, neverk, mergele, ramdyk sau širdelę LTR(Šll). Neverk, mano jaunoji mergyte, ramdyk savo smūtnąją širdytę RD59. Šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami StnD20. Eisiu pas mamužę, ramdysiu širdužę KlvD109. Aš ramdau dainomis skausmus rš. Žodis Dievo … ateit ramdyti mus visus Mž331. Rámdžiau savimp dūmas mano KN68.
| refl. K: Gražiais žodeliais mergaitė kiek tiek ramdėsi BsPI70.
2. malšinti, tramdyti, stabdyti: Sunku buvo žemaičiams ramdyti kryžokus S.Dauk. Ramdykit tuos kraugerius, kurie, ličyną vieros antsimovusys, geidžia mums liuosybę išplėšti S.Dauk. Rámdyk persekiotojus KN140. Ramdyk tava ranka stipria stovinčius pryš tavo žodį Mž56. Kursai karus ramdo visame sviete CII560. Tu ramdai ūžimą jūrų CII560. Kad ben Ponas Dievas ir orus ramdytų N. Kraują ramdyt, nustabdyt B. Ramdo (švelnina, malšina) dusulį P. Aštrus šarmas didžiai dera ugnį ramdyti S.Dauk.
3. tvardyti, prilaikyti, valdyti: Teramdo savo lūpas, jeib neviliuotų CII595. Teramdai liežuvį savo, idant nieko pikta nekalbėtų VlnE90. O jūs vargdienėliai, jūs vyžoti nabagai, rámdykit ben ašaras irgi paliaukite verkę K.Donel. Piktus savo norus ramdyti BPII461. Rašto ženklai, pagal kurių skaitant reik balsą ramdyti S.Dauk. Jie sėdėjo, ramdydami alsavimą (išsigandę) rš.
| refl.: Tėvai, ramdykis, nebark anos rš. Ramdykiatese nuog kūniškų geidulių Vln66.
4. drausti, perkalbinėti: Rámdžiau, rámdžiau, kad nevažiuotų Sg.
aprámdyti tr. N
1. B, K apraminti.
| refl. K: Ciecorius vėlei apsiramdęs TP1881,12. Kad motina jos verkiantį kūdikį meilingai įkalbina, tai beveik apsiramdo brš.
2. apstabdyti, sutramdyti, suvaldyti: Aprámdyk aną, kad jis nešumytum J. Karus apramdyk tu visur rš. Šalmėčių arbata aprámdo gėlimą Šlu.
3. kiek sutvardyti: Apramdžiau visus savo jausmus rš.
nurámdyti tr. K, DŽ1; R
1. Sut nuraminti, paguosti: Neramų nuramdýk J. Ta mergaitė labai verkė, ir niekas ją negalėjo nurámdyt Sch200. Paties ir jo vaikelių niekas nenuramdo PK87. Mano širdis buvo nenuramdoma J.Jabl. Kur eisu, kur būsu, kur ją matysu, kur savo širdelę aš nūramdýsu (d.) Prk. Eisiu … mergytę atlankyti, širdužę nuramdyti KlvD63. Ateina tėvas, ateina motinelė nuramdyti širdelę (d.) Pln.
| refl. K: Ramdyte nusiramdė ana ant vietos J. Visi nusirámdyti nori J.Jabl. Jų draugai namėj, tai patyrę didžiai verkė, ale ir vėl nusiramdė Ns1851,1. Aš valandelę tylėjau ir tai nusiramdęs pilną širdies ramumą atgavau LC1887,22. O jai atėjus, jis povisai nusirámdė Jrk80. Visi džiaugias, visi glaudžias, nor nusirámdyti LB21. Vos įmaniau nusiramdyt KlvD91. Aš ramybės neturu, aš nėkur neturu nusirámdyti Prk. Visai negalėjo nusiramdyt iš gailesčio BsV88.
