Tolimos galaktikos, pasižyminčios anomaliai stipriu ultravioletiniu spinduliavimu. Yra nevienalytė galaktikų grupė, į kurią įeina Seiferto galaktikos, galaktikos su aktyviais branduoliais, mėlynos Haro galaktikos, Cvikio galaktikos, kvazarai.

Tolimos galaktikos, pasižyminčios anomaliai stipriu ultravioletiniu spinduliavimu. Yra nevienalytė galaktikų grupė, į kurią įeina Seiferto galaktikos, galaktikos su aktyviais branduoliais, mėlynos Haro galaktikos, Cvikio galaktikos, kvazarai.

Galaktika, turinti aktyvų branduolį, kurio spindesys lygus likusios galaktikos dalies spindesiui ar net didesnis už jį. Branduolys pasižymi tai staigiu netaisyklingu, tai periodiniu spindesio kitimu, medžiagos ištekėjimu. Aktyvių branduolių turi blazarai, Markariano galaktikos; Seiferto galaktikos, radijo galaktikos.

Dideli žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos (dujų ir dulkių) telkiniai, kurių narius sieja gravitacinė sąveika. Vienas tokių žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos telkinių yra mūsų Galaktika. Pagal išvaizdą skiriamos elipsinės galaktikos (žymimos simboliu E), spiralinės galaktikos (simbolis S), skersinės spiralinės galaktikos (simbolis SB), netaisyklingos galaktikos (simbolis Ir). Elipsinių galaktikų – žvaigždžių elipsoidinių telkinių tankis tolydžiai mažėja nuo centro į pakraščius; vidutinis šių galaktikų skersmuo 5–200 tūkst. šm, masė 10⁶–10¹³ Mi{S}. Pagal regimąjį paplokštumo laipsnį (jis žymimas skaičiumi nuo 0 iki 7) elipsinės galaktikos skirstomos į 8 potipius: nuo sferinių galaktikų E0 iki lęšiškų galaktikų E7. Elipsines galaktikas sudaro senos žvaigždės, susidariusios prieš 10–15 mlrd. metų; jos panašios į mūsų Galaktikos kamuolinių spiečių žvaigždes. Spiralinės galaktikos yra paplokšti diskiniai žvaigždžių telkiniai, turintys spiralines vijas ir centr. telkinį, įsiterpusius į mažesnio tankio sferinę dalį. Šių galaktikų diske telkiasi jaunos žvaigždės, padrikieji spiečiai, asociacijos ir tarpžvaigždinė medžiaga, o sferoje – senos žvaigždės ir kamuoliniai spiečiai. Spiralinės galaktikos sukasi apie ašį, einančią per jų centr. dalį. Šių galaktikų skersmuo 20–150 tūkst. šm, masė 10⁹–10¹² Mi{S}. Pagal centr. telkinio ir disko matmenų santykį spiralinės galaktikos skirstomos į Sa, Sb, Sc ir Sd potipius (minėtas santykis mažėja nuo Sa link Sd). Skersinių spiralinių galaktikų vijos išeina ne iš galaktikų centro, bet iš paligos skersės, einančios per centrą, galų. Netaisyklingosios galaktikos – netaisyklingos formos žvaigždžių telkiniai, dažniausiai be centr. telkinio. Jų skersmuo 5–30 tūkst. šm, masė ;1⁰⁸–10¹¹ Mi{S}. Be pavienių galaktikų, yra galaktikų porų arba grupių, t. p. sąveikaujančiųjų galaktikų; jų narius jungia įvairios formos žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos tiltai. Yra galaktikų su aktyviais branduoliais (Seiferto galaktikos), su įvairios formos sprogimų padariniais, medžiagos čiurkšlėmis (radijo galaktikos), kompaktiškų mėlynų (Haro, Markariano, Cvikio) galaktikų.