Panašu, kad greiti radijo pliūpsniai (blicarai) yra gamtinės, o ne dirbtinės, kilmės. Jeigu žvaigždė mūsų galaktikoje smarkiai įsiliepsnoja ir spinduliavimui tenka prasiskverbti pro išmestos plazmos pluoštą, mums gali pasirodyti, kad signalas atsklido iš kur kas toliau.

Dalis tyrinėtojų jau ir anksčiau yra sakę, kad blicarai gali būti ateivių pranešimai, o dabar jų teorija gavo papildomos paspirties. Iki šiol mokslininkai bandė nustatyti, ar šie signalai nekoduoja kokios nors žinios - regis, iš reguliarių dispersijos intervalų ta žinutė gali būti pradėta skaityti. Blicarai - kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę - pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas nesugebėjo aiškai atsakyti, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis.

Antžeminis radijo teleskopas "Parkes Telescope" Naujajame Pietų Velse (Australija) tiesiogiai užfiksavo paslaptingą kosminį radijo signalą, praneša NewScientist.com. Netrukus į blicaro (būtent taip vadinamas toks radijo signalas) regioną Vandenio žvaigždyne buvo nukreipti ir kiti antžeminiai radijo teleskopai. [...]
Pirmą kartą tiesiogiai toks greitasis radijo žybsnis, vadinamasis blicaras, stebėtas Svinburno universitete (Melburnas, Australija).

Vaida maždaug prieš savaitę atsiuntė tris liuksovus [soundscapeʼus. Tekste šis žodis perbrauktas. – R. M.] garsovaizdžius. Tik dabar prisiruošiau įdėt.

Ekologija – tai mokslas tiriantis organizmų santykį su aplinka. [...]
Viena naujesnių atšakų – akustinė ekologija, tirianti garsovaizdžio (angl. soundscape) ir žmogaus santykį. Šių metų liepos 25–28 d. Dieburge (Vokietija) vyko tarptautinė akustinės ekologijos konferencija „The Global Composition“.

Rūta Vitkauskaitė muzikoje bando apčiuopti pamatinius dalykus, pirmaprades universalijas, tarsi ieškodama mitinės muzikos substancijos „filosofinio akmens“. Jos kūryboje nepaprastai ryškus iracionalios intuicijos pradas, pasąmonėje išnyrantys ir sunkiai nusakomi garsovaizdžiai, kurie artimi archetipams – kolektyvinės pasąmonės pavidalams.

Kūrybinės veiklos trisdešimtmetį švenčiantis Torūnės simfoninis orkestras į Lietuvą atveš ištrauką iš kultūrinio savo miesto garsovaizdžio, kurio neatsiejama dalimi orkestras tapo aktyviai rengdamas koncertus torūniečiams, muzikuodamas senamiesčio erdvėse ir reprezentuodamas miestą gastrolėse Lenkijoje ir užsienyje.

Erdvę šiame kūrinyje interpretavau kaip konkrečią garsinę erdvę. Tai Vilniaus geležinkelio stoties garsovaizdis, paverstas muzikiniu kūriniu. Tokiai traktuotei mane įkvėpė kanadiečių kompozitoriai Rayʼus Murray-Schaferis ir Hildegard Westerkamp, kuriantys garsovaizdžio (soundscape) kompozicijas.

Apie projektą “Secret Thirteen“ (toliau – “S13″) pirmą kartą išgirdau iš buvusio “Ore.lt“ autoriaus Pauliaus Ilevičiaus. Šiuo metu Paulius bendradarbiauja būtent su šiuo e-žurnalu – savotiška įvairiausių garsovaizdžių biblioteka.

Gruodžio 28 d. buvo pristatytas garsovaizdis „Australita“ (premjera įvyko 2002 rugsėjo 7 d. Berlyne), kuriam vaizdą kūrė Brigita Lastauskaitė (Melburnas, Australija), garsą - Raimundas Eimontas.

VIETOGARSIS – tai unikali garsinė mozaika, atsirandanti sąveikaujant gamtiniams procesams ir žmogaus ūkinei veiklai. Kartu su kalba, folkloru ir panašiais dalykais garsovaizdis yra viena pamatinių tautinės tapatybės bei mūsų gyvenimo kokybės dalių.