2. jėga, prievarta sutramdyti, numalšinti, suvaldyti, sustabdyti: Tylėk, ba aš taũ (tave) zara nuramdysiu! Arm. Nuramdė įpykusius žemaičius M.Valanč. Nuramdė sukilėlius J.Jabl. Nuramdžiusys totorius, laimingai gyveno S.Dauk. Idant … veliną ir visus mūsų neprietelius nuramdytų BPII27. Nuoramdyk pryštaraujančius Mž51. Nuramdo piktuosius BPI200. Neprietelius mūsų, pone, tu patsai nuramdyk PK71. O tai kalbėdamas vos ne vos nuramdė minias GNApD14,17. Tas yra tobulas vyras ir gal[i] visą kūną nuramdyt NTJokL3,2. Jei jos (bitės) pradėtų pjauties, tai tujau reik su dūliu nuramdyti S.Dauk. Vienu tai žodžiu bei vėją, bei šturmą ramdo BPI197. Tu ligas gydai ir marą nuoramdai Mž428.
3. padaryti nejaučiamą, pašalinti, panaikinti: Nežinia, kaip ilgai tvėrė neramus miegas, kuris tačiau neįstengė visiškai užgesinti sąmonės ir nuramdyti jos graužatį rš. Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas (sielvartus) KN207. Geriaus gali nuramdyt mano kančias PK67. Smarkybės ir narsybės lietuvių žemaičių nėkaip nebnuramdė S.Dauk. Nė vienas kitas sutvėrimas negalėjo rūstybę Dievo nuramdyti BPI73. Reikia mums baimę tą nuramdyti Pron. Nuramdyk piktybę neprietelių mūsų brš. Aš tik nuramdžiau jo baisią nuožmybę A1885,9. Išalkį, troškulį nurámdyti KII209.
4. refl. pasidaryti ramiam, nurimti: Šumijotas nusiramdė, nebšumija jau taip J. Bernas dabar, tų piningų trokšdamas, visai nenusiramdė ir, pirmai progai esant, skubinos į skūnę BsMtII127. Sudraudė vėją ir marias. Ir nusiramdė Vln29.
parámdyti tr.
1. B, N paraminti.
2. prilaikyti, padrausti: Paramdyk svetį, kad tuo nevažiuotų, t. y. apstabyk J.
surámdyti tr. DŽ1; Sut
1. sutramdyti, numalšinti: Nelengva laukinį žvėrį suramdyti rš.
2. sutvardyti, suvaldyti, sulaikyti: Čia aš, daugiau nebeįstengdamas suramdyti savo smalsumo, paklausiau rš. Top iž jaunų vasarų išmoks panorėjimus kūno suramdyt MP63. Nesuramdomas būdas rš.
| refl.: Susiramdyt teikės nuog anos rūstybės savo MP270. Idant mes susiramdytumbim panorėjime mūsų MP162.
| Kažin kokie laikai besusiramdys, jei Dievas nenusuks vainų Šts.
1. M raminti, guosti: Neramų žmogų, arba kad kas barasi, ramdýk J. Jaunąją ramdžiaũ, kad nebijotų J. Cit, neverk, mergele, ramdyk sau širdelę LTR(Šll). Neverk, mano jaunoji mergyte, ramdyk savo smūtnąją širdytę RD59. Šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami StnD20. Eisiu pas mamužę, ramdysiu širdužę KlvD109. Aš ramdau dainomis skausmus rš. Žodis Dievo … ateit ramdyti mus visus Mž331. Rámdžiau savimp dūmas mano KN68.
| refl. K: Gražiais žodeliais mergaitė kiek tiek ramdėsi BsPI70.
2. malšinti, tramdyti, stabdyti: Sunku buvo žemaičiams ramdyti kryžokus S.Dauk. Ramdykit tuos kraugerius, kurie, ličyną vieros antsimovusys, geidžia mums liuosybę išplėšti S.Dauk. Rámdyk persekiotojus KN140. Ramdyk tava ranka stipria stovinčius pryš tavo žodį Mž56. Kursai karus ramdo visame sviete CII560. Tu ramdai ūžimą jūrų CII560. Kad ben Ponas Dievas ir orus ramdytų N. Kraują ramdyt, nustabdyt B. Ramdo (švelnina, malšina) dusulį P. Aštrus šarmas didžiai dera ugnį ramdyti S.Dauk.
