vel̃tas, -à adj. (4) DŽ, KŽ, véltas, -à (3) NdŽ; I, BzBkXII79, LL19, L, L278, LVIV534, G120, Rtr
1. nemokamas, nepelningas, pigus: Veltas darbas nemalonus J. Bet ir čionai rados laukų darbai velti Nz. Velta procia, kad nieko nepelnė J.
veltai̇̃ adv.: Kamendorius velčiau laido[ja] už kleboną Ggr.
2. tuščias, nereikalingas: Veltos pastangos: banguojančias jūras ar gali kas nuraminti P.Vaičiūn. Žmogaus proto puikybė malonėtų ir dievų parodymus atmainyti, bet veltas pasiryžimas rš. Ir vėl, jei nepildytumei to, kas yra parašyta, žinoma, veltas būtų darbas mokintis Blv. Aštuoniolka praejo mėnesių ant velto laukimo I. Subruzdimai par bajorus kelti praejusiu laiku visad buvo velti Nz. Išsižada velto stovėjimo P.
veltai̇̃ Kad būtų Jerozolimo siūlytos malonės teip veltai̇̃ nepaniekinus ir notmetus, tad ertes niekad nebūtų pagadinta ir pagriauta DP311. Veltai veltai mumis lietuvius bevarginti tamsybėmis A1884,332. Veltai̇̃ žmonės dirbtų žemę, dykai ją savo prakaitu drėgintų A.Baran.

bãdo ãmatas Slnt. nepelningas darbas:
bãdo gegùtė kas viskuo nepatenkintas, verksnys: Jų močeka tikra bado gegutė. Všk. Jau ta tikra bado gegutė, vis jai negerai. Lnkv.
bãdo ìltys šviẽčia maža turi valgyti: Čia bado iltys švietė pavasarį. Rs.
bãdo kruopà trikertė žvaginė: Žvyryne, ten tik bado kruopos gali augt. Jdp.
bãdo pašalỹs sunkiai įperkamas: Pas Brazdeikį bado pašalys (iš jo perkama tik blogiausiu atveju, nes brangiai ima). KlvrŽ.
bãdo paũkštis vargšas, varguolis: Neduok Ponedie tokį bado paukštį, vargs visą amžių. Brs.
iš badų̃ siẽtų paléistas labai alkanas: Ar iš badų sietų paleistas, kad ryji kaip šamas, ir pirštai nespėja paduot. Lkš.
prie bãdo siẽto bū́ti badauti: Arbatą išrijo, baronkėles susprogo, rodos, prie bado sieto buvęs tas Šiupinis. Žem. Tiesa, Mikelis nebūt privalęs taip pulti ir taip ūmai reikalauti visą dalį išmokėti, lyg jis jau prie bado sieto būtų buvęs pastatytas. Simon. Ko taip lapsiji kaip kokia kiaulė, kad prie bado sieto būtų buvusi. Mžk.
bãdo vaĩkis Slnt. prastas darbininkas:
ãklas bãdas turi duonos: Jau dabar aklas badas. Skr.
baltàsis bãdas kng. pašaro trūkumas žiemą žvėreliams: Žvėrelius reikia gelbėti nuo baltojo bado. rš. Šią gilią žiemą reikia globoti miško gyventojus, padėti išvengti jiems baltojo bado. rš.
badùs atgáuti truputį užkąsti: Prieina didelį sodą, apsidžiaugia, kad nors badus atgaus. Ob.
badùs atkùlti
1.truputį užkąsti: Badus atkulsi – ir galėsi laukti pietų. Ds. Dabar badus atkūlę galim ir šnektelt. Ss. Atkūlei badus, tai pietų gali palaukti. Jnk. Ar jau pavalgei? – Jau. Badus atkūliau. Snt.
2.turėti ką valgyti: Ir jie jau šiemet badus atkuls tokią kiaulę pavertę. Grš. Nupjovus rugius visi atkuls badus. Dgl. Greit bus šviežių bulbų badam atkult. Trgn.
badùs išvarýti pasisotinti: Kai prisėdo prie stalo, visus badus išvarė. Užv.
badùs išvýti pasisotinti: Dabar visõs dienõs badus išvysim. Vlk.
bãdą maišýti maža teturėti valgyti: Veikt nenori, tai ir maišo badą. Dv.
badaĩs nueĩti nuskursti, nusigyventi: Pabūk dyka, tai tuoj nueisi badais. Dkšt.
badùs nustùmti truputį užkąsti: Ar jau badus nustūmei?. Krž.
bãdą nuvýti truputį užkąsti: Na ką, badą jau nuvijai, kad nevalgai?. Grž.
badùs pargáuti užvalgyti: Badus pargavau – galėsiu vėl dirbt. Mžš.
bãdą pratę̃sti užvalgyti: Nepavalgiau, tik ką badą pratęsiau. Rod.
badù sprógti badauti: Vaikai sprogsta badu, neturi ką duoti. Žr.
bãdą vil̃kti badauti: Taupom, badą velkam, norim taksiuką pirkti. Mrj. Duonos neturėjo, badą vilko, bet rūkė. Graž. Karvės badą velka po šilus šitokie sausie. Lnk.
nuo badų̃ truputį (užvalgyti): Užvalgiau nuo badų, galėsiu laukti vakaro. Mžš.
nuo bãdo gìntis turėti ką valgyti: Šįmet gerai užaugo javai, galėsim nuo bado gintis. Mrj.
kaĩp bãdo gegužė̃ apie įkyrų: Nelįsk kitiems į akis kaip bado gegužė. Krp.
kaĩp iš badų̃ saĩtų ištrū́kęs apie godžiai valgantį ar geriantį: Tu lyg iš badų saitų ištrūkęs viską griebi tuoj ėst. Alk.
kaĩp nuo badų̃ saĩto paléistas apie daug, godžiai valgantį: Ėda lyg būtų nuo badų saito paleistas. Vlkv.
kaĩp bãdo sietè bùvęs apie daug, godžiai valgantį: Ryni kaip bado siete buvęs. Ll.
kaĩp nuo bãdo siẽto nutrū́kęs godžiai (valgo, geria): Ryna, ėda kaip nuo bado sieto nutrūkęs. Rdn.
kaĩp nuo bãdo siẽto paléistas apie godžiai valgantį ar geriantį: Ir pasiuto Buivydas gerti kaip nuo bado sieto paleistas. Gran.
kaĩp prie bãdo siẽto bùvęs apie daug, godžiai valgantį: Valgo tartum prie bado sieto buvęs. Šd. Taip ėda kaip prie bado sieto buvusi. Dr.
kaĩp prie bãdo siẽto pastatýtas apie godžiai geriantį ar valgantį: Lyg jis jau prie bado sieto būtų buvęs pastatytas. Simon.
kaĩp iš badų̃ išliñdęs apie daug valgantį: Valgo kaip iš badų išlindęs. Dbk. Kad kuopia kaip iš badų išlindęs. Dgl.
kaĩp iš badų̃ ištrū́kęs Slk. apie daug valgantį:
kaĩp iš badų̃ parbė́gęs Gž. apie daug valgantį:
kaĩp iš badų̃ parė̃jęs apie daug, godžiai valgantį: Tik ryja, tik punta, lyg iš badų parėjęs. Dkš.