iš skysčio kylanti ar susidaranti oro pūslė

kaip (kai, keip ir ) bur̃bulas (burbólas)
1. Ot mergaitė graži – kaip bur̃bulas (apvali, apskritaveidė). Krs. Vaikas kai burbólas, auga gerai – ana in jo stovi. Klt. Vaikas kai bur̃bulas. Tr. Dabar sutukęs visas kai bur̃bulas. ZnŽ I 193 (Jnk).
2. Kai [dar] neganiau, tai kas te buvau – keip ir bur̃bulas (labai maža), ale jau grybaut jau tetulei padėdavau. Kp.
kaip muĩlo bur̃bulas
1. Sprogo kaip muilo burbulas (išaiškėjo perdėtas, išpūstas dalykas). TŽ III 386.
2. Kalbi, tėvai, kaip iš rašto, o aš bijau, kad visi mūsų sumanymai kaip muilo burbulas nesprogtų (nenueitų perniek). A.Vien.
3. Kas yra teikiama vargiai įkandama kalba, nueina paviršium neužkliudžius žmogaus sielos ir išnyksta kaip muilo burbulas. J.Balč.

iš skysčio susidaranti bei kylanti oro pūslė

kap muĩlo žurbuolė̃ Išnyko kap muĩlo žurbuolė̃ (burbulas). Lzd.

muilìnis bur̃bulas išpūstas, bevertis dalykas: Iš tos jūsų trilypės draugijos tenai Maskvoje nieko gera nebus. Muiliniai burbulai. Sruog.
bur̃bulą mãtė panósėje apie nemokytą, neišmanantį: Matei tu – burbulą panosėj!. Ds.
bur̃bulus pū̃sti į akìs meluoti: Nereikia burbulų į akis pūst!. Ps.
burbulaĩ ver̃čiasi smarkiai (dirba): Kad dirba, tai vis burbulai verčiasi. Skr.
su raudónu bur̃bulu kruvinas: Ne sykį su raudonu burbulu parėjau. Pc.
bur̃bulą su sunkà sakoma labai išrankiam: Ar nenori burbulą su sunka. Grž.
kaĩp bur̃bulas kas apskrito veido: Ot graži mergaitė, kaip burbulas. Krs.
muilo burbulas žr muilas
muilo burbulų pūtikas žr muilas
muilo burbulus leisti į akis žr muilas

muĩlo bur̃bulas išpūstas dalykas: Sumečiau, jog tas išskaičiavimas tik muilo burbulas kvailiams akis dumti.... Pt. Taip ir maniau, kad muilo burbulas. Vien. Kai kas jau seniai kalba, kad tavo direktoriaus vieta tik muilo burbulas. Gruš.
muĩlo burbulų̃ pūtìkas kas išpučia menkus dalykus: Man visai nerūpi muilo burbulų pūtikai. Bub.
muĩlo bur̃bulus léisti į akìs Krš. apgaudinėti:
muĩlo dėdùkas kas niekam tikęs: Jis toks muilo dėdukas. Šln.
muĩlą dúoti bėgti: Tik tas sargybinis vokietis nusisuko, aš pro kapus, į šuniją – i davai muilą duoti. Bt.
muĩlą džiovìnti dykinėti, nieko nedirbti: Vaikščioja apie kampus ir džiovina muilą. Pns.
ne muĩlą ė́dęs gudrus, neištižęs: Tas yra ne muilą ėdęs. Šts.
muĩlą išnèšti pabėgti, išsigelbėti: Kai kada vos muilą išnešam.... Marc. Džiaukis muilą išnešęs. Dovyd.
muĩlo nemãtė nešvarus: Mūsų marškos gal jau metai kaip muilo nematė. Užp.
muĩlą nèšti
1.eiti, skubėti: Aš dirbu, padirbu – ir nešu muilą ant namų. Pš.
2.bėgti: Jau klebonas prapuolė ir mes muilą nešam. Bt. Vienas po kito [geriantieji] virto iš klumpių, kitus policija susėmė nešant muilą namo. Andr.
muĩlą prarìjęs nusivylęs: Muilą, anot to, prarijęs gavau šalin su savo mokslu pasitraukti. Vaižg.
muĩlą vèžti
1.dykinėti, nieko nedirbti: Kitus ragina dirbti, o pati muilą veža. Prn.
2.atsilikti: Ar sunkiau, ar lengviau – jis vis muilą veža. Gs. Kur aš spėsiu su jais, vežu sau muilą, ir gana. Grš.
ant muĩlo dúoti sumušti: Duokit biesui ant muilo! – sušnibždėjo minia. LzP.
ant muĩlo gáuti būti sumuštam: Gausi gerai ant muilo, tai tuokart žinosies!. Vvr.
ant muĩlo užsidìrbti būti sumuštam: Neišdykauk – užsidirbsi ant muilo!. Erž.
be muĩlo pralį̃sti neig. pataikaujant gauti: Be muilo pralindo į pono malonę. KrvP.
kaĩp muĩlas neskanus: Šiemet bulbos kaip muilas. Trgn.
kaĩp muĩlą suė́dęs nepatenkintas: Stovi kaip muilą suėdęs. Pls.
kaĩp ant muĩlo
1.slidu: Stuburų ūlyčioj nebegalima važiuot – kaip ant muilo, kad prilyta. Slm.
2.sėkmingai, sklandžiai: Eina darbas kaip ant muilo, kad noriam. Varn.
gegutės muilas žr gegutė
kiškio muilas žr kiškis
piemenukų muilas žr piemuo
į subinę lįsti be muilo žr subinė
į uodegą lįsti be muilo žr uodega
į užpakalį lįsti be muilo žr užpakalis
kaip Zablockis ant muilo žr Zablockis

pliur̃škalas sm. (3b) NdŽ
1. menk. prasta, skysta sriuba, prastas viralas, pliurpalas: Pripliurpėm tokio pliur̃škalo, ir gana Skr. Na, to tavo pliur̃škalo tai nei kiaulė neėstų Skdv. Lygia dalia į skystą putrą sakoma tebėra: et, sako, pliurškalas – kruopas kruopą gaudo S.Dauk.
2. muilo burbulas: Pristirpdė vaikai muilo ir leidžia pliur̃škalus Ds. Toks gražus išsipūtė muilo pliur̃škalas, nors žiūrėk Ds.
3. scom. menk. kas greit supyksta, karštakošis: Jis geras žmogus, tik toks pliur̃škalas Skr.
4. scom. menk. kas niekus plepa, plepys, tauškalius: Klausyk tik tu to pliur̃škalo! Sb.