3. tvardyti, prilaikyti, valdyti: Teramdo savo lūpas, jeib neviliuotų CII595. Teramdai liežuvį savo, idant nieko pikta nekalbėtų VlnE90. O jūs vargdienėliai, jūs vyžoti nabagai, rámdykit ben ašaras irgi paliaukite verkę K.Donel. Piktus savo norus ramdyti BPII461. Rašto ženklai, pagal kurių skaitant reik balsą ramdyti S.Dauk. Jie sėdėjo, ramdydami alsavimą (išsigandę) rš.
| refl.: Tėvai, ramdykis, nebark anos rš. Ramdykiatese nuog kūniškų geidulių Vln66.
4. drausti, perkalbinėti: Rámdžiau, rámdžiau, kad nevažiuotų Sg.
aprámdyti tr. N
1. B, K apraminti.
| refl. K: Ciecorius vėlei apsiramdęs TP1881,12. Kad motina jos verkiantį kūdikį meilingai įkalbina, tai beveik apsiramdo brš.
2. apstabdyti, sutramdyti, suvaldyti: Aprámdyk aną, kad jis nešumytum J. Karus apramdyk tu visur rš. Šalmėčių arbata aprámdo gėlimą Šlu.
3. kiek sutvardyti: Apramdžiau visus savo jausmus rš.
nurámdyti tr. K, DŽ1; R
1. Sut nuraminti, paguosti: Neramų nuramdýk J. Ta mergaitė labai verkė, ir niekas ją negalėjo nurámdyt Sch200. Paties ir jo vaikelių niekas nenuramdo PK87. Mano širdis buvo nenuramdoma J.Jabl. Kur eisu, kur būsu, kur ją matysu, kur savo širdelę aš nūramdýsu (d.) Prk. Eisiu … mergytę atlankyti, širdužę nuramdyti KlvD63. Ateina tėvas, ateina motinelė nuramdyti širdelę (d.) Pln.
| refl. K: Ramdyte nusiramdė ana ant vietos J. Visi nusirámdyti nori J.Jabl. Jų draugai namėj, tai patyrę didžiai verkė, ale ir vėl nusiramdė Ns1851,1. Aš valandelę tylėjau ir tai nusiramdęs pilną širdies ramumą atgavau LC1887,22. O jai atėjus, jis povisai nusirámdė Jrk80. Visi džiaugias, visi glaudžias, nor nusirámdyti LB21. Vos įmaniau nusiramdyt KlvD91. Aš ramybės neturu, aš nėkur neturu nusirámdyti Prk. Visai negalėjo nusiramdyt iš gailesčio BsV88.
2. jėga, prievarta sutramdyti, numalšinti, suvaldyti, sustabdyti: Tylėk, ba aš taũ (tave) zara nuramdysiu! Arm. Nuramdė įpykusius žemaičius M.Valanč. Nuramdė sukilėlius J.Jabl. Nuramdžiusys totorius, laimingai gyveno S.Dauk. Idant … veliną ir visus mūsų neprietelius nuramdytų BPII27. Nuoramdyk pryštaraujančius Mž51. Nuramdo piktuosius BPI200. Neprietelius mūsų, pone, tu patsai nuramdyk PK71. O tai kalbėdamas vos ne vos nuramdė minias GNApD14,17. Tas yra tobulas vyras ir gal[i] visą kūną nuramdyt NTJokL3,2. Jei jos (bitės) pradėtų pjauties, tai tujau reik su dūliu nuramdyti S.Dauk. Vienu tai žodžiu bei vėją, bei šturmą ramdo BPI197. Tu ligas gydai ir marą nuoramdai Mž428.
