Įmanomų stebėti galaktikų, jų spiečių ir superspiečių visuma. Metagalaktiką šiuo metu įmanoma stebėti iki 13 mlrd. šm atstumo (jei Hablo konstanta lygi 75 km/(s Mpc)).

Medžiagos ir energijos sistema, sukurta Didžiojo Sprogimo prieš 13.7 mlrd. metų. Visatos dydis nežinomas. Prieinamas tirti makropasaulis yra ribojamas Hablo spindulio (~13 mlrd. šm.) ir kartais vadinamas Metagalakti-ka. Bendriausios Visatos savybės nusakomos modeliais. Gali egzistuti ir kitos visatos.

Astronomijos šaka, tirianti Visatą kaip visumą, Visatos geometrinę struktūrą, evoliuciją ir tyrimų aprėpiamos Visatos dalies (Metagalaktikos) objektų kilmę. Kosmologijos stebėjimų ir tyrimų pagrindai remiasi astrofizikos, žvaigždžių, galaktikų ir kvazarų astronomijos duomenimis, teoriniai pagrindai – elementariųjų dalelių fizikos, bendrosios reliatyvumo teorijos, elektrodinamikos, termodinamikos dėsniais. Kurdama Visatos modelius, kosmologija remiasi postulatais. Pasak jų, visi Žemėje atrasti fizikos dėsniai galioja bet kurioje Visatos vietoje; Visata yra vienalytė, jos medžiaga pasiskirsčiusi įv. kryptimis vienodai (izotropija); Hablo dėsnis nusako dabar stebimą Visatos plėtimąsi; tarp Visatos objektų vyrauja gravitacinė sąveika. Dauguma Visatos modelių remiasi prielaida, kad Visata prasidėjo nuo singuliarumo, o vėlesnė jos struktūra ir materijos formos pradėjo kurtis po Didžiojo Sprogimo sukelto plėtimosi (Žr. Plėtrioji visata, Lėtėjimo parametras, Kosmologinė konstanta, Singuliarumas, Planko era, Hadronų era, Leptonų era, Radiacijos era, Medžiagos era).