3. padaryti nejaučiamą, pašalinti, panaikinti: Nežinia, kaip ilgai tvėrė neramus miegas, kuris tačiau neįstengė visiškai užgesinti sąmonės ir nuramdyti jos graužatį rš. Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas (sielvartus) KN207. Geriaus gali nuramdyt mano kančias PK67. Smarkybės ir narsybės lietuvių žemaičių nėkaip nebnuramdė S.Dauk. Nė vienas kitas sutvėrimas negalėjo rūstybę Dievo nuramdyti BPI73. Reikia mums baimę tą nuramdyti Pron. Nuramdyk piktybę neprietelių mūsų brš. Aš tik nuramdžiau jo baisią nuožmybę A1885,9. Išalkį, troškulį nurámdyti KII209.
4. refl. pasidaryti ramiam, nurimti: Šumijotas nusiramdė, nebšumija jau taip J. Bernas dabar, tų piningų trokšdamas, visai nenusiramdė ir, pirmai progai esant, skubinos į skūnę BsMtII127. Sudraudė vėją ir marias. Ir nusiramdė Vln29.
parámdyti tr.
1. B, N paraminti.
2. prilaikyti, padrausti: Paramdyk svetį, kad tuo nevažiuotų, t. y. apstabyk J.
surámdyti tr. DŽ1; Sut
1. sutramdyti, numalšinti: Nelengva laukinį žvėrį suramdyti rš.
2. sutvardyti, suvaldyti, sulaikyti: Čia aš, daugiau nebeįstengdamas suramdyti savo smalsumo, paklausiau rš. Top iž jaunų vasarų išmoks panorėjimus kūno suramdyt MP63. Nesuramdomas būdas rš.
| refl.: Susiramdyt teikės nuog anos rūstybės savo MP270. Idant mes susiramdytumbim panorėjime mūsų MP162.
| Kažin kokie laikai besusiramdys, jei Dievas nenusuks vainų Šts.
Lietuvių kalbos žodynas
surámdyti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
rámdyti, -o, -ė tr. K, ramdýti, ram̃do, ram̃dė Kv, Skr; Q635, H, R, MŽ550
1. M raminti, guosti: Neramų žmogų, arba kad kas barasi, ramdýk J. Jaunąją ramdžiaũ, kad nebijotų J. Cit, neverk, mergele, ramdyk sau širdelę LTR(Šll). Neverk, mano jaunoji mergyte, ramdyk savo smūtnąją širdytę RD59. Šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami StnD20. Eisiu pas mamužę, ramdysiu širdužę KlvD109. Aš ramdau dainomis skausmus rš. Žodis Dievo … ateit ramdyti mus visus Mž331. Rámdžiau savimp dūmas mano KN68.
| refl. K: Gražiais žodeliais mergaitė kiek tiek ramdėsi BsPI70.
2. malšinti, tramdyti, stabdyti: Sunku buvo žemaičiams ramdyti kryžokus S.Dauk. Ramdykit tuos kraugerius, kurie, ličyną vieros antsimovusys, geidžia mums liuosybę išplėšti S.Dauk. Rámdyk persekiotojus KN140. Ramdyk tava ranka stipria stovinčius pryš tavo žodį Mž56. Kursai karus ramdo visame sviete CII560. Tu ramdai ūžimą jūrų CII560. Kad ben Ponas Dievas ir orus ramdytų N. Kraują ramdyt, nustabdyt B. Ramdo (švelnina, malšina) dusulį P. Aštrus šarmas didžiai dera ugnį ramdyti S.Dauk.
3. tvardyti, prilaikyti, valdyti: Teramdo savo lūpas, jeib neviliuotų CII595. Teramdai liežuvį savo, idant nieko pikta nekalbėtų VlnE90. O jūs vargdienėliai, jūs vyžoti nabagai, rámdykit ben ašaras irgi paliaukite verkę K.Donel. Piktus savo norus ramdyti BPII461. Rašto ženklai, pagal kurių skaitant reik balsą ramdyti S.Dauk. Jie sėdėjo, ramdydami alsavimą (išsigandę) rš.
| refl.: Tėvai, ramdykis, nebark anos rš. Ramdykiatese nuog kūniškų geidulių Vln66.
4. drausti, perkalbinėti: Rámdžiau, rámdžiau, kad nevažiuotų Sg.
aprámdyti tr. N
1. B, K apraminti.
| refl. K: Ciecorius vėlei apsiramdęs TP1881,12. Kad motina jos verkiantį kūdikį meilingai įkalbina, tai beveik apsiramdo brš.
2. apstabdyti, sutramdyti, suvaldyti: Aprámdyk aną, kad jis nešumytum J. Karus apramdyk tu visur rš. Šalmėčių arbata aprámdo gėlimą Šlu.
3. kiek sutvardyti: Apramdžiau visus savo jausmus rš.
nurámdyti tr. K, DŽ1; R
1. Sut nuraminti, paguosti: Neramų nuramdýk J. Ta mergaitė labai verkė, ir niekas ją negalėjo nurámdyt Sch200. Paties ir jo vaikelių niekas nenuramdo PK87. Mano širdis buvo nenuramdoma J.Jabl. Kur eisu, kur būsu, kur ją matysu, kur savo širdelę aš nūramdýsu (d.) Prk. Eisiu … mergytę atlankyti, širdužę nuramdyti KlvD63. Ateina tėvas, ateina motinelė nuramdyti širdelę (d.) Pln.
| refl. K: Ramdyte nusiramdė ana ant vietos J. Visi nusirámdyti nori J.Jabl. Jų draugai namėj, tai patyrę didžiai verkė, ale ir vėl nusiramdė Ns1851,1. Aš valandelę tylėjau ir tai nusiramdęs pilną širdies ramumą atgavau LC1887,22. O jai atėjus, jis povisai nusirámdė Jrk80. Visi džiaugias, visi glaudžias, nor nusirámdyti LB21. Vos įmaniau nusiramdyt KlvD91. Aš ramybės neturu, aš nėkur neturu nusirámdyti Prk. Visai negalėjo nusiramdyt iš gailesčio BsV88.
2. jėga, prievarta sutramdyti, numalšinti, suvaldyti, sustabdyti: Tylėk, ba aš taũ (tave) zara nuramdysiu! Arm. Nuramdė įpykusius žemaičius M.Valanč. Nuramdė sukilėlius J.Jabl. Nuramdžiusys totorius, laimingai gyveno S.Dauk. Idant … veliną ir visus mūsų neprietelius nuramdytų BPII27. Nuoramdyk pryštaraujančius Mž51. Nuramdo piktuosius BPI200. Neprietelius mūsų, pone, tu patsai nuramdyk PK71. O tai kalbėdamas vos ne vos nuramdė minias GNApD14,17. Tas yra tobulas vyras ir gal[i] visą kūną nuramdyt NTJokL3,2. Jei jos (bitės) pradėtų pjauties, tai tujau reik su dūliu nuramdyti S.Dauk. Vienu tai žodžiu bei vėją, bei šturmą ramdo BPI197. Tu ligas gydai ir marą nuoramdai Mž428.
3. padaryti nejaučiamą, pašalinti, panaikinti: Nežinia, kaip ilgai tvėrė neramus miegas, kuris tačiau neįstengė visiškai užgesinti sąmonės ir nuramdyti jos graužatį rš. Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas (sielvartus) KN207. Geriaus gali nuramdyt mano kančias PK67. Smarkybės ir narsybės lietuvių žemaičių nėkaip nebnuramdė S.Dauk. Nė vienas kitas sutvėrimas negalėjo rūstybę Dievo nuramdyti BPI73. Reikia mums baimę tą nuramdyti Pron. Nuramdyk piktybę neprietelių mūsų brš. Aš tik nuramdžiau jo baisią nuožmybę A1885,9. Išalkį, troškulį nurámdyti KII209.
4. refl. pasidaryti ramiam, nurimti: Šumijotas nusiramdė, nebšumija jau taip J. Bernas dabar, tų piningų trokšdamas, visai nenusiramdė ir, pirmai progai esant, skubinos į skūnę BsMtII127. Sudraudė vėją ir marias. Ir nusiramdė Vln29.
parámdyti tr.
1. B, N paraminti.
2. prilaikyti, padrausti: Paramdyk svetį, kad tuo nevažiuotų, t. y. apstabyk J.
surámdyti tr. DŽ1; Sut
1. sutramdyti, numalšinti: Nelengva laukinį žvėrį suramdyti rš.
2. sutvardyti, suvaldyti, sulaikyti: Čia aš, daugiau nebeįstengdamas suramdyti savo smalsumo, paklausiau rš. Top iž jaunų vasarų išmoks panorėjimus kūno suramdyt MP63. Nesuramdomas būdas rš.
| refl.: Susiramdyt teikės nuog anos rūstybės savo MP270. Idant mes susiramdytumbim panorėjime mūsų MP162.
| Kažin kokie laikai besusiramdys, jei Dievas nenusuks vainų Šts.
1. M raminti, guosti: Neramų žmogų, arba kad kas barasi, ramdýk J. Jaunąją ramdžiaũ, kad nebijotų J. Cit, neverk, mergele, ramdyk sau širdelę LTR(Šll). Neverk, mano jaunoji mergyte, ramdyk savo smūtnąją širdytę RD59. Šalimis jojo balti broleliai, seselę ramdydami StnD20. Eisiu pas mamužę, ramdysiu širdužę KlvD109. Aš ramdau dainomis skausmus rš. Žodis Dievo … ateit ramdyti mus visus Mž331. Rámdžiau savimp dūmas mano KN68.
| refl. K: Gražiais žodeliais mergaitė kiek tiek ramdėsi BsPI70.
2. malšinti, tramdyti, stabdyti: Sunku buvo žemaičiams ramdyti kryžokus S.Dauk. Ramdykit tuos kraugerius, kurie, ličyną vieros antsimovusys, geidžia mums liuosybę išplėšti S.Dauk. Rámdyk persekiotojus KN140. Ramdyk tava ranka stipria stovinčius pryš tavo žodį Mž56. Kursai karus ramdo visame sviete CII560. Tu ramdai ūžimą jūrų CII560. Kad ben Ponas Dievas ir orus ramdytų N. Kraują ramdyt, nustabdyt B. Ramdo (švelnina, malšina) dusulį P. Aštrus šarmas didžiai dera ugnį ramdyti S.Dauk.
3. tvardyti, prilaikyti, valdyti: Teramdo savo lūpas, jeib neviliuotų CII595. Teramdai liežuvį savo, idant nieko pikta nekalbėtų VlnE90. O jūs vargdienėliai, jūs vyžoti nabagai, rámdykit ben ašaras irgi paliaukite verkę K.Donel. Piktus savo norus ramdyti BPII461. Rašto ženklai, pagal kurių skaitant reik balsą ramdyti S.Dauk. Jie sėdėjo, ramdydami alsavimą (išsigandę) rš.
| refl.: Tėvai, ramdykis, nebark anos rš. Ramdykiatese nuog kūniškų geidulių Vln66.
4. drausti, perkalbinėti: Rámdžiau, rámdžiau, kad nevažiuotų Sg.
aprámdyti tr. N
1. B, K apraminti.
| refl. K: Ciecorius vėlei apsiramdęs TP1881,12. Kad motina jos verkiantį kūdikį meilingai įkalbina, tai beveik apsiramdo brš.
2. apstabdyti, sutramdyti, suvaldyti: Aprámdyk aną, kad jis nešumytum J. Karus apramdyk tu visur rš. Šalmėčių arbata aprámdo gėlimą Šlu.
3. kiek sutvardyti: Apramdžiau visus savo jausmus rš.
nurámdyti tr. K, DŽ1; R
1. Sut nuraminti, paguosti: Neramų nuramdýk J. Ta mergaitė labai verkė, ir niekas ją negalėjo nurámdyt Sch200. Paties ir jo vaikelių niekas nenuramdo PK87. Mano širdis buvo nenuramdoma J.Jabl. Kur eisu, kur būsu, kur ją matysu, kur savo širdelę aš nūramdýsu (d.) Prk. Eisiu … mergytę atlankyti, širdužę nuramdyti KlvD63. Ateina tėvas, ateina motinelė nuramdyti širdelę (d.) Pln.
| refl. K: Ramdyte nusiramdė ana ant vietos J. Visi nusirámdyti nori J.Jabl. Jų draugai namėj, tai patyrę didžiai verkė, ale ir vėl nusiramdė Ns1851,1. Aš valandelę tylėjau ir tai nusiramdęs pilną širdies ramumą atgavau LC1887,22. O jai atėjus, jis povisai nusirámdė Jrk80. Visi džiaugias, visi glaudžias, nor nusirámdyti LB21. Vos įmaniau nusiramdyt KlvD91. Aš ramybės neturu, aš nėkur neturu nusirámdyti Prk. Visai negalėjo nusiramdyt iš gailesčio BsV88.
2. jėga, prievarta sutramdyti, numalšinti, suvaldyti, sustabdyti: Tylėk, ba aš taũ (tave) zara nuramdysiu! Arm. Nuramdė įpykusius žemaičius M.Valanč. Nuramdė sukilėlius J.Jabl. Nuramdžiusys totorius, laimingai gyveno S.Dauk. Idant … veliną ir visus mūsų neprietelius nuramdytų BPII27. Nuoramdyk pryštaraujančius Mž51. Nuramdo piktuosius BPI200. Neprietelius mūsų, pone, tu patsai nuramdyk PK71. O tai kalbėdamas vos ne vos nuramdė minias GNApD14,17. Tas yra tobulas vyras ir gal[i] visą kūną nuramdyt NTJokL3,2. Jei jos (bitės) pradėtų pjauties, tai tujau reik su dūliu nuramdyti S.Dauk. Vienu tai žodžiu bei vėją, bei šturmą ramdo BPI197. Tu ligas gydai ir marą nuoramdai Mž428.
3. padaryti nejaučiamą, pašalinti, panaikinti: Nežinia, kaip ilgai tvėrė neramus miegas, kuris tačiau neįstengė visiškai užgesinti sąmonės ir nuramdyti jos graužatį rš. Ir nuramdyt teiktumeis mano dides sielas (sielvartus) KN207. Geriaus gali nuramdyt mano kančias PK67. Smarkybės ir narsybės lietuvių žemaičių nėkaip nebnuramdė S.Dauk. Nė vienas kitas sutvėrimas negalėjo rūstybę Dievo nuramdyti BPI73. Reikia mums baimę tą nuramdyti Pron. Nuramdyk piktybę neprietelių mūsų brš. Aš tik nuramdžiau jo baisią nuožmybę A1885,9. Išalkį, troškulį nurámdyti KII209.
4. refl. pasidaryti ramiam, nurimti: Šumijotas nusiramdė, nebšumija jau taip J. Bernas dabar, tų piningų trokšdamas, visai nenusiramdė ir, pirmai progai esant, skubinos į skūnę BsMtII127. Sudraudė vėją ir marias. Ir nusiramdė Vln29.
parámdyti tr.
1. B, N paraminti.
2. prilaikyti, padrausti: Paramdyk svetį, kad tuo nevažiuotų, t. y. apstabyk J.
surámdyti tr. DŽ1; Sut
1. sutramdyti, numalšinti: Nelengva laukinį žvėrį suramdyti rš.
2. sutvardyti, suvaldyti, sulaikyti: Čia aš, daugiau nebeįstengdamas suramdyti savo smalsumo, paklausiau rš. Top iž jaunų vasarų išmoks panorėjimus kūno suramdyt MP63. Nesuramdomas būdas rš.
| refl.: Susiramdyt teikės nuog anos rūstybės savo MP270. Idant mes susiramdytumbim panorėjime mūsų MP162.
| Kažin kokie laikai besusiramdys, jei Dievas nenusuks vainų Šts.
Lietuvių kalbos žodynas